3e9b4ce5-dae5-466f-879d-dbdfd087145a · Panevėžio apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-21-491/2021 Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00521-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos : 4.6.1., 20.1.1., 20.15., 27.1., 2.3.6.4.5. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 8 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas), Valdo Ciesiūno ir Jolantos Raščiuvienės, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei, dalyvaujant : prokurorui Dariui Jakučiui, nukentėjusiems M.

G., S. V., L. S., nukentėjusiųjų L. ir D. S. atstovei advokatei N. G., kaltinamajai N. V., jos gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 245 str., 140 str. 1 d., 231 str. 1d., 286 str.

Teismas iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ nustatė: Kaltinamoji N. V. :

1) bÅ«dama mažametės D. S. (K.), gimusios (duomenys neskelbtini), globėja, žinodama, kad (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2011-12-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina L. S., kad Å¡is teismo sprendimas dėl įpareigojimo perduoti vaikÄ turi bÅ«ti vykdomas skubiai bei ji įpareigota nuo teismo sprendimo priėmimo dienos ne vėliau kaip keturioliktÄ dienÄ perduoti D. S. (K.) motinai, per teismo nustatytÄ terminÄ iki 2011-12-30 Å¡ios teismo sprendimo dalies neįvykdė, D.

S. (K.) motinai L. S. neperdavė iki 2012-05-17, kol D. S. (K.) motinai L. S. buvo perduota priverstinai; 2) 2012-05-17, laikotarpiu nuo 6.30 iki 7.20 val., (duomenys neskelbtini), jos tėvų L. ir V. A. K. gyvenamajame name, žinodama, kad (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2011-12-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) D. S. (K.) gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina L. S. ir kad ji įpareigota perduoti vaikÄ motinai, kad 2012-03-22 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) leista prievarta (paÅ¡alinant kliÅ«tis) paimti D.

S. (K.) iÅ¡ jos buvimo vietos ir perduoti mergaitę motinai, aktyviais veiksmais trukdė antstolei S. V. vykdyti teismo sprendimÄ , nežymiai sužalojo L. S. bei panaudodama fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui, o bÅ«tent : antstolei S. V. kartu su Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistėmis G. D. bei E. T. atvykus prie namo vykdyti teismo sprendimÄ ir perduoti vaikÄ motinai, antstolei S. V. kelis kartus reikalaujant atidaryti užrakintas namo duris, Å¡io reikalavimo nevykdė, namo durų, kurios iÅ¡ vidaus buvo užremtos medine lenta, neatidarė, lentos nepaÅ¡alino ir taip užkirto keliÄ antstolei patekti į namo vidų; po to, antstolei S. V. priėjus prie namo vitrininio lango bei durų ir pakartotinai kelis kartus pareikalavus įleisti jÄ Ä¯ vidų, ji durų neatidarė; po to, antstolei S. V. su pareigÅ«nų pagalba patekus į namo vidų ir nurodžius N. V. perduoti vaikÄ , Å¡io teisėto jos reikalavimo ji nevykdė – sėdėjo ant kėdės apkabinusi mergaitę ir Å¡aukdama reikalavo jos neliesti, taip kliudydama Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistėms vaikÄ paimti bei perduoti iÅ¡ieÅ¡kotojai L.

S.; antstolės S. V. nurodymu policijos pareigÅ«nams M. G. bei E. S. pradėjus Å¡alinti kliÅ«tį, t. y. kambaryje priėjus prie ant kėdės sėdėjusios ir savo rankomis mažametę D. S. (K.) apglėbusios N. V., M. G. paėmus už N. V. deÅ¡inės rankos rieÅ¡o bei alkÅ«nės sÄ narių ir laikant jos deÅ¡inę rankÄ , E. S. tuo metu ir tokiu pat bÅ«du laikant N. V. kairę rankÄ , kad vaiko motina L. S. galėtų atitraukti nuo jos savo dukrÄ , ji, prieÅ¡indamasi vaiko paėmimui tyčia keturis kartus spyrė L.

S. į pilvÄ ir kojas, padarydama jai poodines kraujosruvas kairės Å¡launies ir blauzdos, priekiniuose ir iÅ¡oriniuose pavirÅ¡iuose, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o L. S. paėmus mergaitę nuo N. V. kelių ir išėjus iÅ¡ namo, ji atsistojusi nuo kėdės iÅ¡traukė E. S. laikytÄ kairę rankÄ ir kumščiu tris kartus sudavė jos deÅ¡inę rankÄ laikiusiam M. G. į deÅ¡inę galvos pusę ir veidÄ , taip jam sukeldama fizinį skausmÄ . Ä®rodymai Kaltinamoji N. V. neigė savo kaltę dėl visų jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, iÅ¡skyrus tai, kad M.

G. 2012-05-17 ji galėjo suduoti ir keletÄ kartų, tačiau padarė tai ne tyčia, o bÅ«dama streso bÅ«senoje. Ji parodė, kad 2011-12-16 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo sprendimo įvykdyti nebuvo įmanoma, nes D. nėjo gyventi pas motinÄ L. S. Be to, teismo sprendime buvo numatyta, kad L. S. turi su mergaite bendrauti tam tikrÄ kiekį kartų ir tam tikrÄ valandų skaičių, tačiau L. S. tos sprendimo dalies neįvykdė. Ji pati perduoti vaiko negalėjo, nes nenorėjo prieÅ¡ vaikÄ naudoti prievartos.

Ji bandė su D. kalbėti, bet mergaitė kategoriÅ¡kai atsisakė eiti gyventi su motina. Ji sudarė visas sÄ lygas L. S. dukrÄ pasiimti pačiai, leido joms bendrauti. Bet kodėl L. S. jos nepasiėmė, ji nežino. Apie 2012-03-23 vaiko ėmimÄ jos niekas neinformavo, ji nežinojo, kad L. S. savo dukrÄ bandys iÅ¡sivesti prievarta. Už Å¡io sprendimo nevykdymÄ L. S. ji sumokėjo lyg ir 28000 litų, vienu kartu pinigus pervedė į L. S. sÄ skaitÄ . SprendimÄ skirti D. mokymÄ si namuose priėmė ne ji, o mokykla, Å¡io sprendimo motyvai jai nežinomi.

L. S. bendravimo su dukra vietos ji nekeitė. 2012-03-23 D. apdraskė S., nepavykus prievarta pasiimti dukters. Teismo 2012-03-22 nutartyje buvo nurodyta nenaudoti jėgos, tai galiojo ir jai, todėl ji negalėjo prievarta dukterėčios iÅ¡mesti į gatvę. Nemano, jog Å¡is (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo sprendimas buvo teisingas, nes nebuvo atsižvelgta į vaiko nuomonę, nebuvo baigta pedofilijos byla. L. S. tėvai meluoja, nes mergaitei ji sudarė pačias geriausias sÄ lygas, ja rÅ«pinosi kaip ir savo sÅ«numi.

Ji niekuomet nedarė įtakos mergaitės elgesiui, viskÄ darė taip, kaip priklauso globėjai, nes kitaip globa tiesiog bÅ«tų buvusi nepratęsta. N. V. atkreipė dėmesį, kad dėl piktnaudžiavimo globėjos teisėmis JAV nedavė susitikimo jÄ teisti, todėl Å¡i kaltinimo dalis yra nepagrįsta. O dėl įvykio 2012-05-17, tai viskas matyti iÅ¡ vaizdo įrašų, tarp jų – ir iÅ¡ jos pateikto įraÅ¡o. Matyti, kad ji durų nerakino, keletÄ kartų prašė duris atidaryti, bet jos niekas neklausė, ji nenaudojo prieÅ¡ vaikÄ jėgos, o L.

S. įėjo į kambarį ir mergaitę paėmė prievarta. L. S. ji nespyrė ir jos negalėjo sužaloti. Veiksmų prieÅ¡ M. G. nepamena, nes buvo Å¡oko bÅ«senos. Galėjo jam suduoti net ir kelis smÅ«gius. Be to, pats M. G. jÄ buvo sužalojęs, kas matyti iÅ¡ jos pateiktos medicininės pažymos. Ä®vykio metu ji buvo kambaryje, namo viduje. Jokio tikslo nebuvo atvesti vaikÄ prie durų, nepamena, ar ji tai padarė. D. visÄ laikÄ buvo su ja, sėdėjo ant kelių, verkė, todėl jos gailėdama ji nesijudino, bet prašė atidaryti duris.

Kiek pamena, kažkas iÅ¡ viduje buvusių žmonių iÅ¡sivežė raktÄ , nes tėvams reikėjo keisti spynÄ . D. buvo baisiame Å¡oke, ji nenorėjo eiti pas L. S., ji mergaitę ramino. Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos pačios mergaitę traumavo, bandė jÄ liesti, bandė lyg tempti, visa tai situacijÄ padarė dar bjauresne. Vaiko paėmimo metu ji buvo globėja. Tik po įvykio namuose ji rado savivaldybės administracijos sprendimÄ panaikinti jai D. K. globÄ . Su civiliniais ieÅ¡kiniais nesutinka, nes jie nepagrįsti.

S. V. ieÅ¡kinys yra patenkintas kitoje byloje, kurioje JAV nesutiko jos teisti. IÅ¡ jos buvo iÅ¡ieÅ¡kotos vykdymo iÅ¡laidos. Be to, S. V. ir L. S. ji yra atlyginusi dalį žalos, sumų nepamena. Å ios bylos procesÄ sieja su jos politine veikla. Nukentėjusysis M. G. parodė, kad 2012-05-17 jis dalyvavo policijos operacijoje, kurios tikslas buvo teismo sprendimo perduoti vaikÄ D. S. (K.), mamai L. S. įvykdymas. Jis buvo kliūčių Å¡alinimo grupės pareigÅ«nas. Po instruktažo, kuris vyko prieÅ¡ 6 val. ryto, nuvyko į (duomenys neskelbtini) g.

Instruktažo metu buvo akcentuota, kad negalima vartoti jokios prievartos prieÅ¡ mergaitę. Ä®vykio vietoje – namo kieme buvo minia žmonių, kurie stovėjo gyvai aptvėrę priėjimÄ prie namo. PareigÅ«nai vykdė antstolės S. V. nurodymus Å¡alinti kliÅ«tis, trukdančias įvykdyti teismo sprendimÄ : patraukti žmones, atrakinti kiemo vartus, ir pan. Prasibrovus prie namo, bandė patekti per užrakintas duris, prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigÅ«nai jas pjovė. Įėjus pro jas nebuvo galima patekti į kambarį, kur buvo vaikas ir kiti asmenys, nes durys buvo kažkuo užremtos.

Matė, kaip mergaitė stovėjo kambaryje, prieÅ¡ vitrininį langÄ , girdėjo, kaip S. V. garsiai Å¡aukė patraukti vaikÄ , jo netraumuoti. Buvo priimtas sprendimas patekti per vitrinines duris iÅ¡ kiemo, prieÅ¡gaisrinės tarnybos pareigÅ«nai bandė jas atidaryti, pjovė lankstus, laužė, ilgai nesisekė, kol sudaužius stiklÄ durys buvo atidarytos. Patekus į kambarį antstolė vėl pareikalavo paÅ¡alinius asmenis patraukti iÅ¡ kambario prieÅ¡ tai informavusi, kad vykdomas teismo sprendimo. Kambaryje buvę asmenys – įsidėmėjo N. V. tėvus, A.

S., Va. – geruoju nenorėjo iÅ¡eiti, jie buvo iÅ¡vesti. Galiausiai liko N. V. su mergaite. Ji sėdėjo N. V. ant kelių, N. V. buvo rankomis apkabinusi mergaitę per juosmenį, vaikas rankÄ buvo padėjęs jai ant kaklo. N. V. geranoriÅ¡kai neketino vaiko perduoti. Antstolė nuolat kartojo, kad vykdomas teismo sprendimas, bandė jÄ Ä¯kalbėti geranoriÅ¡kai perduoti vaikÄ , pokalbyje įtikinėjant N. V. jau dalyvavo ir psichologai, ir vaiko teisių apsaugos specialistai. Galų gale S. V. kreipėsi į jiems vadovavusį R.

O., kuris jiems nurodė paÅ¡alinti kliÅ«tį, t. y. N. V. Žinojo, kad ji teisėja, bet konkrečių nurodymų, kaip prieÅ¡ jÄ veikti, nebuvo duota. Jis jÄ vertino kaip kliÅ«tį, kaire ranka paėmė N. V. už rieÅ¡o, deÅ¡ine – už alkÅ«nės ir prispaudė rankÄ prie savęs, kad ji negalėtų judėti. Jos rankos, peties jis nelaužė. Jo kolega St. buvo N. V. iÅ¡ kitos pusės. N. V. bandė iÅ¡trÅ«kti, traukė rankas, pradėjo Å¡aukti „iÅ¡gamos“, „žertvos“, vadino kitokiais negražiais apibÅ«dinimais.

Mergaitės elgesio, reakcijos neįsidėmėjo, nes laikydamas N. V. rankÄ buvo nusukęs galvÄ nuo jos, paties vaiko paėmimo momento taip pat nematė. L. S. paėmus mergaitę, jis atsistojo, paleido N. V. rankÄ ir pajuto 2 smÅ«gius į savo deÅ¡inį skruostÄ . Jam sudavė N. V. Pasakė jai, kad be reikalo taip padarė. PeržiÅ«rėjęs vaizdo įraÅ¡Ä pamatė, kad buvo 3 smÅ«giai, iÅ¡ kurių vieno jis iÅ¡vengė. Po smÅ«gių pajuto fizinį skausmÄ , skaudėjo skruostÄ Å¡alia akies, todėl tÄ pačiÄ dienÄ nuvyko į (duomenys neskelbtini) klinikas, kur jam buvo iÅ¡raÅ¡ytas nedarbingumas, gal „Nimezilis“, gydytojai patarė dėti Å¡altį.

KitÄ dienÄ pamatęs, kad kraujosruvų nėra, skausmas praėjo, uždarė nedarbingumÄ . ReiÅ¡kia 2000 Eur civilinį ieÅ¡kinį, nes po jam suduotų smÅ«gių juto fizinį skausmÄ , patyrė neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų tiek tuo momentu, tiek dėl N. V. pasisakymų jau po įvykio. Ji nesigailėjo, per TV laidas apie jį buvo skleidžiami melagingi duomenys, ėmė bijoti dėl savo Å¡eimos, nes buvo atskleisti Å¡eimos duomenys, pergyveno dėl artimųjų saugumo, nerimavo, jog jie gali bÅ«ti persekiojami.

Nuo (duomenys neskelbtini) m. dirba policijoje, ir per tuos metus tai buvo pirmas kartas, kai jam taip buvo suduoti smÅ«giai. StresÄ jautė ilgai, dėl jo į gydytojus nesikreipė. Nukentėjusioji S. V. parodė, kad jos kaip antstolės kontorai 2011-12-21 buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo vykdomasis raÅ¡tas Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojantis atsakovę N. V. perduoti D. S. (K.) jos motinai L. S. Sprendimo dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, įpareigojimo perduoti vaikÄ bei laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nukreipta vykdyti skubiai, nustatant sprendimo vykdymo tvarkÄ ir terminÄ : nuo teismo sprendimo priėmimo dienos kasdien rengiant L.

S. ir D. S. (K.) susitikimus, kurių trukmė kaskart ilginama viena valanda, pradedant nuo 2 val. trukmės susitikimų iki bus pasiekta 6 val. susitikimų trukmė. Sprendimas turėjo bÅ«ti įvykdytas ne vėliau kaip per 14 dienų – iki 2011-12-30. L. S. ir jos dukters susitikimus ir vaiko perdavimÄ organizuoti buvo įpareigoti (duomenys neskelbtini) miesto ir (duomenys neskelbtini) rajono vaiko teisių apsaugos skyriai. Vykdomasis raÅ¡tas buvo priimtas vykdyti nenustačius jokių kliūčių. 2011-12-23 ji priėmė patvarkymÄ dėl teismo sprendimo vykdymo, kuriame buvo nurodyta N. V. laikytis (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo sprendime nurodytos rengiamų susitikimų tvarkos bei (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių skyrių 2011-12-22 sudaryto motinos ir vaiko bendravimo tvarkos grafiko.

Patvarkymai buvo iÅ¡siųsti visoms proceso Å¡alims. 2011-12-27 Vaiko teisių tarnybos pranešė, kad N. V. buvo įpareigota perduoti D. L. S. 2011-12-30 12 val. (duomenys neskelbtini) mokykloje. Jai, jos padėjėjoms, vaiko teisių specialistams atvykus į mokyklÄ nei N. V., nei D. S. (K.) mokykloje nebuvo – mergaitė buvo paimta iÅ¡ pamokų ir daugiau mokyklos nebelankė, vaiko perdavimas neįvyko. 2011-12-28 jos kontoroje buvo gautas pakartotinis Vaiko teisių apsaugos tarnybos raÅ¡tas dėl vaiko ir motinos bendravimo, kuriuo globėja N. V.

įpareigojama užtikrinti teismo sprendimo vykdymÄ , parengti D. S. (K.) susitikimams su motina ir užtikrinti mergaitės pristatymÄ Ä¯ numatytÄ bendravimo vietÄ . Å io reikalavimo kaltinamoji niekada nevykdė, teikė įvairiausius skundus, nuÅ¡alinimus, bet visos institucijos jos praÅ¡ymų netenkino. Buvo priimtas patvarkymas, kad mergaitę reikia perduoti (duomenys neskelbtini) AVPK patalpose 2012-01-10 14 val., bet tas perdavimas taip pat neįvyko, nes kaltinamoji mergaitės nepristatė. 2012-03-23 taip pat buvo bandoma įvykdyti teismo sprendimÄ , tačiau ir tai nepavyko dėl (duomenys neskelbtini) buvusių senelių K., A.

S. kaltės, kurie aktyviai pasiprieÅ¡ino. Perdavimas buvo nutrauktas siekiant nesužaloti, netraumuoti vaiko. 2012-04-18 N. V. pasiraÅ¡ytinai dar kartÄ buvo įteiktas patvarkymas perduoti dukrÄ L. S., tačiau ji gera valia Å¡io patvarkymo eilinį kartÄ neįvykdė. Todėl buvo nuspręsta teismo sprendimÄ vykdyti priverstinai. Teismo sprendimÄ dėl perdavimo vykdymo prievarta ji gavo 2012-03-22, tai buvo nuspręsta (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Buvo parengti keli sprendimo įvykdymo planai, jie buvo suderinti su policijos tarnybomis, vaiko teisių specialistais, psichologais. 2012-05-17 ryte ji atvyko į (duomenys neskelbtini), kur buvo mergaitė. Iki namo nebuvo galima privažiuoti, nes gatvė buvo užstatyta susirinkusių žmonių automobiliais, todėl iki (duomenys neskelbtini) ėjo pėsčiomis. Ji ėjo drauge su psichologe, apsupta policijos pareigÅ«nų. Jau čia žmonės nevykdė policijos pareigÅ«nų praÅ¡ymų netrukdyti. R. O. atidarė vartelius, jie įėjo į kiemÄ , kur buvo apie 90–100 žmonių minia, kuri skandavo „gėda“.

Jie buvo susispaudę, dangstėsi Lietuvos vėliavomis. Prieiga prie namo buvo apsunkinta, nes prie durų buvo didžiulė minia žmonių, jie buvo susistatę kėdes, užsibarikadavę, susikibę už rankų, giedojo Lietuvos himnÄ , nereagavo į jokius praÅ¡ymus. Gatvėje važinėjo specialus policijos automobilis, iÅ¡ kurio buvo girdėti skaitomas tekstas, kad yra vykdomas teismo sprendimas, kad žmonės tam netrukdytų, tačiau minia to nepaisė. Jos praÅ¡ymu R. O. davė nurodymÄ policijos pareigÅ«nams atlaisvinti keliÄ link namo, žmonės buvo patraukti prievarta.

Prasibrovus prie stiklinių namo durų viduje matė Va., buvo dar kažkokie asmenys, N. V. atvedė prie durų mergaitę, kažkÄ jai pasakė. Mergaitė daužė į stiklÄ , vis kartojo kažkokius žodžius, kurių per triukÅ¡mÄ nebuvo girdėti. Ji keletÄ kartų prašė N. V. mergaitę patraukti nuo stiklo, kad ji nebÅ«tų traumuojama, nes vaikui buvo baisu matyti tokius vaizdus, rėkiančius žmones. N. V. ir mergaitė pasitraukė tik tuomet, kai ji paprašė policijos pareigÅ«nų, prieÅ¡gaisrinės apsaugos darbuotojų laužti duris, nes niekas neketino jų geranoriÅ¡kai atidaryti.

IÅ¡ pradžių buvo iÅ¡laužtos įėjimo durys, tačiau durys iÅ¡ koridoriaus į kambarį taip pat buvo uždarytos, užremtos iÅ¡ vidaus, jų atidaryti nepavyko. Ji prašė, kad K. ir V. atidarytų kiemo vartelius, kad galėtų įvažiuoti automobilis, kuris turėjo iÅ¡vežti mergaitę. Siekiant nevilkinti teismo sprendimo vykdymo ji nusprendė į kambarį patekti per stiklines lauko terasos duris. Priėjus prie jų, namo viduje buvo matyti apie 10 žmonių. N. V. vėl pastatė mergaitę prie terasos durų, ji kažkÄ Å¡aukė.

Kambaryje buvusios Sk. ir K. jai rodė Å¡pygas. Eilinį kartÄ ji paprašė geranoriÅ¡kai atidaryti duris, tačiau niekas neketino to daryti. Po kiek laiko durys buvo iÅ¡laužtos, ji pateko į kambarį, kuriame buvo N. V., D. S. (K.), K., Sk., Va., Å ., dar maždaug 8–10 asmenų, kurių ji nepažinojo. Kambaryje policijos pareigÅ«nų paprašė atjungti ten esančias vaizdo kameras, nes buvo vykdomas teismo sprendimas, susijęs su mažamečiu vaiku. Policijos pareigÅ«nai kameras atjungė. Ji prisistatė, pasakė, kad vykdo teismo sprendimÄ , paprašė, kad patalpoje liktų tik N. V. ir D., tačiau kambaryje esantys žmonės Å¡io praÅ¡ymo nevykdė, neiÅ¡girdo ir nenorėjo girdėti.

To paties prašė ir R. O. Kai niekas iÅ¡ kambario neišėjo, policininkai juos iÅ¡vedė. Kaltinamoji N. V. sėdėjo ant kėdės, D. K. buvo jai ant kelių, jos buvo apsikabinusios. Mergaitė sakė, kad niekur neis, vadino jÄ â€ždurne“, „šlykÅ¡tyne“, bandė smÅ«giuoti į pilvÄ , sakė, kad bus taip, kaip ji nori. Paprašė N. V. padėti jai – sudėti vaiko rÅ«bus, padėti įkalbėti vaikÄ , kad jai bÅ«tų mažiau streso, kad vis tiek reikės vykti pas mamÄ , kad bÅ«tų lengviau vaiko teisių specialistams mergaitę įkalbėti vykti su mama, bet N. V.

į praÅ¡ymÄ nesureagavo. Ä®spėjo N. V., kad jei ji trukdys vaiko teisių specialistams bendrauti su mergaite, ji bus paÅ¡alinta kaip ir visi žmonės. Kaltinamoji paleido mergaitę, nuleido rankas, kurį laikÄ sėdėjo ramiau. Tačiau, kai tik vaiko teisių specialistėms pavykdavo užmegzti kontaktÄ su vaiku, N. V. įsikiÅ¡davo, ir tie pokalbiai vėl tapdavo beprasmiai. Ji pati ir policijos pareigÅ«nai buvo išėję iÅ¡ kambario, kuriame pasiliko N. V., mergaitė, vaiko teisių specialistės ir psichologė, jos bendravo apie 20–25 minutes.

Galiausiai vaiko teisių specialistės pasakė, kad vaiko nepavyksta įkalbėti, N. V. joms visiÅ¡kai nepadeda, todėl buvo nuspręsta pakviesti L. S., kad ji pati pasiimtų savo vaikÄ . Ä® kambarį įėjo L. S. su apsaugos darbuotoju ir advokatu G. Č., ji pasiėmė ant N. V. kelių sėdėjusiÄ mergaitę ir iÅ¡sinešė į automobilį. Tam paėmimui N. V. prieÅ¡inosi, todėl ji policijos pareigÅ«nų paprašė palaikyti N. V. rankas, kÄ jie ir darė. N. V. elgėsi agresyviai, spyrė L.

S., bandė į nugarÄ kÄ sti, o po to, kai policijos pareigÅ«nai paleido N. V. rankas, ji kelis kartus smogė policijos pareigÅ«nui. Kai L. S. iÅ¡sinešė mergaitę, ji kambaryje ant stalo paliko administracijos direktoriaus įsakymÄ dėl D. S. (K.) globos nutraukimo ir su pareigÅ«nais iÅ¡vyko iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimo vykdymas, galimi elgesio variantai su D. S. (K.) 2012-05-17, buvo smulkiai aptarti su įvairiomis vaikų psichologų bei psichiatrų grupėmis. Jie pateikė vertinimus, kaip turėtų bÅ«ti elgiamasi su mažamete.

Psichologas L. S., psichologų sÄ junga atsakė, kad situacija, kuomet mergaitė atplėšiama nuo suaugusiojo, kuris nepadeda iÅ¡vengti susidariusios krizinės situacijos, nėra traktuojama kaip fizinis smurtas. Tai gali bÅ«ti traktuojama kaip intervencija situacijai užbaigti ir grÄ Å¾inti vaikÄ motinai. Svarbiausia, kad tas veiksmas bÅ«tų atliktas labai greitai ir kiek galima netikėtai. Psichologai pasisakė, kad atsižvelgiant į tai, jog mergaitės artimieji, su kuriais ji tuo metu gyveno, gali aktyviai prieÅ¡intis teismo sprendimo įvykdymui, yra labai didelė tikimybė, jog mergaitės perdavimo metu reikės panaudoti fizinę jėgÄ prieÅ¡ asmenis, kurie Å¡iam procesui trukdys.

Nors tai gali emociÅ¡kai sukrėsti mergaitę, bet dėl susidariusios situacijos gali nepavykti to iÅ¡vengti. Jų vertinimu, mergaitė buvo tapusi jai svarbių suaugusių žmonių konflikto įkaite, ji buvo gÄ sdinama iÅ¡oriniu pasauliu, nuteikinėjama prieÅ¡ mamÄ ir skatinama iÅ¡sakyti savo nenorÄ bÅ«ti su ja. Tokia padėtis, trunkanti ilgÄ laikÄ , gali turėti didelių ir gilių pasekmių vaiko vystymuisi. Vaiko paėmimo kitokiu bÅ«du 2012-05-17 ir nebuvo galima atlikti, kaltinamoji tam aktyviai prieÅ¡inosi, nebendradarbiavo ir nesiekė padėti mergaitę mamai perduoti ramiai, be papildomo streso, nors perdavimui realiai nebuvo jokių kliūčių, reikėjo tik N. V. geranoriÅ¡kumo.

Ä®sitikinusi, kad jei kaltinamoji bÅ«tų norėjusi, nebÅ«tų buvę ir jokios minios prie jų namų (duomenys neskelbtini) gatvėje. Žinojo, kad N. V. tuomet dirbo (duomenys neskelbtini), bet neprašė atsakingų institucijų spręsti klausimÄ dėl jos imuniteto panaikinimo, nes manė, jog sprendimas bus įvykdytas be jokios prievartos. Mergaitė tuo metu buvo senelių, o ne N. V. namuose. Be to, antstolių reikalavimai yra privalomi visiems, be jokių iÅ¡imčių. PraÅ¡o priteisti jai 28962 Eur neturtinei žalai atlyginti, nes ji buvo sekama, apie jos asmeninį gyvenimÄ buvo renkama informacija, apie tai yra pasisakęs Å iaulių apygardos teismas 2019-05-30 nuosprendyje.

Toje byloje yra pateikti įrodymai, kad N. V. nuolat buvo perduodama informacija apie jos buvimo vietÄ , atliekamus veiksmus, jos automobilį. Buvo nuolatiniai pasisakymai žiniasklaidoje, internetiniuose puslapiuose, vieÅ¡oje erdvėje apie jos atliekamus neva neteisėtus veiksmus, buvo grasinančių komentarų, dėl ko buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, ne vienas asmuo nuteistas įvairiomis baudomis. Nuolat buvo menkinama jos kaip antstolės profesija. Buvo iÅ¡vieÅ¡inta informacija apie jos mažametę dukrÄ , dėl ko atsirado siÅ«lymai jÄ taip pat kam nors atiduoti.

Jos dukra taip pat patyrė labai nemalonias emocijas, dėl to ji turėjo pakeisti mokyklÄ . Dėl grasinimų jai buvo skirta valstybės apsauga, kas taip pat sukėlė daug įvairiausių nepatogumų: negalėdavo vykti kur nori, pasilikti pas tėvus pernakvoti, nes turėdavo nustatytu laiku grįžti namo, jÄ nuolat lydėdavo policijos pareigÅ«nai. Taip pat buvo sutrikdyta ir jos kaip antstolės kontoros veikla, jos darbuotojai nesijautė visiÅ¡kai saugÅ«s emociÅ¡kai, jiems taip pat pasitaikė grasinimų.

Mano, kad už tai atsakinga N. V., be kurios įtakos ir organizavimo žmonės nebÅ«tų jos persekioję. Nukentėjusioji L. S. parodė, kad visiÅ¡kai tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie yra tikslesni, nes Å¡iuo metu nuo įvykio praėjo daug laiko. Kiek pamena, (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2011-12-16 sprendimu buvo nuspręsta jai grÄ Å¾inti jos dukrÄ D. S. (K.). Su vaiko teisių specialistėmis, antstole, su N. V. buvo derinami vaiko perdavimo veiksmai. N. V. ne vienÄ kartÄ bandė iÅ¡vengti vaiko perdavimo, nors ji buvo (duomenys neskelbtini) ir puikiai suprato, kaip reikia vykdyti teismo sprendimus.

Buvo suderintas dukros perdavimas mokykloje, bet dukra iÅ¡ mokyklos buvo skubiai paimta, parvežta į N. V. namus, izoliuota nuo savo draugų, mokytojų. Buvo sutartas antras dukters perdavimas policijos komisariate, N. V. apie tai buvo įspėta, bet ji tuomet neatvežė dukros. Po to dukrÄ buvo bandoma jai perduoti senelių namuose per pasimatymÄ , tačiau ir tai nepavyko, nes sutrukdė namuose buvę seneliai. N. V. vieÅ¡ojoje erdvėje skelbdavo, kad mergaitė pati nenori važiuoti, nuolat nuteikinėdavo dukrÄ prieÅ¡ jÄ .

Jau po 2012-05-17 įvykio dukra jai pasakojo, kad prieÅ¡ jos ir dukters susitikimus, kurie buvo suplanuoti prieÅ¡ jos perdavimÄ , tiek K., tiek N. V., tiek A. S. jai nuolat sakydavo, jog mama jÄ nori parduoti pedofilams, jÄ nužudyti, kad jai dukra nerÅ«pi, kad gyva dukra gali likti tik bÅ«dama su jais. PrieÅ¡ susitikimus dukra buvo mokoma, kaip galima dažniau praÅ¡ytis į tualetÄ , kad mažiau laiko liktų praleisti su mama, liepdavo jÄ vadinti L., o ne mama, prieÅ¡ susitikimus buvo padedama kamera, jų susitikimai buvo filmuojami.

Dukra jai pasakojo, kad dažnai N. V. jÄ pastumdavo, už pakarpos patraukdavo, kad K. V. kartÄ užpylė jai ant rieÅ¡o klijų, dėl to yra likęs randas. Senelis K. jai yra trenkęs per veidÄ , K. žodžiais nuteikinėdavo, sakydavo, kad mergaitė jai nereikalinga, kad jos nemyli, nekenčia. Susitikimų metu matė, kad dukra kartais bÅ«davo neÅ¡variais rÅ«bais, skundėsi, kad karÅ¡tas maistas bÅ«davo retai, kad dažniau valgydavo ant stalo padėtus saldumynus. Ji jautė apmaudÄ , kad jÄ atskyrė nuo draugų, vaikas bijodavo kalbėti, tai atsispindėjo ir jų bendravimo metu. 2012-05-17 dukters paėmimo aplinkybes ji aptarė su antstole, advokatu.

Atvažiavus į kiemÄ (duomenys neskelbtini), ji pamatė dukrÄ , pastatytÄ prie stiklo. Dukra Å¡aukė, kad ji pedofilė, Å¡lykÅ¡tynė, kad nenori su ja gyventi. Kol laužė duris, mergaitė sėdėjo ant V. kelių jÄ apsikabinusi. Ji į namo vidų užėjo su advokatu G. Č. ir apsaugos darbuotojais. (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė, antstolė ne kartÄ prašė N. V. patraukti rankas, vykdyti teismo sprendimÄ . Ji to nevykdė, prieÅ¡inosi, aplinkui skambėjo riksmai, spiegimas, Å¡Å«ksniai, buvo koÅ¡maras.

Ji stengėsi atitraukti dukros rankas nuo N. V. rieÅ¡o, atplėšė jos rankas vienÄ po kitos, tuo metu pajuto 4–5 spyrius į pilvÄ , tačiau bÅ«dama Å¡oko bÅ«senos skausmo nejuto. Tos pačios dienos vakare ir kitÄ dienÄ jÄ Ä—mė pykinti, tai galėjo bÅ«ti ir dėl Å¡oko, ir dėl spyrio. Skaudėjo pilvo srityje. Pats paėmimas truko apie 2–3 minutes, buvo sunku atplėšti vaikÄ , tačiau tai padaryti pavyko. Ji nusinešė dukrÄ Ä¯ automobilį ir iÅ¡važiavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gatvės. Ji visiÅ¡kai patvirtino ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, kad ji ir jos vaikas nukentėjo, nes dukrai nuolat buvo formuojamas neigiamas fonas apie jÄ , kad ji yra pedofilė, Å¡lykÅ¡tynė, siaubas.

Dukros vaikystė buvo sugadinta dėl N. V. ir senelių aplinkos, kaltinamosios veiksmai buvo sÄ moningi, tyčiniai, savanaudiÅ¡ki. Vaikui buvo padaryta psichologinė žala visam gyvenimui, (duomenys neskelbtini). N. V. prieÅ¡ jÄ nuteikė visÄ LietuvÄ , bandė parodyti, kad ji yra monstras, pati baisiausia motina, žmonės pradėjo jos nekęsti. Dėl to ji ir dukra buvo priverstos iÅ¡važiuoti, dukra turėjo pradėti visai kitÄ gyvenimÄ . (duomenys neskelbtini). PraÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamosios 20000 Eur neturtinei žalai atlyginti. (duomenys neskelbtini).

ŽalÄ dukters sveikatai padarė kaltinamoji, nes ji tuo metu buvo dukters globėja, taigi atsakinga už jÄ . Du skirtingi teismai patvirtino, kad jos vaikas (duomenys neskelbtini) namuose buvo intelektualiai tvirkinamas. Jos (L. S.) nuomone, dukra patyrė didžiulę psichologinę traumÄ , todėl jai nebÅ«tų sveika grįžti į praeitį. Už teismo sprendimo nevykdymÄ iÅ¡ N. V. jai buvo priteista apie 24000 Lt, ji Å¡iuos pinigus gavo. Liudytoja G. D. parodė, kad 2012-05-17 ji vykdė savo tarnybines pareigas, dalyvavo (duomenys neskelbtini), vykdant antstolės patvarkymÄ ir teismo sprendimÄ .

Ji turėjo perduoti N. V. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymÄ , kuriuo buvo nutraukta D. K. globa. Iki Å¡io įvykio ji keletÄ kartų bendravo su D., dalyvavo jos apklausose, vykdavo į namus pas K., kur L. S. susitikdavo su dukra. Ji stebėdavo, kad bendravimo metu vaikui nebÅ«tų daroma neigiama įtaka. Tokių susitikimų buvo keletas. N. V. nesiėmė jokių veiksmų, kad vaiko perdavimas bÅ«tų sklandesnis. PrieÅ¡ingai, ji kaip įmanydama trukdė normaliam mergaitės perdavimui, nors informacijos, kaip tai padaryti sklandžiau, ji tikrai turėjo.

D. K. susitikimai su mama vyko N. V. namuose, susitikimų turėjo bÅ«ti nustatytas skaičius, per juos turėjo bÅ«ti pasiruoÅ¡ta mergaitės perdavimui. Kai ji atvažiuodavo į vaiko ir mamos susitikimus, jau tada tekdavo praeiti pro bÅ«rį žmonių, kurie jÄ filmuodavo, replikuodavo. Filmuojama buvo ir name. Mergaitės bendravimo su mama metu tvyrojo įtampa, psichologinis spaudimas tiek jai, tiek mergaitei, tiek L. S. Susitikimuose dalyvaudavo ir psichologai, mergaitė bÅ«davo įsitempusi, jautėsi nesaugiai, nes nuolat buvo darinėjamos kambario durys, artimieji stengdavosi užeiti ir klausinėti įvairiausių dalykų.

Kai kambario durys bÅ«davo uždarytos, girdėdavosi vaiko klegėjimas, dÅ«kimas. 2012-05-17 į (duomenys neskelbtini) gatvę atvyko ryte. Gatvėje, prie namo, buvo minia žmonių. Ji, E. T., psichologė, S. V. ėjo link namo apsuptos pareigÅ«nų, kurie saugojo ir sudarė galimybę patekti į namÄ . Ä® S. V. praÅ¡ymus atidaryti duris nebuvo jokios reakcijos, todėl gaisrininkai Å¡alino kliÅ«tis – su įranga laužė, pjovė duris. Name tuo metu buvo kaltinamoji, jos tėvai, buvo ir daugiau kitų žmonių.

Laužiant duris mergaitė buvo prie lango, tikrai matė įvykius. Visi specialistai namo viduje prašė kaltinamosios vaikÄ perduoti motinai, bet kaltinamoji visiÅ¡kai nereagavo. L. S., naudodama bÅ«tinuosius fizinius veiksmus, pasiėmė vaikÄ iÅ¡ kaltinamosios, kuri tÄ dien jau nebuvo globėja. N. V. neparuošė vaiko, nesudarė galimybių vaikÄ perduoti motinai, pati kėlė mergaitei įtampÄ . O ji turėjo mergaitę palaikyti psichologiÅ¡kai, padrÄ sinti, bÅ«ti aktyvi, kad perdavimas bÅ«tų sklandesnis.

Tuo momentu, kai L. S. pasiėmė dukrÄ , D. sėdėjo ant kelių N. V.. Kaip ji elgėsi, matyti iÅ¡ įvykio vaizdo įrašų : ji rėkė, keikėsi, kai tik mergaitė nurimdavo, ji sujudindavo kelius, kad vaikas pradėtų Å¡aukti. Ji kėlė įtampÄ , sumaiÅ¡tį, triukÅ¡mÄ . Mergaitės perėmimas baigėsi, kai L. S. pasiėmė vaikÄ ir išėjo iÅ¡ namo. N. V. buvo paliktas įsakymas, kuriuo panaikinta globa. Ji matė, kaip N. V. spardė pareigÅ«nus, kurie jos rankas laikė už nugaros, spyrė L.

S., kažkam bandė kÄ sti. Girdėjo N. V. sakant „dabar jums bus, žertvos“. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl globos panaikinimo N. V. buvo priimtas vaiko paėmimo dienÄ , su juo kaltinamoji buvo supažindinta patekus į namÄ . Liudytoja E. T. parodė, kad 2012-05-17 apie 6 val., pagal iÅ¡ anksto parengtÄ planÄ , vykdant antstolės patvarkymÄ , atvyko į (duomenys neskelbtini) gatvę kartu su antstole, policijos pareigÅ«nais, G. D., psichologe. Buvo labai daug žmonių, jie supo visÄ namÄ , įėjimÄ .

Antstolė prie namo garsiai informavo, kad bus vykdomas teismo sprendimas, paprašė visų žmonių netrukdyti, tačiau minia nesiskirstė. Antstolės iÅ¡ anksto paruoÅ¡tame patvarkyme buvo nurodyta, kÄ kiekvienas turi daryti vaiko paėmimo metu. Buvo iÅ¡laužtos kelios durys, iÅ¡daužtas vitrininis stiklas. VisÄ procedÅ«rÄ matė mergaitė, kuri globėjos buvo atvesta prie lango. Prieiti prie vitrininio lango buvo sudėtinga, nes buvo suneÅ¡tos kėdės, stalai. Patekus į namÄ , mergaitė sėdėjo N. V. ant kelių.

Ji, kaip vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė, turėjo mergaitei paaiÅ¡kinti, kas vyksta, stengtis sumažinti įtampÄ . Antstolė paprašė paÅ¡alinti iÅ¡ patalpos paÅ¡alinius žmones, artimuosius, kurie trukdė bendrauti su D. Buvo iÅ¡vesti iÅ¡ patalpos ir mergaitės seneliai. N. V. trukdė jai bendrauti su D., nuolat pertraukinėjo, garsiai Å¡aukė „nelieskit vaiko, netraumuokit vaiko“. Nepavykus užmegzti kontakto su mergaite, antstolė paprašė paÅ¡alinti N. V. Toliau viskas vyko labai greitai, tiksliai nepamena.

G. D. pasakė, kad vaikas bus perduodamas mamai, kambaryje atsirado L. S. Tada V. vėl kažkÄ mergaitei paÅ¡nabždėjo į ausį, abi susikabino ir kartu rėkė. Mama bandė mergaitę imti iÅ¡ V., matė, kaip pastaroji bandė atstumti mergaitės mamÄ . SmÅ«gių nematė, nes buvo didžiulis sujudimas. Matė, kaip policijos pareigÅ«nai už kėdės užlaužė N. V. rankas, mama bandė paimti mergaitę, o N. V. S. buvo įrėmusi kojÄ Å¾emiau pilvo, bandė jÄ nustumti. Ji (E. T.) padėjo atitraukti mergaitės rankÄ nuo V. ar nuo kėdės, po to mama iÅ¡sinešė vaikÄ padedama advokato.

Vaiko paėmimo metu jos, psichologės, antstolė, policijos pareigÅ«nai norėjo vykdyti teismo sprendimÄ gražiai, be pykčių. Bet kadangi buvo pasiprieÅ¡inimas nuo pat pradžių, reikėjo panaudoti bÅ«tinuosius veiksmus – žmonių iÅ¡neÅ¡imÄ , rankų užlaužimÄ . Tai buvo iÅ¡imtiniu atveju leisti naudoti veiksmai, kurie buvo iÅ¡ anksto suderinti ir aptarti patvarkyme. GeranoriÅ¡kai įvykdyti teismo sprendimÄ nebuvo galimybės, nes N. V. niekada to nesiekė, tam trukdė N. V. negeranoriÅ¡kumas, prisidengimas vaiku, ji nuolat kartojo, kad „vaikas nenori, aÅ¡ to nedarysiu“. 2012-05-17 kalbindama D. bandė jÄ liesti, duoti žaislÄ .

Tačiau tai nebuvo jokie prievartiniai veiksmai. Ä®sakymas dėl globos panaikinimo buvo, įvykio pabaigoje D. padėjo jį ant kėdės ar ant stalo. Ji turėjo ir į namÄ atsinešė antklodę, nes taip patarė psichologai, be to, buvo ankstyvas rytas, vėsu. Kas iÅ¡nešė antklodę, nematė. Su Å¡ia globos byla ji pradėjo dirbti nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio, ir nuo pat pradžių, kai 2011 m. gruodžio mėnesį buvo priimta (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutartis, buvo bandoma su globėja susitarti, kad vaikas turėtų bÅ«ti paruoÅ¡tas perdavimui mamai.

Jau tada N. V. nuolat trukdė tiek bendravimo metu, tiek derinant pasimatymų laikÄ , vietas. Ji suprato, kaip viskas turi bÅ«ti, bet realių ketinimų atiduoti vaikÄ mamai neturėjo. Iki 2012-05-12 vaiko ir mamos normalaus ryÅ¡io nepavyko atkurti. Nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio vaiko nuostata buvo neiti gyventi pas mamÄ , bet mergaitė negalėjo to paaiÅ¡kinti. Per visÄ globos laikotarpį N. V., kaip globėjos, pažeidimų nebuvo užfiksuota, buvo nebent pastabų, kad prie vaiko ji nekalbėtų neigiamai apie mergaitės motinÄ .

Nebuvo nustatyta, kad mergaitė bÅ«tų buvusi žalojama ar muÅ¡ama. Liudytoja N. M. parodė, kad ji asmeniÅ¡kai darbe ir gyvenamojoje vietoje N. V. įteikė du antstolės S. V. patvarkymus dėl teismo sprendimo perduoti D. K. motinai vykdymo. N. V. su antstole nieko nederino ir neieÅ¡kojo bÅ«dų, kaip vaikÄ perduoti geranoriÅ¡kai, prieÅ¡ingai – ji tik trukdė. Su vaiko teisių specialistais ji keletÄ kartų buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje mergaitės susitikimų su L. S. metu. Susitikimų metu mergaitė dažniausiai žiÅ«rėdavo į močiutę K., ji nebuvo tinkamai paruoÅ¡ta perdavimui.

Mergaitė nesutiko eiti gyventi pas motinÄ , nes ji tam nebuvo pasirengusi, praktiÅ¡kai jos nematė, su ja negyveno. 2012-05-17 įvykio metu ji (duomenys neskelbtini) gatvėje nebuvo. Liudytojas G. Č. parodė, kad jis, kaip advokatas, atstovavo L. S. Buvo priimtas teismo sprendimas, pagal kurį N. V., kaip globėja, turėjo perduoti D. motinai, tačiau ji atsisakė šį sprendimÄ vykdyti. Po ilgų derinimų ir įkalbinėjimų buvo priimtas antstolės ir policijos sprendimas vykdyti sprendimÄ priverstine tvarka.

Policijos departamente buvo aptarinėjamas vaiko paėmimo planas, aptariamos visos situacijos, kurios galėjo įvykti. PareigÅ«nai svarstė galimybę, kad paėmimo metu gali bÅ«ti pakenkta mergaitei ir kitiems asmenims, kurie bandys paimti vaikÄ . 2012-05-17 vykdant sprendimÄ dalyvavo L. S., policijos pareigÅ«nai, antstolė, vaiko teisių apsaugos specialistai, psichologai. Atvykus į vietÄ , buvo minia žmonių, kurie fiziÅ¡kai blokavo patekimÄ Ä¯ namÄ , namo durys buvo uždarytos. Minios dalyvavimas buvo organizuotas, gerai kontroliuojamas, buvo naudojamos ryÅ¡io priemonės, derinami veiksmai.

Minioje buvo žmonės, kurie valdė pačiÄ miniÄ ir reguliavo, kas kÄ turi daryti. Sėdint policijos automobilyje ir laukiant, kada bus galima patekti į namo vidų, buvo aiÅ¡kiai matyti, kaip policijos pareigÅ«nai reikalavo atskirų asmenų pasitraukti nuo lango, nuo durų, žmonės jiems nepakluso. Tada pareigÅ«nai paimdavo už parankių, iÅ¡vesdavo iÅ¡ kiemo prie kito stovinčio automobilio. Jei policijos pareigÅ«nai tuos žmones paleisdavo, jie vėl grįždavo į savo vietas, sudarydavo skydÄ , kad pareigÅ«nai nepatektų į namÄ .

Minia buvo pavaldi N. V. Dalyvavo jos teta, sÅ«nus, kiti asmenys. Antstolės nurodymus įsileisti į namÄ ir perduoti vaikÄ N. V. atsisakė vykdyti, todėl buvo priimtas sprendimas iÅ¡daužti langÄ ir patekus į vidų pačiai mamai paimti vaikÄ . Ä® namo vidų jis įėjo su L. S., buvo policijos pareigÅ«nai, antstolė S. V., psichologė. N. V. sėdėjo ant kėdės, jai ant kelių sėdėjo D., apsikabinusi V. kaklÄ . N. V. per juosmenį buvo apsikabinusi mergaitę. Jai buvo liepiama atitraukti rankas nuo mergaitės tam, kad bÅ«tų galima paimti D., bet V. atsisakė tai daryti.

Mergaitė buvo iÅ¡treniruota, kad apsikabintų N. V. kaklÄ , kad nebÅ«tų galima jos paimti. Kaltinamoji buvo sukoncentravusi dėmesį į vaikÄ ir į antstolę. Po prezidentės pareiÅ¡kimo, kad prie vaiko negalima liestis, buvo baimė, kad policijos pareigÅ«nai fiziÅ¡ki neliestų vaiko, todėl buvo priimtas sprendimas, kad vaikÄ paimtų pati mama. Antstolė nurodė N. V. paÅ¡alinti kaip kliÅ«tį, todėl policijos pareigÅ«nai užlaužė jos rankas, ir tada L. S. paėmė mergaitę nuo V. kelių.

Matė, kaip V. sudavė policijos pareigÅ«nui, spyrė L. S., kad pasitrauktų. Jis buvo Å¡alia, žiÅ«rėjo, kad mergaitė neiÅ¡kristų iÅ¡ rankų, nes iÅ¡ patalpos reikėjo iÅ¡eiti per iÅ¡daužtÄ langÄ . Jis ir L. S. su mergaite įsėdo į privažiavusį policijos automobilį, iÅ¡važiavo iÅ¡ kiemo. Tuo metu, kai L. S. ėmė mergaitę, V. bandė jai spirti, bandė suduoti policijos pareigÅ«nams, bandė kÄ sti L. S. N. V. viso proceso metu trukdė sprendimo vykdymui, atsisakė geranoriÅ¡kai tai padaryti, visÄ laikÄ kartojo, kad pati mergaitė atsisako eiti pas mamÄ , kad mamos bijo.

Mergaitės ir motinos susitikimai buvo vykdomi (duomenys neskelbtini)g., nes N. V. neiÅ¡leido mergaitės kitur. Mergaitė lankė mokyklÄ , bet, kai buvo priimtas teismo sprendimas mergaitę grÄ Å¾inti mamai, tada mergaitė pradėjo mokytis iÅ¡ namų tam, kad neiÅ¡eitų iÅ¡ tos aplinkos, kad niekas negalėtų įvykdyti teismo sprendimo. L. S. jam minėjo, kad jos bendravimas su dukra buvo apsunkintas: jų buvimas kartu buvo nuolat pertraukiamas, D. buvo siÅ«loma eiti valgyti ar dar kažkur. Liudytoja A.

S. parodė, kad 2012-05-17 ji nakvojo pas N. V. namuose. Kadangi kovo 23 d. jau buvo bandoma pagrobti mergaitę, jos sesuo L. K. buvo įsibaiminusi, prašydavo jos pasilikti nakčiai. Kartu būdavo ir N. V. Švintant (duomenys neskelbtini) gatvėje prasidėjo mašinų judėjimas, pasirodė policija. Kiemas buvo pilnas žmonių, namo viduje buvo kunigai M. M., J. V., P. J., ji, T. S., K., N., V. N., R., kurio pavardės nepamena, buvo Š.. Matė, kaip viduje buvęs P. J. užrėmė įėjimo duris. (duomenys neskelbtini) g. jis buvo dažnas svečias.

N. prašė duris atidaryti, bet jis neklausė. Kažkur dingo raktas. Visi buvo pasimetę, garsiai meldėsi. N. sėdėjo ant kėdės, mergaitė buvo jÄ apkabinusi. Ji negalėjo atidaryti durų, ji visÄ laikÄ buvo su mergaite. Buvo iÅ¡laužtos kelios durys, nes P. J. neatidarė durų iÅ¡ vidaus, be to, ir mergaitė prašė nieko neleisti. Ä® kambarį įėjo antstolė, policininkai. Pirmiausia jie nusuko kameras, visus kaip kliÅ«tis pradėjo iÅ¡vedinėti iÅ¡ kambario. Ji su L. K. nesiprieÅ¡ino, norėjo tik stebėti, kas vyksta viduje, kad prieÅ¡ vaikÄ nebÅ«tų vartojamas smurtas, bet buvo iÅ¡vestos. 2012-03-23 pareigÅ«nų ji buvo sumuÅ¡ta, iÅ¡muÅ¡tas dantis.

JÄ , o netrukus, ir seserį nuvedė į maÅ¡inÄ , nuvežė į policijÄ . TÄ pačiÄ dienÄ grįžo į namus, namai buvo nusiaubti. Kaip vyko pats mergaitės paėmimas, ji nematė. Iki 2012-05-17 D. K. gyveno senelių namuose, ji niekada nesutiko eiti gyventi pas savo mamÄ , sakydavo, kad visada liks su N. Kovo 23 d. po pietų turėjo atvykti Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės susitikti su mergaite, turėjo dalyvauti ir globėja N. V. Apie 11–12 val. atvyko specialistės, buvo dar Sta., apsaugininkai, buvo S. Griebė mergaitę neÅ¡ti, L.

K. parvertė ant žemės, mergaitė griÅ«dama apsikabino močiutę. S. pradėjo tampyti mergaitę, kuri buvo įsikibusi į močiutę. Smurtavo tie, kurie saugojo S. ir mergaitę. Ji vienam iÅ¡ apsaugininkų norėjo nutraukti kaukę, tai jis kumščiu smogė jai į veidÄ , iÅ¡mušė dantį. Mergaitę S. tempė už kaklo. Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja prašė nutraukti smurtÄ prieÅ¡ mergaitę. Po kiek laiko grįžo į namus N., kuriai nebuvo praneÅ¡ta apie vaiko perdavimÄ motinai.

Liudytoja L. K. apie 2012-05-17 įvykį paimat D. K. iÅ¡ jos namų davė iÅ¡ esmės tapačius parodymus, kaip ir liudytoja A. S. Paties mergaitės paėmimo ji nematė, nes policijos pareigÅ«nų buvo iÅ¡vesta iÅ¡ namo. Ji papildomai parodė, kad D. visada sakydavo, jog su L. negyvens, kad pas jÄ ateina visokie vyrai, su ja negražiai elgiasi. Ä®vykio metu visi buvo strese, ji pati negalėjo atidaryti durų, nes sunkiai vaikÅ¡to. PaÅ¡aliniai žmonės jau kelis mėnesius rinkosi prie jų namo patys, jų niekas nekvietė, ji neprašė jų skirstytis, nes vyko susidorojimas, neteisybė. 2012-05-17 N. prašė atidaryti duris, kol jos dar nebuvo iÅ¡laužtos, sakė tai P. J..

Tačiau durų niekas neatidarė, raktai dingo. Å io įvykio metu ji galėjo keikti antstolę, kitus, nes tuo metu dėl streso galėjo sakyti bet kÄ , bet kam. Nei N., nei ji prieÅ¡ D. nėra net pirÅ¡to pakėlusi. Po paėmimo su mergaite nėra bendravusi. Ji L. S. yra sumokėjusi beveik 6000 Eur, bet už kÄ , tiksliai nežinojo. 2012-03-23 buvo pirmas bandymas paimti mergaitę, todėl nuo tos dienos N. miegojo pas juos, nes jos bijojo tų vadinamų policininkų. TÄ dien kieme buvo daug žmonių, daug policininkų, buvo ta pati antstolė, namuose buvo ji ir jos vyras.

N. V. su antstole buvo sutarusi, kad 16 val. grįš ir mergaitę perduos, o antstolė atėjo apie 10–11 val., kai N. buvo darbe. Dar buvo kažkokia psichologė, kalbėjo užsidariusios su mergaite kambaryje. Po pokalbio vienas iÅ¡ policininkų pasak „imam“, mergaitė įsikabino į jÄ . Vienas iÅ¡ mergaitės apsaugininkų jai spyrė į kojas, ji pargriuvo, bet mergaitė laikėsi stipriai į jÄ Ä¯sikabinusi. Atlėkė S., kiek galėjo plėšė mergaitę, viena iÅ¡ vaiko teisių skyriaus specialisčių garsiai Å¡aukė, prašė nutraukti stumdymÄ si, neleido mergaitės paimti prievarta.

Mergaitę apdraskė, ji buvo visa raudona, verkė, buvo iÅ¡kviesta greitoji. Po to jÄ apie mėnesį vežiojo pas psichologus. KartÄ ji parsivežė D. iÅ¡ mokyklos, bet negalėjo pasakyti kodėl. Mergaitė tuo metu jau buvo saugoma. Savo parodymus apie tai ji patvirtino tyrimo metu, kuriuose teigė, jog apie 2011-12-16 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo sprendimÄ grÄ Å¾inti D. K. mamai L. S. ji sužinojo iÅ¡ jai skambinusių žmonių. Tuomet nuėjo pas mergaitę į mokyklÄ ir jÄ parsivedė į namus.

Jai pasakė, kad vis tiek jÄ turbÅ«t pasiims mama, dėl ko D. pradėjo vemti, verkti, sakė, kad niekur nevažiuos, kad nenori gyventi su mama. Tuomet buvo tik ji su D. (6 t., 61–62 b. l.). Liudytoja D. M. parodė, kad kaip socialinė darbuotoja bendrauti su N. V. Å¡eima ji pradėjo 2010 metais, kai dirbo VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini), kuris turėjo bendradarbiavimo sutartį su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybe, Vaiko teisių skyriumi dėl visų procesų, susijusių su vaikų globėjų vertinimu, atranka, mokymu ir globos kokybės vertinimu.

Jai teko vertinti globos kokybę. Tai buvo eilinė procedÅ«ra, kurios metu einama į globėjo namus, kalbama su globėju, vaiku, jie atsako į iÅ¡ anksto parengtus klausimus, ir tada raÅ¡omos rekomendacijos globėjams. 2012 m. gegužės mėnesį vaikas buvo paimtas, ji tÄ dien nedalyvavo. Paskutinis jų vizitas globėjos namuose buvo gegužės mėnesio pradžioje, kai jau buvo priimtas sprendimas grÄ Å¾inti vaikÄ . Buvo paraÅ¡ytos rekomendacijos saugoti D. nuo vieÅ¡umo, kad ji negirdėtų neigiamos nuomonės, kalbų apie savo biologinę mamÄ .

Jai teko raÅ¡yti globos įvertinimus, jie turėtų bÅ«ti byloje. Jai neteko dalyvauti S. tiesiogiai bendraujant su dukra, bet jų vizitų metu mergaitė apie mamÄ kalbėti nenorėjo. Jos nuomone, gal vaikas jautė mamai pyktį, nuoskaudÄ . Kai lankėsi pas D., jai buvo 6–7 metai, ji buvo maža. Paprastai, tokio vaiko nuomonę formuoja jo patirtis ir aplinka, todėl abu Å¡ie faktoriai darė įtakÄ d. N. V. ir seneliai manė, kad vaiko perdavimas mamai neatitinka mergaitės interesų, nes mergaitė nenori grįžti pas mamÄ .

N. V. sakydavo, kad ji neprieÅ¡tarauja vaiko grÄ Å¾inimui mamai, bet pats vaikas to nenori. N. V. kaip globėjai ji neturėjo pretenzijų, visos gebėjimų grupės atitiko, ji neprieÅ¡taravo, kad bÅ«tų kalbama su vienu vaiku, nedalyvaujant kitiems namiÅ¡kiams. Iki 2012-05-17 ji nematė priežasčių, kad dėl globėjų kaltės globa turėtų bÅ«ti panaikinta. Kai su D. jos likdavo kambaryje dviese, mergaitė buvo aktyvi, rodydavo savo žaislus, su ja žaisdavo, aktyviai bendraudavo, buvo judri, labiau norėjo žaisti, o ne kalbėti.

Tarp mergaitės ir senelių buvo geras, natÅ«ralus ryÅ¡ys. Nepamena, kad D. jai bÅ«tų pasakojusi, jog seneliai jÄ muÅ¡a, kad N. jÄ vienÄ užrakina kambaryje, kad K. V. jÄ muÅ¡a. Jei bÅ«tų nustatytas toks smurto faktas, iÅ¡ karto bÅ«tų sprendžiama apie vaiko paėmimÄ . Su N. mergaitės santykiai buvo artimi, Å¡ilti, ji sakydavo, kad nori gyventi su N. Vaikas iÅ¡sakė, kad nenori grįžti pas L. Jos, kaip specialistės, nuomone, prioritetas visuomet teikiamas vaiko biologinei Å¡eimai. Globos kokybė nėra lemiantis veiksnys, jei teigiami pokyčiai įvyksta biologinėje Å¡eimoje.

Jei specialistai įvertina, kad biologinėje Å¡eimoje įvyko kažkas teigiamo ir iÅ¡nyko priežastys, dėl kurių vaikui buvo paskirta globa, vaikas turi augti su biologiniais tėvais, nes tai numato įstatymas. Å iuo atveju teismo sprendimas grÄ Å¾inti vaikÄ Ä¯ biologinę Å¡eimÄ ir buvo priimtas todėl, kad iÅ¡nyko priežastys tęsti vaiko globÄ . Vaiko nuomonė turi bÅ«ti iÅ¡klausoma, ji yra svarbi ir į jÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama. Liudytojas R. O. parodė, kad 2012-05-17 jis buvo paskirtas grupės, kuri turėjo užtikrinti antstolės S. V. saugumÄ vykdant mergaitės perdavimÄ jos motinai, vadovu.

Pradžioje vyko pareigÅ«nų instruktažas, kaip reikia elgtis, į kÄ atkreipti dėmesį. Vyko į (duomenys neskelbtini). Ten buvo susibÅ«rę nemažai žmonių, kurie trukdė antstolei patekti į namÄ . Jis klausė antstolės reikalavimų ir perduodavo juos policininkams. Kiek pamena, pagrindinės namo durys buvo užremtos iÅ¡ vidaus, todėl antstolė nurodė atidaryti terasos duris. Tai padarė ugniagesiai. Patekus į namo vidų, jame buvo keletas žmonių, tarp jų ir N. V. N. V. sakė, kad mergaitei stresas, daug pareigÅ«nų, prašė kad jie paliktų patalpÄ , todėl jis paprašė pareigÅ«nų iÅ¡eiti.

Name liko jis, N. V., S. V. Visi prašė N. V. netrukdyti vykdyti teismo sprendimÄ , bet ji į tai nereagavo. Name buvę žmonės buvo paÅ¡alinti kaip kliÅ«tys, nes jie atsisakė geranoriÅ¡kai iÅ¡eiti. Buvo antstolės praÅ¡ymas kaip kliÅ«tį paÅ¡alinti ir N. V., nes ji aktyviais veiksmais prieÅ¡inosi. Ji tuo metu sėdėjo ir laikė ant kelių mergaitę. M. G. su dar vienu pareigÅ«nu N. V. laikė už rankų, nes ji tuo metu mergaitę laikė apsikabinusi ir neleido jai pasitraukti iÅ¡ vietos.

Atėjo S. kartu su Č., motina pasiėmė mergaitę ant rankų ir iÅ¡sinešė iÅ¡ namo. Mergaitė buvo pasimetusi, aiÅ¡kiai jautė stresÄ . Tarp N. V. ir M. G. įvyko konfliktas, N. V. jam sudavė į veidÄ . N. V. grasino, kad geruoju jiems tai nesibaigs. Tiek antstolė, tiek jis nuolat garsiai prašė visų žmonių netrukdyti antstolei, žmonės turėjo tai girdėti, nes ir prie namo buvo nuolat transliuojamas garso įraÅ¡as iÅ¡ policijos automobilio, kad žmonės netrukdytų vykdyti teismo sprendimo, nedarytų kliūčių.

Prie namo galėjo bÅ«ti susirinkę daugiau nei 100 žmonių, buvo gauta informacija, kad kai kurie asmenys gali siekti susideginti, todėl pareigÅ«nai buvo pasiruošę ir specialias priemones liepsnai užgesinti. Jis matė, kaip N. V. dar prieÅ¡ patenkant į namÄ atvedė mergaitę prie lango, rankas laikė mergaitei ant pečių. Instruktažo metu buvo kalbama, kad nereikia vartoti perteklinės jėgos, kuri nebuvo labiau apibrėžta. Jis žinojo, kad N. V. buvo tos mergaitės globėja, jėgos panaudojimas prieÅ¡ jÄ detaliau nebuvo apibrėžtas.

Policijos pareigÅ«nai buvo papraÅ¡yti vykdyti antstolės reikalavimus. Jis visiÅ¡kai patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2012-05-17 įvykio metu jis, kaip kliūčių Å¡alinimo grupės vyresnysis, turėjo užtikrinti antstolės ir vaiko teisių apsaugos specialistės saugumÄ . Grupėje buvo pareigÅ«nai iÅ¡ (duomenys neskelbtini) AVPK ir du pareigÅ«nai iÅ¡ (duomenys neskelbtini) AVPK – E. P. ir Ž., kurie dokumentavo (darė vaizdo ir garso įraÅ¡us) įvykių eigÄ . (duomenys neskelbtini) namo kieme pamatė susibÅ«rusiÄ Å¾monių miniÄ , iÅ¡ kėdžių buvo pastatytos improvizuotos barikados, žmonės giedojo TautiÅ¡kÄ giesmę.

Nepaklusę policijos reikalavimams žmonės buvo sulaikyti, tačiau kiek tokių buvo, jis nežino, tuo užsiėmė kita grupė. Per namo vitrininį langÄ kambaryje buvo matyti N. V., K., K., Va., dar vienas dvasininkas, S. ir daugiau asmenų. Kambaryje buvo ir mažametė D. K., kuri sėdėjo prie stalo. Kai antstolė priėjo prie lango, V. atvedė mergaitę prie stiklo, abi rankas uždėjo ir laikė jai ant pečių. Stiklinės terasos durys nebuvo iÅ¡ vidaus užrakintos – pakako pasukti rankenÄ .

Jas atidarė ugniagesys-gelbėtojas. Namo viduje antstolė paskelbė, kad ji atvyko vykdyti teismo sprendimÄ (nurodė datÄ , teismÄ ) perduoti vaikÄ motinai, nurodė V. sudėti vaiko rÅ«bus, žaislus, kitus daiktus ir reikmenis. Jis tada garsiai paskelbė, kad jei bus trukdoma teisėtiems antstolės veiksmams, trukdančių asmenų atžvilgiu gali bÅ«ti pavartota prievarta. Kadangi V., K. ir kiti su jais buvę asmenys rėkė, spiegė, Å¡aukė, kad niekur neis, vaiko neduos, į antstolės reikalavimÄ , kad patalpoje liktų tik globėja ir vaikas, nereagavo, antstolė pasakė, kad Å¡ie asmenys trukdo teismo sprendimo vykdymui, yra kliÅ«tis teismo sprendimo vykdymui ir juos reikia iÅ¡ patalpos paÅ¡alinti.

Tada jis policijos pareigÅ«nams davė nurodymÄ paÅ¡alinti iÅ¡ patalpos visus asmenis, iÅ¡skyrus globėjÄ ir vaikÄ . Taip pat antstolė pareikalavo nutraukti įrašų darymÄ kameromis, kurios buvo namo viduje. Viduje buvusius kai kuriuos žmones policijos pareigÅ«nai iÅ¡vedė, kai kuriuos iÅ¡nešė iÅ¡ patalpos. Mergaitė sėdėjo V. ant kelių, ji mergaitę laikė apsikabinusi per juosmenį. Mergaitė buvo įsiaudrinusi, prašė grÄ Å¾inti senelius. JÄ bandė kalbinti VTAS specialistė, bet mergaitė sakė, kad nenori niekur eiti.

Matė, kaip V. kažkÄ jai Å¡nibždėjo į ausį. VTAS specialistė bandė mergaitei paduoti kamuoliukÄ , prisilietė tuo kamuoliu prie mergaitės, V. pradėjo spiegti „nelieskit mergaitės, tai prievarta“. N. V. reikalavo, kad psichologė prisistatytų, pasakytų savo vardÄ , pavardę. Viena iÅ¡ VTAS specialisčių pasakė jam ir antstolei, kad V. joms trukdo bendrauti su mergaite, todėl antstolė įspėjo V., kad ji bus paÅ¡alinta. N. V. nuėmė rankas nuo mergaitės, pareiÅ¡kė, kad nieko nedaro, tačiau po kurio laiko ji vėl įsikiÅ¡o į mergaitės ir specialistės pokalbį, antstolė jÄ perspėjo, tačiau V. nelabai reagavo.

Galiausiai antstolė nurodė V. paÅ¡alinti kaip kliÅ«tį. Ji taip pat pasakė, kad turėtų ateiti mergaitės motina ir vaikas turi bÅ«ti perduotas jai. L. S. atėjo su apsaugos darbuotojais, trumpai pabendravo su antstole. Pamačiusi S., V. pradėjo tiesiog staugti, be žodžių, tiesiog staugė, apsikabino mergaitę, tada pradėjo rėkti ir mergaitė. Jo nurodymu, du policijos pareigÅ«nai priėjo prie N. V., paėmė jÄ už rankų, atitraukė jas į Å¡onus, o S. nuo V. kelių paėmė mergaitę.

Kai S. su mergaite išėjo, V. iÅ¡vadino visus policijos pareigÅ«nus, antstolę, VTAS specialistes iÅ¡gamomis, Å¡iukÅ¡lėmis ir pan. Matė, kaip antstolė ant stalo padėjo kažkokį dokumentÄ . V. jam pagrasino, kad jis iÅ¡sigimėlis ir jam dabar nebe gyvenimas, ar kad jis negyvens (8 t., 157–159 b. l.). Liudytojas M. M. parodė, kad 2012-05-17 apie 4 val. ryte jis atvyko į (duomenys neskelbtini) gavęs SMS žinutę, aptarė jÄ su J. V. Atvyko kaip neabejingas pilietis. Jis buvo namo viduje, matė mergaitę, kuri prieÅ¡inosi ir kartojo, kad ji niekur nenori eiti.

Buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta jos valia, kad nenori pas mamÄ , niekas mergaitei įtakos nedarė. Mergaitė buvo priėjusi prie lango ir aiÅ¡kiai pasakė, kad ji niekur nevažiuos. Pamena N. žodžius, kad reikia atidaryti duris. Susirinkę pareigÅ«nai su Å¡almais ir Å¡autuvais labai iÅ¡gÄ sdino mergaitę. Ten vyko mergaitės pagrobimas prieÅ¡ jos valiÄ . Ä®siveržę pareigÅ«nai prievarta iÅ¡nešė J. V., N. V. mamÄ . IÅ¡nešė tam, kad nebÅ«tų liudytojų, dėl to buvo ir kameros nusuktos.

Jis taip pat buvo iÅ¡vestas iÅ¡ namo, kodėl – nežinojo. Girdėjo apie teismo sprendimÄ perduoti mergaitę motinai, jį vykdė antstoliai. Ä® (duomenys neskelbtini) jis atvykdavo dažnai, nes klaidžiojo žinia, kad mergaitę gali grobti prievarta prieÅ¡ jos valiÄ . Mergaitė pas senelius jautėsi laisvai, buvo atsipalaidavusi. Jokio negatyvaus elgesio iÅ¡ jos artimųjų pusės nepastebėjo. Liudytoja I. Å . – S. parodė, kad Å¡ioje byloje dalyvavo kaip D. K. psichologė. Su ja apie 3 metus dirbo ir daugiau psichologų.

Psichologai skiriami, kai vaikai yra stresinėje ar konfliktinėje situacijoje. Jiems reikia pagalbos iÅ¡bÅ«ti tame, kas vyksta, padėti vaikui atsipalaiduoti, jausmiÅ¡kai juos ventiliuoti. Jos pareiga buvo padėti mergaitei psichologiÅ¡kai iÅ¡gyventi sunkų momentÄ , tai buvo dar iki jos paėmimo. Kiek pamena, jai neteko dalyvauti D. susitikimuose su mama. Dėl D. požiÅ«rio į mamÄ galima kalbėti kaip apie tolerancijos konfliktÄ . Taip bÅ«na kai, pavyzdžiui, skiriasi tėvai, tuomet vaikai susitapatina su ta puse, su kuria lieka gyventi, ir tame dideliame konflikte palaiko vienÄ kažkuriÄ pusę.

Tokios situacijos visada bÅ«na labai sudėtingos, vaikai jose negali savarankiÅ¡kai pasakyti, su kuo jie nori gyventi, nes yra emociÅ¡kai įtraukti į vykstantį konfliktÄ . Vaikams tokiais atvejais praktiÅ¡kai neįmanoma turėti savo atskirÄ nuomonę. Liudytoja patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuomet ji parodė, jog D. K. buvo konsultuojama nuo 2009 metų. 2011-12-16 į centrÄ paskambino (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja J. D. ir pranešė, kad D.

K. močiutė L. K. praÅ¡o pagalbos, nes mergaitės bloga sveikata. J. D. skambino jai ir jos kolegei socialinei darbuotojai D. M.. Apie 12 val. abi nuvyko į L. K. namus (duomenys neskelbtini). Namuose buvo L. K., V. K. bei mergaitė. L. K. papasakojo, kad mergaitę ji pasiėmė iÅ¡ mokyklos, sužinojusi apie teismo sprendimÄ . Galimai tai ir buvo mergaitės blogos savijautos priežastis, Å¡i žinia mergaitę iÅ¡gÄ sdino. Močiutė sakė, kad mergaitė vėmė, kad mergaitei skauda pilvÄ . Ji buvo iÅ¡blyÅ¡kusi, gulėjo ant lovos.

Atvyko greitosios medicinos pagalbos medikai, pamatavo temperatÅ«rÄ , apžiÅ«rėjo gerklę. Ä®tarė, kad tai greičiausiai nervinio pobÅ«džio skausmas. Netrukus, iÅ¡gėrusi vaistų, mergaitės atsigavo, ėmė mažėti jos iÅ¡blyÅ¡kimas, pradėjo daugiau kalbėti. Mergaitė sakė, kad bijo, jog jÄ gali iÅ¡vežti pas L., kad ji nenori pas jÄ važiuoti. Joms bÅ«nant grįžo N. V., pasisodino mergaitę ant kelių, ramino jÄ . Kai mergaitė buvo išėjusi, N. V. pasakė, kad jeigu mergaitė pati nenorės, ji per prievartÄ neveÅ¡ jos susitikti su mama L.

S. (6 t., 67–68 b. l.). Liudytojas J. V. parodė, kad 2012-05-17 dalyvavo įvykyje (duomenys neskelbtini) g. Čia jis buvo nuo gegužės 14 d., kai pirmÄ kartÄ buvo paskelbta žinia, kad jėga bus imamas vaikas. Budėjo kaip liudytojas, žinojęs, kad buvo smurtas prieÅ¡ vaikÄ . Daug dalykų buvo teisėtų, bet nebuvo jie teisingi. PrieÅ¡ vaikÄ buvo vartojama prievarta. P. J. name jautėsi kaip namų Å¡eimininkas, užrėmė duris pagaliu. Kol nebuvo pradėtas durų laužimas, P. J. buvo paėmęs mergaitę iÅ¡ N. glėbio, privedė prie lango.

Po to N. sėdėjo su mergaite, visi meldėsi, seneliai vaitojo. Girdėjo N. sakant atidaryti duris, nes jie vis tiek įeis. Jis ėjo atidaryti durų, bet neatidarė, nes nežinojo, kas name Å¡eimininkas – N. ar J., nes jis viskam vadovavo, nurodymus davė. Žmonės viduje buvo iÅ¡sigandę. Buvo galima mergaitę geranoriÅ¡kai perduoti, bet reikėjo atitolinti visÄ armijÄ ir tada ramiai kalbėtis. GeranoriÅ¡kai kalbėti sutrukdė 30–40 pareigÅ«nų, kurie stovėjo už durų. Vaikas eiti pas mamÄ nenorėjo, N. ieÅ¡kojo gerovės vaikui, ji sakė visiems ir S., kad ji paimtų mergaitę už rankos ir ramiai iÅ¡sivestų.

N., pasodinusi vaikÄ ant kelių, jÄ guodė, ramino. J. nuvedė mergaitę prie durų, kad pasakytų, jog ji nenori niekur eiti. Matė, kaip jis taisė pagalį, kuris buvo beiÅ¡krentantis, o kas pirmas jį padėjo, nematė. Tyrimo metu nekalbėjo apie P. J., nes Å¡eima jį labai mylėjo, o jis įtarė, kad P. J. visiÅ¡kai ne Å¡eimos draugas. Liudytojas E. K. parodė, kad 2012-05-17 įvykio metu jis turėjo padėti policijai patekti į patalpas (duomenys neskelbtini). Tuo metu dirbo prieÅ¡gaisrinės apsaugos tarnybos gelbėtoju.

Patvirtino savo tyrimo metu duotus parodymus, kad iÅ¡daužus terasos durų stiklÄ , jis įkiÅ¡o rankÄ Ä¯ vidų ir pasukęs rankenÄ atidarė duris. Jos nebuvo užrakintos. Liudytoja S. K. parodė, kad dalyvavo 2012-05-17 vykdant antstolės S. V. patvarkymÄ paimant ir grÄ Å¾inant D. K. jos mamai L. S. Buvo su antstole susitikę aptarti situacijÄ , taip pat dar vienas susitikimas buvo prokuratÅ«roje, kur buvo modeliuota pati situacija, kaip turėtų vykti paėmimas. Iki tol jokio kontakto nei su L. S., nei su D.

K. nebuvo turėjusi. Vykstant į vietÄ dėvėjo neperÅ¡aunamÄ liemenę, buvo neramu, baisu, jÄ saugojo 2 pareigÅ«nai. Iki namo ėjo kolona, pasitiko minia žmonių, buvo sÄ myÅ¡is, su kuriuo tvarkėsi pareigÅ«nai. Antstolė reikalavo atidaryti duris, tačiau jos nebuvo atidaromos. D. K. per langÄ viskÄ stebėjo. Namo viduje buvo daug žmonių, buvo duotas nurodymas laužti duris, bet laužti ilgai nesisekė. Patekus į namÄ , vaiko teisių apsaugos darbuotojos pradėjo kalbėtis su mergaite, bet buvo didžiulis triukÅ¡mas, sÄ myÅ¡is, tokioje situacijoje joks pokalbis buvo neįmanomas.

Ji bandė pora sakinių įsiterpti, kadangi D. vis kartojo, kad ji neis pas L. Nepavykus normaliai pabendrauti su mergaite, antstolė davė nurodymÄ iÅ¡kviesti L. S., kad ji iÅ¡sineÅ¡tų mergaitę. Paties paėmimo momento nematė. Laužiantis vaikas tikrai buvo iÅ¡sigandęs, įsikibęs ir prieÅ¡inosi. IÅ¡sigandę buvo visi, nes buvo kilęs didžiulis sÄ myÅ¡is, panika, triukÅ¡mas. Mergaitė prie lango buvo ne viena, bet kas tokie buvo prie jos ir kiek žmonių, neprisiminė. Antstolė reikalavo mergaitę patraukti nuo lango.

Tuo metu taikus ir ramus mergaitės perdavimas buvo neįmanomas, derybos ir kalbėjimasis buvo neįmanomas. N. V. buvo nepasirengusi perduoti vaiko, sakė, kad gins ir laikys, tas ir vyko. D. buvo laikoma, bet kokie vaiko teisių apsaugos darbuotojų pokalbiai su D. N. V. buvo nutraukiami. PaÅ¡aliniai buvo iÅ¡praÅ¡yti iÅ¡ namo. Nei N. V., nei kiti jos aplinkos žmonės neieÅ¡kojo bÅ«dų taikiai, be streso perduoti vaikÄ . Jos vertinimu, toje situacijoje vaiko nuomonė nebuvo objektyvi, nes vaikas buvo iÅ¡sigandęs, pagrindinis jos rėkimas buvo, kad ji neis pas L.

Bet kuomet ji paklausė, kad gal ji eis pas mamÄ , mergaitė sutriko. N. V. vardais, pavardėmis vardino visas Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojas ir grasino joms, kad jos gyvenimo neturės, kas kėlė labai didelį stresÄ . Kaltinamoji jos (S. K.) tuo metu nepažinojo, todėl reikalavo prisistatyti, pasakyti vardÄ , pavardę. Antstolė N. V. pasakė, kad ji yra psichologė. D. sėdėjo ant kelių N. V.. PrieÅ¡ paėmimÄ buvo aptarta, kad vienintelis žmogus, kuris galėjo liesti D., buvo jos mama, kuri turėjo įeiti ir mergaitę pasiimti.

Antstolė, pareigÅ«nai to daryti negalėjo. Liudytojas E. S. parodė, kad 2012-05-17 įvykio metu jis buvo policijos pareigÅ«nas. Jo bÅ«rys turėjo padėti kitoms tarnyboms sėkmingai įvykdyti teismo sprendimÄ . Atvykus prie namo buvo daug žmonių, kurie triukÅ¡mavo, trukdė policijos pareigÅ«nams ir antstolei prieiti, prasidėjo sulaikymai, kadangi dauguma nevykdė policijos pareigÅ«nų teisėtų reikalavimų. Ä® namÄ nepavyko įeiti, nes niekas neatidarė durų, gaisrininkai pjovė duris.

Įėjus į vidų, ten taip pat buvo daug žmonių iÅ¡ visokių tarnybų, kurie prašė, reikalavo, kad bÅ«tų atiduotas vaikas. Kadangi vaiko geranoriÅ¡kai neatidavė, jo vadas M. G. pasakė, kad jie turi palaikyti kaltinamÄ jÄ už rankų, kol bus paimtas vaikas. Pasirodė motina S., vaikÄ iÅ¡sinešė, jie paleido kaltinamÄ jÄ . Å i atsistojo ir M. G. ranka trenkė į veidÄ . Trenkė, kiek jis matė, vienÄ kartÄ , po to jis N. V. paėmė už rankos, pasakė, kad neblogintų savo padėties.

Jam nebuvo suduota. N. V. elgesys buvo labai emocionalus: ji Å¡aukė, keikėsi, spardėsi. Vaiko nebuvo galima laisvai paimti, nes N. V. jį laikė ir neatidavė. Ji vaikÄ laikė prispaudusi prie savęs. Aplink buvę žmonės turėjo suprasti, kas vyksta, nes nuolat buvo kartojama apie policijos veiksmus, kas bus daroma, buvo filmuojama. Jis N. V. laikė už kairės rankos, už deÅ¡inės rankos jÄ laikė M. G. Laikė tam, kad motina galėtų paimti savo vaikÄ . Kaltinamoji spardė aplinkinius žmones, bet jis neskaičiavo, kam ir kiek kartų ji spyrė.

Liudytojas S. S. parodė, kad po D. perėmimo 2012-05-17 jie turėjo galimybę susitikti su dukra L. S. ir anÅ«ke. Paties perdavimo metu jis nedalyvavo. Susitikimas truko apie 3–4 dienas, kurių metu mergaitė jais daugiau pasitikėjo, daugiau negu dukra. Jam ir jo žmonai mergaitė buvo labai atvira, pasakojo, kas su ja buvo daroma, kaip ji kentėjo, kas iÅ¡ jos buvo reikalaujama, kaip ji diena dienon buvo nuteikinėjama prieÅ¡ mamÄ . Buvo matyti, kad prieÅ¡ juos anÅ«kė nebuvo nuteikinėjama, todėl su jais bendravo atviriau.

Vaikas labai pergyveno, kad turėjo apie mamÄ kalbėti kaip apie pedofilę, Å¡lykÅ¡tynę ir panaÅ¡iai, kad mama gali jai neatleisti. Jos psichikai buvo padaryta didžiulė žala. Dar pirmo susitikimo metu ji klausinėjo, ar N. negirdi. Vaikas buvo akivaizdžiai įbaugintas. Ji pasakojo, kad buvo užrakinama antrame aukÅ¡te, kur gyveno D. K. su jo dukra, kad tai buvo jai bausmė, jei ji nedarė to, ko norėjo Å¡eimos nariai. N. V. jos niekuomet nebausdavo, labai nesikiÅ¡o, bet ir rÅ«pinosi ja nedaug. Ä®vykio metu N. V. jai liepdavo visÄ laikÄ jÄ apsikabinti, sakė, kad jei šį kartÄ jos nepaims, tai jau nepaims niekada.

IÅ¡ anÅ«kės pasakojimų jis suprato, kad didžiausiÄ Ä¯takÄ jai darė seneliai K. ir kaimynė O. G. Santykiai su mama tapo normalÅ«s maždaug po metų laiko. (duomenys neskelbtini). Liudytoja T. S. davė iÅ¡ esmės tokius pat parodymus, kaip ir S. S. 2010-11-29 Teisėjų taryba kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratÅ«rÄ praÅ¡ydama spręsti klausimÄ dėl N. V. galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 232 str. (1 t., 56–57 b. l.). 2010-12-17 Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros prokuroras pateikė iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl N. V. galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 232 str., ir kreiptis į kompetentingÄ institucijÄ dėl jos kaip teisėjos imuniteto panaikinimo (1 t., 53–55 b. l.).

Ikiteisminis tyrimas dėl Å¡ios veikos pradėtas 2011-12-08 (1 t., 81 b. l.). N. V., kaip įtariamosios padarius nusikalstamas veikas, paieÅ¡ka buvo paskelbta 2013-05-09 nutarimu, paieÅ¡koma buvo nuo 2013-05-10. Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, jai paskirta 2013-07-04, nutarimo ji nepasirašė (1 t., 88–97 b. l.; 15 t., 1–3 b. l.; 16 t., 124–128 b. l.). 2012-03-23 Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros prokurorė pateikė iÅ¡vadÄ su siÅ«lymu pradėti ikiteisminį tyrimÄ N. V. pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 245 str.

TÄ pačiÄ dienÄ LR generalinis prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 245 str. dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo. Å is tyrimas pradėtas pagal 2012-03-01 L. S. pareiÅ¡kimÄ , kad 2011-12-16 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal jos ieÅ¡kinį priėmė sprendimÄ nustatyti jos dukros D. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su L. S., įpareigoti N. V. perduoti D. K. jos motinai L. S.. Sprendimo dalį dėl D. K. perdavimo motinai nurodyta vykdyti skubiai (5 t., 14–54 b. l.). (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2011-12-19 sprendimu N. V. buvo įpareigota laikotarpiu nuo 2011-12-20 iki 2011-12-27, nurodytomis valandomis, D.

K. pasimatymui su mama L. S. pristatyti į (duomenys neskelbtini) AVPK patalpas (duomenys neskelbtini) ir po pasimatymo jÄ pasiimti (5 t., 56 b. l.). 2011-12-27 antstolės S. V. patvarkymu N. V. buvo informuota, kad 2011-12-30 12 val. ji turi perduoti D. K. motinai L. S. (duomenys neskelbtini) mokykloje. Nustatytu laiku N. V. mergaitės į mokyklÄ neatvežė (5 t., 58 – 60 b. l.). 2012-01-10 antstolės S. V. patvarkymu N. V. 2012-01-11 14 val. buvo įpareigota D. K. pristatyti į (duomenys neskelbtini) AVPK ir perduoti jÄ motinai.

Å io patvarkymo kaltinamoji taip pat neįvykdė (5 t., 61–62 b. l.). 2012-04-18 antstolė S. V. priėmė patvarkymÄ , įpareigojantį N. V. geranoriÅ¡kai perduoti D. K. motinai L. S. (duomenys neskelbtini) AVPK patalpose laikotarpiu nuo 2012-04-18 iki 2012-04-26 (7 t., 200 b. l.). 2012-03-22 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutartimi, vykdant 2011-12-16 teismo sprendimo dalį dėl D. K. perdavimo jos motinai L. S., buvo leista prievarta (paÅ¡alinant kliÅ«tis perduoti mergaitę motinai) paimti D. K. iÅ¡ jos buvimo vietos (5 t., 81–86 b. l.). 2012-02-03 Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros prokuroras surašė iÅ¡vadÄ su siÅ«lymu pradėti ikiteisminį tyrimÄ N. V. pagal BK 245 str.

Å iÄ iÅ¡vadÄ jis surašė atlikęs patikrinimÄ pagal 2011-12-19 L. S. pareiÅ¡kimÄ (prokuratÅ«roje jis užregistruotas 2011-12-20) dėl galimo N. V. teismo sprendimo nevykdymo, laikinosios globos nevykdymo, neigiamo poveikio ir vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimo (5 t., 87–89 b. l.). 2011-12-16 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2(duomenys neskelbtini) nusprendė nustatyti D. K. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su motina L. S. ir įpareigojo atsakovę N. V. perduoti D.

K. motinai L. S.; teismas panaikino laikinÄ sias apsaugos priemones – laikinÄ L. S. bendravimo su dukterimi D. K. tvarkÄ bei nutraukė to paties teismo 2010-11-12 nutartimi priteisto laikino iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ; sprendimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, įpareigojimo perduoti vaikÄ bei laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo teismas nukreipė vykdyti skubiai, nustatydamas sprendimo vykdymo terminÄ ir tvarkÄ : nuo teismo sprendimo priėmimo dienos kasdien turėjo bÅ«ti rengiami L. S. ir D.

K. susitikimai, kurių trukmė kaskart ilginama viena valanda, pradedant nuo 2 val. trukmės susitikimų iki bus pasiekta 6 val. trukmė, o ne vėliau kaip keturioliktÄ dienÄ D. K. turėjo bÅ«ti perduota motinai L. S.; L. S. ir D. K. susitikimus ir vaiko perdavimÄ teismas pavedė organizuoti (duomenys neskelbtini) miesto ir (duomenys neskelbtini) rajono Vaiko teisių apsaugos skyriams (6 t., 1–17 b. l.). 2011-12-16 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismas iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl 2011-12-16 teismo sprendimo skubaus vykdymo (6 t., 18–19 b. l.). 2011-12-19 (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius raÅ¡tu informavo L.

S. ir N. V. apie 2011-12-16 priimto (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo sprendimo vykdymo tvarkÄ ir pateikė L. S. ir D. K. susitikimų grafikÄ kasdien nuo 2011-12-20 iki 2011-12-27 bei nurodė susitikimų vietÄ â€“ (duomenys neskelbtini) (6 t., 162 b. l.). IÅ¡ 2011-12-22 (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raÅ¡to, adresuoto N. V. ir L. S., kuriame buvo iÅ¡dėstyta D. K. bendravimo su L. S. tvarka 2011-12-22 – 2011-12-27, seka, kad N. V. su tokia tvarka sutiko, nes pati, savo ranka, padarė prieraÅ¡Ä :

„Susipažinau. Sutinku, kad L. S. apsaugos darbuotojai įeitų į gyvenamÄ jÄ vietÄ . ParaÅ¡as. N. V. 2011-12-23“ (8 t., 14 b. l.). 2012-01-26, 2012-03-06 ir 2012-04-18 nutartimis (duomenys neskelbtini) apygardų teismai atmetė N. V. praÅ¡ymus taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (sustabdyti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2011-12-16 sprendimo dalies dėl D. K. gyvenamosios vietos nustatymo, įpareigojimo perduoti vaikÄ bei laikinųjų apsaugos priemonių vykdymÄ ) (5 t., 65–67, 74–75 b. l.; 8 t., 36–38 b. l.). 2012-04-18 nutartimi (duomenys neskelbtini) apygardos teismas atmetė N. V. apeliacinį skundÄ ir (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2011-12-16 sprendimÄ paliko nepakeistÄ (8 t., 39–54 b. l.). 2013-02-04 nutartimi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija atmetė N. V. kasacinį skundÄ ir žemesnių teismų sprendimus paliko nepakeistus (12 t., 5–15 b. l.). 2013-01-03 nutartimi (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismas atmetė N. V., L.

K., V. A. K. skundÄ dėl antstolės S. V. veiksmų 2012-05-17 (12 t., 69–75 b. l.). 2013-10-07 nutartimi (duomenys neskelbtini) apygardos teismas taip pat atmetė N. V., L. K. ir V. A. K. apeliacinį skundÄ dėl (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2013-01-03 nutarties ir Å¡iÄ nutartį paliko nepakeistÄ (12 t., 76–81 b. l.). IÅ¡ 2011-12-19 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pasitarimo protokolo matyti, kad aptariant susidariusiÄ situacijÄ dėl (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2011-12-16 sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo dalyvavo ir N. V., kuri iÅ¡sakė pozicijÄ , kad „jeigu vaikas nenorės, aÅ¡ per prievartÄ jo bendrauti neversiu...“, „jeigu vaikas nenorės važiuoti bendrauti, aÅ¡ vaiko nepriversiu ir suriÅ¡usi nenuveÅ¡iu.

Sprendimo vykdyme yra numatyta, kas mamos ir vaiko bendravimus turi organizuoti“. Å io protokolo rezoliucinėje dalyje nurodyta įpareigoti globėjÄ N. V. apsaugoti vaikÄ nuo paÅ¡alinių ir artimųjų daromos neigiamos įtakos; nurodyti globėjai N. V., kad už globėjos pareigų nevykdymÄ gali bÅ«ti taikomos poveikio priemonės, numatytos LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 1811 straipsnyje; pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo sprendimas galioja visiems sprendime nurodytiems asmenims ir turi bÅ«ti Å¡ių asmenų vykdomas...“ (6 t., 77–82 b. l.). 2011-12-28 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pasitarimo protokole nurodyta, kad buvo svarstoma padėtis dėl (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2011-12-16 sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo.

Å iame pasitarime, be kitų asmenų, taip pat dalyvavo ir N. V.. Protokole užfiksuota skyriaus vedėjos B. D. frazė: „taigi, kaip sakiau, Å¡iandien mes turime du klausimus, kuriuos turime aptarti – tai pirmas klausimas – bendravimo tvarka likusioms dviem dienoms. TvarkÄ mes aptarsime, atsižvelgdami į tai, kaip sekėsi vykdyti 2011-12-19 sudarytÄ tvarkÄ , kokios iÅ¡kilo problemos ir kaip siÅ«lys tie žmonės, kurie yra arčiausiai vaiko. Ir antra – vaiko perdavimas motinai, kadangi (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo sprendimas įpareigoja be jokių iÅ¡lygų ir kitokių dalykų vaikÄ perduoti motinai 2011-12-30, todėl mÅ«sų pasitarime dalyvauja ir antstolė“.

Taip pat protokole yra užfiksuota antstolės S. V. frazė: „nemanau, kad aÅ¡ čia pasakysiu kažkÄ naujo. Vis tik teismo sprendimÄ Å¾inome ir, aÅ¡ manau, mes esame civilizuota valstybė ir teismų sprendimus, jie patinka ar nepatinka, mes privalome gerbti ir vykdyti. Teismo sprendime yra pasisakyta, kad ne vėliau kaip keturioliktÄ dienÄ ponia N. V. D. K. turi perduoti motinai L. S. Teismo sprendimas yra priimtas gruodžio 16 d. Keturiolika dienų, matematiÅ¡kai skaičiuojant, bus gruodžio 30 d. Vakar buvo gautas Vaiko teisių apsaugos tarnybos raÅ¡tas, kad vaiko perdavimas vyks gruodžio 30 d., 12 val. (duomenys neskelbtini) mokykloje, todėl aÅ¡ norėčiau globėjai N. V. ir motinai L.

S. įteikti patvarkymus, kad Å¡is sprendimas privalo bÅ«ti vykdomas. Norėčiau, kad pasiraÅ¡ytumėte, kad gavote šį patvarkymÄ . AÅ¡ manau, kad ponia V. gerbs teismo sprendimÄ ...“ N. V. replikavo: „tai jÅ«s mergaitės klauskit, ko jÅ«s čia man įstatymus aiÅ¡kinat? Ä®statymus aÅ¡ žinau“. S. V. atsakė: „JÅ«s geriau žinot įstatymus, negu aÅ¡. Nesiginčiju. Bet mergaitę paruoÅ¡ti perdavimui, kaip suprantu, privalote JÅ«s <...> teismas įpareigojo Jus perduoti.

Taip, kad ten nėra paraÅ¡yta mergaitė nori, nenori. Yra aiÅ¡kiai paraÅ¡yta, kaip vykdyti. Ä®pareigoti perduoti. Ir tÄ teismo sprendimÄ privalu vykdyti“ (6 t., 105–129 b. l.). 2012-01-12 praneÅ¡ime antstolei S. V., (duomenys neskelbtini) VTAT, (duomenys neskelbtini) VTAS, N. V. nurodė: „Informuoju, kad gera valia vykdau (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2011-12-16 sprendimÄ . Mažametė mano globotinė susitikti su motina L. S. nenori, atsisako vykti ir susitikti su ja. Dėl nurodytų priežasčių aÅ¡ neturėjau galimybių įvykdyti JÅ«sų 2012-01-10 patvarkymo dėl teismo sprendimo, įpareigojančio perduoti vaikÄ vykdymo, t. y. negalėjau nenaudojant prievartos 2012-01-11, 14 val. atvežti mažamečio vaiko į policijÄ dėl perdavimo L.

S. Nėra įstatymo ar kito norminio akto, kuris leistų naudoti prievartÄ prieÅ¡ vaikÄ . PrieÅ¡ingai – prievartos naudojimas vaiko atžvilgiu užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Informuoju, jog naudoti prievartÄ prieÅ¡ vaikÄ aÅ¡ neturiu jokios teisės“ (6 t., 137 b. l.). 2012-01-24 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pasitarimo protokole nurodyta, kad buvo svarstomas klausimas dėl mediacijos vykdant teismo sprendimÄ dėl vaiko perdavimo motinai.

Protokole užfiksuota, kad N. V. atsisako mediacijos, atsisako mergaitę vežti į neutraliÄ vietÄ susitikti su motina L. S., nurodydama, kad mergaitė pati nenori važiuoti. Taip pat N. V. visiÅ¡kai nelinkusi ieÅ¡koti kompromisų dėl mergaitės perdavimo mamai ir paruoÅ¡imo tam, neteikia jokių pasiÅ«lymų, atvirai konfrontuoja su L. S. (7 t., 83–92 b. l.). 2012-03-01 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus peržiÅ«ros protokole nurodyta, kad buvo svarstomas klausimas dėl vaiko laikinosios globos peržiÅ«ros.

Å io pasitarimo metu N. V. iÅ¡sakė pozicijÄ , kad: „civilinis kodeksas yra nesureglamentuotas, nes aÅ¡ pateikiau prieÅ¡ieÅ¡kinį, kurį aÅ¡ turiu teisę, kaip globėja, pateikti. Tai aÅ¡ praÅ¡au, mano reikalavimas yra vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su manimi. Tai, jeigu aÅ¡ praÅ¡au nustatyti su manimi, tai aÅ¡ negaliu sakyti „eik tu pas jÄ â€œ. Nes aÅ¡ praÅ¡au. Ar jÅ«s susipažinęs su byla, advokate? Žinote, ko aÅ¡ praÅ¡au? “ (7 t., 142–157 b. l.). IÅ¡ 2011-09-07 – 2011-10-07 ambulatorinės teismo psichologinės ekspertizės akto matyti, kad D.

K., atsižvelgiant į jos amžių, iÅ¡sivystymo lygį, individualias psichologines savybes bei psichikos bÅ«senÄ , dar negali visapusiÅ¡kai suprasti esamos situacijos esmės, analizuoti ir vertinti susiklosčiusios Å¡eimyninės situacijos, todėl ji dar nesugeba suformuluoti savarankiÅ¡kos nuomonės (norų, pažiÅ«rų) dėl savo gyvenamosios vietos nustatymo. Nebejotina, kad D. K. nuomonę ir norus tiesiogiai formuoja tie asmenys, su kuriais ji gyvena, tačiau objektyvių duomenų apie tiesiogiai daromÄ poveikį jos nuomonei gauta nebuvo.

Ekspertizės, kaip ir kitų susitikimų su psichologais, metu D. K. iÅ¡sakė norÄ gyventi N. V. Å¡eimoje. Tačiau savo noro gyventi su globėja N. V. paaiÅ¡kinti ir pagrįsti negali. Neabejotina, kad tokį jos pasirinkimÄ lemia objektyvÅ«s veiksniai (ji neprisimena gyvenimo kartu su mama laikotarpio, ilgÄ laikÄ gyveno globėjos Å¡eimoje, kurioje vyravo neigiamos nuostatos apie L. S.). Jai nebuvo nustatytas padidintas polinkis į įtaigumÄ , bet pagal savo amžių ji dar negali pati suformuluoti savarankiÅ¡kos nuomonės ir vadovaujasi jai reikÅ¡mingų asmenų nuomone.

D. K. ryÅ¡ys su globėja N. V. stiprus, tvirtas, emociÅ¡kai pakankamas, pasižymi saugiu prieraiÅ¡umu. Jos ryÅ¡ys su motina L. S. tvirtas, bet suvaržytas jų tarpusavio bendravimas tiesiogiai daro įtakÄ jos psichologinei bÅ«senai (ji negali suprasti tokių susitikimų aplinkybių ir kt.). Neigiamas, konfliktinis N. V. požiÅ«ris į L. S. veikia D. K. bÅ«senÄ ir elgsenÄ (bÅ«dama su mama mergaitė visiÅ¡kai atsipalaiduoja, tačiau globėjos Å¡eimoje ar kitoje aplinkoje ji vengia iÅ¡sakyti savo nuomonę apie mamÄ ) (6 t., 164–174 b. l.). 2012-03-30 antstolė S. V. prokurorui pateikė vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentų kopijas, iÅ¡ viso 190 lapų (7 t., 1–200 b. l.).

IÅ¡ joje esančių dokumentų matyti, kad: - 2012-03-29 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutartimi N. V. už 2011-12-16 to paties teismo sprendimo dalies, įpareigojančios jÄ perduoti D. K. motinai L. S., nevykdymÄ paskirta 200 Lt (57,92 Eur) bauda už kiekvienÄ uždelstÄ Ä¯vykdyti teismo sprendimo dienÄ nuo 2011-12-31 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (7 t., 4–9 b. l.); - iÅ¡ 2012-03-23 antstolės S. V. suraÅ¡yto akto „Dėl D. K. perdavimo motinai L. S.“ matyti, kad vykdant 2012-03-22 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutartį, 2012-03-23, D.

K. ir L. S. susitikimo metu, buvo bandoma perduoti D. K. motinai, tačiau tam pasiprieÅ¡ino L. ir V. K. bei A. S., įsiveržę į kambarį, kuriame bendravo L. S. su dukra. Mergaitė dėl to iÅ¡sigando, apsikabino L. K., kuri nereagavo į policijos pareigÅ«no T. S. pastabÄ , kad ji trukdo vykdyti teismo sprendimÄ . L. S. pabandžius paimti dukrÄ už rankos, įvyko susistumdymas, kurio metu apsaugos darbuotojai bandė atitraukti K. nuo mergaitės. D. K., seneliai ir S. atsidÅ«rė ant grindų, atitraukta S. užpuolė apsaugos darbuotojus.

Kiti kieme buvę policijos pareigÅ«nai į namo vidų nėjo, susitikime dalyvavusi Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja A. V. pareikalavo visų iÅ¡eiti iÅ¡ kambario ir nutraukė vaiko perdavimÄ . Po to buvo iÅ¡kviesta medikė, kuri vizualiai apžiÅ«rėjusi mergaitę rado sužalojimų pilvo srityje, rekomendavo D. K. vežti į gydymo įstaigÄ , bet S. neleido to padaryti iki sugrįš N. V.. Mergaitės perdavimo metu prieÅ¡ jÄ smurtavo K. ir A. S. (7 t., 27–28 b. l.); - iÅ¡ 2012-01-13 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos informacijos matyti, kad 2012-01-10 N. V. iniciatyva buvo sudaryta sutartis su D.

K. mokykla dėl mergaitės savarankiÅ¡ko mokymosi (7 t., 61–62 b. l.). 2012-05-17 (duomenys neskelbtini) AVPK vyresnioji tyrėja pradėjo ikiteisminį tyrimÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 231 str. 2 d., dėl to, kad 2012-05-17 d., apie 6.30 val., (duomenys neskelbtini), aplinkui susirinkusi žmonių minia trukdė antstolei S. V. vykdyti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo sprendimÄ dėl vaiko perdavimo motinai (8 t., 67 b. l.). 2012-05-23 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas N. V. buvo pradėtas ir atliekamas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 163 str. ir 231 str. 1 d. (8 t., 74–75 b. l.). 2012-05-29 LR generalinėje prokuratÅ«roje gautas L.

S. 2012-05-25 pareiÅ¡kimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo prieÅ¡ N. V. pagal BK 140 str. 1 d. dėl sužalojimų, padarytų jai 2012-05-17 vaiko perdavimo motinai operacijos metu. 2012-06-07 (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratÅ«ros prokuroro A. Amparavičiaus nutarimu Å¡is pareiÅ¡kimas pridėtas prie atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), tęsiant tyrimÄ ir įvertinant Å¡iuos veiksmus bendra tvarka (8 t., 113–115 b. l.). 2012-05-18 papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas ir jo priedai įrodo, kad įvykis buvo (duomenys neskelbtini).

Sodyba aptverta. Vartai į teritorijÄ automatiniai, atsidaro į vidų, jų vyriai sugadinti ir jau suvirinti. Kieme iÅ¡trypta žolė, deÅ¡inėje pusėje stovi kėdės ir suolai. Ant betoninės aikÅ¡telės prie namo rastas lango stiklo paketas sudaužytais stiklais. Namo kairėje esantys garažo vartai iÅ¡ iÅ¡orės nepažeisti, iÅ¡ vidaus virÅ¡utiniuose kampuose matyti rėmo pažeidimai. Kieme prie garažo vartų sudėti 2 durų vyriai ir 3 jų apdailos. DeÅ¡inėje nuo garažo vartų, namo kampe yra baltos plastikinės durys su stiklo paketu per visÄ dydį.

Ties durų virÅ¡utiniu vyriu statmenai žemyn rasta 4,5 cm pjovimo žymė. Ties durų rankena įlūžusi plastmasė, yra dvi įspaudimo žymės. Namo terasos vitrininiai langai nepažeisti, terasos durų rėme virÅ¡uje ir apačioje matoma 11 spaudimo žymių, įskilimas ir nulaužta rankenėlė. Namo viduje esančių medinių durų spynos liežuvėlis nupjautas, durys ties įleidžiama spyna sulaužytos. Duryse ir staktoje matomi įspaudimai, stakta sulaužyta. Kambaryje visuose kampuose įrengtos filmavimo kameros, kambaryje matyti laidas, panaÅ¡us į mikrofonÄ (8 t., 90–112 b. l.).

Teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog L. S. nustatytos keturios poodinės kraujosruvos kairėje kojoje, Å¡launies ir blauzdos priekiniuose ir iÅ¡oriniuose pavirÅ¡iuose. Jos padarytos paveikus kietu buku riboto pavirÅ¡iaus daiktu (ais), sudavus per kojÄ ar koja atsimuÅ¡ant į tokį daiktÄ (us). Kraujosruvos padarytos prieÅ¡ 5–8 dienas iki apžiÅ«ros, t. y. jos galėjo bÅ«ti padarytos 2012-05-17, ne mažiau kaip 4 atskirais trauminiais poveikiais (smÅ«giais). Kraujosruvos galėjo bÅ«ti padarytos spardant kojomis.

Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (8 t., 128–129 b. l.; 12 t., 50 b. l.). VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninė 2012-07-03 pranešė, kad N. V. 2012-07-02 buvo paguldyta į ligoninės ortopedijos-traumatologijos skyrių dėl kairio sÄ nario srities ostiofikato. KitÄ dienÄ ji buvo operuota (9 t., 164 b. l.). 2012-05-21 ir 2012-06-08 apžiÅ«rėjus policijos pareigÅ«no pateiktus vaizdo kamerÄ â€žPanasonic NV-GS500“ (numeris (duomenys neskelbtini), joje esančiÄ magnetinę juostelę „Sony Premium mini DV 60“ ir DVD–R kompaktinį diskÄ , rastas vaizdo įraÅ¡as, kuriame užfiksuotas 2012-05-17 įvykis (duomenys neskelbtini), kieme.

Jame matyti namo kieme esantys uniformuoti policijos pareigÅ«nai ir civiliai asmenys. PareigÅ«nai bando prieiti prie namo durų, kieme buvę žmonės neleidžia to padaryti. Pro namo langÄ matyti žmonės viduje, kurie filmuoja vaizdo kamera, matyti iÅ¡ vidaus pusės durys, užremtos medine lenta (10 t., 86–88 b. l.). 2012-05-21 ir 2012-06-08 apžiÅ«rėjus specialisto pateiktus vaizdo kamerÄ â€žPanasonic NV-GS500“ su įdedama magnetine juostele „Sony Premium mini DV 60“, DVD-R kompaktinį diskÄ su įraÅ¡u, rastas užfiksuotas tas pats įvykis.

Jame detaliau matyti, kaip pareigÅ«nai bando prieiti prie namo durų, o susirinkę asmenys neleidžia ir yra patraukiami nuo namo durų. Matyti, kad plastikinių durų vyriai buvo nupjauti. Užfiksuotas vaizdas pro namo langÄ Ä¯ patalpos vidų, kur matyti, kaip kambaryje prie lango stovi N. V., apglėbusi rankomis mergaitę. Nuo įraÅ¡o 21.38 min. matyti, kaip pareigÅ«nai iÅ¡ namo iÅ¡veda A. S., už rankų ir kojų pareigÅ«nų iÅ¡neÅ¡amas V. K. 22.50 min. įraÅ¡e matyti, kaip iÅ¡ namo pareigÅ«nų iÅ¡neÅ¡ama L.

K. (10 t., 93–95 b. l.). 2012-06-13 apžiÅ«rėjus (duomenys neskelbtini) apskrities VPK specialisto pateiktÄ vaizdo įraÅ¡Ä DVD-R diske nustatyta, kad jame įraÅ¡yti du failai apie 2012-05-17 įvykį – „SDV 0720“ ir „SDV 0721“. Juose užfiksuota, kaip antstolė S. V. kartu su specialistėmis eina gatve į (duomenys neskelbtini) namo kiemÄ , lydimos policijos pareigÅ«nų. Po to antstolė eina į kiemÄ kartu su policijos pareigÅ«nais ir specialistėmis, vėliau antstolė stovi prie namo, apsupta žmonių.

Antstolė beldžiasi į stiklines duris. Ä®raÅ¡o 8.36 min. antstolė pasako aplink stovintiems žmonėms, kad jÄ spaudžia ir praÅ¡o žmonių atsitraukti. Policijos pareigÅ«nai atitraukia žmones nuo antstolės ir stiklinių namo durų. Po to antstolė, priėjusi prie lango, reikalauja atidaryti duris ir leisti jai įeiti į vidų, patraukti mergaitę nuo lango. Antstolė atsitraukia nuo durų. Po to, atitraukus žmones, prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigÅ«nas su laužtuvu laužia duris.

Nepavykus iÅ¡laužti, antstolė prieina prie namo vitrininių durų ir dar kartÄ papraÅ¡o atidaryti duris, nes kitaip jos bus iÅ¡laužtos. 11.07 min. įraÅ¡e matyti, kaip prie durų ir lango namo viduje stovi D. S. (K.), už jos stovi N. V. Antstolė dar kartÄ praÅ¡o patraukti mergaitę nuo lango, mergaitė suduoda smÅ«gius rankos kumščiu į langÄ . N. V. stovi už jos, antstolė vėl kartoja reikalavimÄ patraukti mergaitę. Ä®raÅ¡o 11.36 min. matyti, kaip prie lango prieina L. K. ir abiejų rankų pirÅ¡tais rodo „špygas“, apkabinusi N. V. vėl parodo deÅ¡inės rankos pirÅ¡tais „špygÄ â€œ.

Vėliau pareigÅ«nas pjauna stiklinių durų vyrius, iÅ¡ima duris, patenkama į namo patalpÄ . Ä®raÅ¡o 15.55 min. matyti, kaip antstolė įeina į namo vidų ir praÅ¡o atidaryti medines duris. Kadangi jos neatidaromos, antstolė nurodo policijos pareigÅ«nams paÅ¡alinti kliÅ«tis. PareigÅ«nas su laužtuvu bando laužti Å¡ių durų spynÄ , vėliau jÄ bando pjauti. Antstolė S. V. pasitaria su policijos ir prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigÅ«nais ir eina iÅ¡ namo. Ä®raÅ¡o 24.22 min. antstolė S. V. prieina prie namo vitrininių durų ir reikalauja jas atidaryti.

Prie lango iÅ¡ vidaus stovi mergaitė, ranka trenkia į langÄ ir kažkÄ sako. Antstolė reikalauja, kad bÅ«tų atidarytos durys, pakviečia N. V. Priėjus N. V., antstolė reikalauja atidaryti langÄ , ji nereaguoja, todėl antstolė nurodo pareigÅ«nams Å¡alinti kliÅ«tis. 25.29 min. įraÅ¡e antstolė praÅ¡o patraukti vaikÄ nuo lango. Matyti, kaip N. V. stovi už mergaitės nugaros, jÄ apkabinusi rankomis per liemenį. PareigÅ«nas laužtuvu iÅ¡daužia stiklÄ ir ranka iÅ¡ vidaus atidaro duris. 31.06 min.

įraÅ¡e matyti, kaip į vidų įeina antstolė kartu su policijos pareigÅ«nais. Antstolė kalba apie teismo sprendimÄ , ant kėdės sėdi N. V., o mergaitė sėdi ant jos kelių, apsikabinusi N. V. kaklÄ . Policijos pareigÅ«nas nurodo asmenims palikti patalpÄ . N. V. atsistoja, sako, kad pagal teismo sprendimÄ prievarta prieÅ¡ mergaitę negalima, sako antstolei „nei pirÅ¡to prie mergaitės“. Antstolė papraÅ¡o policijos pareigÅ«nų iÅ¡vesti asmenis iÅ¡ patalpos, iÅ¡skyrus globėjÄ ir vaikÄ .

Vyksta pokalbis tarp antstolės ir N. V.. Antstolė dar kartÄ nurodo pareigÅ«nams paÅ¡alinti asmenis. Policijos pareigÅ«nai iÅ¡veda A. S., iÅ¡neÅ¡amas V. K., mergaitė pradeda verkti ir Å¡aukti diedukÄ . Su N. V. toliau kalbasi antstolė ir specialistės. Mergaitė rėkdama praÅ¡o paleisti diedukÄ ir močiutę. N. V. ir mergaitė reikalauja atvesti močiutę, mergaitė sako antstolei „užsičiaupk tu, Å¡lykÅ¡tyne“. Vyksta pokalbis tarp mergaitės, N. V. ir antstolės. Su mergaite pradeda bendrauti specialistės, vėliau bendrauja psichologė.

Antstolė prašo policijos pareigūnų išeiti iš patalpos. Vaikų teisų apsaugos specialistė prašo antstolės pašalinti kliūtis. Toliau vyksta pokalbis tarp antstolės, N. V. ir specialistės. Po to N. V. atsistoja ir, laikydama mergaitę, žengia link antstolės, po to atgal. Įrašo 46.00 min. matyti, kaip į kambarį įeina L. S.. Antstolės prašymu prieina du policijos pareigūnai, kurie laiko už nugaros N. V. rankas, šalia stovi specialistė, kuri bando nuimti mergaitės rankas nuo V. kaklo.

Matyti, kaip L. S. rankomis bando atitraukti mergaitę nuo V. Mergaitė rėkia, jai sako „tu durne, pedofile“. L. S., apglėbusi mergaitę per krÅ«tinę, traukia jÄ Ä¯ save. Tuo metu N. V. deÅ¡ine koja spiria L. S. į kojų sritį, vėliau deÅ¡ine koja spiria jai į kairės pusės pilvo sritį, koja nuslysta link L. S. kairės kojos virÅ¡utinės dalies. Po to N. V. bando dar kartÄ kaire koja įspirti L. S.. L. S. stovint nugara į N. V. ir bandant atplėšti vaikÄ , Å¡i bando įkÄ sti S. į nugarÄ .

N. V. rėkia „iÅ¡gamos“. L. S. mergaitę atplėšia nuo V. ir iÅ¡neÅ¡a į kieme stovintį baltos spalvos mikroautobusÄ . Ä®raÅ¡as baigiasi mikroautobusui iÅ¡važiuojant iÅ¡ kiemo (10 t., 108–109 b. l.). 2012-06-08, 2012-06-13 apžiÅ«rėjus policijos pareigÅ«nų pateiktus vaizdo įraÅ¡us apie 2012-05-17 įvykį, juose detaliau matomi kai kurie kaltinamosios, D. K., antstolės, policijos pareigÅ«nų veiksmai namo viduje, jau patekus į vidų. O bÅ«tent, antstolei pakartotinai nurodžius paÅ¡alinti asmenis namo viduje, D.

K. bando suduoti smūgį ranka antstolei, bet antstolė atsitraukia. Policijos pareigūnams išnešus V. A. K., mergaitė vėl bando suduoti smūgį antstolei, šaukia „šlykštyne tu“. Policijos pareigūnams iš namo išnešus L. K., N. V. ir mergaitė reikalauja atvesti močiutę, mergaitė sako antstolei „užsičiaupk tu, šlykštyne“. Vyksta pokalbis tarp mergaitės, N. V. ir antstolės. N. V. mergaitės klausia, ar ji eis, ir mergaitė atsako „ne, niekados“.

Tada antstolė papraÅ¡o N. V. gera valia vykdyti teismo sprendimÄ . Su mergaite pradeda bendrauti specialistės, psichologė. Vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistė bando kalbėtis su vaiku, liesti jos rankas. N. V. su ja kalbančiam policijos pareigÅ«nui sako „ponas O., ji vartoja prievartÄ â€œ, ranka rodo į specialistę. Ä®raÅ¡o 48.16 min. N. V. atsistoja nuo kėdės su mergaite ir žengia žingsnį į priekį, po to atgal bei atsisėda. Ä®raÅ¡o 48.32 min. matyti, kaip du policijos pareigÅ«nai, paėmę sėdinčiai N. V. už rankų, bando jas atlaužti į Å¡onus, specialistė rankomis bando nuimti mergaitės rankas nuo V. kaklo.

Įeina L. S., kuri rankomis bando atitraukti mergaitę nuo V. Mergaitė rėkia „tu, pedofile“, tuo metu V. dešine koja spiria L. S.. L. S. ir toliau bando atplėšti mergaitę, ir N. V. dešine koja spiria L. S. į kairės pusės pilvo sritį, koja nuslysta. N. V. rėkia „nu išgamos, nu išgamos“. Po to, kai L. S. išsineša mergaitę, N. V. kaire ranka M. G. suduoda smūgius į galvos sritį (10 t., 110–111, 130–132, 178–182, 184–187 b. l.). 2012-05-17 (duomenys neskelbtini) AVPK pareigūnas M.

G. tarnybiniu praneÅ¡imu pranešė apie tai, kad 2012-05-17, jam atliekant tarnybines pareigas, N. V. vadino policijos pareigÅ«nus „iÅ¡peromis“, „pedofilais“, po to smogė jam kumščiu 2 kartus į deÅ¡inį skruostÄ . Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas N. V. dėl BK 286 str. numatytos veikos (t. 10 b. l. 155–157 b. l.). IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog 2012-05-18 apžiÅ«rėjus M. G., jam nustatytas virÅ¡utinės lÅ«pos kairės pusės raudonio srities pažeidimas, neatitinkantis įvykio laiko, t. y. daugiau nei 4 dienų senumo.

Daugiau iÅ¡orinių sužalojimų pas jį nerasta. VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) 2012-05-17 nustatytas deÅ¡inės pusės poakiduobinės srities sumuÅ¡imas sužalojimu nevertintas, nes diagnozė paremta tik subjektyviu M. G. skausminiu nusiskundimu, nepagrįstu objektyviais kÅ«no traumavimo požymiais (10 t., 165–168 b. l.). 2012-06-26 LR Seimas priėmė rezoliucijÄ , kuria leido (duomenys neskelbtini) N. V. patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jos laisvę (10 t., 200 b. l.). 2012-07-03 ji pradėta kviesti apklausai (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratÅ«roje.

Atvyko 2012-10-09, pareiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ ir 2012-10-24 (duomenys neskelbtini) teismas nuÅ¡alino (duomenys neskelbtini) apygardos prokurorus. 2012-07-03 įtarimas dėl jos galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 232 str., 245 str., 231 str. 1 d., 140 str. 1 d., 163 str. ir 286 str. jai įteiktas 2012-10-09 (ji atsisakė pasiraÅ¡yti) (11 t., 99–100 b. l.). 2012-09-21 LR vyriausioji rinkimų komisija sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) sutiko, kad kandidatė į Seimo narius N. V. iki pirmojo naujai iÅ¡rinkto Seimo posėdžio galėtų bÅ«ti patraukta baudžiamojon atsakomybėn, jai galėtų bÅ«ti taikomos procesinės prievartos priemonės, iÅ¡skyrus suėmimÄ ir namų areÅ¡tÄ (11 t., 6–7 b. l.). 2012-09-17 – 2012-10-17 teismo medicinos specialisto iÅ¡vada (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad N. V. 2012-07-03 ir 2012-08-16 buvo atliktos kairio kelio blauzdikaulio operacijos, po kurių, laikotarpiu nuo 2012-07-06 iki 2012-09-14, jai buvo pagrįstai iÅ¡duotos medicininės pažymos, nes po tokių operacijų rekomenduojama riboti judesius operuotame sÄ naryje.

Po pirmos operacijos jos aktyvÅ«s judesiai įprastai ribojami 2–3 savaites dėl galimų pooperacinių skausmų; po antros operacijos jie draudžiami 4–6 savaites dėl rizikos nutrÅ«kti operacijos metu prisiÅ«tam girnelės raiščiui. Tačiau apklausai į prokuratÅ«rÄ paminėtais laikotarpiais ji atvykti galėjo (11 t., 33–42 b. l.). Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2012-12-04 ir 2012-12-07 pateiktos ataskaitos patvirtina, kad N. V., 2012-06-28 – 2012-09-05 VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ir 2012-07-02 – 2012-08-17 VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus (11 t., 138–153 b. l.). 2012-12-28 LR generalinis prokuroras D.

V. kreipėsi į LR SeimÄ dėl sutikimo patraukti Seimo narę N. V. baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jos laisvę, o LR Seimas 2013-04-09 priėmė rezoliucijÄ , kuria sutiko, kad Seimo narė N. V. bÅ«tų patraukta baudžiamojon atsakomybėn, suimta ar kitaip suvaržyta jos laisvė (11 t., 156–158 b. l.; 12 t., 56 b. l.). IÅ¡ 2013-10-28 elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos bei įrašų darymo protokolo (13 t., 4 b. l. – 14 t., 99 b. l.) matyti, kad 2012-05-16 21:40:43 val.

A. S. gavo SMS praneÅ¡imÄ â€žRyt 3h ryto policijos pajėgos renkas ir 6 h ims mergaite, cia nea pletkas. Tikra info, nieko neklauski, tegul padeda mums Dievas“. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ informacijÄ A. S. gavo ir 2012-05-16 20:31:20 val. telefonu iÅ¡ kitos nenustatytos moters. N. V. kaip Lietuvos Respublikos Seimo narės mandatas panaikintas 2014-06-19 (15 t., 190 b. l.). 2012-06-11 mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad N. V. į sÄ skaitÄ L. S. pervedė 27800 Lt (8051,44 Eur). Mokėjimo paskirtyje nurodyta :

„(duomenys neskelbtini), kaltinamo tvirkinus mažametę S. bute, draugei S. 27800 Lt pagal (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo teisėjo K. 2012-03-29 ir (duomenys neskelbtini) apygardos teismo teisėjos M. 2012-06-08 nutartis“ (25 t., 49 b. l.). Teisiamajame posėdyje buvo peržiūrėti N. V. USB laikmenoje „Kingstone“ pateikti vaizdo įrašai: 1) „2012-05-17 viduje T. S.“ („Baisiausi gegužės“), kuriame užfiksuotas 2012-05-17 įvykis, filmuojant jį iš K. namo vidaus.

Jame matyti, kad namo viduje yra keletas žmonių, tame tarpe – N. V. ir D. S. (K.), jos abi apsikabinusios, L. K., J. V., A. S., V. K., M. M., ir kiti. Ä® kiemÄ Ä¯eina policijos spec. pajėgos, L. K., pamačiusi T. pasako D., kad ateina tos dvi iÅ¡gamos, ji verkia, kartoja „nenoriu“. Kieme buvę žmonės patraukiami nuo namo durų ir vitrininio stiklo. Ä®raÅ¡o 3:31 min.: prie vitrininių durų prieina antstolė S. V., kažkÄ sako name esantiems. Tuomet N. V. papraÅ¡o D. prieiti prie durų, pati stovi jai už nugaros.

D. pasako ir pakartoja antstolei „eik iÅ¡ čia“, pavadina jÄ ragana, trenkia kumščiu į duris. Ä®raÅ¡o 5:50 min.: N. V. su D. nueina nuo vitrininių durų, atsisėda ant kėdės prie stalo, D. jai ant kelių, abi apsikabinę. Ä®raÅ¡o 6:53 min.: A. S. kažkas paskambina, ji pasako, kad jau tuoj, jau tuoj iÅ¡lauÅ¡ duris, negaliu kalbėt. Tuo pat metu kažkas N. V. klausia, gal įleist, atidaryt duris, vis tiek iÅ¡lauÅ¡. N. V. pakraipo galvÄ , sako nežinau. Toliau įraÅ¡e girdisi trankymas į svetainės medines duris, jų laužimo, pjovimo garsai.

Ä®raÅ¡o 12:55 min.: D. pakyla nuo N. V. kelių, nueina prie durų, prie kurių iÅ¡ lauko pusės matyti antstolė S. V., trenkia kumščiu į duris. A. S. D. pataria sakyti, kad ji nenori, S. V. praÅ¡o pakviesti N. V., N. V. prieina prie durų, D. stovi prie durų, pakartoja, kad ji nenori. Ä®raÅ¡o 14:28 min.: S. V. papraÅ¡o pasitraukti nuo durų, N. V. ir D. nueina nuo durų. Kažkas kambaryje pasako, kad duris dabar lauÅ¡, dauÅ¡ stiklÄ , papraÅ¡o D. prieiti prie durų stiklo, gal tada nelauÅ¡, D. prieina, bet jÄ greitai patraukia nuo durų.

Ä®raÅ¡o 14:45 min.: N. V. praÅ¡o P. atidaryti duris, vėl atsisėda prie stalo ant kėdės, D. jai atsisėda ant kelių. N. V. dar kartÄ papraÅ¡o atidaryti duris, pasako, kad jie turi teisę laužti, pakartoja tai dar keletÄ kartų. Ä®raÅ¡o 19:45 min.: iÅ¡daužtas vitrininių durų stiklas, antstolė S. V. jau kambaryje, papraÅ¡o visų pasitraukti, informuoja, kad vykdomas teismo sprendimas. Ä®raÅ¡o 20:00 min.: N. V. S. V. Å¡aukia, kad prievarta prieÅ¡ vaikÄ negalima, prie vaiko nė pirÅ¡to.

Ä®raÅ¡o 20:28 min.: S. V. papraÅ¡o netraumuoti vaiko, palikti patalpas, policijos pareigÅ«nų visus iÅ¡vesti iÅ¡ kambario. Ä®raÅ¡o 20:50 min.: įraÅ¡Ä daręs T. S. iÅ¡eina iÅ¡ kambario į kiemÄ ; 2) „2012-05-17 Barikaduoja duris“, kuriame užfiksuota, kad svetainėje buvęs vyras Å¡viesios spalvos striuke (teisiamajame posėdyje N. V. nurodė, jog tai buvo P. J.) uždaro kambario duris ir užremia jas už durų buvusiu mediniu pagaliu. J. V. apžiÅ«ri užremtas duris ir prieina prie vitrininių durų, prie kurių stovi K. namo svetainėje susirinkę žmonės. Ä®rodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas Dėl BK 245 str. numatytos nusikalstamos veikos BK 245 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis.

Å io BK straipsnio prasme teismo sprendimu laikomas įsiteisėjęs bet kurios instancijos bendrosios ar specialiosios kompetencijos teismo priimtas procesinis dokumentas, kuriuo iÅ¡spręsti su bausme nesusiję klausimai. Paprastai tokiu teismo sprendimu asmeniui nustatomi įpareigojimai, draudimai, kylantys įvairiais pagrindais, tačiau neturintys ryÅ¡io su jo nubaudimu. Baudžiamoji atsakomybė už su bausmės vykdymu nesusijusio teismo sprendimo nevykdymÄ atsiranda, kai dėl asmens, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymÄ , tyčinių veiksmų nėra galimybės užtikrinti teismo sprendimo įvykdymÄ civilinio ir administracinio proceso priemonėmis arba Å¡ios priemonės tampa neefektyviomis, tačiau baudžiamosios atsakomybės atsiradimui nereikÅ¡minga, kiek ir kokių civilinio ar administracinio proceso priemonių buvo panaudota.

Teismo sprendimÄ privalantis vykdyti asmuo turi žinoti apie šį sprendimÄ ir jame nurodytÄ jo pareigÄ (įpareigojimÄ ), ar tai žinodamas sprendimo jis nevykdo sÄ moningai, be objektyvių priežasčių, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3/2013, Nr. 2K-47/2009, 2K-584/2010, 2K-466-489/2016). Å ioje baudžiamojoje byloje yra duomenys, kad : 1) 2011-12-16 sprendimu (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismas nusprendė nustatyti D. S. (K.) gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su motina L.

S. ir įpareigojo atsakovę N. V. perduoti D. S. (K.) motinai L. S.; teismas panaikino laikinÄ sias apsaugos priemones – laikinÄ L. S. bendravimo su dukra tvarkÄ bei nutraukė to paties teismo 2010-11-12 nutartimi priteisto laikino iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ; sprendimo dalį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, įpareigojimo perduoti vaikÄ bei laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo teismas nukreipė vykdyti skubiai, nustatydamas sprendimo vykdymo terminÄ ir tvarkÄ : nuo teismo sprendimo priėmimo dienos kasdien turėjo bÅ«ti rengiami L.

S. ir D. S. (K.) susitikimai, kurių trukmė kaskart ilginama viena valanda, pradedant nuo 2 val. trukmės susitikimų iki bus pasiekta 6 val. trukmė, o ne vėliau kaip keturioliktÄ dienÄ D. S. (K.) turėjo bÅ«ti perduota motinai L. S.; L. S. ir D. S. (K.) susitikimus ir vaiko perdavimÄ teismas pavedė organizuoti (duomenys neskelbtini) Vaiko teisių apsaugos skyriams; 2) 2011-12-16 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismas iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl 2011-12-16 teismo sprendimo dalies skubaus vykdymo;

3) kadangi N. V. geranoriškai 2011-12-16 teismo sprendimo neįvykdė, 2012-03-22 nutartimi (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismas, vykdant sprendimo dalį dėl D. S. (K.) perdavimo jos motinai L. S., leido prievarta (pašalinant kliūtis perduoti mergaitę motinai) paimti D. S. (K.) iš jos buvimo vietos;

4) už 2011-12-16 teismo sprendimo dalies nevykdymÄ , 2012-03-29 nutartimi (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismas N. V. paskyrė 200 Lt (57,92 Eur) baudÄ už kiekvienÄ uždelstÄ Ä¯vykdyti teismo sprendimo dienÄ nuo 2011-12-31 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 5) 2012-05-17 aptariamas teismo sprendimas buvo įvykdytas panaudojus prievartÄ ir D. S. (K.) buvo perduota jos mamai L. S.; ir 5) N. V. 2012-06-11 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) į L. S. sÄ skaitÄ pervedė 27800 Lt (8051,44 Eur). Čia pažymėtina, kad visi virÅ¡ nurodyti teismų sprendimai (nutartys), jų pagrindu iÅ¡duoti vykdomieji dokumentai buvo įsiteisėję, todėl turėjo bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 27 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 588 str.).

Vien Å¡ių duomenų pakanka pripažinti faktÄ , jog N. V., bÅ«dama D. S. (K.) globėja, 2011-12-16 teismo sprendimu įpareigota perduoti jÄ jos motinai L. S., Å¡ios pareigos geranoriÅ¡kai nevykdė, todėl teismo sprendimas 2012-05-17 buvo įvykdytas prievarta. Kaltinamoji N. V. neneigė žinojusi apie 2011-12-16 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo sprendimÄ , kuriuo ji buvo įpareigota iki 2011-12-30 perduoti D. S. (K.) jos motinai L. S., tačiau esmine priežastimi, dėl ko ji neįvykdė teismo sprendimo, ji nurodė tai, kad mergaitė tiesiog nenorėjo gyventi su mama, o ji negalėjo D. mamai perduoti prievarta.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, jog L. S. iki 2011-12-30 nedalyvavo visuose pasimatymuose su dukra, kurie buvo nustatyti teismo. Tokius kaltinamosios parodymus kolegija vertina kaip jos siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 245 str. Kolegija pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog jeigu pagal teismo sprendimÄ turintys perduoti vaikÄ asmenys nebendradarbiauja ruoÅ¡iant vaikÄ perdavimui, vaiko perdavimas nesukeliant vaikui neigiamų pasekmių tampa neįmanomas, nes tokiu atveju galima įvykdyti teismo sprendimÄ tik jėga paimant vaikÄ iÅ¡ jam įprastos aplinkos ir perduodant jį pagal teismo sprendimÄ priimančiai Å¡eimai į vaikui nepažįstamÄ aplinkÄ .

Todėl pareigos bendradarbiauti sÄ moningas nevykdymas yra pakankamas pagrindas traukti baudžiamojon atsakomybėn, nes Å¡ios pareigos vykdymas iÅ¡imtinai priklauso nuo jÄ privalančių vykdyti asmenų valios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-233/2007, Nr. 2K-466-489/2016). Duomenų, kad N. V. visiÅ¡kai nebendradarbiavo su antstole S. V., vaiko teisių apsaugos, psichologinės ir socialinės paramos skyrių ir tarnybų darbuotojais, kurie rÅ«pinosi, kad mažametė D. S. (K.) bÅ«tų tinkamai parengta jos perdavimui motinai ir pats perdavimas įvyktų kaip galima sklandžiau, ir todėl Å¡ios jai nustatytos pareigos ji nevykdė sÄ moningai, Å¡ioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai.

Visų pirma tai matyti iÅ¡ S. V., G. D., E. T., kurios tiesiogiai dalyvavo parengiant ir vykdant D. S. (K.) pasimatymus su jos motina L. S., parodymų, kad dukters pasimatymai su mama nevyko antstolės patvarkymuose nurodytuose (duomenys neskelbtini) apskrities policijos padaliniuose, nes kaltinamoji mergaitės nustatytu laiku į pasimatymo vietÄ tiesiog neatveždavo. TÄ pačiÄ 2011-12-16 N. V. iniciatyva buvo nutrauktas D. mokymÄ sis mokykloje ir nuo 2012-01-10 organizuotas jos mokymÄ sis namuose, todėl jos pasimatymai su mama taip pat buvo imti organizuoti D.

S. (K.) buvimo vietoje, dažniausiai pas L. ir V. K.. Pastebėtina, kad nuo to momento iÅ¡ Å¡ių namų be kaltinamosios ar jos artimųjų palydos D. iki 2012-05-17 nebuvo išėjusi. Liudytojos parodė, kad pasimatymai, kuriuose jos dalyvaudavo, nevyko sklandžiai – bendravimo su mama metu tvyrojo įtampa, psichologinis spaudimas visiems dalyvaujantiems, nes buvo darinėjamos kambario durys, artimieji trukdė užeidami į kambarį, klausinėdami D. apie įvairiausius nereikÅ¡mingus dalykus, kviesdami jÄ eiti pavalgyti, ir pan.

Kaltinamosios N. V. tyčinius veiksmus nevykdyti paminėto teismo sprendimo patvirtina ir byloje surinkti raÅ¡ytiniai dokumentai. 2012-01-24 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pasitarime N. V. atsisakė mediacijos dėl taikaus, geranoriÅ¡ko mergaitės perdavimo mamai, atsisakė jÄ pasimatymams vežti į neutraliÄ vietÄ , tiesiog nurodydama, kad mergaitė pati nevažiuos. Pasitarimo protokole pažymėta, kad N. V. visiÅ¡kai neieÅ¡kojo bet kokių kompromisų, pati neteikė jokių pasiÅ«lymų, atvirai konfrontavo su L.

S.. 2012-03-01 pasitarime (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje, kuris buvo organizuotas aptarti priemones dėl vaiko laikinosios globos, N. V. atvirai ir kategoriÅ¡kai pareiÅ¡kė, kad ji kaip globėja pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį praÅ¡ydama nustatyti D. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja, ir todėl ji negalinti D. sakyti „eik tu pas jÄ â€œ, t. y. eik gyventi pas mamÄ . Nė viename byloje esančiame dokumente nėra duomenų apie N. V. siekį veikti iÅ¡vien su specialistais, kurie rÅ«pinosi D.

S. (K.) psichologiniu paruoÅ¡imu vykti gyventi pas jos biologinę motinÄ L. S., apie jos pasiÅ«lytas kokias nors konkrečias priemones ir bÅ«dus, kaip tai bÅ«tų galima įvykdyti geranoriÅ¡kai ir su mažiausiomis neigiamomis pasekmėmis tiek fizinei, tiek psichologinei mažametės sveikatai. PrieÅ¡ingai, kaltinamoji kaip įmanydama trukdė tai padaryti, savo veiksmus bandydama pateisinti pačios mažametės nenoru vykti gyventi pas mamÄ . Tačiau, jai, kaip D. S. (K.) globėjai, buvo neabejotinai žinomos specialistų pateiktos, Å¡ioje byloje esančios 2011-09-07 – 2011-10-07 ambulatorinės teismo psichologinės ekspertizės akto iÅ¡vados, jog D., atsižvelgiant į jos amžių, iÅ¡sivystymo lygį, individualias psichologines savybes bei psichikos bÅ«senÄ , tuo metu negalėjo visapusiÅ¡kai suprasti esamos situacijos esmės, analizuoti ir vertinti susiklosčiusios Å¡eimyninės situacijos, todėl ji negebėjo savarankiÅ¡kai suformuluoti nuomonės (norų, pažiÅ«rų) dėl savo gyvenamosios vietos.

Pasak specialistų, jos nuomonę ir norus formavo tie asmenys, su kuriais ji gyveno, ir nors ji ir iÅ¡sakė norÄ gyventi N. V. Å¡eimoje, tačiau Å¡io savo noro paaiÅ¡kinti ir pagrįsti negalėjo. Kolegijos vertinimu, N. V., ignoruodama visas priemones ir pastangas geranoriÅ¡kai įvykdyti aptariamÄ teismo sprendimÄ , visiÅ¡kai atsisakydama bendradarbiauti su institucijomis, atsakingomis už tinkamÄ Å¡io teismo sprendimo įvykdymÄ , padarė aptariamÄ nusikalstamÄ veikÄ veikdama tiesiogine tyčia, t. y. bÅ«dama teisėja, civilinės teisės specialiste, žinodama apie priimtÄ teismo sprendimÄ , suprasdama, jog ji privalo teismo sprendimÄ vykdyti, bet to nedarydama, ji suvokė, kad elgiasi nusikalstamai pavojingai, suprato, kad be jos geranoriÅ¡kumo ir bendradarbiavimo teismo sprendimas gera valia nebus įvykdytas ir to siekė iki tol, kol 2012-05-17 teismo sprendimas buvo įvykdytas priverstine tvarka.

Tokie jos veiksmai atitinka BK 245 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Å ioje baudžiamojoje byloje keliamas teisės principo „non bis in idem“ (niekas negali bÅ«ti baudžiamas už tÄ patį nusikaltimÄ antrÄ kartÄ ) taikymo klausimas. Å is principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 5 d., BK 2 str. 6 d., BPK 3 str. 1 d. 6 p., kuris draudžia dvigubÄ baudžiamÄ jį persekiojimÄ , Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimÄ , dėl kurio jis jau buvo iÅ¡teisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamÄ jį procesÄ .

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrÄ kartÄ nubaudžiamas arba persekiojamas už identiÅ¡kus arba iÅ¡ esmės tuos pačius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus (1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieÅ¡ AustrijÄ , peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fischer prieÅ¡ AustrijÄ , peticijos Nr. 37950/97; Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Ruotsalainen prieÅ¡ SuomijÄ , peticijos Nr. 13079/03; 2017 m. birželio 13 d. sprendimas byloje Å imkus prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 41788/11).

Kita vertus, non bis in idem principo taikymo sritis apribota tik baudžiamojo pobÅ«džio teisės pažeidimais (prie jų priskiriamos ne tik nusikalstamos veikos, bet ir administraciniai nusižengimai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad non bis in idem principas nereiÅ¡kia, kad už teisės pažeidimÄ asmuo apskritai negali bÅ«ti traukiamas skirtingų rÅ«Å¡ių teisinėn atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai).

Baudžiamasis ir civilinis procesai non bis in idem principo požiÅ«riu nėra konkuruojantys, todėl CPK nustatytų procesinio poveikio priemonių taikymas už teismo sprendimo nevykdymÄ savaime nepaneigia galimybės taikyti BK 245 straipsnį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-233/2007). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog „siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę.

Todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2017 n. kovo 15 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas konstitucinį teisinės valstybės principÄ , taip pat ne kartÄ yra pažymėjęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi bÅ«ti bÅ«tinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi bÅ«ti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011, 2K-36/2012, 2K-69/2014 ir kt.).

Lietuvos teismų praktikoje taip pat ne kartÄ pažymėta, kad BK 245 str. įtvirtintos nusikalstamos veikos definicijos negalima aiÅ¡kinti pažodžiui – kad esÄ kiekvienas teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo atvejis reiÅ¡kia Å¡ioje normoje nurodyto baudžiamojo nusižengimo padarymÄ . Toks formalus BK 245 str. įtvirtinto teisinio reguliavimo aiÅ¡kinimas neatitiktų baudžiamosios atsakomybės kaip kraÅ¡tutinės teisinės priemonės paskirties, taip pat nusikalstamos veikos sampratos, t. y. paneigtų pačiÄ baudžiamosios teisės esmę.

Todėl baudžiamoji atsakomybė pagal BK 245 str. gali bÅ«ti taikoma, tačiau ne automatiÅ¡kai dėl kiekvieno teismo sprendimo nevykdymo fakto, bet tik kaip kraÅ¡tutinė priemonė, nustačius tinkamÄ padarytos veikos pavojingumÄ bei atsižvelgus į teisinį reguliavimÄ , užtikrinantį teismo sprendimo įvykdymÄ procesinėmis priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-47/2009, 2K-584/2010, 2K-36/2012, 2K-69/2014, 2K-196-693/2015, 2K-229-788/2016, 2K-249-895/2016, 2K-13-719/2019 ir kt.).

Atsižvelgiant į baudžiamosios atsakomybės kaip kraÅ¡tutinės priemonės paskirtį, BK 245 str. taikymas gali bÅ«ti pateisinamas tokiu atveju, kuomet skolininkas, turėdamas galimybę įvykdyti savo prievolę, piktybiÅ¡kai to vengia ir savo tyčiniu elgesiu sukuria tokiÄ teisinę situacijÄ , kad teismo sprendimo įgyvendinimas iÅ¡ esmės tampa neįmanomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2014, 2K-228-788/2019). Kaip jau buvo minėta Å¡iame nuosprendyje anksčiau, N. V. už 2011-12-16 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo sprendimo dalies nevykdymÄ , to paties teismo 2012-03-29 nutartimi buvo paskirta 200 Lt (57,92 Eur) bauda už kiekvienÄ uždelstÄ Ä¯vykdyti teismo sprendimo dienÄ nuo 2011-12-31 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Å ioje nutartyje nurodyta, kad bauda skolininkei N. V. skirta už „(duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2011-12-16 sprendimo dalies, įpareigojančios N. V. perduoti D. K. jos motinai L. S., nevykdymÄ â€œ. N. V. 2012-06-11 mokėjimo nurodymu į L. S. sÄ skaitÄ pervedė 27800 Lt (8051,44 Eur). Å ioje baudžiamojoje byloje kaltinamosios N. V. nusikalstami veiksmai pagal BK 245 str. apraÅ¡yti taip : „<...> kaltinamoji N. V. <...>, žinodama, kad (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2011-12-16 <...> sprendimas dėl įpareigojimo perduoti vaikÄ turi bÅ«ti vykdomas skubiai, <...> per teismo nustatytÄ terminÄ iki 2011-12-30 sprendimo dalies, įpareigojančios jÄ perduoti D.

S. (K.) motinai L. S., neįvykdė <...>“. IÅ¡ to galima matyti, kad teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas faktas, už kurį N. V. jau buvo pritaikyta civilinė procesinė poveikio priemonė – 200 Lt (57,92 Eur) bauda, bei siÅ«loma jai taikyti dar ir baudžiamÄ jÄ atsakomybę pagal BK 245 str., yra iÅ¡ esmės tapatus – tai 2011-12-16 teismo sprendimo dalies, įpareigojusios N. V. perduoti D. S. (K.) jos motinai L. S., nevykdymas. Vertinant galimos baudos dydį pagal BK 245 str., t. y. Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį BK 47 str. 3 d. 1 p., matyti, kad už tokį baudžiamÄ jį nusižengimÄ tuo metu galėjo bÅ«ti skiriama bauda iki 50 MGL dydžio (2011-04-21 įstatymo Nr. XI-1350 redakcija, galiojusi nuo 2011-04-28). 1 MGL dydis tuo pat metu buvo 130 Lt (arba 37,65 Eur), kas reiÅ¡kia, jog maksimali bauda už tokį baudžiamÄ jį nusižengimÄ galėjo siekti 1882,50 Eur.

Å iuo gi atveju, N. V. L. S. pervedė daugiau nei 4 kartus didesnę sumÄ , nei maksimaliai numatė veikos padarymo metu galiojęs įstatymas. Å iuo atveju reikÅ¡minga ir tai, kad 2011-12-16 teismo sprendimas, kad ir kaip sunkiai, bet 2012-05-17 vis tik buvo įvykdytas civilinių procesinių priemonių pagalba, pagal 2012-03-22 teismo nutartį, leidusiÄ priverstinai paimti D. S. (K.) iÅ¡ kaltinamosios ir perduoti jÄ motinai L. S.. Å i teismo nutartis buvo priimta vadovaujantis CPK 764 str. 3 ir 4 d., kurios nustatė, kad kai skolininkas nevykdo patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis turi teisę kreiptis į antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl leidimo prievarta paimti vaikÄ iÅ¡davimo.

Priverstinai perduodant vaikÄ , policijos atstovai paÅ¡alina kliÅ«tis sprendimui įvykdyti, o valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovai vaikÄ paima ir perduoda iÅ¡ieÅ¡kotojui. BÅ«tina pažymėti ir tai, kad BK 245 str. numatytos veikos sudėtis yra formali – atsakomybė kaltininkui kyla už patį sprendimo nevykdymÄ . Pasekmių esant formaliai nusikalstamos veikos sudėčiai įrodinėti nereikia. Tačiau, kolegijos vertinimu, tiek teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo priežastys, tiek ir jo nevykdymo pasekmės, nors jos ir nėra bÅ«tinieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai, bet jos yra reikÅ¡mingos vertinant, ar toks teismo sprendimo nevykdymas buvo pavojingas, bei ar jis buvo pavojingas tiek, kad už tai kaltinamajai galėtų ir turėtų bÅ«ti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė.

Duomenys, surinkti Å¡ioje baudžiamojoje byloje, rodo, jog dėl kaltinamosios N. V. pasyvumo, jos atsisakymo bendradarbiauti, nenoro padėti ir prisidėti, kad 2011-12-16 teismo sprendimo, kurio fone buvo itin pažeidžiama mažametė D. K. (S.) ir kuris bÅ«tų įvykdytas kaip galima Å¡velnesniais ir taikesniais bÅ«dais, vykdymas tapo itin komplikuotas ir sudėtingas. Visų pirma, mažametė D. S. (K.), praktiÅ¡kai iÅ¡ karto po Å¡io sprendimo priėmimo, buvo paimta iÅ¡ jai įprastos, kasdienės, normaliam vaiko augimui ir vystymuisi reikalingos aplinkos – mokyklos, iÅ¡ jos buvo atimta galimybė jai normaliai augti ir vystytis, bendrauti su savo bendraamžiais, vietoj to patalpinant jÄ Ä¯ pakankamai 2008 – 2011 m. taip vadinamų „pedofilijos įvykių“ įaudrintÄ ir netgi agresyviÄ aplinkÄ .

Rengiantis teismo sprendimo įvykdymui, buvo pasitelktos didžiulės teisėsaugos, vaiko teisių apsaugos specialistų, psichologų ir su jais susijusių asmenų pajėgos, kurios bandė surasti tinkamas priemones ir kelius šiam sprendimui įvykdyti. N. V. neįvykdžius teismo sprendimo iki jame nurodyto termino – 2011-12-30, buvo pradėtas šio sprendimo priverstinio vykdymo procesas, antstolės S. V. parengti net keli patvarkymai, kurie N. V. taip pat nebuvo geranoriškai įvykdyti. Pagaliau, kalbant apie patį D.

S. (K.) paėmimo iÅ¡ N. V. 2012-05-17 procesÄ , jis buvo tikrai neeilinis : jam buvo ruoÅ¡tasi itin intensyviai, nes pagal S. V. parodymus, buvo parengti keli veikimo scenarijai, kurie buvo suderinti su daugybe institucijų ir pasirinktas tinkamiausias; pačiam paėmimui buvo pasitelktos itin gausios policijos pareigÅ«nų, gelbėtojų, saugos, socialinių tarnybų darbuotojų pajėgos; netgi prasidėjus mažametės paėmimui, N. V. ir drauge su ja name buvę asmenys atsisakė paklusti antstolės bei policijos pareigÅ«nų praÅ¡ymams ir reikalavimui netraumuoti mažametės, geranoriÅ¡kai įsileisti antstolę į namo vidų ir kiek tai įmanoma taikiai perduoti mergaitę jos motinai L.

S., dėl ko buvo vykdomas tikras kiemo ir namo šturmas (šalinami kieme surinkę žmonės, išmontuojamos iš kėdžių sustatytos užkardos, trukdžiusios prieiti prie namo; laužiamos, pjaunamos paties namo durys, daužomi stiklai, ir kt.); šis įvykis buvo itin rezonansinis ir sukėlė didžiulį atgarsį ir įvairiausius vertinimus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse. Atsižvelgus į visa tai, kolegijos nuomone, N. V. veiksmai nepateisinamai nevykdant aptariamo teismo sprendimo buvo išties pavojingi ir neabejotinai pasiekė tokį lygį, kad kaltinamajai šiuo atveju turi būti taikoma ir baudžiamoji atsakomybė pagal BK 245 str.

Baudžiamosios atsakomybės jai taikymas Å¡ioje byloje negali bÅ«ti vertinamas kaip teisės principo non bis in idem pažeidimas. Dėl BK 140 str. 1 d., 231 str. 1 d. ir 286 str. numatytų nusikalstamų veikų BK 140 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 231 str. 1 d. atsako tas, kas bet kokiu bÅ«du trukdė teisėjui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, advokatui arba Tarptautinio baudžiamojo teismo ar kitos tarptautinės teisminės institucijos pareigÅ«nui atlikti su baudžiamosios, civilinės, administracinės arba tarptautinės teisminės institucijos bylos tyrimu ar nagrinėjimu susijusias pareigas arba trukdė antstoliui vykdyti teismo sprendimÄ .

BK 286 str. 1 d. numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Apklausta teisiamajame posėdyje N. V. neigė trukdžiusi antstolei S. V. vykdyti teismo sprendimÄ , tvirtino negalėjusi antstolės reikalavimu atidaryti namo durų, nes stengėsi visÄ laikÄ bÅ«ti su iÅ¡sigandusia dukterėčia, o kiti name buvę asmenys jos praÅ¡ymo atidaryti duris neklausė.

Ji pati namo durų nebarikadavo. Ji taip pat neigė trukdžiusi S. V. ir drauge su jomis buvusioms G. D. ir E. T. geranoriÅ¡kai paimti mergaitę ir perduoti jÄ mamai, tvirtino visÄ laikÄ po teismo sprendimo priėmimo siÅ«liusi L. S. pasiimti dukrÄ , bet Å¡i nenorėjo eiti su ja gyventi. Nepripažino kaltinamoji ir to, kad ji spyrė L. S. ir jÄ sužalojo. SmÅ«gių M. G. neprisiminė, bet tvirtino, kad jam dėl streso galėjo suduoti. Pažymėtina, kad ir apklausta ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji apie Å¡ias veikas davė iÅ¡ esmės tokius pat parodymus.

Tyrimo metu ji tik parodė, kad kuomet M. G. paleido jai už nugaros užlaužtÄ rankÄ , ji atsistojo ir du kartus trenkė jam į veidÄ (19 t., 73-76 b. l.). Tačiau, kaltinamosios parodymus paneigia byloje surinkti įrodymai, ir visų pirma – byloje esantys vaizdo įraÅ¡ai, kurie buvo padaryti 2012-05-17 tiek policijos pareigÅ«nų, tiek ir į bylÄ pateikti N. V. praÅ¡ymu. Beje, ir pati kaltinamoji pripažino, kad Å¡ie vaizdo įraÅ¡ai yra tikri, jais ji neabejojo ir prašė jais vadovautis vertinant įvykio dalyvių veiksmus.

Vaizdo įraÅ¡ai, pačios kaltinamosios, nukentėjusiosios S. V., liudytojų G. D., E. T., R. O., S. K., A. S., L. K., J. V., M. M. ir kitų, tiesiogiai 2012-05-17 įvykyje dalyvavusių, liudytojų parodymai patvirtina, kad S. V. su G. D. ir R. T. anksti ryte atvykus į įvykio vietÄ , jas jau pasitiko N. V. bei jos Å¡alininkų suburti žmonės, kurie aktyviai trukdė (jie klÅ«pėjo, buvo susikabinę rankomis, prieÅ¡inosi bandant juos patraukti nu parėjimo, ir pan.) antstolei, visų pirma, patekti į (duomenys neskelbtini) namo kiemÄ .

Pereiti per kiemÄ ir prieiti prie gyvenamojo namo antstolei pavyko tik policijos pareigÅ«nams paÅ¡alinus fizines kliÅ«tis bei iÅ¡sklaidžius žmones. Kaltinamoji pripažino žinojusi ir supratusi, kad antstolė atvyko su konkrečiu tikslu – įvykdyti teismo sprendimÄ paimti D. S. (K.) ir perduoti jÄ jos motinai L. S.. N. V. buvo namo viduje ir drauge su name buvusiais asmenimis per didžiulius vitrininius svetainės langus matė, kaip prie namo atėjo antstolė S. V., prašė atidaryti duris ir įleisti jÄ Ä¯ namo vidų.

Tai ji pakartojo keletÄ kartų, nurodė, jog yra vykdomas teismo sprendimas, įspėjo, kad durų neatidarius, bus Å¡alinamos kliÅ«tys patekti į namo vidų. PraneÅ¡imas, kad yra vykdomas teismo sprendimas, raginimas žmonių nepasiduoti provokacijoms nuolat buvo kartojami iÅ¡ policijos automobilio garsiakalbio – tai buvo girdima ne tik kieme, bet ir turėjo bÅ«ti girdima name buvusiems. Kaltinamoji neabejotinai girdėjo laužiamų pagrindinių įėjimo į namÄ durų, garsus, matė, kad antrosios (medinės) durys užremtos mediniu pagaliu, jos taip pat laužiamos, pjaunami Å¡ių durų vyriai – tai akivaizdžiai matyti iÅ¡ jos pačios pateikto vaizdo įraÅ¡o „2012-05-17 viduje T.

S.“ („Baisiausi gegužės“). IÅ¡ to paties įraÅ¡o taip pat matyti, kad prie vitrininių durų priėjusi antstolė S. V. kažkÄ sako name esantiems, o N. V. tiek viena, tiek kartu su D. S. (K.) keletÄ kartų prieina prie Å¡ių durų, stovi prie jų, vėliau abi sėdi apsikabinusios svetainėje prie stalo. Å iame įraÅ¡e užfiksuotas svarbus momentas, kaip kažkas N. V. klausia „gal įleist, atidaryt duris, vis tiek iÅ¡lauš“. Tačiau N. V. pakankamai ramiai pakraipė galvÄ , pasakė „nežinau“, ir pasiliko toliau sėdėti ant kėdės. IÅ¡ Å¡io įraÅ¡o taip pat girdėti, kad kažkas kambaryje pasakė, jog vitrinines duris dabar lauÅ¡, dauÅ¡ stiklÄ , ir todėl paprašė D. prieiti prie durų stiklo, gal tada nelauÅ¡.

D. priėjo prie durų, bet jÄ greitai patraukė. Å iame bei kituose vaizdo įraÅ¡uose akivaizdžiai matyti, kad vitrininės svetainės durys užrakinamos rankenos pagalba, nuleidus jÄ Å¾emyn. Å iÄ aplinkybę patvirtino ir liudytojas K., kuris iÅ¡daužęs durų stiklÄ jas atidarė, tiesiog įkišęs rankÄ ir pakeldamas rankenÄ Ä¯ viršų. Jokio rakto atrakinti Å¡ias duris nereikėjo. Tai buvo kaltinamosios tėvų namai, kuriuose ji tikrai ne kartÄ buvo buvusi ir tai neabejotinai žinojo.

Tačiau, kas yra visiÅ¡kai akivaizdu, N. V. net neketino atidaryti Å¡ių durų ir įsileisti antstolę, nors tam ji turėjo pakankamai tiek laiko, tiek galimybių. N. V. galėjo atidaryti ir kitas duris, tame tarpe – ir medines, kurios buvo užremtos pagaliu, tačiau nepadarė to pati, bei nepareikalavo jas atidaryti kitų svetainėje buvusių žmonių. Tai, kad Å¡ias duris pagaliu užrėmė ne ji pati, o galimai P. J., neÅ¡alina jos atsakomybės, nes bÅ«tent ji buvo įpareigota tinkamai įvykdyti teismo sprendimÄ perduoti mergaitę jos motinai.

Jos parodymus, kad ji keletÄ kartų prašė P. nuimti pagalį, patvirtina jos pateiktas vaizdo įraÅ¡as. Tačiau, minėta, kad ne P. J. buvo atsakingas už mergaitės perdavimÄ , o ji, todėl ji turėjo ne praÅ¡yti, o aktyviai reikalauti tiek P. J., tiek kitų name buvusių asmenų įsileisti antstolę ir leisti jai vykdyti savo pareigas. Kaltinamoji ne tik kad visokiais bÅ«dais trukdė antstolei patekti į namÄ , bet ir leido mažametei D. S. (K.) matyti, kas vyksta namo kieme. Jei kaltinamajai iÅ¡ties bÅ«tų rÅ«pėjusi psichologinė, fizinė, emocinė D. bÅ«sena ir jos sveikata, ji Å¡io įvykio metu tik pasirodžius kieme policijos pareigÅ«nams privalėjo D. iÅ¡vesti iÅ¡ svetainės ir užtikrinti, kad ji nematytų įvykio ir jame tiesiogiai nedalyvautų.

Tie patys įrodymai patvirtina, kad antstolei S. V. su policijos pareigÅ«nų pagalba patekus į namÄ , kaltinamoji ir toliau nevykdė jos reikalavimo geranoriÅ¡kai perduoti mergaitę L. S., t. y. N. V. sėdėjo apsikabinusi D.; iÅ¡ pradžių neleido G. D. ir E. T. bendrauti su D., kad ji nusiramintų, Å¡aukė ant jų bei S. V., kad nekiÅ¡tų rankų prie mergaitės ir nenaudotų prieÅ¡ jÄ prievartos, nors jokia prievarta prieÅ¡ jÄ ir nebuvo naudojama; po to, kai antstolė įspėjo kaltinamÄ jÄ , kad jai toliau nepaklÅ«stant ir atsisakant bendradarbiauti, ji bus laikoma kliÅ«timi, ji nuleido rankas, tačiau vis tiek buvo pasisodinusi D. ant kelių; o pamačiusi į svetainę atėjusiÄ L.

S., ji vėl apsikabino vaikÄ ir neleido L. S. jos paimti nuo kelių, dėl ko policijos pareigÅ«nai M. G. ir E. S. turėjo prievarta atkabinti ir laikyti jos rankas. Visas Å¡ias aplinkybes patvirtina tiek vaizdo įraÅ¡ai, tiek jau minėti S. V., G. D., E. T., M. G., E. S. parodymai. Beje, ir teisme apklausti N. V. artimieji bei Å¡alininkai parodė, kad mergaitės net nebuvo ketinama perduoti jos motinai. Tai matyti iÅ¡ liudytojos L. K. parodymų. Liudytojas J. V. parodė, kad N. V. įvykio metu nieko nedarė, kad antstolė bÅ«tų įleista į namo vidų, nors jokių fizinių kliūčių tai padaryti nebuvo.

Pasak liudytojo M. M., jo dalyvavimo Å¡iame įvykyje vienintelis tikslas buvo tas, kad mergaitė nebÅ«tų pagrobta. Visais Å¡iais įrodymais kolegija neturi pagrindo abejoti. Jų pakanka pripažinti, kad N. V. 2012-05-17 aktyviai trukdė antstolei S. V. vykdyti teismo sprendimÄ , taip padarydama nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 231 str. 1 d. M. G., E. S., S. V. parodymais taip pat įrodyta, kad kaltinamoji N. V. pasiprieÅ¡ino policijos pareigÅ«nui M. G., įvykio metu vykdžiusiam antstolės S. V. nurodymus, panaudodama prieÅ¡ jį fizinį smurtÄ , t. y. policijos pareigÅ«nams M.

G. ir E. S. pradėjus Å¡alinti kliÅ«tį – kambaryje priėjus prie ant kėdės sėdėjusios ir savo rankomis mažametę D. S. (K.) apglėbusios N. V., M. G. paėmus už N. V. deÅ¡inės rankos rieÅ¡o bei alkÅ«nės sÄ narių, tokiu bÅ«du laikant jos deÅ¡inę rankÄ , o tuo metu ir tokiu pat bÅ«du E. S. laikant N. V. kairę rankÄ už rieÅ¡o ir alkÅ«nės sÄ narių, po to kai L. S. pasiėmė ir iÅ¡sinešė savo dukrÄ , N. V. atsistojusi nuo kėdės tyčia kairės rankos kumščiu smogė jos deÅ¡inę rankÄ laikiusiam M.

G. į deÅ¡inę galvos pusę ir veidÄ , taip sukeldama jam fizinį skausmÄ . To, beje neneigė ir pati kaltinamoji parodžiusi, jog galėjo kumščiu suduoti M. G., tačiau to nepamena dėl streso. Be paminėtų parodymų, ir byloje esantys policijos pareigÅ«nų daryti vaizdo įraÅ¡ai patvirtina, kad N. V. įvykio metu kumščiu sudavė M. G. į galvÄ . M. G. parodė, kad po smÅ«gių į galvÄ jis iÅ¡ karto sureagavo ir N. V. pasakė, kad be reikalo ji taip elgiasi, kad juto skausmÄ , kreipėsi į gydytojÄ , vartojo gydytojo paskirtus medikamentus.

Ä®prastai fizinis skausmas yra nustatomas subjektyviu skausmÄ patyrusio asmens vertinimu, jei yra objektyvÅ«s duomenys apie patį trauminį tokį skausmÄ sukėlusį poveikį. Å iuo atveju, kolegija neturi pagrindo abejoti, kad N. V. nukentėjusiajam sudavė smÅ«gius kumščiu į galvÄ , veidÄ , jis į smÅ«gius sureagavo, todėl galėjo jausti ir fizinį skausmÄ . IÅ¡ vaizdo įrašų matyti, kad N. V. buvo įsiaudrinusi, susijaudinusi, tačiau manyti, jog ji buvo tokiame strese, kad negalėjo suprasti ir valdyti savo veiksmų, duomenų byloje nėra.

Kita vertus, pati kaltinamoji tiesiogiai iÅ¡provokavo tai, kad prieÅ¡ jÄ buvo panaudota prievarta, t. y. policijos pareigÅ«nai buvo priversti laikyti jos rankas, kad L. S. galėtų paimti ant jos kelių sėdėjusiÄ savo dukrÄ . Å ie N. V. veiksmai atitinka BK 286 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, nes ji, panaudojusi fizinį smurtÄ , pasiprieÅ¡ino savo pareigas vykdžiusiam policijos pareigÅ«nui. Kadangi ji, net ir laikoma už rankų policijos pareigÅ«nų, toliau aktyviai bandė iÅ¡traukti rankas, stojosi, muistėsi, ji susižalojo sau petį.

Dėl to yra kalta tiktai ji pati. N. V. neigė 2012-05-17 įvykio metu spyrusi L. S. ir padariusi jai sužalojimus, kurie nežymiai sutrikdė jos sveikatÄ . Tačiau, iÅ¡ esmės nuosekliais nukentėjusiosios L. S. parodymais, juos patvirtinančia teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, vaizdo įraÅ¡ais tokie kaltinamosios parodymai yra paneigti. L. S. parodė, kad jai su G. Č. įėjus į namo (duomenys neskelbtini) svetainę, kurioje D. sėdėjo ant N. V. kelių, ir stengiantis atitraukti dukros rankas nuo N. V., ji pajuto 4–5 spyrius į pilvÄ , tačiau bÅ«dama Å¡oko bÅ«senos tuo metu skausmo nejuto.

Bet tos pačios dienos vakare ir kitÄ dienÄ jÄ Ä—mė pykinti, skaudėjo pilvo srityje. Teismo medicinos specialistas nustatė, kad nukentėjusiajai buvo padarytos 4 poodinės kraujosruvos kairėje kojoje, Å¡launies ir blauzdos priekiniuose ir iÅ¡oriniuose pavirÅ¡iuose. Jos galėjo bÅ«ti padarytos įvykio metu, kietu buku riboto pavirÅ¡iaus daiktu (ais), ne mažiau kaip 4 atskirais trauminiais poveikiais (smÅ«giais), tame tarpe – ir spardant. Sužalojimai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

IÅ¡ teisiamajame posėdyje peržiÅ«rėtų vaizdo įrašų taip pat matyti, kad į kambarį įėjus L. S., antstolės praÅ¡ymu du policijos pareigÅ«nai laiko N. V. rankas, L. S. rankomis bando atitraukti D. nuo kaltinamosios apglėbusi mergaitę per krÅ«tinę, traukia jÄ Ä¯ save. Tuo metu N. V. deÅ¡ine koja spiria L. S. į kojas, vėliau deÅ¡ine koja spiria jai į pilvo sritį, bet jos koja nuslysta link L. S. kairės kojos. Kaip jau buvo minėta, pati kaltinamoji iÅ¡ esmės neneigė vaizdo įraÅ¡uose užfiksuotų aplinkybių.

Visų Å¡ių duomenų pakanka pripažinti, kad N. V. aptariamo įvykio metu spyrė L. S. į pilvÄ ir kojas, padarydama jai poodines kraujosruvas kairės Å¡launies ir blauzdos, priekiniuose ir iÅ¡oriniuose pavirÅ¡iuose, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Å ie jos veiksmai atitinka BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Kaltinimas dėl Å¡ios veikos N. V. tikslinamas nurodant, kad ji L. S. spyrė 4 kartus, nes tiek sužalojimų jai buvo nustatyta. Be to, nežymiai sužalota L. S. buvo 4 trauminiais poveikiais.

Dėl BK 163 str., BPK 70 str. 1 d. Pagal BPK 70 str. 1 d., užsienio valstybės iÅ¡duotas ar perduotas asmuo negali bÅ«ti Lietuvos Respublikoje sulaikytas, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas už iki jo iÅ¡davimo ar perdavimo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ nebuvo iÅ¡duotas ar perduotas, iÅ¡skyrus atvejus, kai :

1) gautas asmenį išdavusios ar perdavusios užsienio valstybės sutikimas;

2) asmuo, turėdamas galimybę iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos, ja nepasinaudojo per keturiasdeÅ¡imt penkias dienas ar per kitÄ Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje nurodytÄ terminÄ arba palikęs Lietuvos Respublikos teritorijÄ vėl į jÄ sugrįžo;

3) asmuo prieÅ¡ perdavimÄ pagal Europos areÅ¡to orderį sutiko, kad jis gali bÅ«ti persekiojamas ir dėl kitų nusikalstamų veikų, padarytų iki jo perdavimo;

4) asmuo, perduotas pagal Europos arešto orderį, raštu sutinka, kad jis gali būti persekiojamas ir dėl kitų nusikalstamų veikų, padarytų iki jo perdavimo;

5) asmuo buvo perduotas pagal Europos areÅ¡to orderį, bet už nusikalstamÄ veikÄ , padarytÄ iki asmens perdavimo, Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato laisvės atėmimo ar areÅ¡to bausmės arba negali bÅ«ti taikoma kardomoji priemonė – suėmimas;

6) kitais Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais. 2018-04-20 (duomenys neskelbtini) departamentas priėmė sprendimÄ N. V. perduoti Lietuvai jÄ teisti už :

1) trukdymÄ teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, advokato ar antstolio veiklai;

2) pasiprieÅ¡inimÄ valstybės tarnautojui ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui;

3) fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ , ir 4) teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymÄ . Å iame dokumente taip pat nurodyta, kad dėl kitų kaltinimų ekstradicija nėra taikoma (17 t., 194 – 197 b. l.). Kaltinamoji N. V. Å¡ioje baudžiamojoje byloje nėra kaltinama pagal BK 163 str., nes, kaip ji paaiÅ¡kino teisiamajame posėdyje, ji Lietuvai nebuvo iÅ¡duota dėl jai ikiteisminio tyrimo metu reikÅ¡to įtarimo pagal šį BK straipsnį, t. y. dėl piktnaudžiavimo globėjos teisėmis ar pareigomis.

NežiÅ«rint į tai, jos vertinimu, dalis BK 163 str. numatytos veikos objektyviųjų požymių (kokie tai konkrečiai požymiai ji nenurodė) yra inkriminuoti jai pareikÅ¡tame kaltinime Å¡ioje baudžiamojoje byloje. Pagal BK 163 str. atsako tas, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rÅ«pintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziÅ¡kai ar psichiÅ¡kai gniuždydamas vaikÄ , palikdamas jį ilgÄ laikÄ be priežiÅ«ros ar panaÅ¡iai žiauriai elgdamasis su vaiku.

Å ioje baudžiamojoje byloje suformuluotame kaltinime N. V. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 231 str., 140 str. 1 d. ir 286 str., yra nurodyta, kad 2012-05-17, laikotarpiu nuo 6.30 iki 7.20 val., (duomenys neskelbtini), jos tėvų L. ir V. A. K. gyvenamajame name, ji, be viso kito, piktnaudžiavo globėjos teisėmis, psichiÅ¡kai gniuždydama vaikÄ . Akivaizdu, jog tai BK 163 str. numatytos nusikalstamos veikos dispozicijos dalis, kuria ji Å¡ioje byloje nėra kaltinama. IÅ¡ kaltinimo N. V. turinio galima spėti, jog, prokuroro vertinimu, piktnaudžiavimas globėjos teisėmis, psichiÅ¡kai gniuždant vaikÄ , yra sudėtinė jai inkriminuojamų BK 231 str., 140 str. 1 d. ir 286 str. dalis.

Kadangi konkretÅ«s kaltinamosios nusikalstami veiksmai, kuriuos atlikdama ji piktnaudžiavo globėjos teisėmis, kaltinime nėra atskirti, apie tai prokuroras nepasisakė ir savo baigiamojoje kalboje, kolegija vertina juos savo iniciatyva. Kolegijos nuomone, kaltinime N. V. inkriminuotas piktnaudžiavimas globėjos teisėmis, psichiÅ¡kai gniuždant vaikÄ , galimai pasireiÅ¡kė tuo, kad ji :

1) D. S. (K.) pastatė prieÅ¡ langÄ ;

2) antstolei S. V. nurodžius patraukti vaikÄ nuo lango ir jo netraumuoti, ji Å¡io reikalavimo nevykdė, taip versdama mažametį vaikÄ stebėti kliūčių Å¡alinimo veiksmus – techninių priemonių naudojimÄ , durų laužimÄ ir stiklo iÅ¡muÅ¡imÄ , kambario viduje buvusių asmenų priverstinį paÅ¡alinimÄ , ir sukeldama neigiamas vaiko reakcijas, prieÅ¡ingas vaiko interesams, darė žalÄ vaiko psichiniam vystymuisi ir psichiÅ¡kai gniuždė vaikÄ ;

3) antstolei S. V. su pareigÅ«nų pagalba patekus į namo vidų, ji sėdėjo ant kėdės apkabinusi mergaitę ir Å¡aukdama reikalavo jos neliesti, tokiu elgesiu toliau traumavo vaikÄ . VisiÅ¡kai aiÅ¡ku, kad virÅ¡ paminėti veiksmai neatitinka nei BK 140 str. 1 d., nei BK 286 str. numatytų nusikalstamų veikų objektyviųjų požymių. Tik D. S. (K.) pastatymas prieÅ¡ langÄ kaip prielaida iÅ¡ sutapties galėtų bÅ«ti vertinamas ir kaip kaltinamosios siekis trukdyti antstolei vykdyti teismo sprendimÄ , jei ji bÅ«tų aiÅ¡kiai nurodžiusi tokio savo elgesio motyvus.

Kaltinamoji gi tvirtino iÅ¡ viso neprisimenanti, kad ji D. S. (K.) buvo pastačiusi prieÅ¡ vitrininį langÄ , be to teigė negalinti paaiÅ¡kinti, kodėl ji taip elgėsi. IÅ¡ byloje esančio 2019-11-06 prokuroro nutarimo atskirti ikiteisminius tyrimus (1 t., 1 – 12 b. l.) matyti, kad čia N. V. BK 163 str. buvo inkriminuotas kartu su BK 140 str. 1 d., 231 str. 1 d. ir BK 286 str., nors veikos apraÅ¡ytos taip pat, kaip ir kaltinime N. V. Å¡ioje baudžiamojoje byloje (Nutarimo 17 – 18 lapai). Tame pačiame nutarime taip randama ir tai, kad BK 163 str. kaltinamajai inkriminuotas iÅ¡ sutapties ir su BK 153 str. (jaunesnio nei 16 metų asmens tvirkinimas, iki 2010-07-20 galiojusi įstatymo redakcija), įtarime nurodant, kad N. V. piktnaudžiavo globėjos teisėmis, psichiÅ¡kai gniuždydama vaikÄ , nes laikotarpiu nuo 2010-04-04 iki 2012-05-17, bÅ«dama D.

S. (K.) globėja, atliko veiksmus, kuriais tvirkino ir psichiÅ¡kai gniuždė savo dukterėčiÄ , t. y. sistemingai, girdint mažametei, su Å¡eimos nariais aptarinėjo ikiteisminį tyrimÄ dėl mažametės seksualinio prievartavimo, sistemingai naudojo vulgarius iÅ¡sireiÅ¡kimus, pavadinimus ir paliepimus, nustatinėdama mažametę prieÅ¡ motinÄ , tokius kaip pvz., „tu jai geriau nupieÅ¡k (duomenys neskelbtini), tÄ (duomenys neskelbtini)..“, „vadink jÄ (duomenys neskelbtini)“, ir kt., taip sistemingai pateikdama mažametei informacijÄ apie nesveikÄ ir negatyvų lyčių santykių įsivaizdavimÄ , apie seksualinius vyro ir moters santykius (Nutarimo 14 – 15 lapai).

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kai BK 163 str. numatyta veika N. V. buvo apraÅ¡yta ir 2015-09-11 jai suraÅ¡ytame įtarime (19 t., 32 – 44 b. l.), 2015-09-23 Europos areÅ¡to orderyje (17 t., 141 – 163 b. l.) bei 2015-10-22 Generalinės prokuratÅ«ros teisinės pagalbos dėl N. V. ekstradicijos praÅ¡yme (17 t., 168 – 184 b. l.). 2019-11-06 nutarimu prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimÄ N. V. dėl nusikalstamų veikų, dėl kurių ji nebuvo iÅ¡duota Lietuvai, tame tarpe – ir dėl BK 163 str. numatyto nusikaltimo (19 t., 56 – 61 b. l.).

Å iame nutarime BK 163 str. numatyta nusikalstama veika nėra plačiau iÅ¡dėstyta ir apraÅ¡yta. 2019-11-06 prokuroro parengtame praneÅ¡ime apie įtarimÄ N. V. nusikalstamos veikos pagal BK 231 str. 1 d., 140 str. 1 d. ir 286 str. iÅ¡dėstytos lygiai taip pat, kaip ir prieÅ¡ tai nurodytuose dokumentuose bei kaltinime, iÅ¡skyrus tai, kad buvo iÅ¡brauktas BK 163 str. (19 t., 70 – 72 b. l.). Ä®vertinus visus Å¡iuos duomenis, atsižvelgus į baudžiamojoje teisėje galiojantį principÄ in dubio pro reo (visos abejonės, kurių negalima paÅ¡alinti iÅ¡tyrus byloje surinktus įrodymus, turi bÅ«ti vertinamos kaltininko naudai) galima daryti iÅ¡vadas, kad :

1) įtarime N. V. tyrimo metu dėl veikų, numatytų BK 140 str. 1 d., 231 str. 1 d., BK 286 str. ir 163 str., dėl kurių į (duomenys neskelbtini) buvo kreiptasi dėl kaltinamosios ekstradicijos, veikos buvo aprašytos identiškai kaip ir jai pateiktame kaltinime šioje baudžiamojoje byloje;

2) N. V. dėl kaltinimo pagal BK 163 str. Lietuvai nebuvo išduota, todėl prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl šios veikos jai buvo nutrauktas vadovaujantis BPK 32 str.;

3) šioje byloje pateiktame kaltinime jai nepagrįstai inkriminuoti, todėl iš kaltinimo šalinami, šie, kolegijos vertinimu, BK 163 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį atitinkantys požymiai :

a) kad ji piktnaudžiavo globėjos teisėmis, psichiÅ¡kai gniuždydama vaikÄ ;

b) kad D. S. (K.) ji pastatė prieÅ¡ langÄ ;

c) kad antstolei S. V. nurodžius patraukti vaikÄ nuo lango ir jo netraumuoti, ji Å¡io reikalavimo nevykdė, taip versdama mažametį vaikÄ stebėti kliūčių Å¡alinimo veiksmus – techninių priemonių naudojimÄ , durų laužimÄ ir stiklo iÅ¡muÅ¡imÄ , kambario viduje buvusių asmenų priverstinį paÅ¡alinimÄ , ir sukeldama neigiamas vaiko reakcijas, prieÅ¡ingas vaiko interesams, darė žalÄ vaiko psichiniam vystymuisi ir psichiÅ¡kai gniuždė vaikÄ , ir d) kad antstolei S. V. su pareigÅ«nų pagalba patekus į namo vidų, sėdėdama ant kėdės apkabinusi mergaitę, Å¡aukdama ir reikalaudama jos neliesti, ji toliau traumavo vaikÄ .

Kaltinamajai N. V. kaltinime nurodyti veiksmai – kad ji antstolei S. V. su pareigÅ«nų pagalba patekus į namo vidų, kambaryje antstolei nurodžius perduoti vaikÄ , ji Å¡io teisėto jos reikalavimo nevykdė, sėdėjo ant kėdės apkabinusi mergaitę ir Å¡aukdama reikalavo jos neliesti, taip kliudydama Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistėms vaikÄ paimti bei perduoti iÅ¡ieÅ¡kotojai L. S., inkriminuoti pagrįstai, nes jie atitinka BK 231 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos – trukdymo antstolei vykdyti teismo sprendimÄ â€“ sudėtį.

Dėl apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo senaties Å ioje baudžiamojoje byloje taip pat keliamas apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo senaties klausimas (BK 95 str.). Pagal N. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusius BK 95 str. 1 d. 1 p. „a“ ir „b“ papunkčius (Å¡io straipsnio redakcija galiojanti nuo 2011-03-31), asmeniui, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ , negali bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję treji metai, kai buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas, ir aÅ¡tuoneri metai, kai buvo padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas.

BK 95 str. 2 d. numatyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. N. V. nusikalstama veika pagal BK 245 str. yra baudžiamasis nusižengimas, ji baigta 2012-05-17. Kitos jos veikos (pagal BK 140 str. 1 d., 231 str. 1 d. ir 286 str.) taip pat padarytos 2012-05-17, visos jos nesunkÅ«s tyčiniai nusikaltimai. Pagal BK 95 str. 4 d., jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sulaikomas arba kuriÄ jis pats atvyksta pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ , prokurorÄ ar į teismÄ .

Senaties sustojimÄ lemianti aplinkybė – asmens pasislėpimas nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ir teismo, gali bÅ«ti konstatuojama ir turi įtakos terminų skaičiavimui tik tada, jei kaltininkas ima slapstytis kai nusikalstama veika jau yra padaryta. Kasacinio teismo praktikoje nustatyta, kad pagal BK 95 str. asmeniui, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ , apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma, kai yra atitinkamų sÄ lygų visuma :

a) yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas;

b) asmuo šio termino laikotarpiu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo;

c) nepadarė naujos nusikalstamos veikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-371/2011, 2K-44-699/2015, 2K-233/2014, 2K-7-304-976/2016). Teismų praktikoje pripažįstama, kad pasislėpimas – tai sÄ moningi asmens veiksmai, atliekami padarius nusikalstamÄ veikÄ , kuriais siekiama iÅ¡vengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Tai veiksmai, apsunkinantys kaltininko pristatymÄ prokurorui ar teismui, jo apklausÄ , kardomųjų priemonių taikymÄ . Tokiems veiksmams gali bÅ«ti priskirti gyvenamosios vietos pakeitimas, sistemingas persikėlimas iÅ¡ vienos vietovės į kitÄ , iÅ¡vykimas į užsienį, gyvenimas be dokumentų ar suklastotų dokumentų įgijimas, pavardės ar vardo, iÅ¡vaizdos pakeitimas, kitokių aplinkybių, trukdančių nustatyti asmens tapatybę, sudarymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9/2011).

Tai, ar teisėsaugos institucijos atliko kokius nors veiksmus (paskyrė kardomÄ jÄ priemonę asmeniui, paskelbė paieÅ¡kÄ , pareiÅ¡kė įtarimÄ ar pan.), neturi lemiamos reikÅ¡mės. Svarbu, kaip nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo suvokė savo situacijÄ ir kokių veiksmų ėmėsi, nes įstatymas senaties eigos sustojimÄ sieja ne su asmens paieÅ¡ka, o su pasislėpimo faktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-466/2013). Å iame nuosprendyje jau buvo nurodyta, kad 2012-06-26 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė rezoliucijÄ , kuria leido (duomenys neskelbtini) N. V. patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jos laisvę. 2012-07-03 ji buvo pradėta kviesti ir keletÄ kartų kviesta apklausai į (duomenys neskelbtini) prokuratÅ«rÄ , į kuriÄ ji atvyko tik 2012-10-09, ir tÄ pačiÄ dienÄ jai buvo įteiktas 2012-07-03 suraÅ¡ytas įtarimas dėl jos galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 232 str., 245 str., 231 str. 1 d., 140 str. 1 d., 163 str. ir 286 str.

N. V. įtarimo kopijÄ priėmė, bet atsisakė įtarimÄ pasiraÅ¡yti. Å ie duomenys rodo, kad kaltinamoji jau 2012 m. birželio mėnesį tikrai žinojo apie jai pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ . Teisiamajame posėdyje, sakydama paskutinį žodį, N. V. patikslino, kad iÅ¡ Lietuvos į (duomenys neskelbtini) ji iÅ¡vyko 2013-04-06, o 2013-04-08 lėktuvu kaltinamoji iÅ¡ (duomenys neskelbtini) iÅ¡skrido į (duomenys neskelbtini) (15 t., 125 b. l.). Taigi, galima tvirtinti, jog kaltinamoji iÅ¡ Lietuvos iÅ¡vyko 2013-04-06, ir iÅ¡vyko tikrai žinodama apie jai pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ , netgi jau esant jai pareikÅ¡tam įtarimui.

Tai, kad jai tuo metu nebuvo paskirta jokia kardomoji priemonė, esmės nekeičia. Kaltinamoji N. V. teisiamajame posėdyje ir pati neneigė, kad iÅ¡ Lietuvos į (duomenys neskelbtini) ji iÅ¡vyko siekdama, kad nebÅ«tų neteisėtai ir nepagrįstai persekiojama Lietuvos teisėsaugos institucijų. Bet pasak jos, ji (duomenys neskelbtini) nesislėpė, gyveno legaliai, mokėsi, dirbo, gavo vairuotojo pažymėjimÄ . Tačiau, byloje yra duomenys, kad (duomenys neskelbtini) ji turėjo leidimÄ gyventi tik 90 dienų.

Jau kaip paieÅ¡komas asmuo, ji buvo surasta dar 2013-09-10, tačiau ji tuomet griežtai atsisakė priimti Å¡aukimÄ atvykti į (duomenys neskelbtini) prokuratÅ«rÄ . (duomenys neskelbtini) teisėsaugos pareigÅ«nai lankėsi pas N. V. (duomenys neskelbtini), tačiau ji visiÅ¡kai atsisakė bendrauti ir pareiÅ¡kė, kad jos teisinius reikalus tvarkys pasamdytas teisininkas (15 t., 121 b. l.). Be to, 2013-07-02 N. V. (duomenys neskelbtini) kreipėsi politinio prieglobsčio, duomenų kad jis bÅ«tų buvęs suteiktas byloje nėra (17 t., 42 b. l.).

N. V. 2018-02-13 (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyta ir suimta kaip ieÅ¡komas asmuo (17 t., 192 – 193 b. l.). Tokiu bÅ«du, visi Å¡ie duomenys leidžia pripažinti, jog N. V., žinodama apie vykstantį baudžiamÄ jį procesÄ ir 2013-04-06 sÄ moningai iÅ¡vykdama iÅ¡ Lietuvos, pasislėpė nuo Lietuvoje pradėto ikiteisminio tyrimo. Tai sustabdė apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo senaties terminÄ iki jos sulaikymo (duomenys neskelbtini), t. y. iki 2018-02-13. Ä® LietuvÄ po ekstradicijos proceso ji buvo pargabenta 2019-11-06.

Tokiu bÅ«du, nuo 2012-05-17 iki jos iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos 2013-04-06 buvo praėję 10 mėnesių ir 19 dienų. Nuo 2018-02-13 (jos sulaikymo momento) iki Å¡io teismo nuosprendžio priėmimo dienos praėjo 3 metai 4 mėnesiai 25 dienos. Matyti, kad bendras laikotarpis nuo jos padarytų nusikalstamų veikų (2012-05-17) iki Å¡ios teismo nuosprendžio priėmimo dienos virÅ¡ija trejus metus. Kaip jau minėta, pagal BK 95 str. 1 d. 1 p. „a“ papunktį, asmeniui, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ , negali bÅ«ti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję treji metai, kai buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas.

BK 245 str. numatyta veika yra baudžiamasis nusižengimas, todėl Å¡iai dienai dėl Å¡ios veikos yra suėjęs apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Pagal BPK 3 str. 1 d. 2 p., baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas, o pradėtas turi bÅ«ti nutrauktas, jeigu suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu Å¡io straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta aplinkybė paaiÅ¡kėja perdavus bylÄ teismui ar bylos nagrinėjimo teisme metu ir kaltinamasis reikalauja tęsti baudžiamÄ jį procesÄ , teismas baigia nagrinėti bylÄ ir nuosprendžiu nutraukia baudžiamÄ jÄ bylÄ arba priima iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Pagal BPK 254 str. 4 d., kai nagrinėjimo teisme metu nustatomos Å¡io Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2–7 punktuose numatytos aplinkybės, byla nutraukiama teismo nutartimi. Kaltinamoji nereikalavo tęsti pradėto proceso, ji prašė taikyti apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo senatį ir bylÄ jai nutraukti dėl visų veikų, kuriomis ji kaltinama, todėl Å¡i baudžiamoji byla pagal BK 245 str. jai nutraukiama suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 str. 1 d. 2 p.).

Tai daroma tuo pačiu nuosprendžiu, nes dėl kitų jai inkriminuotų nusikalstamų veikų ji pripažįstama kalta. Kaip jau minėta, kitos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., 231 str. 1 d. ir 286 str., taip pat padarytos 2012-05-17, visos jos nesunkūs tyčiniai nusikaltimai. Apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo senatis dėl jų yra 8 metai. Pripažinus, kad nuo 2013-04-06 iki 2018-02-13 N. V. buvo pasislėpusi nuo ikiteisminio tyrimo, kolegija konstatuoja, kad apkaltinamojo teismo nuosprendžio senatis dėl šių veikų šio teismo nuosprendžio priėmimo dienai nėra suėjusi.

Kaltinamosios parodymus, kad ji nesislapstė nuo Lietuvoje vykdyto ikiteisminio tyrimo, kolegija atmeta kaip paneigtus ir prieÅ¡taraujančius byloje surinktų duomenų visetui. Dėl N. V. kaip teisėjos imuniteto nusikalstamų veikų padarymo metu 2012-05-17 2012-05-17, t. y. jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu, N. V. dirbo (duomenys neskelbtini). Kaltinamosios gynėjas viso proceso metu akcentavo, kad ji turėjo imunitetÄ nuo baudžiamojo persekiojimo, numatytÄ Teismų įstatyme. Kalbant apie N. V. kaip teisėjos imunitetÄ pažymėtina, kad nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymo) 47 str. 1 d. (2008-07-03 įstatymo Nr. X-1685 redakcija, galiojusi nuo 2008-09-01) numatė, jog teisėjas gali atsakyti baudžiamÄ ja tvarka, gali bÅ«ti suimtas arba gali bÅ«ti kitaip suvaržyta jo laisvė tik Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento sutikimu, iÅ¡skyrus atvejus, kai teisėjas užtinkamas darantis nusikalstamÄ veikÄ (in flagranti).

Å i nuostata galioja iki Å¡iol. To paties įstatymo 47 str. 2 d. numatė, jog draudžiama įeiti į teisėjo gyvenamÄ sias ar tarnybines patalpas, daryti ten arba teisėjo asmeniniame ar tarnybiniame automobilyje, arba kitoje asmeninėje susisiekimo priemonėje apžiÅ«rÄ , kratÄ ar poėmį, taip pat atlikti teisėjo asmens apžiÅ«rÄ ar kratÄ , jam priklausančių daiktų ir dokumentų apžiÅ«rÄ ar poėmį, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus. Å i norma buvo panaikinta 2020-06-25 įstatymu Nr. XIII-3093 (nuo 2020 06 30) (TAR, 2020, Nr. 2020-14362).

Tai buvo padaryta po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020-03-09 nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnio (2013 m. gruodžio 23 d. redakcija) 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 8 straipsnio (2008 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai“, priėmimo, kuriuo buvo pripažinta, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnio (2013 m. gruodžio 23 d. redakcija; TAR, 2014-01-07, Nr. 63) 2 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, 114 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Å iame nutarime Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas Teismų įstatymo 47 str. 1 ir 2 dalyse numatyto teisėjo imuniteto taikymo sÄ lygas, pažymėjo, kad Teismų įstatymo 47 straipsnio (2013 m. gruodžio 23 d. redakcija) 1 dalyje yra įtvirtintas teisėjo imunitetas nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo ir kitokio jo laisvės suvaržymo suprantamas taip, kad teisėjas negali atsakyti baudžiamÄ ja tvarka, negali bÅ«ti suimtas arba negali bÅ«ti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be Respublikos Prezidento sutikimo.

Teismų įstatymo 47 straipsnio (2013 m. gruodžio 23 d. redakcija) 1 dalyje taip pat įtvirtinta Å¡ios taisyklės iÅ¡imtis: tokio sutikimo nereikia tuo atveju, kai teisėjas užtinkamas darantis nusikalstamÄ veikÄ Â (in flagranti). Konstitucinis Teismas Å¡iame nutarime taip pat pažymėjo, kad pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 114 straipsnio 2 dalį, aiÅ¡kinamÄ kartu su Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalimi, teisėjo imunitetas nėra savitikslis. Konstitucinis teisėjo imunitetas yra funkcinio pobÅ«džio: jo paskirtis – garantuoti teisėjo nepriklausomumÄ , kad bÅ«tų užtikrintas teisingumo vykdymas.

Tik tokia teisėjo imuniteto samprata yra suderinama su iÅ¡ Konstitucijos kylančia demokratinės teisinės valstybės priederme užtikrinti kiekvieno asmens ir visos visuomenės saugumÄ nuo nusikalstamų kėsinimųsi, inter alia įstatymų leidėjo pareiga teisiniu reguliavimu sudaryti prielaidas greitai atskleisti ir iÅ¡samiai iÅ¡tirti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, teisingai iÅ¡spręsti Å¡ias nusikalstamas veikas ar kitus teisės pažeidimus padariusių asmenų teisinės atsakomybės klausimÄ .

Taigi Konstitucijos 114 straipsnio 2 dalyje teisėjo imunitetas nėra įtvirtintas tam, kad bÅ«tų sudarytos prielaidos teisėjui iÅ¡vengti baudžiamosios ar kitos teisinės atsakomybės už nusikalstamÄ veikÄ ar kitus teisės pažeidimus. Kitoks teisėjo imuniteto aiÅ¡kinimas, esÄ Ä¯statymų leidėjas gali įtvirtinti platesnio pobÅ«džio teisėjo imunitetÄ , nei nustatytasis Konstitucijos 114 straipsnio 2 dalyje, bÅ«tų nesuderinamas su Konstitucijoje įtvirtinta demokratinės teisinės valstybės samprata, inter alia su minėta konstitucine valstybės priederme užtikrinti kiekvieno asmens ir visos visuomenės saugumÄ nuo nusikalstamų kėsinimųsi, taip pat teisėjai bÅ«tų nepagrįstai iÅ¡skirti iÅ¡ visuomenės ir tai suponuotų pagal Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalį draudžiamÄ privilegijÄ .

Å ioje baudžiamojoje byloje įrodyta, kad N. V., pagal (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2011-12-16 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti D. S. (K.) jos motinai L. S. privalėjo iki 2011-12-30, bet Å¡io sprendimo nevykdė ir mergaitės neperdavė iki 2012-05-17, kol D. S. (K.) motinai L. S. buvo perduota priverstinai. Tai reiÅ¡kia, kad nuo 2012-12-31 ji pradėjo daryti trunkamÄ jÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 245 str. (teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas), kuri buvo baigta 2012-05-17 perdavus mergaitę motinai.

Vadinasi, Å¡io įvykio metu teisėjos imunitetas, numatytas Teismų įstatymo 47 str. 1 d., jos nesaugojo, nes ji darė nusikalstamÄ veikÄ (in flagranti). Veikų padarymo metu galiojusi Teismų įstatymo 47 str. 2 d. Å¡iuo atveju nebuvo aktuali, nes kaltinamoji teisėjo imuniteto neturėjo vadovaujantis įstatyme (to paties įstatymo 1 dalyje) numatyta iÅ¡imtimi. Civiliniai ieÅ¡kiniai Nukentėjusioji L. S. praÅ¡o iÅ¡ kaltinamosios N. V. jai priteisti 2316,96 Eur turtinei žalai ir 20000 Eur neturtinei žalai atlyginti; jos dukrai D.

S. (K.) – 50000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji S. V. praÅ¡o iÅ¡ kaltinamosios jai priteisti 28962 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis M. G. iÅ¡ kaltinamosios N. V. praÅ¡o priteisti 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. L. S. ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2316,96 Eur turtinę žalÄ sudaro jos atstovui advokatui G. Č. 2012-02-20 – 2012-04-23 sumokėti pinigai už teisinę pagalbÄ pagal 2011-12-20 sudarytÄ teisinių paslaugų sutartį, pagal kuriÄ advokatas jÄ ir jos dukrÄ atstovavo ir teikė teisinę pagalbÄ Ä¯vairiose institucijose derinant 2012-12-16 teismo sprendimo vykdymo organizavimÄ , pats dalyvavo 2012-05-17 vykdant teismo sprendimÄ dėl D.

S. (K.) perdavimo (su ieÅ¡kiniu pateikti 3 sumokėtÄ sumÄ patvirtinantys pinigų priėmimo kvitai). 2021-04-28 teismui pateiktame atsakyme advokatas G. Č. nurodė, kad minėta suma nukentėjusiosios jam iÅ¡ tikro buvo sumokėta už teisines paslaugas ginče dėl klientės dukters D. K. susigrÄ Å¾inimo iÅ¡ kaltinamosios globos ir iÅ¡ Å¡io ginčo kylančių kitų ginčų. BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.).

SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 str. 1 d. ir apima:

a) nusikalstama veika padarytÄ tiesioginę turtinę žalÄ (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.);

b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika);

c) iÅ¡laidas, kurios patirtos paÅ¡alinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo, laidojimo iÅ¡laidos ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-113-303/2019). Tokiu bÅ«du, pagal CK 6.249 str. 1 d., nukentėjusiosios L. S. praÅ¡oma priteisti 2316,96 Eur suma gali bÅ«ti pripažįstama turtine žala, t. y. materialiniais nuostoliais, kuriuos ji patyrė dėl padarytos nusikalstamos veikos. IÅ¡ tiesų, matydama, kad kaltinamoji yra teisininkė, jos aplinkoje (jos buvęs sutuoktinis, jÄ atstovavusi pusseserė S. Ž.) taip pat yra teisininkų, nukentėjusioji L.

S. turėjo kreiptis teisinės pagalbos ir kreipėsi į advokatÄ G. Č.. Tiek nukentėjusioji, tiek G. Č. patvirtino, kad teisinės pagalba jai buvo teikiama dukters paėmimo iÅ¡ globėjos N. V. ir su tuo susijusiuose procesuose. Å ių iÅ¡laidų 2012 m. vasario – balandžio mėnesiais nukentėjusioji nebÅ«tų patyrusi, jeigu N. V. dar 2012 m. gruodžio mėnesį bÅ«tų geranoriÅ¡kai perdavusi mergaitę jos motinai. Byloje yra duomenys, kad G. Č. kartu su L. S. dalyvavo bandant mergaitę perduoti jos motinai 2012-03-23, kuomet Å¡is bandymas nepavyko, dalyvavo 2012-05-17, dalyvavo pasitarimuose derinant L.

S. pasimatymus su dukra, ir kt. Taigi, Å¡ios nukentėjusiosios patirtos iÅ¡laidos yra priežastiniu ryÅ¡iu susietos su kaltinamosios neteisėtais veiksmais, todėl jos turėtų bÅ«ti priteistos iÅ¡ N. V.. Nukentėjusioji L. S. ir jos dukra D. S. (K.) praÅ¡o priteisti joms iÅ¡ kaltinamosios N. V. ir virÅ¡ nurodytÄ neturtinę žalÄ . Visų pirma kalbant apie D. S. (K.) kaip nukentėjusiÄ jÄ Å¡ioje baudžiamojoje pažymėtina, kad nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos <...> (BPK 28 str. 1 d.).

Pagal BPK 110 str. 1 d. civiliniu ieÅ¡kovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtÄ turtinę ar neturtinę žalÄ . Civilinio ieÅ¡kovo statuso įgijimÄ lemia du pagrindai – faktinis ir juridinis. Juridinis pagrindas – tai ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuroro nutarimas ar teismo nutartis pripažinti asmenį civiliniu ieÅ¡kovu. Faktinis pagrindas reiÅ¡kia, kad byloje civilinį ieÅ¡kinį gali pareikÅ¡ti ne bet kas, o tik asmuo (fizinis ar juridinis), dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos ir reikalaujantis jÄ atlyginti.

Toks pagrindas grindžiamas objektyviais duomenimis, leidžiančiais nustatyti nusikalstama veika padarytos žalos faktÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-124-648/2016). Byloje esančiame civiliniame ieÅ¡kinyje D. S. (K.) patirta neturtine žala įvardinama tai, kad kaltinamoji, nevykdydama 2011-12-16 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo sprendimo, psichiÅ¡kai žalojo mažametę; nuo 2011-12-16 iki 2012-05-17 nuteikinėjo jÄ prieÅ¡ mamÄ , formavo negatyviÄ nuomonę apie jÄ , visokiais bÅ«dais trukdė jai bendrauti su mama, jÄ Ä¯vairiai baugino, izoliavo vaikÄ iÅ¡ jos socialinės aplinkos (paėmė iÅ¡ mokyklos).

Mergaitė buvo nuolat filmuojama, jautėsi nesaugiai dėl kieme nuolat esančių paÅ¡alinių žmonių ir pan. Be to, ieÅ¡kinyje teigiama, kad 2012-05-17 vykusio paėmimo metu kaltinamoji liepė jai atsistoti prie lango, rėkti, sakyti, kad ji nenorinti gyventi su mama, jÄ apsikabinti, prieÅ¡intis, verkti, Å¡aukti. Taigi, tai reiÅ¡kia, kad D. S. (K.) patirta neturtinė žala siejama su kaltinamosios neteisėta veika, numatyta BK 245 str., tačiau dėl Å¡ios veikos yra suėjęs apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.

Civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo nutraukiant bylÄ dėl senaties atveju (BPK 3 str. 1 d. 2 p.) kasacinio teismo praktikoje jau suformuluota bendra taisyklė yra ta, kad civilinis ieÅ¡kinys yra paliekamas nenagrinėtas, nes Å¡iuo pagrindu nutraukus baudžiamÄ jį procesÄ nutrÅ«ksta ir teisenos dalis dėl žalos atlyginimo, nes civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje yra jos sudėtinė dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21/2010, 2K–260/2006, 2K-7-304-976/2016). Kita gi nukentėjusiajai D.

S. (K.) praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos dalis buvo susijusi su neteisėtais kaltinamosios veiksmais prieÅ¡ mažametę 2012-05-17, kurie Å¡iame nuosprendyje Å¡alinami iÅ¡ kaltinimo N. V., nes patenka į BK 163 str. veikos sudėtį, bet dėl Å¡ios veikos kaltinamoji Lietuvai nebuvo iÅ¡duota. PaÅ¡alinus iÅ¡ kaltinimo N. V. tai, kad ji 2012-05-17 piktnaudžiavo globėjos teisėmis, psichiÅ¡kai gniuždydama ir traumuodama D. S. (K.), nelieka pagrindo priteisti už Å¡iuos veiksmus nukentėjusiajai ir neturtinę žalÄ .

Todėl, civilinis ieÅ¡kinys, kuriuo praÅ¡oma priteisti iÅ¡ kaltinamosios 50000 Eur D. S. (K.) patirtai neturtinei žalai atlyginti paliekamas nenagrinėtas, suteikiant galimybę nukentėjusiajai dėl Å¡ios žalos atlyginimo kreiptis į teismÄ civilinio proceso tvarka. Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), vadovaujantis CK 6.250 straipsniu, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Tai tiek konkrečiais, tiek vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , teismas turi atsižvelgti į :

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sÄ lyginio pobÅ«džio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teismų praktikoje nustatant neturtinės žalos, kilusios dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d., padarymo, priklausomai nuo bylos aplinkybių, svyruoja nuo 150 eurų iki 1500 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-430-895/2016, 2K-284-648/2016, 2K-316-222/2016; 2K-393-489/2017).

Nukentėjusieji S. V., L. S. ir M. G. tiesiogiai dalyvavo 2012-05-17 paimant iÅ¡ kaltinamosios D. S. (K.). IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Å¡is įvykis buvo iÅ¡ties rezonansinis, jis kėlė didžiulę įtampÄ visuomenės gyvenime, apie jį buvo visur kalbama, plačiai raÅ¡oma spaudoje, Å¡ios istorijos dalyviai nuolat buvo matomi įvairiose televizijos laidose. Å is įvykis buvo neeilinis ir dėl to, kad teismo sprendimo įvykdymui buvo aktyviai ir gerai organizuotai prieÅ¡inamasi, jam įvykdyti buvo pasitelktos didžiulės teisėsaugos pareigÅ«nų bei kitų specialistų pajėgos.

Visiems nukentėjusiems, o ypač – antstolei S. V., kuri įvykio metu turėjo atlaikyti didžiulį kaltinamosios tėvų namo kieme susirinkusios minios bei name buvusių asmenų spaudimÄ , įvykio metu vertinti nuolat kintančiÄ situacijÄ ir priiminėti sprendimus, kaip patekti prie namo, įeiti į namo vidų, kaip elgtis namo viduje, kai tave pasitinka prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikę žmonės, tarp kurių yra mažametė mergaitė. Nė kiek neabejotina, kad tiek ji, tiek ir kiti nukentėjusieji Å¡io įvykio metu jautė ir didžiulę įtampÄ , neigiamas emocijas, dvasinį sukrėtimÄ , kaltinamosios veiksmais L.

S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, M. G. buvo sukeltas fizinis skausmas, N. V. jie buvo iÅ¡vadinti įvairiausiais necenzÅ«riniais žodžiais. VisÄ tai sudaro neturtinę žalÄ , kuri turi bÅ«ti jiems protingai kompensuota. Nustatant neturtinės žalos dydį nukentėjusiems, be anksčiau iÅ¡dėstyto, atsižvelgiama ir į tai, kad tiek L. S. padaryti sužalojimai, tiek M. G. patirtas fizinis skausmas, t. y. pasekmės, už kurias kaltinamoji ir yra tiesiogiai atsakinga, nesukėlė jiems jokių rimtesnių, ilgalaikių pasekmių jų sveikatai, pats mergaitės paėmimo momentas truko vos kelias minutes, S. V. ir M.

G. tuo metu vykdė savo tarnybines pareigas. Pažymėtina, kad nuo Å¡io įvykio praėjo jau pakankamai daug laiko, jis užsimirÅ¡ta. Kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad 2012-06-11 mokėjimo nurodymu kaltinamoji L. S. jau yra pervedusi 27800 Lt (8051,44 Eur), taip jai kompensuodama pakankamai reikÅ¡mingÄ sumÄ už teismo sprendimo nevykdymÄ laiku. Turi bÅ«ti įvertinta ir tai, kad kaltinamoji Å¡iuo metu nedirba, iÅ¡samiau įvertinti jos turtinę padėtį byloje duomenų nėra. Be to, iÅ¡ jos L.

S. Å¡iuo nuosprendžiu priteisiama atlyginti turtinė žala. Todėl nukentėjusiųjų praÅ¡oma priteisti neturtinė žala mažinama : S. V. – iki 3000 Eur, L. S. – iki 4000 Eur; M. G. – iki 500 Eur. Tenkinamas iÅ¡ M. G. civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytas praÅ¡ymas priteisti jam iÅ¡ N. V. 5 % dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 500 Eur sumos neturtinei žalai atlyginti, jas skaičiuojant nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo. Bausmės skyrimas Skiriant bausmę kaltinamajai N. V. atsižvelgiama į jos padarytų nusikalstamų veikų kiekį, pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , jos asmenybę, atsakomybei įtakos turinčias aplinkybes ir kitus bausmių skyrimo pagrindus bei sÄ lygas, numatytus BK 41, 54, 55, 61 straipsniuose.

N. V. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių šioje byloje nėra. N. V. padarė keturias nusikalstamas veikas, kurių viena (BK 245 str.) yra baudžiamasis nusižengimas, dėl kurio jau suėjo apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; kitos veikos – yra nesunkūs, tyčiniai, baigti nusikaltimai. Ji pilnametė, pakaltinama, nagrinėjamų įvykių metu dirbo (duomenys neskelbtini) buvo apibūdinama teigiamai. Ji nėra teista, nebuvo ir nėra bausta administracinėmis nuobaudomis.

Kaltinamoji darbinga, bet Å¡iuo metu niekur nedirba, kitokių duomenų apie jos Å¡iuo metu gaunamas pajamas byloje nėra. Skiriant bausmę svarbu pažymėti tai, kad 2012-05-17 dienos įvykis iÅ¡ esmės buvo iÅ¡provokuotas jos neteisėtais veiksmais, dangstantis jos kaip (duomenys neskelbtini) imunitetu, kieme susirinkusia sekėjų minia ir net mažamete mergaite. Vietoje to, kad geranoriÅ¡kai padėti D. S. (K.) perduoti jos motinai, N. V. savo tyčiniais veiksmais sÄ lygojo tai, kad teismo sprendimas buvo vykdomas prievarta, ir vykdant jį buvo sukeltas didžiulis ažiotažas, sužaloti keli asmenys, sugadintas L. ir V.

A. K. turtas. Už tai atsakinga yra tik N. V.. Po Å¡io įvykio, supratusi, kad tiek jos kaip (duomenys neskelbtini), tiek jos kaip (duomenys neskelbtini) imunitetas neapsaugos jos nuo baudžiamosios atsakomybės, ji pabėgo iÅ¡ Lietuvos, ilgÄ laikÄ slapstėsi (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai tikėdamasi, kad Lietuvai ji taip ir nebus iÅ¡duota. Kolegijos nuomone, nors ji teisiama pirmÄ kartÄ , o pagal BK 55 str. asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su areÅ¡tu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, tik skyrus jai laisvės atėmimo bausmę ji bus tinkamai nubausta, t. y. bus tinkamai įvertintas jos padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dis, jų pavojingumas visuomenei, jos pačios kaip asmenybės įtaka 2012-05-17 įvykiui ir jo metu sukeltoms pasekmėms, tik taip bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Griežčiausia bausmė jai skiriama už veikÄ , numatytÄ BK 231 str. 1 d., nes ji buvo kertinė, ir jau jos metu buvo pasiprieÅ¡inta valstybės pareigÅ«nui ir sužaloti nukentėjusieji L. S. ir M. G.. Už atskiras veikas paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo bÅ«du (BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p.). Kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji Å¡ioje byloje iÅ¡ esmės dėl užsitęsusio ekstradicijos proceso buvo sulaikyta ir suimta nuo 2018-02-13 iki 2019-11-19, t. y. 1 metus 9 mėnesius ir 6 dienas.

Tai yra pakankamas laikotarpis pripažinti, kad bausmės tikslai už veikas, kuriomis ji kaltinama Å¡ioje baudžiamojoje byloje, kaltinamajai yra pasiekti, todėl į laisvės atėmimo bausmės laikÄ Ä¯skaičius šį laikotarpį laikytina, kad ji bausmę jau atliko. Panevėžio apygardos teismo depozitinėje sÄ skaitoje laikomos kaltinamosios N. V. piniginės lėšos – 2431,97 Eur, kurioms laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstas iki 2021 m. rugsėjo 30 d., turi bÅ«ti panaudotos nukentėjusiems priteistų civilinių ieÅ¡kinių atlyginimui, proporcingai jiems priteistiems žalos atlyginimo dydžiams.

Byloje yra duomenys, kad kaltinamosios N. V. ekstradicijos iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į LietuvÄ iÅ¡laidos sudaro 6849,29 Eur. Pagal BPK 103 str. 6 p., proceso iÅ¡laidas sudaro ir kitos iÅ¡laidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis. BPK 105 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokėti vertėjui, ir iÅ¡laidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimÄ .

Ekstradicijos iÅ¡laidos paprastai pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis ir priteisiamos iÅ¡ nuteistojo tais atvejais, kai po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas iÅ¡vengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Taigi, jeigu ekstradicijos iÅ¡laidos atsiranda dėl pasislėpusio nuteistojo sÄ moningų veiksmų, jos paprastai priteisiamos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2006, 2K-366/2010, 2K-114-699/2017, 2K-113-489/2021). Å ioje byloje nustatyta, kad kaltinamoji slapstėsi, į JAV iÅ¡vyko siekdama iÅ¡vengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, todėl jos ekstradicijos iÅ¡laidos pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ jos valstybei.

Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Å ioje byloje 2019-11-06 prokuroro nutarimu pripažinta, kad nukentėjusioms L. S. ir D. S. (K.) atstovo dalyvavimas procese yra bÅ«tinas (BPK 55 str. 4 d.). Joms antrinę teisinę pagalbÄ teikė advokatė N. G., kuriai už paslaugas apskaičiuota 1704,81 Eur suma. Å i suma taip pat iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ kaltinamosios N. V. valstybei. Kaip proceso iÅ¡laidos iÅ¡ N. V. iÅ¡ieÅ¡komos valstybei ir liudytojui E. S. už kelionę į teismÄ iÅ¡mokėta 30,61 Eur suma (BPK 103 str. 1 d. 1 p., 105 str. 1 d.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 303 straipsniais, teismas nusprendžia:

N. V. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 140 str. 1 d., 231 str. 1 d. ir 286 str. ir jÄ nubausti : - pagal BK 140 str. 1 d. – laisvės atėmimu 4 mėnesiams; - pagal BK 231 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams 6 dienoms; - pagal BK 286 str. – laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams. Pagal BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., subendrinus Å¡ias bausmes griežčiausia bausme apimant Å¡velnesnes bausmes, skirti jai galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 1 metams 9 mėnesiams 6 dienoms.

Ä® laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikotarpį, iÅ¡bÅ«tÄ jÄ sulaikius ir suėmus nuo 2018-02-13 iki 2019-11-19, ir pripažinti, kad ji laisvės atėmimo bausmę jau atliko. KardomÄ sias priemones : 10000 Eur užstatÄ , įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimÄ â€“ panaikinti; užstatÄ , 2019-11-19 L. K. sumokėtÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inti L. K., asmens dokumentus grÄ Å¾inti N. V..

N. V. Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl veikos, numatytos BK 245 str., nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 str. 2 d. 2 p.). Priteisti iÅ¡ N. V. :

1) nukentėjusiajai L. S. – 2316,96 Eur turtinei žalai ir 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti;

2) nukentėjusiajai S. V. – 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiajam M. G. – 500 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 % dydžio metinių palÅ«kanų nuo Å¡ios sumos, jas skaičiuojant nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo. L. S. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl 50000 Eur neturtinės žalos D. S. (K.) atlyginimo palikti nenagrinėtÄ . Daiktinius įrodymus ir bylai reikÅ¡mingus daiktus – DVD diskus, USB atmintinę su vaizdo įraÅ¡ais – palikti saugoti prie bylos.

IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ N. V. valstybei : 6849,29 Eur jos ekstradicijos iÅ¡laidų, 1704,81 Eur iÅ¡laidų už antrinę teisinę pagalbÄ nukentėjusioms ir 30,61 Eur liudytojui iÅ¡mokėtų kelionės į teismÄ iÅ¡laidų. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant Panevėžio apygardos teismui. Teisėjai Valdas CiesiÅ«nas Valdas Petras Meidus Jolanta Raščiuvienė