2019-04-10 Nr. AB-9072-3-61-3-00387-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-242-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00387-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Ryčio Krasausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Marijampolės pataisos namų, dėl raštų panaikinimo, įpareigojimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas G. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) prie 2018 m. kovo 28 d. raštą Nr. 2S-1045, 2018 m. gegužės 18 d. raštą Nr. 2S-1632, 2) įpareigoti Kalėjimų departamentą bei Marijampolės pataisos namų direktorių visapusiškai ir objektyviai ištirti pareiškėjo skundus, 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento ir Marijampolės pataisos namų, 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 6 d. nutartyje nustatė, kad pareiškėjas praleido terminą pateikti skundui dėl Kalėjimų departamento raštų panaikinimo, taip pat nebuvo pateikti rašytiniai įrodymai, leidžiantys advokato padėjėjai atstovauti pareiškėją teisme. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas skunde netiksliai nurodė atsakovus (atsakovais nurodė Kalėjimų departamentą ir Marijampolės pataisos namus, tačiau prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą). Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas įpareigojo pareiškėją pašalinti nustatytus skundo trūkumus bei pateikti prašymą terminui atnaujinti.

Pareiškėjas pateikė prašymą nagrinėti skundą tokį, koks jis yra pateiktas, taip pat pateikė papildomus paaiškinimus dėl teismo nutartyje nustatytų skundo trūkumų.

Pareiškėjas nurodė, kad įrodymai, leidžiantys advokato padėjėjai atstovauti pareiškėją, yra pridėti prie skundo (skundo priedų 14-16 puslapiai). Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti buvo pateiktas kartu su skundu.

Prašyme dėl termino atnaujinimo pareiškėjas nurodė, kad jis 2018 m. kovo 6 d. ir kovo 12 d. kreipėsi su skundais į Marijampolės pataisos namų direktorių. 2018 m. kovo 6 d. skundas buvo persiųstas Kalėjimų departamentui, o į 2018 m. kovo 12 d. skundą atsakymas nepateiktas. 2018 m. kovo 28 d. Kalėjimų departamentas raštu Nr. 2S-1045 prašė patikslinti 2018 m. kovo 6 d. skundo aplinkybes. 2018 m. balandžio 9 d. pateikė Kalėjimų departamentui patikslintą skundą, nurodydamas, kad visa reikalinga medžiaga yra Kalėjimų departamente bei Marijampolės pataisos namuose. 2018 m. gegužės 18 d. Kalėjimų departamentas pateikė atsakymą Nr. 2S-1632, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo skundą. Nesutikdamas su šia pozicija, pareiškėjas kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos jam teikimo. 2018 m. birželio 6 d. sprendimu buvo nuspręsta jam teikti antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjo atstovė 2018 m. birželio 21 d. Kalėjimų departamentui pateikė prašymą pateikti G. L. skundų kopijas, kurios reikalingos rengiant skundą administracinėje byloje dėl Kalėjimų departamento 2018 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. 2S-1632. Negavus dokumentų, 2018 m. liepos 20 d. ir 2018 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi dėl dokumentų pateikimo pakartotinai. Pareiškėjas pažymėjo, kad pateikti teismui skundo be nurodytų rašytinių įrodymų neįmanoma. Pareigūnų veiksmai (neveikimas) kliudė apginti pareiškėjo teises. Vėliau dar 2018 m. spalio 8 d. buvo kreipęsis į LR Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento Bausmių vykdymo sistemos skyrių, 2018 m. lapkričio 5 d. dar kreipėsi į Kalėjimų departamentą pakartotinai dėl tyrimui reikalingos medžiagos pateikimo. Kalėjimų departamentas medžiagą pateikė 2018 m. lapkričio 26 d.

Pareiškėjas nurodė, kad jis turi konstitucinę teisę į veiksmingą teisminę gynybą, kuri apima ir viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų patikrą vykstant teisingam procesui. Teisinės pagalbos teikimą jis gavo tik 2018 m. birželio 6 d., nuo 2018 m. birželio 21 d. iki 2018 m. lapkričio 5 d. atstovė intensyviai rūpinosi pareiškėjo teisių gynimu. Nors nuo skundžiamo sprendimo yra praėjęs daugiau nei vienas mėnuo, pareiškėjas mano, kad tai yra protingas ir pagrįstas terminas rūpinantis savo pažeistų teisių ir interesų gynimu, renkant informaciją ir dokumentus, siekiant išsiaiškinti teisminio ginčo esmę bei tinkamai parengti skundą teismui. Skundo pateikimo praleidimo priežastys buvo svarbios, ekstraordinarios, nuo pareiškėjo bei jo atstovo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 14 d. nutartimi atsisakė pareiškėjui G. Ž. atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo G. Ž. skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundžiamą 2018 m. kovo 28 d. sprendimą (raštą) gavo dar balandžio mėnesį, kai 2018 m. balandžio 9 d. Kalėjimų departamentui teikė patikslintą skundą. 2018 m. balandžio 6 d. pareiškėjas kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos jam teikimo. Pareiškėjas neneigia, kad jam apie Kalėjimų departamento 2018 m. gegužės 18 d. priimtą sprendimą tapo žinoma iš karto po jo priėmimo. Pareiškėjui 2018 m. birželio 6 d. Kauno Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-2711-10361 teikti antrinę teisinę pagalbą buvo pavesta advokatui Arnoldui Blaževičiui atstovauti pareiškėjo interesus. 2018 m. birželio 20 d. advokatas pavedė pareiškėją atstovauti advokato padėjėjai R. V.. Tačiau, kaip matyti, skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl 2018 m. kovo 28 d. ir 2018 m. gegužės 18 d. Kalėjimų departamento raštų yra pateiktas tik 2019 m. sausio 30 d.

Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 20 d. iki 2018 m. lapkričio 5 d., jo atstovė intensyviai veikė ir siuntė prašymus Kalėjimų departamentui dėl rašytinių įrodymų, reikalingų skundo parengimui, pateikimo, nesudaro pagrindo laikyti, kad tai yra pateisinama, svarbi ir objektyvi priežastis skundui nustatytu įstatymo terminu pateikti. Kalėjimų departamentas galiausiai reikalingą medžiagą skundui tinkamai parengti pateikė 2018 m. lapkričio 26 d., tačiau kaip matyti, pareiškėjo skundas Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra registruotas tik 2019 m. sausio 30 d., t. y. praėjus dar dviem mėnesiams po įrodymų gavimo.

Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad termino praleidimo priežastys šiuo atveju nepriklausė nei nuo pareiškėjo, nei jo atstovės valios, kas sutrukdė laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Pareiškėjui nuo 2018 m. birželio 20 d. realiai buvo pradėta teikti antrinė teisinė pagalba, todėl bent jau tuo metu, kuomet skundo praleidimo terminas buvo minimalus ir dėl objektyvių galimai pateisinamų priežasčių, skundą pareiškėjas, atstovaujamas kvalifikuotos teisininkės, jau galėjo pateikti teismui. Aplinkybės, dėl kurių skundo praleidimo terminas užsitęsė net iki 2019 m. sausio 30 d., visiškai yra nepagrįstos, nagrinėjamu atveju nepateisintos objektyviomis aplinkybėmis bei įrodymais.

Teismo vertinimu, pareiškėjas nesilaikė rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo, atidumo reikalavimų bei operatyvumo standarto. Jokių objektyvių, nuo paties pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, nenurodė, todėl terminas apskųsti Kalėjimų departamento 2018 m. kovo 28 d. ir 2018 m. gegužės 18 d. sprendimus negali būti atnaujintas.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde prašė priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą ir iš Marijampolės pataisos namų (dėl netinkamų kalėjimo sąlygų, pareigūnų veiksmų) šiuose pataisos namuose, todėl pareiškėjas skundą dėl žalos, atsiradusios dėl Marijampolės pataisos namų veiksmų, atlyginimo turi paduoti Regionų apygardos administraciniam teismui. Atsižvelgęs į šias aplinkybes ir ABTĮ, teismas atsisakė priimti skundą Marijampolės pataisos namų atžvilgiu, kadangi jis nepriskirtinas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai.

III. Pareiškėjas G. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį, pripažinti praleisto skundo padavimo priežastis svarbiomis, atnaujinti skundo padavimo terminą ir įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismą nagrinėti skundą.

Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei kitais teisės aktais, nurodo, kad teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą pažeidė jo absoliučią konstitucinę teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėju yra G. L. ir nurodė, kad teismas rezoliucinėje dalyje teismas pasisakė dėl pareiškėjo G. Ž., tačiau tokio proceso dalyvio skunde nebuvo nurodyta.

Dėl atsakovo Marijampolės pataisos namų pareiškėjas nurodo, kad tuo atveju, jeigu teismo vertinimu, yra nurodytas ne tas atsakovas, tačiau skunde pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką, teismo pirmininkas ar teisėjas gali nutartimi pašalinti tokius trūkumus pagal ABTĮ 33 straipsnio 5 dalį. Be to, pirmosios instancijos teismas pats nurodė, kad pareiškėjas įvardino atsakovo atstovu Marijampolės pataisos namus.

Dėl prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti pareiškėjas iš esmės pakartoja tuos pačius argumentus, kurie nurodyti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, be to, skundo dalį dėl Marijampolės pataisos namų taip pat turėtų nagrinėti Vilniaus apygardos administracinis teismas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 straipsnis). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Dėl pareiškėjo teiginių, susijusių su termino skundui paduoti atnaujinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi ir esant pareiškėjo prašymui, administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2018 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-267-822/2018).

Administracinių teismų praktikoje, sprendžiant klausimus dėl praleistų procesinių terminų atnaujinimo, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažintinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012).

Pažymėtina, kad pagal administracinių teismų praktiką sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia Kalėjimų departamento raštus, priimtus 2018 m. kovo 28 d. ir 2018 m. gegužės 18 d., kurie galėjo būti apskųsti teismui per 20 dienų nuo jų gavimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnį. Pareiškėjo skundas Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas 2019 m. sausio 30 d. Pareiškėjas praleistą terminą skundui paduoti sieja su tuo, kad pareiškėjui paskirta atstovė advokato padėjėja laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 20 d. iki 2018 m. lapkričio 26 d. aktyviai rinko informaciją, susijusią su skundžiamais Kalėjimų departamento veiksmais. Be to, pareiškėjo paskirtai atstovei nepavyko iš karto gauti dokumentų kopijų, tikėtina, dėl elektroninio pašto klaidos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors elektroninio pašto klaidos galėtų būti laikomos nuo pareiškėjo valios nepriklaususios aplinkybės, dėl kurių galėtų būti sprendžiama dėl termino atnaujinimo skundui paduoti, tačiau keturis mėnesius užtrukęs informacijos rinkimas negali būti vertinamas kaip svarbi priežastis terminui atnaujinti. Pareiškėjas nepateikia jokių argumentų ir aplinkybių dėl laikotarpio nuo reikiamų rašytinių įrodymų gavimo iki skundo pateikimo (nuo 2018 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. sausio 30 d.). Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nesilaikė rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo, atidumo reikalavimų bei operatyvumo standarto. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti pripažįstamos svarbia priežastimi terminui atnaujinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį ir tuo aspektu, jog teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundo dalį dėl Marijampolės pataisos namų veiksmų kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 31 straipsnio 1 dalį, skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose, sprendė, kad skundą dėl žalos, atsiradusios dėl Marijampolės pataisos namų veiksmų, atlyginimo pareiškėjas turi paduoti Regionų apygardos administraciniam teismui.

Įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje, įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Atitinkamai pagal ABTĮ nuostatas skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė (31 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, bylose dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti, taip pat bylose dėl neįgaliųjų teisių gynimo, pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas) administraciniam teismui gali būti paduodamas pagal 31 straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles arba pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą (31 straipsnio 2 dalis). Kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni pagal ABTĮ 20 straipsnio 4 dalį priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – Regionų apygardos administraciniam teismui, skundas (prašymas, pareiškimas) turi būti paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kitais atvejais, kai yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, kurie gali būti nagrinėjami skirtingų apygardų administraciniuose teismuose, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pareiškėjo pasirinkimu (31 straipsnio 3 dalis). Skundas (prašymas, pareiškimas) keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, paduodamas pagal vieno iš atsakovų buveinę pareiškėjo pasirinkimu. Jeigu dėl vieno iš atsakovų byla yra teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui pagal šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (31 straipsnio 4 dalis).

Iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui matyti, kad pareiškėjo skunde yra atskiras reikalavimas priteisti patirtą neturtinę žalą. Be to, pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildina ne tik iš Marijampolės pataisos namų veiksmų, bet ir iš Kalėjimų departamento veiksmų, kurio buveinė yra Vilniuje. Taigi, sprendžiant dėl pareiškėjo skundo teismingumo, yra aktuali ABTĮ 31 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad skundas (prašymas, pareiškimas) keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, paduodamas pagal vieno iš atsakovų buveinę pareiškėjo pasirinkimu.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundo, kuriuo, be kita ko, prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, vadovaudamasis ABTĮ 31 straipsnio 1 dalimi. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o jo skundo dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties rezoliucinėje dalyje yra nurodyta kito asmens pavardė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties rezoliucinėje dalyje padaryta klaida vertintina kaip rašymo apsirikimas, nes iš nutarties teksto akivaizdžiai matyti, kad pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis priimta dėl G. L., o Ž. pavardė iš minėtos nutarties rezoliucinės dalies šalintina.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė skundo dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento ir Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo, panaikinti. Likusi nutarties dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. L. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties dalį, kuria nepriimtas pareiškėjo G. L. skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, panaikinti ir skundo priėmimo klausimą šioje dalyje grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė