2024-11-06 Nr. AB-16123-3-65-3-00391-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1224-1047/2024

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00391-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. V. ir A. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. V. ir A. G. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos), dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai S. V. ir A. G. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2023 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. 19-1188(18.13Mr) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo atsisakyta pritarti pareiškėjų 2023 m. balandžio 17 d. prašymui ir įpareigoti Administraciją pakartotinai išnagrinėti pareiškėjų 2023 m. balandžio 17 d. prašymą „Dėl valstybinės žemės prijungimo“ (toliau – ir Prašymas) bei priimti dėl jo naują sprendimą.

2. Pareiškėjai skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjai nurodė, kad nuosavybės teise valdo 0,25 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Prašymu pareiškėjai Administracijos prašė leisti atlikti Panevėžio miesto teritorijos dalyje, kurioje yra Žemės sklypas, galiojančio detaliojo plano koregavimą arba keitimą, numatant prijungti prie Žemės sklypo įsiterpusį valstybinės žemės plotą, kuris būtų sujungiamas su Žemės sklypu, nekeičiant esamos jo paskirties. Ginčijamu Sprendimu atsakovas Prašymo netenkino, konstatavęs, kad prašomas prijungti įsiterpęs valstybinės žemės plotas neatitinka Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 (toliau – ir Taisyklės), 2.15 papunktyje nurodytos įsiterpusio žemės sklypo sąvokos (prijungiamos valstybinės žemės sklypo plotis yra didesnis nei 10 metrų).

2.2. Pareiškėjai, remdamiesi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad valstybinės žemės plotas, kurį pareiškėjai siekia prijungti, atitinka įsiterpusio sklypo statusą. Įsiterpęs valstybinės žemės plotas tiek (duomenys neskelbtini), tiek ir (duomenys neskelbtini) pusėse ribojasi su valstybinės žemės plotais, kurie atitinka kriterijus, dėl kurių minėti plotai priskirtini neprivatizuotinai valstybinei žemei, užimtai Panevėžio miesto savivaldybės kelių, su šalia jų esančiais valstybinės žemės plotais, pagal teritorijų planavimo dokumentus reikalingais šių kelių plėtrai, užimtai bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų. Vien faktinė aplinkybė, kad konkretūs statiniai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nesudaro pagrindo jais užimtos valstybinės žemės ploto vertinti kaip laisvos valstybinės žemės ploto, nesuformuoto atskiru žemės sklypu.

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas advokato padėjėjas papildomai nurodė, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), nes nėra tinkamai motyvuotas. Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė papildomus argumentus, kurių teismas neturėtų vertinti. Pažymėjo, kad gretima prašomam prisijungti valstybinės žemės plotui žemė yra užstatyta statiniais, todėl negali būti laikoma laisva. Atsakovo atsiliepime į skundą klaidingai nurodyta, kad konkreti gatvė nėra suformuota ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Administracija nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos žemės įstatyme apibrėžta žemės sklypo sąvoka, kadangi tai neatitinka faktinės situacijos. Akcentavo, kad Panevėžio miesto (pietinės dalies) susisiekimo komunikacijų specialiuoju planu, patvirtintu Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 1-329 (toliau – ir Specialusis planas) buvo suformuoti gatvių žemės sklypai, kurie turi aiškias ribas. Nors pareiškėjų nurodyta gatvė, kaip statinys, nėra registruota, tačiau ji nurodyta teritorijų planavimo dokumente, todėl toks valstybinės žemės plotas nėra laisvas. (duomenys neskelbtini) pusėje esantis žemės plotas nėra laisvas, nes jame taip pat yra statiniai – (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelė, numatyta galiojančiame detaliajame plane. Dėl neaiškių priežasčių aikštelė neregistruojama nuo 2006 m., tačiau ja faktiškai naudojamasi. Prašomame prijungti valstybinės žemės plote yra bent 5 inžineriniai tinklai, kelio pasaugos zona, šlaitas ir kt., tai neleidžia tinkamai suformuoti ir naudoti sklypą. Neginčijo, kad žemės plotas neatitinka siauros juostos sąvokos, siekiamos įsigyti valstybinės žemės plotas – 64 kv. m.

4. Atsakovas Administracija atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

5. Atsakovas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Valstybinės žemės pardavimo tvarka yra reglamentuota imperatyvių teisės normų, kurios negali būti aiškinamos plečiamai. Valstybinė žemė yra parduodama tik aukciono būdu, išskyrus išimtinius atvejus, kurių konkretus baigtinis sąrašas išvardintas teisės aktuose. Viena iš tokių išimčių – kai valstybinės žemės sklypas laikomas įsiterpusiu žemės sklypu.

5.2. Specialusis planas numato, kad prašomo prijungti valstybinės žemės ploto (duomenys neskelbtini) pusė ribojasi su esama D1 kategorijos gatve, o (duomenys neskelbtini) pusė – su pravažiavimu prie toje teritorijoje esančių žemės sklypų, jungiančiu dvi gatves. Nei konkreti gatvė, nei minimas asfaltuotas pravažiavimas neturi aiškių nustatytų ribų, kadastro duomenų ir šiems statiniams teisinė registracija neatlikta. Šie inžineriniai statiniai neturi aiškių nustatytų ribų, kadastro duomenų bei jiems neatlikta teisinė registracija. (duomenys neskelbtini) valstybinio žemės ploto, kurį prašoma prisijungti, pusė ribojasi su valstybiniu žemės plotu, kuriame įrengtas įvažiavimas, taip pat automobilių stovėjimo aikštelė, tačiau ši valstybinė žemė bei joje esantys statiniai taip pat neturi nustatytų ribų, kadastro duomenų ir nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR). Be to, prašomas prisijungti plotas neatitinka net siauros juostos sąvokos, kadangi jo plotis yra didesnis nei 10 metrų. Ginčo teritorijoje būtų galima suformuoti ir atskirą valstybinės žemės sklypą, kurio dydis būtų apie 6 arus. Šiuo atveju, atsakovo vertinimu, nėra tenkinama nei viena iš būtinų sąlygų įsiterpusiam valstybinės žemės plotui prisijungti.

6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė papildomai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) prašomo prisijungti valstybinės žemės ploto pusėje esanti automobilių stovėjimo aikštelė nėra registruota, tikslių šios aikštelės ribų nėra. Sutiko, kad konkreti gatvė, priešingai nei nurodyta atsiliepime, yra įregistruota, tačiau žemės sklypas gatvei eksploatuoti nėra suformuotas. (duomenys neskelbtini) prašomo prisijungti valstybinės žemės ploto pusėje yra kita gatvė, kuri nesuformuota ir neįregistruota. Atkreipė dėmesį, kad Specialiuoju planu žemės sklypai yra suplanuojami, o juos įregistravus – jie tampa suformuotais.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutiko, nurodė, kad prašomas prisijungi valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos.

8. Teismo posėdžio metu NŽT atstovas sutiko su atsakovo atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodytais argumentais.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) Panevėžio rūmai 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai Prašymu kreipėsi į Administracijos direktorių, prašydami leisti atlikti detaliojo plano koregavimą arba keitimą, numatant prijungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą, kuris būtų sujungiamas su pareiškėjų Žemės sklypu, nekeičiant esamos sklypo paskirties. Ginčijamu Sprendimu Administracija pareiškėjų prašymui nepritarė, nustačiusi, kad prašomas prisijungti valstybinės žemės plotas Taisyklių 2.15 papunktyje nurodytos įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nes prijungiamo valstybinės žemės sklypo plotis yra didesnis nei 10 metrų.

11. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, rėmėsi, be kita ko, Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, Taisyklėmis, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų siekiama įgyvendinti subjektinė teisė – įgyti nuosavybėn be aukciono įsiterpusį valstybinį žemės sklypą gali būti įgyvendinta tik kai yra įvykdoma visuma teisės aktuose nurodytų faktinių sąlygų: 1) turi būti laisvos valstybinės žemės plotas, neviršijantis 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose, 2) jame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, 3) šis valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir (ar) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių ar miškų sklypų (plotų).

12. Pirmosios instancijos teismo teigimu, rašytinių įrodymų visuma patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklauso po ½ dalį 0,25 ha Žemės sklypo (naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos). Prie šio sklypo (duomenys neskelbtini) ribos yra laisvas valstybinės žemės plotas, kurį pareiškėjai vertina kaip įsiterpusį ir siekia prisijungti. Šis valstybinės žemės plotas (duomenys neskelbtini) dalyje ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) pusėje – (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) pusėje – su valstybiniu žemės plotu, kuriame yra įrengtas įvažiavimas į (duomenys neskelbtini), taip pat automobilių stovėjimo aikštelė.

13. Pareiškėjai tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės ploto dalyje esanti gatvė yra suplanuota Specialiuoju planu kaip D1 kategorijos gatvė ir vertino, kad teritorijų planavimo dokumentu suprojektuoti gatvės sprendiniai yra pakankamas pagrindas konstatuoti gatvės žemės sklypo suformavimo faktą. Tačiau teismas su tokia pareiškėjų pozicija nesutiko, nes (duomenys neskelbtini) gatvė prie ginčo žemės yra tik suprojektuota, tačiau nėra suformuota. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad loginiu, lingvistiniu bei teleologiniu būdu aiškinant Taisyklių 2.15 punkto nuostatas, „įsiterpę tarp privačių žemės sklypų [...] ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų)“ reiškia, jog keliai, gatvės turi realiai egzistuoti, t. y. šie susisiekimo infrastruktūros objektai turi būti pastatyti, įrengti ir realiai užimti atitinkamą žemės plotą bei turėti užimamos žemės ribas, į kurias atsižvelgiant ir galima būtų vertinti, ar konkrečioje teritorijoje yra žemės plotų, kurie galėtų būti įvardinti kaip įsiterpę žemės plotai tarp privačių žemės sklypų bei kelių (gatvių). Aptariama norma nenustato, kad įsiterpusiu žemės plotu galima būtų įvardinti kokį nors žemės plotą tarp privataus žemės sklypo bei teritorijų planavimo dokumente numatyto, tačiau realiai nesuformuoto, žemės sklypo. Atsižvelgęs į tai teismas sprendė, kad pareiškėjų siekiamas prijungti valstybinės žemės plotas neatitinka Taisyklių 2.15 punkte apibrėžtos įsiterpusio žemės ploto sąvokos, kadangi šalia šio valstybinės žemės ploto yra nesuformuota gatvė. Atsižvelgiant į tai, kiti skunde bei teismo posėdžio metu nurodyti argumentai (pvz., dėl laisvo valstybinės žemės ploto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dalyje esančių teritorijų), teismo vertinimu, neturi teisinės reikšmės valstybinės žemės ploto, kaip įsiterpusio, vertinimui, todėl plačiau dėl jų teismas nepasisakė.

14. Teismas pažymėjo, kad įprastai įsiterpusiu sklypu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, tačiau Taisyklių 2.15 punkte numatyta išimtis – kai įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, kai žemės ūkio paskirties žemės sklypo, įsiterpusio taip pat privačių ir kelių (gatvių) plotis neviršija 10 metrų. Būtent šią aplinkybę Sprendime ir vertino atsakovas, nurodydamas, kad prašomo prijungti valstybinės žemės sklypo plotis yra didesnis nei 10 metrų. Pareiškėjų atstovas teismo posėdžio metu šios aplinkybės neginčijo, pripažino, kad laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka siauros juostos apibrėžimo. Be to, pareiškėjai Prašyme nedetalizavo, kokiu pagrindu jie vertina laisvos valstybinės žemės ploto atitikimą įsiterpusio žemės sklypo sąvokai, todėl atsakymas, kad prijungiamos valstybinės žemės plotis viršija 10 metrų ir neatitinka Taisyklių nuostatų, teismo vertinimu, yra pagrįstas. Teismas sprendė, kad pareiškėjų nurodyti Sprendimo turinio trūkumai nėra esminiai, nes jie nesukliudė šio adresatams suprasti sprendimo esmę (Prašymo netenkinimą) bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Todėl teismas konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti, o taip pat ir įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, nėra teisinio pagrindo.

III. 15. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą bei pareiškėjų skundą tenkinti. Pareiškėjai taip pat prašo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

16. Pareiškėjai pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus bei apeliaciniame skunde remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas – jame buvo vertinama tik viena fakultatyvinė Taisyklių 2.15 papunktyje įtvirtinta aplinkybė (dėl „siauros juostos“ nebuvimo (sudarančią bendrosios taisyklės išimtį). Atsakovas nevertino bei nenustatinėjo kitų pagrindinių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių viseto (ne) egzistavimo. Vien įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto neatitikimas „siauros juostos“ apibrėžimo savaime nereiškia, kad nėra kitų Taisyklių 2.15 papunktyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant pareiškėjai įgytų teisę ne aukciono tvarka įsigyti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą. Teismas šių argumentų nevertino.

16.2. Pirmosios instancijos teismas, galbūt pažeisdamas valdžių padalijimo principą, nustatinėjo Taisyklių 2.15 papunktyje nurodytą faktinę aplinkybę dėl įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto ribojimosi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, Nors ši aplinkybė Sprendime nebuvo nurodyta ir neaptarta, o Administracija ja nesirėmė. Pirmosios instancijos teismas, iš esmės savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priėmė sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos (Administracijos) kompetencijai ir pakeitė viešojo administravimo subjekto, Sprendimą, bei nusprendė dėl Prašymo remdamasis naujais (kitais) argumentais.

16.3. Net ir vertinant, kad teismas turėjo diskreciją padaryti anksčiau minėtas išvadas, faktinė aplinkybė dėl įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto tariamo ribojimosi su laisvos valstybinės žemės plotu nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas nustatyta neteisingai taikant ir aiškinant Taisyklių 2.15 papunkčio nuostatas ir nesilaikant nuosekliai formuojamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Teismo argumentai šiuo aspektu yra nepagrįsti, kadangi nei Taisyklių 2.15 papunkčio nuostatos, nei teismų praktika nenustato, jog įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas, tuo atveju, jei neatitinka „siauros juostos“ apibrėžimo, turi būti iš abiejų pusių (šoninių kraštinių) apribotas suformuotomis gatvėmis. Gatvės, kaip statinio ir (ar) gatvės žemės sklypo suformavimas yra aktualus tik vertinant, ar prašomas prisijungti įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs tarp privataus žemės sklypo ir gatvės (-ių). Tačiau šalia prašomo prisijungti įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto esančiam žemės plotui Taisyklių 2.15 papunktyje yra keliami kitokie reikalavimai, t. y., toks plotas neturi būti laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas. Pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi nagrinėjamam atvejui neaktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Teismo nurodytoje byloje nebuvo pateikta Taisyklių 2.15. papunkčio nuostatos aiškinimo ir taikymo taisyklė. Pareiškėjų manymu, byloje įrodyta, kad egzistuoja Taisyklių 2.15 papunktyje nurodyta sąlyga –laisvos valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs tarp Žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini) gatvės (ginčo dėl to nėra).

16.4. Pareiškėjai pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Taisyklių 2.15 papunkčio sąvokos „laisvos valstybinės žemės plotas, nesuformuotas kaip atskiras žemės sklypas“ turinį, yra nurodęs, jog besiribojanti teritorija laikoma laisva, kai ji nėra niekam perduota ar suteikta teisėtai naudoti. Priimant sprendimą dėl įsiterpusio valstybinės žemės ploto pardavimo turi būti atsižvelgta ir į besiribojančio valstybinės žemės ploto teisėtą naudojimą bei įvertinti tokio naudojimo pagrindus ir perspektyvas, įtaką įsiterpusio žemės ploto teisinei padėčiai, ar šie plotai galės būti ateityje sujungiami, ar galės būti suformuotas atskiras racionalaus dydžio žemės sklypas. Pareiškėjai nurodo, kad rengiant Specialųjį planą buvo nustatytos formuojamo (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypo posūkio kampų taškų koordinatės Lietuvos koordinačių sistemoje ir pažymėtos „Koordinačių žiniaraščiuose“, kurie yra sudėtinė Specialiojo plano dalis. Pareiškėjai pabrėžia, kad (duomenys neskelbtini) gatvė, besiribojanti su Įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto (duomenys neskelbtini) kraštine, yra suprojektuota ir (ar) pažymėta ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose ir (ar) planuose.

16.5. Byloje esantys įrodymai ir ginčui aktualus teisinis reguliavimas, pareiškėjų vertinimu, patvirtina, kad Specialiuoju planu yra suformuotas atskiras esamos (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypas, su kuriuo (duomenys neskelbtini) kraštine ribojasi įsiterpęs laisvos valstybinės žemės sklypas. Atitinkamai nėra jokių kliūčių nustatyti konkrečių įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto ribų (duomenys neskelbtini) pusėje ir šioje pusėje įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas nesiriboja su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas. Esamos minėtos gatvės žemės sklypas yra suformuotas būtent susisiekimo komunikacijos – gatvės eksploatavimui ir naudojimui, toks plotas negali būti vertinamas kaip laisvos valstybinės žemės plotas, juo labiau, nesuformuotas kaip atskiras žemės sklypas.

16.6. Taisyklių 2.15 punkte kalbama tik apie laisvos valstybinės žemės ploto, kaip atskiro žemės sklypo, suformavimą, bet ne jo registravimą. Atitinkamai, šiuo atveju, faktinė aplinkybė, kad esamos (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypas yra suformuotas, tačiau neįregistruotas, savaime nesudaro pagrindo vertinti, jog įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas (duomenys neskelbtini) puse ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas. Miestų gatvių suformuotų žemės sklypų registravimas reikalauja papildomų lėšų, kurių savivaldybėms neretai trūksta. Dėl šios priežasties, vien esamos gatvės suformuoto žemės sklypo neįregistravimas, pareiškėjų vertinimu, neturėtų riboti jų teisės be aukciono įsigyti besiribojantį įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą.

16.7. Įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas (duomenys neskelbtini) kraštine ribojasi su valstybinės žemės plotu, užstatytu dalimi aikštelės ir įvažiavimu, kuriame teisės aktų nustatyta tvarka yra pastatyti statiniai – įvažiavimas ir dalis automobilių stovėjimo aikštelės. Faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad užstatytas valstybinės žemės plotas neatitinka „laisvos valstybinės žemės ploto“ sąvokos, nes visas šis plotas yra užimtas statinių, kurie, be kita ko, naudojami ir visuomenės reikmėms. Pareiškėjai akcentuoja, kad įvažiavimo ir aikštelės teisinės registracijos nebuvimas nėra kliūtis užstatyto valstybinės žemės ploto vertinti kaip neatitinkančio Taisyklių 2.15 punkte nurodytos sąvokos. Be to, įsiterpusiame laisvos valstybinės žemės plote negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo (-ų). Administracija turėjo teisinį ir faktinį pagrindą tenkinti Prašymą net ir vertinant, jog įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas yra apribotas dvejomis gatvėmis.

16.8. Pareiškėjų manymu, teismo sprendimas priimtas neteisingai taikant VAĮ 3 straipsnio 5 punkto ir 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatas bei nesilaikant nuosekliai formuojamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos dėl šių nuostatų aiškinimo ir taikymo. Iš Sprendimo turinio nėra galimybės nustatyti, kuriais argumentais ir teisės aktų nuostatomis atsakovas grindžia sprendimą atsisakyti pritarti pareiškėjų Prašymui. Iš atsakovo atsakymo nėra aišku, kodėl įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka laisvos valstybinės žemės ploto kriterijų. Aplinkybė, kad įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto plotis yra didesnis nei 10 metrų pareiškėjams buvo žinoma jau teikiant Prašymą. Tačiau pareiškėjams, susipažinusiems su Sprendimo turiniu, nebuvo aiškus juridinių faktų visetas, lėmęs Administracijos sprendimą netenkinti Prašymo. Sprendime nenurodyta ir neapibūdinta nei viena faktinė aplinkybė, lėmusi neigiamo sprendimo priėmimą.

16.9. Administracija tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo proceso metu pradėjo aiškinti kitų Taisyklių 2.15. punkte išvardintų sąlygų tariamą neegzistavimą. Tačiau administracinio akto priėmimo motyvai privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui. Dėl to pirmosios instancijos teismui buvo sudėtinga apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, teismas iš esmės ėmėsi pats, nepagrįstai įsiterpdamas į Administracijos kompetenciją ir pažeisdamas suteiktus įgaliojimus, kurti naujus, Sprendime nenurodytus, Prašymo atmetimo argumentus ir jais bandė grįsti Sprendimo teisėtumą.

17. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti bei palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

18. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus bei pažymi, kad:

18.1. Patys pareiškėjai į bylą pateikė NŽT 2023 m. birželio 19 d. raštą Nr. ISS-936-(5.59E), kuriuo patvirtinama Administracijos pozicija dėl įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. NŽT nurodė, kad, jeigu formuotinas kaip įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas yra iš visų pusių apribotas suformuotų žemės sklypų ir gatvės raudonųjų linijų, o taip pat neviršija kitose teritorijose leistino 0,5 ha dydžio, toks plotas atitiktų įsiterpusio ploto sąvoką, nustatytą Taisyklių 2.15 papunktyje. Pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalį žemės sklypas – žemės plotas, turintis nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruotas NTR. Be to, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti.

18.2. Specialusis planas nustato, kad prašomo prisijungti valstybinės žemės ploto (duomenys neskelbtini) pusė ribojasi su esama gatve (D1 kategorija), o (duomenys neskelbtini) pusė ribojasi su suplanuotu pravažiavimu. (duomenys neskelbtini) gatvė (kelias) turi aiškias ribas, nes jai atlikti kadastriniai matavimai ir ji įregistruota statiniu NTR. Tačiau minimas asfaltuotas pravažiavimas iš (duomenys neskelbtini) pusės neturi aiškių nustatytų ribų, kadastro duomenų ir šiam statiniui teisinė registracija neatlikta. Taigi, inžinerinis statinys nėra įregistruotas NTR ir jam eksploatuoti nesuformuotas žemės sklypas.

18.3. Ginčui aktualūs teritorijų planavimo dokumentai bei faktinės aplinkybės patvirtinta, kad pareiškėjų siekiamas prijungti valstybinės žemės plotas (jo dalis) iš (duomenys neskelbtini) pusės ribojasi su asfaltuotu pravažiavimu (susijungiantis su (duomenys neskelbtini) gatve), kuriuo patenkama į Žemės sklypą bei į kitus žemės sklypus. (duomenys neskelbtini) pusė ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) – su Žemės sklypu. Asfaltuotas pravažiavimas ((duomenys neskelbtini) gatvė) neturi aiškių nustatytų ribų, kadastro duomenų bei jam neatlikta teisinė registracija. (duomenys neskelbtini) pusė ribojasi su valstybiniu žemės plotu, kuriame yra įrengtas įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) taip pat automobilių stovėjimo aikštelė, tačiau ši valstybinė žemė bei joje esantys statiniai taip pat neturi nustatytų ribų, kadastro duomenų ir nėra įregistruoti NTR. Be to, valstybinės žemės plotas, kurį prašoma prijungti, neatitinka net siauros juostos sąvokos, kadangi valstybinės žemės sklypo plotis yra didesnis nei 10 metrų. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra tenkinama nei viena iš būtinų sąlygų įsiterpusiam valstybinės žemės plotui prisijungti.

18.4. Atsakovo vertinimu, pakanka nustatyti, kad šalia valstybinės žemės ploto yra neturinti aiškių nustatytų ribų, kadastro duomenų bei teisinės registracijos (duomenys neskelbtini) gatvė (pravažiavimas).Nustačius šias aplinkybes nebeturi teisinės reikšmės valstybinės žemės ploto, kaip įsiterpusio, vertinimas.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsilipime į pareiškėjų apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. NŽT atsiliepime remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Pirmosios instancijos teismas kilusį ginčą išnagrinėjo tinkamai ir visapusiškai bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

19.2. Taisyklių 2.15 punktas nenustato, kad įsiterpusiu žemės plotu galima būtų įvardinti žemės plotą tarp privataus žemės sklypo bei teritorijų planavimo dokumente numatyto, tačiau realiai nesuformuoto žemės sklypo. Pareiškėjų siekiamas prisijungti valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės ploto sąvokos, kadangi šalia šio ploto yra nesuformuota gatvė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo atsakovas netenkino pareiškėjų prašymo leisti atlikti detaliojo plano koregavimą ar keitimą numatant prijungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą, teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė, rėmėsi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisės aktais ir teismų praktika, nurodė, kad Sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjų siekiamas prisijungti valstybinės žemės plotas neatitinka Taisyklių 2.15 punkte apibrėžtos įsiterpusio žemės ploto sąvokos, kadangi šalia šio valstybinės žemės ploto yra nesuformuota (duomenys neskelbtini) gatvė. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas vertino, kad kiti skunde bei teismo posėdžio metu nurodyti argumentai (pvz., dėl laisvo valstybinės žemės ploto (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dalyje esančių teritorijų) nebeturi teisinės reikšmės valstybinės žemės ploto kaip įsiterpusio vertinimui, todėl plačiau dėl jų nebepasisakė.

22. Pareiškėjai apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nurodo, kad Sprendimas nepagrįstas ir nemotyvuotas, pirmosios instancijos teismas perėmė viešojo administravimo subjekto funkcijas, neteisingai nustatė faktines aplinkybes, neteisingai aiškino ir taikė teisės aktus, netinkamai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktas, 10 straipsnio 6–7 dalys, Taisyklių 2.15 punktas.

25. Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnį pagrindinis valstybinės žemės pardavimo būdas yra aukcionas, o jos pardavimas ne aukciono būdu, yra išimtis iš šios taisyklės. Viena iš tokių išimčių yra, kai valstybinės žemės sklypas yra laikomas įsiterpusiu žemės sklypu. Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams. To paties straipsnio 6 ir 7 dalyse taip pat nustatyta, kad parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai (6 d.). Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė (7 d.).

26. Kiti kriterijai, detalizuojantys įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, nurodyti Taisyklių 2.15 punkte, kuriame nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir (ar) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.

Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.

Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas.

Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys. Kitose teritorijose įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,5 ha. <...> .

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra visuma šių sąlygų: 1) žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis yra; 2) jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; 3) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, kaip atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tačiau ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Be to, žemės įsigijimo nuosavybėn atveju (ne nuomos atveju) šis žemės plotas turi būti įsiterpęs: 1) arba tarp privačių žemės sklypų; 2) arba tarp privačių ir išnuomotų valstybinės žemės sklypų; 3) arba tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-322/2014, 2018 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1196-438/2018). Visos trys Taisyklių 2.15 punkte nustatytos valstybinės žemės pardavimo be aukciono sąlygos yra suformuluotos kaip savarankiškos, tarpusavyje nekonkuruojančios ir kumuliatyvios (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-880-821/2022).

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad iš nurodytos palengvintos valstybinės žemės pardavimo tvarkos numatymo galima teigti, jog žemės pardavimu lengvatine tvarka yra siekiama užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą, papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą. Tačiau tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, turi egzistuoti šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plečiamai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-666-525/2022).

29. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo <...>.

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas vertina ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau neperima viešojo administravimo institucijos funkcijų ir nepriima sprendimų, priskirtinų jos kompetencijai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu valdžių padalijimo principu, administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1606/2012; 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1742-261/2016).

31. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad nagrinėjamu pirmosios instancijos teismas atliko viešojo administravimo subjekto funkcijas, nes pirmosios instancijos teismas tikrino atsakovo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Sprendime nurodyta, kad Administracija nepritaria pareiškėjo prašymui, nes prašomas prijungti valstybinės žemės plotas neatitinka Taisyklių 2.15 papunkčio nuostatose nurodyto įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, nes jo plotis yra didesnis nei 10 metrų. Pareiškėjai skunde teismui su Sprendimu nesutiko, nurodė argumentus, kad minėtas valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką. Kilus ginčui dėl to, ar valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, tikrindamas Sprendimo teisėtumą, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjų skundo argumentus ir Sprendimo turinį, nurodė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, teismų praktiką, nustatė bei įvertino faktines ginčo aplinkybes, pasisakė dėl ginčo esmės – ar Sprendimas teisėtas ir pagrįstas, ar pareiškėjų pageidaujamas prisijungti valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką. Teisėjų kolegijos vertinimu, tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas laikantis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų teismo funkcijų ir atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimus.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktinę ginčo situaciją, atsižvelgdama į tai, kad Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota Specialiajame plane suplanuota gatvė, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad valstybinės žemės plotas, kurį prisijungti siekia pareiškėjai, neatitinka Taisyklių 2.15 papunkčio nuostatų reikalavimų, nes (duomenys neskelbtini) jo dalyje ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas. Tokia pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1395-438/2019).

Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad planuojama gatvė įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir turi teisės aktų nustatyta tvarka nustatytus kadastro duomenis. Pasisakant dėl situacijos, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus laisvos valstybinės žemės ploto, kurį prisijungti siekia pareiškėjai, (duomenys neskelbtini) pusėje yra projektuojama gatvė, susijungianti su (duomenys neskelbtini) gatve, pažymėtina, kad nei teisiškai (NTR registre neįregistruota), nei faktiškai (nors teritorijų planavimo dokumentuose projektuojama gatvė, susijungianti su (duomenys neskelbtini) gatve, esama situacija neatitinka projekto: faktiškai nėra sujungtos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės, iš vienos gatvės į kitą pravažiuoti neįmanoma, ties (duomenys neskelbtini) gatve nėra asfalto, gausiai užžėlę želdiniai, įrengtas pakeliamas atitvaras) negalima pripažinti, kad minėta gatvė įrengta ir suformuotas žemės sklypas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad Taisyklių 2.15 papunkčio nuostatose naudojama konstrukcija „įsiterpę tarp privačių žemės sklypų [...] ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų)“ reiškia, jog keliai, gatvės turi realiai egzistuoti, t. y. šie susisiekimo infrastruktūros objektai turi būti pastatyti, įrengti ir realiai užimti atitinkamą žemės plotą bei turėti užimamos žemės ribas, į kurias atsižvelgiant ir galima būtų vertinti ar konkrečioje teritorijoje yra žemės plotų, kurie galėtų būti įvardinti kaip įsiterpę žemės plotai tarp privačių žemės sklypų bei kelių (gatvių) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1491-525/2019).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šia praktika vadovavosi, nes faktiškai ginčo gatvė neįrengta tokia, kokia suplanuota Specialiajame plane. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota Specialiajame plane ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose suplanuota gatvė, faktiškai reali situacija neatitinka projektuotos, teisinga ir pagrįsta pareiškėjų, siekiančių lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės plotą, prašymą atmesti, nes valstybinės žemės plotas, kurį prisijungti siekia pareiškėjai, neatitinka Taisyklių 2.15 papunkčio nuostatų reikalavimų – (duomenys neskelbtini) jo dalyje ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas.

Priešingas aiškinimas prieštarautų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai pozicijai, jog asmuo lengvatinėmis sąlygomis gali įsigyti valstybinės žemės, jei egzistuoja šios teisės atsiradimo teisiniai ir faktiniai pagrindai ir šių pagrindų buvimas negali būti vertinamas ir aiškinamas plečiamai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-675-822/2018).

33. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjų argumentus, kad į valstybinės žemės ploto, kurį prisijungti siekia pareiškėjai, (duomenys neskelbtini) dalyje esantį sklypą neturi būti atsižvelgiama, sprendžiant, ar žemės sklypas yra įsiterpęs, nes tokie argumentai prieštarauja teisės aktų nuostatoms ir teismų praktikai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-880-821/2022 ir kt.).

34. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjų apeliacinio skundo argumentų dėl įrodymų vertinimo pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

35. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 56 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Vidinis įsitikinimas formuojasi atmetant prieštaringus duomenis, paneigiant argumentus dėl galimo duomenų neobjektyvumo bei ydingo įrodinėjimo pareigos interpretavimo, kai, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių pobūdį, be pakankamo pagrindo kuriai nors šaliai perkeliama neproporcinga įrodinėjimo našta. Įrodymų tyrimo teisme betarpiškumas yra suprantamas kaip šalių ir jų atstovų pateikiamų paaiškinimų, liudytojų parodymų išklausymas teismo posėdyje, rašytinių paaiškinimų, dokumentų, kitų rašytinių įrodymų ištyrimas ir įvertinimas, priimant teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017, 2023 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-533-492/2023).

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, taip pat atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinusi proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, faktinę situaciją, vadovaudamasi teismų praktikoje suformuluotais išaiškinimais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, teisingai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, sprendime išdėstė argumentus, dėl kurių pareiškėjų skundą atmetė. Pažymėtina, kad pareiškėjų argumentai dėl atitikimo įsiterpusio žemės sklypo sąvokai buvo atmesti, o ginčo, kad valstybinės žemės plotas, kurį prisijungti siekia pareiškėjai, negali būti pripažintas siaura juosta, kadangi jo plotis didesnis nei 10 m, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir jų teisiniu įvertinimu. Vien tai, kad pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, subjektyviai kitaip vertina įrodymus byloje, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad pareiškėjų ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus, t. y., jame iš esmės pateiktas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, nurodyti administracinio sprendimo motyvai, todėl priešingi pareiškėjų argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, kad jų prašymas išnagrinėtas tik formaliai, t. y. nepasisakyta dėl visų Taisyklių 2.15 papunkčio reikalavimų, atmetami, nes tam, kad asmuo galėtų lengvatinėmis sąlygomis įsigyti valstybinės žemės, laisvas valstybinės žemės sklypas turi atitikti teisės aktų numatytų sąlygų visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2016 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-399-858/2016). Taigi, nors vienos sąlygos neatitikimas lemia, jog žemės sklypas negali būti parduodamas kaip įsiterpęs žemės sklypas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2017). Asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas turi būti žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Individualaus administracinio akto adresatas turi suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti savo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Nagrinėjamu atveju skundžiamas Sprendimas minėtus reikalavimus atitinka, pareiškėjų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų turinys patvirtina, kad pareiškėjai suprato Sprendimo faktinį ir teisinį pagrindą, tik su juo nesutinka. Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas perėmė viešojo administravimo subjekto funkcijas ir (ar) neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.

38. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir nekeičia padarytų išvadų, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

39. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatytas pagrindas naikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

40. Netenkinus pareiškėjų apeliacinio skundo, pareiškėjai neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų S. V. ir A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė