3e928c2b-ec7f-4e82-a8dc-0ae09e45a318 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ………………………

                                                                           Civilinė byla Nr. 2A-1328-395/2010

                                                            Pirmosios

instancijos teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė

                                                     Procesinio sprendimo

kategorijos: 35.3.6;36.1;1025.10.3;121.21;Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â

 (S)

Â

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Evaldo

Burzdiko, sekretoriaujant Nomedai Sireikytei, dalyvaujant ieškovo V. V. atstovui advokatui V. R., viešame teismo posėdyje

apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės I. M. apeliacinį skundÄ dėl VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-389-482/2010 pagal ieÅ¡kovų V.

V. ir R. V. ieškinį atsakovei I. M. dėl skolos, netesybų, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

ieškovai V.

V. ir R. V., remdamiesi CPK 439 str. 3 d., pateikė teismui ieÅ¡kinį, kurį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir priteisti iÅ¡ atsakovės I. M. 36000,00 Lt negrÄ Å¾intos paskolos, 5832,00 Lt delspinigių, 5 % metines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas ( b.l.  29-31).

VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 3 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, priteisė iÅ¡ atsakovės I. M. 36000 Lt negrÄ Å¾intos paskolos, 5832,00 Lt delspinigių, 5 % metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (41832,00 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2009-07-16) iki visiÅ¡ko teismo įsakymo įvykdymo ir 1127,48 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (627,48 Lt žyminio mokesčio ir 500,00 Lt už advokato pagalbÄ ) ieÅ¡kovų V. V. ir

R. V. naudai. Taip pat priteisė iš atsakovės valstybės naudai 20,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 40-42).

2009 m. spalio 1 d. teisme priimti atsakovės prieÅ¡taravimai dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, kuriuose nurodė, kad priimtas preliminarus teismo sprendimas turi bÅ«ti panaikintas, nes ji ieÅ¡kovams visas skolas grÄ Å¾inusi, o 2006-01-09 paskolos sutarties Nr.10 ji nėra pasiraÅ¡iusi ir tokios sutarties buvimÄ neigia (b. l. 45-46).

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio

12 d. galutiniu sprendimu 2009 m. rugsėjo 3 d. preliminarų sprendimÄ paliko nepakeistÄ , papildomai priteisė iÅ¡ atsakovės I. M. 1500 Lt už advokato pagalbÄ ieÅ¡kovų V. V. ir R.

V. naudai, bei 43,94 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei. Teismas sprendime nurodė, jog 2005-06-30 paskolos sutartyje Nr. 2 aiÅ¡kiai nurodyta, kad ieÅ¡kovai ir atsakovė sudarė sutartį, pagal kuriÄ atsakovė skolinasi iÅ¡ ieÅ¡kovų 36000 litų, sutartyje nurodyta, kad Å¡alys patvirtina, kad ieÅ¡kovai perdavė, o atsakovė perėmė paskolos sumÄ 36000 litų. Minėtoje sutartyje Nr.2 aptartos visos sÄ lygos, sutartis nėra nuginčyta, todėl ji galiojanti, atsakovė neginčijo sutartyje Nr.2 esančio savo paraÅ¡o, paskolos gavimo fakto ar paskolos sumos. Atsakovės teigimu, minėtÄ 36000,00 Lt paskolÄ ieÅ¡kovams ji jau yra grÄ Å¾inusi, ir kaip to

įrodymÄ ji pateikė savo sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti, kad ji ieÅ¡kovui V. V. 2006-11-16 pervedė 308000,00 Lt (b.l. 24). Tačiau ieÅ¡kovai su Å¡iuo atsakovės

teiginiu nesutiko ir nurodė, kad Å¡iÄ sumÄ atsakovė jiems pervedė grÄ Å¾indama paskolÄ ne pagal 2005-06-30 paskolos sutartį Nr. 2, bet pagal kitas paskolos sutartis, o 36000 Lt paskola jiems iki Å¡iol dar negrÄ Å¾inta (b.l. 29-31). SÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad mokėjimas buvo atliktas pagal paskolos sutartis Nr. 11, 12, 10, sutartį Nr. 1078, o 2005-06-30 paskolos sutartis Nr. 2 neminima. Pervesta suma – 308000,00 Lt, visiÅ¡kai atitinka bendrÄ paskolos sumÄ pagal sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡e nurodytas sutartis: 2005-04-07 paskolos sutartį, notarinio registro Nr. 1078, 2006-01-09 paskolos sutartį Nr. 10, 2006-01-09 paskolos sutartį Nr. 11, 2006-02-07 paskolos sutartį Nr. 12 (b.l. 33-36). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as atsakovės teiginio, kad ji 36000,00 Lt paskolÄ ieÅ¡kovams yra grÄ Å¾inusi, nepatvirtino, kitų įrodymų nėra pateikta, todėl netikėti ieÅ¡kovų teiginiu, kad 36000,00 Lt paskola jiems dar negrÄ Å¾inta, teismas pagrindo nematė. Atitinkamai, teismas konstatavo, kad atsakovė 36000,00 Lt paskolÄ pagal 2005-06-30 paskolos sutartį Nr. 2 ieÅ¡kovams iki Å¡iol yra negrÄ Å¾inusi. Kadangi 2005-06-30 paskolos sutartyje Nr. 2 nustatytas paskolos grÄ Å¾inimo laikas yra pasibaigęs, darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai pagrįstai reikalauja iÅ¡ atsakovės grÄ Å¾inti jiems 36000 Lt paskolÄ .

Taip pat teismas nurodė, kad 2005-06-30 paskolos sutartyje Nr. 2 4 punkte yra įtvirtinta paskolos gavėjo (atsakovės) pareiga sumokėti 0,09 % delspinigius už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ nuo likusios negrÄ Å¾intos paskolos sumos. Kadangi nustatyta, kad atsakovė tinkamai nevykdė savo piniginės prievolės, ji taip pat privalo mokėti ieÅ¡kovams netesybas – už 180 dienų paskaičiuotus delspinigius – 5832,00 Lt (0,09 % × 36000,00 Lt × 180 d. = 5832,00 Lt). Sutartis ar jos dalis nėra nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka, pagrindo mažinti ieÅ¡kovų paskaičiuotus ir

prašomus priteisti delspinigius teismas sprendė, kad nėra pagrindo, nes atsakovė nepateikė neginčijamų ir

objektyvių įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima mažinti delspinigius, todėl ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl delspinigių priteisimo laikė pagrįstu ir tenkintinu. Kadangi atsakovė pažeidė savo sutartinę prievolę, t. y. neatsiskaitė paskolos sutartyje

numatytais terminais, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovams priteistė 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme

iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Apeliaciniu skundu atsakovė praÅ¡o panaikinti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ panaikinti VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. preliminarų sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl Å¡ių motyvų:

1. Teismo priimtas sprendimas prieÅ¡tarauja byloje pateiktiems įrodymams. Apeliantė neneigia fakto, kad yra pasiraÅ¡iusi su ieÅ¡kovais keletÄ paskolos sutarčių, tačiau ieÅ¡kovai jokių pinigų jai nėra niekada perdavę, kiek jai žinoma, tai visi pinigai ieÅ¡kovams yra grÄ Å¾inti. Teismas netyrė tos aplinkybės, kad byloje apklaustas liudytojas A.

G. patvirtino faktÄ , kad atsakovė jokių pinigų iÅ¡ ieÅ¡kovų neskolino, pinigus ieÅ¡kovai skolino A. G., o atsakovė tik pasirašė brolio praÅ¡ymu tariamas paskolos sutartis. Ä® teismo posėdį neatvyko ieÅ¡kovai, todėl jie taip pat nepaneigė fakto, kad atsakovė niekada jokių pinigų iÅ¡ jų nesiskolino. Be to, byloje buvo paskirta ekspertizė tam, kad nustatyti ar vienu ir tuo pačiu metu buvo suraÅ¡ytas 2006-01-09 sutarties Nr. 10 tekstas ir ji pasiraÅ¡yta, tačiau ir Å¡i aplinkybė liko neiÅ¡tirta, ko pasėkoje teismas priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ procesinį sprendimÄ . Atsakovės nuomone, Å¡i sutartis atsirado, ieÅ¡kovams susipažinus su jos pateiktais iÅ¡raÅ¡ais iÅ¡ banko apie jos tariamos paskolos pastariesiems grÄ Å¾inimÄ . Atsakovė tvirtina faktÄ , kad buvo norima su ieÅ¡kovais sudaryti paskolos sutartį Nr. 10, tačiau buvo paruoÅ¡tas visiÅ¡kai kitas jos variantas, paskolos sutartis Nr. 10 taip ir liko nepasiraÅ¡yta tarp atsakovės ir ieÅ¡kovų, todėl atsakovei visiÅ¡kai nesuprantama, kaip sugebėjo ieÅ¡kovai pateikti teismui pasiraÅ¡ytÄ sutartį nr. 10, kai ji jos niekada nepasirašė.

2. Teismas netyrė ir tos aplinkybės, ar tuo metu, kai tariamai buvo sudaryta 2006-01-09 sutartis Nr. 10, ieÅ¡kovai galėjo turėti tokiÄ pinigų sumÄ , kadangi jie tuo metu buvo skolinę pinigus ne

tik atsakovei, bet ir kitiems asmenims. Teismas netyrė ir tos aplinkybės, kad A. G. nurodytomis aplinkybėmis, niekada pinigų neskolindavo R. V.. Atsakovė nurodo, kad tokių pinigų nėra gavusi iš

ieÅ¡kovų, nes jie jai nebuvo reikalingi, ji net neturėjo galimybės jų iÅ¡leisti. Jeigu tuo metu bÅ«tų pasiskolinta didesnė pinigų suma, tai bÅ«tų grÄ Å¾inta, nes paskola iÅ¡ banko buvo paimta žymiai didesnė nei pervesta pinigų suma

V. V.. Atsakovė nurodo, kad pagal 2005-06-30 paskolÄ Nr. 2 visi pinigai ieÅ¡kovams grÄ Å¾inti. Taip pat nesutinka, jog yra pasiraÅ¡iusi 2006-01-09 paskolos sutartį Nr. 10, o iÅ¡ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų darytina iÅ¡vada, kad visus pinigus A. G. ieÅ¡kovams grÄ Å¾ino, tame tarpe ir už 2005-06-30 paskolÄ Nr. 2, tačiau atliekant pavedimÄ per bankÄ , per klaidÄ buvo nenurodyta Å¡i paskolos sutartis, t.y. Nr. 2, ko pasėkoje ieÅ¡kovas ir kreipėsi į teismÄ . Be to, jeigu A. G. nebÅ«tų grÄ Å¾inęs ieÅ¡kovams pinigų sumos, kuri buvo paskolinta pagal sutartį Nr. 2, tai ieÅ¡kovai tikrai nebÅ«tų skolinę tokios didelės pinigų sumos pagal sutartį Nr. 10. Å iuo metu atsakovė yra kreipusis į Kauno apygardos prokuratÅ«rÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ieÅ¡kovų atžvilgiu, kad bÅ«tų pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str.2 d.

3. Sutinkamai su CK 1.5 str., 6.73 str. 2 d. nuostatomis, teismas privalėjo mažinti netesybas, nes jos yra aiÅ¡kiai per didelės, prieÅ¡tarauja teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principui, t.y. 0,09 proc. už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ . Prievolė yra neįvykdyta net iÅ¡ dalies, todėl teismas turėjo teisę Å¡ias netesybas mažinti iki 0,02 proc., tačiau to nepadarė. Atsakovė nurodo, jog ji neturi jokių pajamų, jokio turto, viena iÅ¡laiko sÅ«nų, jos materialinė padėtis yra kritinė, kadangi ji net neturiu lėšų susimokėti už komunalines paslaugas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai praÅ¡o VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. galutinį sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ apeliantės jų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo Å¡iuos motyvus:

1. Nepagrįstas atsakovės teiginys, kad ji nors ir pasiraÅ¡iusi paskolos sutartis, tačiau niekada jokių pinigų nėra gavusi. Atsakovė su ieÅ¡kovais buvo pasiraÅ¡iusi viso penkias paskolos sutartis, t. y. 2005-04-07 paskolos sutartis Nr. 1078 (paskolos suma 99 200 Lt), 2005 m. birželio 30 d. paskolos sutartis Nr. 2 (paskolos suma 36 000 Lt.), 2006-01-09 paskolos sutartis Nr. 10, (paskolos suma 123 800 Lt.), 2006-01-09 paskolos sutartis Nr. 11 (paskolos suma 35 000 Lt.), 2006-02-07 paskolos sutartis Nr. 12 (paskolos suma 50 000 Lt.). Bendra paskolintų lėšų suma sudarė 344000 Lt. Atsakovė 2006-11-16 mokėjimo pavedimu ieÅ¡kovams grÄ Å¾ino dalį paskolintų pinigų sumos, pervesdama ieÅ¡kovams 308000 Lt. IeÅ¡kovė mokėjimo pavedime nurodė, kad mokėjimo paskirtis pagal paskolos sutartis Nr. 11, 12, 10 ir sutartį Nr. 1078. Taigi atsakovei atlikus mokėjimÄ negrÄ Å¾inta paskolos suma sudarė 36 000 Lt (344

000 Lt - 308 000 Lt). Atsakovei negrÄ Å¾inus 36000 Lt pagal 2005 m. birželio 30 d. paskolos sutartį Nr. 2 ir buvo kreiptasi į teismÄ dėl minėtos sumos priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės. Todėl nesuprantamas ieÅ¡kovės teiginys, neva ji pinigų pagal sutartis negavusi, nes ji ne tik pasirašė paskolos sutartis, tačiau ir didžiÄ jÄ dalį paskolos grÄ Å¾ino mokėjimo pavedimu. Tai patvirtina ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumÄ , proceso sÄ moningÄ vilkinimÄ ir nenorÄ grÄ Å¾inti likusios paskolos sumos. Be to, atsakovė nepagrįstai nurodo, kad pinigus skolinosi ne ji, o jos brolis, ir kad sandoriai buvo tariami, o ji tik pasirašė. Tačiau nei viena iÅ¡ paskolos sutarčių nėra teismo pripažinta apsimestine, jokio reikalavimo teisme dėl minėtų sandorių pripažinimo apsimestiniais nebuvo pareikÅ¡ta, todėl atsakovės argumentas, kad teismas nevertino minėtų sandorių kaip apsimestinių nepagrįstas. Tai, kad atsakovė pinigus skolinosi, turėdama tikslÄ juos vėliau perduoti broliui, ir kad gavusi pinigus juos galimai perdavė savo broliui, tai tik jos ir jos brolio reikalas. Pati atsakovė nei prieÅ¡taravimuose dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, nei prieÅ¡taravimuose dėl teismo priimto preliminaraus sprendimo tokių argumentų nebuvo nurodžiusi, tokios aplinkybės teismui nebuvo nurodytos ir pirmo teismo posėdžio metu apklausiant Å¡alis, ji atvirkščiai įrodinėjo, kad pagal visas paskolos sutartis ji neva pinigus yra grÄ Å¾inusi, ir jokių aplinkybių, kad ne ji buvo sandorio Å¡alis ir kad ji pinigų nebuvo gavusi teismui nebuvo nurodžiusi. Atsakovės brolis A. G. iki apklausiant jį kaip liudytojÄ , dalyvavo kaip žiÅ«rovas teismo posėdžio metu ir ta aplinkybė teismui buvo nurodyta tik po to, kai jau buvo atlikta ekspertizė ir pripažinta, kad sutartis pasirašė pati atsakovė.

2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad liko neiÅ¡tirta aplinkybė dėl to, ar 2006-01-09 paskolos sutarties Nr. 10 tekstas suraÅ¡ytas ir pasiraÅ¡ytas tuo pačiu metu. Ginčas Å¡ioje byloje vyksta ne dėl 2006-01-09 paskolos sutarties Nr. 10, o dėl negrÄ Å¾intų 36000 Lt pagal 2005-06-30 paskolos sutartį Nr. 2. Reikalavimo dėl 2006-01-09 paskolos sutarties Nr. 10 ieÅ¡kovai nereiÅ¡kė, kadangi paskolÄ atsakovė pagal minėtÄ sandorį ieÅ¡kovams grÄ Å¾ino 2006-11-16 mokėjimo pavedimu, pervesdama visÄ paskolos sumÄ . Nepaisant to, teismas tenkino atsakovės praÅ¡ymÄ ir paskyrė ekspertizę, pavedant atsakyti į visus atsakovės atstovės suformuluotus klausimus. Buvo atlikta ekspertizė ir pateiktas 2010-01-13 ekspertizės aktas Nr. 11-15 (10), kuriame patekta iÅ¡vada, kad sutartis pasiraÅ¡yta atsakovės, taip pat nurodė, kad atsakyti į klausimÄ ar tekstas suraÅ¡ytas ir pasiraÅ¡ytas tuo pačiu metu nėra galimybės, kadangi „kol kas akredituotos metodikos, kurios pagalba bÅ«tų galima atsakyti į paminėtus klausimus, nėra“. Taip pat ieÅ¡kovai nurodo, kad nesuprantamas atsakovės įrodinėjimas, neva buvo siekiama pasiraÅ¡yti kitokio turinio paskolos sutartį Nr. 10. Teismui buvo pateiktas 2006-01-09 paskolos sutarties Nr. 10 originalas, ir ekspertai konstatavo, kad sutartis pasiraÅ¡yta atsakovės. Tuo tarpu atsakovė bandė teismui teikti visiÅ¡kai niekieno nepasiraÅ¡ytÄ popieriaus lapÄ , kurį galima atspausdinti bet kur ir bet kada ir bet kokio turinio.

3. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad teismas remiantis CK 6.73 str. 2 d. nuostatomis privalėjo mažinti netesybas, kadangi visų pirma įstatymas teismui suteikia tik teisę, bet ne pareigÄ . Antra, teismas įvertinęs bylos aplinkybes, pagrįstai pripažino, kad pagrindo mažinti netesybas nėra, nes atsakovė nepateikė jokių įrodymų, iÅ¡ kurių teismas galėtų spręsti dėl galimybės mažinti netesybas. Be to, CK 6.210 str. 1 d., 1.125 str.

9 d. numato penkių metų senaties terminÄ , tad atsakovė turėtų mokėti 5 proc. metinių palÅ«kanų už uždelstÄ atsiskaityti laikotarpį, nuo laiku negrÄ Å¾intos sumos, kas už uždelstÄ atsiskaityti 4 metų laikotarpį sudarytų 7200 Lt sumÄ . Tačiau ieÅ¡kovai prašė priteisti sutartas sutartimi netesybas, kurios sudaro 5832 Lt sumÄ , tad praÅ¡oma priteisti delspinigių suma yra kur kas mažesnė negu atsakovei tektų mokėti pagal įstatymÄ Ä¯statymines palÅ«kanas. Todėl ieÅ¡kovų praÅ¡oma priteisti suma negali bÅ«ti laikoma neatitinkančia teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame teisme nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra LR CPK 329 straipsnio 2 – ojoje ir 3 – ojoje dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios medžiagos, apeliantė I. M. nuosekliai visÄ bylos nagrinėjimo teisme laikÄ neigia savo skolinius įsipareigojimus ieÅ¡kovams V. V. ir

R. V. pagal 2005 – 06 – 30 paskolos sutartį Nr.2 (b. l. 4). Tačiau apeliantė neneigia jog anksčiau su ieÅ¡kovais buvo sudariusi net keletÄ paskolos sutarčių pakankamai didelėms pinigų sumoms, kurios yra sandorio Å¡alių yra įvykdytos ( b. l. 33 – 36), todėl pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo apeliantės teiginio dėl sandorio apsimestinumo kaip nepagrįstÄ .

Civiliniame procese yra įtvirtintas rungimosi principas ( CPK 12 straipsnis) kurio laikantis kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). CPK 185 straipsnyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjimo proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis. BÅ«tent atsižvelgiant į Å¡ias įstatymines nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį pagrįstai atsižvelgė į tai, jog atsakovė ir savo prieÅ¡taravimuose dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, ir prieÅ¡taravimuose dėl preliminaraus sprendimo neįrodinėjo, jog ginčo paskolos sutartis buvo sudaryta ne su ja, bet su jos broliu A. G. (b. l. 23, 45 – 46), o tik bandė įrodyti, kad Å¡ios sutarties nepasiraÅ¡iusi.

Tik bylos eigoje atlikus raÅ¡ysenos ekspertizę ir nustačius apeliantės paraÅ¡o autentiÅ¡kumÄ , apeliantė bandė įrodyti, kad ji su ieÅ¡kovais yra galutinai atsiskaičiusi 2006 – 11 – 16 mokėjimo pavedimu, bet patikimų įrodymų teismui nepateikė, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovė neįvykdė tinkamai savo skolinės prievolės ieÅ¡kovams, kaip tÄ numato CK 6.65 straipsnio nuostatos ir pilnai patenkino ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį. Be jau nurodytų aplinkybių, patvirtinančių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumÄ , kolegija pažymi, jog negalima laikyti pagrįstu ir apeliacinio skundo argumentÄ dėl to, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo remiantis CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatomis mažinti netesybas. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei atsižvelgdamas, kad pati atsakovė elgėsi nesÄ Å¾iningai, vengdama tinkamo ir savalaikio prievolės įvykdymo, pagrįstai nusprendė, kad mažinti sutartines netesybas nebuvo pagrindo. Atmesdama šį apeliacinio skundo argumentÄ kaip nepagrįstÄ , teisėjų

kolegija pažymi, kad ieškovų prašoma jiems priteisti iš atsakovės I. M. delspinigių suma yra mažesnė už įstatymines palūkanas,

todėl – akivaizdu, jog teismas, tenkindamas ieÅ¡kinį pilna apimtimi nepažeidė teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

 Tuo pačiu teisėjų kolegija, atmesdama apeliantės skundÄ , jos pačios ir atstovės iniciatyva daugkartinį bylos nagrinėjimo atidėliojimÄ vertina kaip piktnaudžiavimÄ procesine, nes Å¡alys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sÄ Å¾iningai bei veikti už greitÄ ir operatyvų bylos iÅ¡nagrinėjimÄ (CPK 17 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis).

Ä®vertinusi aukščiau iÅ¡vardintų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl Å¡is sprendimas paliktinas nepakeistu, o atsakovės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas . Â

           Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a :

VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Kolegijos

pirmininkas                                                                                    Albinas

Čeplinskas

Kolegijos

teisėjai                                                                                            Rūta

Palubinskaitė

                                                                                                           Evaldas

Burzdikas