3ea3eed3-ec5f-415b-81f2-06ad2e97a04b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-124-1128/2023 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01085-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.20; 21.10.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2023 m. vasario 13 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas, sekretoriaujant RÅ«tai Purickaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. J., jo atstovui advokato padėjėjui Donatui Lapinskui, institucijos, suraÅ¡iusios skundžiamÄ nutarimÄ , atstovui Gintautui Radzevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo V.

J. atstovo advokato padėjėjo Donato Lapinsko skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo. Teismas nustatė: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu V. J. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 459 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta nuobauda – 140 Eur bauda.

V. J. nubaustas už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas darbuotojas V. J. (duomenys neskelbtini) kieme įrengė techninę reguliavimo priemonę: kelio ženklus Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ su papildomomis lentelėmis Nr. 854 „Elektromobiliai“, nesuderinęs su policija, tokiais veiksmais pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 15 d. įsakymo Nr. 30-1783 Dėl techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiÅ«ros Vilniaus mieste tvarkos apraÅ¡o tvirtinimo (toliau – ir ApraÅ¡as) 5 punktÄ , 9 punktÄ , 9 punkto 1 papunktį, 6 punktÄ .

Nesutikdamas su minėtu nutarimu pareiÅ¡kėjo atstovas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti nutarimÄ ir nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ . Nutarime nurodo, kad nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti taikomas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, kadangi statybos darbai buvo vykdomi pagal Daugiabučių gyvenamų namų (duomenys neskelbtini), statybos projektÄ bei pagal iÅ¡duotÄ galiojantį statybos leidimÄ , taigi statybos darbai, kurių metu buvo įrengtas Elektromobilio ženklinimas, yra vykdomi ne kelyje, o statybvietėje.

Nagrinėjamu atveju statybvietei kaip teisiniams objektui galioja specialiosios teisės normos – Lietuvos Respublikos statybos įstatymas bei ženklinimÄ bei projekto ypatumus nustatantys aktualÅ«s Statybos techniniai reglamentai. Specialiosiose teisės normose nėra nustatyti jokie reikalavimai derinti Elektromobilių ženklinimÄ . Nutarime taip pat nėra pagrįsta, kodėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėtų bÅ«ti bÅ«tent V. J. Nutarime nėra nurodyta, kuriam asmeniui yra nustatyta pareiga derinti Elektromobilio ženklinimo įrengimÄ .

Skundžiamame nutarime buvo nustatyta, jog V. J. galimai pažeidė ne tik Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, tačiau ir Tvarkos apraÅ¡o 5, 9.1, 6, 9 punktus. Taigi, susidarė situacija, kai tyrėja peržengė protokolo nagrinėjimo ribas, kadangi ten buvo nurodyti tik Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalis bei Tvarkos apraÅ¡o 9 punktas. Institucija, priėmusi skundžiamÄ nutarimÄ , atsiliepime į skundÄ prašė skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovas V.

J. nesuderino techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo schemos ar projekto su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (skyriumi), nagrinėjamu atveju elektromobiliams skirtas ženklas tinkamu eksploatuoti pripažintas nebuvo. Teismo posėdžio metu V. J. nurodė, kad kelių ženklų jis nederino, nedalyvavo, projekto netvarkė. Jo visai kitos funkcijos, nedalyvauja projekto rengime. Teisinė išvada kodėl jam buvo atlikta, sunku atsakyti, gal kažkokiu vidiniu susitarimu, ar eigoje taip gyvenimiškai susiklostė.

PrieÅ¡ statant ženklus klausimų nebuvo, juos pastatė, įjungė visai kiti žmonės, „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, o kieno nurodymu, nepasakys. Ä® policijÄ dėl eismo reguliavimo priemonių, gal ir jis kreipėsi, neprisimena dabar kaip ten vyko chronologija. Ženklų statymo procedÅ«ra vyko, kiek žino, kad projektas viso to komplekso parengtas buvo 2018 m., ar 2019 m., ir tada buvo vienokie techniniai reglamentai, reikalavimai, ir per tÄ laikÄ , kol vyko pridavimas pastatų, užtruko keletÄ metų, buvo pakeisti kai kurie reglamentai.

Atvažiavo komisija ir pasakė, kad dabar tas neatitinka. Buvo parengta laida ir buvo duotas nurodymas tuos ženklus pastatyti. Jo vaidmens tų ženklų statyme nebuvo jokio, nes jis neorganizavo to pastatymo, neprojektavo. Policija kreipėsi į įmonę „(duomenys neskelbtini)“ ir direktorė yra moteris, ji pasakė jam nuvažiuoti. Jis nuvažiavo į policijÄ su įgaliojimu, kad esu įmonės darbuotojas, parašė pasiaiÅ¡kinimÄ , kad ne jis statė, statyba dar nebaigta. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovas nurodė, kad kai pastatai (duomenys neskelbtini) užbaigti statyti, formaliai buvo ne kelias, ne kažkokia aikÅ¡telė, o statybvietė.

Problema tokia, kad iki 2022 m. vasario kuomet galiojo Generalinio komisaro 2005 m. įsakymas, kuriame buvo pareiga numatyta derinti su policija, tačiau tas įsakymas neteko galios 2022 m. vasario mėnesį. Tai neaišku, kuo gi vadovaujantis policija teigia, jog tas kelio ženklas turėjo būti suderintas. Dėl V. J. asmenybės, tai yra subjektas subjektyviosios pusės. Nutarimo nuostatuose nurodyta, kad V. J. vykdydamas projekto užbaigimo procedūras, neaišku kokias, nes statybos užbaigimo procedūras atlieka statytojas.

V. J. pats nėra statytojas, jis buvo bendrovės darbuotojas, ir nesuderinęs techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo schemos ar projekto. Tai klausimas, ar policija aiÅ¡kinosi, ar V. J. turėjo pareigÄ pats, o ne bendrovė suderinti tokį dalykÄ su policija. Kitas dalykas, ar V. J. projektavo tai, bet ne, tai pateikta su skundu priede 2. Projekto užsakovas yra „(duomenys neskelbtini)“, projektuotojas yra „(duomenys neskelbtini)“. V. J. nėra statytojas, tai jis neužsakė projekto, nederino jo, projektavimas vyksta pagal Statinio statybos techninį reglamentÄ statinio projektavimas.

Jeigu „(duomenys neskelbtini)“, kaip užsakovas, pateikė projektuotojui užduotį, tai kuo čia dėtas V. J. Akivaizdu, kad policija to netyrė. Vadinasi subjektas, subjektyvioji pusė čia nebuvo negarinėjama, įrodinėjama. Mano, kad tas sudaro pakankamÄ pagrindÄ pripažinti, kad nutarimas buvo priimtas nepagrįstai. Dėl kaltės ir tyčios, tai nėra nustatyta. V. J. bÅ«damas projektų vadovu, tai nėra statybos darbų vadovas, jis nėra užsakovas, tai pagal kokiÄ jisai tvarkÄ turėjo pastatyti ir derinti.

Teismo posėdžio metu institucijos, suraÅ¡iusios skundžiamÄ nutarimÄ , atstovas nurodė, kad dėl kelio ženklų statymo, tai tvarka pasikeitė nuo Naujųjų metų, kad policija iÅ¡vis nederina, o pažeidimas padarytas iki Naujųjų metų, vadinasi turi kreiptis į policijÄ Ä¯ atitinkamÄ skyrių ir suderinti ženklų statymÄ . Dėl ženklų statymo kreipiasi raÅ¡tu į Savivaldybę ir į policijÄ , gauna oficialų atsakymÄ , tada nukreipia į atitinkamÄ skyrių, kuris atsako už ženklų statymÄ . 2022 m. birželio 28 d.

Å¡aukimas buvo suraÅ¡ytas I. R. įmonės direktorei, nes reikėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas buvo atsakingas, apklausti, nustatyti aplinkybes, patikrinti visas versijas ir nebÅ«na, kad vienÄ asmenį apklausiam. Kas pavirtina, kad V. J. atsakingas už to ženklo galimai neteisėta pastatymÄ , negali atsakyti. Kodėl V. J. patrauktas atsakomybėn, o ne I. R., negali atsakyti. PareigÅ«nas nustatė, kad jis buvo atsakingas darbuotojas. Administracinio nusižengimo byla grÄ Å¾intina administracinio nusižengimo protokolÄ suraÅ¡iusiai institucijai.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Minėto straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal šį kodeksÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka Å¡iame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius.

IÅ¡ viso to darytina iÅ¡vada, kad asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, taigi asmuo negali atsakyti už kito asmens padarytÄ veikÄ . Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Ä®statymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiÅ¡kia, kad yra faktinis pagrindas kaltÄ asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones.

Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai:

a) objektas;

b) objektyvieji požymiai;

c) subjektas;

d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi Å¡ie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-648/2019 ir kt.). ANK 567 straipsnis numato, kad įgaliotos institucijos pareigÅ«nas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimÄ , privalo imtis visų priemonių, kad bÅ«tų visapusiÅ¡kai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laikÄ iÅ¡tirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigÅ«nas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (1 dalis).

Priimant sprendimÄ administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti (2 dalis). Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , susipažinęs su bylos medžiaga, daro iÅ¡vadÄ , jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas skubotai, kruopščiai neiÅ¡tyrus visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių.

Nutarimas administracinio nusižengimo byloje gali bÅ«ti priimtas tik pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikÅ¡mingus bylai duomenis, tačiau to byloje padaryta nebuvo – skundžiamas nutarimas priimtas nesiėmus visų bÅ«tinų priemonių objektyviam tyrimui atlikti. Nagrinėjamu atveju V. J. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 459 straipsnio 3 dalyje, nes bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingu darbuotoju (duomenys neskelbtini) kieme įrengė techninę reguliavimo priemonę: kelio ženklus Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ su papildomomis lentelėmis Nr. 854 „Elektromobiliai“, nesuderinęs su policija, tokiais veiksmais pažeidė ApraÅ¡o 5 punktÄ , 9 punktÄ , 9 punkto 1 papunktį, 6 punktÄ .

ANK 459 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad automobilių kelių tiesimo, kelio statinių, sankryžų statybos (įrengimo), apželdinimo projektų, techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo (nuėmimo), renginių keliuose organizavimo nesuderinimas su policija ir kitomis teisės aktuose nurodytomis institucijomis užtraukia baudÄ nuo vieno Å¡imto keturiasdeÅ¡imt iki trijų Å¡imtų eurų. ApraÅ¡o 5 punkte nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos gatvėse ar bendrojo naudojimo teritorijose, kuriose žemės sklypai nesuformuoti, techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo schema ar projektas turi bÅ«ti suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyriumi ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba, iÅ¡skyrus 9 punkte nustatytas vietas.

Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo schema ar projektas turi bÅ«ti suderintas tik su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 9 punkte nustatytose vietose. ApraÅ¡o 9 punkte nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nerengia techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo projektų, neįrengia techninių eismo reguliavimo priemonių, užtvarų ir nekontroliuoja jų įrengimo teisėtumo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančiuose suformuotuose žemės sklypuose, kai sklypÄ ar jo dalį: 9.1. nuosavybės ar kita teise valdo fiziniai ar privatieji juridiniai asmenys.

Aprašo 6 punkte nurodyta, kad techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimas arba priežiūra turi atitikti Lietuvos Respublikos teisės aktų, Kelių eismo taisyklių, standartų ir normatyvinių dokumentų reikalavimus. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statytojas (užsakovas) yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, projekto rangovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė yra I.

R., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius yra V. A. (t. 1, b. l. 11). I. R. 2022 m. sausio 12 d. įgaliojimu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovÄ V. J. įgaliojo atstovauti bendrovę (t. 1, b. l. 76). Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2022 m. birželio 28 d. I. R. iÅ¡siuntė Å¡aukimÄ 2022 m. liepos 12 d. 09.30 val. atvykti administracinio nusižengimo protokolui suraÅ¡yti dėl kelio ženklų (duomenys neskelbtini) įrengimo nesuderinus su policija (t. 1, b. l. 77).

Remiantis minėtu I. R. 2022 m. sausio 12 d. įgaliojimu Nr. (duomenys neskelbtini), V. J. atvyko į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimÄ . Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.756 straipsnio 1 dalis numato, kad pavedimo sutartimi viena Å¡alis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos Å¡alies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. CK 2.133 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktÄ ir nevirÅ¡ijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas.

Å i įstatymo norma reiÅ¡kia, kad, esant joje nurodytoms sÄ lygoms, teisiniai juridinių veiksmų atlikimo padariniai tenka ne atstovui, bet atstovaujamajam, taigi, nagrinėjamu atveju visi padariniai turėjo tekti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nagrinėjamoje byloje teismui nėra pateikta jokių dokumentų, kuriuose jam bÅ«tų numatyta pareiga derinti leidimus su policija ir kitomis institucijomis. Institucijos, suraÅ¡iusios skundžiamÄ nutarimÄ , atstovas teismo posėdžio metu taip pat negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl nutarimas suraÅ¡ytas V.

J. ir kodėl bÅ«tent jis yra atsakingas už techninės reguliavimo priemonės įrengimÄ , nesuderinus su atitinkamomis institucijomis. Teismo posėdžio metu V. J. nurodė, kad jo funkcijos neapima leidimų derinimo, jis kelių ženklų nederino, nedalyvavo jų įrengime. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju techninę reguliavimo priemonę įrenginėjo juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne projektų vadovas (Å¡iuo atveju V. J.). Todėl esant situacijai, kai įrengimas nesuderintas su policija atsakyti turėtų juridinio asmens atsakingi asmenys, atlikę organizacinius veiksmus ir davę nurodymus.

Atsižvelgiant į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas nutarimas yra suraÅ¡ytas netinkamam subjektui, kadangi pareiÅ¡kėjas neinicijavo techninės eismo reguliavimo priemonės įrengimo ir kelio ženklas buvo įrengtas ne pareiÅ¡kėjo sprendimu ar iniciatyva. Teismo vertinimu, institucija, suraÅ¡iusi skundžiamÄ nutarimÄ , nebuvo pakankamai aktyvi, nesiaiÅ¡kino, ar V. J., veikiantis 2022 m. sausio 12 d. įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, yra tinkamas subjektas ir nepagrįstai administracinės atsakomybės kilimo klausimÄ perkėlė V.

J. Asmens kaltė negali bÅ«ti grindžiama prielaidomis, spėjimais ar abejotinais įrodymais, todėl įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ ir nesant pakankamų atsakomybėn patraukto V. J. kaltės padarius jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ Ä¯rodymų teismas konstatuoja, jog skundžiamas nutarimas, kuriuo atsakomybėn traukiamas asmuo buvo nubaustas pagal ANK 459 straipsnio 3 dalį, yra nepagrįstas, todėl jis naikinamas ir byla grÄ Å¾inama institucijai, kurios pareigÅ«nai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimÄ (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis, n u t a r i a : Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. rugpjūčio 9 d. nutarimÄ panaikinti ir grÄ Å¾inti bylÄ administracinio nusižengimo protokolÄ suraÅ¡iusiai institucijai papildomam administracinio nusižengimo tyrimui atlikti. Nutartis per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jos nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas Linas Pukinskas