2024-05-21 Nr. AB-8308-3-61-3-10097-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1564-968/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10097-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Interselektie“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas N. R. (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimą Nr. 23S218975 atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Leidimą laikinai gyventi buvo atsisakyta išduoti nurodant, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nustatytu pagrindu; bendrovė, ketinanti įdarbinti pareiškėją pagal Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąraše įtrauktą profesiją (pastolių statytojo), nevykdo statybų veiklos, todėl pareiškėjas neatitinka sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti. Toks Sprendimas yra nepagrįstas, priimtas pažeidžiant teisės normas, todėl turi būti panaikintas.

2.2. Jis ketino įsidarbinti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Interselektie“ (toliau – ir Bendrovė, darbdavys) pagal darbo sutartį pastolių statytoju. Bendrovės pagrindinė veiklos sritis – pastatų statyba, ji registruota ir veiklą nepertraukiamai vykdo nuo 2013 m., turi daug užsakymų kitose valstybėse, tinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus, laiku moka darbo užmokestį ir kitus su darbo santykiais susijusius mokėjimus, užsienio valstybių piliečiai pagal rekomendacijas patys kreipiasi į Bendrovę, siekdami joje įsidarbinti. Migracijos departamentui buvo pateikti Bendrovės veiklos realumą pagrindžiantys banko išrašai, iš kurių matyti gaunamos nuolatinės pajamos, darbuotojams reguliariai mokami darbo užmokesčiai, išrašytų sąskaitų faktūrų registrai, tačiau priimant Sprendimą atsakovas jų nevertino.

2.3. Jis atitinka visus Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytus kriterijus, pateikė visus reikalingus dokumentus, o jo profesija įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Atsakovas Sprendime nenurodo, kad pareiškėjas neatitinka jam keliamų reikalavimų atlikti darbo funkcijas pareigose, kurios įtrauktos į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Pareiškėjo neatitikimą keliamiems reikalavimams atsakovas grindžia tariamu Bendrovės veiklos statybų sektoriuje nevykdymu, nors tai paneigia pateikti dokumentai. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika Įstatymo 44 straipsnio aiškinimo aspektu, nurodė, kad Bendrovė neslėpė, jog jos samdomi darbuotojai komandiruojami į skirtingus objektus įvairiose valstybėse, atsižvelgiant į vykdomas sutartis, jų terminus, darbuotojų poreikį, darbuotojai nedirba tik vienoje šalyje ar pas vieną užsakovą. Joks teisės aktas nenumato, kad darbuotojas, ketinantis gauti leidimą gyventi Lietuvoje darbo sutarties pagrindu, būtinai turi būti įdarbinamas jau esamiems, vykdomiems projektams ir negali būti įdarbinamas ketinamiems vykdyti projektams.

2.4. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintas Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) neįtvirtina reikalavimo įdarbinamam užsieniečiui pateikti įrodymus, kad darbdavys statybos darbus atlieka Lietuvoje, todėl atsakovas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, nes jis informacijos apie Bendrovės veiklą neteikė ir negalėjo teikti. Pareiškėjas turi Bendrovės įsipareigojimą jį įdarbinti, tai patvirtina atsakovui pateikti tarpininkavimo raštai. Apraše nustatytas reikalavimas pateikti įrodymus, kad įmonė veiklą vykdo Lietuvoje tik kai kreipiamasi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo kitais Įstatyme nurodytais pagrindais, kurie pareiškėjo atveju nėra aktualūs. Atsakovas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintus principus, nepagrįstai reikalavo pateikti įrodymus, kad Bendrovė vykdo veiklą Lietuvoje.

2.5. Atsakovas, pažeisdamas Įstatyme nustatytus terminus, itin ilgą laiką delsė priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, todėl pareiškėjui nebuvo išduotas leidimas ir jis negalėjo dirbti objektuose, kuriems Bendrovė ketino jį samdyti. Atsakovas, šabloniškai spręsdamas kitų užsieniečių, ketinusių įsidarbinti Bendrovėje, prašymus, netirdamas ir nesigilindamas į pareiškėjo realias galimybes dirbti pagal tarpininkavimo rašte nurodytas pareigas, t. y. netirdamas konkrečių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo prašymu, pažeidė VAĮ nuostatas.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

3.1. Bendrovė, ketinanti įdarbinti pareiškėją pagal į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą įtrauktą profesiją (pastolių statytoju), nevykdo statybų veiklos, todėl pareiškėjas neatitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų (Įstatymo 44 str. 1 d. a p.). Atsakovas vadovavosi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 14 punktais, nurodė, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados, todėl jis atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

3.2. Migracijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 24 d. per MIGRIS Bendrovei išsiuntė pranešimą, kuriame buvo prašoma pateikti dokumentus, įrodančius vykdomą veiklą statybos sektoriuje: aktualias sutartis dėl darbų atlikimo Lietuvos Respublikoje, šių sutarčių vykdymą (sąskaitų faktūrų, atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktų ir kt.) bei atsiskaitymą (2023 m. Bendrovės banko sąskaitų išrašus) patvirtinančius dokumentus. Bendrovė per MIGRIS pateikė: Bendrovės vadovo paaiškinimą apie tai, kad UAB „Interselektie“ 2023 m. vykdė statybos sektoriaus veiklą kaip subrangovas Nyderlanduose, Lietuvoje, Belgijoje ir Vokietijoje. Bendrovės samdomi darbuotojai komandiruojami į skirtingus objektus įvairiose valstybėse, atsižvelgiant į vykdomas sutartis, jų terminus, darbuotojų poreikį, darbuotojai nedirba tik vienoje šalyje ar pas vieną užsakovą; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) išrašą; sutartį, sudarytą su Nyderlandų Mainjobs Servise BV įmone, kurioje nurodyta, kad UAB „Interselektie“ samdoma pastolių ir izoliavimo darbams atlikti Nyderlandų pastatų statybos srityse; banko išrašą už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 28 d.; Statybos subrangos sutartį su UAB „MainjobsLT“, kurioje nurodyta, kad UAB „MainjobsLT“ vykdo statybos darbų projektus Lietuvoje, Nyderlandų Karalystėje, Belgijoje, Vokietijoje kaip rangovas ir perduoda subrangovui (Bendrovei) atlikti statybos darbus Lietuvoje, Nyderlandų Karalystėje, Belgijoje, Vokietijoje, numatomi statybos sektoriaus darbai atliekami subrangovo – pastolių statymas, izoliavimo darbai, suvirinimo darbai, vamzdynų montavimas, vamzdžių klojimas, santechnikos sistemų ir įrenginių montavimas, metalinių gaminių dažymas, metalinių konstrukcijų montavimas, elektros instaliavimo darbai, plataus profilio statybos darbai, apdailos darbai, plytelių klojimo darbai; statybos darbai atliekami rangovui pareikalavus pagal poreikį.

3.3. Bendrovė nepateikė sutarčių vykdymą patvirtinančių dokumentų (atliktų darbų aktų, sąskaitų už atliktus darbus, darbuotojams, komandiruotiems į kitą Europos Sąjungos šalį, išduotų A1 pažymėjimų), todėl neįrodė, kad realiai vykdo oficialiai deklaruotą veiklą – Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybą. Ši teiginį sustiprina ir tai, kad Bendrovės vadovas savo paaiškinime patvirtino, kad šiuo metu nėra vykdomi statybos darbai statybų objektuose Lietuvoje, visi darbuotojai yra komandiruoti ir dirba statybos objektuose Nyderlanduose. Darbuotojų komandiravimu iš Lietuvos Respublikos laikomas toks darbuotojo siuntimas laikinai dirbti į užsienio valstybę, kai siunčiantis darbdavys didžiąją dalį veiklos vykdo Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat kai komandiruojamas darbuotojas į darbą yra priimtas darbui Lietuvos Respublikoje, o darbo funkcijas kitoje valstybėje vykdo laikinai. Užsieniečio, turinčio leidimą laikinai gyventi, buvimas kitose Šengeno valstybės negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.

3.4. Atsižvelgus į tai, kad Bendrovė nepateikė dokumentų apie vykdomą statybų veiklą Lietuvoje, jos pakartotinai buvo prašoma pateikti dokumentus, patvirtinančius vykdomą Lietuvoje ekonominę veiklą statybų sektoriuje. UAB „Interselektie“, atsakydama į Migracijos departamento pranešimą, nurodė, kad šiuo metu objektuose Lietuvoje statybos darbai nėra vykdomi, taip pat pateikė: statybos rangos sutartį, sudarytą su UAB „Indigo S“, kurioje nurodyta, kad Bendrovė kaip rangovas įsipareigoja atlikti poilsio paskirties pastato statybos darbus (duomenys neskelbtini); statybos darbų subrangos sutartį, sudarytą su UAB „Funta“ dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos ir dviejų aukštų antstato statybos darbų. Migracijos departamentas atliko šių objektų patikrinimą ir nustatė, kad statybos darbai nevykdomi, todėl darė išvadą, kad Bendrovė teikė tikrovės neatitinkančius dokumentus ir duomenis. Atsižvelgus į tai, leidimą pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti. Bendrovė privalėjo įrodyti vykdanti veiklą būtent nurodytoje srityje, nes užsieniečiai gali atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas darbdavį buvo įdarbinti, o darbdavys turi turėti galimybę aprūpinti užsienietį darbo sutartyje nurodytu darbu.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė atsiliepimo į skundą, nedalyvavo teismo posėdyje.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 15 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą, panaikino Migracijos departamento Sprendimą.

6. Teismas nustatė, jog pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Interselektie“ pastolių statytoju (profesija yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis), Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentas Sprendimu atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodydamas, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; kad asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.

7. Teismas aptarė Sprendimo turinį, vadovavosi Įstatymo nuostatomis ir nustatė, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktais, t. y., kad duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu. Ši išvada iš esmės padaryta nusprendus, kad Bendrovė nevykdo realios statybų veiklos Lietuvoje. Teismas vertino, kad atsakovas nesiaiškino visų reikšmingų faktinių aplinkybių teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti.

8. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas Sprendime konstatavęs, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų imperatyvių reikalavimų, neišsiaiškino konkrečių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo įdarbinimu, o tik nustatė, kad Bendrovė patikrinimo metu nevykdė statybos darbų Lietuvoje. Teismas vertino, jog ši aplinkybė nėra pakankama konstatuoti, kad pareiškėjas, prašydamas išduoti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė patvirtino, kad 292 Bendrovės išduoti tarpininkavimo raštai yra „panaudoti“ ir Migracijos departamentas neturi duomenų, kad pagal šių raštų pagrindu išduotus leidimus laikinai gyventi asmenys nedirbtų Bendrovėje. Teismas pažymėjo, kad Sprendimo priėmimo ir bylos nagrinėjimo metu atsakovas neturėjo informacijos, jog Bendrovės veikla yra fiktyvi, o nei pagal Įstatymo, nei pagal Aprašo nuostatas pareiškėjui nekilo pareiga pateikti dokumentus, kurie patvirtintų faktinę Bendrovės veiklą statybų sektoriuje Lietuvoje prašymo pateikimo metu.

9. Teismas vadovavosi LVAT praktika ir nurodė, jog Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje įtvirtintas reglamentavimas apskritai nereikalauja, kad pats darbdavys tiesiogiai veiktų (veiklą vykdytų) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), betarpiškai susijusioje su užsieniečio profesija. Teismas nustatė, jog Sprendime nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų identifikuoti kitokius užsieniečio ir (ar) darbdavio ketinimus, nei buvo deklaruojami; taip pat nenuginčyta, kad Bendrovė (darbdavys) buvo įsipareigojusi įdarbinti pareiškėją; kad buvo pateikta informacija apie jo kvalifikaciją; taip pat kad darbas atitinka rinkos poreikius (Įstatymo 44 str. 1 d. 2 p. a–c p.). Teismas nevertino atsakovo teismo posėdžio metu nurodyto argumento, susijusio su įdarbinimo kvotomis ir kt., nes šie argumentai nebuvo nurodyti Sprendime, jie neturi įtakos Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas atkreipė dėmesį, kad tokia atsakovo atstovės išsakyta pozicija patvirtina, jog Bendrovės veiklos fiktyvumo klausimas nėra keliamas.

10. Teismas pažymėjo, kad teisės aktuose nenustatyta reikalavimo leidimus laikinai gyventi išduoti tik tiems užsieniečiams, kurie bus įdarbinti pagal jau vykdomas sutartis arba jau pradėtuose projektuose. Įmonė, kuri pateikia įsipareigojimą įdarbinti užsienietį, įgyja prievolę šį įsipareigojimą įvykdyti jos pasirinktu ir teisės aktų leidžiamu būdu. Kol nėra nustatytas įmonės veikos fiktyvumas ar absoliutus veiklos nevykdymas, nėra pagrindo teigti, kad darbuotojas neatitinka sąlygų leidimui gauti vien todėl, kad įmonė nevykdo konkrečios veiklos konkrečioje teritorijoje. Teismas nusprendė, kad nors Sprendime nurodytos tam tikros aplinkybės, susijusios su pareiškėju, ir atitinkami Įstatymo straipsniai, kuriais vadovaujantis buvo priimtas šis administracinis aktas, tačiau faktinės aplinkybės nėra įvertintos aptariamo teisinio reglamentavimo kontekste, o iš esmės tėra pateikiama tik formali nuoroda į Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

11. Teismas konstatavo, jog Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nes atsakovas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo ir nenustatė visų teisiškai svarbių aplinkybių, t. y. nenustatė ir nevertino reikšmingų aplinkybių pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, neatliko individualaus, objektyvaus ir nešališko aplinkybių, reikšmingų Sprendimui priimti, nustatymo, todėl Sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 3 p.).

12. Teismas nepasisakė dėl kitų proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, pripažinęs juos neesminiais sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičiančiais šiame sprendime padarytos išvados.

III. 13. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

14. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja atsiliepimo į skundą argumentus, susijusius su Bendrovės vadovo paaiškinimais, pateiktomis sutartimis, atliktu faktiniu patikrinimu, nepateiktais sutarčių vykdymą patvirtinančiais dokumentais (atliktų darbų aktų, sąskaitų už atliktus darbus, darbuotojams, komandiruotiems į kitą Europos Sąjungos šalį, išduotų A1 pažymėjimų), ir papildomai nurodo šiuos argumentus:

14.1. Teismas skundžiamame sprendime neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjas kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, prašyme deklaruodamas, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje Bendrovėje pastolių statytoju. Pagal Bendrovės tarpininkavimo rašte deklaruotą veiklą (statyba), Bendrovės veikla pagal esmę gali būti vykdoma (o darbuotojai gali dirbti) tik fiziškai apibrėžtoje teritorijoje, konkrečiuose (statybos) objektuose. Tokia veikla (statybų veikla) ir pareiškėjo numatomas dirbti darbas (pastolių statytojas) pagal esmę ir prigimtį negali būti vykdoma nuotoliniu ar pusiau nuotoliniu darbu (kas būtų įmanoma teikiant tam tikras paslaugas ir pan.). Teismas neatsižvelgė į tai, kad Bendrovė nesugebėjo nurodyti nei vieno objekto Lietuvoje, kuriame vykdytų veiklą. Atlikto tyrimo rezultatai ir duomenų visuma aiškiai rodo, kad Bendrovė deklaruojamos veiklos Lietuvoje nevykdo. Bendrovėje dirbo 513 darbuotojų, iš kurių didžiąją dalį sudarė trečiųjų šalių piliečiai.

14.2. Teismas nevertino Šengeno erdvėje galiojančios bendros nuostatos, kad užsienietis, turintis leidimą gyventi vienoje valstybėje, kitoje valstybėje gali būti ne ilgiau nei 90 dienų per 180 dienų (2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (toliau – ir Reglamentas) 6 str. 1 d.). Tai reiškia, kad užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kitose Šengeno erdvės valstybėse (bendrai sudėjus) su šiuo dokumentu gali teisėtai būti ne ilgiau nei 90 dienų per 180 dienų laikotarpį. Atsakovas vadovaujasi Įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, 571 straipsniu, numatančiu kvotą užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, kurie atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti ir dėl kurių darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams Užimtumo tarnyba neturi priimti sprendimo, ir teigia, kad kvotos nustatymas, taip pat leidimų laikinai gyventi darbo pagrindu (pagal Įstatymo 44 str.) išdavimas yra susijęs būtent su Lietuvos darbo rinkos poreikiais, o ne visos Europos Sąjungos darbo rinkos poreikiais.

14.3. Teismas vadovavosi LVAT praktika, kurioje buvo sprendžiami kitokio pobūdžio klausimai, pavyzdžiui administracinėje byloje Nr. eA-1148-552/2024 įmonės kvietė užsieniečius dirbti tolimųjų reisų vairuotojus (t. y. tokio pobūdžio veikla pagal esmę didele dalimi vykdoma ne Lietuvoje); administracinė byla Nr. A-5574-575/2019 ir kitos išnagrinėtos esant kitokiam teisiniam reglamentavimui, nes tuo metu galiojusiame Įstatyme nebuvo numatytas kvotos užsieniečiams institutas, nebuvo dabar galiojančių nuostatų dėl laikinojo įdarbinimo. LVAT 2019 m. gruodžio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-5574-575/2019, be kita ko, išaiškinta, jog jei kompetentingai institucijai kyla abejonių dėl tikrųjų prašymą pateikusių asmenų tikslų, ši institucija (be kita ko, užtikrindama suinteresuotų asmenų dalyvavimą administracinėje procedūroje) turi imtis visų reikiamų veiksmų, kad būtų nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės, galinčios objektyviai identifikuoti užsieniečio ir (ar) darbdavio ketinimus, susijusius su prašymu išduoti aptariamą leidimą. Migracijos departamentui kilo abejonių dėl tikrųjų tikslų, todėl imtasi reikiamų priemonių nustatyti reikšmingas bylos aplinkybes – paprašyta pateikti papildomus dokumentus, paaiškinimus, atliktas patikrinimas vietoje.

14.4. Sprendimas nėra priimtas tuo pagrindu, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų faktinę Bendrovės veiklą statybų sektoriuje. Sprendimas priimtas tuo pagrindu, kad pareiškėjo deklaruojamas tikslas – gyventi ir dirbti Lietuvoje – neatitinka tikrovės. Bendrovės veiklos vykdymas (nevykdymas) statybų sektoriuje Lietuvoje įvertintas tiek, kiek jis leido daryti išvadą, ar pareiškėjas, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, dirbs Bendrovėje pastolių statytoju Lietuvoje (surinktų duomenų visuma patvirtina, kad to nebus).

15. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, palikti nepakeistą Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 15 d. sprendimą. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su teismo priimtu sprendimu, pakartoja skundo teismui argumentus, susijusius su atsakovo nepagrįstu informacijos reikalavimu, delsimu priimti sprendimą, pareiškėjo negalėjimu dirbti objektuose, Bendrovės veikla bei užsakymais skirtingose valstybėse, Aprašo, VAĮ nuostatomis, ir nurodo šiuos argumentus:

15.1. Sprendime argumentas, kad surinktų duomenų visuma rodo, jog pareiškėjas negyvens ir nedirbs Lietuvoje (pastolių statytoju), kadangi faktiškai Bendrovė nevykdo tokios veiklos (statybų) Lietuvoje, nenurodytas. Sprendimas argumentuojamas išimtinai aplinkybe, kad Bendrovė, kurioje ketino įsidarbinti pareiškėjas, tariamai nevykdo veiklos statybų sektoriuje, kas akivaizdžiai paneigta prie skundo pateiktais įrodymais (banko sąskaitų išrašais, sąskaitų registro išrašais ir pan.). Taigi atsakovas apeliaciniame skunde nurodo naują Sprendimo pagrindą, negu buvo nurodyta Sprendime. Atsakovas į bylą nepateikė duomenų, kad pareiškėjas neketino dirbti ir gyventi Lietuvoje. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog Bendrovės darbuotojai nuolat gyvena kitose valstybėse, tačiau paklausus, ar tikrino tokią informaciją, ar tikrino darbuotojų judėjimą ir grįžimą į Lietuvą, patvirtino, kad tokios informacijos neturi. Tai patvirtina, kad Sprendimas paremtas išimtinai prielaidomis. Tarpininkavimo rašte yra įsipareigojimas įdarbinti pareiškėją Bendrovėje, mokėti jam teisės aktuose numatytą darbo užmokestį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 107 straipsnio 1 dalimi darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. Taigi įstatymas leidžia darbuotojus komandiruoti atlikti darbo funkcijas ir kitoje vietoje nei jo nuolatinė darbo vieta.

15.2. LVAT 2019 m. liepos 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3279-822/2019, be kita ko, išaiškinta, kad „Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatytas ribojimas reiškia tik tai, kad laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo metu užsienietis negali sukurti (individualių) darbo santykių su kitais asmenimis, tačiau neapsprendžia darbo organizavimo formos. Ši Įstatymo nuostata negali būti aiškinama kaip nustatanti konkrečią užsieniečio darbo vietą (vietą, kurioje užsienietis atlieka darbo funkcijas) – darbo funkcijų atlikimo vieta gali nesutapti su darbovietės vieta, darbuotojas gali neturėti pagrindinės darbo funkcijų atlikimo vietos, ji gali būti nenuolatinė. Teismas vadovavosi šiuo LVAT išaiškinimu.

15.3. Pareiškėjas neturėjo galimybės nei atvykti į Lietuvą, nei būti komandiruotas į kitą valstybę, nes jam nebuvo išduotas leidimas dirbti Lietuvoje. Taigi atsakovas negalėjo nustatyti fakto, kad pareiškėjas kitoje valstybėje bus daugiau nei 90 dienų per 180 dienų. Vadovaujantis Reglamento 6 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, kuris turi leidimą gyventi valstybės narės teritorijoje ribojimai dėl buvimo kitoje valstybės narės teritorijoje netaikomi. Taigi atsakovo nurodyta norma šiuo atveju visiškai netaikytina.

15.4. Teismas pagrįstai atmetė argumentus dėl kvotos, nes Sprendimas nebuvo grindžiamas jokiais motyvais šiuo aspektu. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad kvota būtų išnaudota. Ir kvotos išnaudojimas yra atskiras atsisakymo išduoti leidimą pagrindas, o šiuo atveju atsakovas nurodė, kad Bendrovė nevykdo veiklos Lietuvoje. Atsakovas, nustatęs, kad pareiškėjas realiai Bendrovėje nedirba ar dirba ne tose pareigose, turi įstatyme numatytas priemones reaguoti į tokį pažeidimą – panaikinti leidimą gyventi Lietuvoje, t. y. iš esmės atsakovas šią priemonę panaudojo prevenciškai, remdamasis nepagrįstomis abejonėmis, nesant jokių tas abejones pagrindžiančių įrodymų ar nustatytų faktų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. 23S218975, kuriuo buvo atsisakyta išduoti pareiškėjui (duomenys neskelbtini) N. R. leidimą laikinai gyventi, kurį išduoti pareiškėjo vardu prašė jo būsimas darbdavys UAB „Interselektie“ (Bendrovė) tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti pas jį pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2023 metams (t. y. pastolių statytoju) konstatavus, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p.) ir asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu (Įstatymo 35 str. 1 d. 14 p.), teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Migracijos departamento Sprendimą, be kita ko, konstatavęs, kad (i) Sprendime išvada dėl to, jog yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktuose įtvirtinti atsisakymo išduoti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai iš esmės padaryta nusprendus, kad Bendrovė nevykdo realios statybų veiklos Lietuvoje, tačiau buvo tinkamai neišsiaiškintos visos reikšmingos faktinės aplinkybės teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti, (ii) tai, jog Bendrovė patikrinimo metu nevykdė statybos darbų Lietuvoje nėra pakankama konstatuoti, kad pareiškėjas, prašydamas išduoti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus, (iii) Sprendime nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų identifikuoti kitokius užsieniečio ir (ar) darbdavio ketinimus, nei buvo deklaruojami, nenuginčyta, kad Bendrovė (darbdavys) buvo įsipareigojęs įdarbinti pareiškėją, kad buvo pateikta informacija apie pareiškėjo kvalifikaciją, taip pat kad darbas atitinka rinkos poreikius, (iv) nėra pagrindo teigti, kad darbuotojas neatitinka sąlygų leidimui gauti vien todėl, kad Bendrovė nevykdo konkrečios veiklos konkrečioje teritorijoje.

18. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Sprendimas yra nepakankamai motyvuotas ir todėl neteisėtas, nes bylai aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste netinkamai įvertino surinktus įrodymus.

19. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Bylos duomenimis nustatytos šios bylai reikšmingos aplinkybės:

20.1. Bendrovė pateikė tarpininkavimo raštą Nr. 20230801-142133 dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjui (duomenys neskelbtini) N. R., kuriame, be kita ko, nurodė, kad: prašo išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui nuo 2023 m. m. spalio 16 d. iki 2025 m. spalio 15 d.; pareiškėjas ketina dirbti (dirba) pagal darbo sutartį pastolių statytoju (711912), t. y. jo profesija (pastolininkas) yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas; Bendrovė vykdo veiklą statybos srityje, Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba (4120);

20.2. Bendrovė, kaip užsieniečio būsimas darbdavys, 2023 m. rugsėjo 11 d. pastarojo vardu pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, kuriame be kita ko nurodė, kad pareiškėjas ketina dirbti Bendrovėje pastolių statytoju ir kad jis bus siunčiamas dirbti į kitą Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybę narę pagal sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo toje valstybėje narėje;

20.3. Bendrovė, atsižvelgdama į gautą pranešimą dėl pareiškėjo prašymo dėl leidimo laikinai gyventi nagrinėjimo, Migracijos departamentui 2023 m. rugpjūčio 30 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad: jos registruota veikla valstybės įmonės Registrų centre ir VMI – statybos veikla; Bendrovė registruota Lietuvoje nuo 2013 m., nuo to momento ji savalaikiai moka mokesčius valstybės biudžetui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Lietuvoje ir neturi skolų; Bendrovė neturi nei vienos terminuotos darbo sutarties, nė viena darbo sutartis nėra sudaryta mažesniam nei 1 350,00 Eur darbo užmokesčiui, kas yra daugiau nei Lietuvoje nustatyta minimali mėnesinė alga; Bendrovė 2023 metais vykdė statybos sektoriaus veiklą kaip subrangovas, o projektai, pagal rangovo užsakymą ir toliau bus vykdomi Nyderlandų Karalystėje, Lietuvoje, Belgijoje ir Vokietijoje; Bendrovės samdomi darbuotojai komandiruojami į skirtingus objektus įvairiose valstybėse, atsižvelgiant į vykdomas sutartis, jų terminus, darbuotojų poreikį, darbuotojai nedirba tik vienoje šalyje ar pas vieną užsakovą; Bendrovės darbuotojai daugiausia dirba pastolių montavimo srityje, taip pat atlieka ir kitus statybos darbus, tokius kaip – santechnikos įrengimo, elektros instaliacijos, suvirinimo, pastatų apšiltinimo ir izoliavimo ir kitus statybos darbus, o visa ši veikla tiesiogiai apibūdinama kaip statybos sektoriaus veikla; pareiškėjas šioje byloje (užsienietis) taip pat, gavęs leidimą laikinai gyventi, atliks statybos veiklos sektoriaus darbus, jis bus įdarbintas Lietuvoje, socialinis draudimas ir kiti privalomi mokesčiai mokami Lietuvoje, jis dirbs Lietuvoje, pagal poreikį komandiruojant atitinkamai į Vokietiją, Olandiją, Belgiją ar kitas valstybes (sutartys su užsakovais Mainjobs Service B.V ir UAB „MainjobsLT“ pridedamos);

