2015-10-21 Nr. AB-20588-3-61-3-03091-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. TA-109-602/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03091-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 61.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. V. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo, priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 9 d. sprendimu pareiškėjo D. V. skundą, kuriuo jis prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 75 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 4 d. (pagal išsiuntimo spaudą ant voko) padavė teismui apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą kaip paduotą praleidus įstatyme numatytą apeliacinio skundo padavimo terminą.

II. Pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 4 d. pateikė apeliacinį skundą ir prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo paskelbtas 2015 m. liepos 9 d., tačiau pareiškėjui įteiktas tik 2015 m. liepos 14 d. Paaiškina, kad būdamas laisvės atėmimo vietoje apeliacinio skundo padavimo terminu jis neturėjo pinigų ir negalėjo nusipirkti voko ir pašto ženklo, reikalingo apeliaciniam skundui pateikti paštu. Be to, nurodo, kad prašydamas suteikti paminėtas priemones (pašto ženklą ir voką) kreipėsi į pataisos namų būrio viršininką, tačiau pareiškėjui buvo paaiškinta, jog šiomis priemonėmis aprūpinami nuteistieji, kurie neturi nuolatinių pajamų, o pareiškėjas dirba, gauna pajamas, papildomų piniginių lėšų jam skiria ir artimieji, todėl nei pašto ženklas, nei vokas pareiškėjui išduoti nebuvo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, gali būti skundžiami apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo.

Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2015 m. liepos 9 d., tad paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo diena, vadovaujantis ABTĮ 127 straipsnio 1 dalimi, buvo 2015 m. liepos 23 d. Tačiau pirmasis pareiškėjo apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo išsiųstas 2015 m. rugpjūčio 4 d. (pašto spaudas ant voko), t. y. praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą. 2015 m. rugsėjo 4 d. pareiškėjas teismui pateikė naują apeliacinį skundą su prašymu atnaujinti skundo padavimo terminą.

ABTĮ 127 straipsnio 2 dalis numato, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis šios teisės normos prasme laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008).

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

Pažymėtina, kad spręsdamas praleisto termino atnaujinimo klausimą, prašymą nagrinėjantis teismas turi įvertinti kilusio ginčo pobūdį, ypač kai ginčas susijęs su socialiai pažeidžiamų asmenų teisių ir interesų apsauga. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai pareiškėjo judėjimo laisvė apribota, yra pagrindas spręsti dėl praleisto termino atnaujinimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA525-28/2012).

Taip pat pastebėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog įstatyme nesant nustatyto naikinamojo termino, kuriam pasibaigus praleistas terminas negalėtų būti atnaujintas, asmenys gali kreiptis į teismą su analogiškais reikalavimais daug kartų, tačiau teismas, nagrinėdamas termino atnaujinimo klausimą, turi termino atnaujinimo teisės normas taikyti tokiu būdu, kad nebūtų paneigtas proceso ekonomiškumo principas bei teisinių santykių apibrėžtumas ir stabilumas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-90/2012).

Nagrinėjamu atveju prašymą atnaujinti terminą pareiškėjas grindžia tuo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimas jam buvo įteiktas tik 2015 m. liepos 14 d. Be to, paaiškina, kad būdamas laisvės atėmimo vietoje jis neturėjo pinigų ir negalėjo nusipirkti voko ir pašto ženklo, reikalingo apeliaciniam skundui pateikti paštu.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas nedalyvavo skelbiant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo nuorašas pareiškėjui buvo išsiųstas laikantis ABTĮ 93 straipsnyje nustatytų terminų, t. y. 2015 m. liepos 9 d. (b. l. 130). Kaip nurodo pats pareiškėjas ir patvirtina bylos duomenys (b. l. 134), pareiškėjui pirmosios instancijos teismo sprendimo nuorašas įteiktas 2015 m. liepos 14 d., t. y. dar nepasibaigus jo apskundimo terminui, be to, sprendime buvo aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, todėl laikytina, kad pareiškėjui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises. Apeliacinį skundą pareiškėjas paruošė ir išsiuntė 2015 m. rugsėjo 2 d., t. y. praleidęs apeliacinio skundo padavimo terminą.

Vertindama pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad būdamas laisvės atėmimo vietoje jis neturėjo pinigų ir negalėjo nusipirkti voko ir pašto ženklo, reikalingo apeliaciniam skundui pateikti paštu, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 100 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog siunčiamų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji. ABTĮ nenustatyta, kad asmuo vien dėl savo statuso – esantis įkalinimo įstaigoje – galėtų būti atleidžiamas nuo su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų. Todėl įkalinimo įstaigoje esantys asmenys, nusprendę savo pažeistas teises ginti teisme, kartu prisiima ir pareigą apmokėti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

2015 m. rugpjūčio 28 d. Marijampolės pataisos namų pažyma Nr. 9/07-830 patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjas dirba ir gauna pajamas susijusias su darbo santykiais. Pareiškėjo pateiktas Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštis patvirtina pareiškėjo galimybę naudotis jo sąskaitoje esančiomis lėšomis įsigyjant norimas prekes parduotuvėje, todėl žinodamas apie vykstantį teisminį procesą, pareiškėjas turėjo galimybę reikalingomis priemonėmis (šiuo atveju voku ir pašto ženklu) pasirūpinti iš anksto. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje aplinkybės dėl lėšų trūkumo nelaiko objektyvia aplinkybe, kuriai esant terminas apeliaciniam skundui paduoti gali būti atnaujintas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA662-48/2014; 2015 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-71-520/2015).

Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys nėra laikytinos objektyviomis. Teisėjų kolegijos nuomone, net įvertinus faktą, kad pareiškėjo judėjimo laisvė yra apribota, jis nebuvo pakankamai rūpestingas ir neveikė pakankami operatyviai.

Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ABTĮ nustatytos tvarkos (apeliacinio skundo padavimo termino) nesilaikė, apeliacinį skundą pateikė apeliacinės instancijos teismui praleidęs įstatymo nustatytą tokio skundo padavimo terminą. Įstatymo nustatyti atskirųjų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus.

Remiantis išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas praleido ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis to paties straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą netenkinamas ir jo apeliacinį skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 134 str. 3 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi ir 134 straipsniu 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. V. prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. sprendimo paduoti netenkinti.

Atsisakyti priimti pareiškėjo D. V. apeliacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Irmantas Jarukaitis

Veslava Ruskan