2016-06-29 Nr. AB-13747-3-64-3-01008-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1629-502/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01008-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI), 28 962 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2013 m. vasario 22 d. iki 2015 m. kovo 5 d. buvo kalinamas Šiaulių TI kamerose Nr. 23, 10, 61, 63, 90, kurių plotas apie 14–18 kv. m ir kuriose buvo laikoma nuo 4 iki 8 asmenų. Dalį kameros ploto užima baldai, gultai ir sanitarinis mazgas. Tokiu būdu buvo pažeistos pareiškėjo teisės į teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, t. y. kameros plotas vienam asmeniui neatitiko nustatytų reikalavimų. Dėl per mažo gyvenamosios kameros ploto pareiškėjas neturėjo galimybės judėti, turėjo nuolat gulėti lovoje arba sėdėti. Be to, kamerose nėra užtikrinamas natūralus apšvietimas, tai kenkia regėjimui, nerūkantys asmenys laikomi kartu su rūkančiais, kamerose šalta ir drėgna. Kalinimas tokiomis sąlygomis žemina asmens orumą, tokiu būdu sudaromos konfliktinės situacijos tarp įkalintų asmenų.

Pareiškėjo teigimu, atvykstant etapu ar išvykstant iš Šiaulių TI, asmens kratos atliekamos antisanitarinėmis sąlygomis, esant žemai temperatūrai asmuo verčiamas nusirengti, o daiktus turi dėti į nešvarias dėžes. Kalinamas perpildytose, higienos reikalavimų neatitinkančiose kamerose, pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumažėjimą. Pareiškėjas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis buvo laikomas apie 22 mėnesius, todėl patirtą neturtinę žalą, atsižvelgdamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, vertina 100 000 Lt (28 962 Eur).

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas tam tikrais laikotarpiais buvo laikomas teisės aktų reikalavimus pažeidžiančiomis sąlygomis, tačiau tai sąlygojo objektyvios, ne nuo įstaigos administracijos valios priklausančios priežastys. Laikomų kameroje asmenų skaičius per parą kinta, daliai asmenų išvykus, likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros ploto. Nurodė, kad Šiaulių TI stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji teisės aktų reikalavimus pažeidžiamomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpiau, todėl atsiradus galimybei, jie perkeliami į laisvesnes kameras.

Atsakovės atstovas pažymėjo, kad mažesnį nei teisės aktuose plotą iš dalies kompensavo nuteistiesiems (suimtiesiems) sudaryta galimybė pasivaikščioti 1 val. per dieną, nusiprausti pirtyje, apsilankyti Sveikatos priežiūros tarnyboje. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241, 2 punktą, veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių TI veikia 1911 m. pastatytame pastate ir dėl pastato statuso (įtrauktas į Kultūros vertybių registrą) negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, todėl HN 76:2010 reikalavimai, susiję su šiais darbais, Šiaulių TI netaikytini, dėl to negalima konstatuoti įstaigos neteisėto neveikimo neužtikrinant tinkamo dienos šviesos patekimo, santykinės oro drėgmės bei temperatūros. Kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka HN 76:2010 24 punkto reikalavimus. Kamerose esantys asmenys privalo patys nuolat rūpintis kamerų švara ir tvarka. Esant jų prašymui, išduodamas valymo inventorius. Pelėsis kamerose atsiranda dėl pačių nuteistųjų pasirinkto elgesio, t. y. nesirūpinimo kamerų švara ir tvarka. Kamerų dirbtinis apšvietimas, sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą, kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, tačiau suimtieji ir nuteistieji piktybiškai niokoja kameras, gadina elektros instaliaciją, daužo stiklus, klozetus, griauna sieneles ir pan., todėl atlikti remontai neturi ilgalaikio efekto. Visose kamerose įrengti sanitariniai mazgai, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele.

Pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai dėl antisanitarinių sąlygų, dėl laikymo kartu su rūkančiais asmenimis yra abstraktūs, nedetalizuoti. Į Šiaulių TI atvykę asmenys jų pageidavimu paskirstomi į rūkančiųjų ir nerūkančiųjų kameras. Pareiškėjas nusiskundimų, prašymų dėl jo laikymo kartu su rūkančiais asmenimis administracijai nepateikė. Asmenų kratos atliekamos administracijos teritorijos pastato rūsyje esančioje apžiūros ir daiktų patikrinimo patalpoje. Jokių pažeidimų dėl patikrinimo patalpos nebuvo nustatyta, o pareiškėjo teiginiai dėl patalpoje esančių antisanitarinių sąlygų abstraktūs, neobjektyvūs. Atsakovės atstovas taip pat nurodė, kad Šiaulių TI siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus pagal galimybes, nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas netinkamomis sąlygomis buvo su pertraukomis, nesukėlęs jam ilgalaikių neigiamų pasekmių. Šiaulių TI pareigūnų veiksmai buvo teisėti, pareiškėjas neturtinės žalos buvimo neįrodė, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas nuo 2013 m. vasario 25 d. iki 2015 m. kovo 5 d kamerose Nr. 10, 23, 83, 61, 7, 63, 42, 90. Pareiškėjui kalint Šiaulių TI, teisės aktuose nustatytas reikalavimas dėl 3,6 kv. m vienam asmeniui tenkančio kameros ploto nebuvo užtikrintas 181 parą, iš jų – 47 paras pažeistas ženkliai, kadangi iki nustatyto minimalaus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, normos trūko apie 0,7-0,9 kv. m. Kadangi šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, teismas jais vadovaudamasis priėjo prie išvados, kad nurodytu laikotarpiu nebuvo tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą kamerose, kuriose vienam asmeniui tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m ploto.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas savo teisių pažeidimus taip pat grindžia aplinkybėmis, jog kamerose buvo šalta, drėgna, neužtikrintas natūralus jų apšvietimas, ant sienų buvo pelėsis. Remdamasis byloje pateiktais 2013–2014 m. Šiaulių visuomenės sveikatos centro aktais ( toliau - ir Aktai) teismas nustatė, kad jie iš esmės patvirtina nurodytas aplinkybes dėl sanitarinių higienos normų neatitikimo teisės aktų reikalavimams. Atlikus patikrinimą, 2013 m. vasario 8 d. akte Nr. EP-6 konstatuota, kad Šiaulių TI kai kuriose kamerose, tame tarpe ir kameroje Nr. 23, kurioje buvo kalinamas pareiškėjas, nustatyti HN 76:2010 VI skyriaus 22, 23 ir 26 punktų, X skyriaus 56, 62 punktų, reglamentuojančių natūralios ir dirbtinės apšvietos, oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, oro judėjimo greičio, gyvenamųjų patalpų valymo (turi būti valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių), paprastojo remonto pagal poreikį reikalavimus, pažeidimai (b. l. 52–58). Taip pat 2013 m. liepos 9 d. akte Nr. EP-224 nurodyta, kad periodinės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu 2013 m. birželio 29 d. Šiaulių TI nustatyti HN 76:2010 X sk. 59 ir 62 punktų, numatančių gyvenamųjų patalpų pagrindinio valymo tvarką, paprastojo remonto poreikį, pažeidimai (b. l. 59–65), o 2013 m. rugsėjo 5 d. akte Nr. EP-301 konstatuota, kad 2013 m. liepos 9 d. akte Nr. EP-224 nustatyti pažeidimai nepašalinti (b. l. 67–69).

Teismas taip pat nustatė, kad 2014 m. liepos 28 d. akte Nr. EP-303 (b. l. 49–51) HN 76:2010 X sk. 62 punkto pažeidimai užfiksuoti keliose kamerose, tame tarpe ir kameroje Nr. 63, kurioje buvo kalinamas pareiškėjas. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių TI 2013 m. lapkričio 29 d. rašte Nr. 14/01-23 Kalėjimų departamentui, nurodyti pažeidimai pripažįstami, tačiau teigiama, jog jų pašalinimui trūksta skirtų asignavimų, pastatui reikalingas kapitalinis remontas (b. l. 71–72).

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų (181 parą neužtikrinant teisės aktuose nustatyto kameros ploto vienam asmeniui), sanitarinių–higienos reikalavimų neužtikrinimo, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad kamerų plotas buvo užstatytas suimtųjų (nuteistųjų) lovomis ir kitais buitiniais reikmenimis, todėl pareiškėjui tekęs plotas buvo per mažas, kad jis galėtų laisvai judėti. Nors pareiškėjui buvo suteikta galimybė vieną valandą per dieną pasivaikščioti gryname ore, apsilankyti Sveikatos priežiūros tarnyboje, nusiprausti pirtyje, tačiau, teismo nuomone, nurodytos aplinkybės negali visiškai kompensuoti pareiškėjui tekusio per mažo asmeninės erdvės ploto.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į Šiaulių TI administraciją su skundu, tačiau skunde išdėstytos aplinkybės nesusijusios su teismui pateiktame skunde nurodytomis aplinkybėmis, be to 2013 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjas prašyme Šiaulių TI direktoriui nurodė, kad problemos išspręstos.

Teismas nenustatė, kad pareiškėjas dėl netinkamų jo laikymo sąlygų, nurodytų skunde teismui, būtų kreipęsis į Šiaulių TI, taip pat, jog jo sveikatos būklė būnant Šiaulių TI būtų pablogėjusi, kad būtų taikytas gydymas. Kadangi duomenys apie A. G. sveikatos būklę yra niekuo neišsiskiriantys nuo laisvėje esančių asmenų sveikatos problemų, teismo vertinimu, tokie sveikatos sutrikimai nesudaro pagrindo teigti, jog jie susiję su netinkamomis pareiškėjo laikymo Šiaulių TI sąlygomis. Teismo vertinimu, byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl kalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.

Teismas pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamų kratų sąlygų, dėl laikymo rūkančių asmenų su nerūkančiais, dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų, sukeliant konfliktines situacijas, vertino kaip abstraktaus pobūdžio, pareiškėjas nenurodė, kad jis buvo nerūkantis, kada konkrečiai patyrė su šiomis aplinkybėmis susijusių nepatogumų, kaip tai pasireiškė, todėl pagal esamas aplinkybes vertino, kad nėra pagrindo šio pobūdžio pažeidimų konstatavimui.

Įvertinęs pažeidimo trukmę, jo pobūdį, nesant įrodymų apie tai, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytą neturtinę žalą teismas įvertino 1 000 Eur ir šią sumą priteisė iš atsakovės.

III. Pareiškėjas A. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimą ir priteisti 28 962 Eur neturtinę žalą.

Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia aplinkybėmis, nurodytomis skunde pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad kamerose, kuriose buvo kalinamas, jam nebuvo užtikrintas teisės aktuose vienam asmeniui tenkantis plotas, dalį kameros užėmė baldai, kamerose buvo graužikų, tarakonų, temperatūra kamerose buvo apie 12 laipsnių, buvo šalta. Asmenų ir daiktų apžiūra buvo vykdoma antisanitarinėmis sąlygomis, buvo šalta. Pareiškėjo teigimu, vienam asmeniui kameroje turi tekti 5 kv. m kameros ploto. Kalint tokiomis sąlygomis, pažeidžiamos Konvencijos 3 straipsnio nuostatos. Remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika teigia, kad kamerose turi būti švaru, dideli ir šviesai laidūs langai, gera ventiliacija, o sanitarinis mazgas turi būti izoliuotas nuo kameros patalpos, temperatūra kameroje turi būti ne mažesnė nei 18 kv. m. Kadangi kamerose nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas, tai pakenkė pareiškėjo regėjimui. Pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasines emocijas, sukrėtimus, pažeminimą, galimybių sumažėjimą, todėl patirtą neturtinę žalą vertina 28 962 Eur, kuriuos prašo priteisti iš atsakovės.

Atsakovės atstovas Šiaulių TI pateiktame atsiliepime su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad apeliaciniame procese byla nėra nagrinėjama iš naujo, o tik tikrinamas joje priimto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos išdėstė skunde teismui. Pareiškėjas apeliaciniame skunde visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, nenurodė priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir padarytos neturtinės žalos, nenurodė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui, todėl, atsakovės atstovo teigimu, pareiškėjo apeliacinis skundas neargumentuotas. Teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino nurodytas aplinkybes. Šiaulių TI ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pareiškėjui būtų užtikrintos kuo palankesnės kalėjimo sąlygos ir niekaip neišskyrė jo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų, jokių aplinkybių, kad kalinimo sąlygos iš esmės pakenkė jo sveikatai, nenustatyta. Pažymėjo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų būti skirtas kalinamajam pagal Konvenciją, o vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.

Atsakovės atstovas pažymėjo, kad nors pareiškėjas teigia, kad buvo kalinamas antisanitarinėmis sąlygomis, šių teiginių niekaip nedetalizuoja. Apeliacinio skundo teiginius vertina kaip nepagrįstus, kuriais siekiama pasipelnyti iš susiklosčiusios situacijos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Šiaulių TI veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų, laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 22 d. iki 2015 m. kovo 5 d., priteisimo.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti jam dalyvaujant teismo posėdyje. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalis nustato bendrą taisyklę, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas, apeliaciniame skunde reikšdamas reikalavimą nagrinėti administracinę bylą žodinio proceso tvarka, iš esmės nenurodė jokių motyvų, kodėl byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, teisėjų kolegija sprendžia, jog byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė argumentus, kuriuos išdėstė skunde pirmosios instancijos teismui, tačiau, kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, pareiškėjas iš esmės nesutinka su teismo jam priteista neturtinės žalos atlyginimo suma, kuri, pareiškėjo teigimu, nėra adekvati padarytiems pažeidimams, todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs pagrindo, vadovaujantis ABTĮ 136 straipsniu, peržengti apeliacinio skundo ribas, pasisakys tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų dėl priteistos neturtinės žalos sumos.

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėjo būti tenkinamas nustačius neteisėtus Šiaulių TI administracijos veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį, svarbu tai, kad neturtinės žalos atlyginimas yra vienas iš civilinę atsakomybę (tuo pačiu ir valstybės deliktinę atsakomybę) reglamentuojančių institutų. Tai reiškia, kad šiam institutui taikyti (kalbant apie valstybės deliktinę atsakomybę) yra būtinos tos pačios trys valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos: valdžios institucijų neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp paminėtų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo.

Pareiškėjas, kaip jau buvo minėta, ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2013 m. vasario 25 d. iki 2015 m. kovo 5 d.,) neturtinę žalą iš esmės kildino iš Šiaulių TI neteisėtų veiksmų, t. y. neužtikrinant pareiškėjui kalinimo sąlygų, atitinkančių teisės aktų reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčijamu laikotarpiu pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas 181 parą pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, pagal kurį vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės atstovo atsiliepime pateiktus duomenis apie pareiškėjo kalinimą Šiaulių TI ginčijamu laikotarpiu, konstatuoja, kad pareiškėjas 182 dienas buvo laikomas Šiaulių TI, kuomet pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą kamerose buvo pažeista. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad kameros plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis kaip 5 kv. m nepagrįsti, kadangi, kaip jau buvo minėta, galiojančiame Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad kai kuriose kamerose buvo nustatyti Higienos normos pažeidimai, nustatytų pažeidimų neginčija ir Šiaulių TI, t. y. įstaigoje nėra įrengtos ventiliacijos sistemos, todėl gali būti per mažas oro judėjimo greitis ir/ar santykinės drėgmės lygis, o dėl to, kad Šiaulių TI pastatų kompleksas įtrauktas į Nekilnojamųjų vertybių sąrašą, neįmanoma padidinti natūralios apšvietos, padidinti oro judėjimo greitį, sumažinti santykinę drėgmę. Taigi pareiškėjo skundo teiginiai dėl natūralios apšvietos nepakankamumo, ventiliacijos ir drėgmės pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažinti įrodytais.

Kiek tai susiję su Konvencijos 3 straipsnio galimu pažeidimu, teisėjų kolegija pabrėžia, kad Konvencijos 3 straipsnis nustato, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Nagrinėjamos administracinės bylos faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo situacija ir nustatytos aplinkybės suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis.

Dėl pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo.

Teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į bendrą šalies ekonominę situaciją; pragyvenimo lygį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Teisėjų kolegijos nuomone, taip pat svarbu atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kadangi tik taip gali būti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Šiaulių TI 182 dienas buvo laikomas neužtikrinant teisės aktuose nustatyto minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto bei pažeidžiant Higienos normose nustatytus natūralios apšvietos, ventiliacijos ir drėgmės reikalavimus.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes ir reikšmingą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija nesutinka, kad pareiškėjui padaryta žala yra tokia, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo prašoma priteisti suma, tačiau įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgdama į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas nėra pakankamas dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti, todėl sprendžia, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 1 500 Eur suma.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui A. G. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė