Legislator Case Law & Legislation
3e8d7534-6494-40b7-8a9b-894667c8cd03 AI generated

3e8d7534-6494-40b7-8a9b-894667c8cd03 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 3e8d7534-6494-40b7-8a9b-894667c8cd03
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Administracinė byla Nr. eI2-520-541/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04826-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Vėgelienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Ergo Insurance SE, veikiančios per Ergo Insurance SE Lietuvos filialÄ , skundÄ atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei ir uždarajai akcinei bendrovei „Firma VITI“ (tretieji suinteresuoti asmenys akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, biudžetinė įstaiga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba) dėl turtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

3e8d7534-6494-40b7-8a9b-894667c8cd03 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Be kita ko, atsakovė nurodė, kad transporto priemonės valdytojas priėmė sprendimÄ (rizikÄ ) įvykio dienÄ pučiant stipriam vėjui, kurio gÅ«siai siekė 9 - 11 m/s, pastatyti transporto priemonę vietoje po medžiais, taip sukeliant didelę grėsmę tiek asmenų, tiek transporto priemonės saugumui. Tokie transporto priemonės valdytojo veiksmai patvirtina paties transporto priemonės valdytojo kaltę. Patirta žala didele dalimi kilusi bÅ«tent iÅ¡ transporto priemonės valdytojo neatsargių tyčinių veiksmų.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. eI2-520-541/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04826-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Vėgelienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Ergo Insurance SE, veikiančios per Ergo Insurance SE Lietuvos filialÄ , skundÄ atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei ir uždarajai akcinei bendrovei „Firma VITI“ (tretieji suinteresuoti asmenys akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, biudžetinė įstaiga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba) dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teismas nustatė: PareiÅ¡kėja ERGO Insurance SE, atstovaujama ERGO Insurance SE Lietuvos filialo (toliau – ir pareiÅ¡kėja), pateikė teismui skundÄ atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei (toliau – ir atsakovė 1, Savivaldybė) ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Firma VITI“ (toliau – ir atsakovė 2), kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 3 283,00 Eur žalos atlyginimÄ , teismui nusprendus netenkinti reikalavimo dėl žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, praÅ¡o nurodytÄ 3 283,00 Eur žalos atlyginimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Firma VITI“, taip pat priteisti iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėja skunde ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodo, kad 2016 m. spalio 5 d. draudėjas S. S. su ERGO Insurance SE, veikiančia per Lietuvos filialÄ , sudarė transporto priemonės TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), draudimo sutartį, draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir draudimo sutartis). Draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2016 m. spalio 6 d. iki 2017 m. spalio 5 d. Kaip teigiama skunde, 2017 m. kovo 6 d. apie 14:30 val. Vilniaus apskrities Vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas praneÅ¡imas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) ant automobilio TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė), užkrito medis ir jį apgadino.

Ikiteisminį tyrimÄ dėl minėto įvykio buvo atsisakyta pradėti. Kadangi apgadinta transporto priemonė įvykio dienÄ buvo apdraustas ERGO Insurance SE transporto priemonių draudimu, transporto priemonės savininkas S. S. pateikė draudikui praÅ¡ymÄ atlyginti patirtÄ Å¾alÄ . Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, buvo nustatyta, kad transporto priemonės savininkas patyrė 3 383,00 Eur nuostolius. PareiÅ¡kėja, vykdydama draudimo sutarties sÄ lygas, iÅ¡skaičiusi draudimo sutartyje numatytÄ 100,00 Eur iÅ¡skaitÄ , iÅ¡mokėjo apgadintos transporto priemonės savininkui 3 383,00 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

PareiÅ¡kėjos teigimu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263, 6.271, 6.1015 straipsnių pagrindu, iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ ji įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingus už žalos padarymÄ asmenis. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad atsakovė UAB „Firma VITI“, atsakydama į jos pretenzijÄ , nurodė, jog ji dar 2016 m. spalio 6 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ dėl leidimo saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo genėjimo darbams iÅ¡davimo.

Leidimas buvo iÅ¡duotas tik 2017 m. vasario 23 d., gautas tik 2017 m. kovo 30 d., tai yra jau po įvykusio įvykio, kurio metu buvo sugadinta transporto priemonė. IeÅ¡kovės vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija netinkamai atliko savo funkcijas, laiku neiÅ¡davė leidimo dėl medžių genėjimo ir tvarkymo, todėl 2017 m. kovo 6 d. nukritus medžio Å¡akai buvo apgadinta transporto priemonė. IeÅ¡kovės turimais duomenimis žemės sklypas, kuriame augo žalÄ padaręs medis, priklauso atsakovei UAB „Firma VITI“.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateiktame atsiliepime į skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateiktame atsiliepime ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodo, kad nagrinėjamu atveju vieÅ¡oji atsakomybė negali jai kilti, nes pareiÅ¡kėja nenurodo, kokių konkrečių įstatyme numatytų pareigų, tariamai sukėlusių žalÄ , atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė vieÅ¡ojo administravimo srityje neatliko. Vilniaus miesto savivaldybė, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, nepažeidė jokių teisės aktų nuostatų.

Atsakovė paaiÅ¡kino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto Å«kio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus Želdynų poskyris 2017 m. vasario 23 d. iÅ¡davė leidimÄ Nr. A320-371/17(2.3.1.20-UK2) saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo, genėjimo darbams (toliau – Leidimas), kuriame nurodė, pjauti pažeistas puvinio, skilimo ar pavojingo pasvirimo turinčias liepas 42:49:28 cm skersmens, atlikti sanitarinį formuojamÄ jį lajų genėjimÄ liepoms 42:42:41:88:116 cm (atlikti lajos suveržimÄ ) ir klevui 63 cm skersmens.

Anot atsakovės 1 aplinkybės, kad AB „Viti“ leidimÄ gavo tik 2017 m. kovo 30 d. nėra įrodytos. Vilniaus miesto savivaldybė nėra nei savininkė, nei valdytoja žemės sklypo, kuriame augo nulūžęs medis. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registre esančia informacija, žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, jį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. Pažymi tai, kad nuo 1998 m. lapkričio 9 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/98-19664 bei 2007 m. gegužės 29 d. susitarimo Nr. K01/2007-630 pagrindu žemės sklypÄ valdė AB „Viti“.

Vilniaus miesto savivaldybė nėra laikytina tinkama atsakove, turinčia pareigÄ atlyginti transporto priemonei galimai kilusiÄ Å¾alÄ . Jeigu teismas laikytų prieÅ¡ingos pozicijos, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė savo civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygų Å¡iuo atveju neįžvelgia. Atsakovė 1 pažymėjo, kad byloje neįrodyta, jog vertinant transporto priemonei padarytÄ Å¾alÄ , buvo atlikti visi privalomieji 2000 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 120 ir 2000 m. balandžio 17 d.

Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 101 „Dėl kelių transporto vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos (toliau – Tvarka) 26 punkte nurodyti veiksmai. Tai, atsakovės vertinimu, sudaro pagrindÄ sumažinti ieÅ¡kovės reikalaujamÄ Å¾alos dydį CK 6.251 straipsnio 2 dalies pagrindu. Pasak atsakovės 1, iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nėra galimybės nustatyti konkrečios įvykio vietos žemės sklype ir konkretaus medžio, kuriam nulūžus buvo apgadinta transporto priemonė, nes nėra pateiktos įvykio schemos ir fotonuotraukos.

Atsakovė taip pat pažymėjo, kad remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. vasario 27 d. pažyma, įvykio dienÄ (2017 m. kovo 6 d.), apie 14.30 val. Vilniuje fiksuotas smarkus vėjas, kurio greitis siekė – nuo 9 iki 11 m/s, dėl ko galimai ir lūžo medis. Mano, kad įvykio dienÄ medis nulūžo dėl stipraus vėjo, sukeltų padarinių negalima buvo nei numatyti, nei kontroliuoti, todėl civilinė atsakomybė atsakovės 1 atžvilgiu netaikytina dėl force majeure aplinkybių (CK 6.253 straipsnio 2 dalis).

Be kita ko, atsakovė nurodė, kad transporto priemonės valdytojas priėmė sprendimÄ (rizikÄ ) įvykio dienÄ pučiant stipriam vėjui, kurio gÅ«siai siekė 9 - 11 m/s, pastatyti transporto priemonę vietoje po medžiais, taip sukeliant didelę grėsmę tiek asmenų, tiek transporto priemonės saugumui. Tokie transporto priemonės valdytojo veiksmai patvirtina paties transporto priemonės valdytojo kaltę. Patirta žala didele dalimi kilusi bÅ«tent iÅ¡ transporto priemonės valdytojo neatsargių tyčinių veiksmų.

Atsakovė UAB „Firma VITI“ pateiktame atsiliepime į skundÄ praÅ¡o jos atžvilgiu skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovė UAB „Firma VITI“ atsiliepime į skundÄ ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodo, kad teritorijÄ , esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini), naudoja ir valdo pagal 1998 m. lapkričio 9 d. pasiraÅ¡ytÄ valstybinės žemės numos sutartį Nr. N01/98-19664 88 (toliau – ir valstybinė žemės nuomos sutartis). Ä®monei nuosavybės teise priklauso pastatas, esantis (duomenys neskelbtini).

AB firma „Viti“ ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2015 m. rugpjūčio 7 d. pasirašė administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, kuriame yra pastatas ir jo lauko priklausiniai, numos sutartį Nr. NTSR-2015-2/0424-J-3892 (toliau – ir administracinio pastato nuomos sutartis). Nuo 2015 m. iki 2018 m. visas žemės sklypas ir pastatas buvo perduotas naudotis nuomininkei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Nuomos sutarties 9.1 ir 9.2 punktuose buvo numatyta, kad nuomininkas turi tinkamai prižiÅ«rėti ne tik pastatÄ , bet ir žemės sklypÄ .

Nuomininkė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2016 m. spalio mėnesį informavo AB firma „Viti“, kad sklype augantys daugiamečiai medžiai kelia pavojų pastatui, automobiliams ir praeiviams. Kadangi pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra priskirtas kultÅ«ros paveldui, todėl medžiai ir krÅ«mai, augantys kultÅ«ros paveldo objekto teritorijoje ir jos apsaugos zonoje priskiriami saugotiniems. AB firma „Viti“, atsižvelgdama į nuomininkės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos praneÅ¡imÄ dėl teritorijoje augančių medžių grėsmės, nedelsiant 2016 m. spalio 6 d. raÅ¡tu Nr. 0424-J-510 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrių su praÅ¡ymu nustatyti žemės sklype augančių medžių bÅ«klę ir nugenėti pavojų keliančias Å¡akas.

IlgÄ laikÄ Ä¯monei iÅ¡ savivaldybės negavus jokio atsakymo, 2016 m. gruodžio 16 d. ir 2017 m. sausio 18 d. elektroniniu paÅ¡tu pakartotinai buvo iÅ¡siųsti paklausimai dėl 2016 m. spalio 6 d. raÅ¡to iÅ¡nagrinėjimo bei sprendimo priėmimo. Tik 2017 m. vasario 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto Å«kio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkso apsaugos skyriaus Želdinių poskyris AB firma „Viti“ iÅ¡davė leidimÄ saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo, genėjimo darbams.

Leidimas 2017 m. kovo 30 d. buvo suderintas su aplinkos apsaugos atstovu. Atsakovui 1 iÅ¡davus 2017 m. kovo 30 d. leidimÄ , Å¡is leidimas atsakovui 2 buvo pateiktas 2017 m. kovo 30 d. bei genėtini/kirstini medžiai buvo sužymėti 2017 m. kovo 30 d. Gavusi leidimÄ AB firma „Viti“ operatyviai ėmėsi organizuoti medžių kirtimo/genėjimo darbus ir dar tÄ pačiÄ dienÄ kreipėsi į UAB „Grinda“ dėl darbų vykdymo. UAB „Grinda“ atsisakius atlikti darbus, 2017 m. balandžio 4 d. mažoji bendrija „Bebriukai“ atliko medžių genėjimo/kirtimo darbus.

Taigi, įmonė nuo pat sužinojimo apie teritorijoje esančių medžių grėsmingÄ bÅ«klę ėmėsi aktyvių veiksmų problemoms paÅ¡alinti. Ä®vykis, kurio metu nukritusios medžių Å¡akos apgadino teritorijoje stovėjusius automobilius, įvyko 2017 m. kovo 6 d., t. y. tuo metu, kai AB firma „Viti“ dar laukė iÅ¡ savivaldybės leidimo kirsti/genėti medžius. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, AB firma „Viti“ neturėjo galimybės savo veiksmais užkirsti keliÄ 2017 m. kovo 6 d.

įvykusiam medžių ir šakų virtimui bei išvengti atsiradusios žalos. Pabrėžia, kad atsakovo 2 vertinimu Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus Želdinių poskyrio neveikimas pasireiškė itin dideliu aplaidumu, kadangi gavę iš atsakovo 2 paklausimus dėl leidimo išdavimo net nesiteikė sužymėti kirstinų/genėtinų medžių, kaip to reikalavo teisės aktai (Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d.

įsakymu Nr. D1-87) (ginčui aktuali redakcija) (toliau – ApraÅ¡as) 14 punktas. Trečiasis suinteresuotas asmuo biudžetinė įstaiga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) pateiktame atsiliepime į skundÄ praÅ¡o skundÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad 2015 m. rugpjūčio 7 d. su atsakove AB „Firma VITI“ sudarė administracinio pastato nuomos sutartį Nr. NTSR-2015-2/0424-J-3892, kurios 2.1 papunktyje nurodytas sutarties dalykas – iÅ¡nuomojamas administracinis pastatas, įskaitant ir teise be papildomo mokesčio naudotis žemės sklypu.

Remiantis 1998 m. lapkričio 9 d. valstybinės žemės numos sutartimi Nr. N01/98-19664 88, atsakovė UAB „Firma VITI“ (valdytoja) turi pareigÄ rÅ«pintis jai iÅ¡nuomotame žemės sklype esančiais medžiais. Tuo tarpu Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nėra nustatyta pareiga tvarkyti želdinius, medžius, rinkti lapus ar kitaip tvarkyti žemės sklypÄ . Sutartyje numatyta, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba neatsako už trečiųjų asmenų veiksmais žemės sklypui padarytÄ neigiamÄ poveikį, žalÄ ir kilusias pasekmes.

Trečiasis asmuo pažymėjo, kad atsakovė UAB „Firma VITI“ moka žemės mokestį, žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčius. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ (toliau – ir ADB „Gjensidige“) pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį praÅ¡o ieÅ¡kinį atsakovės UAB „Firma VITI“ atžvilgiu atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo ADB „Gjensidige“ atsiliepime į skundÄ nurodo, kad įvykio metu atsakovė AB „Viti“ savo civilinę atsakomybę buvo apdraudusi ADB ,,Gjensidige“ bendrosios civilinės atsakomybės draudimu.

Draudimo bendrovė, gavusi praneÅ¡imÄ apie įvykį, atliko įvykio administravimo veiksmus ir atsižvelgdama į gautus duomenis pripažino įvykį nedraudžiamuoju. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiÅ¡kino, kad remiantis bylos duomenimis matyti, jog 2015 m. rugpjūčio 7 d. atsakovė AB „Viti“ ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba sudarė administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio dydis 0,213 ha, kuriame yra pastatas ir jo lauko bei kiti priklausiniai, nuomos sutartį Nr. NTSR-2015-2/0424-J-3892.

Kadangi visas žemės sklypas buvo perduotas naudotis nuomininkei, jai administracinio pastato nuomos sutartyje buvo numatytos pareigos tinkamai valdyti ir prižiÅ«rėti ne tik pastatÄ , bet ir žemės sklypÄ . BÅ«tent Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, bet ne atsakovė AB „Viti“ 2016 m. informavo apie tai, kad teritorijoje yra pavojingi medžiai, kuriuos reikia nukirsti. Atsakovė AB „Viti“, gavusi nuomininko praÅ¡ymÄ , ėmėsi tvarkyti leidimų gavimÄ , kad probleminiai medžiai galėtų bÅ«ti teisėtai paÅ¡alinti iÅ¡ teritorijos.

Nepaisant to, kad atsakovė AB „Viti“ inicijavo leidimų nukirsti medžius gavimÄ , tačiau galiojant nuomos teisiniams santykiams, atsakovė AB „Viti“ neturėjo nei teisės, nei pareigos, savavaliÅ¡kai nuomininko valdomoje teritorijoje, atlikti bet kokius žemės sklypo aptvėrimo, ženklinimo, apsauginių juostų įrengimo darbus. Å ios teisės ir pareigos priklausė pačiai nuomininkei. Atsakovė AB „Viti“ nuomininkės praÅ¡ymu, 2016 m. spalio 6 d. pateikė Vilniaus miesto savivaldybei paraiÅ¡kÄ dėl medžių genėjimo.

Leidimas atlikti medžių genėjimo darbus buvo gautas 2017 m. kovo 30 d. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, taip pat yra neįrodytos ir kitos civilinės atsakomybės kilimui bÅ«tinos sÄ lygos – priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės AB „Viti“ nuomojamų patalpų valdymo ir žalos atsiradimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra dokumentų įrodančių, jog atsakovė AB „Viti“ netinkamai valdė pastatÄ ir žemės sklypÄ , kad bÅ«tent dėl atsakovės neteisėtų/netinkamų veiksmų (neveikimo) transporto priemonės savininkui atsirado žala.

Atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju alternatyvaus ieÅ¡kinio pateikimo galimybė atsakovės AB „VITI“ atžvilgiu materialinės teisės normose nėra numatyta, todėl skundo patenkinimas atsakovės AB „VITI“ atžvilgiu yra negalimas ir dėl procesinių kliūčių, kadangi pareiÅ¡kėjas negali formuluoti alternatyvaus ieÅ¡kinio reikalavimo. Teismas konstatuoja: Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėja alternatyviai kildina iÅ¡ atsakovių veiksmų, atlyginimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. spalio 5 d. draudėjas S. S. su ERGO Insurance SE, veikiančia per Lietuvos filialÄ , sudarė transporto priemonės TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), draudimo sutartį, draudimo liudijimo Nr. 851–0555791. Draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2016 m. spalio 6 d. iki 2017 m. spalio 5 d. Vilniaus apskrities Vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas praneÅ¡imas apie tai, kad 2017 m. kovo 6 d. apie 14:30 val (duomenys neskelbtini), ant automobilio TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užkrito medis ir jį apgadino, ikiteisminį tyrimÄ atsisakyta pradėti (žr. policijos 2017 m. kovo mėn. praneÅ¡imÄ ).

Ä®vykio metu buvo apgadintas transporto priemonės stogas, veidrodėliai, variklio dangtis, durelės, priekinis stiklas (žr. transporto priemonės apžiÅ«ros-defektų aktÄ , praneÅ¡imÄ apie įvykį). Transporto priemonės savininkas pateikė draudikui ERGO Insurance SE praÅ¡ymÄ atlyginti patirtÄ Å¾alÄ . Draudikas, atlikęs transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, nustatė, kad transporto priemonės savininkui dėl įvykio metu apgadinto automobilio padaryti 3 383,00 Eur dydžio nuostoliai (žala) (Draudiko 2017 m. balandžio 6 d. praneÅ¡imas).

Draudimo bendrovė, vykdydama draudimo sutarties sÄ lygas, iÅ¡skaičiusi draudimo sutartyje numatytÄ 100,00 Eur iÅ¡skaitÄ , iÅ¡mokėjo apgadintos transporto priemonės savininkui 3 383,00 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Žala atlyginta nustačius transporto priemonės likutinę vertę, nes transporto priemonė buvo sugadinta taip, jog jos remontas ekonomiÅ¡kai buvo nebetikslingas. Byloje nėra ginčo dėl žalos nukentėjusiam asmeniui atlyginimo (iÅ¡mokėjimo) fakto. IeÅ¡kovė laikosi pozicijos, kad ji CK 6.263, 6.271, 6.1015 straipsnių pagrindu įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingus už žalos padarymÄ asmenis, t. y.

žemės sklypo valdytojÄ UAB „Firma VITI“ ar Vilniaus miesto savivaldybę, kaip asmenį kuris netinkamai atliko savo funkcijas, laiku neiÅ¡sprendė klausimo dėl leidimo genėti ir tvarkyti medžius iÅ¡davimo. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė laikosi pozicijos, kad ji nėra tinkamas atsakovas byloje, nes nėra ginčo žemės sklypo savininkė ar valdytoja. Å ios atsakovės vertinimu, ji nepažeidė jokių teisės aktų nuostatų, todėl nesant visų civilinės atsakomybės bÅ«tinųjų sÄ lygų, jos atžvilgiu vieÅ¡oji atsakomybė negali bÅ«ti taikoma.

Atsakovė UAB „Firma VITI“ laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju žemės sklypo nuomininkei Tarnybai atiteko pareiga tinkamai prižiÅ«rėti ne tik pastatÄ , bet ir žemės sklypÄ . Padarius prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad žemės sklypo nuomininkei Tarnybai 2016 m. spalio mėnesį praneÅ¡us UAB „Firma VITI“ apie ginčo žemės sklype augančius daugiamečius medžius, keliančius pavojų pastatui, automobiliams ir praeiviams, ji operatyviai ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant gauti leidimÄ saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo, genėjimo darbams atlikti, tačiau dėl savivaldybės neveikimo LeidimÄ gavo jau po įvykio.

Taigi, nagrinėjamo byloje kilo ginčas dėl atsakingo asmens už padarytÄ Å¾alÄ , kuri atsirado dėl nulūžusio medžio. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Å ios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi bÅ«ti visiÅ¡kai atlyginama atsakingo asmens.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) (ginčo laikotarpiui aktuali teisės akto redakcija) 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog teisės aktai – Vietos savivaldos įstatymas, Želdynų įstatymas, CK ir Medžių ir krÅ«mų priežiÅ«ros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiÅ«ros taisyklės, patvirtintos Aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 – nustato savivaldybės pareigas prižiÅ«rint ir tvarkant želdynus ir želdinius, esančius jos teritorijoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokio pobÅ«džio bylose yra ne kartÄ pažymėta, kad savivaldybė atsakinga už valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančius želdynus ir želdinius, todėl, nustatinėjant už žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiÅ«ros, atsakingÄ subjektÄ , bÅ«tina įvertinti, kur (valstybės ar privačioje žemėje) augantis želdinys sukėlė žalÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2013).

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte nustatyta, kad viena iÅ¡ savarankiÅ¡kųjų savivaldybių funkcijų yra kraÅ¡tovaizdžio, nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kÅ«rimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įraÅ¡ymo į Nekilnojamojo turto registrÄ organizavimas ir stebėsena.

Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimÄ ir apskaitÄ , vykdo jų bÅ«klės stebėsenÄ , kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines) (1 punktas); organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugÄ , pertvarkymÄ ir priežiÅ«rÄ , želdynų kÅ«rimÄ ir naujų želdinių veisimÄ , želdynų tvarkymo ir kÅ«rimo projektų rengimÄ , derina juos (2 punktas).

Pagal Å¡io įstatymo 18 straipsnį želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krÅ«mų rūšį, jų fiziologinę bÅ«klę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraÅ¡tovaizdžio architektÅ«ros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų bÅ«klę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus bÅ«tų galima efektyviau valdyti, teikti informacijÄ apie želdynų ir želdinių, aplinkos bÅ«klę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (1 dalis);

želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos (2 dalis). Pagal Želdynų įstatymo 2 straipsnio 32 punktÄ Å¾eldynų ir želdinių valdytojas – želdynų ir želdinių savininkas ar savivaldybė, valstybės įmonė ar organizacija, patikėjimo teise valdantys įstatymų nustatyta tvarka jiems Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduotÄ valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę žemę, kurioje yra želdynų ir želdinių, ar kitas fizinis ar juridinis asmuo, teisėtai įgijęs privačios žemės valdymo teisę ar žemę naudojantis įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu pagrindu, arba turintis tik želdynų ir želdinių valdymo teisę.

Medžių ir krūmų, vandens telkinių, esančių želdynuose, vejų ir gėlynų priežiūros pagrindinius reikalavimus nustato aplinkos ministro 2008-01-18 įsakymu Nr. D1-45 Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Šios Taisyklės privalomos prižiūrint medžius ir krūmus, vandens telkinius, esančius želdynuose, vejas ir gėlynus visuose miestų ir miestelių želdynuose, išskyrus esančius privačioje žemėje ir privačioje namų valdoje, jomis vadovaujasi savivaldybės, valstybinės kelių priežiūros įmonės, fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys medžių ir krūmų (išskyrus augančių privačioje žemėje) priežiūros darbus.

Pagal Taisyklių nuostatas, medžių ir krÅ«mų priežiÅ«ros darbai apima, inter alia, ir vėjo, ir sniego nulaužtų, aplaužytų, pavojingai palinkusių, pavojų praeiviams ir pastatams keliančių, baigiančių džiÅ«ti stiebų ir Å¡akų Å¡alinimÄ , tikrinamÄ , ar seni medžiai nėra supuvę ir jei reikia jų paÅ¡alinimÄ (43 ir 44 punktai). Sisteminis nurodytų nuostatų aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent savivaldybei nustatyta pareiga atlikti jos teritorijoje esančių, valstybinėje ar jai priskirtoje žemėje augančių medžių ir krÅ«mų priežiÅ«rÄ , kas apima ir tikrinimÄ , ar medžiai nėra supuvę, supuvusių medžių Å¡alinimÄ , taip pat pavojų keliančių Å¡akų ir medžių stiebų Å¡alinimÄ .

IÅ¡ nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad savivaldybės turi pareigÄ nustatyti konkretaus medžio fiziologinę bÅ«klę (gyvybinę funkcijÄ ). Nors kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigÄ dėl želdinių fiziologinės bÅ«klės ir tokia pareiga turi bÅ«ti vykdoma (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A622-1673/2012, LVAT 2017 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1038-1062/2017).

Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymai nustato savivaldybei įstatymuose nustatytų pareigų vykdymo prievolę, tačiau remiantis teisiniu reguliavimu, tai neeliminuoja kaip valstybinės žemės (taip pat ir želdinių) valdytojo įstatymuose nustatytų pareigų tinkamo ir savalaikio vykdymo prievolės dėl želdynų ir želdinių priežiūros. Nagrinėjamu atveju remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (valstybei), jį patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Žemės sklypas nuo 2012 m. gruodžio 4 d. yra nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). Å iame žemės sklype esantis 1443,64 kv. m. bendro ploto administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „Firma VITI“. Å is pastatas 2012 m. gruodžio 4 d. KultÅ«ros paveldo departamento Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo tarybos aktu Nr. KPD-RM-1858 yra įraÅ¡ytas į Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ . Byloje taip pat nustatyta, kad 1998 m. lapkričio 9 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės Å«kio veiklai sutarties ir 2007 m. gegužės 29 d. susitarimo pagrindu nuomos teise žemės sklypÄ valdo AB firma „Viti“ teisių perėmėja UAB „Firma VITI“.

Valstybinės žemės nuomos sutarties 11.1. papunktyje numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja naudoti šį sklypÄ sutartyje numatytomis sÄ lygomis: specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos: želdynus sklype tvarkyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vilniaus miesto savivaldybės nustatyta tvarka; saugoti ir prižiÅ«rėti istoriÅ¡kai susiformavusiÄ teritorijÄ ir visus augančius medžius, esančius rytų pusėje 30 m. spinduliu už sklypo ribų. Byloje taip pat nustatyta, kad AB „Firma VITI“ 2015 m. rugpjūčio 7 d. sudarė administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, pagal kuriÄ nuomotojas AB „firma VITI“ įsipareigoja iÅ¡nuomoti nuomininkui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pastatÄ ir teisę be papildomo mokesčio naudotis žemės sklypu (sutarties 2.1 punktas).

IÅ¡ nustatytų duomenų seka, kad ginčo žemės sklypÄ , kuriame įvyko eismo įvykis dėl nulūžusio medžio, įvykio metu nuomos teise valdė AB „firma Viti“, o panaudos teise valdė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pagal administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartyje sutartas sÄ lygas. Byloje nėra duomenų, kad valstybinės žemės nuomotojas butų davęs sutikimÄ nuomininkui UAB „Firma VITI“ valstybinės žemės nuomos sutarties 11.1 papunktyje prisiimtus įsipareigojimus dėl želdynų nuomojamame sklype tvarkymo ir priežiÅ«ros perduoti tretiesiems asmenims.

Nustatytų aplinkybių kontekste teismas vertina, kad valstybinės žemės sklypo valdytojo prievolės tinkamai ir savalaikiai prižiÅ«rėti nuomojamoje teritorijoje želdynus bei iÅ¡ Å¡ios prievolės galimai netinkamo vykdymo iÅ¡plaukiančios pasekmės tenka UAB „Firma VITI“, o ne Tarnybai. Teismas neneigia atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės pozicijos, kad žemės sklypo savininkai ir valdytojai patys saugo, tvarko ir prižiÅ«ri želdynus ir želdinius bei atsako už Å¡ių veiksmų tinkamÄ atlikimÄ .

Tokias žemės sklypų ir valdytojų pareigas nustato Želdynų įstatymo 15 straipsnio 1 dalis, CK 6.556 straipsnio 1 dalis. Tačiau vertinant valstybinės žemės valdytojo prievolės prižiÅ«rėti nuomojame sklype esančius želdynus tinkamÄ vykdymÄ svarbi aplinkybė yra ta, kad (duomenys neskelbtini), teritorija, kurioje įvyko eismo įvykis, priklauso Verkių regioninio parko teritorijai, kuri yra saugotina ir jai taikomi specialÅ«s reikalavimai. Želdynų įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, jog želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai turi teisę privačioje žemės valdoje esančius želdynus ir želdinius, kurie teisės aktais nėra priskirti saugotiniems, tvarkyti savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ir naudotojų interesų.

Dėl to sutiktina su atsakovės 2 argumentais, kad nei UAB „Firma VITI“, nei trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba neturėjo teisės savarankiÅ¡kai tvarkyti medžius saugotinoje teritorijoje. Nagrinėjamo ginčo atveju vertintina, ar valstybinės žemės sklypo valdytoja atsakovė 2, buvo rÅ«pestinga ir atidi, ar tinkamai ir laiku kreipėsi į kompetentingÄ institucijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti leidimÄ kirsti/ genėti medžius nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių teritorijoje ar jų apsaugos zonoje.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtino Saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo atvejų, Å¡ių darbų vykdymo ir leidimų Å¡iems darbams iÅ¡davimo, medžių ir krÅ«mų vertės atlyginimo tvarkos apraÅ¡o D1-87 nuostatos taikomas fiziniams ir juridiniams asmenims, norintiems nukirsti, persodinti ar kitaip paÅ¡alinti saugotinus medžius ir krÅ«mus. Juo vadovaujasi savivaldybės, iÅ¡duodamos leidimus Å¡iems darbams atlikti ir nustatyti saugotinų medžių ir krÅ«mų vertės atlyginimo tvarkÄ .

Aprašo 4 punkte nurodyta, kokiais atvejais saugotini medžiai ir krūmai gali būti kertami (šalinami): nudžiūvę, vėjo, sniego, žaibo ar dėl kitų priežasčių išversti, nulaužti, apdegę gaisro metu, išpuvę, pasvirę didesniu negu 45o kampu ir pasvirimas kasmet didėja (nustatoma stebėsenos metu), pažeisti stiebo ir šaknų puviniu, apipulti vabzdžių kenkėjų ir grybinių ligų ir kita (Aprašo 4.1-4.19 punktai). Saugotini medžiai ir krūmai 4 punkte išvardintais atvejais gali būti kertami tik įvertinus jų būklę natūroje (Aprašo 5 punktas).

ApraÅ¡o 9 punkte imperatyviai nustatyta, kad saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo, genėjimo darbai turi bÅ«ti vykdomi turint savivaldybės iÅ¡duotÄ leidimÄ , iÅ¡skyrus 10 punkte nurodytus atvejus. Byloje nustatyta, kad AB firma „Viti“ 2016 m. spalio 6 d. raÅ¡tu Nr. 0424-J-510 kreipėsi į Vilniaus m. savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrių su praÅ¡ymu nustatyti (duomenys neskelbtini) augančių medžių bÅ«klę ir nugenėti pavojų keliančias Å¡akas.

Negavus iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos jokio atsakymo, AB firma „Viti“ 2016 m. gruodžio 16 d. ir 2017 m. sausio 18 d. el. laiškais pakartotinai siuntė paklausimus dėl 2016 m. spalio 6 d. rašto išnagrinėjimo bei sprendimo priėmimo. Minėti rašytiniai įrodymai teismui leidžia vertinti, kad atsakovė 2, kaip valstybinio žemės sklypo nuomotoja, tinkamai ir laiku vykdė savo prievoles dėl saugotinų želdynų priežiūros, o Savivaldybei jau nuo 2016 m. spalio 6 d. buvo žinoma, kad jos prižiūrimoje teritorijoje yra medžių, keliančių pavojų praeiviams, pastatams ar kitokiam asmenų turtui.

UAB „Firma Viti“ veikė pagal teisės aktų reikalavimus (Želdynų įstatymas, ApraÅ¡as D1-87): medžių kirtimo/genėjimo darbus derino su Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir pati nesiėmė savavaliÅ¡kai vykdyti jokių saugotinų medžių kirtimo/genėjimo darbų, neturėdama tam jai suteikto leidimo. ApraÅ¡o D1-87 13.5.3 punkte nustatyta, kad jeigu savivaldybė iÅ¡duoda leidimÄ kirsti/genėti medžius nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių teritorijoje ir jos apsaugos zonoje, savivaldybė leidimÄ privalo suderinti su KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos teritoriniu padaliniu.

Minėta, kad eismo įvykio vieta yra Verkių regioniniame parke, kuris yra priskirtas prie saugotinų teritorijų. Byloje nėra ginčo, kad Savivaldybės 2017 m. vasario 27 d. iÅ¡duotÄ LeidimÄ buvo bÅ«tina suderinti su KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos teritoriniu padaliniu, Å¡iuo atveju Leidimas buvo suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės Rekreacijos ir teritorijų priežiÅ«ros skyriumi 2017 m. kovo 30 d. Aplinkybes dėl Leidimo suderinimo datos (2017 m. kovo 30 d.) ir jo iÅ¡siuntimo atsakovei 2 patvirtina raÅ¡ytinis įrodymas – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto Å«kio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus Želdynų poskyrio vyriausiojo specialisto M.

P. 2017 m. kovo 30 d. el. laiÅ¡kas. Todėl teismas laiko nustatyta aplinkybe, kad UAB „Firma VITI“ LeidimÄ gavo bÅ«tent 2017 m. kovo 30 d., t. y. po eismo įvykio dienos (2017 m. kovo 6 d.) bei praėjus 124 darbo dienoms nuo atsakovo 2 praÅ¡ymo iÅ¡duoti LeidimÄ pateikimo. Nustatytų aplinkybių visuma ir byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo sklypo valdytoja UAB „Firma VITI“ operatyviai reagavo į Pastato nuomininko ir ginčo žemės sklypo naudotojo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos praneÅ¡imÄ , kad reikia įvertinti (duomenys neskelbtini) teritorijoje augančių medžių bÅ«klę, laikydamasi teisės aktų reikalavimų 2016 m. spalio 6 d. kreipėsi dėl leidimo iÅ¡davimo ir iki jo iÅ¡davimo aktyviai teikė užklausimus Savivaldybei leidimo iÅ¡davimo klausimu, taigi, elgėsi atidžiai ir rÅ«pestingai.

Ä®vykis, kurio metu nukritusios medžio Å¡akos apgadino teritorijoje stovėjusį automobilį įvyko 2017 m. kovo 6 d., t. y. tuo metu, kai atsakovė UAB „Firma VITI“ dar faktiÅ¡kai nebuvo gavusi iÅ¡ Savivaldybės leidimo kirsti/genėti medžius, kai genėtini medžiai dar nebuvo atitinkama privaloma tvarka pažymėti. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad atsakovė UAB „Firma VITI“ neturėjo galimybės savo veiksmais užkirsti keliÄ Ä¯vykusiam medžių ir Å¡akų virtimui 2017 m. kovo 6 d. bei iÅ¡vengti atsiradusios žalos, buvo atidi ir rÅ«pestinga.

Vadovaudamasis aukščiau nurodytais argumentais dėl atsakovės UAB „Firma VITI“ neteisėtų veiksmų nebuvimo, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra neįrodytos ir kitos civilinės atsakomybės kilimui bÅ«tinos sÄ lygos. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovės UAB „Firma VITI“ veiksmai nėra priežastiniame ryÅ¡yje su transporto priemonės savininkui kilusia žala. Nesant visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, nėra pagrindo atsakovės UAB „Firma VITI“ atžvilgiu tenkinti skundÄ .

Taip pat nėra pagrindo sutikti su Savivaldybės argumentu, kad UAB „Firma VITI“ kaip teisėta žemės sklypo valdytoja turėjo ne tik kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę, tačiau vadovaujantis ApraÅ¡o D1-87 11 punktu galėjo pirma paÅ¡alinti pavojų keliančius medžius ir po to gauti LeidimÄ iÅ¡ Savivaldybės, tačiau tokių veiksmų nesiėmė. Savivaldybės vertinimu, bÅ«tent Å¡is UAB „Firmos VITI“ neveikimas ir Taisyklių 11 punkto pažeidimas sÄ lygojo nuostolių atsiradimÄ ir paneigia priežastinio ryÅ¡io buvimÄ tarp Savivaldybės veiksmų ir atsiradusios žalos.

Pagal ApraÅ¡o Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo atvejų, Å¡ių darbų vykdymo ir leidimų Å¡iems darbams iÅ¡davimo, medžių ir krÅ«mų vertės atlyginimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 11 punktÄ â€žNeturint leidimo (jis iÅ¡duodamas per 5 darbo dienas, įvykdžius darbus) galima Å¡alinti (kirsti) vėjo, sniego, žaibo ar dėl kitų priežasčių iÅ¡verstus, nulaužtus medžius, genėti medžius, kai kelia pavojų žmonėms, pastatams ir statiniams ar eismui“.

Byloje nėra objektyvių duomenų, kad medžiai, augantys (duomenys neskelbtini), teritorijoje, buvo tokios bÅ«klės, kaip apibrėžta ApraÅ¡o D1-87 11 punkte. UAB „Firma VITI“ tokiÄ medžių bÅ«klę neigia, todėl teismas vertina, kad aplinkybė dėl Savivaldybės nurodytos medžių bÅ«klės nėra įrodyta, dėl to sutiktina su atsakove UAB „Firma VITI“, kad ji neturėjo teisės savarankiÅ¡kai nuspręsti, ar gali saugotinus medžius genėti/ kirsti neturint tam iÅ¡duoto leidimo.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad saugotinų medžių bÅ«klės vertinimo teisė yra priskirta ne žemės sklypų valdytojams. Pagal ApraÅ¡o D1-87 4 punkto kriterijus sprendimÄ dėl medžių bÅ«klės, t. y. dėl medžio kirtimo, genėjimo ar jo iÅ¡saugojimo priima savivaldybės atstovai įvertinę medžių bÅ«klę natÅ«roje. ApraÅ¡o 14 punktas nurodo, kad numatyti kirsti medžiai pažymimi dažais, kirtimui - raudonai, persodinimui - geltonai. Pagal teisinį reglamentavimÄ reiÅ¡kia, kad atsakovei 2 iÅ¡davus leidimÄ , jos atstovai atvyksta į objektÄ ir pažymi, kuriuos medžius pagal iÅ¡duotÄ leidimÄ leidžiama kirsti, kuriuos - genėti ar persodinti.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad dėl Å¡ios priežasties UAB „Firma VITI“ 2016 m. spalio 6 d. praÅ¡yme, adresuotame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriui, prašė nustatyti aplink PastatÄ augančių medžių bÅ«klę ir nugenėti pavojų keliančias medžių Å¡akas, tačiau nei į praÅ¡ymÄ , nei į vėlesnius UAB „Firma VITI“ praÅ¡ymus nebuvo laiku reaguota ir Leidimas nebuvo iÅ¡duotas per ApraÅ¡e nustatytÄ 30 dienų terminÄ .

Byloje nepaneigta aplinkybė, kad genėtini/kirstini medžiai buvo sužymėti tik 2017 m. kovo 30 d. Teismo vertinimu, bÅ«tent toks Savivaldybės neveikimas ir nevykdymas teisės aktuose nustatytų pareigų ir yra priežastiniame ryÅ¡yje su kilusia žala. Pagal minėtų teisės aktų nuostatas atsakovė – Vilniaus miesto savivaldybė – bÅ«dama atsakinga už valstybinės žemės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimÄ ir apskaitÄ , vykdydamas jų bÅ«klės stebėsenÄ , organizuodamas valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiÅ«rÄ , gavusi praneÅ¡imÄ privalėjo operatyviai užtikrinti, kad ginčo teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui – numatyti kirstinus medžius ir nustatytu terminu iÅ¡duoti leidimÄ jiems kirsti.

Apibendrinant nustatytas bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ daroma iÅ¡vada, kad į bylÄ nepateikta jokių įrodymų, kad Vilniaus miesto savivaldybė, 2016 m. spalio 6 d. gavusi praneÅ¡imÄ apie ginčo teritorijoje grėsmę keliančius medžius, ėmėsi reikiamų priemonių, jog iki 2017 m. kovo 6 d. įvykio teritorijoje bÅ«tų vykdoma tinkama augančių želdinių (taip pat ir lūžusio medžio) priežiÅ«ra, stebima jų bÅ«klė. PrieÅ¡ingai, byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad savivaldybė veikė netinkamai, nesilaikė teisės aktų.

UAB „Firma VITI“ 2016 m. spalio 6 d. raÅ¡tu kreipėsi į Savivaldybę su praÅ¡ymu nustatyti (duomenys neskelbtini) augančių medžių bÅ«klę ir nugenėti pavojų keliančias Å¡akas, tačiau tik 2017 m. vasario 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto Å«kio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus Želdinių poskyris UAB „Firma VITI“ iÅ¡davė leidimÄ saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo, genėjimo darbams atlikti.

Minėtas Leidimas buvo suderintas su aplinkos apsaugos atstovais tik 2017 m. kovo 30 d., genėtini medžiai, tarp jų ir įvykio metu lūžęs medis (jo viršūnė), buvo pažymėti po 2017 m. kovo 30 d. Minėti duomenys sudaro pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad Savivaldybė netinkamai vykdė jai tenkančias pareigas, juo labiau gavusi praneÅ¡imÄ apie grėsmę keliančius želdinius nesiėmė aktyvių veiksmų, kuriuos pagal teisės aktus privalėjo atlikti. Teismo vertinimu, atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstyti argumentai nepatvirtina, jog ji veikė taip, kaip pagal nurodytus įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

BÅ«tent tai lėmė žalos atsiradimÄ transporto priemonės savininko turtui. Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti atsižvelgiama į CK 6.253 straipsnio nuostatas, kada civilinė atsakomybė netaikoma arba kada asmuo yra atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės (force majeure aplinkybės). TokiÄ pozicijÄ atsakovė grindžia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. vasario 27 d. pažyma, kurios duomenimis įvykio dienÄ Vilniuje fiksuotas smarkus vėjas, kurio greitis siekė – nuo 9 iki 11 m/s. Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 241 „Dėl ekstremalių įvykių kriterijų patvirtinimo“ 2.1.1 punkte apibrėžta, kad labai smarki audra, viesulas, Å¡kvalas bÅ«na tada, kai maksimalus vėjo greitis siekia nuo 28 iki 32 m/s. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad medžio lūžimÄ lėmė stichinis meteorologinis reiÅ¡kinys bei atitinkamai nenugalima jėga (force majeure).

Atsakydamas į Savivaldybės argumentÄ , kad transporto priemonės valdytojas pats buvo neatsargus, statydamas transporto priemonę po medžiais pučiant stipriam vėjui, teismas pažymi, nurodo, kad CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali bÅ«ti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės Å¡iais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų ir kt. Visgi, įvertinus Å¡ios bylos duomenis ir nustatytas faktines aplinkybes, nenustatytas nei vienas pagrindas, dėl kurio Savivaldybei nagrinėjamu atveju vieÅ¡oji civilinė atsakomybė galėtų bÅ«ti netaikoma ar ji galėtų bÅ«ti iÅ¡ dalies atleista nuo tokios atsakomybės. Aplinkybė, kad 2017 m. kovo 6 d., t. y. tÄ dienÄ , kuomet nuvirto medis ant nukentėjusiojo automobilio, didžiausias vėjo greitis buvo 11 m/s, savaime nesudaro pagrindo Savivaldybei netaikyti ar iÅ¡ dalies jÄ atleisti nuo atsakomybės. Savivaldybės argumentai, kad pats nukentėjusysis buvo nerÅ«pestingas yra nepagrįsti jokiais įrodymais, o aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų galima konstatuoti, kad transporto priemonės valdytojas elgėsi akivaizdžiai neprotingai pastatydama automobilį aikÅ¡telėje netoliese medžio, kuris ant automobilio vėliau užvirto, nenustatyta.

IeÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti 3 283,00 Eur žalos dydį patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai: iÅ¡vada apie transporto priemonės likutinę vertę, transporto priemonės vidutinės rinkos vertės skaičiuoklė, praneÅ¡imai dėl žalos atlyginimo sumokėjimo, kiti įrodymai. Aukščiau iÅ¡vardintos iÅ¡laidos buvo patirtos dėl transporto priemonės apgadinimo, kurių transporto priemonės savininkas ir draudimo bendrovė nebÅ«tų patyrę, jeigu nebÅ«tų buvę atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų, todėl jos atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ Å¾alos sÄ vokÄ .

Šiuo atveju tarp neteisėto savivaldybės neveikimo ir transporto priemonės apgadinimu padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei nepateikus jokių pagrįstų argumentų, leidžiančių abejoti padarytos žalos dydžiu, jos teiginiai dėl ieškovės prašomos atlyginti turtinės žalos dydžio atmetami, kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti. Teismas atmeta kaip nepagrįstus trečiojo suinteresuoto asmens ADB „Gjensidige“ argumentus, kad nagrinėjamu atveju negalėjo buvo pareikšti alternatyvūs ieškinio reikalavimai.

Pažymėtina, kad įstatyme nėra numatyta galimybė reikÅ¡ti alternatyvių ieÅ¡kinio reikalavimų, tačiau toks ieÅ¡kinio dalyko suformulavimas įstatyme taip pat nėra draudžiamas. Konkrečiai dėl galimybės pareikÅ¡ti ieÅ¡kinyje kelis alternatyvaus pobÅ«džio reikalavimus yra pasisakyta kasacinio teismo praktikoje, kurio iÅ¡aiÅ¡kinimai yra privalomi žemesnės instancijos teismams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad ieÅ¡kovas, atsižvelgdamas į materialinį teisinį reguliavimÄ , teismui pateiktame ieÅ¡kinyje gali nurodyti ir alternatyvius ieÅ¡kinio reikalavimus.

Tokių ieÅ¡kovo reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieÅ¡kinio reikalavimas paÅ¡alina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iÅ¡ jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus. Alternatyvių ieÅ¡kovo reikalavimų nurodymas reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu bÅ«du, kad bet kurio iÅ¡ pareikÅ¡tų reikalavimų patenkinimas reikÅ¡tų kilusio ginčo iÅ¡sprendimÄ iÅ¡ esmės. Sprendžiant, kuris iÅ¡ ieÅ¡kinyje alternatyviai pareikÅ¡tų reikalavimų yra tenkintinas, bÅ«tina atsižvelgti į materialinį teisinį reguliavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015).

Nagrinėjamu atveju netenkinus pirminio pareiÅ¡kėjos reikalavimo, taptų aktualus alternatyvus skundo reikalavimas. Taigi tiek vieno, tiek kito reikalavimo tenkinimas reikÅ¡tų Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimÄ iÅ¡ esmės, o tai savo ruožtu reiÅ¡kia, kad toks ieÅ¡kinio dalyko suformulavimas, pagal teismų praktikÄ , yra galimas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti yra praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Todėl remiantis iÅ¡dėstytu, iÅ¡ atsakovės Savivaldybės priteistina pareiÅ¡kėjai ir 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos 3 283,00 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTÄ®) 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjos skundas atsakovės UAB „Firma VITI“ atžvilgiu yra atmestas, todėl Å¡i atsakovė turi teisę gauti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ iÅ¡ pralaimėjusios Å¡alies. Atsakovė UAB „firma VITI“ praÅ¡o priteisti jai iÅ¡ pareiÅ¡kėjos 1 248,72 Eur iÅ¡laidų byloje dalyvavusio byloje advokato pagalbai apmokėti.

Atsakovė UAB „Firma VITI“ tinkamai pagrindė patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį ir apmokėjimÄ . Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacija) (nauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 8 punkte įtvirtintas pavyzdinis advokato teikiamų teisinių paslaugų sÄ raÅ¡as ir maksimalÅ«s užmokesčio dydžiai.

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartÄ yra pažymėjęs, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimas iÅ¡ bylÄ pralaimėjusios Å¡alies padeda užtikrinti Å¡alių teisę į teisminę gynybÄ .

Proceso Å¡alies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ negali bÅ«ti paneigta argumentuojant kitos Å¡alies (pralaimėjusios Å¡alies) ar subjekto, kuris kreipėsi dėl teismo iÅ¡laidų atlyginimo, teisiniu statusu, tačiau akcentuojama ir tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi kompleksiÅ¡kai įvertinti bylÄ laimėjusios Å¡alies praÅ¡omų atlyginti teismo iÅ¡laidų realumÄ , pagrįstumÄ ir racionalumÄ , nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų paneigta bylinėjimosi iÅ¡laidų esmė ir paskirtis.

Administraciniame procese turi bÅ«ti ieÅ¡koma pusiausvyros, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybÄ užtikrinančia, o ne ribojančia priemone. Teismas, įvertinęs atsakovės UAB „Firma VITI“ advokato parengtų dokumentų skaičių, jų turinį bei apimtis, priteistino įsiskolinimo dydį, taip pat atsižvelgęs į tai, kad praÅ¡oma atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę paslaugÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 įsakymu Nr. 1R-85, dydžių, sprendžia, jog praÅ¡omos atlyginti 1 248,72 iÅ¡laidos yra tinkamai pagrįstos, reikalaujama priteisti iÅ¡laidų suma atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo reikalavimus, todėl priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjos.

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėja teikdama skundÄ , sumokėjo 74,00 Eur žyminio mokesčio. Tačiau įvertinus tai, kad tokio pobÅ«džio bylose (dėl žalos atlyginimo) nuo žyminio mokesčio mokėjimo pareiÅ¡kėjai yra atleidžiami pagal ABTÄ® 36 straipsnio 1 dalies 10 punktÄ , remiantis ABTÄ® 38 straipsnio 1 dalies 8 punktu, pareiÅ¡kėjai grÄ Å¾inamas sumokėtas 74,00 Eur žyminis mokestis. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

SkundÄ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu tenkinti. Priteisti pareiÅ¡kėjai ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance Lietuvos filialÄ (juridinio asmens kodas 302912288), iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 188710061) 3 283,00 Eur (tris tÅ«kstančius du Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tris eurus 00 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

SkundÄ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „firma VITI“ atžvilgiu atmesti. Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance Lietuvos filialÄ (juridinio asmens kodas 302912288), atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Firma VITI“ (juridinio asmens kodas 221504240) 1 248,72 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 72 ct) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti. GrÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjai ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance Lietuvos filialÄ (juridinio asmens kodas 302912288) 2020 m. vasario 11 d. sumokėtÄ 74 Eur (septyniasdeÅ¡imt keturi eurai) žyminį mokestį, iÅ¡aiÅ¡kinant, kad šį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi Å¡ia nutartimi.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Jolanta Vėgelienė