2025-12-30 Nr. AB-66-3-63-3-00896-2025-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1386-552/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00896-2025-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. A. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. A. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir VSDFV, ir Sodra) Utenos skyriaus 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. (10.2E) VPE_SPG6E-202 „Dėl atsisakymo L. A. skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 1) ir įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių atnaujinti pareiškėjai pareigūnų pensijos mokėjimą bei apskaičiuoti ir grąžinti pareiškėjai neišmokėtą pareigūnų valstybinę pensiją nuo 2001 m. birželio 11 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 30 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2025 m. rugpjūčio 25 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pasiūlė pareiškėjai patikslinti bylos šalis , pateikti prašymo skirti pareigūnų valstybinę pensiją, kuris buvo išnagrinėtas VSDFV Utenos skyriaus Sprendimu Nr. 1 kopiją, taip pat ir VSDFV sprendimo, kuriuo buvo išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl VSDFV Utenos skyriaus Sprendimo Nr. 1, kopiją, nurodyti datas, kada minėti sprendimai jai buvo įteikti ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, pasiūlė pareiškėjai patikslinti materialaus pobūdžio reikalavimus, o tuo atveju, jei pareiškėja praleido terminą VSDFV sprendimui, kuriuo buvo išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl VSDFV Utenos skyriaus Sprendimo Nr. 1, apskųsti, teismas pareiškėjai išaiškino, kad ji turi teisę teikti prašymą dėl termino atnaujinimo ir nurodyti svarbias priežastis, dėl kurių terminas buvo praleistas. Taigi, teismas įpareigojo pareiškėją, šalinant skundo trūkumus, pateikti vientisą dokumentą – patikslintą skundą, kuris atitiktų visus ABTĮ 24 straipsnio reikalavimus skundo turiniui ir formai, o patikslintas skundas būtų pasirašytas pareiškėjos.

Pareiškėja, šalindama nustatytus trūkumus, 2025 m. rugpjūčio 25 d. pateikė patikslintą skundą, prašydama panaikinti: 1) VSDFV Utenos skyriaus Sprendimą Nr. 1; 2) panaikinti VSDFV 2019 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. (6.5) I-5331 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2): 3) įpareigoti VSDFV Utenos skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo. Pareiškėja nurodė, kad VSDFV Sprendimo Nr. 2 datos ir registracijos numerio nurodyti negali, nes negavo iš Sodros atsakymo į užklausą.

Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 25 d. pranešimu įpareigojo VSDFV per 3 dienas nuo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui VSDFV Sprendimo Nr. 2 su metaduomenimis kopiją bei nurodyti, kada minėtas raštas (sprendimas) pirmą kartą buvo įteiktas pareiškėjai ir pateikti įteikimo datą patvirtinančius įrodymus.

VSDFV, vykdydamas teismo įpareigojimą, 2025 m. rugpjūčio 27 d. pateikė teismui VSDFV Sprendimo Nr. 2 su metaduomenimis kopiją ir paaiškino, kad jis buvo išsiųstas 2019 m. liepos 31 d. registruotu paštu pareiškėjos nurodytu adresu, taip pat pažymėjo, jog duomenų apie jo įteikimą neturi.

II. Regionų administracinio teismas 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą bei grąžino jai 30 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. liepos 25 d.

Teismas pažymėjo, kad tikslios VSDFV Sprendimo Nr. 2 įteikimo pareiškėjai datos nenurodė nei pareiškėja, nei VSDFV. Teismas nurodė, kad VSDFV Sprendime Nr. 2 konstatavo, jog VSDFV Utenos skyrius Sprendimu Nr. 1 teisėtai ir pagrįstai atsisakė skirti pareiškėjai pareigūnų pensiją.

Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – ir Liteko) duomenų nustatė, kad pareiškėja 2020 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su prašymu panaikinti VSDFV Utenos skyriaus 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. (10.12E)VPE_SP6E-202 ir suteikti galimybę gauti valstybinę pareigūnų pensiją (civilinės bylos Nr. 2YT-10065-328/2020, teisminio proceso Nr. 2-06-3-06538-2020-7). Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad skundžiamas VSDFV Sprendimas Nr. 2 pareiškėjai buvo įteiktas ir apie jį bei jo turinį pareiškėja žinojo (galėjo žinoti) vėliausiai 2020 m. rugsėjo 11 d., kai pateikė prašymą dėl valstybinės pareigūnų pensijos Klaipėdos apylinkės teismui.

Teismas vertino, kad pareiškėja skundą pateikė 2025 m. liepos 25 d., t. y. praleidusi įstatymo nustatytus terminus pirmiau nurodytiems VSDFV administraciniams sprendimams apskųsti, tačiau neteikė prašymo atnaujinti praleistą terminą, detaliau nepaaiškino termino praleidimo priežasčių, nenurodė ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių termino praleidimo priežastis.

Teismas sprendė, kad pareiškėja turėjo galimybę elgtis aktyviai, operatyviai, rūpestingai. Kadangi iš Liteko duomenų matyti, jog pareiškėja naudojasi teismine gynyba, teikia skundus teismams, teismas konstatavo, kad pareiškėja nenurodė jokių objektyvių, nuo jos valios nepriklaususių aplinkybių, sutrukdžiusių jai per įstatymo nustatytą terminą dėl galbūt pažeistų teisių gynimo kreiptis į administracinį teismą skundžiant minėtus administracinius sprendimus. Todėl teismas darė išvadą, jog pareiškėjai nenurodžius svarbių priežasčių ir nepateikus jas galinčių patvirtinti įrodymų, yra pagrindas atsisakyti priimti skundo reikalavimus, kaip paduotus teismui praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apskundimo terminą ir nesant pagrindo jį atnaujinti.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos patikslintą skundą tenkinti.

Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, jog nuobaudos negali būti dvigubos, be to, vienas Klaipėdos regionų administracinio teismo sprendimas jai nebuvo laiku įteiktas ir sugrąžintas atgal į teismą, taigi, pareiškėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašo dėl to kreiptis į Klaipėdos regionų administracinį teismą.

Nors pirmosios instancijos teismas kelia klausimą dėl to, jog VSDFV neturi duomenų apie Sprendimo Nr. 2 registruoto laiško jai įteikimą, tačiau pareiškėja pažymi, kad jį gavo laiku ir pateikė teismui. Pareiškėjai neaišku, kodėl teismas nenagrinėja VSDFV aplaidumo fakto dėl to, kad minėta institucija neturi duomenų apie 2019 m. liepos 31 d. registruoto laiško įteikimą pareiškėjai.

Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas turėtų nagrinėti jos skundą, o ne prašyti pašalinti trūkumus, nes ji pateikė visus dokumentus ir papildomai nėra ką pateikti. Pareiškėjos vertinimu, Sodra, nesuteikdama jai teisės gauti valstybinės pareigūnų pensijos elgiasi neteisėtai, nes ji dirbo (duomenys neskelbtini), todėl minėta institucija negali jos stažo laikyti niekiniu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytus terminus administraciniams sprendimams apskųsti, nenurodė svarbių, nuo jos valios nepriklausiusių priežasčių, dėl kurių ji praleido terminą juos apskųsti ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai neįvertino VSDFV aplaidumo dėl to, kad pastaroji institucija neturi duomenų apie 2019 m. liepos 31 d. registruoto laiško įteikimą pareiškėjai. Pasak pareiškėjos, teismas turėtų nagrinėti jos skundą, o ne prašyti pašalinti trūkumus, nes ji pateikė visus dokumentus ir papildomai nėra ką pateikti, o Sodra, nesuteikdama jai teisės gauti valstybinės pareigūnų pensijos, elgiasi neteisėtai.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016, ir kt.).

Pažymėtina, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodomas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip (ABTĮ 28 str. 1 d.).

Bylos duomenimis, pareiškėja prašo panaikinti VSDFV Utenos skyriaus 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. (10.2E) VPE_SPG6E-202, kuriuo jai atsisakyta skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Iš bylos duomenų matyti, jog minėtame sprendime yra nurodyta, kad jei pareiškėja nesutinka su šiuo sprendimu, ji per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią sužino ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali jį apskųsti VSDFV. Bylos duomenys patvirtina, kad VSDFV, išnagrinėjęs pareiškėjos 2019 m. birželio 30 d. prašymą (skundą) dėl VSDFV Utenos skyriaus 2019 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. (10.12E) VPE_SP6E-202, 2019 m. liepos 31 d. priėmė sprendimą Nr. (6.5) I-5331. Pastarajame sprendime nurodyta, kad pareiškėja VSDFV Utenos skyriaus 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. (10.12E)VPE_SP6E-202 ir šį VSDFV sprendimą per vieną mėnesį nuo pastarojo sprendimo gavimo dienos ABTĮ nustatyta tvarka gali skųsti Regionų apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju iš VSDFV pateiktų duomenų nustatyta, kad Sprendimas Nr. 2 pareiškėjai buvo išsiųstas 2019 m. liepos 31 d. registruotu paštu jos nurodytu adresu (t. y. (duomenys neskelbtini)). Nors VSDFV neturi duomenų apie jo įteikimą, tačiau minėtas sprendimas kaip neįteiktas nebuvo grąžintas. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skundžiamas VSDFV Sprendimas Nr. 2 pareiškėjai buvo įteiktas ir apie jį bei jo turinį ji žinojo (galėjo žinoti) vėliausiai 2020 m. rugsėjo 11 d., kai ji pateikė prašymą dėl valstybinės pareigūnų pensijos Klaipėdos apylinkės teismui (civilinė byla Nr. 2YT-10065-328/2020, teisminio proceso Nr. 2-06-3-06538-2020-7). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja atskirajame skunde pati patvirtina, jog nurodytą Sprendimą Nr. 2 gavo laiku ir pateikė jį teismui, nes, pareiškėjos teigimu, ji nebūtų jo pateikusi, jei nebūtų gavusi. Taigi, įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju pareiškėja, žinojusi apie VSDFV Sprendimą Nr.2 bent jau nuo 2020 metų, pateikusi skundą 2025 m. liepos 25 d., praleido įstatymo nustatytus terminus nurodytiems administraciniams sprendimams apskųsti.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-601/2006; 2006 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-247/2006; 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-208/2006 ir kt.).

Pažymėtina, jog svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012; 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą kreiptis į teismą ir nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą vertinti, jog šis terminas buvo praleistas dėl svarbių ir nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių priežasčių, objektyviai sukliudžiusių jai per nustatytą terminą ginti savo galbūt pažeistas teises kreipiantis į teismą su skundu dėl nurodytų administracinių sprendimų panaikinimo, nors tokia teisė jai ne kartą buvo išaiškinta. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėja turėjo galimybę elgtis aktyviai, operatyviai, rūpestingai, nes iš Liteko duomenų matyti, kad ji aktyviai naudojasi teismine gynyba, teikia skundus teismams. Be to, pažymėtina, kad pareiškėja prašymo atnaujinti praleistą terminą nepateikė ir atskirajame skunde, o tik išdėstė faktines aplinkybes, susijusias su ginču iš esmės, tačiau nenurodė jokių argumentų, susijusių su skundo padavimo terminu ir jo praleidimo aplinkybėmis. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjos skundo priėmimo klausimą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šioje nutartyje aptartomis ABTĮ nuostatomis ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimus, kaip paduotus teismui praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apskundimo terminą, ir nesant pagrindo jį atnaujinti. Akcentuotina, kad kai termino praleidimo faktas akivaizdus, teismas neprivalo papildomai aiškintis kokių nors aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-615-552/2023; 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-155-556/2024; 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-812-629/2024; 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-601-821/2025).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra neatsiejamai susijęs su reikalavimais panaikinti sprendimus, todėl, pagrįstai atsisakius priimti reikalavimus dėl sprendimų panaikinimo, teismas neturėjo pagrindo priimti nagrinėti likusį pareiškėjos reikalavimą.

Pažymėtina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjai pakartotinai kreiptis į teismą dėl nurodytų administracinių sprendimų panaikinimo, kartu su skundu pateikiant prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, kuriame būtų nurodytos termino praleidimo priežastys ir pateikti įrodymai, iš kurių būtų galima nustatyti, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Apibendrindama, tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos L. A. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius