3e9c0ccd-e9ab-45dc-8633-6f053679c982 · Panevėžio miesto apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-720-1026/2016Teisminio proceso Nr. 4-08-3-03355-2015-9                                                         Procesinio sprendimo kategorija: 39.; 48.5.; 52.3.;(S) PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. balandžio 19 d.Panevėžys Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Vaida Motiejūnienėsekretoriaujant Dainorai Sruogienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai L.

V., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė : Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė Daiva Simonaitienė 2015-12-18 surašė L. V. administracinio teisės pažeidimo protokolÄ už tai, kad pradėjus 2015-10-07 ikiteisminį tyrimÄ Panevėžio apskrities VPK Pasvalio r. PK dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, kurios padarymu buvo įtariama jos nepilnametė dukra G.

V., gim. (duomenys neskelbtini), L. V. 2015-10-07 neužtikrino savo nepilnametės dukters G. V. priežiÅ«ros, t. y. Panevėžio apskrities VPK Pasvalio r. PK vieÅ¡osios policijos patruliui nepilnametę G. V. pristačius į namus (duomenys neskelbtini), nesudarė galimybės dukrai patekti į vidų, nes užrakino buto duris dviem spynomis, žinodama, kad duktė turi tik vienos spynos raktÄ . Dėl L. V. veiksmų nepilnametė 2015-10-07 apie 04.30 val. buvo apgyvendinta Algimanto Bandzos kÅ«dikių ir vaikų globos namuose adresu StaniÅ«nų g. 41, Panevėžys, bei 2015-10-07 apie 18.20 val.

– Socialinių paslaugų centro vaikų grupinio gyvenimo namuose adresu Teatro g. 20a, Panevėžys. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialisto 2015-10-07 L. V. pakviesta tiek telefonu, tiek raÅ¡tu skubiai atvykti į skyrių, pas juos atvyko tik 2015-10-08. Atvykusi L. V. nesutiko skyriui pateikti praÅ¡ymo dėl dukros susigrÄ Å¾inimo iÅ¡ globos įstaigos, teigdama, kad jai reikia laiko pagalvoti, pasitarti su giminaičiais dėl dukros grÄ Å¾inimo į Å¡eimÄ .

Tik 2015-10-09 L. V. pateikė skyriui praÅ¡ymÄ susigrÄ Å¾inti dukrÄ Ä¯ Å¡eimÄ . Nepilnametė G. V. 2015-10-09 grÄ Å¾inta L. V. globai ir priežiÅ«rai. Dėl L. V. veiksmų laikotarpiu nuo 2015-10-07 iki 2015-10-09 nepilnametė G. V. gyveno globos įstaigoje. Protokole nurodoma, kad tokiais savo veiksmais L. V., nevykdydama savo, kaip motinos, pareigos dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo nepilnametę dukrÄ , rÅ«pintis jos sveikata, iÅ¡laikyti jÄ , atsižvelgdama į jos fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 str. 2 d.), nepanaudojo motinos valdžios, kad užtikrintų tinkamÄ dukters ugdymÄ bei priežiÅ«rÄ , taip pažeidė Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 str. 1 p., 21 str.

L. V. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal Administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau- ATPK) 181 straipsnio 2 dalį. Institucijos, suraÅ¡iusios administracinio teisės pažeidimo protokolÄ Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Daiva Simonaitienė į bylos nagrinėjimÄ 2016-03-15 bei 2016-04-11 neatvyko. Gautuose raÅ¡tuose iÅ¡ vaiko teisių apsaugos skyriaus nurodoma, kad Daiva Simonaitienė serga (66,89 b.l.).

Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, o pakartotinai atidėjus bylÄ užsitęstų bylos nagrinėjimas, byla iÅ¡nagrinėta institucijos atstovei bei liudytojai Daivai Simonaitienei nedalyvaujant.Teismo posėdžio metu L. V. nesutiko su jai inkriminuotu pažeidimu, nepripažino to, kas iÅ¡dėstyta protokole. Ji 2015 m. spalio 6 dienÄ , darbe buvo prisijungusi prie dukters dienyno ir pamatė, kad dukters nėra trečioje pamokoje, dėl to parašė jai žinutę telefonu, kad privalo dalyvauti pamokose.

Grįžusi namo apie 19 valandÄ pamatė, kad namuose nėra jos kuprinės, skambino dukrai telefonu 10 kartų, jos telefonas buvo iÅ¡jungtas. Tada skambino jos draugėms, bet ir jos neatsiliepė. Apie 20 kartų skambino kitai draugei, bet ir ji neatsiliepė. Apie 20 valandÄ pas jÄ užvažiavo A. A., kuris dabar kartu nebegyvena, bet jis kartu augino dukrÄ ir Å¡iuo metu bendrauja su jomis ir domisi jų gyvenimu. Jis paskambino, tačiau draugė neatsiliepė. Spalio 6 dienos, vakare apie 21-22 val. sulaukė skambučio iÅ¡ Pasvalio policijos, jog dukra sulaikyta ir jÄ reikia pasiimti.

L. V. pradėjo ieškoti galimybės nuvykti pasiimti dukters, norėjo prašyti A. A. pagalbos. Tačiau A. A. neatsiliepė į skambučius, jam skambino apie 40 kartų, ir niekaip negalėjo su juo susisiekti. Daugiau artimųjų ar kitų asmenų, į kuriuos galėjo kreiptis, neturi, pati nevairuoja. Ji buvo streso būsenoje, iš tos dienos labiausia prisimena nervinį drebulį. Nėra padariusi jokio nusižengimo, nusikaltimo. Protokolai buvo surašyti dėl to, kad dukra nederamai elgėsi. Todėl apie 24 val. ji Pasvalio policijos komisariatui pranešė, kad negali pasiimti dukters.

Jai buvo paaiÅ¡kinta, kad vaikas atsidurs globos namuose. Dabar, Å¡altesniu protu, galvoja, kad jei bÅ«tų žinojusi, kad taip viskas iÅ¡sivystys, bÅ«tų pasielgusi kitaip. Vėliau, apie 1 valandÄ nakties, ji nuėjo pas kaimynę D. M., kur ieÅ¡kojo nusiraminimo. D. M. vienintelė, kuri dalyvauja jos gyvenime, jai kaip antra mama. Norėjo kažkam pasipasakoti. KitÄ dienÄ turėjo važiuoti susitikti su savo darbdaviais į Vilnių, nes įmonei, kurioje ji dirbo buvo paskelbti bankroto procesai. Spalio 7 d. ji buvo Vilniuje, o dukra tuo metu buvo globos įstaigoje.

