3eade072-2736-45af-b5b0-1504f9deccc1 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Marius Dobrovolskis                                      Civilinė byla Nr. 2A-1327-826/2015Teisėja Larisa Šimanskienė                                  (Proceso Nr. 2-06-3-05500-2014-8)                                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos:                        3.5.1.20.1; 3.3.1.21. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. spalio 9 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės ir Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo V.

Ž. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. Ž. ieÅ¡kinį atsakovei L. P. dėl įpareigojimo perskaičiuoti įsiskolinimo dydį, tretieji asmenys E. K., M. Ž., M. Ž., n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovę perskaičiuoti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ iÅ¡ieÅ¡kotojoms vykdomojoje byloje Nr. 0109/02/00717 pagal 1998-02-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ už 2005-2007 metus.

Nurodė, kad 1998-02-13 Klaipėdos miesto apylinkės teisme iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas, pagal kurį buvo skaičiuojamas iÅ¡laikymas nepilnametėms dukroms M. Ž. ir M. Ž. iÅ¡ visų rÅ«Å¡ių uždarbio pajamų, gaunamų atitinkamais laikotarpiais. IÅ¡laikymo įsiskolinimo dydis už 2005-2007 metus nebuvo teisingai apskaičiuotas, todėl atsakovė turi jį perskaičiuoti, atsižvelgdama į duomenis apie jo gaunamas pajamas atskaičius privalomuosius mokėjimus į valstybės biudžetÄ ir kitus einamuosius mokesčius, susijusius su advokato profesine veikla.

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-05-06 sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovo valstybei 5,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų. Teismas nurodė, kad šioje byloje ieškovas iš esmės naujų aplinkybių, nei jau išnagrinėtose kitose civilinėse bylose nenurodo, tik papildo ir praplečia jau nagrinėtas faktines aplinkybes bei pateikė savo vertinimus dėl teismų sprendimais nustatytų bylos aplinkybių, todėl ieškinio pagrindas yra tapatus.

Tapačios ir ginčo Å¡alys, tačiau ginčo dalykas skiriasi, nes Å¡ios bylos ieÅ¡kinio dalykas yra 2009-11-18 antstolės patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0109/02/00717 nustatytas iÅ¡laikymo įsiskolinimo dydis. Dėl to nustačius ieÅ¡kinio pagrindo bei ginčo Å¡alių tapatumÄ , tačiau nesant ieÅ¡kinio dalyko tapatumo, sprendė, kad nėra teisinio pagrindo civilinę bylÄ nutraukti. Teismas konstatavo, kad jau iÅ¡nagrinėtose civilinėse bylose, kuriose buvo vertinamos panaÅ¡ios faktinės aplinkybės, ieÅ¡kovas ginčijo visÄ antstolės 2009-11-18 patvarkymu nustatytÄ iÅ¡laikymo įsiskolinimo dydį, t. y. iÅ¡laikymo įsiskolinimo dydį už laikotarpį nuo 2003 metų iki 2007 metų.

Tačiau jau įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo nustatyta, kad išlaikymo įsiskolinimas už 2003 metus bei 2004 metus buvo paskaičiuotas netinkamai ir jis perskaičiuotas. Buvo įvertintas išlaikymo įsiskolinimo dydis už laikotarpį nuo 2005 m. iki 2007 m. ir nenustatyta, jog jis būtų paskaičiuotas neteisingai, todėl atsakovės  2009-11-18 patvarkyme nustatytas išlaikymo įsiskolinimo dydis už 2005-2007 metus paliktas nepakeistas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-01-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-411-255/2012, išnagrinėjęs ieškovo ieškinį dėl prievolės pripažinimo pasibaigusia, jį atmetė.

Nurodytoje civilinėje byloje teismas ne tik konstatavo, kad nėra pagrindo ieÅ¡kovo iÅ¡laikymo prievolę pripažinti pasibaigusia, tačiau kartu pabrėžė, kad ieÅ¡kovo iÅ¡laikymo įsiskolinimo dydis yra nustatytas įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais, t. y. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-10949-792/2010. Teismas taip pat nurodė, kad faktÄ , jog iÅ¡laikymo įsiskolinimo dydis nustatytas tinkamai, konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011.

Taigi ieÅ¡kovo iÅ¡laikymo vaikams įsiskolinimo dydis vykdomojoje byloje Nr. 0109/02/00717 yra nustatytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas V. Ž. prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-06 sprendimÄ ir grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, taip pat ieÅ¡kovas prašė skirti buhalterinę ekspertizę. IeÅ¡kovas nurodė, kad teismas nevertino faktinių duomenų vykdomojoje byloje bei ieÅ¡kovo pateiktų paskaičiavimų, pagal kuriuos iÅ¡laikymo įsiskolinimas už 2005-2007 m. turi bÅ«ti perskaičiuotas.

Teismas, abejodamas paskaičiavimų teisingumu, privalėjo skirti buhalterinę ekspertizę, nes antstolė nuo ieÅ¡kovo pajamų neatliko privalomų atskaitymų, nes tik juos atlikus galima tiksliai apskaičiuoti įsiskolinimo sumÄ . Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimas už 2006-2007 m. yra nustatytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, nes tokių sprendimų nėra. Be to, ginčo dalykas yra tik antstolės 2009-11-18 patvarkymo dalis, dėl kurios įsiteisėjusių teismų sprendimų nėra, nes teismų sprendimai yra susiję su 2008-05-30 antstolės patvarkymo teisėtumu.

Tretieji asmenys E. K. ir M. Ž. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , juo prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, jog teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas. IeÅ¡kovas reiÅ¡kia tapačius reikalavimus, kurie jau buvo iÅ¡nagrinėti. IeÅ¡kovas, reikÅ¡damas nepagrįstus ieÅ¡kinius vilkina iÅ¡ieÅ¡kojimo procesÄ , pažeidžia iÅ¡ieÅ¡kotojų interesus.Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str.

             1 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 str. 1 d. apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .

Byloje kilo ginčas dėl antstolės apskaičiuoto iÅ¡laikymo įsiskolinimo už 2005-2007 m. dydžio. Apelianto teigimu, antstolė neteisingai apskaičiavo iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už nurodytus metus, nes pajamoms, nuo kurių skaičiuojamas iÅ¡laikymas, neatskaičiuoti mokesčiai bei kiti privalomi mokėjimai. Su Å¡ia skundo nuostata teisėjų kolegija nesutinka. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutarti, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo priverstinio vykdymo tvarka iÅ¡ieÅ¡komo iÅ¡laikymo įsiskolinimo dydis už 2005-2007 m. yra nustatytas jau įsiteisėjusiais teismų sprendimais civilinėse bylose Nr. 2-8478-642/2009, Nr. 2-945-613/2010 ir Nr. 2S-825-265/2010, kurioje buvo nagrinėjamas pareiÅ¡kėjo atskirasis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-02-22 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-945-613/2010, bei civilinėje byloje Nr. A2-10949-792/2010, kurioje atnaujintas civilinis procesas civilinėje byloje Nr. 2-945-613/2010.

Paminėtose bylose buvo nagrinėjamas ir Å¡ioje byloje skundžiamas 2009-11-18 antstolės patvarkymas, ieÅ¡kovas kėlė analogiÅ¡kus klausimus, susijusius su paskaičiavimo teisingumu ir teismai jau buvo konstatavę, kad iÅ¡laikymo įsiskolinimas už 2005-2007 m. apskaičiuotas teisingai. Be to įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje 2-6747-122/2013 (apeliacinės instancijos teismo civilinė byla 2A-735-777/2014) buvo nagrinėjamas ieÅ¡kovo reikalavimas įpareigoti antstolę patikslinti 2009-11-18 patvarkymÄ , tai yra, teisingai apskaičiuoti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už 2006 ir 2007 metus.

Šis ieškovo reikalavimas buvo atmestas.Apeliantas ir ankstesniuose skunduose teigė, jog atsakovė nuo pajamų, nuo kurių skaičiuotinas išlaikymas, neatskaitė apelianto mokėtinų mokesčių bei kitų privalomų mokėjimų valstybei, tačiau toks teiginys prieštarauja faktinei situacijai. Įvertinus antstolės 2009-11-18 patvarkymo turinį, darytina akivaizdi išvada, jog antstolė ieškovo mokėtino išlaikymo dydį nuo visų jo gautų pajamų apskaičiavo atsižvelgusi į apelianto sumokėtus mokesčius.

Dėl to nesuprantamas apelianto argumentas, jog mokesčiai nebuvo iÅ¡skaičiuoti. Tuo labiau, kad iÅ¡dėstytos aplinkybės buvo revizuotos ir ankstesniais teismų procesiniais sprendimais, kuriuose buvo pasisakyta dėl viso 2009-11-18 antstolės patvarkymo teisėtumo, o ne tik dėl 2008-05-30 patvarkymo, kaip neteisingai nurodo apeliantas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , atmestinas apelianto praÅ¡ymas skirti byloje buhalterinę ekspertizę tam, kad bÅ«tų apskaičiuoti mokesčiai nuo jo pajamų, nes mokesčiai buvo iÅ¡skaičiuoti, o iÅ¡laikymo įsiskolinimo už 2005-2007 m. laikotarpį dydžio teisingumas konstatuotas teismų sprendimais.

Tai, kad apeliantas, remdamasis tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis formuluoja Å¡iek tiek kitokį ieÅ¡kinio dalykÄ , kurio esmė ta pati, kaip ir ankstesniuose skunduose dėl antstolių veiksmų, nėra pagrindas analogiÅ¡kas aplinkybes vertinti prieÅ¡ingai. Apeliaciniame skunde teigiama, kad dėl 2009-11-18 antstolės partvarkymo nėra priimta jokių sprendimų. Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad 2009-11-18 patvarkymo teisėtumas buvo revizuojamas ypatingosios teisenos tvarka nėra pagrindas iÅ¡vadai, jog dėl Å¡io patvarkymo nėra teismo sprendimo.

Bylas dėl antstolių veiksmų teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka, o bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės yra priimama nutartis, kuri ir yra galutinis teismo sprendimas tokiose bylose. Pagal CPK 182 str. prasmę, prejudicinę reikÅ¡mę turi ne tik teismų sprendimai siaurÄ jÄ prasme, t. y. priimti bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės ginčo teisena, bet ir tokie procesiniai sprendimai, kurie buvo priimti bylÄ nagrinėjant ypatingÄ ja teisena. Esminę reikÅ¡mę turi tai, kad ankstesnėse bylose nustatyti faktai, Å¡iuo atveju, iÅ¡laikymo įsiskolinimo dydžio apskaičiavimas, buvo ir Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

Tokius iÅ¡aiÅ¡kinimus yra pateikęs ir kasacinis teismas savo nutartyse, kurias teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, dėl to jos pakartotinai necituojamos. Kasacinio teismo jurisprudencijoje CPK 293 straipsnio 3 punkto aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimu suformuotos tokios pagrindinės taisyklės: pirma, Å¡iuo pagrindu civilinė byla gali bÅ«ti nutraukta tik konstatavus ieÅ¡kinių tapatumÄ ; antra, ieÅ¡kinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo Å¡alis, ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 13 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje D.

J.. v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-284/2012; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „FF lizingas“ v. Finansų ministerija ir kt., bylos Nr. 3-3K-602/2013). Dėl kriterijų tapačiam ieÅ¡kiniui konstatuoti kasacinio teismo praktikoje taip pat iÅ¡samiai pasisakyta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. MG AB „Precizika“, bylos Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „Ping fan“ v.

L. W. ir kt., bylos Nr. 3K-3-137/2013; kt.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vertinant, ar dviejų ieÅ¡kinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos bÅ«das. Sprendžiant klausimÄ dėl Å¡alių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieÅ¡kovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo Å¡alys tÄ patį ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ ir dalykÄ turinčioje byloje. IeÅ¡kinio pagrindÄ sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieÅ¡kovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl to naujas ieÅ¡kinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku iÅ¡nagrinėtoje byloje. IeÅ¡kinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje N. Å . v. TPKB „Kotenas“, bylos Nr. 3K-3-486/2007; 2012 m. birželio 13 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje D.

J. v. V. J. ir kt., bylos Nr.3K-3-284/2012). Taigi sprendžiant ieÅ¡kinių tapatumo klausimÄ , pirmiausia reikia nustatyti, ar ieÅ¡kovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos nagrinėti bylos Å¡alys. Tuo atveju, jeigu konstatuojamas tas pats ieÅ¡kinio faktinis pagrindas ir dalykas, Å¡alių procesinės padėties pasikeitimas (iÅ¡ ieÅ¡kovo į atsakovÄ ar iÅ¡ atsakovo į ieÅ¡kovÄ ) nedaro įtakos bei neeliminuoja ieÅ¡kinio tapatumo situacijos. Antrasis tapataus ieÅ¡kinio požymis yra ieÅ¡kinio dalyko sutapimas.

IeÅ¡kinio dalykas – tai reikalavimas, kurį ieÅ¡kovas pareiÅ¡kia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , yra pasisakęs, kad ieÅ¡kinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieÅ¡kovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo bÅ«das. IeÅ¡kovas turi teisę ir pareigÄ pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. suformuluoti jį taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , nes bÅ«tent tinkamas ieÅ¡kinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v.

UAB „Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008). Vertinant, ar dviejų ieÅ¡kinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos bÅ«das, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J.. v. V. J. ir kt., bylos Nr.3K-3-284/2012). Trečiasis tapataus ieÅ¡kinio požymis siejamas su ieÅ¡kinio pagrindu. Kadangi ieÅ¡kinio pagrindÄ sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ , todėl naujas ieÅ¡kinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje.

IeÅ¡kinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieÅ¡kinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iÅ¡ esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiÅ¡kia tapataus ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo situacijÄ .Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ ieÅ¡kovo priverstinio vykdymo tvarka iÅ¡ieÅ¡komo iÅ¡laikymo įsiskolinimo dydis už 2005-2007 m. yra nustatytas jau įsiteisėjusiais teismų sprendimais civilinėse bylose Nr. 2-8478-642/2009, Nr. 2-945-613/2010 ir Nr. 2S-825-265/2010, A2-10949-792/2010, 2-6747-122/2013, todėl konstatuotina, kad ieÅ¡kovas yra pareiÅ¡kęs tapatų ieÅ¡kinį (Å¡alys yra tos pačios, ieÅ¡kovas reiÅ¡kia atsakovei reikalavimÄ perskaičiuoti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ iÅ¡ieÅ¡kotojoms vykdomojoje byloje Nr. 0109/02/00717 pagal 1998-02-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ už 2005-2007 metus), todėl pirmosios instancijos teismas, konstatavęs ieÅ¡kinio tapatumÄ , turėjo jį atsisakyti priimti (CPK 137 str. 2 d. 4 p.), o ieÅ¡kinio tapatumÄ nustatęs po priėmimo – jį nutraukti (CPK 293 str. 3 p.).Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesines teisės normas (ieÅ¡kinį atmetė nors turėjo civilinę bylÄ nutraukti), tačiau iÅ¡ esmės priėmė sprendimÄ , kurio pasekmės ieÅ¡kovui yra analogiÅ¡kos kaip ir bylos nutraukimo atveju, priimto teismo sprendimo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Apeliacinį skundÄ atmetus, ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 93 str.

                 1 d.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                           Marius Dobrovolskis Kolegijos teisėjai                                                                   Erinija Kazlauskienė                                                                                                                                                  Almantas Padvelskis