Legislator Case Law & Legislation
3eaa4b2c-4856-40cb-8a42-9bfe16338969 AI generated

3eaa4b2c-4856-40cb-8a42-9bfe16338969 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 3eaa4b2c-4856-40cb-8a42-9bfe16338969
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

D., E. L., A. M., T. M., V. M. ir V. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-5053-431/2012, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, pagal ieÅ¡kovų A. D., E. L., A. M., T. M., V. M. ir V. M. ieÅ¡kinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Sapnų sala“ dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

3eaa4b2c-4856-40cb-8a42-9bfe16338969 · Lietuvos apeliacinis teismas: asmeninės sÄ skaitos gauti sumas nuo 30 Lt iki 200 Lt; faktas, kad atsakovo atstovas nesilaikė atsiskaitymo su Sodros biudžetu tvarkos ir galimai atsiskaityti su Sodra panaudojo lėšas, kurias turėjo sumokėti ieÅ¡kovams; faktas, kad ieÅ¡kovai neturi galimybių įvertinti draudimo taisyklių ir kitų draudimo sÄ lygų, pagal kurias yra apdrausta atsakovo atstovo profesinė civilinė atsakomybė; faktas, kad kol kas egzistuoja rizika, jog minėtas profesinės civilinės atsakomybės draudimas nepadengs visų atsakovo atstovo galimai padarytų nuostolių patenkinus ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį), ieÅ¡kovai praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-2209/2012Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.; 122.4. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 20 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų A.

D., E. L., A. M., T. M., V. M. ir V. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-5053-431/2012, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, pagal ieÅ¡kovų A. D., E. L., A. M., T. M., V. M. ir V. M. ieÅ¡kinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Sapnų sala“ dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ pagal atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovai A. D., E. L., A. M., T. M., V. M. ir V. M. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti ieÅ¡kovų atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal DK 126 straipsnio 1 dalį neteisėtu, priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Sapnų sala“ iÅ¡mokas, susijusias su darbo užmokesčiu (atskaičius mokesčius), DK 297 straipsnio 4 dalyje nustatytÄ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Siekiant užtikrinti ieÅ¡kinio reikalavimų įvykdymÄ ieÅ¡kovai taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tai yra areÅ¡tuoti atsakovo BUAB „Sapnų sala“ ir K. A., į kurio asmeninę sÄ skaitÄ buvo pervestos atsakovo lėšos (kaip nurodyta 2012 m. balandžio 30 d. skunde, skirtame Ä®monių bankroto valdymo departamentui, Bankroto ir restruktÅ«rizavimo administratorių atestavimo komisijai, Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritoriniam skyriui), banko sÄ skaitas. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartimi ieÅ¡kovų praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovui iÅ¡kelta bankroto byla, kad pagal Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3, 4 punktus tik bankroto administratorius įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtÄ ir juo, taip pat bankuose esančiomis Å¡ios įmonės lėšomis, disponuoja, užtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugÄ , sprendė, jog nėra teisinio pagrindo atsakovui taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Teismas nurodė, jog ieÅ¡kovai taip pat praÅ¡o areÅ¡tuoti ir atsakovo administratoriaus UAB „Ignika“ įgalioto asmens sÄ skaitas, siekiant užtikrinti ieÅ¡kovų reikalavimų įvykdymÄ , tačiau ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas tik atsakovui – bankrutuojančiai įmonei, kurios atstovas yra UAB „Ignika“, o ne pačiam bankrutuojančios UAB „Sapnų sala“ administratoriui.

Teismas nurodė, jog pagal Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 13 dalį administratoriaus profesinė atsakomybė už atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedÅ«ras fiziniams ir juridiniams asmenims padarytÄ Å¾alÄ draudžiama privalomuoju draudimu. Bankroto administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė bylos iÅ¡kėlimo metu yra privalomai apdrausta, be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad į K. A. sÄ skaitÄ buvo pervestos atsakovo lėšos. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai IeÅ¡kovai A.

D., E. L., A. M., T. M., V. M., V. M. atskiruoju skundu praÅ¡o teismo nutartį panaikinti, taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones BUAB „Sapnų sala“, UAB „Ignika“ ir K. A. (UAB „Ignika“ įgalioto asmens) sÄ skaitoms. AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismų praktikoje praÅ¡ymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinami, o patenkinti turi bÅ«ti panaikinami, tik kai nustatoma, kad preliminariais duomenimis ieÅ¡kinys yra nepagrįstas ir negali bÅ«ti tenkinamas.

Atsižvelgiant į tai, jog CPK 144 straipsnio 1 dalis, o taip pat galiojanti teismų praktika kaip vienÄ iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nustato tikėtinÄ ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , kurį Å¡ios konkrečios bylos atveju patvirtina faktinės aplinkybės (buvę darbo santykiai tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo, kaip veiklÄ tęsiančios įmonės, kuriai iÅ¡kelta bankroto byla; faktai, kad ieÅ¡kovai negavo jiems priklausančių su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų iÅ¡ atsakovo; faktai, kad atsakovas ignoravo ieÅ¡kovų ikiteismines pretenzijas; faktas, kad atsakovas sutapatina BUAB „Sapnų sala“, UAB „Ignika“ ir savo asmenines lėšas, laikydamas jas bendromis ir vienodomis; faktas, kad yra rizika, jog tokios nei verslo, nei teisine logika nepaaiÅ¡kinamos operacijos gali tęsti ir po 2012 m. gegužės 3 d. (kai ieÅ¡kovai buvo atleisti iÅ¡ darbo); faktas, kad ieÅ¡kovams yra tekę iÅ¡ atsakovo atstovo K.

A. asmeninės sÄ skaitos gauti sumas nuo 30 Lt iki 200 Lt; faktas, kad atsakovo atstovas nesilaikė atsiskaitymo su Sodros biudžetu tvarkos ir galimai atsiskaityti su Sodra panaudojo lėšas, kurias turėjo sumokėti ieÅ¡kovams; faktas, kad ieÅ¡kovai neturi galimybių įvertinti draudimo taisyklių ir kitų draudimo sÄ lygų, pagal kurias yra apdrausta atsakovo atstovo profesinė civilinė atsakomybė; faktas, kad kol kas egzistuoja rizika, jog minėtas profesinės civilinės atsakomybės draudimas nepadengs visų atsakovo atstovo galimai padarytų nuostolių patenkinus ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį), ieÅ¡kovai praÅ¡o taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Atsakovas BUAB „Sapnų sala“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, ieÅ¡kovams skirti 3 000 Lt baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, 50 procentų Å¡ios baudos sumos paskiriant atsakovui BUAB „Sapnų sala“. Nurodo, kad bankroto administratorius Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtÄ ir juo, taip pat bankuose esančiomis Å¡ios įmonės lėšomis disponuoja, todėl bankroto administratorius UAB „Ignika“ (įgaliotas asmuo K.

A.) turi teisę disponuoti visomis BUAB „Sapnų sala“ lėšomis, tuo pačiu įmonės interesais naudoti lėšas, esančias banko sÄ skaitoje ir jas iÅ¡ sÄ skaitos iÅ¡imti bei įneÅ¡ti į įmonės kasÄ . Ä®monių bankroto departamentas atsisakė tenkinti ieÅ¡kovų skundÄ , todėl darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir tyčia siekia suklaidinti teismÄ , todėl kiekvienam iÅ¡ ieÅ¡kovų CPK 95 straipsnio pagrindu, atsižvelgiant į kiekvieno iÅ¡ jų materialinę padėtį, turėtų bÅ«ti skiriama bauda už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, 50 procentų Å¡ios baudos sumos paskiriant atsakovui.

Skundu praÅ¡oma ne tik panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį, bet ir taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones UAB „Ignika“, nors toks praÅ¡ymas pirmosios instancijos teismui nebuvo pareikÅ¡tas. Nei bankroto administratorius UAB „Ignika“, nei UAB „Ignika“ įgaliotas asmuo K. A. nėra bylos Å¡alimi, todėl ieÅ¡kovų praÅ¡ymas Å¡ių asmenų atžvilgiu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra nepagrįstas. Be to, į bylÄ nėra pateikta duomenų, jog į K. A. asmeninę sÄ skaitÄ bÅ«tų pervestos atsakovo lėšos.

Faktas, jog bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo K. A. ieÅ¡kovams iÅ¡ asmeninės sÄ skaitos mokėjo darbo užmokestį, neįrodo nei to, kad atsakovo lėšos buvo pervedamos į K. A. sÄ skaitÄ ir naudojamos jo asmeniniams poreikiams, nei to, kad iÅ¡ asmeninės sÄ skaitos buvo mokėta siekiant iÅ¡vengti mokėjimo ieÅ¡kovams pagal DK 128 straipsnio 1 dalį. K. A. ieÅ¡kovams darbo užmokestį mokėjo iÅ¡ savo asmeninės sÄ skaitos, kadangi tuo metu Sodra buvo inkasavusi visas atsakovo banko sÄ skaitas.

K. A., atsižvelgdamas į jautriausios atsakovo kreditorių grupės specifikÄ , iÅ¡ esmės kreditavo atsakovÄ , savo asmeninėmis lėšomis padegdamas dalį įmonės įsiskolinimo darbuotojams. Jokios atsakovo lėšos nebuvo sutapatinamos su UAB „Ignika“ bei K. A. lėšomis. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas ieÅ¡kovų praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Šį klausimÄ teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Ä®statymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti keliÄ aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomÄ bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ . Laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę iÅ¡vengti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo. Laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti susijusios su pareikÅ¡tų reikalavimų esme, pobÅ«džiu ir apimtimi. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog ieÅ¡kovai reikalavimus dėl atleidimo iÅ¡ darbo pagal DK 126 straipsnio 1 dalį pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo priteisimo pareiÅ¡kė atsakovui BUAB „Sapnų sala“, kurio bankroto administratorius yra UAB „Ignika“ (K.

A. yra UAB „Ignika“ įgaliotas asmuo). IeÅ¡kovai ieÅ¡kinio reikalavimams užtikrinti prašė areÅ¡tuoti atsakovo BUAB „Sapnų sala“ ir K. A., į kurio asmeninę sÄ skaitÄ buvo pervestos atsakovo lėšos (ieÅ¡kovų teigimu), banko sÄ skaitas. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovų praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino, konstatavęs, jog įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ atsakovui UAB „Sapnų sala“, visÄ bendrovės turtÄ valdo, naudoja ir juo disponuoja tik UAB „Sapnų sala“ bankroto administratorius, todėl nėra pagrindo taikyti atsakovui BUAB „Sapnų sala“ ieÅ¡kovų praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones.

Teismas taip pat nurodė, jog ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas tik BUAB „Sapnų sala“, jog byloje nėra duomenų, kad į K. A. sÄ skaitÄ buvo pervestos atsakovo BUAB „Sapnų sala“ lėšos, todėl atmetė ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ areÅ¡tuoti atsakovo administratoriaus UAB „Ignika“ įgalioto asmens K. A. banko sÄ skaitas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti Å¡ioms pirmosios instancijos teismo padarytoms iÅ¡vadoms. IeÅ¡kovai savo atskirÄ jį skundÄ grindžia tuo, jog tiek CPK 144 straipsnio 1 dalis, tiek teismų praktika kaip vienÄ iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nustato tikėtinÄ (preliminarų) ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , kurį nagrinėjamu atveju patvirtina faktinės aplinkybės. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog įstatymas numato dvi bÅ«tinÄ sias sÄ lygas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, tai yra, kad asmenys, praÅ¡antys taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, tikėtinai pagrįstų savo ieÅ¡kinio reikalavimus ir kad nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kad preliminariai įvertinęs ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ , esÄ nustatė, jog ieÅ¡kinio reikalavimai tikėtinai nepagrįsti ir kad dėl tos priežasties jis netaiko laikinųjų apsaugos priemonių. Å i aplinkybė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog teismas laikė, kad ieÅ¡kovai tikėtinai pagrindė savo ieÅ¡kinio reikalavimus, tačiau teismas nenustatė kitos bÅ«tinosios sÄ lygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 3 punktas numato, kad administratorius Å¡io įstatymo nustatyta tvarka valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtÄ ir juo, taip pat bankuose esančiomis Å¡ios įmonės lėšomis disponuoja. Pagal Ä®BÄ® 14 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ tik administratorius turi teisę valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtÄ (lėšas) ir juo disponuoti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog bankroto administratoriui suteikta teisė valdyti bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turtÄ , jį naudoti ir disponuoti, jog byloje nėra duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovo turtas yra valdomas, naudojamas ir juo disponuojama pažeidžiant Ä®BÄ® reikalavimus (įskaitant ir tai, jog į atsakovo bankroto administratoriaus UAB „Ignika“ įgalioto asmens K.

A. asmeninę sÄ skaitÄ buvo pervestos atsakovo lėšos), sprendžia nesant pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. IeÅ¡kovų į bylÄ pateiktas raÅ¡tas Ä®monių bankroto valdymo departamentui, Bankroto ir restruktÅ«rizavimo administratorių komisijai, Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritoriniam skyriui dėl bankroto administratoriaus UAB „Ignika“ ir įgalioto asmens K. A. veiklos, kuriuo ieÅ¡kovai prašė iÅ¡tirti bankroto administratoriaus veiksmus (nurodydami atsižvelgti į tai, kad administratorius grubiai pažeisdamas veiklÄ tęsiančios BUAB ‚Sapnų sala“ darbuotojų teises ir teisėtus interesus, vietoj to, kad iÅ¡mokėtų darbo užmokestį, kad lėšas panaudotų tolimesnei BUAB „Sapnų sala“ veiklai, neaiÅ¡kiais tikslais iÅ¡ atsakovo BUAB „Sapnų sala“ sÄ skaitų perveda į savo sÄ skaitÄ /iÅ¡grynina BUAB „Sapnų sala“ lėšas), nepatvirtina fakto dėl netinkamo atsakovo lėšų panaudojimo, dėl ko bÅ«tų galima spręsti apie grėsmę bÅ«simo galimai ieÅ¡kovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

Be to, ieÅ¡kovai atskirajame skunde nurodo, kad jie neturi galimybių įvertinti draudimo taisyklių ir kitų draudimo sÄ lygų, pagal kurias yra apdrausta atsakovo atstovo profesinė civilinė atsakomybė, kad kol kas egzistuoja rizika, jog minėtas profesinės civilinės atsakomybės draudimas nepadengs visų atsakovo atstovo galimai padarytų nuostolių patenkinus ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal Ä®BÄ® 11 straipsnio 13 dalį administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė už atliekant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedÅ«ras fiziniams ar juridiniams asmenims padarytÄ Å¾alÄ draudžiama privalomuoju draudimu.

Å io straipsnio 16 dalyje numatyta, kad administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo suma yra 200 000 litų vienam draudžiamajam įvykiui ir 500 000 litų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Dėl draudžiamojo įvykio iÅ¡mokėjus draudimo iÅ¡mokÄ ir sumažėjus Å¡io straipsnio nustatytai minimaliai draudimo sumai, administratorius privalo per vienÄ mėnesį apsidrausti civilinę atsakomybę, kad bÅ«tų atkurta privalomoji minimali draudimo suma.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog ieÅ¡kovai atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti teismo nutartį ir taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones BUAB „Sapnų sala“, UAB „Ignika“ ir K. A. (UAB „Ignika“ įgalioto asmens) sÄ skaitoms, tačiau pirmosios instancijos teismui pateiktu praÅ¡ymu prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tik BUAB „Sapnų sala“ ir K. A. sÄ skaitoms. CPK 312, 338 straipsniuose numatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.

Be to, ieÅ¡kovai savo reikalavimus reiÅ¡kia tik BUAB „Sapnų sala“, o reikalavimai nei UAB „Ignika“, nei K. A., kaip UAB „Ignika“ įgaliotam asmeniui, nėra pareikÅ¡ti, nors laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti susijusios su pareikÅ¡tų reikalavimų esme bei pobÅ«džiu. Teisėjų kolegija netenkina atsakovo praÅ¡ymo skirti ieÅ¡kovams baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu, nes atsakovo atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieÅ¡kovai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis (CPK 95 str. 1 d.).Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ teismo nutartį dėl ieÅ¡kovų atskirajame skunde nurodytų argumentų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                   Konstantinas Gurinas                                                                                   Audronė Jarackaitė                                                                                   Gintaras Pečiulis