2019-02-13 Nr. AB-4089-3-62-3-00674-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-172-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00674-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovams Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų--atvirosios kolonijos dėl sprendimų panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas V. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2017 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. 7-516; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 2S-2204; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

2. Pareiškėjas teigė, kad jis su 2017 m. vasario 1 d. prašymu dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo kreipėsi į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN) direktorių. Jo prašymą 2017 m. kovo 1 d. išnagrinėjo komisija, svarstanti klausimus dėl teisės nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę 3-iame sektoriuje, suteikti trumpalaikę išvyką į namus. Jo prašymas ginčijamais sprendimais nebuvo patenkintas.

3. Pareiškėjo nuomone, ginčijami sprendimai yra neteisingi ir nepagrįsti, nes jis laisvės atėmimo bausmę atlieka pavyzdingai, lengvosios grupės sąlygomis, dalyvauja profesinio mokymo programoje, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre 2015 m. įgijo dailiųjų dirbinių pynėjo kvalifikaciją, 2016 m. – siuvinių gamintojo kvalifikaciją. Šiuo metu mokosi pagal baldų apmušėjo mokymo programą, dirba VĮ „Mūsų amatai“, už gerą sąžiningą darbą yra daug kartų skatintas, neturi jokių nuobaudų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Pareiškėjas siekia stiprinti ir palaikyti socialinius ryšius su šeimos nariais, sutuoktinė neturi lėšų, dukra augina neseniai gimusį kūdikį, sūnus ruošiasi egzaminams, todėl artimieji negali jo aplankyti.

4. Pareiškėjo teigimu, komisijos posėdžio metu buvo svarstomas ne jo elgesys bausmės atlikimo metu, pasiekimai bei pastangos sąžiningai atlikti bausmę, o jo asmeninis gyvenimas. Komisijos pirmininkas pateikė Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje, kuri susijusi su pareiškėjo asmeniniu gyvenimu ir negali būti viešinama. Klausimai apie pareiškėjo asmeninį gyvenimą buvo suformuluoti taip, jog jis patyrė pažeminimą, dvasinį sukrėtimą, jam pasidarė bloga, sutriko sveikata. Dėl pablogėjusios sveikatos kreipėsi į sveikatos priežiūros centrą, į gydytoją psichiatrą, kuris skyrė gydymą.

5. Atsakovai Pravieniškių PN ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Paaiškino, kad ginčijamas Pravieniškių PN sprendimas buvo priimtas vienbalsiai nubalsavus „prieš“. Toks sprendimas buvo priimtas komisijai apsvarsčius visą medžiagą, įvertinus nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu, padaryto nusikaltimo pobūdį, t. y. nuteistasis yra nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 150 straipsnio 4 dalį ir 309 straipsnio 2 dalį (t. y. nuteistasis tenkino lytinę aistrą su bejėgiškos būklės mažamete bei laikė pornografinio turinio vaizdo medžiagą) už labai sunkų nusikaltimą. Taip pat nuteistasis nenurodė konkrečių trumpalaikės išvykos į namus motyvų, išvykos suteikimo datos ir kokiu adresu vyktų. Nuteistasis, kiekvieną kartą pateikdamas prašymus dėl trumpalaikės išvykos į namus, teigia, kad nori aplankyti sutuoktinę po atliktos operacijos, tačiau nuteistasis nuolat yra lankomas sutuoktinės priklausančių ilgalaikių ir suteikiamų papildomų ilgalaikių pasimatymų metu, paskutinį kartą nuteistajam buvo suteiktas papildomas ilgalaikis pasimatymas su sutuoktine 2016 m. liepos 16 d.

7. Komisija įvertino, kad nuteistojo išleidimas trims paroms į namus nesudarys saugios aplinkos jo artimiesiems. Taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad nuteistasis prašo leisti išvykti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau nuteistojo artimieji (sutuoktinė, sūnus ir dukra su anūke) šiuo adresu nėra deklaravę savo gyvenamosios vietos. Komisijai kilo pagrįstų abejonių, ar nuteistasis, išleistas į trumpalaikę išvyką, lankysis nurodytu adresu. Komisijai yra žinoma, kad tarp nuteistojo ir sutuoktinės vyksta skyrybų procesas.

8. Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistajam yra likusi didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 4 mėnesiai 19 dienų. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles, nors nuobauda skirta nebuvo, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau išryškėjo kriminogeninis veiksnys – emocinė gerovė (socialinis atsiskyrimas, neadekvatus teisės pažeidėjo požiūris į save) bei artimi kriminogeniniams veiksniams mąstymas ir elgesys (nesugebėjimas atpažinti problemų, pasekmių suvokimas, savitvarda, tarpasmeninių įgūdžių lygis), informacija apie teisės pažeidimus, lėšų tvarkymas ir pajamos (patenkintas civilinis ieškinys). Nuteistasis priteisto civilinio ieškinio savanoriškai nedengia, ieškinio dengimui lėšos yra išskaitomos vykdomųjų raštų pagrindu.

9. Pravieniškių PN 2017 m. sausio 5 d. gavo Vilniaus apygardos teismo raštą dėl nutarties įteikimo. Nutarties nuorašas buvo įteiktas pareiškėjui, o nuorašo kopija įsegta į nuteistojo bylą. Gautas nutarties nuorašas suteikė galimybę objektyviai įvertinti ir priimti teisingą sprendimą dėl trumpalaikės išvykos suteikimo ar nesuteikimo.

10. Pareiškėjas nesikreipė į pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl emocinių išgyvenimų, susijusių su trumpalaikių išvykų į namus nesuteikimu. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. gegužės 5 d. yra įrašyti nežymūs sveikatos sutrikimai, skirtas gydymas, tačiau šie susirgimai nėra pavojingi žmogaus sveikatai ir gyvybei.

11. Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

12. Kalėjimų departamentas nurodė, kad 2017 m. balandžio 3 d. raštu Nr. 2S-2204 išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir nustatė, jog nėra pagrindo naikinti ginčijamą Pravieniškių PN sprendimą. Pareiškėjo skunde nebuvo pateikta jokių faktinių duomenų ir kitų aplinkybių bei argumentų, leidžiančių abejoti ir ginčyti minėto Pravieniškių PN sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.

13. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje (dėl pareiškėjo skyrybų proceso) yra įsiteisėjusi ir paskelbta Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, todėl pareiškėjo argumentai, jog civilinė byla dar nebaigta ir kad komisija neturėjo teisės susipažinti su minėta nutartimi, yra atmestini kaip nepagrįsti.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjui nepalankus sprendimas dėl trumpalaikės išvykos į namus nesuteikimo buvo priimtas komisijai, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, apsvarsčius visą medžiagą, įvertinus jo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu, padaryto nusikaltimo pobūdį ir tai, kad pareiškėjas yra nuteistas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir 309 straipsnio 2 dalį už sunkų nusikaltimą. Komisija įvertino ir tai, kad pareiškėjas vyktų į tą pačią apskritį, kurioje buvo įvykdytas nusikaltimas prieš mažametį asmenį, jog nori aplankyti dukrą ir jos kūdikį, kas, komisijos manymu, nesudarys saugios aplinkos nei visuomenei, nei kūdikiui. Pareiškėjas trumpalaikei išvykai į namus prašėsi išvykti pagal jo deklaruotą gyvenamąją vietą, tačiau nuteistojo artimieji (sutuoktinė, sūnus ir dukra iš pirmos santuokos su anūke) šiuo adresu nėra deklaravę gyvenamosios vietos, tarp nuteistojo ir sutuoktinės vyksta skyrybų procesas. Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles, nors nuobauda nebuvo skirta, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms. Atlikus pareiškėjo pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, jam buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau išryškėjo kriminogeninis veiksnys – emocinė gerovė (socialinis atsiskyrimas, neadekvatus teisės pažeidėjo požiūris į save) bei artimi kriminogeniniai veiksniai – mąstymas ir elgesys (nesugebėjimas atpažinti problemų, pasekmių suvokimas, savitvarda, tarpasmeninių įgūdžių lygis), informacija apie teisės pažeidimus, lėšų tvarkymas ir pajamos (patenkintas civilinis ieškinys, kurio sumos pareiškėjas savanoriškai nedengia, ieškinio dengimui lėšos yra išskaitomos vykdomųjų raštų pagrindu).

16. Teismas pastebėjo, kad 2017 m. vasario 1 d. prašyme pareiškėjas nurodė trumpalaikės išvykos į namus tikslus (stiprinti ir išsaugoti socialinius ryšius su šeima, vaikais, neseniai gimusia anūke bei aplankyti ir sutvarkyti tėvų kapus) bei motyvus (pasiilgo artimųjų, nori, kad nenutrūktų socialiniai ryšiai, išvyka suteiktų viltį, kad išėjus iš įkalinimo įstaigos, galės pradėti naują, dorą gyvenimą), tačiau pareiškėjo ir jo artimųjų deklaruotos gyvenamosios vietos nesutampa, pareiškėjas nenurodė, kokioje vietovėje yra jo tėvų kapai, todėl nėra pakankamai aišku, kokiose konkrečiose vietovėse pareiškėjas ketina lankytis.

17. Teismas pažymėjo, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, komisija nevertino aplinkybės, jog Vilniaus apygardos teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės (pareiškėjo sutuoktinės) ieškinį pareiškėjui dėl santuokos nutraukimo. Šią aplinkybę atsakovai nurodė atsiliepimuose bei darydami išvadą, kad pareiškėjo įvardintas trumpalaikės išvykos į namus tikslas – sustiprinti socialinius ryšius su sutuoktine, yra nepagrįstas.

18. Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymas buvo svarstomas komisijos posėdyje, buvo vertinama jo asmenybė, atsižvelgiama į jo padaryto nusikaltimo sunkumą bei kitus kriterijus, kas paneigia pareiškėjo argumentus, jog atsakymai į prašymus dėl trumpalaikių išvykų į namus yra identiški ir nėra tinkamai išnagrinėti.

19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nuteistas už tokios nusikalstamos veikos padarymą, kai pagal galiojančius teisės aktus tokiems nuteistiesiems lygtinis paleidimas netaikomas. Todėl vertinamuoju atveju pareiškėjui negalėjo būti taikomos ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 104 straipsnio nuostatos, o tai laikytina vienu iš kriterijų, į kurį turi būti (gali būti) atsižvelgiama sprendžiant leidimo išvykti į namus klausimą, t. y. ši aplinkybė papildo komisijos nurodytą kriterijų – trumpalaikės išvykos į namus nesuteikimą, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą.

20. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nepatvirtina, jog nuteistasis trumpalaikės išvykos į namus metu laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju šie argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamus sprendimus, kurie priimti siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kitų asmenų teises ir laisves bei konstitucines vertybes.

21. Teismas iš komisijos posėdžio protokolo nustatė, kad nagrinėjant pareiškėjo prašymą dėl trumpalaikės išvykos, jam buvo pateikiami klausimai, būtini sprendimo dėl trumpalaikės išvykos suteikimo priėmimui (pareiškėjo santuokos nutraukimas), t. y. būtini teisės aktuose nustatytiems kriterijams bei teisiškai reikšmingoms aplinkybėms išsiaiškinti bei priimti motyvuotą sprendimą. Pareiškėjo sveikatos istorijoje nėra duomenų apie jo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl dalyvavimo komisijos posėdyje bei posėdžio metu užduotų klausimų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė ar psichologinė pagalba. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

22. Teismas padarė išvadą, jog Pravieniškių PN administracija nepažeidė teisės aktų reikalavimų, atsisakydama suteikti pareiškėjui trumpalaikę išvyką į namus, t. y. nagrinėjamu atveju nėra vienos iš viešosios atsakomybės atlyginti neturtinę žalą sąlygų – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti ginčijamus sprendimus bei priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

III. 23. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

24. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Ginčijami sprendimai buvo priimti vadovaujantis neįsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl jo santuokos nutraukimo, tokiu būdu kišantis į jo privatų gyvenimą bei sukeliant jam neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta.

25. Pravieniškių PN atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

26. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo visas bylos faktines bei teisines aplinkybes, įvertino byloje pateiktus įrodymus, bei priėmė motyvuotą ir teisiškai pagrįstą sprendimą.

27. Kalėjimų departamentas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

28. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo visas bylos faktines bei teisines aplinkybes, įvertino byloje pateiktus įrodymus, bei priėmė motyvuotą ir teisiškai pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 29. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Pravieniškių PN direktoriaus sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą suteikti trumpalaikę išvyką į namus, bei Kalėjimų departamento sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas dėl Pravieniškių PN direktoriaus sprendimo buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo bei tokiais veiksmais pareiškėjui galbūt padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

30. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nuteistųjų teisę į trumpalaikę išvyką į namus reglamentuoja BVK 104 straipsnis. Pataisos įstaigos direktoriui suteikiama diskrecija duoti leidimą nuteistajam parvykti į namus, atsižvelgus į jo asmenybę, kokia bausmės dalis atlikta, elgesį bausmės atlikimo metu (BVK 104 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, pareiškėjo reikalavimas juos panaikinti yra nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš viešosios atsakomybės atlyginti neturtinę žalą sąlygos – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

32. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantas, be kita ko, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų įvertinimu. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui, argumentų nekartoja.

33. Byloje įrodyta, kad ginčijamas pareiškėjui nepalankus sprendimas dėl trumpalaikės išvykos į namus nesuteikimo, priimtas komisijai apsvarsčius visą medžiagą, įvertinus jo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu, padaryto nusikaltimo pobūdį ir tai, kad pareiškėjas yra nuteistas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir 309 straipsnio 2 dalį (nuteistasis tenkino lytinę aistrą su bejėgiškos būklės mažamete bei laikė pornografinio turinio vaizdo medžiagą) už sunkų nusikaltimą. Komisija ir teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles, nors nuobauda skirta nebuvo, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms. Atsakovų išvada, kad nuteistojo išleidimas trims paroms į namus nesudarys saugios aplinkos jo artimiesiems, nebus užtikrintas visuomenės saugumas, yra pagrįsta esamais įrodymais ir yra teisinga.

34. Apeliantas nurodo, kad ginčijami sprendimai buvo priimti vadovaujantis neįsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl jo santuokos nutraukimo, tokiu būdu neteisėtai kišantis į jo privatų gyvenimą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus atmeta. Įstatyme (BVK 104 straipsnis) numatyta, kad būtina atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Šeima ir santykiai su artimaisiais charakterizuoja asmenybę. Taigi, atsakovai įstatymo nepažeidė.

35. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamų aktų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Ričardas Piličiauskas Arūnas Sutkevičius