3eb29096-7875-434f-87fa-a1772da57739 · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-2132-776/2021 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00486-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.5; 2.3.4.6; 3.2.6.1; 3.4.1.5; 3.4.1.6 (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 14 d. Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Erminijus Baziulis, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Anusevičienei, dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Eglei Bikinienei, dalyvaujant trečiajam asmeniui V.

P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieÅ¡kinį atsakovei K. M., dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko rÅ«pybos nustatymo įsiteisėjimo ir iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, V.

P.. Teismas n u s t a t ė:

1. ieÅ¡kovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas neterminuotai apriboti motinos valdžiÄ atsakovei K. M. nepilnamečio vaiko E. P. atžvilgiu. IeÅ¡kovas nurodė, kad Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-9104-907/2020 leista paimti nepilnametį vaikÄ E. P. iÅ¡ jos motinos K.

M., nes vaikas beveik nuo pat gimimo gyvena su močiute V. P., vaiko motina nuolat gyvena užsienyje, su vaiku bendrauja epizodiÅ¡kai, tarpusavio emocinis ryÅ¡ys faktiÅ¡kai nutrÅ«kęs, po paskutinio apsilankymo pas motinÄ užsienyje, vaikas su motina gyventi ir bendrauti nenori, jÄ užblokavo socialiniuose tinkluose, blokuoja jos žinutes, nebendrauja, vaiko motina nedėjo jokių pastangų, kad vaikas liktų gyventi su ja, nebando keisti savo elgesio, be to, dar serga psichine liga, kurios paÅ«mėjimo metu aplinka vaikui tampa nesaugi.

Ieškovo nuomone, atsakovė nevykdo savo pareigos visapusiškai rūpintis savo nepilnamete dukterimi, jos kaltė pasireiškia neveikimu, nes ji vaiko nuo mažens neaugino, nesidomi vaiko ugdymu, pasiekimais, savijauta, bendrauja su vaiku epizodiškai, ir nėra duomenų, kad situacija atsakovės šeimoje pasikeis.

2. Atsakovė K. M. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu visiÅ¡kai sutinka, nes gyvena užsienyje ir turi sveikatos problemų, dėl to negali auginti dukros pati.

3. IeÅ¡kovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Eglė Bikinienė teismo posėdžio metu pakartojo ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus argumentus, nurodydama, kad palaiko ieÅ¡kinyje nurodytus reikalavimus. IeÅ¡kovo atstovė nurodė, kad vaiko motinos pareigas nuo 2004 m. perėmė atsakovės motina V. P., nuo laikinosios rÅ«pybos nustatymo situacija nepasikeitė, atsakovė nėra iÅ¡reiÅ¡kusi noro susigrÄ Å¾inti nepilnametį vaikÄ , o nepilnametis vaikas visiÅ¡kai nenori bendrauti su atsakove. IeÅ¡kovės atstovė taip pat nurodė, kad atsakovė nepateikė duomenų, kad jos darbingumas dėl psichinės ligos bÅ«tų apribotas, todėl turėtų bÅ«ti priteistas praÅ¡omas iÅ¡laikymas. IeÅ¡kovo atstovės nuomone, geriausia nustatyti nepilnametės laikinÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ su V. P. iki nuolatinės rÅ«pybos nustatymo.

4. Trečiasis asmuo V. P. teismo posėdžio metu su ieÅ¡kiniu sutiko. Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovė paliko dukrÄ , kai jai buvo penki mėnesiai, atsakovė mokėjo iÅ¡laikymÄ , tačiau su dukra bendraudavo epizodiÅ¡kai, ryÅ¡io su nepilnamete dukra užmegzti nesugebėjo. Trečiasis asmuo paaiÅ¡kino, kad 2020 m. vasario-birželio mėn. nepilnametis vaikas bandė gyventi pas atsakovę, tačiau santykiai buvo blogi. Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovė nori bendrauti su vaiku, tačiau vaikas visiÅ¡kai atsisako bendrauti. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad atsakovės psichinė sveikatos bÅ«klė yra bloga ir vis blogėja, dėl to ji negali adekvačiai suprasti susidariusios situacijos. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai Å¡io kodekso 3.254 straipsnio 3 punkte nustatytu pagrindu yra nustatyta vaiko laikinoji globa, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo vaiko laikinosios globos nustatymo kreipiasi į teismÄ dėl tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo, iÅ¡skyrus atvejus, kuriais, nustačius vaiko laikinÄ jÄ globÄ , tėvai (tėvas ar motina) deda pastangas pakeisti savo elgesį arba yra kitų priežasčių, kurios valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai leidžia pagrįstai manyti, kad egzistuoja reali galimybė grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ Å¡eimÄ .

6. Byloje nustatyta, kad atsakovei K. M. (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. P., kurios atžvilgiu tėvystė nenustatyta. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-9104-907/2020 leista paimti nepilnametį vaikÄ E. P. iÅ¡ jos motinos K. M.. Å iaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. A-1050 E. P. nustatyta laikinoji rÅ«pyba V. P. Å¡eimoje, o V. P. paskirta laikinÄ ja rÅ«pintoja ir turto administratore.

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 2 dalį teismas, nagrinėjantis ieÅ¡kinius dėl tėvų valdžios apribojimo bei perduotus nagrinėti ieÅ¡kinine tvarka pareiÅ¡kimus dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, nesaistomas pareikÅ¡tų reikalavimų ir priima sprendimÄ atsižvelgdamas į susidariusiÄ padėtį ir vaiko interesus. Taigi teismui palikta diskrecijos teisė, kaip geriausiai užtikrinti vaiko interesus tokiose situacijose kaip yra susidariusi nagrinėjamoje byloje.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali bÅ«ti laikinai ar neterminuotai apribota Å¡iais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; kai piktnaudžiauja tėvų valdžia; kai žiauriai elgiasi su vaikais; kai daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu; kai nesirÅ«pina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos Å¡ių sÄ lygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikinÄ ar neterminuotÄ tėvų valdžios apribojimÄ .

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali bÅ«ti taikomas tada, kai teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingÄ Å¾alÄ vaiko vystymuisi ar visiÅ¡kai juo nesirÅ«pina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžia gali bÅ«ti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobÅ«dį, parenkamas ir tėvų valdžios ribojimo bÅ«das, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas.

9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.179 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaikÄ nuo tėvų (tėvo ar motinos). Taigi vaiko atskyrimas nuo tėvų kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.181 straipsnio 1 dalis nustato, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas iÅ¡nykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų buvo atskirtas. Vadinasi, tėvų ir vaiko atskyrimas – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma iki tol, kol iÅ¡nyks aplinkybės, dėl kurių vaikas atskirtas nuo tėvų.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimÄ , nėra apibrėžtas sÄ raÅ¡as aplinkybių, kurioms esant vaikas gali bÅ«ti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali bÅ«ti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

11. Vaiko atskyrimas nuo vieno iÅ¡ tėvų gali bÅ«ti ir viena iÅ¡ laikinų priemonių, kuri leistų veiksmingai suderinti prieÅ¡taringus visų suinteresuotų asmenų interesus – užtikrinti vaikui geriausias įmanomas gyvenimo sÄ lygas, ginti vaiko Å¡eimos gyvenimÄ su socialiniais tėvais ir kartu nenutraukti ar bereikalingai nesilpninti vaiko ir jo biologinių tėvų ryÅ¡io. Dėl to, siekiant tinkamai ir veiksmingai taikyti nurodytÄ teisės normÄ , Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.179 straipsnyje įtvirtintÄ objektyvių aplinkybių kriterijų reikėtų aiÅ¡kinti plačiai – tėvo ir vaiko ryÅ¡io praradimas dėl vaiko ilgalaikio gyvenimo ne su tėvu gali atitikti objektyvių aplinkybių kriterijų pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.179 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020).

12. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį dėl motinystės teisių neterminuoto apribojimo atsakovei jos vaiko atžvilgiu, kaip ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ nurodė tai, kad atsakovė nuolat gyvena užsienyje, su vaiku bendrauja epizodiÅ¡kai, tarpusavio emocinis ryÅ¡ys faktiÅ¡kai nutrÅ«kęs, po paskutinio apsilankymo pas motinÄ užsienyje, vaikas su motina gyventi ir bendrauti nenori, jÄ užblokavo socialiniuose tinkluose, blokuoja jos žinutes, nebendrauja, vaiko motina nedėjo jokių pastangų, kad vaikas liktų gyventi su ja, nebando keisti savo elgesio, be to, dar serga psichine liga, kurios paÅ«mėjimo metu aplinka vaikui tampa nesaugi.

13. Nustatyta, kad K. M. nuo 2004 m. gegužės mėn. iÅ¡vyko dirbti ir gyventi į (duomenys neskelbtini), palikdama savo nepilnametį vaikÄ E. P. pas savo motinÄ V. P.. E. P. nuo 2011 m. vasario 18 d. iki 2013 m. vasario 18 d. ir nuo 2013 m. rugpjūčio 12 d. iki 2020 m. vasario 5 d. motinos praÅ¡ymu buvo laikinai globojama senelės V. P. Å¡eimoje. 2020 m. vasario-birželio mėn. E. P. bandė gyventi pas atsakovę, tačiau santykiai buvo blogi ir ji grįžo į LietuvÄ pas V. P.. IÅ¡ E. P. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui teiktų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad pati E. P. grįžusi į LietuvÄ daugiau su atsakove nebendrauja, atsisako palaikyti ryÅ¡ius.

IÅ¡ atsakovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui teiktų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad atsakovei E. P. grįžimas į LietuvÄ buvo netikėtas, ji buvo dukrÄ užraÅ¡iusi į mokyklÄ , bei kad atsakovė norėtų dukrÄ auginti pati, bet, kadangi dukra nenori su ja bendrauti, ji negali jos priversti. Trečiojo asmens V. P. paaiÅ¡kinimai taip pat patvirtina atsakovės Å¡eimoje susidariusiÄ situacijÄ , kad atsakovė nori bendrauti su vaiku, tačiau vaikas visiÅ¡kai atsisako bendrauti dėl nesusiklosčiusių motinos ir vaiko santykių.

14. Teismo vertinimu, visos nustatytos aplinkybės rodo, kad nepilnametis vaikas vengia ir atsisako bendrauti su atsakove, bei kad nepilnametis vaikas ir atsakovė susvetimėjo, atsakovės ryÅ¡ys su vaiku buvo prarastas, o tokiÄ situacijÄ nulėmė tai, kad atsakovė iÅ¡vyko gyventi į užsienį, o mergaitės motinos pareigas nuo 2004 m. perėmė atsakovės motina V. P.. Todėl tarp vaiko ir motinos neužsimezgė socialiniai dvasiniai vaiko ir motinos ryÅ¡iai. Sutiktina su ieÅ¡kovo pozicija, kad atsakovė nesiėmė visų tinkamų priemonių ryÅ¡iui su vaiku iÅ¡saugoti.

15. Pažymėtina, kad ryÅ¡ys yra dviejų asmenų sÄ veika, o kalbant apie vaiko ir tėvų ryšį, iniciatyva kurti ir palaikyti ryšį pirmiausia tenka tėvui, motinai, o ne vaikui. Tik su amžiumi, vaikui augant iÅ¡silygina Å¡ių dviejų asmenų – vaiko ir tėvo, motinos jėgų pusiausvyra, t. y. jie abu (vaikas ir tėvas, motina) tampa vienodai atsakingi už Å¡io ryÅ¡io puoselėjimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020).

16. Å iuo metu E. P. jau yra septyniolika metų, ji pati apsisprendė nebebendrauti su atsakove, jÄ užblokavo socialiniuose tinkluose, blokuoja jos žinutes. Teismo nuomone, be E. P. sutikimo ir noro palaikyti ryÅ¡ius su atsakove, jų bendravimas ir ryÅ¡io atkÅ«rimas iÅ¡ esmės yra neįmanomas. Todėl, teismo nuomone, vien atsakovės aktyvių veiksmų palaikant ryšį su dukra Å¡iuo atveju net nebepakaktų. Tokia situacija, kai motina ir dukra sunkiai bendrauja, gali bÅ«ti ir laikina, nes iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atsakovė nori bendrauti su vaiku, tačiau vaikas visiÅ¡kai atsisako bendrauti.

SituacijÄ blogina ir tai, kad atsakovė serga psichine liga. Dėl to negalima padaryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnyje įtvirtinti pagrindai neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžiÄ . Teismo vertinimu, siekiant geriausiai užtikrinti vaiko interesus, tikslinga spręsti dėl nepilnamečio vaiko atskyrimo nuo atsakovės, įvertinant tai, kad tokio teisinio statuso nustatymas nekomplikuotų Å¡alių bendravimo, galbÅ«t palengva suartintų motinÄ ir dukrÄ vienÄ su kita.

Ir prieÅ¡ingai, neterminuotas motinos valdžios apribojimas atsakovei, Å¡io tikslo pasiekimÄ iÅ¡ esmės apsunkintų. Atsižvelgiant į tai, nepilnametis vaikas E. P. atskirtinas nuo jos motinos atsakovės K. M..

17. Atskirtiems nuo tėvų vaikams iÅ¡saugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.179 straipsnio 3 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad vaikų atskyrimas nuo tėvų iÅ¡ esmės atsižvelgiant į susiklosčiusiÄ padėtį neriboja vaikų teisių ir pareigų, susijusių su tėvais, t. y. jos lieka be ribojimų tokios, kokios nustatytos įstatyme. Taigi, atsakovė turės teisę ir pareigÄ su vaiku bendrauti stengdamasi atkurti su vaiku prarastÄ ryšį.

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimÄ apriboti tėvų valdžiÄ , tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rÅ«pybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia iÅ¡laikymÄ vaikui. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 407 straipsnyje. Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iÅ¡ dviejų tėvų valdžios ribojimo rÅ«Å¡ių. Todėl Å¡iuo atveju taikytinos minėtos įstatymų nuostatos dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rÅ«pybos) nustatymo įsiteisėjimo ir iÅ¡laikymo vaikui priteisimo.

19. Nepilnametis vaikas E. P. atskirtas nuo atsakovės, kaip minėta, E. P. nuo penkių mėnesių gyvena su savo senele V. P., kuri Å iaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. A-1050 paskirta laikinÄ ja rÅ«pintoja ir turto administratore. V. P. namuose nepilnamečiam vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sÄ lygos, pats nepilnametis vaikas iÅ¡reiÅ¡kė norÄ toliau gyventi pas savo senelę. Todėl vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rÅ«pybos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina su V. P..

20. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.195 straipsnį tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus iÅ¡lieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų. Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalį numatyta, kad teismas, priėmęs sprendimÄ apriboti tėvų valdžiÄ , tuo pačiu sprendimu priteisia iÅ¡laikymÄ vaikui.

21. Tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Minėta teisės norma iÅ¡laikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas iÅ¡laikymas turi tenkinti jo bÅ«tinus poreikius maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui.

IÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnis), tačiau teismas negali priteisti vaiko iÅ¡laikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi bÅ«ti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiÅ¡kai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

22. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 150,00 Eur kasmėnesinį iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės priteisti minėto dydžio iÅ¡laikymÄ vaikui, nurodytos sumos ieÅ¡kinyje nedetalizuoja ir nenurodo, kokie nepilnamečio vaiko poreikiai bÅ«tų tenkinami iÅ¡ Å¡ios sumos. Trečiasis asmuo sutiko su tokiu praÅ¡omo priteisti iÅ¡laikymo dydžiu. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo iÅ¡ atsakovės praÅ¡omo priteisti iÅ¡laikymo vaikui suma nėra didelė ir galėtų bÅ«ti pagrįsta, nes vaiko iÅ¡laikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, ugdymo priemonių, kitų prekių, mokėti už jo ugdymÄ , pramogas, užtikrinti teisę į bÅ«stÄ , sveikatos apsaugÄ .

23. Kaip minėta, iÅ¡laikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl teismas turi įvertinti ir atsakovų turtinę padėtį. Pažymėtina, kad, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti bÅ«tinų vaikui vystytis sÄ lygų sudarymÄ atitinkantį iÅ¡laikymÄ , toks pakankamas vaikų iÅ¡laikymas ir turi bÅ«ti priteisiamas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumÄ turi bÅ«ti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimÄ . Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi bÅ«ti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius iÅ¡laikymo dydis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai iÅ¡laikymo dydis turi patenkinti bÅ«tinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

24. Kaip nustatyta, atsakovė nuo 2004 m. išvyko gyventi ir dirti į (duomenys neskelbtini). Kaip teisingai pažymėjo ieškovas, atsakovė nepateikė duomenų, kad jos darbingumas dėl psichinės ligos būtų apribotas, tokių duomenų neturi ir teismas.

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iÅ¡ anksto įvertinti esamÄ savo turtinę padėtį, pasirengimÄ reikiamai pasirÅ«pinti vaikais. PrieÅ¡ingu atveju atsakomybė už sÄ moningai prisiimtÄ pernelyg didelę socialinę rizikÄ ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdamas ar visiÅ¡kas jų nevykdymas pateisinami tik iÅ¡imtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Nustatant vieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl iÅ¡laikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi bÅ«ti vertinamos vaiko interesų naudai.

Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jÄ turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį iÅ¡laikymo dydį.

26. Nagrinėjamu atveju, atsakovė yra darbingo amžiaus, duomenų, kad jos darbingumas bÅ«tų apribotas dėl sveikatos problemų nėra. SÄ Å¾iningo ir rÅ«pestingo asmens, kuris turi pareigÄ iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams iÅ¡laikyti. Atsakovė turi imtis priemonių, kad bÅ«tų užtikrintas jos gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų nepilnamečio vaiko, kuris negali dirbti ir gauti pajamų, poreikius. Atsakovė byloje neteikė jokių įrodymų, kad dėl sveikatos problemų ji ateityje negalės gauti pajamų, kurios užtikrintų jos nepilnamečio vaiko poreikius.

27. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingÄ Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , padarius iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ praÅ¡omos priteisti sumos bus patenkinti bent minimalÅ«s vaiko poreikiai, nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2021 m. sausio 29 d., iki vaiko pilnametystės iÅ¡ atsakovės priteistinas iÅ¡laikymas nepilnamečiam vaikui E. P. po 150,00 Eur kas mėnesį, priteistÄ sumÄ indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. IÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja paskirtina V. P. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.203 straipsnis).

28. Sprendimo dalis dėl išlaikymo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnis).

29. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo aspektu konstatuotina, kad Å¡is sprendimas yra priimtas ieÅ¡kovo naudai.

30. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktus ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. Šioje byloje už ieškinį mokėtinas 116,00 Eur žyminis mokestis.

31. IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ nustatytÄ minimaliÄ (5,00 Eur) valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ .

32. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Kaip minėta, atsakovė visiÅ¡kai pripažino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir su ieÅ¡kinio reikalavimu sutiko. Todėl laikytina, kad pagal nagrinėjamu atveju susidariusiÄ situacijÄ atsakovės procesinis elgesys byloje buvo tinkamas, o bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymÄ lėmė objektyvios aplinkybės, nes, kaip minėta, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 2 dalis numato valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareigÄ ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo vaiko laikinosios globos nustatymo kreipiasi į teismÄ dėl tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo.

Todėl teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos.

33. Teismas, priėmęs sprendimÄ apriboti tėvų valdžiÄ , privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rÅ«pybos nustatymo, vaiko globėjo ar rÅ«pintojo paskyrimo nagrinėjimÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 505 straipsnio 1 dalis). Todėl teismo iniciatyva pradėtinas nuolatinės rÅ«pybos nustatymo nepilnamečiam vaikui E. P. ir rÅ«pintojo paskyrimo procesas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284, 406 ir 4961 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.

Atskirti nepilnametį vaikÄ E. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo atsakovės K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Iki teismo sprendimo nustatyti nepilnamečio vaiko nuolatinę rÅ«pybÄ Ä¯siteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko E. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su laikinÄ ja rÅ«pintoja V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Priteisti iÅ¡ atsakovės K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui E. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ po 150,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų 00 ct) kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2021 m. sausio 29 d. iki vaiko pilnametystės, priteistÄ sumÄ indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o V.

P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskiriant priteisto iÅ¡laikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko rÅ«pybos nustatymo įsiteisėjimo. Sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo priteisimo vykdyti skubiai. Priimti nutartį ir pradėti nuolatinės rÅ«pybos nustatymo ir rÅ«pintojo paskyrimo procesÄ . Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėjas Erminijus Baziulis