2020-12-21 Nr. CB-12620-2-06-3-00687-2020-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr

Nr. DOK-5705

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00687-2020-6(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,

susipažinusi su 2020 m. gruodžio 14 d. gautu ieškovės E. A. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 15 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal šalių pareikštus priešinius reikalavimus dėl darbo išmokų priteisimo ir žalos atlyginimo. Skundžiamu sprendimu pakeistas Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimas, panaikinta ta sprendimo dalis, kuria netenkinta atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos priešieškinio, ir dėl šios dalies priimtas naujas sprendimas – atsakovės priešieškinis tenkintas, iš ieškovės priteistas atsakovei 2422,56 Eur žalos atlyginimas, 5 proc. dydžio palūkanos; pakeista teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kasacija grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad išeita už bylos nagrinėjimo ribų, teismui pakartotinai sprendžiant ne delspinigių dydžio už pavėluotą Taikos sutarties sąlygų įvykdymą, bet kitoje byloje išspręstą išeitinės išmokos pagrįstumo klausimą; be to, suformuluodamas naują apeliacinio skundo pagrindą, aiškindamasis aplinkybes, kurių ieškovė neprašė aiškintis, teismas peržengė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (CPK 320 straipsnis). Ieškovė pažymi, kad teismų praktikoje įtvirtintas turinio viršenybės prieš formą principas, tačiau teismas neįvertino, jog atsakovė priešieškiniu iš esmės siekia apskųsti Darbo ginčų komisijos sprendimą, taip nepagrįstai „apeidama“ jo apskundimo terminą (CPK 78 straipsnis). Teismas neįvertino visų ginčo šalių veiksmų, sprendžiant kaltės, nepagrįsto išmokų prilyginimo žalai klausimus; nors sprendimas motyvuotas į bylą neįtrauktos šalies – Darbo ginčų komisijos – kalte, jai netinkamai išaiškinus Taikos sutarties turinį, tačiau atsakomybė perkelta išskirtinai ieškovei; dėl to nenustatyta tikroji atsakovė pagal priešieškinį. Taikos sutarties esmė – susitarimas dėl šalių darbo santykių tęstinumo, nustatant kiekvienai šaliai tam tikrus įsipareigojimus siekiant darbo santykių normalizavimo; šiuo atveju, prieš sudarant Taikos sutartį, šalys nepateikė pasiūlymo dėl darbo santykių nutraukimo, todėl negalėjo susitarti ir dėl nutraukimo sąlygų; teismas privalėjo taikyti DK normas, įvertinęs tai, kad ieškovė yra silpnesnioji darbo santykių šalis. Kasaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl atsakovės, kuri yra viešojo administravimo subjektas, dirbtinai patirtų bylinėjimosi išlaidų; pažymima, kad atsakovė turi teisininkus, bet darbo byloje samdo advokatus, taip nepagrįstai išlaidauja, o teismas tokią situaciją toleruoja.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Atrankos kolegija kasacinio skundo argumentus vertina kaip nenuoseklius, juose dominuoja faktai, bet nesuformuluota teisės problema; neaiškus ieškovės prašymas kasaciniame skunde dėstomų aplinkybių kontekste (CPK 347 straipsnio 1 dalies 4 punktas); byloje buvo spręsta dėl ieškovės ieškinio ir atsakovės priešieškinio, tačiau iš ieškovės suformuluoto prašymo neaiški prašomų patenkinti reikalavimų apimtis, nenurodyta ieškovės pozicija dėl patenkinto priešieškinio.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas

Vincas Verseckas