3e924a36-1534-46c4-a666-e99f4a45759a · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-366-302/2014                            Teisminio proceso Nr. 2-02-3-11396-2010-0Procesinio sprendimo kategorija: 60.; 61.; 121.; 121.18. (S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 8 d.Vilnius             Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iÅ¡ Romualdos Janovičienės ( kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „Didneriai“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo LEO SPED MIĘDZYNARODOWY TRANSPORT I SPEDYCJA Piotr Kiryluk ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Didneriai“ dėl skolos, nuostolių ir palÅ«kanų priteisimo, n u s t a t ė:             I.             Ginčo esmė IeÅ¡kovas LEO SPED MIĘDZYNARODOWY TRANSPORT I SPEDYCJA Piotr Kiryluk kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Didneriai“ 6 273,74 Lt skolos už krovinių vežimo paslaugas, 39 994,19 Lt nuostolių ir 317,42 Lt palÅ«kanų, taip pat 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismÄ iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškovas nurodė, kad 2009-11-03, 2009-11-04 ir 2010-01-08 Krovinių pervežimo užsakymais jis įsipareigojo atsakovui nugabenti krovinius tarptautiniu maršrutu Italija-Lietuva, o atsakovas įsipareigojo už šias paslaugas sumokėti. Ieškovas 2009-11-04 ir 2010-01-08 Krovinių pervežimo užsakymus įvykdė, tačiau atsakovas už suteiktas paslaugas pilnai neatsiskaitė ir liko skolingas ieškovui 1 817 Eur 2009-11-03 Krovinių pervežimo užsakymo ieškovas neįvykdė, kadangi ieškovo sunkvežimis buvo sulaikytas Italijos pasienio policijos, nes neturėjo CEMT leidimo, kuris leidžia Lenkijos transporto firmoms pakrauti krovinius, skirtus trečiajai šaliai (nepriklausančiai ES).

Dėl neįvykdyto užsakymo atsakovas esÄ patyrė 1 677 EUR nuostolių, kuriuos įskaitė į ieÅ¡kovo reikalaujamÄ priteisti skolÄ . IeÅ¡kovo manymu, atsakovas tokios įskaitymo teisės neturėjo. 2009-11-03 Krovinių pervežimo užsakymu ieÅ¡kovas krovinį turėjo gabenti tarptautiniu marÅ¡rutu Italija-Lietuva, todėl neprivalėjo turėti leidimo iÅ¡vežti krovinį į trečiÄ sias Å¡alis, o atsakovas neinformavo ieÅ¡kovo, kad iÅ¡ Lietuvos minėtas krovinys bus siunčiamas gavėjui Rusijoje.

Dėl to ieškovas taip pat patyrė 39 994,19 Lt nuostolių, kuriuos privalo atlyginti atsakovas.Atsakovas UAB „Didneriai“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad tiek ieškovui pateiktame 2009-11-03 Krovinių pervežimo užsakyme, tiek šiam vežimui užpildytame CMR važtaraštyje buvo nurodyta pristatymo vieta – Rusija, tačiau ieškovas nepasirūpino reikiamu ETMK (CEMT) leidimu, suteikiančiu teisę ES šalyse priimti vežimui ir vežti krovinius, skirtus trečiosioms šalims.

IeÅ¡kovui pradėjus vykdyti užsakymÄ , 2010-11-04 ieÅ¡kovo transporto priemonė ir vairuotojas buvo sulaikyti Italijos pasienio policijos, kadangi neturėjo minėto leidimo. Praėjus beveik dviem savaitėms nuo sulaikymo padėtis nepasikeitė, todėl krovinys kitomis transporto priemonėmis buvo pristatytas į RusijÄ ne ieÅ¡kovo lėšomis ar pastangomis. Dėl tokio neįvykdyto pervežimo atsakovas patyrė l 677 EUR nuostolių, kurie buvo įskaityti į ieÅ¡kovui mokėtinas sumas. Atsakovas yra visiÅ¡kai atsiskaitęs su ieÅ¡kovu ir jokių vykdytinų piniginių ar kitokių prievolių ieÅ¡kovui neturi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai: priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 6 273,74 Lt skolos už krovinių vežimo paslaugas, 39 994,19 Lt nuostolių atlyginimo ir 317,42 Lt palÅ«kanų, iÅ¡ viso – 46 585,35 Lt bei 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Teismas nurodė, kad atsakovas neįvykdė savo pareigos aprÅ«pinti vežėjÄ (ieÅ¡kovÄ ) reikiamais dokumentais, todėl yra kaltas dėl neįvykdyto pervežimo ir privalo atlyginti ieÅ¡kovui susidariusius nuostolius.

Pateikti vežėjui ETMK (CEMT) leidimÄ privalėjo atsakovas. Pagal nurodytÄ Krovinių pervežimo užsakymÄ ieÅ¡kovas krovinį turėjo gabenti marÅ¡rutu Italija–Lietuva, todėl neprivalėjo turėti leidimo iÅ¡vežti krovinį į trečiÄ sias Å¡alis, o atsakovas neinformavo ieÅ¡kovo, kad iÅ¡ Lietuvos krovinys bus siunčiamas gavėjui Rusijoje. Atsakovas turėjo bÅ«ti rÅ«pestingas, vežimo užsakyme nurodydamas vežimo duomenis, suteikdamas informacijÄ ir perduodamas vežimo dokumentus.

Dėl tokių atsakovo pareigų nevykdymo ieÅ¡kovas patyrė nuostolių dėl transporto priemonės prastovos, iÅ¡laidų už automobilio stovėjimo paslaugas transporto priemonės sulaikymo metu bei ginčo su Italijos teisėsauga sprendimo, todėl, remiantis CMR konvencijos 7 straipsnio 1 punkto a papunkčiu ir 11 straipsnio 2 punktu, atsakovas privalo atlyginti ieÅ¡kovo patirtus nuostolius, kuriuos ieÅ¡kovas įrodė. Kadangi dėl atsakovo patirtų nuostolių samdant kitÄ vežėjÄ ieÅ¡kovo kaltės nėra, jis neprivalo jų atlyginti atsakovui, o tai reiÅ¡kia, kad jis nepagrįstai atliko įskaitymÄ .

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Didneriai“ praÅ¡o Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovas, aiÅ¡kiai žinodamas, jog atsakovo jam perduotas pervežti krovinys yra skirtas pristatymui Rusijoje ir kad ieÅ¡kovui yra privalu turėti ETMK leidimÄ , veikdamas aplaidžiai ir nerÅ«pestingai, neinformavęs atsakovo, kad neturi teisės atlikti užsakytÄ krovinio pervežimÄ , ETMK leidimu nepasirÅ«pino, taip pažeidė savo prievoles ir sukėlė nuostolių tiek atsakovui, tiek sau.

IeÅ¡kovui priėmus 2009-11-03 Krovinių pervežimo užsakymÄ , kuriame krovinio pristatymo vieta nurodyta Rusijoje, atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovas yra savo srities profesionalas, ne vienerius metus veikiantis tarptautinių pervežimų rinkoje, pagrįstai manė, kad ieÅ¡kovas reikiamus leidimus turi. Atsakovo teigimu, ETMK leidimas iÅ¡duodamas konkrečiam vežėjui ir negali bÅ«ti perduotas jokiam kitam vežėjui, tik vežėjas, kuriam iÅ¡duotas leidimas, gali Å¡iuo leidimu naudotis, todėl atsakovas negalėjo gauti ETMK leidimo už ieÅ¡kovÄ , tokie veiksmai draudžiami įstatymo.

Atitinkamai teismas negalėjo padaryti išvados, kad į CMR konvencijos 11 str. nurodytus dokumentus, kuriuos vežėjui turi pateikti siuntėjas, įeina ir vežėjo privalomas gauti ETMK leidimas. Visus kitus reikiamus dokumentus, kuriuos pateikti ieškovui atsakovas galėjo ir privalėjo, atsakovas pateikė, šiuose dokumentuose pateikta informacija buvo tiksli, teisinga bei visapusiška. Todėl teismo išvada, kad atsakovas yra kaltas dėl neįvykdyto pervežimo ir turi atlyginti ieškovo nuostolius, nepagrįsta ir neteisinga.

Atsakovas taip pat nesutiko su teismo sprendimo dalimi, kuria ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo priteista 140 Eur (483,39 Lt) suma, kuriÄ atsakovas buvo įskaitęs į ieÅ¡kovui mokėtinas sumas. Atsakovas Å¡ios ieÅ¡kovo piniginės prievolės susidarymo aplinkybes ir pagrindus, taip pat pasibaigimo aplinkybes (įskaitymÄ ) buvo iÅ¡samiai paaiÅ¡kinęs savo procesiniuose dokumentuose ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Tačiau teismo sprendime Å¡iuo klausimu visiÅ¡kai nepasisakyta, atsakovo nurodytos aplinkybės ir su tuo susiję įrodymai net nepaminėti ir ginčo klausimas dėl 140 Eur įskaitymo iÅ¡ esmės neanalizuotas, tiesiog ieÅ¡kovui nepagrįstai priteisiant visÄ jo praÅ¡omÄ sumÄ .

Atsakovo teigimu, nepagrįstas ir ieškovui iš atsakovo priteistų nuostolių dydis. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose išsamiai pagrindė, kodėl nesutinka su ieškovo pateiktu nuostolių apskaičiavimu ir nurodė daugybę netikslumų, nepaisant to, visi ieškovo prašyti nuostoliai teismo buvo priteisti. Sprendimo šioje dalyje motyvai tėra ieškovo pateiktų dokumentų išvardijimas (jų turinio, nuostolių dydžio ir sudėties neanalizuojant) ir teismo nuoroda, kad šiais dokumentais pagrindžiami ieškovo nuostoliai.

Visi atsakovo argumentai, susiję su ieÅ¡kovo nurodytu nuostolių dydžiu, sprendime ne tik neanalizuoti, bet net nepaminėti. Sprendimu ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo taip pat priteista ieÅ¡kovo praÅ¡yta 317,42 Lt palÅ«kanų suma. Atsakovas yra paaiÅ¡kinęs, dėl ko ieÅ¡kovo nurodytas palÅ«kanų apskaičiavimas yra neteisingas, tačiau Å¡ie atsakovo argumentai nebuvo iÅ¡tirti ir įvertinti.IeÅ¡kovas LEO SPED MIĘDZYNARODOWY TRANSPORT I SPEDYCJA Piotr Kiryluk atsiliepime į apeliacinį skundÄ su atsakovo UAB „Didneriai“ apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011-09-23 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai neapmokėjo ieÅ¡kovo pateiktų sÄ skaitų faktÅ«rų ir liko skolingas iÅ¡ viso 1 817 Eur (6 273,74 Lt) už vežimo paslaugas pagal 2009-11-04 ir 2010-01-08 Krovinių pervežimo užsakymus. Atsakovas neginčijo, kad pervežimai pagal Å¡iuos užsakymus atlikti tinkamai, todėl privalėjo už juos sumokėti, tačiau tuo pačiu atsakovas nurodė, kad yra pateikęs ieÅ¡kovui 2009-10-27 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už pakrovimÄ el. pakrovėju, iÅ¡ viso 140 Eur sumai.

Atsakovas ieÅ¡kovo prievolę sumokėti nurodytÄ sumÄ laikė pasibaigusia, atsakovui atlikus atitinkamai mažesnį mokėjimÄ pagal ieÅ¡kovo nurodytus užsakymus. IeÅ¡kovas nesutinka su tokiu įskaitymu, nes atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad pateiktoje sÄ skaitoje nurodytos paslaugos buvo suteiktos ieÅ¡kovui, taip pat įrodymų, kad Å¡i sÄ skaita ieÅ¡kovui pateikta. Be to, Å¡i sÄ skaita yra nesusijusi su paslaugų pagal nurodytus Krovinių pervežimo užsakymus teikimu. Apie nurodytÄ Ä¯skaitymÄ atsakovas ieÅ¡kovui nepranešė.

IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad atsakovas, remdamasis 2009-11-03 Krovinių pervežimo užsakymo vykdymo aplinkybėmis, neturėjo teisės įskaityti savo esÄ patirtų nuostolių į ieÅ¡kovui pagal 2009-11-04 ir 2010-01-08 Krovinių pervežimo užsakymus mokėtinas sumas. 2009-11-03 Krovinių pervežimo užsakymu ieÅ¡kovas įsipareigojo atsakovo pateiktÄ krovinį nugabenti marÅ¡rutu Italija-Lietuva. Krovinio iÅ¡krovimo vieta pagal šį užsakymÄ buvo nurodyta GraičiÅ«no g. 38, Vilniuje, t. y. paties atsakovo adresu.

IeÅ¡kovui buvo pateiktas užsakymas gabenti krovinį tik iki Lietuvos. Atsakovas dažnai veikia kaip ekspeditorius ir priima galutiniam gavėjui skirtus krovinius adresu GraičiÅ«no g. 38, Vilniuje. Tuo tarpu ieÅ¡kovas negabena krovinių į RusijÄ , nei karto nėra atlikęs tokio vežimo atsakovui, todėl neturi ir neprivalo turėti EMTK leidimų ir atsakovas Å¡ias aplinkybes puikiai žino. Krovinio vežimas turėjo bÅ«ti atliktas dalimis, t. y. ieÅ¡kovui krovinį vežant nuo Italijos iki Lietuvos ir UAB „Autogausa“ tÄ patį krovinį vežant nuo Lietuvos iki Rusijos.

IeÅ¡kovas mano, kad atsakovas, kaip profesionalus vežimo paslaugas teikiantis asmuo, turėjo žinoti, kad CMR važtaraÅ¡tį įforminus visam vežimui, t. y. iÅ¡ Italijos į RusijÄ , preziumuojama, kad vežėjas šį pervežimÄ vykdys be perkrovimo iki pat pristatymo gavėjui Rusijoje, t. y. į trečiÄ jÄ Å¡alį. Todėl ieÅ¡kovui priklausantis automobilis buvo sulaikytas Italijos policijos, nes neturėjo ETMK leidimo. Tačiau pagal 2009-11-03 Krovinio pervežimo užsakymÄ ieÅ¡kovas žinojo, kad krovinį jam reikės gabenti iÅ¡ Italijos į LietuvÄ ir jokių leidimų Å¡iam vežimui nereikės, o atsakovas nesugebėjo vežimo organizuoti taip, kad bÅ«tų tinkamai įforminti vežimo dokumentai.

Atsakovas nesuteikė ieÅ¡kovui informacijos apie tai, kad vežimo dokumentai bus įforminti ne taip, kaip nurodyta krovinio pervežimo užsakyme. Vežėjas neprivalo tikrinti siuntėjo pateiktų dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiÅ¡kumo. Atsakovas turėjo bÅ«ti itin atidus ir rÅ«pestingas, vežimo užsakyme nurodydamas vežimo duomenis, suteikdamas informacijÄ ir perduodamas vežimo dokumentus. Dėl Å¡ių atsakovo pareigų nevykdymo ieÅ¡kovas patyrė nuostolių dėl transporto priemonės prastovos, iÅ¡laidų už automobilio stovėjimo paslaugas transporto priemonės sulaikymo metu bei ginčo su Italijos teisėsauga sprendimo, kuriuos atsakovas privalo atlyginti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atsakovo UAB „Didneriai“ apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino įrodymus, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias ginčo santykį ir priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ , todėl sprendimas keistinas.

Nustatyta, kad Å¡alis siejo krovinių tarptautiniais keliais pervežimo santykiai. IeÅ¡kovas teikė atsakovui tarptautinio krovinių pervežimo paslaugas. 2009-11-03 Krovinių pervežimo užsakymu Nr. 10301 ieÅ¡kovas įsipareigojo sutartyje nurodytÄ krovinį, kurio iÅ¡krovimo vieta buvo Rusijoje Maskvos mieste, gabenti marÅ¡rutu Italija-Lietuva, o atsakovas įsipareigojo už krovinio vežimÄ iÅ¡ Italijos iki Lietuvos sumokėti ieÅ¡kovui 1750 EUR po 45 dienų po sÄ skaitos ir CMR važtaraščio gavimo (t. 1, b.l. 128-133).

IeÅ¡kovas 2010-11-03 Italijoje pasikrovė vežimo užsakyme nurodytÄ krovinį ir iÅ¡vyko į paskirties vietÄ . 2010-11-04 ieÅ¡kovo transporto priemonė ir vairuotojas buvo sulaikyti Italijos pasienio policijos, kadangi neturėjo ETMK (CEMT) leidimo, kuris leidžia vežėjui iÅ¡vežti krovinius, skirtus iÅ¡vežti iÅ¡ ETMK narių į trečiÄ sias Å¡alis. Å io užsakymo ieÅ¡kovas neįvykdė. Byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovas tinkamai įvykdė kitus pervežimus: pagal 2009-11-04 Krovinių pervežimo užsakymÄ Nr. 10316 (t. 1, b.l. 11-25), 2010-01-08 Krovinių pervežimo užsakymÄ Nr. 10807 (t. 1, b.l. 28-43).

Pagal pastaruosius du Krovinio pervežimo užsakymus, atsakovas turėjo sumokėti ieÅ¡kovui (1 900 EUR + 1 750 EUR) 3 650 EUR, o sumokėjo ieÅ¡kovui 1 817 EUR, likusiÄ sumÄ 67 EUR pagal 2009-11-04 Krovinio pervežimo užsakymÄ Nr.10316 ir visÄ nesumokėtÄ 1 750 EUR pagal 2010-01-08 Krovinių pervežimo užsakymÄ Nr. 10807 atsakovas įskaitė į skolÄ už nesumokėtÄ pagal jam atsakovo iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 001898 už pakrovimÄ el. pakrovėju – 140 EUR, Å¡ios sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ymÄ suderinęs su ieÅ¡kovu (t. 1, b.l. 145, 167-170), ir pagal 2010-03-31 debetinę sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 002442 1677 EUR sumoje įskaitė patirtus dėl neatlikto ieÅ¡kovo pervežimo pagal 2009-11-03 Krovinių pervežimo užsakymÄ Nr. 10301 (t. 1, b.l. 177-178).

IeÅ¡kovas 2010-06-30 raÅ¡tu pranešė, kad nesutinka su atsakovo atliktais įskaitymais (t. 1, b.l. 53-54). Dėl 6 273,74 Lt skolos už pervežimus priteisimo ir tarpusavio skolų įskaitymo teisėtumo.IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 67 EUR pagal 2009-11-04 Krovinio pervežimo užsakymÄ Nr. 10316 ir visÄ nesumokėtÄ 1 750 EUR pagal 2010-01-08 Krovinių pervežimo užsakymÄ Nr. 10807. Kaip jau minėta, byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovas tinkamai įvykdė kitus pervežimus: pagal 2009-11-04 Krovinių pervežimo užsakymÄ Nr. 10316 (t. 1, b.l. 11-25), 2010-01-08 Krovinių pervežimo užsakymÄ Nr. 10807 (t. 1, b.l. 28-43).

Pagal pastaruosius du Krovinio pervežimo užsakymus, atsakovas turėjo sumokėti ieÅ¡kovui (1 900 EUR + 1 750 EUR) 3 650 UER, o sumokėjo ieÅ¡kovui 1 817 EUR, likusiÄ sumÄ 67 EUR pagal 2009-11-04 Krovinio pervežimo užsakymÄ Nr.10316, ir visÄ nesumokėtÄ 1 750 EUR, t.y. 1 817 EUR, arba 6 273,74 Lt. Tačiau atsakovas nurodė, kad jis Å¡iÄ sumÄ Ä¯skaitė kaip nuostolius, kuriuos patyrė 140 EUR dėl prekių perkrovimo pagal ankstesnę krovinio pervežimo sutartį ir 1677 EUR pagal 2009-11-03 Krovinių pervežimo sutartį, kurios ieÅ¡kovas neįvykdė.

Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl Å¡io įskaitymo teisėtumo.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas prievolių pasibaigimo įskaitymu teisinio reglamentavimo taikymo (aiÅ¡kinimo) praktikÄ , yra nurodęs, kad įskaitymas yra vienas iÅ¡ įstatyme nustatytų prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje prievolės pabaiga įskaitymu apibrėžta kaip įskaitymas vienarÅ«Å¡io reikalavimo, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibÅ«dintas pareikalavimo momentu.

Kad bÅ«tų galima atlikti įskaitymÄ , turi bÅ«ti Å¡ios sÄ lygos. Pirma, prievolės Å¡alis turi sieti abipusės teisės ir pareigos, t. y. skolininkas kartu turi bÅ«ti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – savo skolininko skolininkas. Tokie Å¡alių tarpusavio santykiai gali susiklostyti nebÅ«tinai tuo pačiu sutartiniu-prievoliniu pagrindu. Ä®skaitymo teisei neturi reikÅ¡mės prievolės atsiradimo pagrindas, t. y. vienos Å¡alies prievolė gali atsirasti iÅ¡ sutarties, o kitos – iÅ¡ delikto.

Antra, Å¡alių reikalavimai turi bÅ«ti vienarÅ«Å¡iai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi bÅ«ti toks pat. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatyme vartojama sÄ voka „vienarÅ«Å¡iai reikalavimai“ taikytina ne prievolės rÅ«Å¡iai, o prievolės objektui, todėl, esant Å¡alių prieÅ¡prieÅ¡iniams piniginiams reikalavimams, nepriklausomai nuo galimo skirtingo jų atsiradimo pagrindo, įskaitymui kliūčių nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Specialiosios paskirties akcinė bendrovė „Šiaulių energija“ v.

Lietuvos Respublikos Finansų ministerija, bylos Nr. 3K-3-699/2002; 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Bonitana“ v. AB ,,Vilkma“, bylos Nr. 3K-3-199/2006). Trečia, Å¡alių reikalavimai turi bÅ«ti prieÅ¡prieÅ¡iniai, t. y. nukreipti viena kitai, o ne trečiajam asmeniui, ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies padengti vienas kitÄ . Ketvirta, abu reikalavimai turi bÅ«ti galiojantys ir vykdytini.Ä®skaitymas yra vienaÅ¡alis sandoris, nes jam pakanka vienos prievolės Å¡alies pareiÅ¡kimo, kuriuo apie įskaitymÄ praneÅ¡ama kitai Å¡aliai.

Taigi tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės Å¡alies valios. Ä®skaitymo teisinės pasekmės (prievolės pasibaigimas) atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės Å¡alies valios ir požiÅ«rio į tokį kontrahento veiksmÄ , tačiau bÅ«tina apie tokio veiksmo atlikimÄ praneÅ¡ti kitai Å¡aliai. Ä®skaitymas turi bÅ«ti besÄ lyginis, t. y. jis negali priklausyti nuo tam tikrų sÄ lygų. Taigi įskaitymÄ atlikti sÄ lyginiu sandoriu draudžiama (CK 6.131 straipsnio 2 dalis, 1.66 straipsnis, 6.30-6.32 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Sentovart Industrial Group LTD v.

UAB „Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007). CK 6.134 straipsnyje nustatyti atvejai, kuriais draudžiama atlikti įskaitymÄ . Vienas iÅ¡ įstatymo nustatytų įskaitymo draudimų – draudžiama įskaityti reikalavimus, ginčijamus teisme (CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisme ginčijamus reikalavimus draudžiama įskaityti dėl to, kad jie nėra aiÅ¡kÅ«s ir apibrėžti, ir tokių reikalavimų įskaitymas negalimas tol, kol teismas nepatvirtina atitinkamo reikalavimo pagrįstumo bei jo dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ferteksos transportas“ v.

Baltarusijos Respublikos įmonė „Gamybinis susivienijimas „Beloruskalij“, bylos Nr. 3K-3-624/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės Å¡alis su tokiu prievolės pasibaigimo bÅ«du ar ne, kita prievolės Å¡alis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumÄ teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sÄ lygų, bÅ«tinų atliekant įskaitymÄ . Atsakovui ginantis nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio paaiÅ¡kinimu apie atliktÄ Ä¯skaitymÄ , įskaitymo, kaip vienaÅ¡alio sandorio, institutas suponuoja procesinę situacijÄ , kad Å¡aliai, atlikusiai įskaitymÄ , nereikia dėl jos atlikto prievolės pasibaigimÄ sukėlusio veiksmo reikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinio, reikalaujant teismÄ tokį įskaitymÄ patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Sentovart Industrial Group LTD v.

UAB „Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007). Byloje nustatyta, kad pagal atsakovo 2009 m. lapkričio 3 d. krovinio vežimo užsakymÄ Nr. 10301 ieÅ¡kovas turėjo gabenti krovinį tarpiniu marÅ¡rutu Italija–Lietuva (t. 1, b.l. 128-133), galutinis krovinio iÅ¡krovimas pagal CMR važtaraÅ¡tį yra Maskva, Rusijoje (t. 1, b.l. 133). Italijos pasienio policija sulaikė sunkvežimį dėl CEMT leidimo iÅ¡vežti krovinį neturėjimo. Atsakovas neapmokėjo ieÅ¡kovo pateiktų sÄ skaitų už tinkamai atliktas vežimo paslaugas pagal 2009 m. lapkričio 4 d. ir 2010 m. sausio 8 d. užsakymus, teigdamas, kad jose nurodytas sumas jis įskaitė į ieÅ¡kovo atsakovui mokėtinÄ 1677 eurų nuostolių atlyginimo sumÄ dėl neįvykdyto krovinio pervežimo pagal 2009 m. lapkričio 3 d. užsakymÄ , todėl prievolės apmokėti už tinkamai atliktas pervežimo paslaugas nebeturi.

IeÅ¡kovo nuomone, atsakovas įskaitymo teisės neturėjo, nes neinformavo, kad iÅ¡ Lietuvos krovinys bus siunčiamas gavėjui Rusijoje ir prie važtaraščio nepridėjęs ETMK leidimo, be kurio ieÅ¡kovas neturėjo teisės vežti krovinio, kurio iÅ¡krovimo vieta buvo Rusijoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013 m. gegužės 30 d. nutartyje priimtoje nagrinėjamoje byloje nurodė, kad gauti ETMK leidimÄ , kai jis bÅ«tinas, yra ne siuntėjo, o vežėjo pareiga.

TokiÄ iÅ¡vadÄ Aukščiausiasis Teismas padarė iÅ¡analizavęs Europos transporto ministrų konferencijos daugiaÅ¡alės kvotos leidimų tarptautiniam krovinių vežimui kelių transporto priemonėmis iÅ¡davimo ir naudojimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto susisiekimo ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 3-379, nuostatų 2, 16.1, 28 ir 29 punktus. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovo teiginys, kad atsakovas prie važtaraščio nepridėjęs ETMK leidimo, pažeidė savo pareigas, nustatytas CMR konvencijos 11 straipsnyje, yra nepagrįstas, taip pat nepagrįsta ir neteisėta pirmos instancijos teismo iÅ¡vada dėl minėto CMR pažeidimo.IeÅ¡kovas savo procesiniuose dokumentuose teismui taip pat nurodė, kad jis nesutinka su atsakovo atliktu įskaitymu, nes atsakovas nepateikė įrodymų apie jo patirtus nuostolius ir pateisinamų dokumentų apie nuostolių dydį.

Teismas Å¡ių argumentų neanalizavo, nurodydamas, jog atsakovas neteisėtai atliko įskaitymus dėl to, kad nustatė pastarojo kaltę dėl neįvykdyto 2009 m. lapkričio 3 d. pervežimo. Kolegija nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl neteisėto įskaitymo ir nurodytu ieÅ¡kovo pagrindu, t.y. jog atsakovas nepateikė įrodymų apie patirtus nuostolius. Tarp Å¡alių nėra ginčo ir byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas krovinio pagal 2009-11-03 užsakymÄ nenuvežė, ieÅ¡kovo automobilį sulaikius muitinėje.

Krovinys 2009-11-17 buvo perkrautas į italų sunkvežimį, o vėliau perkrautas į rusų sunkvežimį. Italijos įmonės Niinivirta-Transport atlikusi Å¡iuos darbus pareiÅ¡kė atsakovui pretenzijÄ dėl turėtų su krovinio perkrovimų iÅ¡laidų apmokėjimu, o taip pat dėl 500 EUR nuolaidos krovinio gavėjui suteikimo už vėlavimÄ pristatyti prekes (t. 1, b.l. 134-138). Atsakovas pateikė į bylÄ Italijos įmonės Niinivirta-Transport 2009-11-30 iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 15400 1677 EUR sumai su PVM 335,40 EUR (t. 1, b.l. 139-141), vėliau, 2010-03-31 anuliavo kaip klaidingai iÅ¡raÅ¡ytÄ ir kartu tÄ pačiÄ dienÄ Â iÅ¡rašė naujÄ sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 3878 1677 EUR sumai be PVM (t. 1, b.l. 174-177).

Atsakovas dėl patirtų iÅ¡laidų, kurias paprašė atlyginti Italijos įmonės Niinivirta-Transport, 2009-12-08 pateikė pretenzijÄ ieÅ¡kovui, kurioje nurodė tokias pačias iÅ¡laidas, kaip ir Italijos įmonės Niinivirta-Transport atsakovui (t. 1, b.l. 48-49), o 2010-03-31 atsakovas pateikė ir debetinę sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 002442, kurioje nurodė, kad įskaito (debetuoja) 1677 EUR sumÄ pagal pridedamÄ pretenzijÄ (t. 1, b.l. 50-51). Nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo argumentu, kad jis negavo ieÅ¡kovo raÅ¡ytos 2009-12-08 pretenzijos, nes jos iÅ¡siuntimÄ ieÅ¡kovui patvirtina ne tik atsakovo pateikti įrodymai apie dokumentų siuntimÄ (t. 1, b.l. 172-173), tačiau ir paties ieÅ¡kovo 2010-06-30 raÅ¡ytas atsakovui raÅ¡tas, kuriame nurodyta, kad ieÅ¡kovas atsako į 2009 m. gruodžio 8 d. raÅ¡tÄ (t. 1, b.l. 53-54).

Tokiu bÅ«du darytina iÅ¡vada, kad atsakovas apie savo patirtus nuostolius informavo ieÅ¡kovÄ ir pateikė tuos nuostolius patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovas nesutikdamas su nuostoliais iki ginčas persikėlė į teismÄ , nurodė tik vienÄ Å¡io nesutikimo pagrindÄ , t.y. atsakovo kaltę dėl nepateikimo ieÅ¡kovui ETMK leidimo, kokio neturėjimas ieÅ¡kovui sutrukdė atlikti pervežimÄ , todėl tokia ieÅ¡kovo pozicija taip pat leidžia teismui kartu su kitais bylos įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis daryti iÅ¡vadÄ , kad pats žalos buvimas ir jos dydis ieÅ¡kovui buvo suprantamas ir aiÅ¡kus, atsižvelgiant į ne tik tarp Å¡alių, bet taip pat ir tokiose pačiose santykiuose tarp kitų subjektų itin supaprastintam raÅ¡ytinių susitarimų ir bendravimo pervežimo santykiuose praktikÄ .Sprendžiant dėl įskaitytų nuostolių dydžio kolegija vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 30 d. nutartyje priimtoje nagrinėjamoje byloje konstatuoto vežimo sutarties ir važtaraščio reikÅ¡mės tarp bylos Å¡alių ir atitinkamai kiekvienos iÅ¡ Å¡alies kaltės dėl atsiradusių nuostolių ieÅ¡kovui neįvykdžius ginčo pervežimo.

Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad CMR konvencijos 4 straipsnio nuostatoms suteikiant didesnę reikÅ¡mę vežimo sutartyje, o ne važtaraÅ¡tyje nustatytoms sÄ lygoms, spręstina, kad esant skirtingai nurodytai krovinio pristatymo vietai, vežėjas turi vadovautis sutartimi ir vežti krovinį į sutartyje nustatytÄ vietÄ . Taigi Å¡alims nepakeitus sudarytos vežimo sutarties, važtaraÅ¡tyje nurodyti duomenys jos nekeičia. Vis dėlto važtaraščio duomenys taip pat yra reikÅ¡mingi.

Minėta, kad jie patvirtina vežimo sutarties sudarymÄ ir jos sÄ lygas. VažtaraÅ¡tis pateikiamas krovinio gabenimo metu institucijoms ir jų atstovams, turintiems teisę tikrinti krovinį ir jo gabenimo dokumentus. Å ios institucijos bÅ«tent važtaraščio, o ne vežimo sutarties pagrindu sprendžia apie krovinio pristatymo vietÄ ir su tuo susijusių teisės normų, reglamentuojančių krovinių gabenimÄ , taikymÄ . Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas Å¡alia užsakymo (sutarties) dėl krovinio pervežimo, kuriame marÅ¡rutas buvo nurodytas Italija-Lietuva (t. 1, b.l. 128-130), ieÅ¡kovui pateikė ir CMR važtaraÅ¡tį Nr. 01826, kuriame krovinio iÅ¡krovimo vieta buvo nurodyta Maskva, Rusija (t. 1, b.l. 133).

Taigi krovinio pristatymo vietos valstybės neatitiktis važtaraÅ¡tyje ir vežimo sutartyje yra esminė ir aiÅ¡kiai pastebėtina. CMR važtaraÅ¡tis yra standartinės formos, atitinkami jo duomenys, tokie kaip krovinio pristatymo vieta, siuntėjas, gavėjas, kt., iÅ¡dėstyti viename lape ir visada nurodomi konkrečioje jiems skirtoje važtaraščio skiltyje, todėl jų patikrinimas profesionaliam darbuotojui yra palengvintas. Be to, Å¡iuolaikinės ryÅ¡io, dokumentų kopijavimo ir jų duomenų perdavimo technologijos sudaro galimybę vežėjo darbuotojui operatyviai susisiekti su savo darbdaviu, ir kilus neaiÅ¡kumų, pasitikslinti bet kuriuos dokumentų duomenis, pagal kuriuos jis prisiima atitinkamus įsipareigojimus ir jų netinkamo įvykdymo rizikÄ .

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas pateikęs užsakymÄ pervežimui, kuriame nebuvo tiksliai nurodytas krovinio gabenimo marÅ¡rutas, o atsakovas matydamas, kad ieÅ¡kovo jam pateiktame užsakyme gabenimo marÅ¡rutas neatitinka CMR važtaraÅ¡tyje esančio krovinio gabenimo marÅ¡ruto, yra vienodai kalti dėl atsiradusių pasekmių, kad krovinys buvo sulaikytas ir atsakovas neįvykdė sutartinių įsipareigojimų nugabenti krovinį iki jo iÅ¡krovimo vietos, abi Å¡alys dėl to patyrė nuostolių. Dėl nurodyto, kolegija sprendžia, kad abiejų sutarties Å¡alių kaltės laipsnis yra vienodas ir jos atsakovo dėl atsiradusių nuostolių lygiomis dalimis, todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovas be pagrindo įskaitė dalį savo nuostolių (1677 EUR:2) 838,5 EUR (2895,17 Lt) į mokėtinÄ už pervežimÄ ieÅ¡kovui skolÄ , Å¡ioje dalyje ieÅ¡kovo reikalavimas tenkintinas ir jam priteistina Å¡i suma kaip atsakovo skola.

Pirmos instancijos teismas sprendė, jog atsakovas netinkamai ir 140 Lt įskaitė į skolÄ už nesumokėtÄ pagal jam atsakovo iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 001898 už pakrovimÄ el. pakrovėju. Su Å¡ia iÅ¡vada kolegija sutinka. Kaip jau minėta Å¡iuolaikinės ryÅ¡io, dokumentų kopijavimo ir jų duomenų perdavimo technologijomis tiek Å¡alys tiek kiti subjektai tarptautiniuose krovinių pervežimuose naudojasi labai tankiai ir tokia praktika pasiteisina Å¡ioje veiklos srityje. Bylos Å¡alys visiems suderinimams, sutarčių sudarymui taip pat pasitelkė Å¡ias priemones.

Dėl nagrinėjamos sumos Å¡alys suderino elektroninio susiraÅ¡inėjimo bÅ«du dėl PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros iÅ¡raÅ¡ymo, atsakovas gavo sutikimÄ tokioms iÅ¡laidoms padengti iÅ¡ ieÅ¡kovo (t. 1, b.l. 167-170),atsakovas 2009-10-27 iÅ¡rašė ieÅ¡kovui PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ (t. 1, b.l. 145, 112), tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovas Å¡iÄ sumÄ Ä¯skaitė į savo įsipareigojimus ieÅ¡kovui, todėl kolegija, kaip ir pirmos instancijos teismas neturi pagrindo laikyti šį įskaitymÄ Â tinkamu.

Todėl ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 140 EUR (483,40 Lt ) tenkintas pagrįstai. Nuo kolegijos pripažintos ieÅ¡kovui priteistinos skolos (2895,17+483,40) 3378,56 Lt. skaičiuotinos ieÅ¡kovo praÅ¡omos palÅ«kanos, t.y. 5 % metinių palÅ«kanų nuo laiku nesumokėto vežimo mokesčio už 248 dienas (nuo 2010-03-02 iki 2010-11-04), tokiu bÅ«du palÅ«kanos sudaro (3378,56 x 0,05/365*248 d.) 114,78 Lt (CMR konvencijos 27 str. 1 d.) Dėl ieÅ¡kovo patirtų nuostolių atlyginimo.Pirmos instancijos teismas patenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 39 994,19 Lt nuostolių atlyginimo.

Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu Å¡ioje dalyje, nurodydamas, kad nėra jo neteisėtų veiksmų ir kaltės, taip pat nesutinka ir su nuostolių dydžiu, nurodydamas, kad ieÅ¡kovas jų dydžio nepagrindė. Kolegija iÅ¡ dalies sutinka su Å¡iais apelianto argumentais. Dėl Å¡alių neteisėtų veiksmų ir kaltės, kolegija pasisakė aukščiau, pripažindama, kad abiejų Å¡alių kaltės laipsnis yra vienodas dėl ieÅ¡kovo sutarties neįvykdymo, todėl nagrinėdama ieÅ¡kovo nuostolių priteisimo klausimÄ detaliau nepasisako.

Pirmos instancijos teismas be pagrindo sprendė, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omų priteisti nuostolių dydis yra įrodytas byloje esančiais įrodymais.Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalÄ , privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį (CPK 178 straipsnis). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Civilinės atsakomybės taikymui svarbu, kad būtų priteisiamos tik tos išlaidos, kurios yra būtinos realiam kreditoriaus turtinės padėties atkūrimui, priežastiniu ryšiu susijusios su žalos padarymu bei patikimai įrodytos. Be to, jos turi būti protingos ir pagrįstos. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nuostolius išlaidų forma apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v.

UAB ,,Leandra“, bylos Nr. 3K-3-411/2004; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. firma ,,Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-62/2008).IeÅ¡kovas nurodė, kad sulaikius jo priemonę DAF BI 1262 2009-11-04, pagal Italijos policijos nutarimÄ jis buvo laikomas areÅ¡tuotas iki 2010-02-08 ir laikomas mokamoje stovėjimo aikÅ¡telėje, dėl to ieÅ¡kovas patyrė 917 EUR iÅ¡laidų. Å iam argumentui pagrįsti ieÅ¡kovas pateikė sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 2070 (t. 1, b.l. 96-97) ir 2009-11-06 mokėjimo kvitÄ 317 EUR sumai už automobilio saugojimÄ už automobilio saugojimÄ 3 dienas, o taip pat mokėjimo kvitÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad ieÅ¡kovas sÄ skaitoje nurodytÄ sumÄ sumokėjo (t. 1, b.l. 98-99), taip pat kvitÄ apie 600 EUR sumokėjimÄ už automobilio saugojimÄ nuo 2009-11-05 iki 2010-02-08 (t. 1, b.l. 100-101).

Teismas pagrįstai Å¡ias iÅ¡laidas laikė įrodytais ieÅ¡kovo nuostoliais ir kolegija su tuo sutinka, nes ieÅ¡kovas jų pagrįstumÄ Ä¯rodė pateikdamas į bylÄ juos pagrindžiančius įrodymus.  IeÅ¡kovas nurodęs, kad sulaikius jo transporto priemonę DAF BI 1262 nuo 2009-11-04 iki 2010-02-08 ieÅ¡kovas negavo pelno (negautos pajamos), kurį paskaičiavo pagal kitų dviejų transporto priemonių 2009 metų IV ketvirtį ir 2010 metų I ketvirtį uždirbtus pelnus. Å iam argumentui pagrįsti jis pateikė paties ieÅ¡kovo sudarytus paskaičiavimus apie įmonės pajamas (t. 1, b.l. 88-95), kurios nėra patvirtintos jokiais objektyviais duomenimis apie tokias gautas pajamas.

Tai, kad visi ieÅ¡kovo turimi vilkikai ginčo laikotarpiu dirbo ir teikė pajamas, patvirtinti tik paties ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimu (t. 1, b.l. 87). Tokie į bylÄ pateikti įrodymai, nebuvo pagrindas teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ių nuostolių dydį ieÅ¡kovas įrodė. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad jis patyrė 5 289,51 Lt (6334,59 Lenkijos zlotų) iÅ¡laidų komandiruotėms, susijusioms su 2009-11-03 Krovinio pervežimo užsakymo vykdymu, ginčo su Italijos teisėsaugos sprendimu, bei transporto priemonės pargabenimu pasibaigus transporto priemonės saugojimo terminui.

Å iems nuostoliams ir jų dydžiui pagrįsti ieÅ¡kovas pateikė įsakymÄ dėl tarnybinių komandiruočių (t. 1, b.l. 68-69, 70-71). IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų įsakymų dėl tarnybinių komandiruočių negalima daryti iÅ¡vados, kad Å¡ios komandiruotės yra susijusios su vykusiu ginču dėl transporto priemonės sulaikymo Italijoje. Kaip matyti iÅ¡ 2009-10-27 įsakymo (t. 1, b.l. 68-69) jis suraÅ¡ytas 2009-10-27, komandiruotės pradžia 2009-10-09, tuo tarpu ieÅ¡kovo automobilis Italijos muitinėje buvo sulaikytas tik 2009-11-04, t.y. gerokai vėliau negu buvo iÅ¡raÅ¡yta komandiruotė.

Kadangi savaime suprantama, kad ieÅ¡kovas negalėjo žinoti, jog jam reikės spręsti ginčus su Italijos teisėsauga ir iÅ¡ anksto komandiruoti ten asmenį, todėl Å¡is įrodymas atmestinas, nes jis nepatvirtina ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės. Dėl antro įsakymo, kuriuo ieÅ¡kovas grindžia nurodytus nuostolius (t. 1, b.l. 71-72), kolegijos manymu jis taip pat negali bÅ«ti laikomas pakankamu įrodymu įrodančiu ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, nes ieÅ¡kovas Å¡iuo įsakymu siekia įrodyti, kad jis komandiravo asmenį į ItalijÄ ginčo sprendimui, tačiau iÅ¡ įsakymo matyti, kad asmuo iÅ¡ Balstogės, kur yra ieÅ¡kovo buveinė komandiruojamas visiÅ¡kai ne ta kryptimi, kuria yra Italija, Å¡i komandiruotė patvirtina faktÄ , kad ieÅ¡kovo komandiruotas asmuo buvo Å¡alia Vokietijos esančiame Ščecyno ir Sviecko miestuose, tačiau ne Italijoje. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad jis patyrė 518,78 Lt (634,40 Lenkijos zlotų) nuostolių, kurias sudaro vertimo iÅ¡laidos, susijusios su ginčo Italijoje sprendimu.

Å iam argumentui pagrįsti ieÅ¡kovas pateikė 2009-11-09 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 51/2009 (t. 1, b.l. 77-78 ir 2009-11-12 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. 54/2009 (t. 1, b.l. 102-103). Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie įrodymai yra pakankami spręsti, kad ieÅ¡kovas Å¡ias iÅ¡laidas patyrė konkrečiai dėl ginčo su Italijos teisėsaugos organais ir bÅ«tent Å¡is ginčas susijęs su Å¡alių 2009-11-03 sutartimi. Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovas nepateikė, kad jis sÄ skaitose nurodytas iÅ¡laidas patyrė realiai, t.y. kad jis pagal Å¡ias sÄ skaitas sumokėjo pinigus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ginčuose dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, jog nenustačius tikrojo žalos dydžio negali bÅ«ti teisingai iÅ¡spręstas Å¡alių ginčas.

Taigi, sprendimÄ dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių iÅ¡tirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N., bylos Nr. 3K-3-166/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

K. v. G. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-215/2012). Apibendrinant iÅ¡dėstytÄ , kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovas įrodė, jog patyrė 917 EUR nuostolį, kurį patyrė dėl automobilio saugojimo mokamoje aikÅ¡telėje Italijos pasienio policijai sulaikius neteisėtai (be reikalingų tarptautiniams pervežimui dokumentų) gabenant krovinį per Italijos sienÄ . Kolegijai sprendžiant, kad Å¡alių kaltės laipsnis dėl nuostolių padarymo yra vienodas, todėl atsakovas privalo atlyginti pusę ieÅ¡kovo patirtų nuostolių – 458,50 EUR (1583,11 Lt).Ginčo Å¡alių 2009 m. lapkričio 3 d. sudarytos krovinių pervežimo sutarties priedo 3 punkte nustatyta, kad „Visi Å¡ioje Sutartyje neaptarti klausimai yra reguliuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų bei tarptautinių sutarčių nuostatomis, o bet kurie Å¡alių ginčai bus reguliuojami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Kolegija priteisdama iš atsakovo nuostolius vadovaujasi CK 6.245 – 6.251 straipsnių nuostatomis. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.).Ieškovas pateikė įrodymus apie turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmos instancijos teisme 1397 Lt žyminį mokestį (t. 1 b. l.

8) ir 1322 Lt iÅ¡laidų vertimams atlikti (t. 1b. l. 204-207); 1209 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundÄ , 1300 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti kasacinės instancijos teisme. IeÅ¡kovui atlygintinos bylinėjimosi iÅ¡laidos patenkintų reikalavimų dalyje, t.y. 3 procentai žyminio mokesčio nuo priteistos sumos, t.y. 78,18 Lt, 145 Lt vertimams atlikti, taip pat  iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į atmestų reikalavimų dalį - 500 Lt.Atsakovas pateikė į bylÄ Ä¯rodymus, kad jis pirmos instancijos teisme turėjo 12048,44 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b.l. 1-7), 4 056,66 Lt - apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b.l. 55-58), 1389 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ Â (t. 2, b.l. 34).

Atsakovui priteistina žyminis mokestis - 3 procentai nuo atmestos sumos 1245,27 Lt. Kolegija pripažįsta, kad atsakovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali būti tenkinamos pilnumoje, nes jos neatitinka CPK 98 str. 1 d. nustatytų kriterijų, todėl yra mažintinos iki 6 000 Lt bendroje sumoje ir atsakovui iš ieškovo priteistina, atsižvelgiant į atmestų reikalavimų dalį 5 500 Lt. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r ė:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimo rezoliucinę dalį pakeisti, iÅ¡dėstant taip:IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „DIDNERIAI" 3 378,56Lt skolÄ už krovinių vežimo paslaugas, 1 583,11 Lt nuostolių ir 114,78 Lt palÅ«kanų, iÅ¡ viso 5 076,45 Lt bei 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (5 076,45 Lt) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2010-11-08) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 723,18 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo LEO SPED MIĘDZYNARODOWY TRANSPORT I SPEDYCJA Piotr Kiryluk naudai.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo LEO SPED MIĘDZYNARODOWY TRANSPORT I SPEDYCJA Piotr Kiryluk 6 745,27 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovo UAB “DIDNERIAI“ naudai. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Teisėjos                                                                              Romualda Janovičienė                                                                                             Rita Kisielienė Alma Urbanavičienė