3eb4014e-8ac9-4eb3-96f4-045d50a49994 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešeja Daiva Pranyte–Zalieckiene                                             Baudžiamoji byla Nr. 1A-756/2010Teisejas Tadeušas Volkovskis                                                            Procesinio sprendimo kategorija:1.1.8.6.6.; 1.1.8.6.10.; 1.1.8.1.1.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. liepos 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Daivos Pranytes - Zalieckienes,teiseju Jurates Damanskienes, Stasio Punio, sekretoriaujant Daivai Sutkaitienei,dalyvaujant prokurorei Larisai Fedotovai, gynejui adv.

Algirdui Putnai,nuteistajam S. P. ,nukentejusiajai V. S. ,             viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos apeliacini skunda del Vilniaus rajono apylinkes teismo 2010 m. gegužes 6 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. nuteistas:- pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. 1 metu laisves atemimo bausme;- pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. 10 menesiu laisves atemimo bausme;- pagal Lietuvos Respublikos BK 233 str. 3 d. 11 menesiu laisves atemimo bausme.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 7 d., 8 d., už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmes dalinio bausmiu sudejimo budu subendrintos ir paskirta galutine bausme – laisves atemimas 1 metams 6 menesiams.

Iš S. P. Valstybinei ligoniu kasai priteista 2142,12 Lt nukentejusiosios V. S. gydymo išlaidoms atlyginti. Teiseju kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla, n u s t a t e: S. P. nuteistas už tai, kad jis sunkiai sužalojo žmogu, o butent: jis 2008 m. sausio 31 d., vakare, bute, esanciame (duomenys neskelbtini), budamas apsvaiges nuo alkoholio žodinio konflikto metu su sugyventine V. S. , viena karta kumšciu sudave tycia jai i pilva pašonkaulio lanko kaire puse, tuo padare nukentejusiajai blužnies plyšima ir umu vidini nukraujavima, t.y. sunkiai sutrikde jos sveikata.Be to, S. P. nuteistas už tai, kad jis sistemingai baugino žmogu, naudodamas psichine prievarta, o butent:jis 2008 metais, gegužes - birželio menesi, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esanciame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su sugyventine V.

S. pridejes prie galvos ginkla, pagrasino juo V. S. nušauti, t. y. baugino V. S. naudodamas jos atžvilgiu psichine prievarta.Tesdamas nusikalstama veika 2009 m. birželio 16 d., apie 23 val., budamas apsvaiges nuo alkoholio, bute, esanciame (duomenys neskelbtini), grasino padaryti sveikatai pavojinga veika - sutrikdyti sveikata ir buku daiktu sudave gulinciai lovoje nukentejusiajai V. S. i galvos smilkinio sriti, taip sukeldamas jai fizini skausma, t. y. baugino V. S. naudodamas jos atžvilgiu psichine ir fizine prievarta.Tesdamas nusikalstama veika 2009 metu vasara, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, V.

S. gyvenant pas sese J. S. , pastarosios gyvenamajame bute, esanciame (duomenys neskelbtini), telefoninio pokalbio metu pagrasino sulaužyti nukentejusiajai V. S. kojas bei sumušti ja ir jos šeimos narius, t. y. baugino V. S. naudodamas jos atžvilgiu psichine ir fizine prievarta, taip S. P. sistemingai baugino V. S. naudodamas jos atžvilgiu psichine ir fizine prievarta.Be to, S. P. nuteistas už tai, kad jis sieke paveikti nukentejusiaja V. S. , kad ši teisme duotu melagingus parodymus, o butent:jis 2009 m. rugsejo 11 d., apie 18 val., Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Operatyvaus valdymo poskyrio tarnybineje patalpoje, esancioje Vilniuje, H.

Manto g. 4, budamas sulaikytas itariant nusikaltimu padarymu, keike atejusia nukentejusiaja V. S. necenzuriniais žodžiais, rode i jos puse rankos kumšti sakydamas: „kai išeisiu – gausi“, taip panaudodamas psichine prievarta - grasindamas pastaraja sumušti, sieke paveikti nukentejusiaja V. S. , kad ši teisme duotu melagingus parodymus – nurodytu, kad V. S. nukentejo ne nuo S. P. veiksmu. Vilniaus rajono apylinkes prokuratura apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkes teismo 2010-05-06 nuosprendi, panaikinti nuosprendžio dali, kuria S. P. atsakomybe del nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 135 str. l d., lengvinanciomis aplinkybemis pripažinta tai, kad veikos padarymui itakos turejo provokuojantis nukentejusiosios elgesys, bei tai, kad veika padaryta del kaltinamojo didelio susijaudinimo, kuri nuleme neteiseti nukentejusiosios veiksmai, S. P. pripažintam kaltu ir nuteistam: pagal LR BK 135 str. l d. skirti laisves atemima 5 metams 6 menesiams; pagal LR BK 145 str. 2 d. skirti laisves atemima 2 metams; pagal LR BK 233 str. 3 d. skirti laisves atemima 2 metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. l, 4, 7, 8 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmiu sudejimo budu ir galutine bausme paskirti - laisves atemima 6 metams, bausme atliekant pataisos namuose, likusia nuosprendžio dali palikti nepakeista. Prokuroro nuomone, teismas, skirdamas S. P. bausme, neivertino nusikaltimu pobudžio - visais nusikaltimais, del kuriu S. P. pripažintas kaltu, buvo kesintasi i žmogaus sveikata (vienais atvejais žmogaus sveikata - pagrindinis objektas, kitais atvejais - papildomas); kaltininko asmenybes, kad kaltininkas administracine tvarka baustas 25 kartus, iš kuriu l už narkotiniu medžiagu vartojima ir 8 už administracinius teises pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu, o nusikalstama veika, numatyta LR BK 135 str. l d., padare budamas apsvaiges nuo alkoholio ir ši aplinkybe turejo itakos šios nusikalstamos veikos padarymui, kaltininkas nusikalstamas veikas padare esant neišnykusiam teistumui už nužudyma, kas rodo, kad ir realiai atlikes 8 metu laisves atemimo bausme kaltininkas nepasitaise, daro panašaus pobudžio nusikalstamas veikas.Teismas taip pat neteisingai ivertino ir kaltininko asmenybe, nurodydamas, kad kaltininkas iki suemimo dirbo, nors iš bylos medžiagos matyti, kad S. P. oficialiai niekur nedirbo ir tik budamas suimtas pristate dokumenta, kuriame nurodyta, kad sutinkama ji priimti dirbti.

Nepagristai prokuraturos nuomone, teismas nuosprendyje nurode, jog nuo nusikaltimo, numatyto LR BK 145 str. 2 d., padarymo iki nuosprendžio priemimo sueina du metai. S. P. pripažintas kaltu padares testine nusikalstama veika, numatyta LR BK 145 str. 2 d., kuri buvo padaryta 2008 m. gegužes - birželio men., 2009 m. birželio 19 d., o paskutinis epizodas buvo padarytas 2009 metu vasara. Taigi, S. P. nusikalstama veika, numatyta LR BK 145 str. 2 d., dare ne prieš du metus iki nuosprendžio, o 2009 m. vasara. S. P. buvo sulaikytas 2009 m. rugsejo 11 d., todel objektyviai nuo to laiko nebeturejo galimybes testi savo šios nusikalstamos veikos.Taip pat teismas, skirdamas artima minimaliai sankcijos ribai bausme, be pagrindo atsižvelge i tai, kad nuo nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 135 str. l d., padarymo praejo du metai, nes, kaip matyti, po šios veikos padarymo kaltininkas ir toliau dare tokio paties pobudžio nusikalstamas veikas, kas rodo, kad jo asmenybe per ši laika ne kiek nepakito.Teismas be pagrindo pripažino kaltininko dvi atsakomybe lengvinancias aplinkybes, padarant nusikalstama veika, numatyta LR BK 135 str. l d.: veikos padarymui itakos turejo provokuojantis nukentejusiosios elgesys, bei tai, kad veika padaryta del kaltinamojo didelio susijaudinimo, kuri nuleme neteiseti nukentejusiosios veiksmai.

Slaptos V. S. apklausos metu pareigunui nukentejusiosios paklausus, ar 2008-01-31 ji S. P. puole mušti, nukentejusioji atsake, kad „ne, S. P. „iš nervu išvedžiau žodžiais””, byloje nera jokiu duomenu, kad V. S. išsakyti žodžiai buvo ižeidžiantys, patycios ar panašiai, taigi matyti, kad nukentejusioji jokiu neteisetu veiksmu neatliko. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad konflikta sukele ne nukentejusioji, o S. P. grižes namo neblaivus, jis po vaiko gimimo pradejo piktnaudžiauti alkoholiu ir, budamas neblaivus, butent pats provokuodavo barnius, todel nukentejusiosios elgesys negali buti vertinamas kaip provokuojantis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentejusioji po jai suduoto smugio, pajutusi kraujo skoni burnoje, pati nuejo pas netoliese gyvenancia S. P. motina, kuri jai iškviete greitaja medicinos pagalba ir V. S. buvo išvežta i ligonine ir operuota. S. P. , sudaves smugi nukentejusiajai, jai pagalbos nesuteike, greitosios nekviete, o nukentejusiajai išeinant ieškoti pagalbos, pats liko namuose, be to, prieš nukentejusiaja vartojo smurta ir veliau - 2009 m. vasara sudave jai buku daiktu i galva. S. P. smurta yra vartojes ir prieš kitus asmenis, iki V.

S. 2008-01-31 suduoto smugio - jis yra teistas už nužudyma, todel iš jo elgesio prieš suduota smugi ir jo elgesio po suduoto smugio darytina išvada, kad S. P. sudave smugi ne del didelio susijaudinimo ir ne del nukentejusiosios provokuojancio elgesio ar neteisetu veiksmu. Nukentejusiosios išsakyti žodžiai, prokurores isitikinimu, negali buti pagrindas pripažinti kaltininko veikoje esant dvi atsakomybe lengvinancias aplinkybes, t.y. kartu ir kaip provokuojantis elgesys, ir kaip neteiseti veiksmai. Kaltininko teisine padetis negali buti tuo paciu pagrindu lengvinama du kartus.Teismas, prokuraturos nuomone, be pagrindo S. P. paskyre už visas nusikalstamas veikas žymiai švelnesnes bausmes, skaiciuojant nuo ju vidurkio.

S. P. už kiekviena padaryta nusikalstama veika skirtinos bausmes artimos sankcijoje numatytam bausmiu vidurkiui.Teismo posedžio metu prokurore praše skunda tenkinti, nuteistasis ir jo gynejas bei nukentejusioji praše skunda atmesti.Prokuraturos skundas tenkintinas iš dalies.Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria teismas pripažino kaltininko dvi atsakomybe lengvinancias aplinkybes, padarant nusikalstama veika, numatyta LR BK 135 str. l d.: veikos padarymui itakos turejo provokuojantis nukentejusiosios elgesys, bei tai, kad veika padaryta del kaltinamojo didelio susijaudinimo, kuri nuleme neteiseti nukentejusiosios veiksmai, taip pat mano, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo S. P. paskyre už visas nusikalstamas veikas žymiai švelnesnes bausmes, skaiciuojant nuo ju vidurkio.Teiseju kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga bei skundžiamu nuosprendžiu, konstatuoja, jog aukšciau nurodyti apeliacinio skundo argumentai yra pagristi.

Pirmosios instancijos teismas nepagristai S. P. atsakomybe lengvinanciomis aplinkybemis, padarant nusikalstama veika, numatyta LR BK 135 str. 1 d., pripažino tai, jog veikos padarymui itakos turejo provokuojantis nukentejusiosios elgesys bei tai, jog veika buvo padaryta del didelio susijaudinimo, kuri nuleme neteiseti nukentejusiosios veiksmai, t.y. netinkamai pritaike LR BK 59 str. 1 d. 6 p. bei 10 p. nuostatas.LR BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato asmens atsakomybe lengvinancia aplinkybe, kai veikos padarymui itakos turejo provokuojantis ar rizikingas nukentejusiojo asmens elgesys.

LR BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato asmens atsakomybe lengvinancia aplinkybe, kai nusikalstama veika padaroma del didelio susijaudinimo, kuri nuleme neteiseti nukentejusiojo asmens veiksmai. Provokuojanciu elgesiu teismu praktikoje pripažistamas toks elgesys, kai asmuo, prieš kuri buvo padaryta nusikalstama veika, samoningai (tycia) atlieka veiksmus, formuojancius ar stiprinancius kaltininko vidines paskatas padaryti nusikalstama veika prieš nukentejusiji. Didelis susijaudinimas arba fiziologinis efektas yra emocine žmogaus busena, kai del neteisetu nukentejusiojo veiksmu iš dalies aptemsta samone, susilpneja savitvarda, taciau neprarandamas gebejimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.

Fiziologine afekto busena lengvina asmens atsakomybe, nes pripažistama, kad žmogui esant kritineje situacijoje sunku rasti tinkama išeiti iš susidariusios situacijos. Neteisetais nukentejusiojo veiksmais pripažistami bet kokie prieš kaltininka ar kita asmeni nukreipti priešingi teisei veiksmai, kurie gali reikštis kesinimusi i kaltininko ar kito asmens gyvybe ir sveikata, turta, smugiu sudavimu, kankinimu, laisves atemimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti fizini smurta, tyciojimusi, ižeidimu, šantažu ir pan.

Atkreiptinas demesys i tai, kad pirmos instancijos teismas skundžiame nuosprendyje aukšciau nurodytu aplinkybiu pripažinima S. P. atsakomybe lengvinanciomis aplinkybemis grinde nukentejusios slaptos apklausos metu gautais parodymais. Teiseju kolegijos vertinimu, nukentejusiosios slaptos apklausos metu duoti parodymai, vertinant juos irodymu, kuriais pagrista S. P. kalte, padarius nusikalstama veika, numatyta LR BK 135 str. 1 d., kontekste, nepatvirtina to fakto, jog nusikaltimo padarymui itakos turejo provokuojantis nukentejusiosios elgesys, taip pat nepatvirtina ir to, jog V.

S. sunkus kuno sužalojimas buvo padarytas del S. P. didelio susijaudinimo, kuri nuleme neteiseti nukentejusiosios veiksmai, kaip tik, priešingai, nustatyta, kad butent paties nuteistojo apsvaigimas nuo alkoholio turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui, nes nuteistasis nesugebejo tinkamai ivertinti situacijos ir i ja reaguoti adekvaciai. Byloje nenustatyta, kad nusikalstama veika sukele neteiseti nukentejusiosios veiksmai ar provokuojantis jos elgesys. Iš nukentejusiosios slaptos apklausos protokolo turinio seka, jog tarp jos ir nuteistojo ivykio diena buvo konfliktas, S. P. ant jos reke, grasino žodžiais, tada ji taip pat „ant jo šoko”, „iš nervu išvede žodžiais”.

Nukentejusioji slaptos apklausos metu parode „Cia buvo del vieno vaiko ir jam girtam pasirode, kad sakau prieš ta vaika, <...>, nes ten nieko nebuvo ir šnekejom iš pradžiu gražiai, gražiai ir po to atsistojo ir trenke.” (b.t. 1, b.l. 160-166). 2009-06-23 vykusios apklausos metu, kuria taip pat vadovavosi apylinkes teismas, grisdamas S. P. kalte, nukentejusioji parode, jog jis su S. P. turi dukra. Po dukros gimimo su sugyventiniu prasidejo pykciai ir buitiniai konfliktai, jis pradejo piktnaudžiauti alkoholiniais gerimais.

Budamas girtas, jis išprovokuodavo barnius, kuriu metu kartais ir pakeldavo ranka prieš ja. 2008-01-31 vakare, tikslios valandos neprisimena, S. P. grižo namo girtas, tarp ju ivyko barnis, kurio metu jis ja pastume ir ji nukrito ant grindu. Tada jis pora kartu spyre jai i pilva ir viena karta kumšciu sudave jai i pilvo kaire puse. Po šio sumušimo ji i policija nesikreipe, kadangi S. P. pasake, jeigu ji kreipsis i policija, tai jai labai liudnai baigsis. Ji jo labai bijojo, kadangi kai jis pavartoja alkoholio, tampa agresyvus ir nekontroliuojamas (b.t.1,b.l.38-39).

Atkreiptinas demesys ir i tai, kad iš paties nuteistojo byloje esancio nuoširdaus prisipažinimo matyti, jog 2008-01-31 konflikta namuose išprovokavo, butent, jis pats. Iš S. P. nuoširdaus prisipažinimo seka, jog 2008-01-31 vakare jis, grižes iš darbo ir budamas išgeres, susibare su kartu gyvenancia V. S. . Jie susibare del betvarkes namuose ir kai jis jai pasake, jog pastaroji netinkamai prižiuri ju dukra, V. S. jam atkirto, kad ne jam ja mokyti kaip aukleti vaikus, nes jis ilga laika nebuvo lankes kito savo vaiko.

Del to jis labai susinervino (b.t. 2, b.l. 142). Taigi, esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, pripažinti S. P. atsakomybe lengvinanciomis aplinkybemis tai, jog nusikalstama veika sukele neteiseti nukentejusiosios veiksmai ar provokuojantis nukentejusiosios elgesys nebuvo pagrindo.  Taip pat teiseju kolegija pripažista pagristais apeliacinio skundo argumentus del skundžiamu apylinkes teismo nuosprendžiu S. P. paskirtos aiškiai per švelnios bausmes.Pažymetina, jog pagal baudžiamaji istatyma teismas skiria bausme pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) specialiosios dalies straipsnio, numatancio atsakomybe už padaryta nusikalstama veika, sankcija laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatu.

Skirdamas bausme, teismas atsižvelgia i: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni; kaltes forma ir ruši; padarytos nusikalstamos veikos stadija; kaltininko asmenybe, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstama veika forma ir ruši; atsakomybe lengvinancias bei sunkinancias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausme, visoms šioms aplinkybems turi buti skiriama vienoda teisine reikšme, ne vienai iš ju neturi buti suteikiama išskirtine, dominuojanti reikšme (kasacine byla Nr. 2K-7-576/2006).

Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, ivertines atsakomybe lengvinancias ir (ar) atsakomybe sunkinancias aplinkybes, ju kieki, pobudi ir tarpusavio santyki, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesne ar griežtesne bausmes ruši, taip pat skiriamos bausmes dydi, skaiciuodamas nuo jos vidurkio.Nors pirmosios instancijos teismas ir atsižvelge i LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, taciau netinkamai jas ivertino ir nepagristai nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskyre bausmes, kurios nagrinejamu atveju yra ženkliai mažesnes už sankcijoje numatyta vidurki ir kolegijos vertinamos kaip aiškiai per švelnios.Pažymetina, jog skiriamos bausmes rušis ir paskirtis turi atitikti teisingumo ir protingumo kriterijus.

Skiriant bausme turi buti atsižvelgiama i visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmes tikslus: sulaikyti asmeni nuo nusikalstamu veiku darymo, nubausti nusikalstama veika padariusi asmeni, atimti ar apriboti galimybe daryti naujas veikas, paveikti bausme atliekancius asmenis, kad laikytusi istatymu ir vel nenusikalstu, užtikrinti teisingumo principo igyvendinima. Šiu tikslu visuma sudaro vieninga bausmes paskirti. Taigi vienas pagrindiniu bausmes skyrimo principu, itvirtintu Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, yra bausmes teisingumo principas.

Teisingumo principo igyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrima tokios tinkamai individualizuotos bausmes, kuri geriausiai atitiktu istatyme itvirtinta bausmes paskirti. Skiriama bausme turi buti adekvati padarytai veikai, t. y. bausme už nusikalstama veika turi atitikti tos veikos pavojingumo pobudi ir laipsni. Bausme yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojinguma ir kaltininko asmenybe.Nagrinejamu atveju svarbu ivertinti tai, kad S. P. padare tris nusikalstamas veikas, kurios pagal LR BK 11 str. 4 d., 5 d. nuostatas priskiriamos prie apysunkiu (dvi nusikalstamos veikos) ir sunkiu nusikaltimu (viena nusikalstama veika).

Sunkiausia iš padarytu nusikalstamu veiku yra priskiriama prie nusikaltimu žmogaus sveikatai, LR BK 145 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika, priskiriama prie nusikaltimu pavojingu žmogaus sveikatai ir gyvybei. Visos nusikalstamos veikos buvo padarytos veikiant tiesiogine tycia, jos yra baigtos. Pažymetina ir tai, kad nera nustatyta kaltininko atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu, kaltininko atsakomybe sunkinanti aplinkybe, padarant nusikalstama veika, numatyta LR BK 135 str. 1 d., yra tai, kad jis mineta veika padare, budamas apsvaiges nuo alkoholio, kas turejo itakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Vertinant S. P. asmenybe, atkreiptinas demesys i tai, kad jis praeityje teistas už labai sunkaus nusikaltimo žmogaus gyvybei padaryma, teistumas neišnykes ir istatymo nustatyta tvarka nepanaikintas, pastarojo atžvilgiu buvo taikytas istatymas „Del amnestijos”. Kaip teisingai pastebeta prokuraturos skunde, aukšciau nurodytos aplinkybes rodo, jog iš ankstesnio teistumo nuteistasis atitinkamu išvadu nepadare, nepasitaise ir toliau daro panašaus pobudžio nusikalstamas veikas. Kadangi skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotus tycinius nusikaltimus padare esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui už tycinio nusikaltimo padaryma, jis pagal LR BK 27 str. 1 d. nuostatas pripažistamas recidyvistu.

Tuo tarpu recidyvistui už tycinio nusikaltimo padaryma teismas paprastai skiria laisves atemimo bausme (LR BK 56 str. 1 d.). Tuo paciu pažymetina tai, kad nuteistasis yra daugybe kartu baustas ir administracine tvarka, tame tarpe ne karta ir už vairavima esant neblaiviam. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistajam atliekant bausme už nužudyma ir gydantis Laisves atemimo vietu ligonines stacionare 1999-11-10 – 1999-12-01 buvo diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opiodus, abstinencijos bukle, analogiška diagnoze nustatyta ir pastarajam gydantis 2001-10-10 – 2001-11-05, kita vertus tyrima atlikusio specialisto teigimu, nera jokio pagrindo S. P. skirti teismo psichiatrijos ekspertize (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)).

Aplinkybe, jog S. P. vartojo narkotines medžiagas patvirtino ir nukentejusioji V. S. jos slaptos apklausos metu (b.t. 1, b.l. 162-163). VRM CDB duomenimis ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktais duomenimis S. P. iki sulaikymo užsieme individualia veikla, kartu su nukentejusiaja turi mažamete dukteri E. P. (gim. (duomenys neskelbtini)).Be to, teismas pripažista pagristu prokuroro apeliacinio skundo argumenta, jog pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurode, jog nuo nusikaltimo, numatyto LR BK 145 str. 2 d., padarymo iki nuosprendžio priemimo suejo du metai.

S. P. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už testine nusikalstama veika, numatyta LR BK 145 str. 2 d., ji buvo baigta S. P. atlikus paskutinius nusikalstamus veiksmus, t.y. 2009 m. vasara, todel teigti, jog nuo sistemingo nukentejusiosios V. S. bauginimo, panaudojant psichine prievarta, iki nuosprendžio priemimo praejo du metai, nera jokio pagrindo. Taip pat nepagristai apylinkes teismas, skirdamas bausme už nusikalstama veika, numatyta LR BK 135 str. 1 d., atsižvelge i tai, kad nuo šios nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priemimo praejo du metai.

Kaip teisingai nurodyta prokuroro skunde, po nukentejusiosios V. S. sunkaus kuno sužalojimo seke kita S. P. apie metus užsitesusi nusikalstama veika, nuteistasis sistemingai baugino nukentejusiaja, panaudodamas psichine prievarta.Nustatant S. P. bausmes dydi, teiseju kolegijos vertimu, svarbu atsižvelgti ir i nukentejusiosios interesus, pastarosios pozicija nuteistojo atžvilgiu del jo padarytu nusikalstamu veiku. Kaip matyti, nukentejusioji nuteistajam pretenziju neturi, ieškinio nereiškia, jie gi, kaip teige apeliacines instancijos teismo posedyje, susitaike, nori toliau kartu gyventi, auginti dukra. Tuo paciu atkreiptinas demesys i tai, kad nukentejusiosios parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklus.

Vienoje iš ikiteisminio tyrimo metu vykusiu jos apklausu, ji nurode nusikalstamu veiku padarymo aplinkybes, kurias, beje teismas skundžiamame nuosprendyje pripažino kaip atitinkancias byloje nustatytas faktines aplinkybes, taciau veliau ji parodymus pakeite ir visais budais, netgi nurodydama, jog prisiima atsakomybe už melagingu parodymu davima, stengesi padeti S. P. išvengti atsakomybes. Kaip jau mineta, tokios pat pozicijos nukentejusioji laikesi ir byla nagrinejant apeliacines instancijos teisme, prašydama netenkinti prokuroro apeliacinio skundo.Teiseju kolegija, ivertinusi aukšciau išdestytu aplinkybiu visuma, o ne kuria nors aplinkybe atskirai, daro išvada, jog S. P. už nusikalstamas veikas, del kuriu padarymo jis skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu, skirtinos laisves atemimo bausmes, artimos sankcijoje numatytu bausmiu vidurkiui ir tuo paciu mažesnes nei prašoma apeliaciniu skundu.

    Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., n u s p r e n d ž i a: Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos apeliacini skunda patenkinti iš dalies.Vilniaus rajono apylinkes teismo 2010 m. gegužes 6 d. nuosprendi pakeisti dalyje del S. P. atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu pripažinimo, padarant nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., ir del jam paskirtu bausmiu ir šioje dalyje priimti nauja nuosprendi – S. P. pripažintam kaltu pagal LR BK 135 str. 1dali, paskirti trejus metus laisves atemimo; pripažintam kaltu pagal LR BK 145 str. 2 dali, paskirti vienerius metus ir šešis menesius laisves atemimo; pripažintam kaltu pagal LR BK 233 str. 3 dali, paskirti vienerius metus ir šešis menesius laisves atemimo.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmiu sudejimo budu, prie griežciausios bausmes iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir S. P. paskirti galutine subendrinta bausme ketverius metus laisves atemimo, bausme atliekant pataisos namuose.Panaikinti skundžiamu nuosprendžiu pripažintas S. P. atsakomybe lengvinancias aplinkybes, padarant nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., - tai, kad veikos padarymui itakos turejo provokuojantis nukentejusiosios V.

S. elgesys bei veika padaryta del didelio susijaudinimo, kuri nuleme neteiseti nukentejusiosios V. S. veiksmai (BK 59 str. 1 d. 6 ir 10 p.).Kita  nuosprendžio dali palikti nepakeista. Teisejai                                                                                      Daiva Pranyte - Zalieckiene                                                                                                                 Jurate Damanskiene                                                                                                             Stasys Punys