TÄ pačiÄ dienÄ jai skambino Vaikų teisių skyriaus specialistė D. S., su ja susitarė, jog atvyks į skyrių spalio 8 d. IÅ¡ ten nuvyko į vaikų grupinio apgyvendinimo namus ir ten, dviejų darbuotojų akivaizdoje, bandė kalbėtis su dukra. Tačiau dukra buvo supykusi, atsisakė vykti į namus. Tos dienos vakare, ji dar kartÄ kalbėjosi su dukra, bet ji norėjo likti globos namuose. Spalio 9 dienÄ iÅ¡ Vilniaus atvyko padėti sesuo R. V., jos kartu lankėsi Vaiko teisių apsaugos tarnyboje, kalbėjosi su specialiste Neringa Plėštiene, prašė jos pagalbos įkalbėti dukrÄ sugrįžti į namus.

Tik vėliau kartu su seserimi pavyko dukrÄ Ä¯kalbėti. Ä®dėjo daug pastangų, kad dukra grįžtų į namus. Jos siekis visada buvo, kad dukra bÅ«tų geras žmogus, žinoti savo pareigas, o tik paskui akcentuotų savo teises. Spalio 11 d. dukrai buvo įteikti du praneÅ¡imai apie įtarimus, dėl dviejų epizodų, dėl telefoninių sukčių, ji buvo įtariama kaip kurjerė. Dukra pripažino, o dėl naujų veikų, gruodžio mėnesį, kovo mėnesį dėl jų nutrauktas ikiteisminis tyrimas dukters atžvilgiu.

Dėl pirminių įtarimų taip pat nutrauktas tyrimas jos atžvilgiu, nes ji neturėjo amžiaus, nuo kurio būtų patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Jų santykiai pagerėjo po spalio 11 dienos, kai dukra suprato kokias pasekmes gali sukelti toks jos elgesys. Anksčiau, 2011-2012 metais, kreipėsi pagalbos į psichologę Nemuno poliklinikoje, prieš metus taip pat lankėsi socialinių paslaugų centre, lankė tėvystės įgūdžių kursus, taip pat pati G. V. atskirai lankėsi pas psichologę.

Tačiau po apsilankymų situacija tik pablogėdavo, nes G. V. apie save mano, kad ji visais klausimais turi savo nuomonę ir jÄ erzina patarimai, ignoruoja suaugusio žmogaus priekaiÅ¡tus. Å iai dienai situacija aprimusi ir Å¡iuo metu psichologo pagalba net pakenktų. Dėl raktų, kad G. V. neturėjo namų raktų, paaiÅ¡kino, kad bÅ«davo taip, kad matydama, kad nebegali dukters suvaldyti, jog ji iÅ¡eina su kažkuo susitikti, paimdavo iÅ¡ jos raktus, užrakindavo duris ir neiÅ¡leisdavo. Be to, dukters kambaryje bÅ«davo didžiulė netvarka, jame dukra nieko nerasdavo, ne tik rakto, bet ir bato, knygos ar dar kitokio daikto.

Mano, kad spalio 6 dienÄ dukra išėjo iÅ¡ namų nepasiėmusi vieno iÅ¡ namų raktų. Kai dukrÄ atvežė policijos pareigÅ«nai, G. V. neturėjo vieno iÅ¡ raktų, o pati L. V. nežinojo, kad dukra atvežta. Tuo metu L. V. buvo pas kaimynę D. M., jos telefonas buvo iÅ¡sikrovęs. Mano, kad jos veiksmai nebuvo tyčiniai. Dukra ji rÅ«pinosi, jÄ auklėja, prižiÅ«ri, aprÅ«pina materialiai. Nors buvo priteista vienkartinė suma jos iÅ¡laikymui iÅ¡ jos tėvo ir dabar jos nepakanka, tačiau dukra visada buvo aprÅ«pinta, turėjo mobilųjį telefonÄ , drabužių.

Kai buvo požymiai, kad dukra pradėjo rÅ«kyti, tuomet kasdienių lėšų jai nedavė. Dukra gauna mokykloje nemokamÄ maitinimÄ . Dukra lankė keramikos studijÄ . Å iuo metu dukra turi pomėgį, domisi nagų dizainu ir su tuo sieja savo ateitį, investuoja savo laikÄ , o L. V. - savo lėšas. Kai jai buvo suraÅ¡ytas paskutinis protokolas, ji turėjo dvi galiojančias nuobaudas. Pirmoji nuobauda jai buvo paskirta dėl to, kad, kai ji nežinodama kÄ daryti dėl dukters elgesio, pati kreipėsi į Å¡vietimo skyrių ir prašė skirti minimalios priežiÅ«ros priemones, kurios buvo skirtos lapkričio 4 d., o vėliau 2014 m. lapkričio 17 d. jai buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Jai buvo skirtas įspėjimas. Nutarimo neskundė, nes atrodė komiÅ¡ka situacija, jog kreipėsi pagalbos, o buvo nubausta. Vėliau jai buvo suraÅ¡ytas protokolas už tai, kad ji pati nuvežė dukrÄ Ä¯ ligoninę patikrinti girtumÄ , nes ji grįžo su kvapu ir su mėlyne po akimi. Manė, kad vaikui reikėjo parodyti, kad taip sau niekas nepraeis, kad neužteks vien tik iÅ¡simiegoti, o vežė jÄ pasitikrinti girtumÄ . VienÄ kartÄ nepradėjo administracinio teisės pažeidimo bylos, o kitÄ kartÄ jai surašė protokolÄ , nepaisant to, kad ji pati dukrÄ atvežė, L.

V. buvo nubausta. Vaiko teisių apsaugos skyrius taip pat apie jÄ sužinojo tada, kai pati į juos kreipėsi pagalbos, kai buvo nepajėgi suvaldyti situacijos, dėl dukters elgesio. Vaiko teisių apsaugos skyrius visiÅ¡kai nieko nepasiÅ«lė. Kai dukra dingo iÅ¡ namų ir kreipėsi dėl to į policijÄ , ji gavo kvietimus apsilankyti vaiko teisių apsaugos skyriuje, bet juos gaudavo pavėluotai, praėjus laikui, kada paraÅ¡yta kvietime. TÄ spalio 8 dienos kvietimÄ ji gavo ne skubos tvarka ir tai neatitinka atsiliepime į jos skundÄ vaiko teisų skyriaus nurodytų aplinkybių.

Jai nesuprantama kokiu bÅ«du jÄ norima kompromituoti. Jos pateiktas spalio 6 d. čekis apie pirkinius, patvirtina, kad ji dukters laukė. Jeigu ji bÅ«tų norėjusi dukters atsikratyti, tai bÅ«tų praneÅ¡usi apie dukters smurtÄ savo atžvilgiu. Jos dukra jai yra vienintelis vaikas, iÅ¡ jos reikalavo pagarbos, tvarkos ir mokslo. Nori, kad dukra užaugtų padorus, geras žmogus. SÄ moningai nedarė nieko blogo, kas iÅ¡provokuotų dukters blogÄ elgesį. Ji dirbo nuo 1994 metų ir nuo paprasto darbuotojo tapo vadovaujančiu asmeniu, o tai yra dėl jos asmeninių savybių - atsakingumo, pareigos suvokimo.

Å iais principais vadovaujasi ir asmeniniame gyvenime. PraÅ¡o įvertinti visas aplinkybes. Ji visada rÅ«pinosi savo dukra, norėjo, kad ji turėtų geriausias sÄ lygas, maistÄ , jai reikalingus daiktus. Jeigu galima įžvelgti, jog dukra nepateko į namus dėl jos veiksmų, tai buvo atsitiktinumas, kuris buvo dėl streso, kai sužinojo kur dukra randasi ir neturėjo galimybės jos parsivežti iÅ¡ policijos. Mano, kad neturėtų bÅ«ti dėl to nubausta.Teisme liudytoja apklausta Neringa Plėštienė parodė, kad ji yra vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė, o Å¡ioje byloje jai žinoma tai, kad L.

V. patraukta administracinėn atsakomybėn dėl dukters nepriežiÅ«ros. Daugiausia su ja bendravo tada, kai grÄ Å¾ino vaikÄ . D. S. tuo metu nebuvo darbe, ir reikėjo spręsti klausimÄ ar vaikui nustatyti laikinÄ jÄ globÄ , ar grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ Å¡eimÄ . Tai buvo spalio 9 dienÄ . Laikinoji globa nustatoma per 3 dienas. Spalio 9 diena buvo paskutinė trečia diena, kai mergaitė buvo globos namuose. Pas jÄ buvo L. V., su ja ilgai kalbėjosi, kartu buvo L. V. sesuo. Neringa Plėštienė vyko į globos namus sužinoti vaiko nuomonę, kalbėjosi su nepilnamete, kuri buvo labai pikta ant mamos, kad mama neįsileido į namus.

Pati nepilnametė tada iÅ¡reiÅ¡kė norÄ nevykti namo, gyventi su močiute arba globos namuose, nes su mama nesutaria. Jai nežinomos aplinkybės dėl ko nepilnametės neįsileido mama į namus. Mamai rekomendavo pačiai nuvykti į globos namus ir kalbėtis su dukra. Po kiek laiko sulaukė iÅ¡ globos namų skambučio, kad mergaitė, pasikalbėjusi su mama, iÅ¡reiÅ¡kė norÄ vykti į namus. Buvo supildyti dokumentai ir mergaitė grÄ Å¾inta mamai. Iki to įvykio visus klausimus sprendė ir administracinio teisės protokolÄ surašė D.

S., kuri Å¡iuo metu serga ir negalėjo atvykti į posėdį. Ji turės nedarbingumÄ iki balandžio mėnesio pradžios. Apie L. V. gali pasakyti, kad neįsileidimas į namus yra vaiko teisių pažeidimas. Patvirtina, kad padėjo L. V. bendrauti su dukra, jog ji sugrįžtų į namus.Teisme liudytoju apklaustas A. A. parodė, kad žino tik tiek, kad spalio 6-7 dienomis G. V. buvo įkliuvusi Pasvalio policininkams. L. V. jam bandė prisiskambinti visÄ naktį, buvo praleista begalė skambučių, tačiau jis neturėjo Å¡alia savęs telefono ir tik ryte sužinojo priežastį dėl ko jam buvo skambinta, jog jai buvo reikalinga pagalba, kad dukrÄ parsivežtų iÅ¡ Pasvalio policijos komisariato.

Tačiau ryte jau buvo per vėlu. Kartu su L. V. negyvena jau apie trejus metus. Gyveno kartu apie 12 metų, nuo tada kai G. V. buvo 3 metai. Kai gyveno kartu, matė normalius motinos ir dukters santykius. Mano, jog dėl jų nesutarimų kalta G. V., kuri neklausė suaugusių žmonių. Jai suteiktos teisės, bet ne pareigos. Mano, kad ir Å¡iuo metu nėra geri santykiai. Jis ir dabar bendrauja su G. V., tačiau su ja neranda bendros kalbos, nes ji sudėtingas vaikas. Mano, kad L. V. pastangos pakankamos, jos veiksmai pakankami auklėjant vaikÄ , bet yra G.

V. draugai, kurie turi jai poveikį. Tai buvo ne vienkartinis L. V. praÅ¡ymas pagalbos. TÄ kartÄ , kai ji tiek kartų skambino telefonu, jo telefonas buvo automobilyje ir aplinkybės susiklostė taip nelemtai, nes jis telefonÄ visada laiko prie savęs, o tuo kartu bÅ«tent telefonas buvo pamirÅ¡tas. Ne sykį ir anksčiau L. V. kreipėsi, kartÄ kai dukra grįžo neblaivi ir jie vežė jÄ Ä¯ policijÄ nustatyti girtumÄ . Spalio 6 dienÄ L. V. prašė jo paskambinti dukters draugei iÅ¡ savo telefono, kai dukra negrįžo į namus.

Tai buvo ne pirmas kartas, kai nebuvo žinoma kur yra G. V., kai ji negrįžo į namus. Ji neatsiliepdavo, o vėliau iÅ¡jungdavo telefonÄ ir pareidavo namo kada nori. Jam yra žinomos aplinkybės, jog G. V. yra naudojusi smurtÄ mamos L. V. atžvilgiu. G. V. yra vogusi iÅ¡ namų daiktus, į lombardÄ nuneÅ¡ti daiktai, taip pat ir iÅ¡ močiutės. Tačiau G. V. visada buvo atleidžiama. L. V. ieÅ¡kojo pagalbos visur, bet vietoj pagalbos ji gauna administracines baudas.Teisme liudytoju apklaustas Gediminas Zalensas paaiÅ¡kino, jog dirba Pasvalio PK vyriausiuoju patruliu.

Traukiamosios administracinėn atsakomybėn nepažįsta. Datos neprisimena, tačiau tai buvo naktį, kai į Pasvalio PK buvo pristatyta mergina, kuri gyvena Panevėžyje. Ji buvo įtariamoji, tačiau dėl kokios veikos jis neprisimena. Kadangi ji buvo nepilnametė, tai turėjo bÅ«ti pristatyta tėvams arba į Vaikų globos namus. Nepavykus susisiekti su merginos motina, ji buvo atvežta į jos namus. Atvežus merginÄ G. V. į Panevėžį, skambino prie buto durų, tačiau jų niekas neatidarė.

Ar mergina turėjo buto raktus jis neprisimena, bet jos niekas į namus neįleido. Kolegos bandė skambinti jos motinai iÅ¡ merginos telefono ir iÅ¡ pareigÅ«nų telefono, tačiau nepavyko prisiskambinti. Tada prisiskambino Panevėžio AVPK budėtojams ir mergina buvo nuvežta naktį į Vaikų globos namus StaniÅ«nų gatvėje. Nepilnametė buvo rami, paaiÅ¡kino, kad jos mama į namus nepriims, nes jos susipykę, kad motinos namuose nėra, kad ji gali bÅ«ti išėjusi pas draugÄ . Mergina kitų artimųjų adresų nežinojo, sakė, kad yra tėvas, bet manė, kad ir jis jos nepriims.

Jo adreso nežinojo. Į globos namus vykti neprieštaravo. Mergina buvo palikta Vaikų globos namuose. Aplinkybių, ar skambino merginos motinai, ar ji neatsiliepė, nepamena. Su VTAS specialiste nebendravo. Jie skambino merginos motinai stovėdami prie buto durų ir pati mergina skambino, tačiau neprisiskambino. Nepamena aplinkybių ar bendravo su motina, ar su ja kalbėjo telefonu. Mergina buvo apgyvendinta vaikų globos namuose, apie 04:30 val. Jai galėjo būti pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Dėl ko motina neatvyko jos pasiimti, priežasčių nežino. Teisme liudytoju apklaustas Modestas Baika paaiÅ¡kino, jog dirba Pasvalio PK patruliu. Traukiamosios administracinėn atsakomybėn nepažįsta. G. V. žinoma tik darbo reikalais. Spalio mėnesį jai buvo pareikÅ¡ti įtarimai dėl pinigų pasisavinimo. Ji buvo sulaikyta prie Talačkonių kaimo. JÄ pristatė į policijos komisariatÄ apklausai, perdavė atsakingam pareigÅ«nui. Po atlikto veiksmo, kolegos jÄ vežė į namus. KitÄ dienÄ jie merginÄ atvežė į Pasvalio policijos komisariatÄ iÅ¡ Vaikų globos namų ir vėl nuvežė į Vaikų globos namus, t.y. atliko konvojavimo veiksmus.

Jis merginÄ pristatė į komisariatÄ , jam pasibaigė darbas. Jis pats nebendravo su nepilnametės motina. Žino tai, kad mama jos į namus nepriėmė, bent tai žino iÅ¡ kolegų pasakojimo ir taip sakė jam kolega Gediminas Zalensas. Jis tada ten nedalyvavo. Nežino kas skambino merginos motinai. Jie merginÄ atvežė į Pasvalio PK ir paskui pristatė jÄ atgal. Nežino aplinkybių dėl ko mergina buvo ne namuose. Jis su merginos motina telefonu nebendravo.Teisme liudytoja apklausta G. V. paaiÅ¡kino, kad spalio mėnesį buvo sulaikyta Pasvalio policijos komisariato pareigÅ«nų dėl to, kad buvo gÄ sdinama ir turėjo eiti daryti nusikalstamus dalykus.

JÄ sulaikė Pasvalio policijos komisariate, kur buvo atlikta apklausa, krata. JÄ apie 3 valandÄ nakties parvežė į Panevėžį. Kadangi ji turėjo buto durų tik apatinį raktÄ , negalėjo įeiti į butÄ , o mama tuo metu buvo išėjusi ieÅ¡koti su kuo galėtų jÄ parsivežti iÅ¡ Pasvalio. Mamos telefonas buvo iÅ¡sikrovęs. TÄ dienÄ mama jai skambino, bet ji nekėlė telefono, nes tuo metu buvo policijos automobilyje ir jis buvo atimtas. Kokie santykiai su mama buvo tuo metu, nepamena, bet Å¡iuo metu viskas susitvarkė, jai geriau sekasi mokykloje, turi veiklos, sportuoja.

Tuo metu, kai neįėjo į namus, pareigÅ«nas skambino mamai, bet jos telefonas buvo iÅ¡sikrovęs ir tada ji labai supyko, nes manė, kad mama specialiai neįleidžia jos. JÄ nuvežė į globos namus, mama buvo atėjusi su kalbėti, bet ji nenorėjo su mama kalbėti. Vėliau mama viskÄ paaiÅ¡kino ir jos po dviejų parų susitaikė. Pyko ant mamas, nes manė, kad specialiai neįsileido jos į namus. Paskui viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kino ir susitaikė su mama. Nemano, kad mama tyčia taip darė. Mama skambino ir jos patėviui A.

A., kad padėtų jÄ parsivežti iÅ¡ Pasvalio. Nebuvo tyčios mamos veiksmuose. Globos namuose buvo 2-3 paras, po to sutiko vykti į namus. Po to dar buvo pareikÅ¡ti įtarimai, bet jie nutraukti. Anksčiau su mama lankėsi pas psichologus, vaiko teisių skyriuje, nes jos su mama nesusikalbėdavo dėl pačios G. V. charakterio. Ji darydavo kaip jai atrodydavo. Mama sakė, kad taip nedaryti, bet ji darydavo kitaip ir visada nudegdavo. Mama visada rÅ«pinasi ja, yra taisyklės, kad vėliausiai 10 val. turi bÅ«ti namie, kad reikia eiti į mokyklÄ .

Mano, kad mamos pastangos pakankamos, grįžusi po mokyklos randa valgyti, viskÄ nuperka. Tas tris dienas, vaikų globos namuose jai buvo labai blogai, mama ėjo, Å¡nekėjo, bet ji nenorėjo mamos matyti, vėliau atvažiavo jos kirkÅ¡to mama iÅ¡ Vilniaus, R. V.. Mama neturi jokio draugo, bendrauja tik su A. A.. Tada gal mama buvo išėjusi pas kaimynę D. M.. Mama naktimis niekur nevaikÅ¡to. Mamos telefonas buvo iÅ¡sikrovęs, ji pati telefono neturėjo su savimi, telefonas buvo Pasvalio policijoje. Jį atgavo tik neseniai, po 3-4 mėnesių.

Ji turi du buto raktus, nes yra dvi spynos. Kai eina į mokyklÄ pasiima vienÄ raktÄ . Pas jÄ kambaryje yra netvarkinga, todėl randa tik vienÄ raktÄ . Tada kito rakto ji nebuvo pasiėmusi. Mano, kad mama užrakino duris netyčia, nes nežinojo, kad rakto neturi. Raktų neranda ir Å¡iuo metu, iÅ¡mėto raktus. Mama jai per dienÄ liepia Å¡eÅ¡is kartus tvarkytis kambarį. Mama rÅ«pinasi jos sveikata, auklėjimu. Mama reikalauja iÅ¡ jos tvarkos, pagarbos ir mokslo. Nesutarimai vyksta dėl tų trijų dalykų, kadangi jų nesilaiko.

Mamos rÅ«kančios ar geriančios nematė. Ji visada grįždavo iÅ¡ darbo su pirkiniais, namuose netrÅ«ksta maisto. KiÅ¡enpinigių jai neduodavo, kadangi juos iÅ¡leisdavo cigaretėms. Dabar jų nereikia, nes sportuoja. Ji lanko M. K. progimnazijoje 10 klasėje, toliau norėtų įsigyti kosmetologės profesijÄ . Å iuo metu jos pomėgis - tvarkyti nagus draugėms. Mamos paprašė ir jai nupirko priemones. Mama jÄ iÅ¡laiko ir jai viskÄ nuperka, jei koks daiktas yra tikrai reikalingas. Jų santykiai pasitaisė.

Buvo nuėję pas tris psichologus, tris kartus prieÅ¡ 1,5 metų, prieÅ¡ 1 metus, mokykloje. Mano, kad jų pagalba nenaudinga, nes dar labiau susipykdavo, nebuvo jokios naudos. Å iuo metu tokios pagalbos irgi nereikia. Naujų nusikaltimų nepadarė. Teisme liudytoja apklausta RÅ«ta Undzėnienė paaiÅ¡kino, jog yra socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja. Negali pasakyti dėl ko mergaitė buvo palikta vaikų grupinio gyvenimo namuose. Ji kitÄ dienÄ atėjo į darbÄ ir girdėjo tik iÅ¡ savo kolegų, kad mergaitę atvežė į grupinio gyvenimo namus iÅ¡ Pasvalio rajono, nes ten jÄ rado policija.

Sakė, kad jos mama neįsileido į namus. TÄ girdėjo pasakojant darbuotojas, nes ji tÄ dienÄ nedirbo, atvežta buvo ne jos pamainoje. Mergaitės mama buvo atėjusi, tačiau jos nesusikalbėjo, konfliktavo. Ji pati bendravo su G. V., jai sakė, kad nenori grįžti į namus. Daugiau pasakojosi psichologui. Jos buvo įsižeidusios viena ant kitos, nenorėjo bendrauti. Sakė G. V., kad Vaikų globos namai nieko gero vaikams neduoda, bet vėliau jos pradėjo bendrauti ir nusprendė eiti namo. Kas joms turėjo įtakos ji nežino, gal daugiau įtakos turėjo psichologė.

Jos vėliau susitaikė ir iÅ¡vyko į namus. Visos kartu nuvyko į Vaiko teisių apsaugos tarnybÄ , pasirašė dokumentus, strategijÄ , darbÄ su Å¡eima ir mergaitė grįžo namo. Dėl ko mergaitės mama nepasiėmė iÅ¡ Pasvalio Å¡ių aplinkybių nežino. Gal mama buvo supykusi. Mama neÅ¡aukė, buvo rami, jokių emocijų nereiÅ¡kė. Paskui kalbėjosi ir priėjo bendrÄ iÅ¡vadÄ . Ä® Vaikų globos namus atėjo mama, kad rastų bendrÄ kalbÄ . Pastangos buvo dedamos. IÅ¡ pradžių mergaitė buvo kategoriÅ¡ka.

Paskui su ja kalbėjosi ir pati RÅ«ta Undzėnienė. G. V. pamatė gyvenimÄ vaikų globos namuose. Matėsi jos paauglystės kategoriÅ¡kumas. Jai pasirodė, kad mergaitė yra sudėtinga, prieÅ¡taraujanti, taip pat yra draugų įtaka. Mano, kad ir mamai gali kilti dėl to, problemų bendraujant su dukra, nes ji sudėtingas vaikas. Ä® socialinės rizikos Å¡eimų sÄ raÅ¡Ä Å¡eima neįtraukta. Teisme liudytoja apklausta D. O. M. paaiÅ¡kino, kad pažįsta L. V., tai yra jos kaimynė. Ji 2015 metų spalio 7 dienÄ buvo pas jÄ ir nakvojo, kadangi dukra negrįžo namo.

Su L. V. jos draugauja, nors yra amžiaus skirtumas, tačiau jos gerai sutaria. Ji atėjo pas jÄ vėlai, verkė, jos Å¡nekėjosi, ji pasakojo, kad dukros nėra namuose, negrįžo. Jai buvo žinoma, kad dukra yra Pasvalio policijoje. Ji sakė, kad negali jos parsivežti. Ji skambino telefonu. Vėliau dukra sugrįžo iÅ¡ Pasvalio. Dukra grįžo namo ne tÄ pačiÄ dienÄ . Apie Vaikų globos namus ji nieko nežino. Jai L. dejavo, kad jos dukra neklauso, nesimoko. Jos visÄ naktį prasėdėjo ir kalbėjosi, viena kitai guodėsi.

KartÄ buvo pas jÄ atėjusi L. V. dukra, nes neturėjo buto rakto. Ji laukė kol grįžo L. V. iÅ¡ darbo. Apie L. V. gali pasakyti tik gerÄ . Ji yra geras žmogus. Dukra visada jos aprengta, pavalgydinta. L. V. negeria, nerÅ«ko, o G. V. yra mandagi, sveikinasi. L. V. stengiasi dėl dukters, maistÄ perka, niekur ji nevaikÅ¡to. Jos nėra mačiusi su jokiu vyru. Tėčiu G. V. vadina A.. Tai vienintelis jos vyras. Konfliktai kyla dėl to, kad gal dukra per daug reikalauja. Ne viskas vaikui galima. Motinos pareigos yra įvykdytos.

Patvirtina, kad tÄ dienÄ L. V. buvo pas jÄ . Ji pas jÄ atėjo apie 24 valandÄ nakties, verkė, kad neturi su kuo parsivežti dukters. Ji sakė, kas atsitiko, labai nervinosi. Teisme liudytoja apklausta R. V. paaiÅ¡kino, kad yra L. V. sesuo Viskas prasidėjo spalio 6 dienÄ , vėlai apie 22-23 valandÄ . Ji Å¡ias aplinkybes žino iÅ¡ savo sesers. TÄ vakarÄ sesuo parašė sms žinutę, kad atsitiko nelaimė ir ji susisiekė su seserimi. Sužinojo, kad G. V. yra Pasvalio komisariate, paprašė paskambinti į komisariatÄ , nes jos darbas yra susijęs su teise, ji yra (duomenys neskelbtini).

Todėl ji paskambino į komisariatÄ , sužinojo, kad G. V. yra apklausos kambaryje ir reikia atvažiuoti jÄ pasiimti iÅ¡ Pasvalio. Tuo metu bendravo su seserimi L. V., kuri sakė, kad kreipėsi pagalbos į A. A., kad jÄ nuvežtų į Pasvalį, pasiimti dukrÄ . Tai buvo vienintelis žmogus, kuris galėtų tokioje situacijoje padėti, o samdyti taksi buvo per didelė finansinė naÅ¡ta. Tos dienos bendravimas baigėsi tuo, kad tyrėjas jai pasakė, kad jei nėra galimybės pasiimti, tai jie dar pagalvos, ar suteiks socialinę pagalbÄ vežti į namus, ar į globos namus.

Sutarė laukti, kas bus toliau. KitÄ dienÄ , spalio 7 d., bendravo su seserimi, žinojo, kad jai bÅ«tina vykti į Vilnių darbo reikalais. Sesuo sakė, kad jai pranešė, jog G. V. patalpinta į globos namus. Spalio 8 dienÄ su seserimi bendravo, žinojo kad eina į globos namus, taip pat sužinojo, kad G. V. iÅ¡reiÅ¡kė norÄ nebegrįžti į namus. Esant tokiai situacijai ji spalio 9 dienÄ atsiprašė iÅ¡ darbo ir atvažiavo į Panevėžį. Jautė, kad taip blogai dar nebuvo ir norėjo atvykti savo iniciatyva.

Kartu su seserimi nuėjo į Vaiko teisių apsaugos skyrių, bendravo su Neringa Plėštienė, kuri pati dar nuėjo pabendrauti su G. į globos namus. Vėliau sulaukė Neringos Plėštienės skambučio ir taip pat patvirtino, kad G. nenori grįžti namo. Tada jos abi su seserimi nuvyko į globos namus. Ten jas nuvedė į kambarį, kur daugiau be jų trijų nieko nebuvo. Pokalbis truko 1-2 valandas. Pradžioje G. buvo užsiblokavusi, nenorėjo kalbėtis, bet vėliau palūžo ir norėjo grįžti į namus.

Tada jos nuvažiavo į parduotuvę, pirko G. reikalingus daiktus, važiavo į namus, padėjo tvarkyti kambarį, kuriame bÅ«davo didžiulė netvarka, ir tik apie 23 valandÄ ji iÅ¡važiavo į Vilnių. Sesuo L. V. niekada nerodė dukrai blogo pavyzdžio, nepiktnaudžiavo alkoholiu, niekada nebuvo taip, kad negrįžtų į namus. Ji visada rÅ«pinosi dukra, namuose bÅ«na maisto, aprengta. Vaikai visada nori daugiau, nei galima. Sesuo padarė viskÄ , buvo patenkinti jos poreikiai. Vaikui netrÅ«ko nei meilės, nei dėmesio.

Problemos prasidėjo prieÅ¡ tris metus, kai prasidėjo paauglystė. Problemos buvo labai skaudžios. Vaikas yra stiprus tiek fiziÅ¡kai, tiek psichologiÅ¡kai. L. V. patyrė ir fizinį smurtÄ iÅ¡ savo dukters, su ja dukra negražiai kalbėjo. Todėl pagal įstatymÄ reikalaujama to, ko objektyviai negali padaryti, negali to vaiko paveikti, suvaldyti. Dėl tos aplinkybės, kad G. negalėjo patekti į namus, tai sužinojo iÅ¡ L. V.. Kai pareigÅ«nai atvežė G. į namus, L. V. buvo pas kaimynę, o su pareigÅ«nais buvo susitarimas, kad prieÅ¡ vežant jai paskambins, tačiau nepaskambino.

