2016-11-08 Nr. AB-21262-3-61-3-03483-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1854-556/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03483-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „FHLIFE WORLD“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „FHLIFE WORLD“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo arba pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „FHLIFE WORLD“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) skundu (I t., b. l. 1–9) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir Tarnyba, ir VVTAT) 2015 m. gegužės 28 d. nutarimą Nr. 12R-66, o teismui nutarus, kad nėra pagrindo Tarnybos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 12R-66 panaikinimui, prašė sumažinti šiuo nutarimu paskirtą baudą.

Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neatitinka nei teisės aktų reikalavimų, nei susiklosčiusios praktikos. VVTAT, priimdama skundžiamą nutarimą, jo tinkamai nepagrindė ir neargumentavo. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – ir VMVT) surašytame Reklamos įstatymo pažeidimo protokole, VVTAT nutarime išvardino tik konkrečius interneto tinklapyje naudojamus teiginius, juos suskirstydama į abstrakčias grupes, kurios, matyt, turėtų apibūdinti padaryto pažeidimo pobūdį (pvz., teiginiai, kuriais nurodoma ir užsimenama apie ligų ir jų simptomų gydomąsias savybes; teiginiai, kuriais nurodoma ir užsimenama apie profilaktines savybes ir kt.).

Bylos nagrinėjimo posėdžio metu Bendrovės atstovas nurodė, jog padarytą pažeidimą Bendrovė pripažįsta iš dalies, tačiau didžiosios dalies teiginių, nurodytų VMVT Reklamos įstatymo pažeidimo protokole bei VVTAT nutarime, kaip neva pažeidžiančių Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (toliau – ir Reklamos įstatymas, ir Įstatymas) reikalavimus, neteisėtumui Bendrovė negali pritarti. Bendrovei kilo pagrįstų klausimų, kodėl teisės aktų reikalavimus laikomi pažeidžiančiais teiginiai, kurie nėra tiesiogiai susiję su pačiu maisto produktu, o pristato tik jo sudėtinių dalių savybes ir/arba nenurodo ir neužsimena apie maisto produkto gydomąsias/profilaktines savybes, nenurodo maisto produkto bendro pobūdžio naudos sveikatai ar susijusiai gerai savijautai, neklaidina dėl maisto produkto savybių, nekelia vartotojams baimės dėl ligų atsiradimo sveikatos sutrikimo, pvz., (pateikiamas sąrašas nėra baigtinis): (i) straipsnyje „Kas yra ColonWell“ naudojami teiginiai:

„Miežių grūdų skaidulinės medžiagos padeda padidinti fekalijų masę – aktualu turintiems vidurių užkietėjimą“; „Sukelia sotumo jausmą – mažina apetitą“; (ii) straipsnyje „L. B.“ naudojami teiginiai – „Jo [ColonWell] pagrindą sudaro: linų sėmenys, balkšvojo gysločio sėklų luobelės, čija sėklos, kmynų vaisiai, baltasis molis ir kiti žoliniai augalai. Šios natūralios medžiagos yra plačiai žinomos dėl detoksikacinių savybių ir jų poveikio žarnynui.“; „Preparate esančios maistinės skaidulos pagreitina žarnyno judesius, sulaiko vandenį ir lengvina maisto judėjimą virškinamuoju kanalu, o didindamos maisto tūrį sukelia sotumo pojūtį“;

„Miežių grūdų skaidulinės medžiagos padeda padidinti fekalijų masę – aktualu turintiems vidurių užkietėjimą“; (iii) straipsnyje „Imunitetui stiprinti“ naudojami teiginiai – „Augalinės skaidulos – prebiotikai – užtikrina natūralią mikrofloros terpę, kurioje dauginasi ir auga probiotikai, t. y. „gerosios“ žarnyno bakterijos“; (iv) straipsnyje „Kovai su papildomais kilogramais – detoksikacija“ naudojami teiginiai – „Kovai su papildomais kilogramais daugelis pasitelkia įvairiausias dietas ir sportą.

Žinoma, tai padės atsikratyti nereikalingų kilogramų, tačiau tik tada, jei pirmiausia išvalysime savo organizmą nuo kenksmingųjų toksinų ir sureguliuosime žarnyno ir skrandžio veiklą.“; „augalinės skaidulos veikliosios medžiagos taip pat padės sureguliuoti žarnyno bei skrandžio veiklą bei suteiks sotumo jausmą.“ ; (v) straipsnyje „Varginant vidurių užkietėjimui“ naudojami teiginiai – „Vidurių sutrikimo atvejų ypač padaugėja švenčių metu – kuomet valgome viską, kas papuola, nežiūrėdami į maisto kokybę ir jo kiekius, o sekančią dieną mus kankina įvairūs pilvo skausmai, žarnyno uždegimai ar sutrikęs tuštinimasis.

Vis dėlto dažną tokie negalavimai kamuoja gerokai dažniau, nei tik per šventes. Šios opios problemos priežastis – netinkama mityba, per mažas augalinės ląstelienos vartojimas, fizinio aktyvumo trūkumas, mažas skysčių suvartojimas.“; „Stengiantis ištuštinti kietas, sunkiai pašalinamas išmatas, kyla pavojus atsirasti išvaržai.“; „Tirpios skaidulos žarnyne virsta į želė ir padeda suminkštinti išmatas; (vi) straipsnyje „Varginant dirgliosios žarnos sindromui“ naudojami teiginiai – „Kalendros yra žinomos kaip puikus analgetikas, kuris numalšins pilvo dieglius ir sumažins pilvo pūtimą;

„Sergant dirgliosios žarnos sindromu padažnėja tuštinimasis, atsiranda pilvo pūtimas, viduriavimas, kurį gali keisti vidurių užkietėjimas, tuštinantis gali spazmuoti, skaudėti pilvą. Taip pat prarandamas apetito jausmas, juntamas pykinimas, galvos ir nugaros skausmai.“; (vii) straipsnyje „Detoksikacijai ir lieknėjimui“ naudojami teiginiai – „Dėl nesveikos mitybos šiuolaikinis žmogus per metus suvartoja apie 2-3 kilogramus kenksmingų priedų: cheminių pigmentų, emulsiklių, skonio stipriklių, stabilizatorių ir konservantų.

Tarsi to nepakaktų, daugelyje maisto produktų dar yra ir pesticidų likučių, herbicidų, nitratų ir kitų kancerogeninių medžiagų.“; (viii) straipsnyje „5 patarimai padėsiantys numesti svorio!“ naudojami teiginiai – „Kalendrų ir kmynų vaisiai, sėjamoji petražolė, raudonėlis ir baltasis molis padeda <...> pašalinti įsisenėjusias vidurių užkietėjimo problemas.“; „Kalendrų ir kmynų vaisiai, sėjamoji petražolė, raudonėlis ir baltasis molis padeda išvalyti, detoksikuoti ir sureguliuoti žarnyno veiklą <...>.“;

„Tam, kad pasiektumėte geriausių rezultatų, patartina ne tik sportuoti ir sveikai maitintis, bet, svarbiausia – išvalyti organizmą nuo toksinų, trikdančių žarnyno veiklą, silpninančių imunitetą, sukeliančių įvairias ligas.“; (ix) straipsnyje „Tirpdyk kilogramus natūraliai!“ naudojami teiginiai – „<... > sveikas kūnas dar gali būti ir lieknas bei gražus, todėl norint pasiekti teigiamų rezultatų, svorio metimo „programą“ reikėtų pradėti ne nuo alinančių treniruočių, o nuo detoksikacijos.“; (x) straipsnyje „Geros savijautos ir gražios figūros paslaptis!“ naudojami teiginiai – „Organizme toksinai ir kitos kenksmingos medžiagos pradeda kauptis dėl nesureguliuotos ir nereguliarios mitybos, greito maisto ar patiriamo streso.

