2021-02-10 Nr. AB-2931-3-62-3-00726-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-135-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00726-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. (A. V.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. (A. V.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 60 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2017 m. sausio 7 d. iki 2018 m. lapkričio 22 d. buvo laikomas Alytaus PN 7 lokalinio sektoriaus 8 būrio 3 miegamajame netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis. Pareiškėjas paaiškino, kad nebuvo užtikrinta teisės aktų nustatyta vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma, kadangi miegamajame gyveno 17 žmonių. Sanitarinių įrenginių buvo per mažai, nuolat tekdavo laukti eilėse. Rūkymo patalpa taip pat buvo per maža. Prausykloje nebuvo šilto vandens, o dušu buvo leidžiama naudotis tik kartą per savaitę. Lovos ir kriauklės buvo surūdiję, itin prastos būklės. Čiužiniai nevalomi ir nedezinfekuojami. Po gyvenamosiomis patalpomis veikė dirbtuvės, kuriose buvo naudojami propano dujų ir deguonies balionai. Dirbtuvėse kartą buvo kilęs gaisras, todėl pareiškėjas nerimavo dėl gaisro pavojaus ateityje. Dėl tokių atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas nurodė patyręs nepatogumus, orumo pažeminimą, stresą, sveikatos sutrikimus.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Alytaus PN nurodė, kad pareiškėjui gyvenamosiose patalpose buvo užtikrinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma. Patalpų ir inventoriaus būklė buvo gera, pareiškėjas yra dirbantis, todėl papildomai įrengtu sanitariniu mazgu ir dušu galėjo naudotis darbo vietoje kiekvieną dieną. Nuteistųjų patalynė skalbiama ir dezinfekuojama, tai fiksuojama apskaitos žurnale. Angliarūgštės balionai sandėliuojami atskirose patalpose, o ne gyvenamojoje aplinkoje. Dirbtuvės įrengtos ne po gyvenamosiomis patalpomis. Apie pataisos namuose kilusį gaisrą duomenų nėra. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius duomenis ir įrodant, jog žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 18 d. sprendimu pareiškėjo A. V. skundą tenkino iš dalies. Pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Alytaus PN buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę netinkamomis sąlygomis Alytaus PN laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 7 d. iki 2018 m. lapkričio 22 d., atlyginimo.

7. Teismas vadovavosi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punktu ir pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kamerų plotą, todėl darė išvadą, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi duomenų apie gyvenamosiose patalpose ginčo laikotarpiu buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nepateikta, vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Alytaus PN 7 lokalinio sektoriaus 8 būrio 3 miegamajame gyveno nuo 2017 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. lapkričio 22 d., šio miegamojo plotas – 52,79 kv. m, patalpoje įrengta, kaip nurodė ir pats pareiškėjas, 17 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,1 kv. m (52,79/17) ploto (b. l. 10, 14, 15).

9. Nors pareiškėjas kėlė ginčą tik dėl 3 miegamojo, tačiau teismas pažymėjo, kad iš bylos duomenų matyti, kad ginčijamu laikotarpiu pareiškėjas gyveno ir 8 būrio 4 bei 1 miegamuosiuose. (b. l. 15). Remiantis atsakovo atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 14), 4 miegamojo plotas – 36,25 kv. m, jame įrengta 11 miegamųjų vietų, tad vienam asmeniui teko 3,2 kv. m ploto. Tuo tarpu 1 miegamojo plotas – 35,10 kv. m, jame įrengta 11 miegamųjų vietų, tad vienam asmeniui teko 3,1 kv. m ploto. Pareiškėjas nenurodė, kiek asmenų drauge su juo gyveno 1 ir 4 miegamuosiuose, nepateikė jokių atsakovo atstovo pateiktus duomenis paneigiančių įrodymų, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti bylos medžiaga. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad jog pareiškėjui minimalaus ploto norma buvo užtikrinta, todėl ši skundo dalis atmesta.

10. Pareiškėjas teigė, jog lovos ir kriauklės buvo prastos būklės, čiužiniai nevalomi ir nedezinfekuojami, rūkymo patalpa per maža. Prausykloje nebuvo šilto vandens, o dušu leidžiama naudotis tik kartą per savaitę.

11. Teismas pažymėjo, kad nei higienos normoje, nei kituose teisės aktuose nereglamentuojamas šilto vandens tiekimas kitose pataisos namų patalpose, šiuo atveju – prausykloje, taigi, pareiškėjo pretenzijos dėl to, kad jis negalėjo naudotis karštu vandeniu prausykloje, laikytos nepagrįstomis. Byloje nebuvo duomenų, kad pareiškėjui nebuvo leidžiama pasinaudoti dušu kartą per savaitę, pats pareiškėjas nurodė, jog tokia galimybė jam buvo suteikta, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus. Teisės aktuose taip pat nereglamentuojamas rūkymo patalpoje vienam asmeniui turintis tekti plotas, todėl šis pareiškėjo argumentas taip pat atmestas kaip nepagrįstas.

12. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pataisos namai yra sudarę sutartį su skalbimo paslaugas teikiančia įmone, taip pat yra įrengta dezinfekavimo kamera, nuteistųjų minkštasis inventorius ir patalynė yra reguliariai dezinfekuojama (b. l. 19, 30–43), todėl pareiškėjo teiginiai dėl šios dalies nelaikyti pagrįstais.

13. Byloje nebuvo duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius apie kilusį gaisrą. Atsakovo atstovas tvirtino, kad tokios informacijos neturi. Pareiškėjo Medicinos dokumentų išraše (b. l. 16–17) neužfiksuoti jokie sveikatos sutrikimai, kuriuos galėjo sukelti toks incidentas. Skunde taip pat nedetalizuojamos konkrečios neigiamos pasekmės, kurias pareiškėjas patyrė. Savo argumentus dėl šios skundo dalies pareiškėjas iš esmės siejo su gaisro kilimo tikimybe ateityje. Tokie skundo teiginiai laikyti subjektyvaus pobūdžio į ateitį nukreiptais samprotavimais. Deklaratyvūs pareiškėjo argumentai apie kilusį arba galimai kilsiantį gaisrą, kurie nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, nelaikyti pakankamais atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ar neturtinės žalos atsiradimo konstatavimui.

14. Atsakovo atstovas nurodė, kad 8 būryje, kuriame ginčo laikotarpiu gyveno 157 nuteistieji, buvo įrengta 9 praustuvai, 5 unitazai ir 1 pisuaras. Padalijus nuteistųjų skaičių iš sanitarinių įrenginių skaičiaus, matyti, kad jų trūko, todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl nepakankamo sanitarinių įrenginių skaičiaus laikė pagrįstais.

15. Išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, teismas darė išvadą, kad Alytaus PN ginčui aktualiu laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui teisės į tinkamą kiekį sanitarinių įrenginių pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, 7.4 ir 7.6 punktų reikalavimus. Teismas pripažino, jog tai galėjo sukelti pareiškėjui tam tikrų nepatogumų. Vis dėlto, byloje nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Nėra jokių duomenų, kad pareiškėjui dėl per mažo sanitarinių įrenginių kiekio būtų atsiradę kokie nors fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimai ar kitos didelio masto neigiamos pasekmės.

16. Teismas akcentavo, kad pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, jog jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

17. Įvertinęs byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, nenustatęs, kad dėl šio pažeidimo sukeltų nepatogumų pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, neturėdamas duomenų apie nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai, teismas konstatavo, kad teismo sprendimu pripažintas Alytaus PN veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais.

III. 18. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašoma iš Alytaus PN išreikalauti 7 lokalinio sektoriaus 8 būrio 3 miegamojo, sanitarinio mazgo, prausyklos ir rūkymo vietos nuotraukas.

19. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo apsiribojo tik pažeidimo pripažinimu ir nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Vertindamas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, teismas neatsižvelgė, kad vienoje patalpoje nuolat gyveno 17 asmenų. Atskaičius baldų užimamą plotą, pareiškėjui tekdavo per mažai gyvenamojo ploto. Pareiškėjo vertinimu, jam turėtų būti taikomas 4,2 kv. m ploto standartas. Nors teismas pripažino pažeidimą dėl sanitarinių įrenginių skaičiaus, bet neįvertino, kad pareiškėjas patyrė ilgalaikius nepatogumus, pareiškėjas nuolat jautė baimę ir įtampą. Teismas be pagrindo nenustatė privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais pažeidimo. Sanitariniai įrenginiai atskirti 1,2 m sienele, kas neužtikrina pakankamo privatumo.

20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

21. Alytaus PN pažymi, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, jog jam padaryta žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius įrodymus ir įrodant, kad žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas A. V. kildina iš neteisėtų Alytaus PN veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų nuo 2017 m. sausio 7 d. iki 2018 m. lapkričio 22 d., atlyginimo.

23. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 18 d. sprendimu pareiškėjo A. V. skundą tenkino iš dalies. Pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Alytaus PN buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

24. Pateikdamas apeliacinį skundą, pareiškėjas su teismo sprendimu nesutinka, mano, kad teismas be pagrindo apsiribojo tik pažeidimo pripažinimu ir nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pareiškėjas pažymi, kad teismas neatsižvelgė, jog vienoje patalpoje nuolat gyveno 17 asmenų, be to, neatėmė baldų užimamo ploto. Nors teismas pripažino pažeidimą dėl sanitarinių įrenginių skaičiaus, bet neįvertino, kad pareiškėjas patyrė ilgalaikius nepatogumus, nuolat jautė baimę ir įtampą. Be to, teismas, pareiškėjo vertinimu, be pagrindo nenustatė privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais pažeidimo.

25. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad iš Regionų apygardos administracinio teismo sprendimo motyvų matyti, jog teismas išsamiai pasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo nurodyto pažeidimo, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o plačiau pasisako tik dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.

27. Apskaičiuodamas pareiškėjui tekusį gyvenamosios patalpos plotą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punktu. Kadangi atsakovo atstovas tikslių duomenų apie gyvenamosiose patalpose ginčo laikotarpiu buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nepateikė, vienam asmeniui tenkantis plotas apskaičiuotas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus. Pareiškėjas Alytaus PN 7 lokalinio sektoriaus 8 būrio 3 miegamajame gyveno nuo 2017 m. gegužės 2 d. iki 2018 m. lapkričio 22 d., šio miegamojo plotas – 52,79 kv. m, patalpoje įrengta, kaip nurodo ir pats pareiškėjas apeliaciniame skunde, 17 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,1 kv. m (52,79/17) ploto (b. l. 10, 14, 15).

28. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkte numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) negali būti mažesnis nei 3,1 kv. m, o 111.2 punkte – kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose vienam asmeniui turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m. Jokie kiti imperatyvaus (privalomo) pobūdžio nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai, be kita ko, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija), vienam asmeniui pataisos įstaigoje turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos konkrečiai nenustato. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui pataisos įstaigoje buvo užtikrinta minimali ploto norma – atitinkamai 3,1 kv. m arba 3,6 kv. m, – neįskaičiuoti kameroje (gyvenamojoje patalpoje) esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, nepagrįstai iš gyvenamosios patalpos ploto neišskaičiavo baldų užimamo ploto.

29. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su privatumo naudojantis sanitariniais mazgais neužtikrinimu, atkreipia dėmesį, jog šio argumento pareiškėjas nebuvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1041-261/2016; 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018; 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-42-662/2021). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos naujos aplinkybės, kurių jis nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teismui teiktame skunde, apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtinos.

30. Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo, pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99).

31. Vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus (pvz., nesudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, įrenginiai ir baldai nešvarūs, patalpose ant sienų ir lubų paviršių yra pelėsio, neišduota švari patalynė, trūksta sanitarinių įrenginių ir pan.), tačiau nesant kitų pažeidimų, administracinių teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas paprastai laikomas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra priteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1819-520/2017; 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1005-756/2017; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1840-442/2020; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-53-602/2021 ir kt.).

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į įstatymuose bei teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su pažeidimo mastu, trukme ir intensyvumu (nebuvo užtikrintas pakankamas kiekis sanitarinių įrenginių, tačiau taip pat nustatyta, kad pareiškėjas dirbo, todėl sanitariniais įrenginiais galėjo naudotis darbo vietoje), pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, konstatuoja, kad šiuo atveju pareiškėjo pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimas yra pakankama satisfakcija, ir sprendžia, jog pareiškėjui pagrįstai nepriteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išreikalavo pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadas dėl pareiškėjui tekusio konkretaus gyvenamojo ploto ir kitų kalinimo sąlygų įvairiais jo kalinimo laikotarpiais bei įvertino juos, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu (ABTĮ 56 str. 7 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo prašymas dėl papildomų duomenų (nuotraukų) išreikalavimo negali būti tenkinamas.

34. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. V. (A. V.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė