3eb00a9a-b5e5-4145-8a28-36c2296b19db · Å iaulių apygardos administracinis teismas

admin.byla.                                                                 2014 m. balandžio 23 d.                                                                                  Šiauliai             Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvutės Kartanaitės, kolegijos teisėjų Virginijaus Stankevičiaus ir Arvydo Martinavičiaus, sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,nedalyvaujant pareiškėjai V.

S., jos atstovei I. R., nedalyvaujant atsakovo TelÅ¡ių rajono savivaldybės atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V. S. skundÄ atsakovui TelÅ¡ių rajono savivaldybei dėl TelÅ¡ių rajono savivaldybės tarybos 2013-12-12 sprendimo Nr. T1-435 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos V. S.“ panaikinimo ir perdavimo klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo TelÅ¡ių rajono savivaldybės tarybai, bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėja V. S. kreipėsi į Å iaulių apygardos administracinį teismÄ su skundu praÅ¡ydama panaikinti TelÅ¡ių rajono savivaldybės tarybos 2013-12-12 sprendimÄ Nr. T1-435 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos V. S.“ ir perduoti klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo TelÅ¡ių rajono savivaldybės tarybai, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėja V. S. ir jos atstovė I. R. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (b. l. 111).

Skunde pareiÅ¡kėja (b. l. 2-5) nurodė, kad TelÅ¡ių rajono savivaldybės taryba 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. T1-435 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos V. S.“ nusprendė neatleisti V. S. nuo 2008–2012 m. nekilnojamojo turto mokesčio – 4282,00 Lt – už nuosavybės teise įregistruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Skunde pareiÅ¡kėja taip pat nurodė, kad 2008 m. rudenį dėl prasidėjusios krizės nebepajėgdama uždirbti ir grÄ Å¾inti banko kredito, už kurį pirktoje kavinėje motelyje sėkmingai dirbo keletÄ metų, sustabdė veiklÄ ir iÅ¡vyko dirbti į IslandijÄ .

Nenaudojamais verslui pastatais rÅ«pinosi jos įgaliota I. R.. Pasitaikė vagysčių ir kitais bÅ«dais norinčių pasipelnyti jos valdoje esančiu turtu. Bandė patalpas nuomoti, bet nuomininkės buvo nesÄ Å¾iningos ir su jomis teko bylinėtis.2013 m. vasarÄ gavo Valstybinės mokesčių inspekcijos priminimÄ , kad yra skolinga 4282 Lt. Negalvojo, kad ir už nenaudojamas verslui skirtas patalpas reikia mokėti mokesčius. Kreipėsi į TelÅ¡ių rajono savivaldybės tarybÄ 2013 m. rugpjūčio 14 d. dėl atleidimo nuo nekilnojamojo turto mokesčio.

Verslo, ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje buvo priimtas teigiamas sprendimas siÅ«lyti tarybai atleisti nuo 4282 Lt nekilnojamojo turto mokesčio. Po savaitės 2013-08-29 vykusiame TelÅ¡ių rajono savivaldybės tarybos posėdyje komiteto pirmininkas nurodė, kad yra informuotas, jog kavinė motelis veikia, todėl abejoja, ar atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo nekilnojamojo turto mokesčio, todėl taryba priėmė neigiamÄ sprendimÄ . 2013-09-18 pareiÅ¡kėjos atstovė I. R. pateikė TelÅ¡ių rajono savivaldybės tarybai praÅ¡ymÄ -kreipimÄ si.

Buvo pareikalauta pateikti papildomus dokumentus, kurie buvo pateikti. Dar kartÄ pareiÅ¡kėjos atstovė 2013-11-06 pateikė TelÅ¡ių rajono savivaldybės merui ir TelÅ¡ių rajono savivaldybės administracijos direktoriui paklausimÄ -pretenzijÄ bei prašė atsakyti į iÅ¡kilusius klausimus, bet konkretaus atsakymo į pretenzijÄ negavo. Nurodo, kad tame pačiame tarybos posėdyje tarybos sprendimu Nr. T1-436 ,,Dėl mokesčių lengvatos (duomenys neskelbtini) nuo nuomojamos žemės ir nekilnojamojo turto mokesčio buvo atleista (duomenys neskelbtini) kuri buvo atleista nuo 6804 Lt mokesčių.TelÅ¡ių rajono savivaldybė 2009-04-23 sprendimu Nr. T1-176 „Dėl valstybinės žemės nuomos, žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių lengvatų tvarkos patvirtinimo“' patvirtino verslo subjektų atleidimo nuo mokesčių tvarkÄ .

Bet šis sprendimas nėra taikomas fiziniams asmenims, o analogiško sprendimo dėl žemės nuomos, žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių lengvatų taikymo fiziniams asmenims Telšių rajono savivaldybė nėra patvirtinusi, o tai reiškia, kad nesant tvarkos, Telšių rajono savivaldybės taryba net negali spręsti klausimų dėl žemės nuomos, žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių lengvatų taikymo fiziniams asmenims. Mano, kad savivaldybės tarybos priimami sprendimai yra neskaidrūs, nesuprantami ir korupciniai, nes neįmanoma suprasti, kokiais kriterijais vadovaujantis Telšių rajono savivaldybės taryba priima sprendimus vienus fizinius asmenis atleisti ar sumažinti mokesčius, o kitų – neatleisti.

Norint spręsti žemės nuomos, žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių lengvatų taikymo fiziniams asmenims klausimus, pirmiausia bÅ«tina pasitvirtinti tvarkÄ , pagal kuriÄ ir priimami sprendimai dėl mokesčių lengvatų fiziniams asmenims taikymo.Sprendžiant, ar administracinis aktas yra teisėtas ir pagrįstas, skirtingai yra vertinami atvejai, kai administracinis aktas privalo bÅ«ti motyvuotas, tai yra:

1) yra be motyvų ir 2) kai administracinis teisės aktas yra su motyvais, tačiau motyvai nepagrįsti.Mano, kad skundžiamas 2013-12-12 sprendimas Nr. T1-435 yra nemotyvuotas, nes neįmanoma suprasti, kodėl buvo atmestas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas.Nurodo, kad sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi bÅ«ti žinomi ne tik vieÅ¡ojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimÄ , bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi bÅ«ti toks, kad iÅ¡ jo bÅ«tų galima suprasti visuomeninių santykių esmę ir teisinį kvalifikavimÄ .

Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo. Iš atsakovo Telšių rajono savivaldybės tarybos 2013-12-12 sprendimo Nr. T1-176 turinio nematyti, kad jame yra nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, motyvai nėra išdėstyti adekvačiai, aiškiai ir pakankamai suprantamai, o Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, tai yra jis turi būti motyvuotas.

Pažymi, kad bÅ«tinybė motyvuoti vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtus sprendimus yra ne kartÄ akcentuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1395/2008, 2004-05-07 nutartis administracinėje byloje A4-387/2004 ir kt.).VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str. 2 dalyje nurodyta, kad sprendime turi bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s, nedviprasmiÅ¡ki, nes prieÅ¡ingu atveju vieÅ¡ojo administravimo paslaugų vartotojui gali kilti neaiÅ¡kumų, kaip ir kokiu bÅ«du paslaugų vartotojas turi elgtis, siekdamas gauti kokybiÅ¡kÄ paslaugÄ bei įgyvendinti savo teises bei teisėtus interesus.

Tokį nemotyvuotÄ , faktinėms bylos aplinkybėms prieÅ¡taraujantį, teisės normomis nepagrįstÄ tarybos sprendimÄ praÅ¡o panaikinti ir praÅ¡ymÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo TelÅ¡ių rajono savivaldybės tarybai.Atsakovo TelÅ¡ių rajono savivaldybės atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (b. l. 112). Atsiliepimu (b. l. 114-115) praÅ¡o pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Taip pat atsiliepime nurodė, kad ginčijamo sprendimo neteisėtumas siejamas su tuo, jog neva pažeidžiant Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. sprendimas nėra motyvuotas.

Savivaldybės taryba, priimdama ginčijamÄ sprendimÄ , vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir LR VSÄ®) 16 str. 2 d. 18 p. bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – ir LR NTMÄ®) 7 str. 5 d. LR VSÄ® 16 str. 2 d. 18 p. nustatyta, kad iÅ¡imtinė savivaldybės kompetencija yra „sprendimų teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sÄ skaita priėmimas, subsidijų ir kompensacijų skyrimo naujas darbo vietas steigiančioms visų rÅ«Å¡ių įmonėms tvarkos nustatymas atitinkamai keičiant savivaldybės biudžetÄ tais atvejais, kai lėšų tam nebuvo numatyta;“.

LR NTMÄ® 7 str. 5 d. nustatyta, kad „Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sÄ skaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti“. Savivaldybės tarybos sprendimas neatleisti pareiÅ¡kėjos nuo nekilnojamojo turto mokesčio buvo grindžiamas motyvu, kuris nurodytas LR VSÄ® 16 str. 2 d. 18 p. bei LR NTMÄ® 7 str. 5 d. – atsisakyta savo biudžeto sÄ skaita atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo nekilnojamojo turto mokesčio. Pagal Valstybinės žemės nuomos, žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių lengvatų teikimo verslo subjektams tvarkos, patvirtintos savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. T1-176 „Dėl valstybinės žemės nuomos, žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių lengvatų tvarkos patvirtinimo“, 2.3. p., mokesčių lengvatos taikomos tik tiems fiziniams asmenims, kurie įstatymų nustatyta tvarka turi teisę verstis individualia Å«kine veikla.

Atleidus pareiÅ¡kėjÄ nuo nekilnojamojo turto mokesčio bÅ«tų pažeistas lygybės principas kitų fizinių asmenų atžvilgiu, nes analogiÅ¡kais atvejais fiziniai asmenys savivaldybės tarybos sprendimais nebuvo atleidžiami nuo nekilnojamo turto mokesčio.Be to, tas pats motyvas, kurio pagrindu nuspręsta neatleisti pareiÅ¡kėjos nuo nekilnojamojo turto mokesčio, nurodytas ir ginčijamo savivaldybės tarybos sprendimo aiÅ¡kinamajame raÅ¡te, kuriame nurodyta, kad „Atleidus nuo nekilnojamojo turto mokesčio V.

S., Savivaldybės biudžetas neteks 4282,00 Lt pajamų“. Tame pačiame raÅ¡te nurodytas ir kitas motyvas: be to, kad savivaldybės biudžetas neteks 4282,00 Lt „bus sudaroma galimybė asmenims, nežinojusiems, kad reikia mokėti mokesčius ar patyrusiems finansinius nuostolius dėl vagysčių, bÅ«ti atleistiems nuo mokesčių mokėjimo į Savivaldybės biudžetÄ â€œ, kitaip tariant savivaldybės taryba pripažino, kad tokios priežastys kaip nežinojimas, kad reikia mokėti šį mokestį bei finansinių nuostolių patyrimas dėl vagysčių nėra pakankamas pagrindas atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo nekilnojamojo turto mokesčio.Spręsdamas analogiÅ¡kas bylas, kuriose buvo ginčijami savivaldybių tarybų sprendimai dėl neatleidimo nuo tam tikro mokesčio Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiu administraciniu aktu laikytini ne tik ginčijamas savivaldybės tarybos sprendimas, bet ir atitinkamo tarybos sprendimo aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas bei tarybos posėdžio protokolo iÅ¡raÅ¡as, kurie yra sudėtinė ginčijamo sprendimo dalis (LVAT 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556- 2540/2012).Mano, kad sprendimo motyvai iÅ¡dėstyti ne tik ginčijamame sprendime, bet ir Å¡io sprendimo aiÅ¡kinamajame raÅ¡te, kuris, vadovaujantis LVAT praktika, yra ginčijamo sprendimo sudėtinė dalis.

Ginčijamas savivaldybės tarybos sprendimas buvo motyvuotas, todėl teisėtas ir pagrįstas ir panaikinti jo nėra teisinio pagrindo.PareiÅ¡kėjos V. S. skundas tenkintinas. Panaikintinas TelÅ¡ių rajono savivaldybės tarybos 2013-12-12 sprendimas Nr. T1-435 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos V. S.“ ir klausimas perduotinas nagrinėti iÅ¡ naujo TelÅ¡ių rajono savivaldybės tarybai.PareiÅ¡kėjos V. S. atstovė I. R. (b. l. 19) 2013 m. rugsėjo 20 d. kreipėsi į TelÅ¡ių rajono savivaldybės tarybÄ praÅ¡ydama atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 32-34), mokesčio už 2008–2012 m.

PraÅ¡ymas, sprendžiant pagal dokumento turinį, iÅ¡ esmės buvo grindžiamas sunkia finansine pareiÅ¡kėjos ir jos nepilnamečio vaiko padėtimi bei aplinkybe, kad pareiÅ¡kėja keletÄ metų dirba Islandijoje, taip mokėdama paskolÄ bankui ir jokia veikla, jai iÅ¡vykus, nurodytu adresu nevykdoma (b. l. 58). TelÅ¡ių rajono savivaldybės taryba 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. T1-435 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos V. S.“, vadovaudamasi Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punktu, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, atsižvelgdama į I.

R. 2013 m. rugsėjo 20 d. praÅ¡ymÄ -kreipimÄ si, nusprendė neatleisti pareiÅ¡kėjos nuo 2008–2012 m. 4 282 Lt nekilnojamojo turto mokesčio už nuosavybės teise įregistruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 106).Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktas įtvirtina savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principÄ , reiÅ¡kiantį, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės vieÅ¡ojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Taigi, sprendžiant pareiÅ¡kėjos reikalavimo panaikinti ginčo sprendimus pagrįstumÄ , pirmiausia bÅ«tina įvertinti skundžiamų sprendimų, kurie laikytini vieÅ¡ojo administravimo aktais, atitiktį VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat bÅ«tina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas. Teismas pažymi, kad atsakovas, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų.

Å is principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatÄ , jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos SÄ jungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.). IÅ¡ gero administravimo principo iÅ¡plaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rÅ«pestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedÅ«roje bÅ«tų laikomasi visų teisės aktų nuostatų.

Pagal gero administravimo principÄ valstybės institucijos turi vykdyti procedÅ«rÄ neÅ¡aliÅ¡kai ir objektyviai. Pažymėtina, jog VieÅ¡ojo administravimo įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatÄ , kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato vieÅ¡ojo administravimo principus, vieÅ¡ojo administravimo sritis, vieÅ¡ojo administravimo subjektų sistemÄ ir administracinės procedÅ«ros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimÄ ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstÄ ir objektyvų asmenų praÅ¡ymų, skundų ir praneÅ¡imų nagrinėjimÄ ;

įtvirtina kitas asmenų ir vieÅ¡ojo administravimo subjektų teises ir pareigas vieÅ¡ojo administravimo srityje (1 straipsnis). VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įtvirtina vieÅ¡ojo administravimo subjektams pareigÄ priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindÄ , kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas.

Be to, Å¡i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 pažymėjo, kad kai nėra pagrindo atitinkamÄ individualų administracinį aktÄ pripažinti visiÅ¡kai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trÅ«kumai yra esminiai, sukliudę Å¡io individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimÄ , Å¡io pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti Å¡iuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybÄ .

IÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumÄ VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi bÅ«ti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sÄ lygas, kad bÅ«tų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438‑1116/2010.

Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).Nagrinėjamu atveju TelÅ¡ių rajono savivaldybės taryba sprendimÄ priėmė remdamasi teisės aktais, tačiau visiÅ¡kai neanalizavo faktinių aplinkybių, sprendime nenurodė savo argumentų. IÅ¡ byloje esančio sprendimo turinio matyti, kad TelÅ¡ių rajono savivaldybės tarybos sprendimas neatleisti pareiÅ¡kėjos nuo nekilnojamojo turto mokesčio pagrįstas ne objektyviais duomenimis, o konstatavimu, kad TelÅ¡ių rajono savivaldybės taryba iÅ¡nagrinėjusi praÅ¡ymÄ nusprendžia neatleisti pareiÅ¡kėjos nuo 2008–2012 m. 4 282 Lt nekilnojamojo turto mokesčio anksčiau nurodytomis teisės normomis.

Tai, kad įstatymų leidėjas savivaldybių taryboms suteikė diskrecijos teisę įsiterpti į nekilnojamojo turto apmokestinimÄ nekilnojamojo turto mokesčiu, t. y. suteikė teisę šį mokestį sumažinti arba visiÅ¡kai nuo jo atleisti, nereiÅ¡kia, jog savivaldybės taryba bet kuriuo atveju neturi pagrįsti savo iÅ¡vadų svariais iÅ¡samaus ir kruopÅ¡taus tyrimo metu surinktais argumentais, ar kad nereikalaujama pateikti iÅ¡samių sprendimo priėmimo priežasčių, atskleidžiančių konkrečius loginius apmÄ stymus, grindžiančių jo sprendimÄ .

Byloje esantis TelÅ¡ių rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. T1-435 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos V. S.“ aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas (b. l. 101-102) taip pat neduoda pagrindo teigti, kad ginčijamas sprendimas yra grindžiamas objektyviais duomenimis, kurie yra sudėtinė ginčijamo sprendimo dalis. Å ių dokumentų pagrindu negalima konstatuoti, kad skundžiamas sprendimas yra argumentuotas. NeaiÅ¡ku, kokiais motyvais savivaldybės taryba priėmė galutinį sprendimÄ neatleisti pareiÅ¡kėjos nuo nekilnojamojo turto mokesčio.

Juo labiau, kad remiantis tuo pačiu aiÅ¡kinamuoju raÅ¡tu (b. l. 101-102), buvo paruoÅ¡tas 2013 m. gruodžio mėnesio TelÅ¡ių rajono savivaldybės tarybos sprendimo projektas (b. l. 100) atleisti V. S. nuo 2008–2012 metų nekilnojamojo turto mokesčio – 4 282 Lt – už nuosavybės teise įregistruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Å is tarybos sprendimo projektas paremtas lygiai tomis pačiomis teisės normomis, kurios nurodytos ir pareiÅ¡kėjos ginčijamame sprendime, t. y. abiem atvejais vadovautasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punktu (akto redakcija, galiojusi nuo 2013-12-05 iki 2014-01-01), numatančiu iÅ¡imtinę savivaldybės tarybos kompetencijÄ â€“ sprendimų teikti mokesčių, rinkliavų ir kitas įstatymų nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sÄ skaita priėmimas, subsidijų ir kompensacijų skyrimo naujas darbo vietas steigiančioms visų rÅ«Å¡ių įmonėms tvarkos nustatymas atitinkamai keičiant savivaldybės biudžetÄ tais atvejais, kai lėšų tam nebuvo numatyta, bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi (akto redakcija, galiojusi nuo 2013-01-01 iki 2014-01-01), numatančia, kad savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sÄ skaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Tuo pačiu teismas pažymi, kad analogiÅ¡ka situacija buvo svarstant pareiÅ¡kėjos 2013 m. rugpjūčio 14 d. praÅ¡ymÄ , kada TelÅ¡ių rajono savivaldybės taryba paruošė du sprendimų projektus (b. l. 43, 53), kurių vienu nusprendžia neatleisti pareiÅ¡kėjos nuo 2008–2012 metų nekilnojamojo turto mokesčio, o kitu analogiÅ¡ku sprendimo projektu nusprendžia atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo 2008–2012 metų nekilnojamojo turto mokesčio. Rengiant paminėtų sprendimų projektus buvo vadovautasi tuo pačiu aiÅ¡kinamuoju raÅ¡tu (b. l. 44, 54), tačiau padarytos kardinaliai prieÅ¡ingos iÅ¡vados dėl pareiÅ¡kėjos atleidimo/neatleidimo nuo nekilnojamojo turto mokesčio.

Beje, byloje yra pateikti aiÅ¡kinamieji raÅ¡tai (b. l. 44, 49, 54, 95-96), kurie yra be datų ir be parašų, todėl neaiÅ¡ku, ar jie skirti priimant konkrečius sprendimus ir jų projektus. Atsakovas atsiliepime (b. l. 115) nurodė, kad TelÅ¡ių rajono savivaldybė 2009-04-23 sprendimu Nr. T1-176 „Dėl valstybinės žemės nuomos, žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių lengvatų tvarkos patvirtinimo“ patvirtino verslo subjektų atleidimo nuo mokesčių tvarkÄ , kurios 2.3 punktas numato mokesčių lengvatų taikymÄ tik tiems fiziniams asmenims, kurie įstatymų nustatyta tvarka turi teisę verstis individualia Å«kine veikla.

Teismo nuomone, šio sprendimo nuostatos nėra taikomos fiziniams asmenims, o analogiško sprendimo dėl žemės nuomos, žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių lengvatų taikymo fiziniams asmenims Telšių rajono savivaldybė nėra patvirtinusi, todėl kyla abejonė, ar nesant tvarkos, Telšių rajono savivaldybės taryba gali spręsti klausimus dėl žemės nuomos, žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių lengvatų taikymo fiziniams asmenims. Pareiškėja, nevykdydama jokios veiklos, yra fizinis asmuo, turinti nurodytoje vietoje nekilnojamojo turto, tačiau pareiškėjos ar jos atstovės prašymus Telšių rajono savivaldybės taryba dėl atleidimo nuo nekilnojamojo turto mokesčio svarstė net tris kartus.

Kad TelÅ¡ių rajono savivaldybės taryba, nagrinėdama pareiÅ¡kėjos ar jos atstovės praÅ¡ymus dėl atleidimo nuo nekilnojamojo turto mokesčio vadovavosi aukščiau paminėto TelÅ¡ių rajono savivaldybės tarybos patvirtinto sprendimo nuostatomis, atsakovas nurodė tik atsiliepime, tačiau pagal administracinių teismų praktikÄ (pvz., 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502 -990/2007, publikuota biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 3 (13), 2007; 2009 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-798/2009), administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymÄ privalo bÅ«ti nurodomi pačiame administraciniame akte, o ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu ar atsiliepime neturi bÅ«ti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui.

Taip pat teismas konkrečiau nepasisako dėl kitų atsakovo atsiliepime nurodytų motyvų, kurie prieÅ¡tarauja vieni kitiems. Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovo sprendimas neatleisti pareiÅ¡kėjos nuo 2008–2012 m. nekilnojamojo turto mokesčio yra nemotyvuotas ir prieÅ¡tarauja VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 daliai. Minimi trÅ«kumai, akivaizdžiai trukdantys asmeniui apsiginti, o teismui patikrinti, ar buvo nurodyti tinkami motyvai (argumentai), ar nepadaryta akivaizdi vertinimo klaida, ar nepiktnaudžiaujama valdžia (suteiktais įgaliojimais), todėl panaikintinas ir klausimas perduotinas nagrinėti iÅ¡ naujo TelÅ¡ių rajono savivaldybės tarybai.ABTÄ® 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Vadovaujantis ABTÄ® 44 straipsnio 2 dalimi, tais atvejais, kai sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjo naudai, Å¡is turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtÄ Å¾yminį mokestį; kitas iÅ¡laidas dėl skundo (praÅ¡ymo) suraÅ¡ymo ir padavimo; iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto iÅ¡laidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laikÄ , kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 proc. patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvienÄ proceso dienÄ â€“ iÅ¡laidas.

PareiÅ¡kėja yra pateikusi įmokos mokėjimo kvitÄ (b. l. 7), kad paduodant skundÄ sumokėjo 100 litų žyminį mokestį, todėl Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo TelÅ¡ių rajono savivaldybės pareiÅ¡kėjai V. S.. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 127 straipsniu, n u s p r e n d ė : PareiÅ¡kėjos V. S. skundÄ patenkinti. Panaikinti TelÅ¡ių rajono savivaldybės tarybos 2013-12-12 sprendimÄ Nr. T1-435 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos V.

S.“ ir klausimÄ perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo TelÅ¡ių rajono savivaldybės tarybai.Priteisti V. S. iÅ¡ TelÅ¡ių rajono savivaldybės 100 (vienÄ Å¡imtÄ ) litų sumokėtÄ Å¾yminį mokestį. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ .Teisėjai                                                                                                        Laisvutė Kartanaitė Virginijus Stankevičius Arvydas Martinavičius