2022-09-05 Nr. CB-7145-2-68-3-19119-2021-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4234

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19119-2021-5

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. rugsėjo 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Gedimino Sagačio,

susipažinusi su 2022 m. rugpjūčio 16 d. paduotu ieškovo A. T. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 31 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti skundžiamo procesinio sprendimo vykdymą,

n u s t a t ė :

Ieškovas A. T. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. T. patikslintą ieškinį atsakovams MB „Meistrai“ bei I. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovas kasaciniame skunde nurodė: pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai šioje byloje aiškino ir netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias gerai moralei prieštaraujančio ir tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudaryto sandorio negaliojimą (CK 1.81 ir 1.86 straipsniai) bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl būtinumo nagrinėjant tokio pobūdžio bylas ištirti visas reikšmingas aplinkybes; teismai, nesutikdami su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, kad ginčijamas sandoris prieštaravo gerai moralei ir buvo sudarytas neketinant sukurti teisinių pasekmių, byloje esančius įrodymus vertino selektyviai, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, rėmėsi išimtinai tik atsakovų teiktais įrodymais, nepagrįstais subjektyviais ir šališkais atsakovų bei jų atstovų paaiškinimais ir nevertino ieškovo teikiamų įrodymų, taip pat byloje esančių įrodymų visumos, tokiu būdu teismai pažeidė procesines – įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias – teisės normas (CPK 176–185 straipsniai) bei nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos; bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad teismas buvo šališkas, pažeisdamas ieškovo teises į teisingą teismą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, sprendžia, kad argumentai, kuriais pasisakoma dėl netinkamo teisės normų taikymo, nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis), o prašymas sustabdyti skundžiamo procesinio sprendimo vykdymą nenagrinėtinas.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti 34 (trisdešimt keturis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. rugpjūčio 13 d. AB SEB banke jį sumokėjusiam A. T.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Andžej Maciejevski

Gediminas Sagatys