Jai žinoma, kad su G. kildavo konfliktai dėl mokslų, dėl netvarkos ir rėžimo nesilaikymo. Yra girdėjusi pokalbių įrašus ir jei sesuo neišleisdavo, tai G. stumdėsi prie durų, grasindavo motinai plaukus rauti. Ji išeidavo kada norėdavo ir grįždavo arba negrįždavo, arba grįždavo neblaivi. Šiuo metu situacija pagerėjusi. Dėl to, kad G. V. negalėjo gyventi jos gyvenamojoje vietoje mano, kad tai įvyko ne vien tik dėl L. V. veiksmų. Pati G. nenorėjo vykti į namus. Jai atsirado pyktis, kad tuo momentu ji negalėjo įeiti į namus.

Anksčiau sesuo kreipėsi pagalbos į vaiko teisių apsaugos skyrių, nes niekaip negalėjo susitvarkyti su G. V., nes ji nebelankė mokyklos. KartÄ buvo taip, kai G. negrįžo namo, o kitÄ dienÄ po pietų atsirado ir tada irgi buvo tokia kritinė situacija, kai viskas slydo iÅ¡ rankų. R. V. taip pat buvo atvykusi ir apie 3 valandas kartu su L. V. kalbėjosi su G., įkalbėjo jÄ važiuoti pas psichiatrus, kur siÅ«lė jÄ paguldyti, bet nerekomendavo, nes ten gydymas tik vaistais. G. V. buvo suleisti raminamieji ir jos sugrįžo į namus.

KartÄ dar G. V. grįžo neblaivi ir sesuo vežė su A. A. į ligoninę, kad užfiksuotų girtumÄ , buvo nustatytos 0,6 promilės.              Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindÄ kilti administracinei atsakomybei, prieÅ¡ingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

ATPK 256 str. numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigÅ«nai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. ATPK 257 str. numatyta, kad organas (pareigÅ«nas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Teismas, atsižvelgęs į paminėtas teisės normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu patikrinęs byloje esančius įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių L. V. kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 straipsnio 2 dalyje, padarymo.ATPK 181 straipsnis numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimÄ arba panaudojimÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams. Sprendžiant klausimÄ , ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal minėtÄ normÄ , veikoje yra Å¡io pažeidimo požymių visuma, bÅ«tina įvertinti sÄ vokos „tėvų valdžia” turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė.

Tėvų valdžios, patenkančios į Å¡eimos teisinių santykių kategorijÄ , samprata aiÅ¡kintina remiantis Å¡eimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. CK 3.155 str., apibrėžiančio tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje.

Taigi sisteminė nurodytų nuostatų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ATPK 181 str. numatyto pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 str. Teismų praktikoje, nagrinėjant bylas pagal ATPK 181 str., yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tokiose situacijose, kai nepilnamečiai padaro veikas, atitinkančias pažeidimų požymius, paprastai laikoma, kad Å¡ių nepilnamečių tėvai nenaudoja tėvų valdžios, t. y. netinkamai auklėja ar prižiÅ«ri savo vaikus.

Tačiau tėvų patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 str. nepakanka tik fakto, kad nepilnametis atliko prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ . Galimi atvejai, kai tokių nepilnamečių veikų padarymas negali bÅ«ti siejamas su tėvų pareigos dorai auklėti ir prižiÅ«rėti vaikÄ netinkamu atlikimu, jei prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ nepilnametis atliko tokioje vietoje ir tokiu metu, kai tėvai negali realizuoti savo teisės ir pareigos į tėvų valdžiÄ . Be to, nustatant aplinkybes, su kurių buvimu įstatymas sieja asmens atsakomybę pagal ATPK 181 str., privalo bÅ«ti tiriama, ar vaiko tėvai padarė viskÄ , kad vaikas nedarytų prieÅ¡ingų teisei veiksmų, nesielgtų nederamai.IÅ¡klausęs atvykusius asmenis, garso įraÅ¡Ä , pateiktÄ bylos medžiagÄ , teismas neturi pagrindo netikėti L.

V. nurodytomis aplinkybėmis, kad auklėjant nepilnametę dukrÄ G. V., jai kilo įvairių kliūčių, tačiau ji ieÅ¡kojo pagalbos. Tiek 2012 metais VÅ¡Ä® Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centrÄ (90 b.l.), 2014 metais G. V. buvo teikta vienkartinė mokyklos psichologo konsultacija (91 b.l.), Panevėžio socialinių paslaugų centre 2015-01-06 iki 2015-10-08 buvo suteikta psichologinė pagalba (92 b.l.), 2014-10-20 ji kreipėsi Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl minimalios priežiÅ«ros skyrimo dukrai G.

V. (93,94 b.l.), taip pat ji kreipėsi 2014-11-25 į policijÄ , kai dukra vartojo alkoholinius gėrimus ir jos atžvilgiu administracinės bylos teisena nebuvo pradėta, nes pati mama kreipėsi pagalbos į policijÄ (105 b.l.).             Šiuo atveju L. V. kaltinama tuo, kad 2015-10-07 neužtikrino tinkamos nepilnametės priežiÅ«ros, nesudarė galimybės patekti į gyvenamÄ jÄ vietÄ , t.y. tyčiniais veiksmais sudarė situacijÄ , jog dukra G. V. negalėjo gyventi Å¡eimoje laikotarpiu nuo 2015-10-07 iki 2015-10-09.

Tačiau pati L. V., apklausti liudytojai posėdyje patvirtino, kad dėl objektyvių priežasčių L. V. negalėjo pasiimti dukters iÅ¡ Pasvalio policijos komisariato. Ji ieÅ¡kojo bÅ«dų bei priemonių, skambino A. A., kuris galėtų jÄ nuvežti pasiimti dukters. Finansinių lėšų, sumokėti taksi paslaugoms, neturėjo. Å ių aplinkybių nepaneigė apklausti liudytojai D. M., R. V., taip pat apklausti policijos pareigÅ«nai Gediminas Zalensas ir Modestas Baika. Visi Å¡ie asmenys nurodė vienareikÅ¡miÅ¡kai, kad L.

V. nepasiėmė dukters iÅ¡ policijos dėl to, jog neturėjo galimybių, o tuo laiku, kai dukra buvo pristatyta į namus policijos pareigÅ«nų, ji buvo pas kaimynę D. M.. Å iomis įrodytomis aplinkybėmis teismas remiasi priimdamas nutarimÄ ir atmeta niekuo nepagrįstus administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus duomenis, jog L. V. tyčiniais veiksmais, nedavusi dukrai rakto, užrakino buto duris ir nesudarė galimybės patekti dukrai į namus. Pati nepilnametė G. V., apklausta posėdyje, taip pat patvirtino prieÅ¡ingai.

Dėl netvarkos jos kambaryje ir dėl to, kad mama liepdavo grįžti į namus nurodytu laiku, ji neturėdavo vieno iÅ¡ jų buto durų rakto. Todėl Å¡iuo atveju ji taip pat nebuvo pasiėmusi namų rakto. Pati nepilnametė taip pat patvirtino, jog jos motina ėmėsi visų bÅ«tinų priemonių jÄ auklėjant, prižiÅ«rėjo, rÅ«pinasi jos sveikata bei mokymųsi. Å iuo konkrečiu atveju, kai G. V. nepateko į savo gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , ji supyko ant mamos ir vėliau, kai mama norėjo ir ketino jÄ pasiimti iÅ¡ laikinosios globos įstaigos, ji atsisakė vykti su mama.

L. V. pastangas, jog dukra bÅ«tų įkalbėta grįžti į namus patvirtino apklaustos liudytojos Neringa Plėštienė, kaip vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės, RÅ«ta Undzėnienė, kaip socialinių paslaugų centro socialinė darbuotojos bei L. V. sesuo R. V., kuri atvyko iÅ¡ Vilniaus tikslu, jog suteiktų pagalbÄ susigrÄ Å¾inti nepilnametę į Å¡eimÄ . Todėl aptariamas atvejis, susiklosčiusios nepalankios aplinkybės, nesudaro pagrindo konstatuoti sistemingo L. V., kaip motinos, pareigų nevykdymo.Teismas, įvertinęs pateiktÄ bylos medžiagÄ , kartu su administracinio teisės pažeidimo protokolu (4-9 b.l.), neturi pagrindo netikėti L.

V. argumentu, jog anksčiau skirtos poveikio priemonės jai buvo skirtos tuo metu, kai ji pati ieÅ¡kojo pagalbos dėl dukters netinkamo elgesio, o bÅ«tent: pagal L. V. praÅ¡ymÄ Panevėžio miesto savivaldybės administracijos G. V. vaiko gerovės komisijos 2014-11-04 posėdyje buvo svarstyta (93 b.l.), o 2014-12-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimu buvo nubausta pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį (12-13 b.l.). Taip pat ji kreipėsi į ligoninę dėl dukters girtumo bei į policijÄ dėl dukters dingimo iÅ¡ namų (47,48 b.l.), į antstolį konstatuoti faktines aplinkybes (49-51 b.l.), jog dukra su ja netinkamai kalbasi.

L. V. taip pat buvo 2015-04-17 d. nubausta pagal ATPK 178 straipsnio 4 dalį už nepilnametės girtavimÄ vieÅ¡oje vietoje. Visos Å¡ios faktinės aplinkybės rodo, kad L. V. kiekvienu konkrečiu atveju reagavo į dukters elgesį, tačiau jai nebuvo suteikiama pagalba, o naudojamos poveikio priemonės jos atžvilgiu, nors ji neatliko dukters atžvilgiu veiksmų, prieÅ¡taraujančių jos teisėms ar interesams. Darytina iÅ¡vada, kad L. V. neturėjo galimybės realizuoti savo teisių ir pareigų į motinos valdžiÄ , kai jos dukra atliko teisei prieÅ¡ingus veiksmus.

PrieÅ¡ingai, nei iÅ¡ suraÅ¡yto administracinio teisės pažeidimo protokolo, iÅ¡ pateiktų duomenų matyti, kad L. V. tinkamai atliko savo pareigas, numatytas CK 3.155 str.Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Bendrieji vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatai reglamentuoja savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių, biurų, tarnybų (toliau – skyrius) uždavinius, funkcijas, teises, pareigas ir darbo organizavimÄ . Vienas iÅ¡ skyriaus uždavinių pagal 6.2. punktÄ yra teikti metodinę paramÄ , konsultacijas, spręsti kitas vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos problemas; o funkcija pagal 7.26. punktÄ - konsultuoti tėvus, globėjus (rÅ«pintojus), įtėvius, pedagogus, socialinius darbuotojus, kitus fizinius bei juridinius asmenis ir pačius vaikus jų teisių apsaugos, globos (rÅ«pybos), įvaikinimo ir teisės pažeidimų prevencijos klausimais.

Bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys, jog skyrius tokiÄ pagalbÄ periodiÅ¡kai teikė (28,30,32-33). Todėl, vaiko teisų apsaugos skyrius ir 2015 m. spalio 6-9 dinomis L. V., jos dukrai turėjo suteikti pagalbÄ , rekomendacijas susidariusioje situacijoje Å¡eimoje, pateikti galimus sprendimo bÅ«dus, kad nepilnametė sugrįžtų į Å¡eimÄ , susitaikytų su motina, iÅ¡vengtų žalingo jai poveikio, o ne ieÅ¡koti bÅ«dų bei poveikio priemonių, jog L. V. bÅ«tų patraukta atsakomybėn. Jau ir patirti iÅ¡gyvenimai pačios nepilnametės, jos motinos, yra pakankama poveikio priemonė, jog jos įvertintų atsiradusias ir su įvykiais susijusias pasekmes.

Å iuo metu jų santykiai pagerėjo, jos susitaikė ir L. V. pastangos, auklėjant, ugdant dukrÄ , yra laikytinos pakankamomis.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra surinkta duomenų, kurie patvirtintų, kad L. V. netinkamai realizavo savo teisę ir pareigÄ Ä¯ tėvų valdžiÄ ir nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad jos teisės ir pareigos bÅ«tų įgyvendintos.Taigi atsižvelgus į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes bei remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d.

įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama, nesant L. V. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 181 straipsnio 2 dalyje sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1d. 1p., 287 str. 1 d. 2 p., n u t a r i a : administracinio teisės pažeidimo bylÄ L.

V., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundÄ paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.                                      Teisėja                                                                                                          Vaida MotiejÅ«nienė