20.4. Kartu su Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 30 d. paaiškinimais Bendrovė pateikė: VMI išrašą; sutartį, sudarytą su Nyderlandų Mainjobs Servise BV įmone, kurioje nurodyta, kad Mainjobs Servise BV samdo Bendrovę pastolių ir izoliavimo darbams atlikti Nyderlandų pastatų statybos srityse; banko išrašą už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 28 d.; statybos subrangos sutartį, sudarytą su UAB „MainjobsLT“, kurioje nurodyta, kad UAB „MainjobsLT“ vykdo statybos darbų projektus Lietuvoje, Nyderlandų Karalystėje, Belgijoje, Vokietijoje kaip rangovas, kad šia sutartimi rangovas UAB „Mainjobs LT“ perduoda subrangovui – Bendrovei atlikti statybos darbus Lietuvoje, Nyderlandų Karalystėje, Belgijoje, Vokietijoje, kad numatomi statybos sektoriaus darbai atliekami subrangovo – pastolių statymas, izoliavimo darbai, suvirinimo darbai, vamzdynų montavimas, vamzdžių klojimas, santechnikos sistemų ir įrenginių montavimas, metalinių gaminių dažymas, metalinių konstrukcijų montavimas, elektros instaliavimo darbai, plataus profilio statybos darbai, apdailos darbai, plytelių klojimo darbai, ir kad statybos darbai atliekami rangovui pareikalavus pagal poreikį.

20.5. Migracijos departamentas atliko Bendrovės nurodytų objektų Lietuvoje patikrinimą ir nustatė, kad Bendrovė statybos darbų juose nevykdo.

20.6. Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 6 d. priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.

21. Sprendime, be kita ko, nustatyta, kad: viena iš Bendrovės (įregistruota 2013 m. spalio 11 d.) deklaruojamų veiklos rūšių – statyba; Bendrovė deklaravo, jog 2022 metais užsiėmė pastatų statyba; Bendrovėje 2023 m. gruodžio 4 d. dirbo 513 darbuotojų, iš kurių didžiąją dalį sudaro trečiųjų šalių piliečiai. Sprendime konstatuota, jog užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui leidimas laikinai gyventi gali būti neišduotas arba nepakeistas.

Atsakovo nuomone, tam, kad užsieniečiui galėtų būti išduotas leidimas laikinai gyventi kaip turinčiam profesiją, įtrauktą į trūkstamų profesijų sąrašą, užsienietį darbui kviečianti įmonė turi ne formaliai, o realiai vykdyti veiklą atitinkamame ekonominės veiklos rūšies sektoriuje, tačiau nagrinėjamu atveju šių aplinkybių Bendrovė (būsimas darbdavys) neįrodė, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad Bendrovė Tarpininkavimo rašte teikė tikrovės neatitinkančius dokumentus ir duomenis. Atsakovas vertino, kad nagrinėjamu atveju Bendrovės pateikti veiklos dokumentai (sutartis su Nyderlandų Mainjobs Servise BV įmone, Statybos subrangos sutartis su UAB „MainjobsLT“, statybos rangos sutartis su UAB „Indigo S“, statybos darbų subrangos sutartis su UAB „Funta“ (toliau visos kartu – ir sutartys), nepateikus šių sutarčių vykdymą patvirtinančių dokumentų, t. y. atliktų darbų aktų, sąskaitų už atliktus darbus, darbuotojams, komandiruotiems į kitą Europos Sąjungos šalį, išduotų A1 pažymėjimų, nepagrindžia, kad Bendrovė realiai vykdo oficialiai deklaruotą veiklą – Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statybą (4120).

Nustatęs, kad Bendrovė jokios ekonominės veiklos statybų sektoriuje Lietuvoje nevykdo, nepateikė dokumentų, patvirtinančių statybos darbų užsienio valstybėse atlikimą bei darbuotojų komandiravimą laikinai dirbti į užsienio valstybę, atsakovas vertino, kad Bendrovė kitoms įmonėms teikia paslaugas, susijusias su konkrečios darbo funkcijos atlikimu, todėl ši Bendrovė turėtų įregistruoti laikinojo įdarbinimo veiklą, su užsieniečiais sudaryti laikinojo įdarbinimo darbo sutartis ir dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreiptis, vadovaujantis Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a ir c papunkčių nuostatomis, nustatančiomis leidimo laikinai gyventi išdavimą laikinojo įdarbinimo atveju.

Atsakovas sprendė, kad tai, jog pareiškėjo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pateikimo metu Bendrovė nevykdė ekonominės veiklos statybų sektoriuje, reiškia, kad ir pareiškėjas neatitinka Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir to paties straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti, kaip užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą (pastolių statytojas). Atsižvelgdamas į tai, atsakovas Sprendimu konstatavo, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p.) ir asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatymo nustatytu pagrindu (Įstatymo 35 str. 1 d. 14 p.).

22. Iš Sprendimo turinio matyti, kad Migracijos departamentas, vertindamas sutartį, sudarytą su Nyderlandų Mainjobs Servise BV įmone, nurodė, kad „dokumentai apie tai, į kokius konkrečiai statybos objektus Nyderlanduose Bendrovės darbuotojai komandiruoti atlikti sutartyje numatytus darbus, ir Bendrovės atliktų pastolių ir izoliavimo darbų statybų objektuose Nyderlanduose dokumentai nebuvo pateikti“. Taip pat konstatavo, kad „Dokumentai, patvirtinantys <...> [statybos subrangos sutarties, sudarytos su UAB „MainjobsLT“] vykdymą (pvz., rangovo parengti atsiskaitymo už atliktus darbus dokumentai: sąskaitos, atliktų darbų aktai) nebuvo pateikti“. Paminėtų duomenų trūkumą atsakovas vertino kaip įrodymą esą pagrindžiantį išvadą, kad Bendrovė nelaikytina Lietuvos darbo rinkoje statybos sektoriuje veikiančiu darbdaviu. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovas paminėtus duomenis, kurių nebuvimu grindė atsisakymą pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, prašė pateikti.

23. Apibendrinant Sprendimo motyvus, konstatuotina, kad juo atsisakyta tenkinti užsieniečio vardu pateiktą jo būsimo darbdavio prašymą išduoti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nustačius, jog Bendrovė nepateikė pakankamai įrodymų, jog tokio prašymo pateikimo metu ji realiai veikė Lietuvos darbo rinkoje statybos sektoriuje, kuriame susidariusiam Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąraše pagal ekonominės veiklos rūšis 2023 metams nurodytos profesijos darbuotojų trūkumui kompensuoti 2023 metams buvo nustatytos galimos statybos sektoriuje įdarbinti užsieniečių kvotos. Migracijos departamentas vertino, kad paminėtos faktinės aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktuose nurodytais pagrindais.

24. Nagrinėjamos bylos kontekste paminėtina, kad Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina dirbti reglamentuojamas Įstatymo 44 straipsnyje (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1277 redakcija).

24.1. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta: „1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis: <...> 2) atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus“.

24.2. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta: „<...> Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 571 straipsnį, <...>. Ši dalis netaikoma užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį“.

25. Paminėtas Įstatymo 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas nuostatas aiškinant nagrinėjamos bylos kontekste darytina išvada, kad jose, be kita ko, yra įtvirtinti du skirtingi leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo užsieniečiams modeliai:

25.1. pirmuoju atveju leidimai laikinai gyventi išduodami užsieniečiams, kurių profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Tokiu atveju užsieniečiai, be kita ko, turi atitikti šias sąlygas: 1) darbdavys, užsieniečio vardu teikiantis prašymą įdarbinti užsienietį, privalo įsipareigoti užsienietį įdarbinti pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; 2) užsienietis privalo turėti Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintame Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąraše pagal ekonominės veiklos rūšis nurodytą kvalifikaciją taikant Įstatymo 571 straipsnį nustatytas kvotas; 3) laikinojo leidimo gyventi Lietuvoje užsieniečiui išdavimo momentu kvota turi būti neišnaudota;

25.2. kitokie reikalavimai laikinojo leidimo gyventi išdavimo siekiantiems užsieniečiams, kuriuos ketinama įdarbinti pagal laikinojo darbo sutartis. Tokiu atveju (i) užsienietis be kitų turi atitikti ir Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje įtvirtintą sąlygą (t. y. jis turi gauti Užimtumo tarnybos nustatyta tvarka priimtą sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams), taip pat (ii) užsieniečiams, kuriuos ketinama įdarbinti pagal laikinojo darbo sutartis, nėra taikomos Įstatymo 571 straipsnį nustatytos kvotos.

26. Įstatymo 571 straipsnyje (2019 m. liepos 16 d. įstatymo Nr. XIII-2338 redakcija) yra reglamentuojamas kvotos nustatymas ir naudojimas. Jame įtvirtinta, kad: „Kvota nustatoma užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, kurie atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti ir dėl kurių darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams Užimtumo tarnyba neturi priimti sprendimo (toliau – kvota)“ (1 d.); „Remdamasis Užimtumo tarnybos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze Užimtumo tarnybos direktorius tvirtina Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis kalendoriniams metams ir socialinės apsaugos ir darbo ministrui teikia siūlymą dėl kvotos nustatymo ar jos patikslinimo. Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis gali būti patikslintas vieną kartą per metus“ (2 d.); „Atsižvelgdamas į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą siūlymą dėl kvotos nustatymo, kvotą kalendoriniams metams tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru. Kvotos dydis gali būti patikslintas vieną kartą per metus. Kvotos nustatymo kalendoriniams metams tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru“ (3 d., 2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija); „Išnaudojus kvotą, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti užsieniečiai, kurie ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimą dirbti“ (6 d.).

27. Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-298 patvirtinto Dokumentų, suteikiančių teisę dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiams, išdavimo, pratęsimo ir panaikinimo, prašymų išduoti tokius dokumentus netenkinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 4 punkte nustatyta, kad „Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis sudaromas remiantis Užimtumo tarnybos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze.

Pagal Tvarkos aprašo 5 punktą Profesijos, kurių darbuotojų trūksta, nustatomos remiantis šiais kriterijais: 5.1. registruota profesijos darbo jėgos paklausa pramonės, statybos ir žemės ūkio sektoriuose per metus viršija darbo pasiūlą ne mažiau kaip 2 kartus, paslaugų sektoriuje – ne mažiau kaip 5 kartus (2020 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. V-356 redakcija); 5.2. neteko galios (2023 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. V-175 redakcija); 5.3. registruotos laisvos darbo vietos pagal profesiją sudaro ne mažiau 5 proc. nuo dirbančiųjų pagal tą profesiją skaičiaus remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis (2020 m. spalio 20 d.

įsakymo Nr. V-411 redakcija). Tvarkos aprašo 51–53 punktuose įtvirtinta Užimtumo tarnybos atliekama konsultacijų, projekto profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo pagal ekonominės veiklos rūšis viešinimo, informacijos Užimtumo tarnybai apie prognozuojamą profesijos paklausos augimą, apie investicijas, bei naujų darbo vietų kūrimą per artimiausius metus pateikimo tvarka. Tvarkos aprašo 6 punkte nustatyta, jog Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis tvirtinamas kalendoriniams metams Užimtumo tarnybos direktoriaus įsakymu (2020 m. rugsėjo 8 d.

įsakymo Nr. V-356 redakcija). Tvarkos aprašo 61–64 punktuose (2020 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. V-356 redakcija) įtvirtinta Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo pagal ekonominės veiklos rūšis tikslinimo tvarka, kurioje, be kita ko, nustatyta, jog: „63. Užimtumo tarnyba, vadovaudamasi Kvotos nustatymo kalendoriniams metams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. A1-545 „Dėl kvotos nustatymo kalendoriams metams tvarkos aprašo patvirtinimo“, 10.2 papunkčiu, teikia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (toliau – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) siūlymą dėl kvotos dydžio patikslinimo, nustačius bent vieną iš šių darbo rinkos pokyčių kriterijų: 63.1. per pusę metų išnaudojama visa metinė kvota; 63.2. patikrinus iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos, skirtos elektroninių socialinio draudimo pranešimų ir kitų elektroninių prašymų teikimui, pateikiamus duomenis nustatoma, kad pagal trūkstamų profesijų sąrašą Lietuvoje išnaudota 70 proc. kvotos, o iki kalendorinių metų pabaigos liko 3 mėnesiai ir daugiau; 63.3. gaunama informacija apie prognozuojamą profesijos paklausos augimą per artimiausius metus arba naujų darbo vietų kūrimą iš viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ suderinta su Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir (arba) su Nacionaline regioninės plėtros taryba“.

Tvarkos aprašo 64 punkte nustatyta, jog siūlymas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl kvotos dydžio patikslinimo gali būti pateiktas tik vieną kartą per metus.

28. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. A1-826 „Dėl Užsieniečių, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, kvotos 2023 metams patvirtinimo“ (2023 m. lapkričio 28 d. įsakymo Nr. A1-781 redakcija) nustatyta užsieniečių, kurių profesija įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis kvota statyboje – 9 800 darbuotojų.

29. Paminėtą teisinį reglamentavimą įvertinus nagrinėjamos bylos kontekste, darytina išvada, kad Migracijos departamentas vertindamas, ar yra pagrindas išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje užsieniečiui, turinčiam į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2023 metams įtrauktą profesiją (nagrinėjamu atveju – pastolių statytojas), pirmiausiai privalo įsitikinti, kad tokį užsienietį siekia įdarbinti Lietuvos darbo rinkoje konkrečiame sektoriuje veikiantis darbdavys, ir tokiu būdu bus kompensuojamas šios profesijos darbuotojų trūkumas, su kuriuo pirmiausiai susiduria Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys darbdaviai, kurie vykdo konkrečios, Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąraše pagal ekonominės veiklos rūšis 2023 metams nurodytosios, rūšies ekonominę veiklą (nagrinėjamu atveju ekonominės veiklos rūšis – statyba).

Kadangi konkrečios paminėtame sąraše nurodytos profesijos užsieniečio įdarbinimas šio procesinio sprendimo 25.1 papunktyje paminėtu būdu yra tiesiogiai susijęs su siekiu, įsivežant trūkstamos profesijos užsieniečius, sumažinti darbo jėgos trūkumą, su kuriuo susiduria Lietuvos darbo rinkoje statybos sektoriuje veikiantys darbdaviai, darbdaviai paminėtu būdu įsivežantys trūkstamų profesijų užsieniečius privalo patys Lietuvoje vykdyti ekonominę veiklą, kuriai vykdyti trūkstamų darbuotojų kvotas nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Šiame kontekste akcentuotina, kad pastaruoju aspektu darbdavys pripažintinas vykdančiu atitinkamą ekonominę veiklą Lietuvoje ir tais atvejais, kai jis, pavyzdžiui, laikinai tokią veiklą vykdo ne Lietuvoje, ir tuo tikslu atitinkamos trūkstamos profesijos savo darbuotojus išsiunčia laikinai dirbti užsienyje, t. y. komandiruoja darbuotojus, kaip tai nustatyta Darbo kodekso 9 straipsnyje. Tokį aiškinimą, be kita ko, pagrindžia iš Europos Sąjungos teisės normų kylantis reikalavimas veiksmingai užtikrinti įsisteigimo teisę ir laisvę teikti paslaugas (SESV 49 ir 56 str.).

Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT, Teisingumo Teismas) praktiką įsisteigimo laisvės ir (arba) laisvės teikti paslaugas apribojimu laikomos visos priemonės, kurios draudžia, daro ne tokį patrauklų SESV 49 ir 56 straipsniuose nustatytų laisvių įgyvendinimą arba trukdo jas įgyvendinti (žr., pvz., 2015 m. sausio 22 d. sprendimo Stanley International Betting ir Stanleybet Malta, C‑463/13, EU:C:2015:25, 45 p. ir jame nurodytą jurisprudenciją). Tokie apribojimai leidžiami tik su sąlyga, kad, pirma, jie atitinka privalomuosius bendrojo intereso pagrindus ir, antra, laikomasi proporcingumo principo, o tai reiškia, kad jais turi būti nuosekliai ir sistemiškai užtikrinamas siekiamo tikslo įgyvendinimas ir neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti (žr., pvz., ESTT 2020 m. spalio 6 d. sprendimo Komisija prieš Vengriją, C‑66/18, EU:C:2020:792, 178 p.).

30. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant, ar užsieniečio vardu prašymą dėl laikinojo leidimo gyventi pateikiantis darbdavys gali būti laikomas Lietuvos darbo rinkoje veikiančiu darbdaviu ir todėl galinčiu įdarbinti užsieniečius pasinaudojant šio procesinio sprendimo 25.1 papunktyje paminėtu leidimo laikinai gyventi išdavimo užsieniečiui modeliu, t. y. pretenduoti į Įstatymo 571 straipsnyje (2019 m. liepos 16 d. įstatymo Nr. XIII-2338 redakcija) nustatyta tvarka nustatomas kvotas, reikšminga tai, ar:

30.1. toks darbdavys (i) laikytinas darbdaviu, kaip tai nustatyta Darbo kodekso 21 straipsnio 3 dalyje („Darbdavys − asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė. Darbdavio – juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jo įsteigimo momento, nebent jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato vėlesnį įsisteigimo momentą. Darbdaviu taip pat gali būti fizinis asmuo. Darbdavio – fizinio asmens teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas“), (ii) vykdančiu konkrečios, Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąraše pagal ekonominės veiklos rūšis 2023 metams nurodytosios, rūšies ekonominę veiklą (nagrinėjamu atveju ekonominės veiklos rūšis – statyba); ir ar

30.2. yra pakankamas pagrindas teigti, kad (i) toks darbdavys su užsieniečiu ketina sudaryti darbo sutartį pagal Lietuvos darbo teisę (darbo sutarties sudarymas Lietuvoje reglamentuojamas Darbo kodekso 42 str.), bet ne laikinojo darbo sutartį, o (ii) toje darbo sutartyje nustatytoms darbo funkcijoms (Darbo kodekso 34 str. 2 d.) atlikti būtina, kad darbuotojas būtų įgijęs į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąraše pagal ekonominės veiklos rūšis 2023 metams įtrauktą profesiją (nagrinėjamu atveju – pastolių statytojas).

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad Migracijos departamentas nesurinko pakankamų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, jog pareiškėją siekia įdarbinti Lietuvos darbo rinkoje statybos sektoriuje veikiantis darbdavys ir tokiu būdu bus kompensuojamas šios profesijos darbuotojų trūkumas, su kuriuo pirmiausiai susiduria Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys darbdaviai, kurie vykdo konkrečios, Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąraše pagal ekonominės veiklos rūšis 2023 metams nurodytosios, rūšies ekonominę veiklą (nagrinėjamu atveju ekonominės veiklos rūšis – statyba). Kitaip tariant, Migracijos departamentas Sprendimą priėmė, teismo paminėtu aspektu (žr. šio procesinio sprendimo 29, 30 p.) neįvertinęs nei darbo sutarties, kurią Bendrovė ketino sudaryti su pareiškėju, nei Bendrovės jau sudarytų darbo sutarčių su kitais darbuotojais turinio, nei kitų su tuo susijusių reikšmingų dokumentų. Todėl atsakovo Sprendimas atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktuose nurodytais pagrindais, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

32. Migracijos departamentas ginčijamame Sprendime, be kita ko, konstatavo, kad iš Bendrovės pateiktų dokumentų ir patikrinimo metu gautos informacijos, yra pagrindas daryti išvadą, jog Bendrovė ne tik, kad nevykdo realios ekonominės veiklos statybos sektoriuje, tačiau ir tai, kad jos verslo modelis yra panašus į laikinąjį įdarbinimą. Minėta, kad laikinojo leidimo gyventi užsieniečiams, kuriuos ketinama įdarbinti pagal laikinojo darbo sutartis, išdavimui taikomi kitokie reikalavimai, nei tais atvejais, kai užsieniečiams, kurių profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, leidimai gyventi išduodami, kai juos pagal kvotas siekia įdarbinti Lietuvos darbo rinkoje veikiantys darbdaviai (žr. šio procesinio sprendimo 25.2 p.).

33. Laikinojo leidimo gyventi užsieniečiams, kuriuos ketinama įdarbinti pagal laikinojo darbo sutartis, išdavimo kontekste, primintina ir tai, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. birželio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019 suformavo poziciją, jog Įstatyme, be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje įtvirtintas teisinis reguliavimas nereikalauja, kad pats darbdavys tiesiogiai veiktų (veiklą vykdytų) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), betarpiškai susijusioje su užsieniečio profesija. Minėtoje nutartyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodyta, kad darbas pagal laikinojo darbo sutartį, savaime nėra nesuderinamas su aptariamomis Įstatymo nuostatomis, jei yra paisoma visų privalomų darbo įstatymuose nustatytų reikalavimų (žr. 2019 m. birželio 12 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-3675-624/2019 28 p.). Vis dėlto, reikia atkreipti dėmesį, kad šios LVAT pozicijos suformavimui esminę reikšmę turėjęs paminėtos administracinės bylos nagrinėjimui aktualiu laikotarpiu galiojęs teisinis reguliavimas nors savaime nedraudė užsieniečių įdarbinimo pagal laikinojo darbo sutartis, tačiau detaliau nereglamentavo (taigi, esminiais taikytinais reikalavimais neatskyrė) šio procesinio sprendimo 25.1 ir 25.2 papunkčiuose aptartų užsieniečių įdarbinimo modelių. Vėliau įstatymų leidėjas reglamentavimą nagrinėjamu aspektu kelis kartus keitė: 2019 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1, 35, 56, 57, 58 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 301 straipsniu įstatymo Nr. XIII-2341 papildytas šio įstatymo 57 straipsnis, nustatant, kad trečiosios šalies piliečio įdarbinimas pagal laikinojo darbo sutartį taip, kaip ji apibrėžiama Darbo kodekse, yra užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimas (taigi, įtvirtintas draudimas sudaryti laikinojo darbo sutartį su trečiosios šalies piliečiu). 2022 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 1, 25, 301, 48, 561 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1287 įtvirtinta tokio draudimo išimtis; kartu pakeistas Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, nustatant šiame procesiniame sprendime aptartus ir jiems būdingais reikalavimais išsiskiriančius užsieniečių įdarbinimo modelius.

34. Loginis–sisteminis šių įdarbinimo modelių aiškinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šio procesinio sprendimo 25.2 papunktyje aptartas modelis yra susijęs su užsieniečio įdarbinimu per laikino įdarbinimo įmones, kurių vienintelis tikslas, anot Teisingumo Teismo, yra vėliau tokius darbuotojus paskirti laikinai dirbti įmonėse laikinojo darbo naudotojose (šiuo klausimu žr. ESTT didžiosios kolegijos 2021 m. birželio 3 d. sprendimo byloje C-784/18, Team Power Europe, EU:C:2021:427, 48–49 p.). Atitinkamai, šio procesinio sprendimo 25.1 papunktyje aptartas modelis nesietinas su tokiu, kaip pirmiau minėtu, laikino įdarbinimo įmonių veiklai būdingu tikslu: šiuo būdu įdarbintas užsienietis, nepriklausomai nuo jo profesijos ir įmonių laikinojo darbo naudotojų vykdomos ekonominės veiklos rūšies, negali būti paskirtas laikinai dirbti kitose įmonėse laikinojo darbo naudotojose, kai tokiu būdu susiformuoja laikinojo darbo sutartims būdingi darbo santykiai. Kitaip tariant, šio procesinio sprendimo 25.1 papunktyje aptarto modelio būdu užsienietį įdarbinantis darbdavys pats turi vykdyti veiklą su užsieniečio profesija betarpiškai susijusiame atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje.

35. Vadinasi, Migracijos departamento Sprendime padaryta išvada, kad Bendrovės verslo modelis yra panašus į laikinąjį įdarbinimą, be kita ko, turėjo būti pagrįsta reikšmingų įrodymų (pirmiausiai, Bendrovės veiklos, jos sudaromų darbo sutarčių su kitais darbuotojais ir darbo sutarties, kurią ji ketino pasirašyti su pareiškėju) analize Darbo kodekso 72–80 straipsniuose įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste. Kadangi atsakovas atitinkamų įrodymų nesurinko ir jų paminėtu aspektu neanalizavo, konstatuotina, kad Sprendimo išvada, jog Bendrovės verslo modelis yra panašus į laikinąjį įdarbinimą, yra nemotyvuota.

36. Atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad kilus abejonių dėl tikrųjų prašymą pateikusių asmenų tikslų ėmėsi reikiamų priemonių nustatyti reikšmingas bylos aplinkybes. Šiuo aspektu pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nebuvo užtikrintas suinteresuotų asmenų dalyvavimas administracinėje procedūroje, t. y. byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų teikęs užklausas Bendrovei būtent dėl darbo santykių su pareiškėju, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas dėl kilusių abejonių, susijusių su pareiškėjo darbo pobūdžiu, būtų kreipęsis į pareiškėją. Taigi, Migracijos departamentas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo suteikti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tyrimą dėl pareiškėją ketinusios įdarbinti Bendrovės vykdomos veiklos realumo, siekiant pašalinti abejones dėl pareiškėjo galbūt kitokių nei Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinto prašymo padavimo tikslų, atliko paviršutiniškai.

37. Atsakovas, atsisakydamas pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, turėjo pagrįsti, jog pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas atsakovui teikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Be kita ko, tai, kad Bendrovė konkrečiu tikrinamu laikotarpiu nevykdo aktyvių statybos darbų Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau juos vykdo kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, vadovaujantis šio procesinio sprendimo 29–30 punktuose pateiktu išaiškinimu, ipso facto (pačiu faktu; dėl to; savaime) nereiškia, kad ji neveikia Lietuvos darbo rinkoje statybos sektoriuje ir todėl pareiškėjas tariamai pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovo išvada, kad pareiškėjo deklaruojamas tikslas – gyventi ir dirbti Lietuvoje – neatitinka tikrovės, yra nepagrįsta objektyviais duomenimis.

38. LVAT praktikoje išaiškinta ir tai, kad, siekiant taikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, būtina įvardyti, nustatyti ir konstatuoti, jog užsienietis neatitinka bent vienos iš sąlygų, įtvirtintų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte (žr., pvz., 2023 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2288-556/2023, 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1148-552/2024). Sprendime nėra pagrįstos išvados dėl pareiškėjo neatitikties sąlygoms, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas nepagrindė ir Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkto taikymo.

39. Dėl kitų ginčo šalių argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

40. Šių apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytų motyvų pagrindu atsakovo Sprendimas vertintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas.

41. Atsakovas, atsižvelgdamas į šioje nutartyje nurodytus motyvus, turi iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2023 m. rugsėjo 11 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, todėl teisėjų kolegija papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį, perduodama atsakovui pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo (ABTĮ 88 str. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Papildyti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 15 d. sprendimo rezoliucinę dalį perduodant Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjo N. R. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis