3e912e30-fa99-46de-b51a-96ed5cb5b2bc · Vilniaus miesto apylinkės teismas

CivCivilinė byla Nr. e2-23055-566/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17112-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 22.6.10.5.2.8 (S) V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A SS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 18 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Dainavos bÅ«stas“ dėl skolos priteisimo.Teismasn u s t a t ė:

IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, nurodydamas, jog atsakovas administruoja pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini). 2016 m. spalio 3 d., trÅ«kus bendrojo naudojimo buitinių nuotekų kanalizacijos stovui, buvo aplietas butas, adresu (duomenys neskelbtini), apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ (draudėjas M. Ž.). AB „Lietuvos draudimas", kompensuodama dėl 2016 m. spalio 3 d. apliejimo draudėjui padarytus nuostolius, iÅ¡mokėjo 118,89 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . IeÅ¡kovas nurodo, jog iÅ¡mokėjus iÅ¡mokÄ , AB „Lietuvos draudimas“ įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis, t. y. atsakovÄ .

Nurodo, jog iÅ¡skaičiavus nusidėvėjimÄ už medžiagas reikalaujama suma sudaro 107,91 Eur. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Dainavos bÅ«stas“ 107,91 Eur žalos atlyginimÄ , 6 % palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (e. b. l. 1-4).Atsakovas UAB „Dainavos bÅ«stas“ atsiliepime su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodo, jog atsakovas negali bÅ«ti pripažintas atsakingu už ieÅ¡kovo patirtÄ Å¾alÄ , kadangi nėra visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Pažymėjo, jog ieškovas tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios įvykio priežasties, padarinių ir tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų pažeidęs teisės aktų nustatytas pareigas ir/ar netinkamai ar visai jų nevykdęs. Nurodo, jog žala galėjo atsirasti ir dėl bendraturčių neveikimo arba atsisakymo savo lėšomis prisidėti prie daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo, todėl atsakomybė dėl tokios bendrosios dalinės nuosavybės netinkamo realizavimo, bei, tuo pačiu, žalos kilimo grėsmė negali būti perkeliama namo administratoriui – atsakovui UAB „Dainavos būstas“.

Atsakovo teigimu, byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad iki įvykio namo administratorius bÅ«tų gavęs praneÅ¡imų apie netvarkingus vamzdžius, apie bÅ«tinumÄ pakeisti vamzdžius ar apie kitus trÅ«kumų ir kad dėl to bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog administratorius gavęs tokius praneÅ¡imus nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų keliÄ tokių vamzdžių trÅ«kimui. Nurodė, jog ieÅ¡kovas neįrodė nei paties žalos atsiradimo fakto, nei žalos dydžio apskaičiavimo pagrįstumo.

Prašė ieÅ¡kinį atmesti (e. b. l. 28-34).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsniu, byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, Å¡alims apie teismo posėdžio datÄ , laikÄ , vietÄ ir teismo sudėtį praneÅ¡ta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.IeÅ¡kinys tenkintinas.Byloje nustatyta, kad atsakovas yra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius. IeÅ¡kovas su draudėju M. Ž. sudarė bÅ«sto draudimo sutartį TIA Nr. 372667508, kuria laikotarpiui nuo 2016 m. balandžio 13 d. iki 2037 m. kovo 15 d. buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Draudimo sutarties pagrindu ieÅ¡kovas kompensavo draudėjui nuostolius – 118,89 Eur (iÅ¡skaičiavus besÄ lyginę iÅ¡skaitÄ ) kuriuos jis patyrė, kai 2016 m. spalio 3 d. trÅ«kus bendrojo naudojimo buitinių nuotekų kanalizacijos stovui buvo užlietas draudėjui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 17-24). Byloje taip pat pateiktas 2017 m. gegužės 2 d. ieÅ¡kovo praneÅ¡imas atsakovui dėl iÅ¡mokos iÅ¡ieÅ¡kojimo, kuriuo ieÅ¡kovas informavo apie dėl atsakovo kaltės įvykusio įvykio patirtus nuostolius, kuriuos kompensavo ieÅ¡kovas, ir paprašė atsakovo pervesti į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ 118,89 Eur sumÄ (e. b. l. 14).

Atsakovas 2017 m. gegužės 20 d. ieÅ¡kovÄ informavo, jog butas buvo aplietas dėl natÅ«raliai susidėvėjusio bendrojo naudojimo buitinių nuotekų kanalizacijos stovo, pažymėjo, jog ieÅ¡kovas neįrodė civilinės atsakomybės sÄ lygų (e. b. l. 15). Duomenų apie tai, kad atsakovas bÅ«tų atlyginęs ieÅ¡kovo patirtus nuostolius, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo.Bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktÄ , neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016).Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumų, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam Å«kinį bei fizinį poveikį.

Valdytoju gali bÅ«ti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ar tvarkyti objektÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012).Nagrinėjamu atveju atsakovas, visų pirma, nurodo, jog ieÅ¡kovas tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios įvykio priežasties. Pažymėtina, jog iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo aplietas trÅ«kus bendrojo naudojimo buitinių nuotekų kanalizacijos stovui.

NurodytÄ aplinkybę ieÅ¡kovas įrodinėjo Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, kuriame nurodyta, jog minėtas butas buvo aplietas dėl avarijos kitame bute. Atsakovo 2017 m. gegužės 20 d. raÅ¡te ieÅ¡kovui taip pat nurodyta, jog butas buvo aplietas dėl natÅ«raliai susidėvėjusio bendrojo naudojimo buitinių nuotekų kanalizacijos stovo. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodydamas, jog ieÅ¡kovas nenustatė tikrosios įvykio priežasties nepateikė į bylÄ jokių įrodymų, patvirtinančių, kad apliejimo Å¡altinis buvo kitas objektas, neprašė teismo skirti ekspertizę tiksliai buto užpylimo priežasčiai nustatyti (CPK 178 straipsnis).

Todėl nesant jokių įrodymų, jog apliejimo priežastis yra ne bendrojo naudojimo buitinių nuotekų kanalizacijos stovo trūkimas, o kitos priežastys, darytina išvada, jog ieškovas įrodė, jog buto apliejimo priežastis buvo bendrojo naudojimo buitinių nuotekų kanalizacijos stovo trūkimas.Atsakovas taip pat nurodo, jog byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų pažeidęs teisės aktų nustatytas pareigas ir/ar netinkamai ar visai jų nevykdęs, o žala galėjo atsirasti ir dėl bendraturčių neveikimo arba atsisakymo savo lėšomis prisidėti prie daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo, taip pat atsakovas nėra gavęs pranešimų apie netvarkingus vamzdžius.Bylos duomenimis atsakovas yra daugiabučio, kuriame įvyko draudiminis įvykis administratorius.

CK 4.84 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus.Pagal Daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831, reglamentavimÄ , pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiÅ«rÄ pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrÄ ja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (3 punktas).

Vykdydamas pagrindinį uždavinį administratorius, be kitų funkcijų, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimÄ ir priežiÅ«rÄ , žemės sklypų priežiÅ«rÄ , organizuoja namo techninę priežiÅ«rÄ , bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiÅ«rÄ (4.3 punktas). Administratorius, be kitų pareigų, privalo nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sÄ Å¾iningai ir tik naudos gavėjų interesais (7.1 punktas), jeigu bendrojo naudojimo objektų bÅ«klė kelia grėsmę jų iÅ¡likimui, žmonėms ar aplinkai, privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis bÅ«tinų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡vengta žalos ir paÅ¡alinta grėsmė (7.7 punktas).Byloje nėra ginčo, jog atsakovas yra namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorius, o ieÅ¡kovo pateikti įrodymai patvirtina, jog buto apliejimas įvyko trÅ«kus bendrojo naudojimo buitinių nuotekų kanalizacijos stovui.

Kaip minėta, įrodymų, jog butas buvo aplietas dėl kitų priežasčių, nepateikta. Todėl atsižvelgiant į tai, kad už bendrojo naudojimo buitinių nuotekų kanalizacijos stovo priežiÅ«rÄ atsakingas yra atsakovas, darytina iÅ¡vada, jog bÅ«tent atsakovas turėjo pareigÄ vykdyti minėtų bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«rÄ , užtikrinti jų sandarumÄ . Minėtos aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog atsakovas netinkamai vykdė savo kaip administratoriaus pareigÄ tinkamai organizuoti namo techninę priežiÅ«rÄ .

Taigi butui padaryta žala kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), neužtikrinant tinkamos namo konstrukcijų bÅ«klės (CK. 6.246-6.249 straipsniai).Kadangi byloje nustatytos faktinės aplinkybės apie tai, kad užliejimas įvyko dėl bendrojo naudojimo buitinių nuotekų kanalizacijos stovo trÅ«kimo, atsakovas nevykdė pareigos užtikrinti tinkamÄ bendrojo naudojimo objekto – buitinių nuotekų kanalizacijos stovo priežiÅ«rÄ , todėl yra pagrindas konstatuoti, jog egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.Nagrinėjamu atveju atsakovas taip pat nesutinka su ieÅ¡kovo nurodytu žalos dydžiu.

Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovo nurodytas žalos dydis yra nepagrįstas jokiais apskaičiavimais.Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį.

Tai reiÅ¡kia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrÄ jį žalos dydį, nes kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita.Nagrinėjamu atveju žalos dydį ieÅ¡kovas įrodinėjo Pastato nuostolio apraÅ¡ymu, BÅ«sto draudimo liudijimo (kuriame numatyta 58,00 Eur besÄ lyginė iÅ¡skaita), Turto remonto sÄ mata, draudimo iÅ¡mokos apskaičiavimais, mokėjimo nurodymais.

IeÅ¡kovas, skaičiuodamas draudimo iÅ¡mokos dydį, apskaičiavo, jog buto remonto darbų kaina sudaro 176,89 Eur, tačiau atsižvelgus į besÄ lyginę iÅ¡skaitÄ , draudėjui yra pagrindas iÅ¡mokėti 118,89 Eur sumÄ . Mokėjimo nurodymas patvirtina, jog 2016 m. lapkričio 18 d. ieÅ¡kovas minėtÄ sumÄ pervedė draudėjui M. Ž.. Be to, lokalinėje sÄ matoje nurodytas reikalingų atlikti darbų kiekis, apimtis nėra nuginčyti, kitų įrodymų, kurie paneigtų ieÅ¡kovo pateiktus žalos dydį patvirtinančius įrodymus, ar kitokio žalos dydžio apskaičiavimo nėra pateikta, ekspertizės žalos dydžiui nustatyti atsakovas neprašė skirti (CPK 178 straipsnis).

Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad žalos dydis įrodytas ieÅ¡kovo pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, o atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis praÅ¡omo priteisti žalos atlyginimo dydžio nenuginčijo. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra visos bÅ«tinosios sÄ lygos atsakovo civilinei deliktinei atsakomybei kilti.Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos atlyginimÄ perėjimÄ draudikui (subrogacijÄ ), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.

Nagrinėjamu atveju už apdrausto turto sugadinimÄ atsakingas pripažintas atsakovas. Taigi konstatuotina, kad ieÅ¡kovas, iÅ¡mokėjęs nukentėjusiam asmeniui draudimo iÅ¡mokÄ , įgijo teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo, kad jis grÄ Å¾intų ieÅ¡kovui jo iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokos sumÄ . IeÅ¡kovas, atsižvelgdamas į tai, jog draudėjo butas yra 1989 metų statybos, paskaičiavo 26,4 proc. nusidėvėjimÄ už medžiagas, kuris sudaro 10,98 Eur. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas praÅ¡o atlyginti 107,91 Eur sumÄ (118,89 Eur – 10,98 Eur).

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų atlyginęs ieÅ¡kovui žalÄ (CPK 178 straipsnis), todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 107,91 Eur žalos atlyginimo.Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ 107,91 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 4 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistina 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis.Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).Teismas, vadovaudamasis CPK 441 straipsnio 3 dalimi, n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kinį tenkinti.Priteisti ieÅ¡kovui AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, iÅ¡ atsakovo UAB “Dainavos bÅ«stas”, į. k. 302709722, 107,91 Eur (vienÄ Å¡imtÄ septynis eurus 91 ct) žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 107,91 Eur (vieno Å¡imto septynių eurų 91 ct) sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. 2018 m. birželio 4 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo patvirtintos kopijos gavimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                  Diana Butrimienė