Organizme susikaupę kenksmingosios medžiagos pradeda silpninti imunitetą, tampame neatsparūs virusams bei galime pradėti sirgti įvairiomis lėtinėmis ligomis.“; (xi) straipsnyje „Esant padidėjusiam cholesterolio kiekiui“ naudojami teiginiai – „Žodis cholesterolis „gąsdina“ ne vieną, todėl norint išvengti galimų sveikatos sutrikimų būtina nuolatos rūpintis jo kiekiu kraujyje.“, „Dėl šių priežasčių „gerojo“ cholesterolio kiekis sumažėja, o „blogojo“ padidėja. Toks cholesterolio pakitimas padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.“; (xii) straipsnyje „Naujasis ColonWell – dar kruopščiau suderintos sudedamosios dalys!“ naudojami teiginiai – „Miežių grūdų skaidulinės medžiagos padeda padidinti fekalijų masę, o tai ypač aktualu turintiems vidurių užkietėjimo problemą“; (xiii) straipsnyje „Kuo naudingos skaidulinės medžiagos?“ naudojami teiginiai – „1970 m.

Burkitt, stebėjęs Afrikoje gyvenančių žmonių mitybą, kurioje yra gausu skaidulinių medžiagų, iškėlė hipotezę, kad maiste esančios skaidulinės medžiagos sumažina kolorektalinio (storosios žarnos) vėžio išsivystymo tikimybę bei mažina gliukozės koncentraciją kraujyje po valgio.“; (xiv) straipsnyje „Kaip sulieknėti sveikai?“ naudojamas teiginys – „Nutukimo epidemijai sakome NE!“; (xv) vaizdo reportaže „Lieknėjimo virusas su ColonWell!“, skelbiamame Youtube svetainėje, ir straipsnyje „Sėkmingo lieknėjimo istorija“ naudojami teiginiai – „ColonWell vartoja: 3 mėnesius“, „Rezultatas: numetė 16 kg“.

Dėl kokių priežasčių šie nurodyti teiginiai automatiškai ir be papildomo įrodinėjimo (ar bent minimalios argumentacijos) pripažinti pažeidžiančiais teisės aktų reikalavimus, nei VVTAT priimtame skundžiamame nutarime, nei VMVT surašytame Reklamos įstatymo pažeidimo protokole, kurio pagrindu surašytas skundžiamas nutarimas, nėra paaiškinama. Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog maisto reklamoje draudžiama nurodyti ar užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi, taip pat apie žmogaus ligų gydymo ar profilaktines savybes ir kitas savybes, jeigu tokios informacijos pateikimas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Kiti skundžiamame nutarime bei Protokole dėl Reklamos įstatymo pažeidimo išvardinti teisės aktai draudžia maisto produktams priskirti gydomąsias ar profilaktines savybes, naudoti sveikatingumo teiginius (t. y., sieti maisto produkto naudojimą su sveikata ar bendros savijautos pagerėjimu), kai tokie teiginiai nėra patvirtinti Europos maisto saugos tarnybos (angl. EFSA) arba kai jais daromos nuorodos į gydytojų ar kitų sveikatos srities specialistų rekomendacijas, ir pan. Tačiau, Bendrovės žiniomis, nėra jokio nacionalinio ar Europos Sąjungos teisės akto, kuris tiesiogiai draustų – (i) viešai skelbti informaciją apie pripažintus mokslinius tyrimus, atliktus su sudedamosiomis konkretaus maisto produkto dalimis (ne su pačiu produktu, kaip atskiru gaminiu) ir šių sudedamųjų dalių savybes ar poveikį (nors didžioji dalis skundžiamo nutarimo ir Protokolo dėl Reklamos įstatymo pažeidimo punktų be jokios papildomos argumentacijos paremta būtent tokiu pagrindu); (ii) pristatyti vartotojų, kurie vartotojo konkretų maisto produktą, įspūdžius ir pojūčius, susijusius su maisto produkto vartojimu (nors nei viename Bendrovės skelbtame straipsnyje nėra pateikiamos gydytojų rekomendacijos; o savo įspūdžius apie maisto produktą pristato jį naudojęs vartotojas, kuris, kaip matyti iš vaizdinės medžiagos, yra akivaizdžiai numetęs svorio); (iii) viešai skelbti informaciją apie konkrečias ligas ar sveikatos sutrikimus, kai nėra kartu nurodoma, kad konkretus maisto produktas šias ligas išgydys ar profilaktiškai nuo jų apsaugos.

Būtent tokie teiginiai skundžiamame nutarime pripažįstami neteisėtais kaip neva nurodantys organizmo funkcijų pasikeitimus, jei nevartojami ar vartojami tam tikri produktai, keliant vartotojams baimę ligų atsiradimu ar sveikatos sutrikimais , tačiau interneto tinklapyje skelbiama informacija apie ligas, t. y. šių ligų atsiradimas ir jų rizika nėra automatiškai siejami su produkto vartojimu, o vartotojai nėra niekaip gąsdinami dėl galimos ligų ar sveikatos sutrikimų grėsmės. Nutarime nėra pateikta absoliučiai jokių argumentų, objektyvių įrodymų ar paaiškinimų, kodėl interneto tinklapyje naudojami teiginiai turėtų būti laikomi pažeidžiančiais Reklamos įstatymo 14 straipsnio ir kitų minėtų teisės aktų reikalavimus.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje nustatytus viešojo administravimo principus ir teismų praktiką valstybės institucija, konstatuodama, jog konkrečiais veiksmais ar teiginiais subjektas pažeidė teisės aktų reikalavimus, turėtų konkrečiai pagrįsti kiekvieno iš veiksmų ar teiginių, kurie pripažįstami pažeidimu, neteisėtumą ir jį paaiškinti, o ne formaliai konstatuoti, jog pažeidimas yra padarytas. Skunde taip pat nurodoma, jog nutarimu pareiškėjui paskirta neproporcinga ir nepagrįsta bauda.

Už Reklamos įstatymo pažeidimą Bendrovė baudžiama pirmą kartą, todėl ekonominės sankcijos dydis yra neadekvatus Bendrovės atliktiems veiksmams – paskirta bauda yra per didelė ir neatitinka susiklosčiusios praktikos, ir įprastai už panašius Reklamos įstatymo pažeidimus skiriamų baudų dydžiui. Reklamos įstatymo pažeidimo protokole nurodyta, jog Reklamos įstatymo pažeidimą lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Reklamos įstatymo 24 straipsnio dalyje numatyta, jog, be kita ko, atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas padėjo priežiūros institucijoms tyrimo metu.

Bylos nagrinėjimo posėdžio metu VMVT atstovas nurodė, jog Bendrovės atstovai bendradarbiavo geranoriškai. Į tai taip pat turėjo būti atsižvelgta. Reklama aktuali tik ribotam ratui asmenų, kurie domisi svorio reguliavimo, virškinamojo trakto funkcionavimo, sveikos mitybos klausimais; interneto tinklapis (www.colonwell.lt) dėl savo specifikos ir ribotos informacijos, susijusios tik su maisto produkto naudojimu, sveika mityba ir pan. klausimais, jis yra žinomas tik pakankamai ribotam asmenų ratui ir nėra gausiai ar dažnai lankomas.

Be to, interneto tinklapis nėra gausiai reklamuojamas kitomis reklamos sklaidos priemonėmis, kurios nukreiptų į interneto tinklapį ir taip didintų jo žinomumą; atsižvelgiant į populiarių Youtube skelbiamų įrašų peržiūrų skaičius, nutarime nurodyta 1 921 peržiūra Youtube svetainėje negali būti laikoma dideliu reklamos sklaidos mastu. Įrašo peržiūrų skaičius nereiškia, jog jį peržiūrėjo skirtingi vartotojai (dalį peržiūrų skaičiaus galėjo sudaryti ir VVTAT, ir VMVT tyrėjų peržiūros, atliktos tiriant analizuojamą atvejį); nėra aišku, kodėl apskritai išskiriami periferijoje gyvenantys asmenys ir kodėl juos pasiekianti reklama turėtų būti laikoma keliančia didesnę grėsmę.

Ekonominės sankcijos (baudos) už Bendrovės atliktą Reklamos įstatymo pažeidimą dydis nebuvo tinkamai pagrįstas. Įvertinus tai, kad nutarime nėra argumentų, kodėl konkretūs Bendrovės skleisti teiginiai laikomi Reklamos įstatymo pažeidimu, nei nutarimas, nei juo paskirtos baudos dydis nėra pagrįsti. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė papildomai paaiškino, jog su kai kuriais atsakovo teiginiais pareiškėjas sutiko, skunde kreiptasi ne dėl visų teiginių. Pažymėjo, jog pareiškėjo naudoti teiginiai buvo ne apie produktą, o apie jo sudėtines dalis.

Atsakovas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 44–54) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad nutarime išsamiai argumentuota, kurie konkretūs pareiškėjo reklamoje skleisti teiginiai ir dėl kokių priežasčių pažeidžia Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą. UAB „FHLIFE WORLD“ naudodama šiuos teiginius nurodė ir užsiminė apie tas maisto savybes, kurių jis neturi, taip pat apie žmogaus ligų gydymo ar profilaktines savybes ir kitas savybes, kurie neatitiko teisės aktų reikalavimų. Kadangi išvardyti teiginiai neatitinka 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 16 straipsnio, 2006 m. gruodžio 20 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1924/2006 3 straipsnio a ir e dalių, 10 straipsnio 1 dalies, 2 dalies a punkto ir 3 dalies, 12 straipsnio 1 dalies b punkto, 13 straipsnio 3 dalies nuostatų, 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 7 straipsnio 1 dalies a ir b punktų, 3 ir 4 dalies a punkto, Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 5 straipsnio 1, 2 ir 4 punktų, Lietuvos higienos normos HN 17:2010 „Maisto papildai“ 15 ir 16 punktų reikalavimų, Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ 7, 11, 11.1, 11.2, 12 ir 27 punktų reikalavimų, tokiu būdu UAB „FHLIFE WORLD“ reklama pažeidė Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą.

Tarnyba nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad teisės aktai neriboja informacijos apie mokslinius tyrimus, vartotojų nuomonę, konkrečias ligas ar sveikatos sutrikimus skleidimo. Ši informacija naudojama Bendrovės parduodamų produktų reklamoje, ji vertintina kaip visos reklamos visumos dalis bei privalo nepažeisti reklamai nustatytų reikalavimų. Tarnyba pažymėjo, kad Bendrovė gali skleisti informaciją apie platinamą maisto papildą „ColonWell“ reklamuojant jį visuomenės informavimo priemonės ar kitais būdais, tačiau naudojama reklama – jos turinys ir reklamavimo būdai – turi atitikti reklamos naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir neturi dezinformuoti reklamos vartotojų bei neturi pažeisti jų teisės gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes ar paslaugas.

Kiekvienas vartotojas yra suinteresuotas gauti teisingą informaciją apie ketinamų įsigyti produktų savybes. Jei atitinkama informacija netiksli, tai gali iškreipti vidutinio vartotojo elgesį siūlomo produkto atžvilgiu. Nutarimas yra aiškus, išsamiai argumentuotas, jame nurodyti pagrindiniai faktai, pateiktas teisinis pagrindas, motyvai yra adekvatūs ir pakankami, todėl jis atitinka VAĮ nuostatas, nutarimu priimtas sprendimas yra pagrįstas. Dėl baudos skyrimo atsiliepime nurodyta, jog ją skirdama Tarnyba atsižvelgė į Įstatymo nustatytos skirtinos baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nenustatė, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, trukmę ir mastą, t. y.

Tarnyba, vertindama interneto tinklalapiuose skleistos reklamos mastą, atsižvelgė į tai, kad UAB „FHLIFE WORLD“ maisto papildo „ColonWell“ reklama buvo skleidžiama interneto tinklalapiuose www.colonwell.lt bei www.youtube.com/wach?v=eSvaJiEmpY8 (vaizdo įrašą, įkeltą UAB „FHLIFE WORLD“, peržiūrėjo 1 921 lankytojų) ir mastą įvertino kaip didelį, kadangi tokia reklama pasiekiama visoje Lietuvos teritorijoje. Tarnyba, vertindama pažeidimo pobūdį, atsižvelgė į tai, kad Bendrovės skleista maisto papildo reklama galėjo būti aktuali plačiam asmenų ratui.

Vertindama pažeidimo trukmę, Tarnyba atsižvelgė į tai, kad dauguma protokole nurodytų UAB „FHLIFE WORLD“ maisto papildo „ColonWell” reklamų buvo skleidžiama laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 13 d. iki 2015 m. kovo 6 d., t. y. ilgiau nei 6 mėnesius. Be to, iki bylos dėl UAB „FHLIFE WORLD“ Reklamos įstatymo pažeidimo“ nagrinėjimo nepašalinti kai kurie Protokole nurodyti teiginiai bei nepašalintas, nepakeistas vaizdo įrašas ir interneto tinklalapyje www.youtube.com/wach?v=eSvaJiEmpY8, todėl pažeidimo trukmė vertintina kaip ilga.

Kadangi nagrinėjamoje byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, nustatytas didelis pažeidimo mastas ir ilga pažeidimo trukmė, atsižvelgiant į Įstatymo nustatytos skirtinos baudos minimumo ir maksimumo vidurkį (4 488,50 Eur), Tarnybos paskirta bauda (1 500 Eur) yra adekvati ir proporcinga padarytam pažeidimui, baudos dydis yra tinkamai individualizuotas, jo mažinti nėra pagrindo. Atsakovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, jog atsakovas protokolo teiginių atskirai nevertina.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 5 d. sprendimu (II t., b. l. 137– 152) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl UAB „FHLIFE WORLD” paskirtos nuobaudos už Reklamos įstatymo pažeidimą teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas nustatė, kad UAB „FHLIFE WORLD” maisto produktą „ColonWell” reklamavo interneto tinklalapiuose www.colonwell.lt ir www.youtube.com patalpintuose straipsniuose ir vaizdo įraše. VMVT pradėjo tyrimą dėl pareiškėjo platinamo maisto produkto „ColonWell” reklamos atitikties Reklamos įstatymo nuostatoms, išanalizavo skleistos reklamos turinį ir nustačiusi, jog reklamuodamas šį maisto produktą pareiškėjas naudoja teisės aktų nuostatų neatitinkančius teiginius, pareiškėjui 2015 m. kovo 6 d. surašė Reklamos įstatymo pažeidimo protokolą Nr. 69RĮP ir dėl nustatytų pažeidimų kreipėsi į Tarnybą. VVTAT, išnagrinėjusi pareiškėjo bylą, skundžiamame 2015 m. gegužės 28 d. nutarime Nr. 12R-66 konstatavo, kad UAB „FHLIFE WORLD”, reklamuodama maisto papildą „ColonWell”, pažeidė Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą, todėl pareiškėjui buvo paskirta 1 500 Eur bauda. Nutarime nurodoma, jog pareiškėjas, skleisdamas maisto papildo „ColonWell” reklamą, vartotojo teiginius, kuriai nurodė ir užsiminė apie tas maisto savybes, kurių jis neturi, taip pat apie žmogaus ligų gydymo ar profilaktines savybes ir kitas savybes, kai tokios informacijos pateikimas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Byloje nėra ginčo dėl nutarime nurodytų teiginių paskleidimo fakto. Tiek bylos VVTAT nagrinėjimo metu, tiek skunde teismui pareiškėjas pažeidimus iš dalies pripažino, dalį pažeidimų pašalino. Skunde pareiškėjas nurodo teiginius, kurie, pareiškėjo teigimu, nėra tiesiogiai susiję su maisto produktu, o pristato tik jo sudėtinių dalių savybes, nenurodo ir neužsimena apie maisto produkto gydomąsias/profilaktines savybes, neklaidina vartotojų, nekelia baimės dėl ligų atsiradimo, sveikatos sutrikimo, todėl atsakovas nepagrįstai juos pripažino pažeidžiančiais Reklamos įstatymo nuostatas. Todėl teismas pasisakė tik dėl pastarųjų teisinio vertinimo.

Teismas šalių paaiškinimais nustatė, jog iki 2015 m. sausio 30 d. „ColonWell“ turėjo maisto papildo statusą, o vėliau jo statusas pakeistas į „maistą“. Maisto papildo (vėliau maisto produkto) „ColonWell” reklama buvo skleidžiama laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 13 d. iki 2015 m. kovo 6 d. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-432 patvirtintoje Higienos normoje HN 17:2010 „Maisto papildai“ maisto papildas apibrėžiamas kaip maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną ir kuris vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 2 straipsnio 1 dalį ir 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 dėl maisto įstatymo pagrindinių principų ir reikalavimų nustatymo, Europos maisto saugos institucijos įsteigimo ir maisto saugos procedūrų bei principų nustatymo 2 straipsnio d) punktą, į maisto (maisto produktų sąvoką) vaistai neįeina. Pagal Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 2 straipsnio 50 dalį, vaistas (vaistinis preparatas) – vaistinė medžiaga arba jų derinys, pagaminti ir teikiami vartoti, kadangi atitinka bent vieną šių kriterijų:

1) pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai;

2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti žmogaus ligas. Taigi, kadangi tiek maisto papildas, tiek maisto produktas nėra vaistas, atitinkamai jie (taip pat ir jų sudėtinės dalys) neturi gydomųjų savybių, kurios yra būdingos tik vaistams (vaistiniams preparatams). Pagal Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą, maisto reklamoje draudžiama nurodyti ar užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi, taip pat apie žmogaus ligų gydymo ar profilaktines savybes ir kitas savybes, jeigu tokios informacijos pateikimas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Reglamentas (EB) Nr. 1924/2006 nustato teiginių apie sveikatingumą bei teiginių apie susirgimo pavojaus sumažinimą panaudojimo sąlygas, nuostatas. Šio reglamento 1 straipsnyje nustatyta, kad reglamentas yra taikomas teiginiams apie maistingumą ir sveikatingumą, skelbiamiems maisto produktų, skirtų galutiniam vartotojui, komerciniuose pranešimuose – ženklinime, pateikime ar reklamoje. Pagal Reglamento Nr. 1924/2006 3 straipsnį, teiginiai apie maistingumą ir sveikatingumą neturi būti melaginti, dviprasmiški ar klaidinantys (3 straipsnio a) p.); tekstu arba naudojant vaizdinę, grafinę ar simbolinę išraišką nurodyti organizmo funkcijų pasikeitimus, jei šios nuorodos gali sukelti baimę arba ja pasinaudoti (3 straipsnio e) p.).

Teiginiai apie sveikatingumą yra draudžiami, išskyrus atvejus, kai jie atitinka bendruosius ir IV skyriaus konkrečius reikalavimus bei yra leidžiami pagal šį reglamentą ir yra įtraukti į leidžiamų teiginių sąrašus, numatytus 13 ir 14 straipsniuose. Leidžiamų vartoti teiginių apie maisto produktų sveikumą sąrašas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 13 straipsnio 3 dalyje, pateikiamas Komisijos reglamento (ES) Nr. 432/2012 priede. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 10 straipsnio 1 dalį, teiginiai apie maisto produktų sveikumą draudžiami, jeigu jie nėra leisti vartoti Komisijos laikantis reglamento reikalavimų ir nėra įtraukti į leidžiamų vartoti teiginių sąrašą.

Teiginiai apie sveikatingumą leidžiami tik tuo atveju, kai juose nurodoma įvairios ir subalansuotos mitybos ir sveiko gyvenimo būdo svarba (10 str. 2 d.

a) p.). Draudžiama vartoti teiginius apie sveikatingumą, nurodančius kiek ir kaip greitai galima numesti svorio (12 str. 1 d.

b) p.). Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams 7 straipsnyje nurodoma, jog informacija apie maistą neturi klaidinti dėl maisto produkto ypatybių, ypač jo pobūdžio, savybių, kiekio; priskiriant maisto produktui poveikį arba savybių, kurių jis iš tikrųjų neturi (1 dalies a, b) p.); išskyrus taikomuose Sąjungos teisės aktuose numatytas nukrypti leidžiančias nuostatas, informacijoje apie maistą maisto produktams joje produktams neturi būti priskiriamos žmogaus ligų profilaktinės ar gydomosios savybės arba daroma į jas nuoroda, šios nuostatos taikytinos ir reklamai (3 dalis ir 4 dalies a) p.).

Minėtos nuostatos taip pat apibrėžiamos ir Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 5 straipsnio 1, 2 punktuose, numatančiuose draudimą klaidinti vartotoją apibūdinant maistą, nurodant jo rūšį, tapatumą, savybes, sudėtį, kiekį, tinkamumo vartoti terminą, kilmę, tvarkymo ir vartojimo būdą bei laikymo sąlygas; nurodyti ar užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi, taip pat apie gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes, nesant Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduoto šią informaciją patvirtinančio specialios paskirties maisto produkto pažymėjimo.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas nesutinka su tinklalapyje www.colonwell.lt skleistoje maisto produkto „ColonWell“ reklamoje kai kurių apie maisto produkto sudedamąsias dalis pavartotų teiginių vertinimu pateiktu atsakovo nutarime. Minėtame tinklalapyje pateikdamas informaciją apie maisto produktą pareiškėjas naudojo tokius teiginius kaip: „Šios „gerosios“ bakterijos [Prebiotikai] žarnyne kovoja su kenksmingomis bakterijomis (salmonelės, stafilokokų, streptokokų ir daug kitų), sukurdamos nepalankias sąlygas jų egzistavimui, neleidžia joms daugintis ir taip užkerta kelią infekcijoms.“, „Kalendros yra žinomos kaip puikus analgetikas, kuris numalšins pilvo dieglius ir sumažins pilvo pūtimą.“, „Kalendrų ir kmynų vaisiai, sėjamoji petražolė, raudonėlis ir baltasis molis padeda <...> pašalinti įsisenėjusias vidurių užkietėjimo problemas.“, „1970 m. Burkitt, stebėjęs Afrikoje gyvenančių žmonių mitybą, kurioje yra gausu skaidulinių medžiagų, iškėlė hipotezę, kad maiste esančios skaidulinės medžiagos sumažina kolorektalinio (storosios žarnos) vėžio išsivystymo tikimybę bei mažina gliukozės koncentraciją kraujyje po valgio.“, „Nutukimo epidemijai sakome NE!“. Tinklalapio straipsniuose pavartoti minėti teiginiai apie maisto produkto sudedamųjų dalių profilaktines ar gydomąsias savybes („užkerta kelią infekcijoms“, „puikus analgetikas“, „numalšins pilvo dieglius“, „sumažins pilvo pūtimą“, „sumažina kolorektalinio (storosios žarnos) vėžio išsivystymo tikimybę“, „padeda pašalinti įsisenėjusias vidurių užkietėjimo problemas“), kurios maisto produktams neturi būti priskiriamos (Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 5 str. 1, 2 p., Reglamento (ES) Nr.1169/2011 7 straipsnio 3 dalis ir 4 dalies a) p.). Įvertinus tai, atsakovas pagrįstai šiuos teiginius pripažino pažeidžiančiais Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Dėl pareiškėjo pateikiamų argumentų, jog tinklalapio straipsniuose pateikiama informacija ne apie maisto produktą „ColonWell“, o apie jo sudedamąsias dalis, teismas pažymėjo, jog teiginiais apie sveikatingumą ar susirgimo pavojaus mažinimą laikytini ir tie teiginiai, kuriais teigiama ar užsimenama apie ryšį tarp maisto produkto ar vienos jo sudėtinių dalių ir sveikatos, taip pat produkto arba vienos iš jo sudėtinių dalių vartojimo ir pavojaus susirgti viena iš ligų sumažėjimo (Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 2 str. 2 d. 5,6 p.). Todėl pareiškėjo argumentai, jog straipsniuose pateikiami teiginiai nėra tiesiogiai susiję su pačiu maisto produktu „ColonWell“, o pristato tik jo sudėtinių dalių savybes, laikytini nepagrįstais.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovo argumentais dėl straipsniuose pavartoto teiginio apie miežių grūdų skaidulines medžiagas („Miežių grūdų skaidulinės medžiagos padeda padidinti fekalijų masę“), nurodydamas, jog šio teiginio vartojimas yra leistinas. Su šiais pareiškėjo argumentais sutikta. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 10 straipsnio 1 dalį, teiginiai apie maisto produktų sveikumą draudžiami, jeigu jie nėra leisti vartoti Komisijos laikantis reglamento reikalavimų ir nėra įtraukti į leidžiamų vartoti teiginių sąrašą. Leidžiamų vartoti teiginių apie maisto produktų sveikumą sąrašas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 13 straipsnio 3 dalyje, pateikiamas Komisijos reglamento (ES) Nr. 432/2012 priede. Minėtame priede kaip vartotinas yra nurodomas teiginys „Miežių grūdų skaidulinės medžiagos padeda padidinti fekalijų masę“. Prie šio teiginio vartojimo sąlygų yra nurodoma, jog teiginys gali būti vartojamas tik su maisto produktu, kuriame yra daug tų skaidulinių medžiagų, kaip nurodyta teiginyje DAUG SKAIDULINIŲ MEDŽIAGŲ, pateiktame Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 priede (EMST leidinio numeris - 2011; 9(6):2249). Pagal Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 priedą, maisto produktas turi daug skaidulinių medžiagų, tik tuo atveju, jei 100 g produkto yra mažiausiai 6 g skaidulinių medžiagų arba 100 kcal – mažiausiai 3 g skaidulinių medžiagų. Kaip matyti iš byloje pateiktos maisto produkto „ColonWell“ specifikacijos 2014/09, šis maisto produktas minėtas nuostatas atitinka (400 g produkto yra 30 g miežių grūdų skaidulinių medžiagų). Todėl ši pareiškėjo skundo dalis yra pagrįsta, pripažįstant, jog ginčijame nutarime Nr. 12R-66 šie pareiškėjo vartoti teiginiai („Miežių grūdų skaidulinės medžiagos padeda padidinti fekalijų masę“) kaip pažeidimas įvardyti nepagrįstai. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog teiginiai apie „gliukomananą“ taip pat yra leidžiami. Komisijos reglamento (ES) Nr. 432/2012 priede yra minimas gliukomananas (konjako mananas) kaip medžiaga padedanti palaikyti normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje, tačiau, kaip matyti iš nutarimo Nr. 12R-66 teiginių, apie šią medžiagą vartojimas nutarime nėra įvardijamas kaip pareiškėjo padarytas pažeidimas. Todėl šie pareiškėjo argumentai nėra susiję su nagrinėjamu ginču.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas taip pat nesutinka su maisto produkto „ColonWell“ reklamoje pavartoto teiginio (vaizdo įraše „Lieknėjimo virusas su ColonWell!”, patalpintoje internetinėje svetainėje www.youtube.com/wach?v=eSvaJiEmpY8, ir straipsnyje „Sėkmingo lieknėjimo istorija“ naudotų teiginių) „ColonWell vartoja: 3 mėnesius“, „Rezultatas: numetė 16 kg“ vertinimu. Pareiškėjo teigimu, minėtas teiginys yra tik vartotojo įspūdžiai, be to, jį naudojęs vartotojas yra akivaizdžiai numetęs svorio. Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 12 straipsnyje numatyta, jog neleidžiama vartoti teiginių apie sveikatingumą, kuriais: a) daroma užuomina, kad sveikatai gali būti padarytas poveikis dėl to maisto produkto nevartojimo, b) nurodančių kiek ir kaip greitai galima numesti svorio. Pareiškėjo tinklalapyje patalpintame vaizdo įraše yra konkrečiai nurodoma, jog tris mėnesius vartojant maisto produktą vartotojas numetė 16 kg, t. y. pateikiama kiek svorio ir per kokį laiko tarpą galima numesti, kai reglamento nuostatos tokių teiginių pateikimą draudžia. Sutikta, jog minėtame vaizdo įraše yra pateikiami vartojo įspūdžiai, nuomonė, tačiau atkreiptas dėmesys, kokiame kontekste ši nuomonė pateikta. Minėtas teiginys buvo pavartotas tinklalapyje, kuriame yra reklamuojamas ir platinamas maisto produktas „ColonWell“. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas teiginys vartojamas reklamos kontekste ir skatina žmones pirkti maisto produktą „ColonWell“, kurį vartojant, anot jį vartojusio asmens, per tris mėnesius galima numesti 16 kg, minėtas teiginys atsakovo pagrįstai pripažintas pažeidžiančiu Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą VVTAT konstatuoti, jog pareiškėjas pažeidė nutarime nurodytas Reklamos įstatymo nuostatas. Dėl to, nors ir nustačius, jog dalis pareiškėjo pateikiamų teiginių atsakovo nepagrįstai buvo pripažinti pažeidimu, visumoje nėra pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą, todėl pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

Teismas, pasisakydamas dėl UAB „FHLIFE WORLD” taikytų sankcijų, konstatavo, kad Reklamos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje už šio įstatymo 14 straipsnyje nustatytų reklamos naudojimo reikalavimų nesilaikymą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo 289 Eur iki 8 688 Eur. Baudos dydis neturi viršyti 3 procentų komercinės veiklos subjekto metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais (jei veikla vykdoma trumpiau, atsižvelgiama į einamais finansiniais metais gaunamas pajamas) (Reklamos įstatymo 24 str. 9 d.).

Minėto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į minėtame straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padaręs pažeidimą reklaminės veiklos subjektas savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo priežiūros institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą.

Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas kliudė vykdyti tyrimą, tęsė šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimą, nepaisydamas įpareigojimo jį nutraukti, jeigu reklamos vartotojams ar kitiems asmenims buvo padaryta žala arba pažeidimas padarytas pakartotinai per metus nuo šiame įstatyme numatytos baudos paskyrimo. Teismas, vertindamas atsakovo Tarnybos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimą Nr. 12R-66 ir motyvus dėl 1 500 Eur baudos skyrimo pareiškėjui, priėjo išvadą, jog Tarnyba svarstydama dėl konkretaus baudos dydžio skyrimo atsižvelgė į Reklamos įstatymu nustatytą skirtinos baudos minimumo ir maksimumo vidurkį (4 488,50 Eur), atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (jų nebuvimą), pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą.

Tarnyba įvertino nurodytus konkrečiam baudos dydžiui įtakos turinčius kriterijus ir skyrė pareiškėjui ženkliai mažesnę nei pradinis vidurkis baudą (1 500 Eur). Buvo atsižvelgta į visų baudos skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą. Tarnyba atsižvelgė į tai, kad UAB „FHLIFE WORLD” veikla atitinka Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y. pažeidimo pobūdis, nuo kurio priklauso sankcijos dydis. Reklama galėjo daryti įtaką ir buvo aktuali plačiam asmenų ratui (galėjo paveikti asmenis turinčius viršsvorio, vidurių užkietėjimą, virškinimo sutrikimų, padidėjusį cholesterolio kiekį, susilpnėjusį imunitetą, sergančius hemorojumi, dirgliosios žarnos sindromu, kepenų ir tulžies sistemos ligomis), todėl galėjo turėti įtakos įvairioms socialinėms grupėms priklausantiems vartotojams.

Vertindama pažeidimo mastą, Tarnyba atsižvelgė į tai, jog maisto produkto „ColonWell“ reklama buvo skleidžiama internetu (tinklalapiuose www.colonwell.lt bei www.youtube.com/wach?v=eSvaJiEmpY8 (šį vaizdo įrašą peržiūrėjo 1921 lankytojas), todėl atsakovas pagrįstai pripažino, jog reklama pasiekiama visoje Lietuvoje ir jos mastą pagrįstai įvertino kaip didelį. Vertindamas pažeidimo trukmę, atsakovas atsižvelgė į tai, kad reklama buvo skleidžiama ilgiau nei 6 mėnesius, be to, kai kurie teiginiai, taip pat vaizdo įrašas, nepašalinti ir nepakeisti iki bylos nagrinėjimo.

Atsakovas atsižvelgė į tai, kad Bendrovė Reklamos įstatymo pažeidimą padarė pirmą kartą. Tarnyba atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Kaip matyti iš 2015 m. gegužės 28 d. bylos posėdžio protokolo, atsakant į komisijos nario M. M. klausimą dėl pareiškėjo bendradarbiavimo VMVT atstovė S. K. nurodė, jog „teikiant paaiškinimus UAB „FHLIFE WORLD” bendravo geranoriškai, tačiau vis tiek likdavo tam tikrų neaiškumų“. Įvertinus šiuos VMVT atstovės paaiškinimus, darytina išvada, jog atsakovas pripažino, kad pareiškėjo bendradarbiavimas nebuvo pakankamas jį pripažinti lengvinančia aplinkybe Reklamos įstatymo 24 straipsnio 7 dalies prasme.

Paskirtoji bauda (1 500 Eur), įvertinus galimybę skirti baudą nuo 289 Eur iki 8 688 Eur, yra beveik tris kartus mažesnė nei baudos vidurkis (4 488,50 Eur), todėl, atsižvelgiant į atsakovo įvertintą pažeidimo trukmę, pažeidimo pobūdį ir mastą, tokia bauda nelaikytina neproporcingai didele. Konstatavus, kad atsakovas nutarime nurodytus Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimus kvalifikavo teisingai, padaryta išvada, jog ginčo nutarimu pareiškėjui skirta bauda yra teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti ar mažinti nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (II t., b. l. 155–164) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Reklamos įstatymo nuostatas, nevisapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo pateiktus argumentus, tinkamai nemotyvavo padarytų išvadų ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimą.

2. Teismas visiškai neanalizavo svarbiausių ir šiam ginčui esminių pareiškėjo nurodytų argumentų. Teismas sprendime: (i) neatsižvelgė į šios konkrečios Reklamos įstatymo pažeidimo bylos specifiką ir pareiškėjo argumentą, jog VVTAT savo nutarime nepateikė jokių konkrečių motyvų, kodėl konkretūs pareiškėjo reklaminiai teiginiai pripažinti pažeidžiančiais teisės aktų reikalavimus; (ii) neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) dar 2011 m. nagrinėtą savo esme panašią bylą dėl maisto papildų reklaminių teiginių ir jos net nepaminėjo savo sprendime; (iii) nevertino konkrečių pareiškėjo reklamoje skleistų teiginių atitikimo Reklamos įstatymo reikalavimams; (iv) absoliučiai nepasisakė dėl svarbių pareiškėjo argumentų, jog nėra teisės akto, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai draustų: a) skelbti informaciją apie mokslinius tyrimus sudedamosios produkto dalims; b) pristatyti produktą vartojusių vartotojų patirtį, kai ši patirtis pagrįsta teisinga informacija; c) viešai skelbti informaciją apie konkrečias ligas ar sveikatos sutrikimus, kai nėra kartu nurodoma, kad konkretus maisto produktas šias ligas išgydys ar profilaktiškai nuo jų apsaugos. Bendro pobūdžio teismo teiginiai negali būti vertinami kaip tinkamas sprendimo motyvavimas ir pagrįstas sprendimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. bei 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai; LVAT 2011 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2470/2011; LVAT administracinė byla Nr. A662-260/2011).

3. VVTAT nutarimas neatitiko VAĮ 8 straipsnio nuostatų. Teismas visiškai nevertino pareiškėjo argumento, jog VVTAT, priimdama skundžiamą nutarimą, jo tinkamai nepagrindė ir neargumentavo. Teismas, konstatuodamas, jog VVTAT nutarimas pagristas, taip pat nepateikia jokių konkrečių argumentų: (i) kodėl konkretūs reklaminiai teiginiai buvo priskirti vienai ar kitai nurodytai draudžiamų teiginių grupei; (ii) ar VVTAT, konstatuodama Reklamos įstatymo pažeidimą, tačiau niekaip nemotyvuodama kiekvieno atskiro teiginio, tinkamai įgyvendino savo, kaip viešojo administravimo subjekto, pareigas, ir, ar tokia praktika atitinka LVAT suformuotą praktiką, jog turi būti pasisakoma atskirai dėl kiekvieno teiginio.

4. 2011 m. LVAT buvo nagrinėjama panaši savo esme byla dėl VVAT nutarimo, kuriuo konstatuotas Reklamos įstatymo pažeidimas UAB „Valentis“ maisto papildo „Gastroval“ reklamoje. LVAT 2011 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-841/2010 pareiškėjas teismo posėdžio metu 2015 m. rugsėjo 9 d. nurodė ir pacitavo teismui, tačiau teismas savo sprendime apie šią nutartį net neužsimena. Šioje nutartyje LVAT aiškiai konstatavo, jog VVTAT, pripažindama konkrečius reklaminius teiginius apie maisto papildą gydomaisiais, profilaktiniais ar sveikatingumo teiginiais, turėjo tai aiškiai ir konkrečiai pagrįsti. Sistemiškai vertinant LVAT argumentus šioje byloje akivaizdu, jog, LVAT nuomone, konstatuodama, jog skleidžiant reklaminius teiginius buvo pažeistas Reklamos įstatymo 14 straipsnis, VVTAT privalo atskirai pasisakyti dėl kiekvieno reklaminio teiginio ir pagrįsti, kodėl šis teiginys laikytinas Reklamos įstatymo 14 straipsnio ar kitu maisto papildų reklamos skleidimą reglamentuojančiu teisės aktu pažeidimu. Teismas visiškai nevertino konkrečių VVTAT nutarimo teiginių atitikimo Reklamos įstatymo reikalavimams.

5. Teismas netinkamai įvertino pareiškėjo argumentą, jog dalis skleidžiamų reklaminių teiginių susiję su patvirtintais teiginiais „ColonWell“ sudėtinėms dalims. Didelė dalis VVTAT nutarime nurodytų teiginių yra susiję būtent su savybėmis, kuriomis pasižymi „ColonWell“ sudedamosios dalys – miežių skaidulos ir gliukomananas (natūralios skaidulos, išgaunamos iš augalo Amorphophallus konjac), t. y. svorio mažinimu. Akivaizdu ir savaime suprantama, jog net ir teiginiai apie sudedamąsias produkto dalis turi atitikti teisės aktų reikalavimus. Tačiau būtent šioms sudedamosioms dalims Europos Komisija yra patvirtinusi ir leidžia naudoti konkrečius sveikatingumo teiginius. Šie teiginiai įtraukti į Komisijos reglamento Nr. 432/2012 (ES) dėl tam tikrų leidžiamų vartoti teiginių apie maisto produktų sveikumą, išskyrus teiginius apie susirgimo rizikos mažinimą, vaikų vystymąsi ir sveikatą, sąrašo sudarymo ir šį teisės aktą koreguojantį Komisijos reglamentą Nr. 274/2014, kuriuo taisoma Reglamento (ES) Nr. 432/2012 dėl tam tikrų leidžiamų vartoti teiginių apie maisto produktų sveikumą sąrašo sudarymo redakcija lietuviu kalba. Leidžiami naudoti šie teiginiai: (i) Gliukomananui: a. Gliukomananas padeda palaikyti normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje; b. Laikantis sumažintos energinės vertės dietos gliukomananas padeda mažinti svorį; (ii) Miežių grūdų skaidulinėms medžiagoms: a. Miežių grūdų skaidulinės medžiagos padeda padidinti fekalijų masę. Atsižvelgiant į tai, dalis teiginių, susijusių su svorio mažinimu, buvo formuluojama atsižvelgiant į faktą, jog ‚,ColonWell“ sudėtyje yra gliukomanano, kuris – kaip oficialiai įrodyta ir leidžiama skelbti – padeda mažinti svorį.

6. Teismas netinkamai analizavo pareiškėjo argumentą dėl teiginio, susijusio su vartotojo nuomone. Teismas, vertindamas šį pareiškėjo argumentą, formaliai pacitavo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą 12 straipsnio nuostatą. Tačiau nei teismas, nei VVTAT netyrė, ar šie vartotojo teiginiai yra teisingi. Atsižvelgiant į tai, liko neatsakytas klausimas, ar bet kokie – net ir objektyviai atitinkantys tikrovei – vartotojo įspūdžiai ir nuomonė, susiję su vartojamu maisto produktu, yra savaime draudžiami, nes reklamos kontekste jie skatina pirkti konkretų produktą.

7. Bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjo atstovė pateikė papildomą rašytinį įrodymą – Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (toliau – ir NMVRVI) oficialiame tinklapyje dar 2012 m. birželio 4 d. skelbtą straipsnį „Kuo naudingos skaidulinės medžiagos?“. Nors NMVRVI tinklapyje ši informacija paskelbta kaip visuotinai pripažinta ir teisinga mokslinė informacija, pareiškėjo interneto tinklapyje absoliučiai ir 100 proc. identiški teiginiai buvo pripažinti Reklamos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimu.

8. Teismas netinkamai įvertino pareiškėjo argumentą dėl mažesnės baudos skyrimo. Teismas sprendime tiesiog pakartoja VVTAT nutarime išdėstytus motyvus dėl baudos dydžio apskaičiavimo tvarkos, visiškai neatsižvelgdamas į tai, jog: (i) teismas sprendime konstatuoja, jog pareiškėjo skundas yra pagrįstas, pripažįstant, jog VVTAT nutarime pareiškėjo vartoti teiginiai („Miežių grūdų skaidulinės medžiagos padeda padidinti fekalijų masę“) kaip pažeidimas įvardyti nepagristai; (ii) už Reklamos įstatymo pažeidimą pareiškėjas baudžiamas pirmą kartą; (iii) kaip numatyta Reklamos įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje, už Reklamos įstatymo pažeidimus skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį ir atsižvelgiant į šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Reklamos įstatymo pažeidimo protokole nurodyta, jog Reklamos įstatymo pažeidimą lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta; (iv) Reklamos įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog, be kita ko, atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad reklaminės veiklos subjektas padėjo priežiūros institucijoms tyrimo metu. Bylos nagrinėjimo posėdžio metu VMVT atstovas nurodė, jog pareiškėjo atstovai bendradarbiavo geranoriškai. Į tai skiriant baudą už Reklamos įstatymo pažeidimą taip pat turėjo būti atsižvelgta; (v) pareiškėjo skleista reklama aktuali tik ribotam ratui asmenų, kurie domisi svorio reguliavimo, virškinamojo trakto funkcionavimo, sveikos mitybos klausimais; (vi) interneto tinklapis (www.colonwell.lt) dėl savo specifikos ir ribotos informacijos, susijusios tik su „ColonWell“ naudojimu, sveika mityba ir pan. klausimais, jis yra žinomas tik pakankamai ribotam asmenų ratui ir nėra gausiai ar dažnai lankomas. Be to, interneto tinklapis nėra gausiai reklamuojamas kitomis reklamos sklaidos priemonėmis, kurios nukreiptų į interneto tinklapį ir taip didintų jo žinomumą; (vii) skundžiamame nutarime nurodyta 1 921 peržiūra Youtube svetainėje kategoriškai negali būti laikoma dideliu reklamos sklaidos mastu. Savaime suprantama, jog įrašo peržiūrų skaičius nereiškia, jog jį peržiūrėjo skirtingi vartotojai.

Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 172–183) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad teismo sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes bei tinkamai išaiškinus bei pritaikius ginčo santykius reguliuojančių teisės aktų nuostatas, todėl yra pagrįstas ir nėra pagrindo jį keisti ar naikinti. Tarnybos priimtame nutarime punktais sužymėta, kokius teisės aktuose nustatytus reikalavimus kiekvienas teiginys ar teiginių grupė pažeidžia. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas, o nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma.

Taigi pareiškėjo argumentas, jog teismas neatsižvelgė į LVAT 2011 m. nagrinėtą savo esme panašią bylą dėl maisto papildų reklaminių teiginių ir jos net nepaminėjo savo sprendime, turėtų būti vertinamas itin kritiškai. Šiame kontekste taip pat pastebėtina, kad teismas, spręsdamas kilusį ginčą, neprivalo vadovautis byloje šalių pateiktais įvairių institucijų bei ekspertų vertinimais, raštais, rekomendacijomis, nes jie teismui jokios prejudicinės galios neturi (2011 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-2790/2011).

Tarnyba iš esmės nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad teisės aktai neriboja informacijos apie mokslinius tyrimus, vartotojų nuomonę, konkrečias ligas ar sveikatos sutrikimus skleidimo. Ši informacija naudojama bendrovės parduodamų produktų reklamoje, nėra informacija apie nešališką mokslinį tyrimą, o yra būtent reklamuojamo produkto reklamos dalis, todėl ji ir vertintina kaip visos reklamos visumos dalis bei privalo nepažeisti reklamai nustatytų reikalavimų. Tarnyba pažymi, kad Bendrovė, palaikydama ir/ar gerindama bendrovės ekonominės veiklos efektyvumą, turi teisę skleisti informaciją apie platinamą maisto papildą „ColonWell“, reklamuojant jį visuomenės informavimo priemonės ar kitais būdais, tačiau bendrovės naudojama reklama – jos turinys ir reklamavimo būdai – turi atitikti reklamos naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir neturi dezinformuoti reklamos vartotojų bei neturi pažeisti jų teisės gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes ar paslaugas.

Kiekvienas vartotojas yra suinteresuotas gauti teisingą informaciją apie ketinamų įsigyti produktų savybes. Jei atitinkama informacija netiksli, tai gali iškreipti vidutinio vartotojo elgesį siūlomo produkto atžvilgiu. LVAT 2005 m. lapkričio 17 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A1-931/2005) konstatavo, kad vidutinio (paprasto) vartotojo ekonominis elgesys paprastai siejamas su bendru įspūdžiu apie prekę (jos pakuotė, prekės ženklas, bendro pobūdžio informacija apie prekės savybes, prekės kaina), neanalizuojant kiekvienos detalės. Šis principas taikytinas ir prekės reklamai.

Tarnyba, vertindama analizuojamos reklamos poveikį vartotojui bei kaip vidutinis vartotojas šią reklamą suvokia, vertina bendrą reklamos visumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2015 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 12R-66 už Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos nuostatos pažeidimą pareiškėjui (apeliantui) buvo paskirta 1500 eurų bauda.

Pateiktame apeliaciniame skunde tvirtinama, kad VVTAT nutarimas neatitiko VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, neatsižvelgta į LVAT praktiką panašioje byloje, neatsižvelgta į šios konkrečios bylos specifiką, teismas netinkamai įvertino pareiškėjo argumentą dėl mažesnės baudos skyrimo.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad „administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais“. Vadovaujantis objektyvumo principu, „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“ (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 2 p.). Atitinkamai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje buvo (yra) detalizuota, kad „individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011; 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 yra pažymėjusi, kad kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438‑1116/2010. Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas nuostatas, skundžiamo nutarimo turinį, neturėjo pagrindo net suabejoti, jog apskųstas teisės aktas yra nesuderinamas su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimais.

Minėtos normos požiūriu ginčijamo sprendimo surašymo būdas yra visiškai tinkamas, o pats teisės aktas turi būti skaitomas kaip vientisas dokumentas. Jame aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas, kurių pagrindu ir apsispręsta dėl taikytinos sankcijos.

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2015 m. gegužės 28 d. nutarime Nr. 12R-66, tiek aprašomojoje dalyje, tiek motyvuojamoje, konkrečiai įvardijama, kokiame straipsnyje ar vaizdo įraše buvo panaudoti teiginiai neatitinkantys keliamų reikalavimų (šie reikalavimai apibrėžti teisiniame reguliavime minimame 2015 m. gegužės 28 d. nutarimo 8 lape), taip pažeidžiant Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Darytina kategoriška išvada, kad aptariamas apeliacinio skundo argumentas yra visiškai nepagrįstas ir yra atmestinas.

Apeliantas teisingai pažymėjo, kad LVAT 2011 m. birželio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-841/2010 yra nurodęs, jog „<...> Pagal Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 2 straipsnio 50 dalį vaistas (vaistinis preparatas) – tai vaistinė medžiaga arba jų derinys, pagaminti ir teikiami vartoti, kadangi atitinka bent vieną šių kriterijų: 1) pasižymi savybėmis, dėl kurių tinka žmogaus ligoms gydyti arba jų profilaktikai; 2) dėl farmakologinio, imuninio ar metabolinio poveikio gali būti vartojamas ar skiriamas atkurti, koreguoti ar modifikuoti žmogaus fiziologines funkcijas arba diagnozuoti žmogaus ligas. Darytina išvada, kad tik vaistams (vaistiniams preparatams) gali būti būdingos gydomosios savybės. Tačiau teisės aktai nepateikia kriterijų, kuriais remiantis galima būtų atskirti teiginius apie sveikatingumą nuo teiginių apie gydomąsias savybes, lygiai taip pat nuo teiginių apie nuo ligų saugančias savybes ar teiginių apie susirgimo pavojaus sumažinimą. Tokiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, kad kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti, ar konkretus teiginys yra sietinas su sveikatingumu ar su gydomosiomis savybėmis“, kas, LVAT nuomone, pirmosios instancijos teismo buvo padaryta.

Vilniaus apygardos administracinis teismas analizavo visus teiginius ir dalį jų (kurie buvo inkriminuoti kaip sudėtinė bendro pažeidimo dalis) net pašalino, kaip nesusijusius su nagrinėjamu ginču, todėl ir šioje dalyje apeliacija pripažintina nepagrįsta.

Apeliantas, teigdamas apie šios bylos specifiką, neatskleidė jos specifiškumo, galinčio suponuoti kitokio sprendimo priėmimą nei Vilniaus apygardos administracinio teismo. Pirmosios instancijos teismo atliktas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisinis kvalifikavimas pripažintinas tinkamu. Įstatymų leidėjas aiškiai nurodė esant draudžiama reklamoje nurodyti ar užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi, taip pat apie gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes, jei nėra Sveikatos apsaugos ministerijos tvarka išduoto šią informaciją patvirtinančios specialios paskirties maisto produkto registravimo pažymėjimo.

Apeliaciniame skunde dėstoma, kad teismas netinkamai įvertino pareiškėjo argumentą dėl mažesnės baudos skyrimo, bet su šia pozicija taip pat nėra pagrindo sutikti.

Būtina pažymėti, kad iš tikro nustatyta 1 500 Eur bauda yra beveik tris kartus mažesnė nei baudos vidurkis (4 488,50 Eur), todėl, turint omenyje pažeidimo trukmę, pažeidimo pobūdį ir mastą (nepaisant kai kurių teiginių, kaip sudėtinės pažeidimo dalies, pašalinimo), tokia bauda akivaizdžiai nelaikytina neproporcingai didelė. Apeliantas nepateikė faktinių duomenų, leidžiančių nustatyti dar mažesnę baudą nei tai buvo padaryta viešojo administravimo sistemos subjekto.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad „<...> teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, taip pat ir tokio pat dydžio baudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui“.

Tikrinamoje administracinėje byloje nustatyta bauda už Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą visiškai proporcinga teisės pažeidimui ir nevaržo asmens labiau nei tai reikia siekiamiems teisėtiems ir visuotinai svarbiems tikslams, todėl paliktina galioti tokia bauda, kokia buvo apibrėžta VVTAT apskųstu nutarimu.

Paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme bei kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

Taigi, turint omenyje išdėstytas nuostatas, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir palieka galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o UAB „FHLIFE WORLD“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius