2017-12-12 Nr. AB-23124-3-63-3-01393-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-1047-1062/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01393-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. S. su 2017 m. lapkričio 1 d. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. (2.3)NO-2-7260; 2) įpareigoti atsakovą vykdyti veiksmus pagal jam priskirtą kompetenciją ir peržiūrėti pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 4 d. kreipimąsi, kuriame jis prašė pripažinti nepagrįstu ir panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1119-14 dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos pagal jo 2014 m. birželio 26 d. gautą prašymą skyrimo; 3) V. S. iš atsakovo priteisti 50 Eur turtinei ir 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi pareiškėjo V. S. skundo dalį dėl žalos atlyginimo priteisimo priėmė nagrinėti ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovu nutarė laikyti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, o pareiškėjo skundo dalį dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. (2.3)NO-2-7260 panaikinimo atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors neabejotina, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įsratymo 5 straipsnio 1 dalis), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad jeigu skundo priėmimo stadijoje yra akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, skundą galima atsisakyti priimti vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nes teismas, nagrinėdamas skundą dėl teisinių pasekmių nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Įvertinęs ginčijamo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. spalio 4 d. rašto Nr. (2.3)NO-2-7260 turinį, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad reikalavimas jį panaikinti į bylų, kurios priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, ratą nepatenka. Šis raštas V. S. jokių teisinių pasekmių nesukelia, nes pareiškėjo atžvilgiu joks konkretus sprendimas nebuvo priimtas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. spalio 4 d. raštu Nr. (2.3)NO-2-7260 V. S. nebuvo sukurtos ar atimtos jokios teisės ar pareigos, jame jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) nėra, todėl jis negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl tokių viešojo administravimo subjektų dokumentų, adresuotų atitinkamiems asmenims. Teismas pažymėjo, kad jis turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos.

Nustatęs, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. spalio 4 d. raštas Nr. (2.3)NO-2-7260 nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka skundžiamas administracinis aktas, teismas skundo dalį dėl šio rašto panaikinimo atsisakė priimti.

III. Pareiškėjas V. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį.

Pareiškėjas paaiškina, kad jis skundė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus priimtą individualų aktą kaip neatitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų bei kaip įrodantį minėtos tarnybos neveikimą. Pažymi, kad jis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašė pripažinti nepagrįstu ir panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1119-14 dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos pagal jo 2014 m. birželio 26 d. gautą prašymą skyrimo, kadangi šis sprendimas prieštaravo Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktui, nes pareiškėjas buvo skolingas minėtai tarnybai. V. S. nuomone, jo reikalavimas buvo teisiškai pagrįstas, todėl pareiškėjas pagal konstitucinį teisėtą lūkesčių principą turėjo teisę gauti Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus atitinkantį sprendimą, tačiau tarnyba jam atsakė tik formaliai.

V. S. pažymi, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius 2017 m. spalio 4 d. rašte Nr. (2.3)NO-2-7260 nurodė, kad šis raštas gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, todėl, jo nuomone, atsakovas taip pat nesutinka su skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties dalimi.

Pareiškėjas nurodo, kad jį kvalifikuotas teisininkas informavo, jog nežino nė vieno teigiamo administracinio teismo sprendimo tokiais atvejais, kai teismas priima nagrinėti tik skundo dalį dėl padarytos žalos atlyginimo. Tokiu atveju administracinis teismas sprendime visada nurodo standartinę formuluotę, kad žala negali būti priteista, kadangi nebuvo panaikintas ginčijamas aktas. Pareiškėjo nuomone, atsisakius priimti jo skundo reikalavimą dėl ginčijamo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius 2017 m. spalio 4 d. rašto Nr. (2.3)NO-2-7260 panaikinimo, ginčas taptų beprasmis. V. S. teigia, kad nagrinėjamu atveju yra šiurkščiai pažeidžiama pagrindinė žmogaus teisė į teisminę gynybą, o teismo procesas paverčiamas formalumu ir neracionaliu valstybės išteklių eikvojimu bei kompromituoja valstybės teisėsaugos sistemą.

Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išreiškė akivaizdų šališkumą ir neobjektyvumą, taip sudarydamas pagrindą neigiamam sprendimui priimti, kai byla bus formaliai išnagrinėta iš esmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. (2.3)NO-2-7260 panaikinimo kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus; teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne; teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; šios teisės negalima apriboti ar paneigti; asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti; jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė; tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-541-520/2016).

Pirmuoju skundo pareiškėjas V. S. prašė panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. (2.3)NO-2-7260, kuriame išnagrinėjęs jo prašymą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas Nr. (1.31)-TPA-1119-14 yra nepanaikintas ir galiojantis, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius neturi teisinio pagrindo jį keisti.

Įvertinusi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. (2.3)NO-2-7260 turinį, teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad jis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, kadangi jo atžvilgiu konkretus sprendimas nebuvo priimtas ir V. S. nebuvo sukurtos ar atimtos jokios teisės ar pareigos ir minėtame sprendime nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų, nesutinka. Iš ginčijamo sprendimo turinio yra akivaizdu, kad juo iš esmės buvo atsisakyta atlikti V. S. prašomus atlikti veiksmus – panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1119-14. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju skundo priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad neabejotinai ginčijamas aktas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia ir remdamasis tuo, jo skundą atsisakyti priimti. Spręsdamas V. S. skundo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas turėjo tik nustatyti, ar pareiškėjas, realizuodamas savo teisę kreiptis į teismą, turėjo tam pakankamas procesines prielaidas, ar jas pagrindė, t. y. ar nurodė aplinkybes, kurios, jo nuomone, patvirtina, kad ginčijamas administracinis aktas daro poveikį jo subjektinėms teisėms ir teisėtiems interesams.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino skundui priimti teisiškai svarbias aplinkybes, todėl priėmė iš dalies nepagrįstą nutartį, taigi, pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties dalis, kurioje buvo atsisakyta priimti V. S. skundo reikalavimą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. (2.3)NO-2-7260 panaikinimo, panaikinama ir šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Atkreiptinas dėmesys, spręsdamas V. S. skundo priėmimo klausimą, Klaipėdos apygardos administracinis teismas neanalizavo jo skundo reikalavimo įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrių vykdyti veiksmus pagal jam priskirtą kompetenciją ir peržiūrėti pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 4 d. kreipimąsi, kuriame jis prašė pripažinti nepagrįstu ir panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1119-14 dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos pagal jo 2014 m. birželio 26 d. gautą prašymą skyrimo, t. y. šio reikalavimo nei priėmė, nei jį atsisakė priimti, todėl iš naujo spręsdamas V. S. skundo dalies priėmimo klausimą, jis turėtų šį padarytą pažeidimą pašalinti ir taip pat išspręsti pareiškėjo skundo dalies dėl nurodyto reikalavimo priėmimo klausimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. S. atsikrąjį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties dalį, kurioje buvo atsisakyta priimti pareiškėjo V. S. skundo reikalavimą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. spalio 4 d. sprendimo Nr. (2.3)NO-2-7260 panaikinimo, panaikinti ir šios pareiškėjo skundo dalies bei skundo dalies dėl reikalavimo įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrių vykdyti veiksmus pagal jam priskirtą kompetenciją ir peržiūrėti pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 4 d. kreipimąsi, kuriame jis prašė pripažinti nepagrįstu ir panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1119-14 dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos pagal jo 2014 m. birželio 26 d. gautą prašymą skyrimo, priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Irmantas Jarukaitis

Ramutė Ruškytė