2023-05-03 Nr. AB-9480-3-61-3-00972-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-303-415/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00972-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 54.5; 59.2

(S)

(N)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2023 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. 23S12407 ir įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 14 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą, atleido pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nutarė administracinę bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje bei administracinės bylos medžiagą pripažinti nevieša.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartimi baigtas pasiruošimas nagrinėti administracinę bylą. Teismas pripažino, kad pareiškėjo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas.

Pareiškėjas 2023 m. balandžio 3 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą dėl posėdžio atidėjimo, kuriame nurodė, kad jis savanoriškai išvyko į kilmės valstybę (Nigerijos Respubliką).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 3 d. nutartimi pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtu.

Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas informavo, jog neturi duomenų apie pareiškėjo išvykimą į kilmės šalį, taip pat nurodė, jog nėra priimtas Migracijos departamento sprendimas dėl jo išvykimo ar grąžinimo. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė gyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje Lietuvos Respublikoje, jis nebebuvo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) (duomenys neskelbtini) Užsieniečių registracijos centro (toliau – ir Centras) žinioje, todėl, atitinkamai, nei atsakovas, nei Centro specialistai neturi duomenų apie faktinę pareiškėjo buvimo vietą. Pagal byloje nustatytus duomenis, nesant pagrindo tenkinti advokatės prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo, nepateikus jokių įrodymų apie priimtus atitinkamų institucijų sprendimus dėl pareiškėjo grįžimo į kilmės šalį, pareiškėjui turėjus galimybę dalyvauti teismo posėdyje, spręstas klausimas dėl pareiškėjo skundo palikimo nenagrinėtu.

Teismas pareiškėjo dalyvavimą teismo posėdyje pripažino būtinu. Kadangi pareiškėjas yra užsienietis, prašantis suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, teismas laikė, jog būtina jį apklausti ir išsiaiškinti prašymo suteikti prieglobstį motyvus, taip pat jam kylančią grėsmę kilmės šalyje ir tarptautinės apsaugos būtinybę. Tačiau, įvertinus tai, kad pareiškėjas, kurio dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, į teismo posėdį neatvyko (neprisijungė į nuotolinį posėdį), jo atstovės prašymas posėdį atidėti netenkintas, atstovei nenurodžius svarbių priežasčių, bei Migracijos departamento atstovei paaiškinus, kad neturi duomenų apie pareiškėjo savanorišką išvykimą ar priimtą atsakovo sprendimą dėl pareiškėjo savanoriško išvykimo į kilmės šalį, pareiškėjo skundas paliktas nenagrinėtu.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde nurodo, jog pareiškėjo atstovė teikė prašymą atidėti teismo posėdį šį prašymą grindžiant aplinkybe, jog pareiškėjui reikia papildomo laiko įrodymams pateikti. Tai, kad Migracijos departamentas neturi apie pareiškėjo savanorišką išvykimą į kilmės valstybę ar priimtą sprendimą dėl pareiškėjo savanoriško išvykimo į kilmės valstybę, nėra pakankamas pagrindas patvirtinti ar paneigti faktui apie savanorišką išvykimą, nes Migracijos departamento interesas byloje yra priešingas pareiškėjo interesui. Teismas neįvertino aplinkybės, kad teismo posėdis buvo paskirtas nuotoliniu būdu, t. y. tam, kad tinkamai dalyvauti posėdyje pareiškėjui būtina turėti tam tikras technines sąlygas. Advokatės dalyvavimas teismo posėdyje objektyviai negalėjo pakeisti situacijos. Pareiškėjas nepiktnaudžiavo procesu, o pateiktas prašymas buvo pirmasis. Pareiškėjas yra užsienio valstybės pilietis, nemokantis lietuvių kalbos, su kuriuo bendravimas vyksta tik specialia komunikacijos programėle. Teismas priimdamas procesinį sprendimą palikti pareiškėjo skundą nenagrinėtą, turėjo pagrįsti išvadą, kad nėra galimybės išnagrinėti bylos pagal esančią byloje medžiagą.

Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymima, jog Migracijos departamento duomenimis pareiškėjas nėra išsiųstas į kilmės valstybę, taip pat nėra priimto sprendimo dėl išvykimo ar grąžinimo. Nėra duomenų apie faktinę pareiškėjo buvimo vietą. Teismui nebuvo pateikta jokia informacija, negalėjimo dalyvauti posėdyje argumentai (neturėjimas interneto ryšio, bloga ryšio kokybė ir kt.). Net su atskiruoju skundu nebuvo pateikti įrodymai, dėl kurių prašė atidėti posėdį. Migracijos departamento vertinimu, kai asmuo nusprendžia savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, galima vertinti, kad jam negresia persekiojimas joje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 3 d. nutartis, kuria teismas pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtą (ABTĮ 105 str. 5 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi skundą paliko nenagrinėtą, nes pareiškėjas, kurio dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, neatvyko į teismo posėdį.

Pagal ABTĮ 105 straipsnio 5 dalį teismas skundą (prašymą, pareiškimą) palieka nenagrinėtą, jeigu į posėdį neatvyko pareiškėjas, o teismas nelaiko esant galima išspręsti bylą pagal esančią byloje medžiagą, kai apie tai pareiškėjui buvo pranešta. Pagal šią nuostatą skundas paliekamas nenagrinėtu, jeigu nustatomos šios būtinos prielaidos: pirma, teismas rašytine nutartimi turi konstatuoti, kad byla negali būti išspręsta pagal joje esančią medžiagą; antra, pareiškėjui turi būti tinkamai pranešta apie tai, jog byla negali būti išspręsta vien pagal joje esančią medžiagą, todėl pareiškėjo dalyvavimas yra būtinas; trečia, šaukiamas pareiškėjas neatvyksta į teismo posėdį (su sąlyga, kad teismo šaukimas pareiškėjui įstatymo nustatyta tvarka yra įteiktas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-246/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais proceso šalies dalyvavimas administracinės bylos procese savaime nėra būtina sąlyga administracinei bylai iš esmės išspręsti (teismo sprendimui priimti). Proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 77 str. 3 d.). Į posėdį neatvykus nei proceso šalims, nei jų atstovams, byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 78 str. 5 d.).

Remiantis bylos duomenimis, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 13 d. nutartimi pripažino, kad pareiškėjo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas ir išsiuntė teismo šaukimus proceso dalyviams. Teismas pažymėjo, kad pagal turimą surinktą medžiagą, objektyviam ir visapusiškam bylos aplinkybių ištyrimui būtina išklausyti pareiškėjo paaiškinimus dėl skunde nurodytų visų aplinkybių. Be kita ko, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo dalyvavimą pripažinus būtinu, o pareiškėjui į teismo posėdį neatvykus, tai gali būti pagrindas pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtą. Taigi, pareiškėjui buvo išaiškintos galinčios kilti teisinės pasekmės, jeigu nuspręs neatvykti į teismo posėdį, kuris vyks nuotoliniu būdu.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 15 d. išsiuntė pareiškėjui teismo šaukimą, kuriame pažymėta, kad būtinas jo dalyvavimas nuotoliniame posėdyje. Teismo šaukimas buvo išsiųstas elektroniniu laišku VSAT ir VSAT įpareigota apie teismo šaukimo įteikimą arba neįteikimą informuoti teismą. Pareiškėjui adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat išsiuntė teismo šaukimą. Pareiškėjo atstovė advokatė Inesa Arbočienė Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė prašymą dėl posėdžio atidėjimo, kuriame nurodoma, kad apie paskirtą teismo posėdį pareiškėjui yra pranešta tinkamai ir žinoma.

Remiantis pirmosios instancijos teismo posėdžio įrašu, pagal Migracijos departamento duomenimis, pareiškėjas turėtų gyventi (duomenys neskelbtini), o ne būti išvykęs į kilmės valstybę. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundas pateiktas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą pareiškėjo atstovės advokatės Inesos Arbočienės. Prie pareiškėjo skundo yra pridėta atstovavimo sutartis, kuri patvirtina, kad advokatei Inesai Arbočienei pavedama pareiškėjo vardu atstovauti interesus administracinėse bylose. Remiantis ABTĮ 47 straipsnio 4 dalies 1 punktu įgaliotaisiais atstovais (pagal pavedimą) teisme gali būti advokatai. ABTĮ 48 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atstovo pagal pavedimą įgaliojimas vesti teisme bylą suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime. ABTĮ 48 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai proceso šalis veda bylą per atstovą, visi su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui. Atstovas, gavęs šiuos dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais dokumentais.

Pagal ABTĮ 74 straipsnio 7 dalį advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, Seimo kontrolieriams, viešojo administravimo subjektams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams teismas šaukimus ir pranešimus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis teismo šaukimai ir pranešimai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga priimti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas šaukimus ir pranešimus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie pageidauja procesinius dokumentus gauti tokiu būdu ir yra nurodę gavėjo elektroninio pašto adresą arba kitą elektroninių ryšių priemonių adresą. Šaukimų, pranešimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.

Taigi, šiuo atveju teismas tinkamai informavo pareiškėją, nes remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjo atstovei buvo išsiųstas teismo šaukimas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą. Be kita ko, teismas papildomai teismo šaukimą pareiškėjui siuntė per VSAT ir asmeninį pareiškėjo elektroninį paštą. Atkreiptinas dėmesys, jog Migracijos departamentas patvirtino, kad pareiškėjas gyveno ne VSAT, o turėjo gyvenamąją vietą, jo judėjimo laisvė nebuvo ribojama, todėl jis turėjo galimybę bendrauti su advokate.

Pareiškėjo atstovė teikė prašymą Vilniaus apygardos administraciniam teismui atidėti teismo posėdį. Prašyme dėl posėdžio atidėjimo nurodoma, kad faktinė situacija pasikeitė iš esmės ir tai patvirtinančių dokumentų pareiškėjas savo atstovei nespėjo pateikti.

Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo atidėti teismo posėdį. Pareiškėjas nepateikė teismo posėdžio atidėjimą pagrindžiančių įrodymų ir argumentų, taip pat nenurodė kokią reikšmę turėtų teikiami įrodymai procesinei baigčiai ir kaip iš esmės pasikeitė situacija. Kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo atidėti teismo posėdį, jam buvo pagrindas skundą palikti nenagrinėtu ABTĮ 105 straipsnio 5 punkto pagrindu (į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas, o teismas nelaikė esant galima išspręsti bylą pagal esančią byloje medžiagą, kai apie tai pareiškėjui buvo pranešta).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. . balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis