2022-06-08 Nr. AB-15261-4-69-3-00371-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-452-789/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00371-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Q. S. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Q. S. J. skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjo Q. S. J. (toliau – ir pareiškėjas) atstovas advokatas Paulius Vinkleris 2022 m. kovo 23 d. elektroniniu paštu pateikė teismui skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. 22S61014 dalies panaikinimo (teisme registruotas 2022 m. kovo 24 d.).

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes jis paduotas neįgalioto vesti bylą asmens bei atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 7 dalį skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus ginčus, ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo (prašymo, pareiškimo) originalas.

Pareiškėjo atstovas Paulius Vinkleris 2022 m. balandžio 8 d. elektroniniu paštu pateikė teismui skundą, atkreipdamas dėmesį, kad per EPP nėra techninių galimybių pateikti skundą (teisme registruotas 2022 m. balandžio 11 d.).

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi tenkino pareiškėjo atstovo pateiktą atskirąjį skundą, panaikino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 1 d. nutartį bei nustatė terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, be kita ko, pateikti skundą raštu arba naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemiu bei duomenis, pagrindžiančius pareiškėjo atstovavimą.

Pareiškėjo atstovas Paulius Vinkleris 2022 m. balandžio 21 d. elektroniniu paštu pateikė teismui elektroniniu parašu pasirašytą skundą (teisme registruotas 2022 m. balandžio 22 d.) ir raštą „Dėl trūkumų šalinimo“, kuriame, be kita ko, nurodė, kad pridedamas Nacionalinės teismų administracijos laiškas patvirtina, jog per Liteko VEP paskyrą teikiami skundai laikytini pateiktais tinkamai, net jei dokumentas nėra pasirašytas atskirai; pagal Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalį, asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.) arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje; vadovaujantis šia nuostata, jei asmuo (šiuo atveju – advokatas) yra užsiregistravęs teismų informacinėje sistemoje, jo pateiktas skundas naudojantis šia sistema yra laikomas pateiktu tinkamai, identifikavus pasirašantįjį asmenį. Prašė priimti teikiamus dokumentus.

II. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi laikė nepaduotu pareiškėjo atstovo pateiktą atskirąjį skundą (ABTĮ 138 str. 2 d.).

Teismas nurodė, kad pareiškėjas, vykdydamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 15 d. nutartį, 2022 m. balandžio 22 d. elektroniniu paštu pateikė patikslintą skundą, kurį pasirašė elektroninio ryšio priemonėmis, tačiau nesilaikydamas nustatytos tvarkos ir per tris dienas nepateikė patikslinto skundo originalo. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepašalino nutartyje nustatytų trūkumų per teismo nustatytą terminą. Teismas išaiškino, kad priimta nutartis neužkerta kelio kreiptis į teismą iš naujo ištaisius trūkumus.

III. Pareiškėjo atstovas Paulius Vinkleris 2022 m. gegužės 5 d. per EPP pateikė teismui atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 2 d. nutartį ir priimti pareiškėjo skundą nagrinėti iš esmės.

Atskirajame skunde nurodoma, kad skundas ir sutarties išrašai, kurie patvirtina atstovavimo įgaliojimus, yra pasirašyti elektroniniu parašu, kuris tinkamai identifikuoja pasirašantį asmenį, jo tapatybę ir skundą leidžia laikyti originaliu dokumentu. Be to, skundas buvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Dokumento nepriėmimas ir diskriminavimas dėl jo pateikimo būdo negali būti pagrindas atsisakyti jį priimti, nes skundas gali būti siunčiamas ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Todėl teismui elektroniniu paštu pateiktas skundas, pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, gali būti priimtas ir nagrinėjamas ir laikytina, kad teismui pateiktas skundo originalas.

Pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismo pozicija yra išskirtinai formali, teismas neįvertino prieglobsčio prašytojo interesų ir jam tenkančių pasekmių, neatsižvelgė į tai, kad buvo dedamos pastangos tikslinti skundą. Teigiama, kad nebuvo jokių objektyvių kliūčių nagrinėti bylai, taip pat buvo galima identifikuoti skundą pateikusį asmenį. Atsižvelgiant į siekiamo iškelti ginčo esmę, į prieglobsčio prašytojo, kurio judėjimo laisvės yra itin apribotos ir varžančios, interesus, teismo veiksmai nėra proporcinga priemonė, o skundo laikymas nepaduotu yra nepagrįstas ir nepateisinamas. Ekonomiškas apgyvendinimo, judėjimo ribojimo klausimo išnagrinėjimas yra reikšmingas ne tik prieglobsčio prašytojo, bet ir valstybės interesams. Nesant objektyvių ir reikšmingų kliūčių nagrinėti bylą, neturėtų būti sudaromi formalūs trikdžiai priimti ir išnagrinėti skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Kauno apylinkės teismas Kauno rūmų 2022 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria pareiškėjo atskirasis skundas laikytas nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 138 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjo 2022 m. balandžio 8 d. pateiktą atskirąjį skundą laikė nepaduotu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjas, vykdydamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 15 d. nutartį dėl nustatytų trūkumų, 2022 m. balandžio 22 d. pateikė patikslintą skundą, nesilaikydamas nustatytos tvarkos ir per tris dienas nepateikė patikslinto skundo originalo.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą, pareiškimą) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas.

Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014).

Vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad nors teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str.), tačiau ji turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią šiuo konkrečiu atveju įtvirtina ABTĮ.

ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti siunčiamas paštu, išskyrus šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 21 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus ginčus, ir elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo (prašymo, pareiškimo) originalas.

ABTĮ 24 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) numatyta, jog skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir skundo (prašymo, pareiškimo) formą nustato teisingumo ministras. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog kai skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.

Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 5 punktas numato, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – ir Liteko VEP) posistemiu.

Dėl procesinių dokumentų teikimo teismui būdo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Liteko VEP posistemiu, o, procesinį dokumentą teismui pateikus kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (įskaitant atvejus, kai toks dokumentas pasirašytas elektroniniu parašu) arba faksimiliniu laišku, ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas turi būti pateiktas jo originalas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-73-492/2021; 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-515-968/2021 ir kt.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustačius, kad skundas yra paduotas elektroniniu paštu bei nėra pateiktas jo originalas, yra nustatomas terminas skundo trūkumui pašalinti, įpareigojant asmenį pateikti skundą raštu arba naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP posistemiu (žr., pvz., 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-402-520/2017; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-514-552/2017; 2020 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-601-492/2020; 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-515-968/2021; kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo atstovo 2022 m. balandžio 8 d. pateiktas skundas neatitiko ABTĮ 23 straipsnio 7 dalyje numatytų skundo formos ir pateikimo tvarkos reikalavimų, nes skundas buvo pateiktas kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (elektroniniu paštu), pasirašytas saugiu elektroniniu parašu, tačiau ne naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos VEP posistemiu. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas per tris kalendorines dienas turėjo pateikti tinkamai pasirašytą skundo originalą – popierinį variantą arba skaitmeninį variantą per Lietuvos teismų informacinės sistemos VEP posistemį.

Pareiškėjo atstovas, šalindamas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi nustatytus skundo trūkumus, pirmosios instancijos teismui 2022 m. balandžio 21 d. elektroniniu paštu pateiktame rašte „Dėl trūkumų šalinimo“ nurodė, kad jis prideda Nacionalinės teismų administracijos laišką, kuriame nurodoma, kad per Liteko VEP paskyrą teikiami skundai laikytini pateiktais tinkamai, net jei dokumentas nėra pasirašytas atskirai, pagal Teismų įstatymo 371 straipsnio 3 dalį asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje; vadovaujantis šia nuostata, jei asmuo (šiuo atveju – advokatas) yra užsiregistravęs teismų informacinėje sistemoje, jo pateiktas skundas naudojantis šia sistema yra laikomas pateiktu tinkamai, identifikavus pasirašantįjį asmenį.

Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, skundžiama 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi laikydami nepaduotu pareiškėjo atstovo pateiktą patikslintą skundą, konstatavo, kad patikslintas skundas pateiktas nesilaikant nustatytos tvarkos ir per tris dienas nepateiktas patikslinto skundo originalas. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjo atstovo pateiktame rašte „Dėl trūkumų šalinimo“ nurodytos aplinkybės, kad advokato, kuris yra užsiregistravęs teismų informacinėje sistemoje, skundo per Liteko VEP paskyrą pateikimas laikomas tinkamu bei nevertino pareiškėjo atstovo pridėtų duomenų ir rašte nurodytų aplinkybių (pareiškėjo atstovas nurodo, kad skundas buvo pateiktas naudojantis teismų informacine sistema) (b. l. 54, 67–68). Neatlikus šių duomenų ir aplinkybių vertinimo, t. y., ar patikslintas skundas buvo pateiktas naudojantis teismų informacine sistema, negali būti daromos išvados dėl skundo pateikimo būdo tinkamumo ir skundo priimtinumo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjo atstovo pateikto patikslinto skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Sprendžiant patikslinto skundo priėmimo klausimą iš naujo, esant būtinybei, taikytinas trūkumų šalinimo institutas, įpareigojant skundą pateikusį asmenį pateikti jo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (ABTĮ 33 str. 1 d., 24 str. 1 d., 23 str. 7 d., Teismų įstatymo 371 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas yra kompetentingas spręsti skundo priėmimo klausimą, todėl atskirojo skundo reikalavimas priimti nagrinėti pareiškėjo skundą netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Q. S. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 2 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis