3e8d7534-6494-40b7-8a9b-894667c8cd03 · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generated? AdministracinÄ byla Nr. eI2-520-541/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04826-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja Jolanta VÄgelienÄ teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjos Ergo Insurance SE, veikianÄios per Ergo Insurance SE Lietuvos filialÄ , skundÄ atsakovÄms Vilniaus miesto savivaldybei ir uždarajai akcinei bendrovei âFirma VITIâ (tretieji suinteresuoti asmenys akcinÄ draudimo bendrovÄ âGjensidigeâ, biudžetinÄ Ä¯staiga ValstybinÄ maisto ir veterinarijos tarnyba) dÄl turtinÄs žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generated3e8d7534-6494-40b7-8a9b-894667c8cd03 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Be kita ko, atsakovÄ nurodÄ, kad transporto priemonÄs valdytojas priÄmÄ sprendimÄ (rizikÄ ) įvykio dienÄ puÄiant stipriam vÄjui, kurio gÅ«siai siekÄ 9 - 11 m/s, pastatyti transporto priemonÄ vietoje po medžiais, taip sukeliant didelÄ grÄsmÄ tiek asmenų, tiek transporto priemonÄs saugumui. Tokie transporto priemonÄs valdytojo veiksmai patvirtina paties transporto priemonÄs valdytojo kaltÄ. Patirta žala didele dalimi kilusi bÅ«tent iÅ¡ transporto priemonÄs valdytojo neatsargių tyÄinių veiksmų.
Full text
? AdministracinÄ byla Nr. eI2-520-541/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04826-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja Jolanta VÄgelienÄ teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjos Ergo Insurance SE, veikianÄios per Ergo Insurance SE Lietuvos filialÄ , skundÄ atsakovÄms Vilniaus miesto savivaldybei ir uždarajai akcinei bendrovei âFirma VITIâ (tretieji suinteresuoti asmenys akcinÄ draudimo bendrovÄ âGjensidigeâ, biudžetinÄ Ä¯staiga ValstybinÄ maisto ir veterinarijos tarnyba) dÄl turtinÄs žalos atlyginimo.
Teismas nustatÄ: PareiÅ¡kÄja ERGO Insurance SE, atstovaujama ERGO Insurance SE Lietuvos filialo (toliau â ir pareiÅ¡kÄja), pateikÄ teismui skundÄ atsakovÄms Vilniaus miesto savivaldybei (toliau â ir atsakovÄ 1, SavivaldybÄ) ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau â UAB) âFirma VITIâ (toliau â ir atsakovÄ 2), kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovÄs Vilniaus miesto savivaldybÄs, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos, 3 283,00 Eur žalos atlyginimÄ , teismui nusprendus netenkinti reikalavimo dÄl žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ atsakovÄs Vilniaus miesto savivaldybÄs, praÅ¡o nurodytÄ 3 283,00 Eur žalos atlyginimÄ priteisti iÅ¡ atsakovÄs UAB âFirma VITIâ, taip pat priteisti iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .
PareiÅ¡kÄja skunde ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodo, kad 2016 m. spalio 5 d. draudÄjas S. S. su ERGO Insurance SE, veikianÄia per Lietuvos filialÄ , sudarÄ transporto priemonÄs TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), draudimo sutartį, draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau â ir draudimo sutartis). Draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2016 m. spalio 6 d. iki 2017 m. spalio 5 d. Kaip teigiama skunde, 2017 m. kovo 6 d. apie 14:30 val. Vilniaus apskrities Vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas praneÅ¡imas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) ant automobilio TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau â transporto priemonÄ), užkrito medis ir jį apgadino.
Ikiteisminį tyrimÄ dÄl minÄto įvykio buvo atsisakyta pradÄti. Kadangi apgadinta transporto priemonÄ Ä¯vykio dienÄ buvo apdraustas ERGO Insurance SE transporto priemonių draudimu, transporto priemonÄs savininkas S. S. pateikÄ draudikui praÅ¡ymÄ atlyginti patirtÄ Å¾alÄ . Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, buvo nustatyta, kad transporto priemonÄs savininkas patyrÄ 3 383,00 Eur nuostolius. PareiÅ¡kÄja, vykdydama draudimo sutarties sÄ lygas, iÅ¡skaiÄiusi draudimo sutartyje numatytÄ 100,00 Eur iÅ¡skaitÄ , iÅ¡mokÄjo apgadintos transporto priemonÄs savininkui 3 383,00 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .
PareiÅ¡kÄjos teigimu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.263, 6.271, 6.1015 straipsnių pagrindu, iÅ¡mokÄjusi draudimo iÅ¡mokÄ ji įgijo atgrÄžtinio reikalavimo teisÄ Ä¯ atsakingus už žalos padarymÄ asmenis. PareiÅ¡kÄja paaiÅ¡kino, kad atsakovÄ UAB âFirma VITIâ, atsakydama į jos pretenzijÄ , nurodÄ, jog ji dar 2016 m. spalio 6 d. kreipÄsi į Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijÄ dÄl leidimo saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo genÄjimo darbams iÅ¡davimo.
Leidimas buvo iÅ¡duotas tik 2017 m. vasario 23 d., gautas tik 2017 m. kovo 30 d., tai yra jau po įvykusio įvykio, kurio metu buvo sugadinta transporto priemonÄ. IeÅ¡kovÄs vertinimu, nurodytos aplinkybÄs patvirtina, kad atsakovÄ Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija netinkamai atliko savo funkcijas, laiku neiÅ¡davÄ leidimo dÄl medžių genÄjimo ir tvarkymo, todÄl 2017 m. kovo 6 d. nukritus medžio Å¡akai buvo apgadinta transporto priemonÄ. IeÅ¡kovÄs turimais duomenimis žemÄs sklypas, kuriame augo žalÄ padarÄs medis, priklauso atsakovei UAB âFirma VITIâ.
AtsakovÄ Vilniaus miesto savivaldybÄ pateiktame atsiliepime į skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . AtsakovÄ Vilniaus miesto savivaldybÄ pateiktame atsiliepime ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodo, kad nagrinÄjamu atveju vieÅ¡oji atsakomybÄ negali jai kilti, nes pareiÅ¡kÄja nenurodo, kokių konkreÄių įstatyme numatytų pareigų, tariamai sukÄlusių žalÄ , atsakovÄ Vilniaus miesto savivaldybÄ vieÅ¡ojo administravimo srityje neatliko. Vilniaus miesto savivaldybÄ, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, nepažeidÄ jokių teisÄs aktų nuostatų.
AtsakovÄ paaiÅ¡kino, kad Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos Miesto Å«kio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus Želdynų poskyris 2017 m. vasario 23 d. iÅ¡davÄ leidimÄ Nr. A320-371/17(2.3.1.20-UK2) saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo, genÄjimo darbams (toliau â Leidimas), kuriame nurodÄ, pjauti pažeistas puvinio, skilimo ar pavojingo pasvirimo turinÄias liepas 42:49:28 cm skersmens, atlikti sanitarinį formuojamÄ jį lajų genÄjimÄ liepoms 42:42:41:88:116 cm (atlikti lajos suveržimÄ ) ir klevui 63 cm skersmens.
Anot atsakovÄs 1 aplinkybÄs, kad AB âVitiâ leidimÄ gavo tik 2017 m. kovo 30 d. nÄra įrodytos. Vilniaus miesto savivaldybÄ nÄra nei savininkÄ, nei valdytoja žemÄs sklypo, kuriame augo nulūžÄs medis. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registre esanÄia informacija, žemÄs sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybÄs teise priklauso Lietuvos Respublikai, jį patikÄjimo teise valdo NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba prie ŽemÄs Å«kio ministerijos. Pažymi tai, kad nuo 1998 m. lapkriÄio 9 d. valstybinÄs žemÄs nuomos sutarties Nr. N01/98-19664 bei 2007 m. gegužÄs 29 d. susitarimo Nr. K01/2007-630 pagrindu žemÄs sklypÄ valdÄ AB âVitiâ.
Vilniaus miesto savivaldybÄ nÄra laikytina tinkama atsakove, turinÄia pareigÄ atlyginti transporto priemonei galimai kilusiÄ Å¾alÄ . Jeigu teismas laikytų prieÅ¡ingos pozicijos, atsakovÄ Vilniaus miesto savivaldybÄ savo civilinÄs atsakomybÄs kilimo sÄ lygų Å¡iuo atveju neįžvelgia. AtsakovÄ 1 pažymÄjo, kad byloje neįrodyta, jog vertinant transporto priemonei padarytÄ Å¾alÄ , buvo atlikti visi privalomieji 2000 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 120 ir 2000 m. balandžio 17 d.
Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 101 âDÄl kelių transporto vertÄs nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimoâ patvirtintos Kelių transporto priemonių vertÄs nustatymo tvarkos (toliau â Tvarka) 26 punkte nurodyti veiksmai. Tai, atsakovÄs vertinimu, sudaro pagrindÄ sumažinti ieÅ¡kovÄs reikalaujamÄ Å¾alos dydį CK 6.251 straipsnio 2 dalies pagrindu. Pasak atsakovÄs 1, iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nÄra galimybÄs nustatyti konkreÄios įvykio vietos žemÄs sklype ir konkretaus medžio, kuriam nulūžus buvo apgadinta transporto priemonÄ, nes nÄra pateiktos įvykio schemos ir fotonuotraukos.
AtsakovÄ taip pat pažymÄjo, kad remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. vasario 27 d. pažyma, įvykio dienÄ (2017 m. kovo 6 d.), apie 14.30 val. Vilniuje fiksuotas smarkus vÄjas, kurio greitis siekÄ â nuo 9 iki 11 m/s, dÄl ko galimai ir lūžo medis. Mano, kad įvykio dienÄ medis nulūžo dÄl stipraus vÄjo, sukeltų padarinių negalima buvo nei numatyti, nei kontroliuoti, todÄl civilinÄ atsakomybÄ atsakovÄs 1 atžvilgiu netaikytina dÄl force majeure aplinkybių (CK 6.253 straipsnio 2 dalis).
Be kita ko, atsakovÄ nurodÄ, kad transporto priemonÄs valdytojas priÄmÄ sprendimÄ (rizikÄ ) įvykio dienÄ puÄiant stipriam vÄjui, kurio gÅ«siai siekÄ 9 - 11 m/s, pastatyti transporto priemonÄ vietoje po medžiais, taip sukeliant didelÄ grÄsmÄ tiek asmenų, tiek transporto priemonÄs saugumui. Tokie transporto priemonÄs valdytojo veiksmai patvirtina paties transporto priemonÄs valdytojo kaltÄ. Patirta žala didele dalimi kilusi bÅ«tent iÅ¡ transporto priemonÄs valdytojo neatsargių tyÄinių veiksmų.
AtsakovÄ UAB âFirma VITIâ pateiktame atsiliepime į skundÄ praÅ¡o jos atžvilgiu skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . AtsakovÄ UAB âFirma VITIâ atsiliepime į skundÄ ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodo, kad teritorijÄ , esanÄiÄ adresu (duomenys neskelbtini), naudoja ir valdo pagal 1998 m. lapkriÄio 9 d. pasiraÅ¡ytÄ valstybinÄs žemÄs numos sutartį Nr. N01/98-19664 88 (toliau â ir valstybinÄ Å¾emÄs nuomos sutartis). Ä®monei nuosavybÄs teise priklauso pastatas, esantis (duomenys neskelbtini).
AB firma âVitiâ ir ValstybinÄ maisto ir veterinarijos tarnyba 2015 m. rugpjÅ«Äio 7 d. pasiraÅ¡Ä administracinio pastato, esanÄio (duomenys neskelbtini) ir žemÄs sklypo, kuriame yra pastatas ir jo lauko priklausiniai, numos sutartį Nr. NTSR-2015-2/0424-J-3892 (toliau â ir administracinio pastato nuomos sutartis). Nuo 2015 m. iki 2018 m. visas žemÄs sklypas ir pastatas buvo perduotas naudotis nuomininkei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Nuomos sutarties 9.1 ir 9.2 punktuose buvo numatyta, kad nuomininkas turi tinkamai prižiÅ«rÄti ne tik pastatÄ , bet ir žemÄs sklypÄ .
NuomininkÄ ValstybinÄ maisto ir veterinarijos tarnyba 2016 m. spalio mÄnesį informavo AB firma âVitiâ, kad sklype augantys daugiameÄiai medžiai kelia pavojų pastatui, automobiliams ir praeiviams. Kadangi pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra priskirtas kultÅ«ros paveldui, todÄl medžiai ir krÅ«mai, augantys kultÅ«ros paveldo objekto teritorijoje ir jos apsaugos zonoje priskiriami saugotiniems. AB firma âVitiâ, atsižvelgdama į nuomininkÄs ValstybinÄs maisto ir veterinarijos tarnybos praneÅ¡imÄ dÄl teritorijoje auganÄių medžių grÄsmÄs, nedelsiant 2016 m. spalio 6 d. raÅ¡tu Nr. 0424-J-510 kreipÄsi į Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrių su praÅ¡ymu nustatyti žemÄs sklype auganÄių medžių bÅ«klÄ ir nugenÄti pavojų kelianÄias Å¡akas.
IlgÄ laikÄ Ä¯monei iÅ¡ savivaldybÄs negavus jokio atsakymo, 2016 m. gruodžio 16 d. ir 2017 m. sausio 18 d. elektroniniu paÅ¡tu pakartotinai buvo iÅ¡siųsti paklausimai dÄl 2016 m. spalio 6 d. raÅ¡to iÅ¡nagrinÄjimo bei sprendimo priÄmimo. Tik 2017 m. vasario 23 d. Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos Miesto Å«kio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkso apsaugos skyriaus Želdinių poskyris AB firma âVitiâ iÅ¡davÄ leidimÄ saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo, genÄjimo darbams.
Leidimas 2017 m. kovo 30 d. buvo suderintas su aplinkos apsaugos atstovu. Atsakovui 1 iÅ¡davus 2017 m. kovo 30 d. leidimÄ , Å¡is leidimas atsakovui 2 buvo pateiktas 2017 m. kovo 30 d. bei genÄtini/kirstini medžiai buvo sužymÄti 2017 m. kovo 30 d. Gavusi leidimÄ AB firma âVitiâ operatyviai ÄmÄsi organizuoti medžių kirtimo/genÄjimo darbus ir dar tÄ paÄiÄ dienÄ kreipÄsi į UAB âGrindaâ dÄl darbų vykdymo. UAB âGrindaâ atsisakius atlikti darbus, 2017 m. balandžio 4 d. mažoji bendrija âBebriukaiâ atliko medžių genÄjimo/kirtimo darbus.
Taigi, įmonÄ nuo pat sužinojimo apie teritorijoje esanÄių medžių grÄsmingÄ bÅ«klÄ ÄmÄsi aktyvių veiksmų problemoms paÅ¡alinti. Ä®vykis, kurio metu nukritusios medžių Å¡akos apgadino teritorijoje stovÄjusius automobilius, įvyko 2017 m. kovo 6 d., t. y. tuo metu, kai AB firma âVitiâ dar laukÄ iÅ¡ savivaldybÄs leidimo kirsti/genÄti medžius. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, AB firma âVitiâ neturÄjo galimybÄs savo veiksmais užkirsti keliÄ 2017 m. kovo 6 d.
įvykusiam medžių ir Å¡akų virtimui bei iÅ¡vengti atsiradusios žalos. PabrÄžia, kad atsakovo 2 vertinimu Miesto Å«kio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus Želdinių poskyrio neveikimas pasireiÅ¡kÄ itin dideliu aplaidumu, kadangi gavÄ iÅ¡ atsakovo 2 paklausimus dÄl leidimo iÅ¡davimo net nesiteikÄ sužymÄti kirstinų/genÄtinų medžių, kaip to reikalavo teisÄs aktai (Saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo atvejų, Å¡ių darbų vykdymo ir leidimų Å¡iems darbams iÅ¡davimo, medžių ir krÅ«mų vertÄs atlyginimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d.
įsakymu Nr. D1-87) (ginÄui aktuali redakcija) (toliau â ApraÅ¡as) 14 punktas. TreÄiasis suinteresuotas asmuo biudžetinÄ Ä¯staiga ValstybinÄ maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau â ir Tarnyba) pateiktame atsiliepime į skundÄ praÅ¡o skundÄ sprÄsti teismo nuožiÅ«ra. TreÄiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad 2015 m. rugpjÅ«Äio 7 d. su atsakove AB âFirma VITIâ sudarÄ administracinio pastato nuomos sutartį Nr. NTSR-2015-2/0424-J-3892, kurios 2.1 papunktyje nurodytas sutarties dalykas â iÅ¡nuomojamas administracinis pastatas, įskaitant ir teise be papildomo mokesÄio naudotis žemÄs sklypu.
Remiantis 1998 m. lapkriÄio 9 d. valstybinÄs žemÄs numos sutartimi Nr. N01/98-19664 88, atsakovÄ UAB âFirma VITIâ (valdytoja) turi pareigÄ rÅ«pintis jai iÅ¡nuomotame žemÄs sklype esanÄiais medžiais. Tuo tarpu Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nÄra nustatyta pareiga tvarkyti želdinius, medžius, rinkti lapus ar kitaip tvarkyti žemÄs sklypÄ . Sutartyje numatyta, kad ValstybinÄ maisto ir veterinarijos tarnyba neatsako už treÄiųjų asmenų veiksmais žemÄs sklypui padarytÄ neigiamÄ poveikį, žalÄ ir kilusias pasekmes.
TreÄiasis asmuo pažymÄjo, kad atsakovÄ UAB âFirma VITIâ moka žemÄs mokestį, žemÄs nuomos ir nekilnojamojo turto mokesÄius. TreÄiasis suinteresuotas asmuo akcinÄ draudimo bendrovÄ âGjensidigeâ (toliau â ir ADB âGjensidigeâ) pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį praÅ¡o ieÅ¡kinį atsakovÄs UAB âFirma VITIâ atžvilgiu atmesti. TreÄiasis suinteresuotas asmuo ADB âGjensidigeâ atsiliepime į skundÄ nurodo, kad įvykio metu atsakovÄ AB âVitiâ savo civilinÄ atsakomybÄ buvo apdraudusi ADB ,,Gjensidigeâ bendrosios civilinÄs atsakomybÄs draudimu.
Draudimo bendrovÄ, gavusi praneÅ¡imÄ apie įvykį, atliko įvykio administravimo veiksmus ir atsižvelgdama į gautus duomenis pripažino įvykį nedraudžiamuoju. TreÄiasis suinteresuotas asmuo paaiÅ¡kino, kad remiantis bylos duomenimis matyti, jog 2015 m. rugpjÅ«Äio 7 d. atsakovÄ AB âVitiâ ir ValstybinÄs maisto ir veterinarijos tarnyba sudarÄ administracinio pastato, esanÄio (duomenys neskelbtini), ir žemÄs sklypo, kurio dydis 0,213 ha, kuriame yra pastatas ir jo lauko bei kiti priklausiniai, nuomos sutartį Nr. NTSR-2015-2/0424-J-3892.
Kadangi visas žemÄs sklypas buvo perduotas naudotis nuomininkei, jai administracinio pastato nuomos sutartyje buvo numatytos pareigos tinkamai valdyti ir prižiÅ«rÄti ne tik pastatÄ , bet ir žemÄs sklypÄ . BÅ«tent ValstybinÄ maisto ir veterinarijos tarnyba, bet ne atsakovÄ AB âVitiâ 2016 m. informavo apie tai, kad teritorijoje yra pavojingi medžiai, kuriuos reikia nukirsti. AtsakovÄ AB âVitiâ, gavusi nuomininko praÅ¡ymÄ , ÄmÄsi tvarkyti leidimų gavimÄ , kad probleminiai medžiai galÄtų bÅ«ti teisÄtai paÅ¡alinti iÅ¡ teritorijos.
Nepaisant to, kad atsakovÄ AB âVitiâ inicijavo leidimų nukirsti medžius gavimÄ , taÄiau galiojant nuomos teisiniams santykiams, atsakovÄ AB âVitiâ neturÄjo nei teisÄs, nei pareigos, savavaliÅ¡kai nuomininko valdomoje teritorijoje, atlikti bet kokius žemÄs sklypo aptvÄrimo, ženklinimo, apsauginių juostų įrengimo darbus. Å ios teisÄs ir pareigos priklausÄ paÄiai nuomininkei. AtsakovÄ AB âVitiâ nuomininkÄs praÅ¡ymu, 2016 m. spalio 6 d. pateikÄ Vilniaus miesto savivaldybei paraiÅ¡kÄ dÄl medžių genÄjimo.
Leidimas atlikti medžių genÄjimo darbus buvo gautas 2017 m. kovo 30 d. TreÄiojo suinteresuoto asmens teigimu, taip pat yra neįrodytos ir kitos civilinÄs atsakomybÄs kilimui bÅ«tinos sÄ lygos â priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovÄs AB âVitiâ nuomojamų patalpų valdymo ir žalos atsiradimo. TreÄiasis suinteresuotas asmuo pažymÄjo, kad nagrinÄjamoje byloje nÄra dokumentų įrodanÄių, jog atsakovÄ AB âVitiâ netinkamai valdÄ pastatÄ ir žemÄs sklypÄ , kad bÅ«tent dÄl atsakovÄs neteisÄtų/netinkamų veiksmų (neveikimo) transporto priemonÄs savininkui atsirado žala.
Atkreipia dÄmesį, kad nagrinÄjamu atveju alternatyvaus ieÅ¡kinio pateikimo galimybÄ atsakovÄs AB âVITIâ atžvilgiu materialinÄs teisÄs normose nÄra numatyta, todÄl skundo patenkinimas atsakovÄs AB âVITIâ atžvilgiu yra negalimas ir dÄl procesinių kliÅ«Äių, kadangi pareiÅ¡kÄjas negali formuluoti alternatyvaus ieÅ¡kinio reikalavimo. Teismas konstatuoja: NagrinÄjamoje administracinÄje byloje ginÄas kilo dÄl turtinÄs žalos, kuriÄ pareiÅ¡kÄja alternatyviai kildina iÅ¡ atsakovių veiksmų, atlyginimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. spalio 5 d. draudÄjas S. S. su ERGO Insurance SE, veikianÄia per Lietuvos filialÄ , sudarÄ transporto priemonÄs TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), draudimo sutartį, draudimo liudijimo Nr. 851â0555791. Draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2016 m. spalio 6 d. iki 2017 m. spalio 5 d. Vilniaus apskrities Vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas praneÅ¡imas apie tai, kad 2017 m. kovo 6 d. apie 14:30 val (duomenys neskelbtini), ant automobilio TOYOTA AVENSIS, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užkrito medis ir jį apgadino, ikiteisminį tyrimÄ atsisakyta pradÄti (žr. policijos 2017 m. kovo mÄn. praneÅ¡imÄ ).
Ä®vykio metu buvo apgadintas transporto priemonÄs stogas, veidrodÄliai, variklio dangtis, durelÄs, priekinis stiklas (žr. transporto priemonÄs apžiÅ«ros-defektų aktÄ , praneÅ¡imÄ apie įvykį). Transporto priemonÄs savininkas pateikÄ draudikui ERGO Insurance SE praÅ¡ymÄ atlyginti patirtÄ Å¾alÄ . Draudikas, atlikÄs transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, nustatÄ, kad transporto priemonÄs savininkui dÄl įvykio metu apgadinto automobilio padaryti 3 383,00 Eur dydžio nuostoliai (žala) (Draudiko 2017 m. balandžio 6 d. praneÅ¡imas).
Draudimo bendrovÄ, vykdydama draudimo sutarties sÄ lygas, iÅ¡skaiÄiusi draudimo sutartyje numatytÄ 100,00 Eur iÅ¡skaitÄ , iÅ¡mokÄjo apgadintos transporto priemonÄs savininkui 3 383,00 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Žala atlyginta nustaÄius transporto priemonÄs likutinÄ vertÄ, nes transporto priemonÄ buvo sugadinta taip, jog jos remontas ekonomiÅ¡kai buvo nebetikslingas. Byloje nÄra ginÄo dÄl žalos nukentÄjusiam asmeniui atlyginimo (iÅ¡mokÄjimo) fakto. IeÅ¡kovÄ laikosi pozicijos, kad ji CK 6.263, 6.271, 6.1015 straipsnių pagrindu įgijo atgrÄžtinio reikalavimo teisÄ Ä¯ atsakingus už žalos padarymÄ asmenis, t. y.
žemÄs sklypo valdytojÄ UAB âFirma VITIâ ar Vilniaus miesto savivaldybÄ, kaip asmenį kuris netinkamai atliko savo funkcijas, laiku neiÅ¡sprendÄ klausimo dÄl leidimo genÄti ir tvarkyti medžius iÅ¡davimo. AtsakovÄ Vilniaus miesto savivaldybÄ laikosi pozicijos, kad ji nÄra tinkamas atsakovas byloje, nes nÄra ginÄo žemÄs sklypo savininkÄ ar valdytoja. Å ios atsakovÄs vertinimu, ji nepažeidÄ jokių teisÄs aktų nuostatų, todÄl nesant visų civilinÄs atsakomybÄs bÅ«tinųjų sÄ lygų, jos atžvilgiu vieÅ¡oji atsakomybÄ negali bÅ«ti taikoma.
AtsakovÄ UAB âFirma VITIâ laikosi pozicijos, kad nagrinÄjamu atveju žemÄs sklypo nuomininkei Tarnybai atiteko pareiga tinkamai prižiÅ«rÄti ne tik pastatÄ , bet ir žemÄs sklypÄ . Padarius prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad žemÄs sklypo nuomininkei Tarnybai 2016 m. spalio mÄnesį praneÅ¡us UAB âFirma VITIâ apie ginÄo žemÄs sklype auganÄius daugiameÄius medžius, kelianÄius pavojų pastatui, automobiliams ir praeiviams, ji operatyviai ÄmÄsi aktyvių veiksmų, siekiant gauti leidimÄ saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo, genÄjimo darbams atlikti, taÄiau dÄl savivaldybÄs neveikimo LeidimÄ gavo jau po įvykio.
Taigi, nagrinÄjamo byloje kilo ginÄas dÄl atsakingo asmens už padarytÄ Å¾alÄ , kuri atsirado dÄl nulūžusio medžio. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybÄs valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Å ios pareigos nevykdymas užtraukia civilinÄ atsakomybÄ. Padaryta turtinÄ Å¾ala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinÄ Å¾ala, turi bÅ«ti visiÅ¡kai atlyginama atsakingo asmens.
Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau â ir VAÄ®) (ginÄo laikotarpiui aktuali teisÄs akto redakcija) 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinÄ ir neturtinÄ Å¾ala, atsiradusi dÄl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisÄtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. ValstybÄs civilinÄ atsakomybÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).
ValstybÄs civilinÄ atsakomybÄ pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:
1) neteisÄtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);
2) priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);
3) teisÄs pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). NeteisÄtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus privalÄjo veikti, neįvykdÄ jiems teisÄs aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdÄ Å¡ias funkcijas, taÄiau veikÄ nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dÄl atitinkamos valstybÄs valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisÄtumo, kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkreÄios teisÄs normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kÄ asmens, teigianÄio, kad jis dÄl tokių veiksmų (neveikimo) patyrÄ Å¾alÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmÄs (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog teisÄs aktai â Vietos savivaldos įstatymas, Želdynų įstatymas, CK ir Medžių ir krÅ«mų priežiÅ«ros, vandens telkinių, esanÄių želdynuose, apsaugos, vejų ir gÄlynų priežiÅ«ros taisyklÄs, patvirtintos Aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 â nustato savivaldybÄs pareigas prižiÅ«rint ir tvarkant želdynus ir želdinius, esanÄius jos teritorijoje. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo praktikoje tokio pobÅ«džio bylose yra ne kartÄ pažymÄta, kad savivaldybÄ atsakinga už valstybinÄje ir savivaldybei priskirtoje žemÄje esanÄius želdynus ir želdinius, todÄl, nustatinÄjant už žalÄ , kilusiÄ dÄl netinkamos arba nepakankamos želdynų ar želdinių priežiÅ«ros, atsakingÄ subjektÄ , bÅ«tina įvertinti, kur (valstybÄs ar privaÄioje žemÄje) augantis želdinys sukÄlÄ Å¾alÄ (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. sausio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-21/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-360/2013).
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte nustatyta, kad viena iÅ¡ savarankiÅ¡kųjų savivaldybių funkcijų yra kraÅ¡tovaizdžio, nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių ir savivaldybÄs įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybÄs teritorijoje esanÄių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kÅ«rimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemÄs sklypų kadastrinių matavimų ir įraÅ¡ymo į Nekilnojamojo turto registrÄ organizavimas ir stebÄsena.
Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad savivaldybÄs organizuoja savivaldybÄs teritorijoje esanÄių želdynų ir želdinių inventorizavimÄ ir apskaitÄ , vykdo jų bÅ«klÄs stebÄsenÄ , kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines) (1 punktas); organizuoja valstybinÄje ir savivaldybei priskirtoje žemÄje esanÄių želdynų ir želdinių apsaugÄ , pertvarkymÄ ir priežiÅ«rÄ , želdynų kÅ«rimÄ ir naujų želdinių veisimÄ , želdynų tvarkymo ir kÅ«rimo projektų rengimÄ , derina juos (2 punktas).
Pagal Å¡io įstatymo 18 straipsnį želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas â nustatyti želdynų žemÄs sklypų ribas, medžių ir krÅ«mų rūšį, jų fiziologinÄ bÅ«klÄ, matmenis, įvertinti vejų, gÄlynų, vandens telkinių, mažųjų kraÅ¡tovaizdžio architektÅ«ros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esanÄių objektų bÅ«klÄ, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus bÅ«tų galima efektyviau valdyti, teikti informacijÄ apie želdynų ir želdinių, aplinkos bÅ«klÄ, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojanÄias želdynų normas (1 dalis);
želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemÄs nuosavybÄs formos (2 dalis). Pagal Želdynų įstatymo 2 straipsnio 32 punktÄ Å¾eldynų ir želdinių valdytojas â želdynų ir želdinių savininkas ar savivaldybÄ, valstybÄs įmonÄ ar organizacija, patikÄjimo teise valdantys įstatymų nustatyta tvarka jiems Lietuvos Respublikos VyriausybÄs nutarimais perduotÄ valstybinÄms funkcijoms įgyvendinti valstybinÄ Å¾emÄ, kurioje yra želdynų ir želdinių, ar kitas fizinis ar juridinis asmuo, teisÄtai įgijÄs privaÄios žemÄs valdymo teisÄ ar žemÄ naudojantis įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu pagrindu, arba turintis tik želdynų ir želdinių valdymo teisÄ.
Medžių ir krÅ«mų, vandens telkinių, esanÄių želdynuose, vejų ir gÄlynų priežiÅ«ros pagrindinius reikalavimus nustato aplinkos ministro 2008-01-18 įsakymu Nr. D1-45 Medžių ir krÅ«mų priežiÅ«ros, vandens telkinių, esanÄių želdynuose, apsaugos, vejų ir gÄlynų priežiÅ«ros taisyklÄs (toliau â ir TaisyklÄs). Å ios TaisyklÄs privalomos prižiÅ«rint medžius ir krÅ«mus, vandens telkinius, esanÄius želdynuose, vejas ir gÄlynus visuose miestų ir miestelių želdynuose, iÅ¡skyrus esanÄius privaÄioje žemÄje ir privaÄioje namų valdoje, jomis vadovaujasi savivaldybÄs, valstybinÄs kelių priežiÅ«ros įmonÄs, fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys medžių ir krÅ«mų (iÅ¡skyrus auganÄių privaÄioje žemÄje) priežiÅ«ros darbus.
Pagal Taisyklių nuostatas, medžių ir krÅ«mų priežiÅ«ros darbai apima, inter alia, ir vÄjo, ir sniego nulaužtų, aplaužytų, pavojingai palinkusių, pavojų praeiviams ir pastatams kelianÄių, baigianÄių džiÅ«ti stiebų ir Å¡akų Å¡alinimÄ , tikrinamÄ , ar seni medžiai nÄra supuvÄ ir jei reikia jų paÅ¡alinimÄ (43 ir 44 punktai). Sisteminis nurodytų nuostatų aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent savivaldybei nustatyta pareiga atlikti jos teritorijoje esanÄių, valstybinÄje ar jai priskirtoje žemÄje auganÄių medžių ir krÅ«mų priežiÅ«rÄ , kas apima ir tikrinimÄ , ar medžiai nÄra supuvÄ, supuvusių medžių Å¡alinimÄ , taip pat pavojų kelianÄių Å¡akų ir medžių stiebų Å¡alinimÄ .
IÅ¡ nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad savivaldybÄs turi pareigÄ nustatyti konkretaus medžio fiziologinÄ bÅ«klÄ (gyvybinÄ funkcijÄ ). Nors kiekvieno medžio realus patikrinimas sudÄtingas procesas, bet įstatymų leidÄjas yra įtvirtinÄs pareigÄ dÄl želdinių fiziologinÄs bÅ«klÄs ir tokia pareiga turi bÅ«ti vykdoma (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A622-1673/2012, LVAT 2017 m. spalio 13 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. eA-1038-1062/2017).
Å iame kontekste pažymÄtina, kad įstatymai nustato savivaldybei įstatymuose nustatytų pareigų vykdymo prievolÄ, taÄiau remiantis teisiniu reguliavimu, tai neeliminuoja kaip valstybinÄs žemÄs (taip pat ir želdinių) valdytojo įstatymuose nustatytų pareigų tinkamo ir savalaikio vykdymo prievolÄs dÄl želdynų ir želdinių priežiÅ«ros. NagrinÄjamu atveju remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemÄs sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybÄs teise priklauso Lietuvos Respublikai (valstybei), jį patikÄjimo teise valdo NacionalinÄ Å¾emÄs tarnyba prie ŽemÄs Å«kio ministerijos.
ŽemÄs sklypas nuo 2012 m. gruodžio 4 d. yra nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). Å iame žemÄs sklype esantis 1443,64 kv. m. bendro ploto administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybÄs teise priklauso UAB âFirma VITIâ. Å is pastatas 2012 m. gruodžio 4 d. KultÅ«ros paveldo departamento Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo vertinimo tarybos aktu Nr. KPD-RM-1858 yra įraÅ¡ytas į Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ . Byloje taip pat nustatyta, kad 1998 m. lapkriÄio 9 d. valstybinÄs žemÄs nuomos ne žemÄs Å«kio veiklai sutarties ir 2007 m. gegužÄs 29 d. susitarimo pagrindu nuomos teise žemÄs sklypÄ valdo AB firma âVitiâ teisių perÄmÄja UAB âFirma VITIâ.
ValstybinÄs žemÄs nuomos sutarties 11.1. papunktyje numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja naudoti šį sklypÄ sutartyje numatytomis sÄ lygomis: specialiosios žemÄs ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos: želdynus sklype tvarkyti Lietuvos Respublikos VyriausybÄs ir Vilniaus miesto savivaldybÄs nustatyta tvarka; saugoti ir prižiÅ«rÄti istoriÅ¡kai susiformavusiÄ teritorijÄ ir visus auganÄius medžius, esanÄius rytų pusÄje 30 m. spinduliu už sklypo ribų. Byloje taip pat nustatyta, kad AB âFirma VITIâ 2015 m. rugpjÅ«Äio 7 d. sudarÄ administracinio pastato, esanÄio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, pagal kuriÄ nuomotojas AB âfirma VITIâ įsipareigoja iÅ¡nuomoti nuomininkui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pastatÄ ir teisÄ be papildomo mokesÄio naudotis žemÄs sklypu (sutarties 2.1 punktas).
IÅ¡ nustatytų duomenų seka, kad ginÄo žemÄs sklypÄ , kuriame įvyko eismo įvykis dÄl nulūžusio medžio, įvykio metu nuomos teise valdÄ AB âfirma Vitiâ, o panaudos teise valdÄ ValstybinÄ maisto ir veterinarijos tarnyba pagal administracinio pastato, esanÄio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartyje sutartas sÄ lygas. Byloje nÄra duomenų, kad valstybinÄs žemÄs nuomotojas butų davÄs sutikimÄ nuomininkui UAB âFirma VITIâ valstybinÄs žemÄs nuomos sutarties 11.1 papunktyje prisiimtus įsipareigojimus dÄl želdynų nuomojamame sklype tvarkymo ir priežiÅ«ros perduoti tretiesiems asmenims.
Nustatytų aplinkybių kontekste teismas vertina, kad valstybinÄs žemÄs sklypo valdytojo prievolÄs tinkamai ir savalaikiai prižiÅ«rÄti nuomojamoje teritorijoje želdynus bei iÅ¡ Å¡ios prievolÄs galimai netinkamo vykdymo iÅ¡plaukianÄios pasekmÄs tenka UAB âFirma VITIâ, o ne Tarnybai. Teismas neneigia atsakovÄs Vilniaus miesto savivaldybÄs pozicijos, kad žemÄs sklypo savininkai ir valdytojai patys saugo, tvarko ir prižiÅ«ri želdynus ir želdinius bei atsako už Å¡ių veiksmų tinkamÄ atlikimÄ .
Tokias žemÄs sklypų ir valdytojų pareigas nustato Želdynų įstatymo 15 straipsnio 1 dalis, CK 6.556 straipsnio 1 dalis. TaÄiau vertinant valstybinÄs žemÄs valdytojo prievolÄs prižiÅ«rÄti nuomojame sklype esanÄius želdynus tinkamÄ vykdymÄ svarbi aplinkybÄ yra ta, kad (duomenys neskelbtini), teritorija, kurioje įvyko eismo įvykis, priklauso Verkių regioninio parko teritorijai, kuri yra saugotina ir jai taikomi specialÅ«s reikalavimai. Želdynų įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, jog želdynų ir želdinių savininkai ir valdytojai turi teisÄ privaÄioje žemÄs valdoje esanÄius želdynus ir želdinius, kurie teisÄs aktais nÄra priskirti saugotiniems, tvarkyti savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant kaimyninių žemÄs sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ir naudotojų interesų.
DÄl to sutiktina su atsakovÄs 2 argumentais, kad nei UAB âFirma VITIâ, nei treÄiasis suinteresuotas asmuo ValstybinÄ maisto ir veterinarijos tarnyba neturÄjo teisÄs savarankiÅ¡kai tvarkyti medžius saugotinoje teritorijoje. NagrinÄjamo ginÄo atveju vertintina, ar valstybinÄs žemÄs sklypo valdytoja atsakovÄ 2, buvo rÅ«pestinga ir atidi, ar tinkamai ir laiku kreipÄsi į kompetentingÄ institucijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti leidimÄ kirsti/ genÄti medžius nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių teritorijoje ar jų apsaugos zonoje.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtino Saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo atvejų, Å¡ių darbų vykdymo ir leidimų Å¡iems darbams iÅ¡davimo, medžių ir krÅ«mų vertÄs atlyginimo tvarkos apraÅ¡o D1-87 nuostatos taikomas fiziniams ir juridiniams asmenims, norintiems nukirsti, persodinti ar kitaip paÅ¡alinti saugotinus medžius ir krÅ«mus. Juo vadovaujasi savivaldybÄs, iÅ¡duodamos leidimus Å¡iems darbams atlikti ir nustatyti saugotinų medžių ir krÅ«mų vertÄs atlyginimo tvarkÄ .
ApraÅ¡o 4 punkte nurodyta, kokiais atvejais saugotini medžiai ir krÅ«mai gali bÅ«ti kertami (Å¡alinami): nudžiÅ«vÄ, vÄjo, sniego, žaibo ar dÄl kitų priežasÄių iÅ¡versti, nulaužti, apdegÄ gaisro metu, iÅ¡puvÄ, pasvirÄ didesniu negu 45o kampu ir pasvirimas kasmet didÄja (nustatoma stebÄsenos metu), pažeisti stiebo ir Å¡aknų puviniu, apipulti vabzdžių kenkÄjų ir grybinių ligų ir kita (ApraÅ¡o 4.1-4.19 punktai). Saugotini medžiai ir krÅ«mai 4 punkte iÅ¡vardintais atvejais gali bÅ«ti kertami tik įvertinus jų bÅ«klÄ natÅ«roje (ApraÅ¡o 5 punktas).
ApraÅ¡o 9 punkte imperatyviai nustatyta, kad saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo, genÄjimo darbai turi bÅ«ti vykdomi turint savivaldybÄs iÅ¡duotÄ leidimÄ , iÅ¡skyrus 10 punkte nurodytus atvejus. Byloje nustatyta, kad AB firma âVitiâ 2016 m. spalio 6 d. raÅ¡tu Nr. 0424-J-510 kreipÄsi į Vilniaus m. savivaldybÄs administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrių su praÅ¡ymu nustatyti (duomenys neskelbtini) auganÄių medžių bÅ«klÄ ir nugenÄti pavojų kelianÄias Å¡akas.
Negavus iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos jokio atsakymo, AB firma âVitiâ 2016 m. gruodžio 16 d. ir 2017 m. sausio 18 d. el. laiÅ¡kais pakartotinai siuntÄ paklausimus dÄl 2016 m. spalio 6 d. raÅ¡to iÅ¡nagrinÄjimo bei sprendimo priÄmimo. MinÄti raÅ¡ytiniai įrodymai teismui leidžia vertinti, kad atsakovÄ 2, kaip valstybinio žemÄs sklypo nuomotoja, tinkamai ir laiku vykdÄ savo prievoles dÄl saugotinų želdynų priežiÅ«ros, o Savivaldybei jau nuo 2016 m. spalio 6 d. buvo žinoma, kad jos prižiÅ«rimoje teritorijoje yra medžių, kelianÄių pavojų praeiviams, pastatams ar kitokiam asmenų turtui.
UAB âFirma Vitiâ veikÄ pagal teisÄs aktų reikalavimus (Želdynų įstatymas, ApraÅ¡as D1-87): medžių kirtimo/genÄjimo darbus derino su Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija ir pati nesiÄmÄ savavaliÅ¡kai vykdyti jokių saugotinų medžių kirtimo/genÄjimo darbų, neturÄdama tam jai suteikto leidimo. ApraÅ¡o D1-87 13.5.3 punkte nustatyta, kad jeigu savivaldybÄ iÅ¡duoda leidimÄ kirsti/genÄti medžius nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių teritorijoje ir jos apsaugos zonoje, savivaldybÄ leidimÄ privalo suderinti su KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos teritoriniu padaliniu.
MinÄta, kad eismo įvykio vieta yra Verkių regioniniame parke, kuris yra priskirtas prie saugotinų teritorijų. Byloje nÄra ginÄo, kad SavivaldybÄs 2017 m. vasario 27 d. iÅ¡duotÄ LeidimÄ buvo bÅ«tina suderinti su KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos teritoriniu padaliniu, Å¡iuo atveju Leidimas buvo suderintas su Vilniaus miesto savivaldybÄs Rekreacijos ir teritorijų priežiÅ«ros skyriumi 2017 m. kovo 30 d. Aplinkybes dÄl Leidimo suderinimo datos (2017 m. kovo 30 d.) ir jo iÅ¡siuntimo atsakovei 2 patvirtina raÅ¡ytinis įrodymas â Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos Miesto Å«kio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus Želdynų poskyrio vyriausiojo specialisto M.
P. 2017 m. kovo 30 d. el. laiÅ¡kas. TodÄl teismas laiko nustatyta aplinkybe, kad UAB âFirma VITIâ LeidimÄ gavo bÅ«tent 2017 m. kovo 30 d., t. y. po eismo įvykio dienos (2017 m. kovo 6 d.) bei praÄjus 124 darbo dienoms nuo atsakovo 2 praÅ¡ymo iÅ¡duoti LeidimÄ pateikimo. Nustatytų aplinkybių visuma ir byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginÄo sklypo valdytoja UAB âFirma VITIâ operatyviai reagavo į Pastato nuomininko ir ginÄo žemÄs sklypo naudotojo ValstybinÄs maisto ir veterinarijos tarnybos praneÅ¡imÄ , kad reikia įvertinti (duomenys neskelbtini) teritorijoje auganÄių medžių bÅ«klÄ, laikydamasi teisÄs aktų reikalavimų 2016 m. spalio 6 d. kreipÄsi dÄl leidimo iÅ¡davimo ir iki jo iÅ¡davimo aktyviai teikÄ užklausimus Savivaldybei leidimo iÅ¡davimo klausimu, taigi, elgÄsi atidžiai ir rÅ«pestingai.
Ä®vykis, kurio metu nukritusios medžio Å¡akos apgadino teritorijoje stovÄjusį automobilį įvyko 2017 m. kovo 6 d., t. y. tuo metu, kai atsakovÄ UAB âFirma VITIâ dar faktiÅ¡kai nebuvo gavusi iÅ¡ SavivaldybÄs leidimo kirsti/genÄti medžius, kai genÄtini medžiai dar nebuvo atitinkama privaloma tvarka pažymÄti. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad atsakovÄ UAB âFirma VITIâ neturÄjo galimybÄs savo veiksmais užkirsti keliÄ Ä¯vykusiam medžių ir Å¡akų virtimui 2017 m. kovo 6 d. bei iÅ¡vengti atsiradusios žalos, buvo atidi ir rÅ«pestinga.
Vadovaudamasis aukÅ¡Äiau nurodytais argumentais dÄl atsakovÄs UAB âFirma VITIâ neteisÄtų veiksmų nebuvimo, teismas sprendžia, jog nagrinÄjamu atveju yra neįrodytos ir kitos civilinÄs atsakomybÄs kilimui bÅ«tinos sÄ lygos. Teismo vertinimu, nagrinÄjamu atveju atsakovÄs UAB âFirma VITIâ veiksmai nÄra priežastiniame ryÅ¡yje su transporto priemonÄs savininkui kilusia žala. Nesant visų bÅ«tinų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų, nÄra pagrindo atsakovÄs UAB âFirma VITIâ atžvilgiu tenkinti skundÄ .
Taip pat nÄra pagrindo sutikti su SavivaldybÄs argumentu, kad UAB âFirma VITIâ kaip teisÄta žemÄs sklypo valdytoja turÄjo ne tik kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybÄ, taÄiau vadovaujantis ApraÅ¡o D1-87 11 punktu galÄjo pirma paÅ¡alinti pavojų kelianÄius medžius ir po to gauti LeidimÄ iÅ¡ SavivaldybÄs, taÄiau tokių veiksmų nesiÄmÄ. SavivaldybÄs vertinimu, bÅ«tent Å¡is UAB âFirmos VITIâ neveikimas ir Taisyklių 11 punkto pažeidimas sÄ lygojo nuostolių atsiradimÄ ir paneigia priežastinio ryÅ¡io buvimÄ tarp SavivaldybÄs veiksmų ir atsiradusios žalos.
Pagal ApraÅ¡o Nr. D1-87 âDÄl saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo atvejų, Å¡ių darbų vykdymo ir leidimų Å¡iems darbams iÅ¡davimo, medžių ir krÅ«mų vertÄs atlyginimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimoâ 11 punktÄ âNeturint leidimo (jis iÅ¡duodamas per 5 darbo dienas, įvykdžius darbus) galima Å¡alinti (kirsti) vÄjo, sniego, žaibo ar dÄl kitų priežasÄių iÅ¡verstus, nulaužtus medžius, genÄti medžius, kai kelia pavojų žmonÄms, pastatams ir statiniams ar eismuiâ.
Byloje nÄra objektyvių duomenų, kad medžiai, augantys (duomenys neskelbtini), teritorijoje, buvo tokios bÅ«klÄs, kaip apibrÄžta ApraÅ¡o D1-87 11 punkte. UAB âFirma VITIâ tokiÄ medžių bÅ«klÄ neigia, todÄl teismas vertina, kad aplinkybÄ dÄl SavivaldybÄs nurodytos medžių bÅ«klÄs nÄra įrodyta, dÄl to sutiktina su atsakove UAB âFirma VITIâ, kad ji neturÄjo teisÄs savarankiÅ¡kai nusprÄsti, ar gali saugotinus medžius genÄti/ kirsti neturint tam iÅ¡duoto leidimo.
Å iuo aspektu pažymÄtina, kad saugotinų medžių bÅ«klÄs vertinimo teisÄ yra priskirta ne žemÄs sklypų valdytojams. Pagal ApraÅ¡o D1-87 4 punkto kriterijus sprendimÄ dÄl medžių bÅ«klÄs, t. y. dÄl medžio kirtimo, genÄjimo ar jo iÅ¡saugojimo priima savivaldybÄs atstovai įvertinÄ medžių bÅ«klÄ natÅ«roje. ApraÅ¡o 14 punktas nurodo, kad numatyti kirsti medžiai pažymimi dažais, kirtimui - raudonai, persodinimui - geltonai. Pagal teisinį reglamentavimÄ reiÅ¡kia, kad atsakovei 2 iÅ¡davus leidimÄ , jos atstovai atvyksta į objektÄ ir pažymi, kuriuos medžius pagal iÅ¡duotÄ leidimÄ leidžiama kirsti, kuriuos - genÄti ar persodinti.
IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad dÄl Å¡ios priežasties UAB âFirma VITIâ 2016 m. spalio 6 d. praÅ¡yme, adresuotame Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriui, praÅ¡Ä nustatyti aplink PastatÄ auganÄių medžių bÅ«klÄ ir nugenÄti pavojų kelianÄias medžių Å¡akas, taÄiau nei į praÅ¡ymÄ , nei į vÄlesnius UAB âFirma VITIâ praÅ¡ymus nebuvo laiku reaguota ir Leidimas nebuvo iÅ¡duotas per ApraÅ¡e nustatytÄ 30 dienų terminÄ .
Byloje nepaneigta aplinkybÄ, kad genÄtini/kirstini medžiai buvo sužymÄti tik 2017 m. kovo 30 d. Teismo vertinimu, bÅ«tent toks SavivaldybÄs neveikimas ir nevykdymas teisÄs aktuose nustatytų pareigų ir yra priežastiniame ryÅ¡yje su kilusia žala. Pagal minÄtų teisÄs aktų nuostatas atsakovÄ â Vilniaus miesto savivaldybÄ â bÅ«dama atsakinga už valstybinÄs žemÄs teritorijoje esanÄių želdynų ir želdinių inventorizavimÄ ir apskaitÄ , vykdydamas jų bÅ«klÄs stebÄsenÄ , organizuodamas valstybinÄje žemÄje esanÄių želdinių ir želdynų priežiÅ«rÄ , gavusi praneÅ¡imÄ privalÄjo operatyviai užtikrinti, kad ginÄo teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grÄsmÄs žmonÄms ir jų turtui â numatyti kirstinus medžius ir nustatytu terminu iÅ¡duoti leidimÄ jiems kirsti.
Apibendrinant nustatytas bylos aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ daroma iÅ¡vada, kad į bylÄ nepateikta jokių įrodymų, kad Vilniaus miesto savivaldybÄ, 2016 m. spalio 6 d. gavusi praneÅ¡imÄ apie ginÄo teritorijoje grÄsmÄ kelianÄius medžius, ÄmÄsi reikiamų priemonių, jog iki 2017 m. kovo 6 d. įvykio teritorijoje bÅ«tų vykdoma tinkama auganÄių želdinių (taip pat ir lūžusio medžio) priežiÅ«ra, stebima jų bÅ«klÄ. PrieÅ¡ingai, byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad savivaldybÄ veikÄ netinkamai, nesilaikÄ teisÄs aktų.
UAB âFirma VITIâ 2016 m. spalio 6 d. raÅ¡tu kreipÄsi į SavivaldybÄ su praÅ¡ymu nustatyti (duomenys neskelbtini) auganÄių medžių bÅ«klÄ ir nugenÄti pavojų kelianÄias Å¡akas, taÄiau tik 2017 m. vasario 23 d. Vilniaus miesto savivaldybÄs administracijos Miesto Å«kio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus Želdinių poskyris UAB âFirma VITIâ iÅ¡davÄ leidimÄ saugotinų medžių ir krÅ«mų kirtimo, persodinimo ar kitokio paÅ¡alinimo, genÄjimo darbams atlikti.
MinÄtas Leidimas buvo suderintas su aplinkos apsaugos atstovais tik 2017 m. kovo 30 d., genÄtini medžiai, tarp jų ir įvykio metu lūžÄs medis (jo viršūnÄ), buvo pažymÄti po 2017 m. kovo 30 d. MinÄti duomenys sudaro pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad SavivaldybÄ netinkamai vykdÄ jai tenkanÄias pareigas, juo labiau gavusi praneÅ¡imÄ apie grÄsmÄ kelianÄius želdinius nesiÄmÄ aktyvių veiksmų, kuriuos pagal teisÄs aktus privalÄjo atlikti. Teismo vertinimu, atsakovÄs Vilniaus miesto savivaldybÄs procesiniuose dokumentuose iÅ¡dÄstyti argumentai nepatvirtina, jog ji veikÄ taip, kaip pagal nurodytus įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalÄjo veikti.
BÅ«tent tai lÄmÄ Å¾alos atsiradimÄ transporto priemonÄs savininko turtui. AtsakovÄs Vilniaus miesto savivaldybÄs teigimu, nagrinÄjamu atveju turi bÅ«ti atsižvelgiama į CK 6.253 straipsnio nuostatas, kada civilinÄ atsakomybÄ netaikoma arba kada asmuo yra atleidžiamas nuo civilinÄs atsakomybÄs (force majeure aplinkybÄs). TokiÄ pozicijÄ atsakovÄ grindžia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. vasario 27 d. pažyma, kurios duomenimis įvykio dienÄ Vilniuje fiksuotas smarkus vÄjas, kurio greitis siekÄ â nuo 9 iki 11 m/s. Atkreiptinas atsakovÄs dÄmesys, kad Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2009 m. kovo 9 d. nutarime Nr. 241 âDÄl ekstremalių įvykių kriterijų patvirtinimoâ 2.1.1 punkte apibrÄžta, kad labai smarki audra, viesulas, Å¡kvalas bÅ«na tada, kai maksimalus vÄjo greitis siekia nuo 28 iki 32 m/s. NagrinÄjamoje byloje nÄra duomenų, kad medžio lūžimÄ lÄmÄ stichinis meteorologinis reiÅ¡kinys bei atitinkamai nenugalima jÄga (force majeure).
Atsakydamas į SavivaldybÄs argumentÄ , kad transporto priemonÄs valdytojas pats buvo neatsargus, statydamas transporto priemonÄ po medžiais puÄiant stipriam vÄjui, teismas pažymi, nurodo, kad CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog civilinÄ atsakomybÄ netaikoma, taip pat asmuo gali bÅ«ti visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atleistas nuo civilinÄs atsakomybÄs Å¡iais pagrindais: dÄl nenugalimos jÄgos, valstybÄs veiksmų, treÄiojo asmens veiksmų, nukentÄjusio asmens veiksmų ir kt. Visgi, įvertinus Å¡ios bylos duomenis ir nustatytas faktines aplinkybes, nenustatytas nei vienas pagrindas, dÄl kurio Savivaldybei nagrinÄjamu atveju vieÅ¡oji civilinÄ atsakomybÄ galÄtų bÅ«ti netaikoma ar ji galÄtų bÅ«ti iÅ¡ dalies atleista nuo tokios atsakomybÄs. AplinkybÄ, kad 2017 m. kovo 6 d., t. y. tÄ dienÄ , kuomet nuvirto medis ant nukentÄjusiojo automobilio, didžiausias vÄjo greitis buvo 11 m/s, savaime nesudaro pagrindo Savivaldybei netaikyti ar iÅ¡ dalies jÄ atleisti nuo atsakomybÄs. SavivaldybÄs argumentai, kad pats nukentÄjusysis buvo nerÅ«pestingas yra nepagrįsti jokiais įrodymais, o aplinkybių, dÄl kurių bÅ«tų galima konstatuoti, kad transporto priemonÄs valdytojas elgÄsi akivaizdžiai neprotingai pastatydama automobilį aikÅ¡telÄje netoliese medžio, kuris ant automobilio vÄliau užvirto, nenustatyta.
IeÅ¡kovÄs praÅ¡omos priteisti 3 283,00 Eur žalos dydį patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai: iÅ¡vada apie transporto priemonÄs likutinÄ vertÄ, transporto priemonÄs vidutinÄs rinkos vertÄs skaiÄiuoklÄ, praneÅ¡imai dÄl žalos atlyginimo sumokÄjimo, kiti įrodymai. AukÅ¡Äiau iÅ¡vardintos iÅ¡laidos buvo patirtos dÄl transporto priemonÄs apgadinimo, kurių transporto priemonÄs savininkas ir draudimo bendrovÄ nebÅ«tų patyrÄ, jeigu nebÅ«tų buvÄ atsakovÄs Vilniaus miesto savivaldybÄs neteisÄtų veiksmų, todÄl jos atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ Å¾alos sÄ vokÄ .
Å iuo atveju tarp neteisÄto savivaldybÄs neveikimo ir transporto priemonÄs apgadinimu padarytos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei nepateikus jokių pagrįstų argumentų, leidžianÄių abejoti padarytos žalos dydžiu, jos teiginiai dÄl ieÅ¡kovÄs praÅ¡omos atlyginti turtinÄs žalos dydžio atmetami, kaip deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti. Teismas atmeta kaip nepagrįstus treÄiojo suinteresuoto asmens ADB âGjensidigeâ argumentus, kad nagrinÄjamu atveju negalÄjo buvo pareikÅ¡ti alternatyvÅ«s ieÅ¡kinio reikalavimai.
PažymÄtina, kad įstatyme nÄra numatyta galimybÄ reikÅ¡ti alternatyvių ieÅ¡kinio reikalavimų, taÄiau toks ieÅ¡kinio dalyko suformulavimas įstatyme taip pat nÄra draudžiamas. KonkreÄiai dÄl galimybÄs pareikÅ¡ti ieÅ¡kinyje kelis alternatyvaus pobÅ«džio reikalavimus yra pasisakyta kasacinio teismo praktikoje, kurio iÅ¡aiÅ¡kinimai yra privalomi žemesnÄs instancijos teismams. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra pasisakÄs, kad ieÅ¡kovas, atsižvelgdamas į materialinį teisinį reguliavimÄ , teismui pateiktame ieÅ¡kinyje gali nurodyti ir alternatyvius ieÅ¡kinio reikalavimus.
Tokių ieÅ¡kovo reikalavimų esmÄ yra ta, kad vienas ieÅ¡kinio reikalavimas paÅ¡alina kito galimybÄ, taÄiau bet kuriuo iÅ¡ jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginÄijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus. Alternatyvių ieÅ¡kovo reikalavimų nurodymas reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ teisminÄs gynybos, apibrÄžia teisme nagrinÄtino ginÄo ribas tokiu bÅ«du, kad bet kurio iÅ¡ pareikÅ¡tų reikalavimų patenkinimas reikÅ¡tų kilusio ginÄo iÅ¡sprendimÄ iÅ¡ esmÄs. Sprendžiant, kuris iÅ¡ ieÅ¡kinyje alternatyviai pareikÅ¡tų reikalavimų yra tenkintinas, bÅ«tina atsižvelgti į materialinį teisinį reguliavimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. gegužÄs 8 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-169-690/2015).
NagrinÄjamu atveju netenkinus pirminio pareiÅ¡kÄjos reikalavimo, taptų aktualus alternatyvus skundo reikalavimas. Taigi tiek vieno, tiek kito reikalavimo tenkinimas reikÅ¡tų Å¡alių ginÄo iÅ¡sprendimÄ iÅ¡ esmÄs, o tai savo ruožtu reiÅ¡kia, kad toks ieÅ¡kinio dalyko suformulavimas, pagal teismų praktikÄ , yra galimas. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokÄti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.
CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminÄ Ä¯vykdyti piniginÄ prievolÄ praleidÄs skolininkas privalo mokÄti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokÄti yra praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. TodÄl remiantis iÅ¡dÄstytu, iÅ¡ atsakovÄs SavivaldybÄs priteistina pareiÅ¡kÄjai ir 5 procentų dydžio metinÄs palÅ«kanos, skaiÄiuojamos nuo teismo priteistos 3 283,00 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos (2020 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTÄ®) 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisÄ gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . PareiÅ¡kÄjos skundas atsakovÄs UAB âFirma VITIâ atžvilgiu yra atmestas, todÄl Å¡i atsakovÄ turi teisÄ gauti bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ iÅ¡ pralaimÄjusios Å¡alies. AtsakovÄ UAB âfirma VITIâ praÅ¡o priteisti jai iÅ¡ pareiÅ¡kÄjos 1 248,72 Eur iÅ¡laidų byloje dalyvavusio byloje advokato pagalbai apmokÄti.
AtsakovÄ UAB âFirma VITIâ tinkamai pagrindÄ patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų dydį ir apmokÄjimÄ . Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padÄjÄjo, dalyvavusio nagrinÄjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minÄto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padÄjÄjo pagalba, atsižvelgiant į konkreÄios bylos sudÄtingumÄ ir advokato ar advokato padÄjÄjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnÄs, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dÄl užmokesÄio dydžio.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ teisinÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau â ir Rekomendacija) (nauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 8 punkte įtvirtintas pavyzdinis advokato teikiamų teisinių paslaugų sÄ raÅ¡as ir maksimalÅ«s užmokesÄio dydžiai.
Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesÄio už advokato civilinÄse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaiÄiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praÄjusio ketvirÄio vidutinis mÄnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartÄ yra pažymÄjÄs, kad bylinÄjimosi iÅ¡laidų priteisimas iÅ¡ bylÄ pralaimÄjusios Å¡alies padeda užtikrinti Å¡alių teisÄ Ä¯ teisminÄ gynybÄ .
Proceso Å¡alies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisÄ gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ negali bÅ«ti paneigta argumentuojant kitos Å¡alies (pralaimÄjusios Å¡alies) ar subjekto, kuris kreipÄsi dÄl teismo iÅ¡laidų atlyginimo, teisiniu statusu, taÄiau akcentuojama ir tai, kad kiekvienu konkreÄiu atveju teismas turi kompleksiÅ¡kai įvertinti bylÄ laimÄjusios Å¡alies praÅ¡omų atlyginti teismo iÅ¡laidų realumÄ , pagrįstumÄ ir racionalumÄ , nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų paneigta bylinÄjimosi iÅ¡laidų esmÄ ir paskirtis.
Administraciniame procese turi bÅ«ti ieÅ¡koma pusiausvyros, kad bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymas taptų teisÄ Ä¯ teisminÄ gynybÄ užtikrinanÄia, o ne ribojanÄia priemone. Teismas, įvertinÄs atsakovÄs UAB âFirma VITIâ advokato parengtų dokumentų skaiÄių, jų turinį bei apimtis, priteistino įsiskolinimo dydį, taip pat atsižvelgÄs į tai, kad praÅ¡oma atlyginti bylinÄjimosi iÅ¡laidų suma nevirÅ¡ija Rekomendacijoje dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ teisinÄ paslaugÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 įsakymu Nr. 1R-85, dydžių, sprendžia, jog praÅ¡omos atlyginti 1 248,72 iÅ¡laidos yra tinkamai pagrįstos, reikalaujama priteisti iÅ¡laidų suma atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo reikalavimus, todÄl priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kÄjos.
Nustatyta, kad pareiÅ¡kÄja teikdama skundÄ , sumokÄjo 74,00 Eur žyminio mokesÄio. TaÄiau įvertinus tai, kad tokio pobÅ«džio bylose (dÄl žalos atlyginimo) nuo žyminio mokesÄio mokÄjimo pareiÅ¡kÄjai yra atleidžiami pagal ABTÄ® 36 straipsnio 1 dalies 10 punktÄ , remiantis ABTÄ® 38 straipsnio 1 dalies 8 punktu, pareiÅ¡kÄjai grÄ Å¾inamas sumokÄtas 74,00 Eur žyminis mokestis. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86â87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :
SkundÄ atsakovÄs Vilniaus miesto savivaldybÄs atžvilgiu tenkinti. Priteisti pareiÅ¡kÄjai ERGO Insurance SE, veikianÄiai per ERGO Insurance Lietuvos filialÄ (juridinio asmens kodas 302912288), iÅ¡ atsakovÄs Vilniaus miesto savivaldybÄs (juridinio asmens kodas 188710061) 3 283,00 Eur (tris tÅ«kstanÄius du Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tris eurus 00 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos (2020 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.
SkundÄ atsakovÄs uždarosios akcinÄs bendrovÄs âfirma VITIâ atžvilgiu atmesti. Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kÄjos ERGO Insurance SE, veikianÄios per ERGO Insurance Lietuvos filialÄ (juridinio asmens kodas 302912288), atsakovei uždarajai akcinei bendrovei âFirma VITIâ (juridinio asmens kodas 221504240) 1 248,72 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 72 ct) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokÄti. GrÄ Å¾inti pareiÅ¡kÄjai ERGO Insurance SE, veikianÄiai per ERGO Insurance Lietuvos filialÄ (juridinio asmens kodas 302912288) 2020 m. vasario 11 d. sumokÄtÄ 74 Eur (septyniasdeÅ¡imt keturi eurai) žyminį mokestį, iÅ¡aiÅ¡kinant, kad šį mokestį grÄ Å¾ina ValstybinÄ mokesÄių inspekcija, remdamasi Å¡ia nutartimi.
Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . TeisÄja Jolanta VÄgelienÄ