2016-05-25 Nr. AB-11519-3-61-3-00258-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-407-756/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00258-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija: 63.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. (V. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl raštų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2016 m. sausio 20 d. buvo gautas pareiškėjo V. K. skundas (b. l. 1–2), kuriame prašoma: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2015 m. gruodžio 10 d. raštą Nr. 96-3416; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. sausio 6 d. raštą Nr. 2S-82; 3) įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administraciją laikyti pareiškėją gyvenamojoje kameroje su nuteistuoju R. N. ar, pareiškėjui sutikus, su kitais nuteistaisiais, kurie nėra teismo pripažinti pavojingais recidyvistais bei asmenimis, nurodytais Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 ir 4 dalyse; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas taip pat prašė jį atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (b. l. 6), nes jo finansinė padėtis šiuo metu yra sunki, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, nedirba.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 26 d. nutartimi (b. l. 9–10) netenkino pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nustatė pareiškėjui terminą iki 2016 m. vasario 15 d. pateikti žyminio mokesčio kvito originalą, skunde tinkamai nurodyti bylos šalis. Šia nutartimi teismas taip pat išaiškino pareiškėjui, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžintas pareiškėjui.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 22 d. nutartimi (b. l. 13–14) V. K. skundą laikė nepaduotu, nutarčiai įsiteisėjus, skundą grąžino pareiškėjui; išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus atitinkančiu skundu.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas 2016 m. vasario 3 d. raštu pranešė, kad V. K. vokas, kuriame buvo siųsta teismo nutartis trūkumams šalinti, įteikta 2016 m. vasario 2 d. Taigi nuo nutarties įteikimo praėjo beveik trys savaitės, o nuo termino skundo trūkumams šalinti – savaitė. Pareiškėjas teismui iki šiol nepateikė prašymo pratęsti terminą skundo trūkumams šalinti ir nepašalino teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartyje nustatytų trūkumų per teismo nurodytą terminą, t. y. jis nepateikė žyminio mokesčio kvito. Nutartyje buvo išaiškinta, kad nepašalinus skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas. Pareiškėjas pats pasirinko tokį elgesio modelį, teismas buvo išaiškinęs procesinių veiksmų neatlikimo teisines pasekmes. Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, pareiškėjo skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas.

III. Pareiškėjas V. K. atskiruoju skundu (b. l. 19) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartį, atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti.

Pareiškėjo teigimu, jis siekia realiai apginti savo pažeidžiamas teises, garbę ir orumą. Šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, jokių pajamų negauna, teismui pateikė tai patvirtinančią pažymą. Teismas nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas piktnaudžiauja kreipimosi į teismą teise, nes kai kurias bylas jis yra laimėjęs. Pareiškėjas gauna tik socialinę pašalpą, todėl galėtų sumokėti tik 5 Eur dydžio žyminį mokestį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 26 d. nutartimi, spręsdamas pareiškėjo V. K. 2016 m. sausio 20 d. skundo priėmimo klausimą, įpareigojo pareiškėją iki 2016 m. vasario 15 d. pašalinti paduoto skundo trūkumus, t. y. sumokėti žyminį mokestį – 28 Eur, ir teismui pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. Pareiškėjas nustatytu terminu nurodyto skundo trūkumo nepašalino, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 22 d. nutartimi V. K. skundą laikė nepaduotu.

Pažymėtina, kad ABTĮ 38, 39 straipsniuose už skundo padavimą administraciniam teismui numatytas 28 Eur žyminis mokestis. Pareiškėjui žyminio mokesčio nesumokėjus, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o per nustatytą terminą trūkumų nepašalinus, skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas pareiškėjui (ABTĮ 24 str. 2 d., 37 str. 1 d.). Priimdamas nutartį laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, teismas remiasi anksčiau priimta nutartimi, kurioje įvardyti konkretūs skundo (prašymo) trūkumai ir pareiškėjui nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012).

Įstatymas numato galimybę asmenį, kuris sąžiningai siekia apginti savo teises bei išspręsti ginčą ir kurio turtinė padėtis yra sunki, atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (ABTĮ 41 str.). Kartu įstatymas numato ir galimybę iš asmens, kuris pernelyg dažnai kreipiasi į teismą ir kurio kreipimaisi tokiu būdu iš esmės tampa vien tik formaliu bylinėjimusi, kai nebesiekiama sąžiningai apginti savo teises, o vien tik formaliai naudojamasi teisminės gynybos teise, pareikalauti sumokėti žyminį mokestį.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu neatleisti jį nuo žyminio mokesčio, kuris lėmė jo skundo nepriėmimą (laikymą nepaduotu). Nutartis, kuria netenkinamas arba tenkinamas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio neskundžiama, tačiau pagal LVAT praktiką, pareiškėjo atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo klausimas sprendžiamas kartu su nutarties, kuria pareiškėjo skundas nepriimamas ir grąžinimas pareiškėjui, pagrįstumo ir teisėtumo vertinimu (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 15 d. nutartį adm. byloje Nr. AS822-12/2014). Iš atskiruoju skundu skundžiamos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties matyti, jog neatleidimo nuo žyminio mokesčio priežastis – teismo nustatytas pareiškėjo piktnaudžiavimas teisminės gynybos teise (ABTĮ 40 str. 4 d.). Aiškindama ABTĮ 40 straipsnio 4 dalies nuostatą, LVAT teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. AS822-759/2011 pabrėžė, kad įstatymų garantuojama asmenims teise kreiptis teisminės gynybos turi būti naudojamasi sąžiningai ir ja neturi būti piktnaudžiaujama (2011 m. gruodžio 23 d. nutartis adm. byloje Nr. AS822-759/2011). Teismų sistema yra skirta realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus ir ja neturi būti naudojamasi nepagrįstam ir vien formaliam bylinėjimuisi (2011 m. lapkričio 18 d. nutartis adm. byloje Nr. AS492-861/2011; 2010 m. vasario 19 d. nutartis adm. byloje Nr. AS556-85/2010).

Pirmosios instancijos teismas nutartyje, kurioje nustatytas terminas trūkumams pašalinti, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 20 d. iki 2016 m. sausio 20 d. pareiškėjas su įvairiais skundais vien Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė 22 skundus. Ši aplinkybė, apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia konstatuoti piktnaudžiavimą teisminės gynybos teise. Pagal LVAT formuojamą praktiką, nustatant piktnaudžiavimą teisminės gynybos teise, taikomas konkretus kiekybinis kriterijus – kreipimasis į teismą dažniau kaip vieną kartą per mėnesį, tačiau vien tik intensyvus (kiekybiniu aspektu) asmens bylinėjimasis teismuose savaime nereiškia piktnaudžiavimo teisminės gynybos teise; turi būti vertinamas ir keliamo ginčo bei siekiamų apginti asmens teisių pobūdis (2010 m. balandžio 23 d. nutartis adm. byloje Nr. AS442-180/2010).

Iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų nustatyta, kad V. K. į Vilniaus apygardos administracinį teismą dažnai kreipiasi su skundais dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų (pareiškėjo atveju, paprastai – laisvės atėmimo įstaigų, pareigūnų) neteisėtų veiksmų, atlyginimo, taip pat dėl šių subjektų priimtų sprendimų panaikinimo. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje patikrinus pareiškėjo pateiktų skundų išnagrinėjimo rezultatus matyti, kad iš 22 per minėtą laikotarpį šiam teismui pateiktų skundų 11 iš jų atmesti, 4 patenkinti iš dalies, 1 dar neišnagrinėtas, 6 skundus atsisakyta priimti. Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad vien per 2016 metų sausio mėnesį pareiškėjas į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 5 kartus (du skundai paduoti 2016 m. sausio 27 d.; po vieną 2016 m. sausio 7, 12 ir 20 d.), visus šiuos skundus buvo atsisakyta priimti. Šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjas į teismą kreipiasi dažniau nei 1 kartą per mėnesį ir didžioji dalis jo pateikiamų skundų teismo įvertinami kaip nepriimtini ar nepagrįsti.

Įvertinus šias faktines aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas iš esmės pagrįstai pripažintas asmeniu, piktnaudžiaujančiu teisminės gynybos teise ir įpareigotas sumokėti žyminį mokestį už teikiamą skundą. Kadangi pareiškėjas po Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarties priėmimo per nustatytą terminą įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį neįvykdė, t. y. teismo nutartimi nustatytų skundo trūkumų nepašalino, jo skundas pagrįstai laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui (ABTĮ 24 str. 2 d., 37 str. 1 d.).

Pažymėtina, jog teismo nutartis laikyti skundą nepaduotu neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai, ištaisius skundo trūkumus, kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu.

Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, rėmėsi administracinių teismų praktika, suformuota analogiškose bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Pareiškėjo V. K. atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė