2019-04-30 Nr. AB-10212-3-63-3-00166-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-299-624/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00166-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – antstolė A. R. Ž.) dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. vasario 26 d. padavė teismui skundą, prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti ir panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Klaipėdos departamentas) 2018 m. vasario 6 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-85 (16.29) (toliau – ir Privalomasis nurodymas).

Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir laikinai sustabdyti Privalomojo nurodymo galiojimą ir sustabdyti išieškojimo veiksmus antstolės A. R. Ž. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0075/18/00431.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis 2017 m. nuosavybės teise įsigijo kultūros paveldo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), kuris 2017 m. gegužės 9 d. atlikus statinio ekspertizę, pripažintas avarinės būklės pastatu. Po ekspertizės atlikimo buvo sudarytas pastato neatidėliotinų avarijos grėsmės pašalinimo darbų aprašas, gautas Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus pritarimas dėl avarinės grėsmės pašalinimo darbų. Su rangovu uždarąja akcine bendrovė (toliau – ir UAB) „Farnus“ sudarė rangos sutartį ir rangovas įsipareigojo iki 2017 m. spalio 1 d. atlikti visus avarinės būklės likvidavimo darbus. Rangovas darbus atlikinėjo nekokybiškai, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, todėl rangos sutartį jis nutraukė, o Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnai pagal jo pareiškimą UAB „Farnus“ atžvilgiu pradėjo ikiteisminį tyrimą, vadovas S. L. 2018 m. teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnį. Su nauju rangovu V. V. 2017 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjas sudarė naują statybos rangos sutartį, stogo darbai 2017 m. gruodžio mėnesį pabaigti.

Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. vasario 9 d. jam įteiktas Privalomasis nurodymas, kuriame nurodyta, jog 2017 m. lapkričio 29 d. atliktas pranešime nurodytų duomenų patikrinimas vietoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad statytojas R. J., vykdydamas ypatingojo pastato kapitalinio remonto darbus, šalinant avarinę grėsmę, ūkio būdu, kaip rangovas neatitinka ypatingojo statinio rangovui keliamų reikalavimų, įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu nepaskyrė statybos darbų vadovo, statybos darbų techninio prižiūrėtojo, nebuvo pildomas statybos darbų žurnalas. R. J. nurodyta pašalinti nustatytus pažeidimus: 1) ypatingojo pastato (duomenys neskelbtini), remonto darbams, šalinant avarinę grėsmę, paskirti (pasamdyti) Statybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytą atestuotą juridinį asmenį ir paskirti (pasamdyti) pagrindinių sričių vadovų išsilavinimo ir profesinės paskirties kvalifikacinius reikalavimus atitinkančius statinio statybos vadovą ir statinio statybos techninį prižiūrėtoją; 2) užpildyti statybos darbų žurnalą. pareiškėjas 2018 m. vasario 28 d. elektroniniu paštu pateikė paaiškinimus dėl patikrinimo metu nustatytų aplinkybių bei pateikė 2017 m. gegužės 26 d. su UAB „Famus“ sudarytą rangos sutartį, tai, pareiškėjo manymu, paneigė Inspekcijos nurodytas aplinkybes dėl darbų vykdymo ūkio būdu. Inspekcijos Klaipėdos departamento pareigūnas žodinio bendravimo metu sutiko, kad netinkamai nustatė aplinkybes tyrimo metu, tačiau 2018 m. kovo 6 d. surašė jam nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. VTPSI-ANR N-23-2018. 2018 m. balandžio mėnesį pareiškėjui surašytas Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktas, kuriuo konstatuota, kad jis neįvykdė Privalomojo nurodymo ir jam 2018 m. balandžio 25 d. įteiktas antstolės A. R. Ž. pranešimas su informacija apie užvestą vykdomąją bylą Nr. 0075/18/00431. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 3 d. kreipėsi į Inspekcijos viršininko pavaduotoją su skundu, kuriame nurodė nesutikimo su Privalomuoju nurodymu argumentus, tačiau 2018 m. birželio 7 d. raštu Nr. (16.2) 2D-7965 jam formaliai atsakyta, kad skundas netenkinamas.

Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 27 d. pateikė antstolei skundą dėl antstolės A. R. Ž. 2018 m. spalio 24 d. neįvykdymo akto Nr. S-18-75-6982 panaikinimo, tačiau 2018 m. gruodžio 5 d. antstolės A. R. Ž. patvarkymu Nr. S-4655 jo skundas netenkintas ir persiųstas Klaipėdos apylinkės teismui. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2019 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-l 158-904/2019 skundo taip pat netenkino ir nurodė, kad teisės aktai nenumato antstoliui nei teisės, nei pareigos spręsti vykdomųjų dokumentų teisėtumo klausimo ir pareiškėjas, nesutikdamas su privalomuoju nurodymu, teisę skųsti nurodymą turi įgyvendinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) pagrindais.

Pareiškėjas paaiškino, kad Privalomojo nurodymo anksčiau neskundė dėl savo užimtumo ir nuobaudos švelnumo, teigė, jog buvo suklaidintas, nes po 2018 m. vasario 28 d. pateiktų paaiškinimų buvo informuotas žodžiu, jog Inspekcija padarė netinkamas išvadas atlikusi patikrinimą, o po 2018 m. kovo 6 d. nuobaudos – įspėjimo manė, kad yra baudžiamas tik įspėjimu. Pakartotinis patikrinimas atliktas jam nedalyvaujant, skundžiamas Privalomasis nurodymas pateiktas antstolei vykdyti. Tai, kad jis pateikė Inspekcijos vadovui skundą ir apskundė antstolio veiksmus teismui, patvirtina, jog jis buvo atidus, gynė savo teises ir šiuo atveju yra pagrindas atnaujinti terminą skundui paduoti.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. kovo 6 d. nutartimi nutarė: netenkinti pareiškėjo R. J. prašymo dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo; atsisakyti priimti pareiškėjo R. J. skundą; grąžinti 23 Eur žyminį mokestį.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas nurodė, jog jam Privalomasis nurodymas buvo įteiktas 2018 m. vasario 9 d., o į teismą skundu pareiškėjas kreipėsi 2019 m. vasario 26 d., t. y. praėjus daugiau nei metams po skundžiamo Privalomojo nurodymo gavimo. Pareiškėjas termino praleidimą motyvuoja tuo, kad jis Privalomojo nurodymo anksčiau neskundė dėl savo užimtumo ir nuobaudos švelnumo bei tariamo Inspekcijos suklaidinimo, nes žodžiu buvo informuotas, jog Inspekcija dėl patikrinimo padarė netinkamas išvadas.

Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti laikomos objektyviomis ir nepriklausančiomis nuo jo valios. Pareiškėjas yra teisininkas, daug metų dirba advokatu, todėl puikiai žino skundo padavimo praleidimo pasekmes, pats pasirinko tokį savo veikimo būdą, todėl privalo prisiimti ir iš jo kilusias neigiamas pasekmes. Pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo kreiptis į teismą) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, svarbiomis. Atsižvelgęs į nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo atnaujinti skundo padavimo terminą, todėl pareiškėjo prašymo dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo netenkino ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas pažymėjo, kad atsisakius priimti skundą, skundo trūkumai neaptariami ir sprendė, kad yra pagrindas pareiškėjui grąžinti jo sumokėtą žyminį mokestį.

III. Pareiškėjas R. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 6 d. nutartį ir tenkinti 2019 m. vasario 25 d. prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir privalomojo nurodymo pašalinti trūkumams panaikinimo su prašymu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Pareiškėjas pažymi, kad sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą, būtina vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išskyrė aplinkybes, susijusias su pareiškėju, ir ignoravo aplinkybes, lėmusias pareiškėjo poziciją ir veiksmus dėl Privalomojo nurodymo. Gavęs Privalomąjį nurodymą, pareiškėjas tuoj pat ėmėsi veiksmų, t. y. Inspekcijai 2018 m. vasario 28 d. elektroniniu paštu pateikė paaiškinimus dėl Institucijos patikrinimo metu nustatytų aplinkybių bei pateikė 2017 m. gegužės 26 d. su UAB „Farnus“ sudarytą rangos sutartį, kuri paneigė Privalomajame nurodyme nustatytas aplinkybes ir jo teisėtumą, nes pareiškėjas niekada nevykdė darbų ūkio būdu. Vėliau pareiškėjas žodžiu buvo informuotas, jog Inspekcija dėl patikrinimo padarė netinkamas išvadas ir jokie padariniai jam negresia. Inspekcijos atstovai žodžiu sutiko, jog netinkamai nustatė aplinkybes, tačiau vis tiek 2018 m. kovo 6 d. surašė nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. VTPSI-ANR N-23-2018, kuriuo paskyrė įspėjimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 356 straipsnį už laiką nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 29 d.

Pareiškėjas teigia, kad pareigūnai paaiškino, jog tyrimas bus nukreiptas į rangovą – UAB „Farnus“, ir jokie įpareigojimai pareiškėjui nebėra taikomi, todėl jis Inspekcijos sprendimų ir nebeskundė. Tik vėliau paaiškėjo, kad Inspekcija suklaidino pareiškėją ir pradėjo priverstinio pobūdžio veiksmus, Privalomąjį nurodymą pateikdami antstolei vykdyti. Šiuo metu Privalomojo nurodymo neįmanoma įvykdyti, kadangi Pastato avarinės būklės likvidavimo darbai buvo baigti dar 2017 m. gruodžio mėnesį (tai numatyta ir rangos sutartyje), o baigtiems darbams neįmanoma paskirti statybos darbų vadovą ir statinio statybos techninį prižiūrėtoją bei užpildyti statybos darbų žurnalą, nes šie veiksmai vykdomi tik statybos darbų metu. Joks asmuo, į kurį kreipėsi Pareiškėjas nesutinka atbuline data rašyti dokumentų ar prižiūrėti darbų, kurie jau yra atlikti ir kurie nebuvo jų prižiūrėti.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismui atsisakius atnaujinti praleistą terminą, paliekamas galioti neteisėtas ir pareiškėjo teises bei interesus itin pažeidžiantis Inspekcijos sprendimas, kurio objektyviai neįmanoma įgyvendinti ir apie kurio neteisėtumą buvo sužinota tik pradėjus jį vykdyti. Dėl pareiškėjui nežinomų ir nesuprantamų priežasčių Institucija atsisako jį peržiūrėti ir / ar kitokiu būdu išspręsti situaciją, todėl vienintelis sprendimo būdas yra teisminė gynyba, tačiau ja pasinaudoti užkirstas kelias formaliais pagrindais. Pareiškėjo vertinimu, išskirtinės aplinkybės, dėl kurių praleistas terminas, šiuo atveju egzistuoja, tačiau pirmosios instancijos teismas jas netinkamai įvertino, nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo veiksmus. Privalomasis nurodymas teisines pasekmes sukelia tik pareiškėjui, todėl jo peržiūrėjimas neturės jokios įtakos ir neatsiras neapibrėžtumas jo pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose tretiesiems asmenims, nes tokie iš esmės nesusiklostė.

Atsakovas Inspekcija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Inspekcijos nuomone, byloje nepakanka įrodymų spręsti, kad pareiškėjas dėl svarbių priežasčių praleido terminą skundui paduoti. Įrodinėjimo, kad skundo padavimo terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pareiga tenka asmeniui, kuris pateikia teismui skundą, kurio padavimo teismui terminas yra praleistas, ir prašymą dėl šio termino atnaujinimo. Todėl argumentai, kuriais pareiškėjas grindžia savo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, turi būti išdėstyti konkrečiai (nurodant reikšmingas faktines aplinkybes, įvykių, kurie buvo kliūtis pateikti skundą per įstatymu nustatytą terminą, datas, pateikiant reikšmingas aplinkybes patvirtinančius įrodymus). Pareiškėjo prašymas dėl termino paduoti skundą atnaujinimo neatitinka minėtų reikalavimų, nes prašymo argumentai nekonkretūs, nepateikti įrodymai. Nėra pagrindo vertinti, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių, ekstraordinarių, ne nuo pareiškėjo valios ir pasirinkto savo teisių gynybos būdo priklausiusių priežasčių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 6 d. nutarties, kuria teismas neatnaujino pareiškėjo R. J. praleisto skundo dėl 2018 m. vasario 6 d. Privalomojo nurodymo padavimo teismui terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad jo nurodytos skundo dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo padavimo teismui termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, pareiškėjas buvo suklaidintas Inspekcijos veiksmų, jis buvo pakankamai aktyvus, todėl praleistas terminas atnaujintinas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Pažymėtina, kad svarbiomis termino skundui paduoti praleidimo priežastimis minėtos normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012). Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Pareiškėjai visus teiginius dėl termino praleidimo privalo pagrįsti objektyviais duomenimis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-44/2011), tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-327/13). Pagal administracinių teismų praktiką sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje. byloje Nr. AS-986-552/2015).

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Taip pat aktuali ir praleisto termino trukmė, t. y. ar terminas buvo praleistas nežymiai, ar nuo termino eigos pradžios praėjo ilgas laikas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą su skundu dėl Privalomojo nurodymo, kuris priimtas 2018 m. vasario 6 d., jam įteiktas – 2018 m. vasario 9 d., apie ką pareiškėjas pats nurodo (b. l. 1), panaikinimo kreipėsi 2019 m. vasario 26 d. (b. l. 1), t. y. praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio skundo padavimo teismui terminą.

Pažymėtina, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Privalomuoju nurodymu, ne skundė jį teisės aktų nustatyta tvarka, kuri yra nurodyta pačiame Privalomajame nurodyme (b. l. 41–42), o kreipėsi į Inspekcijos viršininko pavaduotoją 2018 m. gegužės 3 d. skundu (b. l. 17–18), kuriame išdėstė nesutikimo su Privalomuoju nurodymu argumentus ir prašė jį panaikinti. Inspekcijos Klaipėdos departamento 2018 m. birželio 7 d. raštu Nr. (16.2)2D-7965 (b. l. 19–20) pareiškėjui buvo paaiškintos aplinkybės dėl Privalomojo nurodymo surašymo, papildomai pažymėta, kad nesutikdamas su Privalomuoju nurodymu, jis turėjo teisę jį skųsti per vieną mėnesį nuo gavimo ABTĮ nustatyta tvarka. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad pareiškėjas, nesutikdamas su antstolio veiksmais pradėjus vykdyti Privalomąjį nurodymą, su 2018 m. lapkričio 27 d. skundu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą (b. l. 22–24), be kita ko, prašydamas teismo panaikinti vykdomąjį dokumentą – Privalomąjį nurodymą, kaip surašytą ne tam asmeniui ir šiuo metu, po statybos darbų pabaigimo, net teoriškai neįvykdomą. Minėtas pareiškėjo skundas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-1158-904/2019 netenkintas.

Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai, kurie siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-385-492/2017). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais teisės aktais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmus ar sprendimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1042-1062/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas jokių svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių termino praleidimo priežasčių nenurodė. Pažymėtina, kad dalis pareiškėjo nurodomų priežasčių (tai, kad Inspekcija jį suklaidino) nėra įrodytos, kita dalis (Privalomasis nurodymas daugiau jokių kitų subjektų teisėms ir pareigoms įtakos neturi, itin pažeidžia pareiškėjo teises) negali būti vertinamos kaip objektyvios kliūtys ar priežastys, dėl kurių praleistas terminas turėtų būti atnaujinamas. Todėl teisėjų kolegija, nekartodama skundžiamoje nutartyje išdėstytų argumentų, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo paduoti (ABTĮ 30 str.).

Pareiškėjui praleidus terminą skundui dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo paduoti ir nesant pagrindo šį terminą atnaujinti, teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 6 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą atmesti

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dainius Raižys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė