3e8aa1ff-7bc2-4b58-9f6d-ee6b0f99a1e4 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-824-614/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31732-2019-7 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens L. L. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-2093-930/2020 pagal pareiÅ¡kėjo antstolio Irmanto Gaidelio pareiÅ¡kimÄ dėl baudos už antstolio patvarkymo nevykdymÄ skyrimo, suinteresuoti asmenys L.

L. ir S. F., iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Antstolis Irmantas Gaidelis kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas skirti suinteresuotam asmeniui L. L.-F. baudÄ už kiekvienÄ uždelstÄ Ä¯vykdyti sprendimÄ dienÄ iÅ¡ieÅ¡kotojo S. F. naudai. Nurodė, kad teismas patvirtino suinteresuotų asmenų L. L. ir S. F. taikos sutartį, kuria nustatyta tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. 2019 m. birželio 28 d. patvarkymu Nr. S-19-8-18183 suinteresuotas asmuo L.

L. buvo įpareigota nedelsiant vykdyti teismo nutartimi patvirtintÄ bendravimo tvarkÄ ir informuoti apie tai antstolių kontorÄ , pateikiant tai patvirtinančius įrodymus. Procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui L. L. buvo įteikti 2019 m. liepos 4 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsniu. L. L. antstolių kontorai telefonu nurodė, kad vaikai nenori bendrauti su suinteresuotu asmeniu S. F.. S. F. informavo, kad su dukra S. nuo vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui matėsi 2019 m. liepos 26 d., su abiem vaikais matėsi 2019 m. liepos 30 d., paskambinti vaikams negali, nors yra padovanojęs telefonÄ .

IÅ¡vadÄ teikianti institucija Vaikų teisių apsaugos skyrius antstolių kontorai nepateikė rekomendacijų dėl vykdomojo dokumento vykdymo, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato raÅ¡te nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo nesant nusikaltimo sudėties. VÅ¡Ä® Vilniaus SOS vaikų kaimas protokolu pateiktos rekomendacijos suinteresuotam asmeniui L. L.. Vykdomasis dokumentas nėra panaikintas, tėvui nėra apribotos teisės matytis su vaikais. PareiÅ¡kimo suraÅ¡ymo dienai suinteresuotas asmuo L.

L. antstolių kontorai nepateikė įrodymų, kad teismo patvirtinta bendravimo tvarka yra vykdoma. Skolininkei nepateikus įpareigojimo įvykdymÄ patvirtinančių įrodymų, antstoliui kyla pareiga imtis veiksmų, nustatytų Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 771 straipsnyje.

2. Suinteresuotas asmuo L. L. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad su pareiÅ¡kimu nesutinka bei praÅ¡o priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodoma, kad suinteresuotas asmuo S. F. nesilaiko nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, atvyksta iÅ¡ anksto nepranešęs, vaikams nepasiruoÅ¡us, atsisako grÄ Å¾inti vaikus nustatytu laiku (yra buvę atvejų, kai dėl tokio suinteresuoto asmens elgesio vaikai nebuvo pristatyti į ugdymo įstaigas, praleido ugdymo užsiėmimus).

Suinteresuotas asmuo S. F. vaikų pasiėmimo metu jų akivaizdoje vartoja necenzÅ«rinius žodžius, grasina, žemina ir tyčiojasi iÅ¡ suinteresuoto asmens L. L., visiÅ¡kai nepaiso vaikų nuomonės ir, jiems nenorint su juo susitikti, pasiima juos prievarta iÅ¡sineÅ¡damas, atplėšdamas nuo suinteresuoto asmens L. L.. Vaikai bijojo eiti į kiemÄ , kad suinteresuotas asmuo S. F. neatvažiuotų ir jų neiÅ¡sivežtų, nenori eiti į mokyklÄ , nes žino, kad antradienį po pamokų atvažiuos ir juos iÅ¡siveÅ¡ tėvas.

Vaikai praÅ¡o suinteresuoto asmens L. L. apginti juos nuo suinteresuoto asmens S. F., neleisti jų iÅ¡sivežti. Suinteresuotas asmuo S. F. apsilankymų metu naudoja psichologinį ir fizinį smurtÄ prieÅ¡ vaikus, grasinimus susidoroti ir fizinį smurtÄ prieÅ¡ suinteresuotÄ asmenį L. L.. Vaikai nenori susitikti su tėvu, bijo jo, nes gÄ sdina vaikus, kad mama turės daug problemų. Vaikams atsisakius važiuoti, jis kviečia policijÄ , taip juos traumuodamas. Suinteresuotas asmuo L. L. ir vaikai jaučia nuolatinę įtampÄ artėjant susitikimų su S. F. laikui, iÅ¡vydę tėvo automobilį vaikai iÅ¡sigÄ sta, bėga slėptis.

Vaikai girdi S. F. netinkamus, neatitinkančius tikrovės pasakojimus apie mamÄ , nuteikinėjimus prieÅ¡ jÄ . IÅ¡ 2019 m. rugsėjo 23 d. VÅ¡Ä® Vilniaus SOS vaikų kaimai psichologės iÅ¡dėstytos nuomonės matyti, kad yra pagrįstų duomenų apie tai, kad tokie agresyvÅ«s suinteresuoto asmens S. F. priežiÅ«ros metodai ir elgesys su vaikais, daro neigiamÄ Ä¯takÄ nepilnamečio vaiko D. F. emocinei ir psichinei bÅ«klei. 2019 m. rugsėjo 5 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo iÅ¡klausytos vaikų nuomonės, nustatytas pirmasis grėsmės vaikams lygis.

Vilniaus miesto apylinkės teisme pradėta nagrinėti baudžiamoji byla Nr. 1-3132-1011/2019, kurioje suinteresuotas asmuo S. F. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį. Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios (2019 m. gegužės 30 d.) suinteresuotam asmeniui L. L. buvo rekomenduota susilaikyti nuo tiesioginių kontaktų su S. F., todėl antstolio perduoti dokumentai, negalėjo bÅ«ti pasiraÅ¡omi. Pateikti į bylÄ vaizdo įraÅ¡ai patvirtina, kad S. F. nesiekia rasti kuo mažiau vaikus psichologiÅ¡kai traumuojančių sprendimų.

Å ie įraÅ¡ai taip pat įrodo, kad 2019 m. liepos 8 d. suinteresuotas asmuo S. F. bendravo su vaikais. Suinteresuotas asmuo S. F. teismo sprendime nurodęs adresÄ korespondencijai gauti, neatsiėmė Å¡iuo adresu siunčiamų dokumentų, kuriais jis buvo informuojamas apie tai, kad vaikai nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. bus iÅ¡vykę atostogauti. Tačiau suinteresuotas asmuo apie vaikų atostogas buvo informuotas ir kitais bÅ«dais. Teigia, jog S. F. antstoliui nurodė melagingas aplinkybes ir apie tai, kad nebendravo su vaikais 2019 m. rugsėjo 3 d. ir 2019 m. rugsėjo 5 d., nes 2019 m. rugsėjo 5 d. jis lankėsi Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje ir dalyvavo pokalbyje su Å¡ios skyriaus specialistais bei bendravo su sÅ«numi ir dukra.

Prasidėjus vaikų ugdymo procesui mokykloje ir vaikų darželyje, suinteresuotas asmuo S. F. kiekvienÄ antradienį ir ketvirtadienį pasiima vaikus kaip numatyta teismo sprendime. Vilniaus miesto apylinkės teisme yra pradėta nagrinėti civilinė byla Nr. e2-26576-869/2019 dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, kurioje 2019 m. spalio 9 d. nutartimi yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta nauja suinteresuoto asmens S. F. bendravimo su vaikais tvarka.

3. Suinteresuotas asmuo S. F. atsiliepimo į antstolio pareiÅ¡kimÄ per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 2019 m. kovo 1 d. davė suinteresuotam asmeniui L. L. pinigų vaikų iÅ¡laikymui, tačiau jai duotos sumos buvo mažai, todėl ji pradėjo riboti jo bendravimÄ su vaikais, nebeleido jų pamatyti, neleidžia bendrauti su vaikais net telefonu, jiems kalbant įsiterpia į pokalbį, manipuliuoja vaikais, sakydami „vaikai, nebijokit“. Vaikai nori matytis su tėvu, D. buvo stresas dėl to, kad su juo nesusitikdavo.

Nurodo, kad 2019 m. vasarÄ su vaikais nesimatė, iÅ¡skyrus 2019 m. birželio 6 d., 2019 m. birželio 26 d. (Vaiko teisių apsaugos skyriuje matėsi su dukra S.) bei kažkada su S. dar porÄ valandų. Suinteresuotas asmuo L. L. nedavė vaikų per atostogas. Nurodė, kad negavo įspėjimo apie L. L. atostogas. L. L. neleido pasveikinti vaiko su gimimo diena, nors tÄ dienÄ S. F. priklausė bendrauti su vaikais. 2019 m. liepos 26 d. L. L. sakė, kad sÅ«nus D. yra stovykloje. 2019 m. liepos 30 d. matėsi su vaikais valandÄ (paėmė vaikus 17 val. ir grÄ Å¾ino 18.30 val.), nes vaikų mama neleido bendrauti daugiau.

Dėl savo atostogų, laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d., L. L. SMS žinute įspėjo prieÅ¡ du mėnesius (2019 m. gegužės 28 d.). Suinteresuotas asmuo L. L. nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 8 d. su vaikais iÅ¡važiuoja į I., todėl S. F. nurodė norintis praleisti su vaikais atostogas nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 7 d., tačiau L. L. neleido. 2019 m. rugsėjo 3 d. suinteresuotas asmuo L. L. sukėlė skandalÄ mokykloje, iÅ¡kvietė direktorių ir policijÄ . 2019 m. rugsėjo 5 d.

S. F. lankėsi Vaiko teisių apsaugos skyriuje, po to matėsi su vaikais. S. F. žino, kad vaikai buvo vasaros stovyklose, tačiau dėl laikotarpių, kuriais vaikai bus stovykloje, jis suinteresuoto asmens L. L. nebuvo įspėtas, tačiau baudų už šiuos laikotarpius skirti neprašo. Nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio S. F. matosi su vaikais, bendravimo tvarkos pažeidimų nėra.

4. IÅ¡vadÄ byloje teikianti institucija - Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad pagal įstatymÄ suinteresuoti asmenys L. L. ir S. F. privalo tiksliai vykdyti įsiteisėjusios teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytus įsipareigojimus. Suinteresuotų asmenų santykiai Å¡iuo metu yra itin įtempti ir konfliktiÅ¡ki. Jei vaikų motina nevykdo teismo nutartimi patvirtintos tėvo bendravimo su vaikais tvarkos ir toks nevykdymas nėra nulemtas objektyvių, nuo motinos valios nepriklausančių aplinkybių, ir (arba) bÅ«tinas vaikų saugumui, ir (arba) sveikatai ginčo momentu užtikrinti, ir (arba) apsaugoti, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog ji pažeidžia nepilnamečių teisę į Å¡eimos ryÅ¡ius ir jų iÅ¡saugojimÄ .

Teismui nusprendus tenkinti antstolio pareiÅ¡kimÄ ir skirti baudÄ , nustatant baudos dydį atsižvelgtina į tai, kad baudÄ suinteresuotas asmuo L. L. turėtų sumokėti iÅ¡ Å¡eimos lėšų ir tai gali turėti įtakos nepilnamečių vaikų kasdienių poreikių tenkinimui. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo antstolio Irmanto Gaidelio pareiÅ¡kimÄ dėl baudos suinteresuotam asmeniui L. L. skyrimo tenkino iÅ¡ dalies ir skyrė suinteresuotam asmeniui L.

L. įspėjimÄ už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo nevykdymÄ . Minėta nutartimi teismas atmetė suinteresuoto asmens L. L. praÅ¡ymÄ dėl baudos suinteresuotam asmeniui S. F. už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis skyrimo.

6. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi patvirtino suinteresuotų asmenų L. L. ir S. F. taikos sutartį, kuria buvo nustatyta tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka.

7. Remdamasis vykdomosios bylos Nr. 0008/19/01072 duomenimis, teismas nustatė, jog antstolis 2019 m. birželio 26 d. patvarkymu Nr. S-19-8-17898 priėmė vykdyti pagal nurodytÄ nutartį iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ . 2019 m. birželio 28 d. patvarkymu Nr. S-19-8-18183 įpareigojo suinteresuotÄ asmenį L. L. atlikti vykdomajame dokumente numatytus veiksmus. Patvarkymas L. L. buvo įteiktas asmeniÅ¡kai 2019 m. liepos 4 d. Antstolio Irmanto Gaidelio 2019 m. rugpjūčio 29 d. akto duomenimis, telefonu susisiekus su suinteresuotu asmeniu L.

L., ji nurodė, kad leidžia suinteresuotam asmeniui S. F. bendrauti su vaikais, tačiau vaikai su juo matytis nenori, yra vaikų teisių ir psichologo iÅ¡vados, kad vaikai jaučiasi nesaugiai, tėvas kelia grėsmę. 2019 m. spalio 22 d. Sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ nutraukti arba atlikti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte konstatuojama, jog suinteresuotas asmuo S. F. su dukra S. nuo vykdomojo dokumento pateikimo dienos matėsi tik 2019 m. liepos 26 d., su abiem vaikais – 2019 m. liepos 30 d.

8. Atsakydamas į suinteresuoto asmens L. L. atstovės argumentÄ dėl antstolio pareigos parengti dokumentÄ dėl sprendimo vykdymo tvarkos, teismas nurodė, kad iÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad 2019 m. liepos 1 d. praneÅ¡imu antstolis Irmantas Gaidelis, remdamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punktu, kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybÄ prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos praÅ¡ydamas pateikti raÅ¡tiÅ¡kas Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir psichologo rekomendacijas dėl tolimesnės teismo nutarties vykdymo eigos.

Vykdomosios bylos duomenimis, rekomendacijos pateiktos nebuvo. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad antstolis siekė gauti vaiko teisių apsaugos institucijos rekomendacijas dėl Å¡alių sutartos bendravimo tvarkos priverstinio vykdymo, tačiau iÅ¡vadÄ teikiančiai institucijai tokių rekomendacijų nepateikus, remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punktu, neturėjo pareigos aptarti sprendimo vykdymo priemonių pobÅ«dį ir jų vykdymo tvarkÄ . Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, antstolio patvarkymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos taip pat nėra privalomas, nes toks patvarkymas suraÅ¡omas ne visais tokio pobÅ«džio sprendimų nevykdymo atvejais.

Nenustačius, kad, antstoliui neįvykdžius Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkte nurodytų veiksmų, bÅ«tų buvę pažeisti geriausi vaikų interesai, patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos nepriėmimas vykdymo procese nelemia iÅ¡vados, kad, CPK 771 straipsnio 1, 6 dalių pagrindu antstoliui suraÅ¡ius Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktÄ ir perdavus jį antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, visas vykdymo procesas yra neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019).

9. Atsižvelgdamas į tai, kad nei pareiÅ¡kime, nei sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo akte pažeidimai, susiję su suinteresuoto asmens S. F. bendravimo su vaikais telefonu ir internetinių programų pagalba galimybes, nenurodyti, teismas aplinkybių, susijusių su suinteresuoto asmens L. L. veiksmais ar neveikimu užtikrinant S. F. bendravimÄ su vaikais nurodytomis ryÅ¡io priemonėmis, netyrė, vertino tik aplinkybes, susijusias su bendravimo tvarkos punktais, numatančiais bendravimÄ darbo dienomis ir savaitgaliais.

Teismas taip pat nevertino į bylÄ pateiktų įrodymų, nesusijusių su antstolio pareiÅ¡kime nurodytomis bendravimo dienomis, laikotarpiais. Be to, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo S. F. pripažino, kad bendravo su vaikais 2019 m. rugsėjo mėn, bendravimo tvarkos pažeidimų Å¡iuo laikotarpiu nebuvo ir į tai, kad S. F. neturi pretenzijų dėl teismo nutarties nevykdymo laikotarpiais, kuomet vaikai buvo stovykloje (nuo 2019-06-27 iki 2019-07-09 ir nuo 2019-07-23 iki 2019-07-30), pasisakė tik dėl suinteresuoto asmens S. F. bendravimo su vaikais laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2019 m. rugpjūčio 29 d. imtinai.

Pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad bendravimas šiuo laikotarpiu antstolio nurodytomis dienomis nevyko, todėl būtina išsiaiškinti ar jis nevyko dėl objektyvių, nuo suinteresuoto asmens L. L. nepriklausančių priežasčių.

10. IÅ¡ S. F. pateiktos susiraÅ¡inėjimo medžiagos teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo ne visada įspėdavo L. L. apie ketinimÄ bendrauti su vaikais prieÅ¡ 24 val., tačiau apie bendravimÄ 2019 m. rugpjūčio 6 d. ir 2019 m. rugpjūčio 23 d. L. L. įspėta buvo. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad Å¡alių sutartoje bendravimo tvarkoje nebuvo detalizuota kokiu bÅ«du suinteresuotas asmuo S. F. turi įspėti suinteresuotÄ asmenį L. L. apie bendravimÄ su vaikais, todėl sprendė, kad toks įspėjimas galėjo bÅ«ti ir žodinis.

Teismas sprendė, kad suinteresuotas asmuo L. L. nepagrindė aplinkybės, kad nebuvo įspėjama apie suinteresuoto asmens S. F. ketinimus bendrauti su vaikais, nes nei vienoje trumpojoje žinutėje nenurodė, kad suinteresuotas asmuo S. F. negali bendrauti su vaikais dėl to, kad jos apie tokius ketinimus neįspėjo. Priešingai, kai kuriose jų nurodomos visiškai su nustatyta bendravimo tvarka nesusijusios priežastys, dėl kurių pačios L. L. nuožiūra tėvui nebuvo leidžiama bendrauti su vaikais.

11. Teismas nustatė, kad bendravimo tvarkoje yra numatyta pareiga ne įspėti, o susitarti dėl atostogų bei jų trukmės, tačiau duomenų apie tokį susitarimÄ Å¡alys nepateikė. Bendravimo tvarkoje nebuvo nustatyta suinteresuoto asmens teisė nevykdyti bendravimo tvarkos jos atostogų su vaikais laikotarpiu, todėl teismas konstatavo, kad neužtikrindama suinteresuoto asmens S. F. bendravimo su vaikais laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. iki 2019 m. rugpjūčio 24 d., L. L. pažeidė teismo nutartimi patvirtintÄ bendravimo tvarkÄ ir tokiu bÅ«du nevykdė teismo procesinio sprendimo.

12. Teismas įvertinęs pateiktÄ SOS Vaikų kaimai Lietuvoje psichologės praneÅ¡imÄ , kuriame nurodyta, kad įvyko 5 konsultacijos su D., kurių metu pastebėta, kad per paskutines dvi konsultacijas vaikas atrodė labiau nuliÅ«dęs, uždaresnis, mažiau linkęs pasakoti, kalbėtis, vaikas jaučia didelį nerimÄ , nestabilumÄ , nesaugumÄ , galimai emocinį apleistumÄ dėl susidariusios situacijos, sprendė, kad Å¡is įrodymas nėra pakankamas spręsti, kad nurodyta vaiko psichologinė bÅ«klė atsirado dėl tėvo baimės, o ne dėl pvz. negalėjimo su juo bendrauti, tėvų konfliktų dėl bendravimo tvarkos. Juolab Å¡is įrodymas nepatvirtina jokių reikÅ¡mingų aplinkybių, susijusių su Å¡alių dukra.

13. Atsakydamas į suinteresuoto asmens L. L. argumentus, kad suinteresuotas asmuo turi teisę bendrauti su vaikais atsižvelgdamas į vaikų poreikius, vystymÄ si bei interesus, teismas nurodė, kad suinteresuotam asmeniui L. L. vienasmeniÅ¡kai nėra suteikta teisė spręsti ar vaikų bendravimas su tėvu atitinka vaikų poreikius, vystymÄ si bei interesus ir kad jos subjektyvus supratimas apie juos negali sudaryti pagrindo nevykdyti teismo procesinio sprendimo. Pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo L. L. vaikų bendravimo su tėvu galimybių neužtikrino iÅ¡ esmės dėl vaikų iÅ¡reikÅ¡to nenoro su juo bendrauti, tačiau vaiko nenoro bendrauti su vienu iÅ¡ tėvų negalima tapatinti su vaiko interesais.

14. Ä®vertinęs 2019 m. rugsėjo 9 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketas, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra pakankami įrodymų, patvirtinančių, kad bendravimas nevyko dėl vaikų psichologinės bÅ«klės ar nenoro bendrauti su tėvu. Vaikų psichologinė bÅ«klė galėjo bÅ«ti sukelta pačios suinteresuoto asmens L. L., kadangi 2019 m. rugsėjo 9 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketose nurodoma, kad suinteresuotas asmuo L. L. nuteikinėja vaikus prieÅ¡ tėvÄ , sako, kad jo bijo, kad jo reikia bijoti, teigia, kad vaikams nereikia važiuoti su tėvu.

15. Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir raÅ¡ytinius įrodymus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad suinteresuotas asmuo L. L. neįrodė objektyvių ir pateisinamų priežasčių, dėl kurių dalyje iÅ¡ antstolio pareiÅ¡kime nurodytų atvejų nevykdė teismo procesinio sprendimo dėl suinteresuoto asmens S. F. bendravimo su vaikais tvarkos. IÅ¡ suinteresuoto asmens L. L. paaiÅ¡kinimų, į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatė, kad suinteresuotas asmuo L. L. ėmėsi priemonių spręsti susiklosčiusiÄ vaikų nebendravimo su tėvu situacijÄ , dar iki pareiÅ¡kėjo kreipimosi į teismÄ dėl baudos jai skyrimo dienos, kreipdamasi į vaikų psichologÄ , taip pat į teismÄ dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

Suinteresuotas asmuo S. F. teismo posėdžio metu patvirtino, kad Å¡iuo metu bendravimas su vaikais vyksta be pažeidimų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pasitvirtino ne visi antstolio pareiÅ¡kime dėl baudos skyrimo nurodyti teismo procesinio sprendimo nevykdymo faktai, kad teismo procesinio sprendimo dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo nevykdymas konstatuotas pirmÄ kartÄ , į tai, kad suinteresuotas asmuo L. L. augina du nepilnamečius vaikus, todėl piniginės baudos skyrimas gali neigiamai atsiliepti jų poreikių tenkinimui, skyrė L.

L. įspėjimÄ .

16. Teismas atmetė suinteresuoto asmens L. L. praÅ¡ymÄ dėl baudos už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis skyrimo, motyvuodamas tuo, kad įrodymų pateikimas į bylÄ teismo posėdžio metu bylos nagrinėjimo neužvilkino. Teismas suinteresuoto asmens L. L. atstovės praÅ¡ymÄ skirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesu neužtikrinant, kad su uždarame teismo posėdyje nagrinėjamos bylos medžiaga nesusipažintų vertėjas, atmetė kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad CPK 42 straipsnio 1 dalis numato dalyvaujančio byloje asmens teisę teikti įrodymus, o CPK 113 straipsnio 3 dalyje nustatytas įpareigojimas procesinius dokumentus ir jų priedus teismui teikti valstybine kalba.

Nors suinteresuoto asmens L. L. atstovė teismo posėdžio metu teigė, kad iÅ¡ suinteresuoto asmens S. F. pateiktų įrodymų matyti, kad jis valstybinę kalbÄ moka, tai neriboja jo teisės naudotis vertėjo pagalba. Galėjimas kalbėti, raÅ¡yti ir suprasti buitinę kalbÄ nereiÅ¡kia, kad asmuo kalbÄ moka tokiu lygiu, kad gebėtų Å¡ia kalba komunikuoti teisiniais klausimais. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 17. Suinteresuotas asmuo L. L. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 17.1. Nurodė, kad apie atostogas suinteresuotas asmuo S. F. buvo informuotas siunčiant jam praneÅ¡imÄ registruota paÅ¡to siunta, be to, apie tai jam pranešė patys vaikai, todėl teismo iÅ¡vada, kad neužtikrindama suinteresuoto asmens S. F. bendravimo su vaikais laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. iki 2019 m. rugpjūčio 24 d., L. L. pažeidė teismo nutartimi patvirtintÄ bendravimo tvarkÄ ir tokiu bÅ«du nevykdė teismo procesinio sprendimo, yra neteisinga ir prieÅ¡taraujanti bylos faktinėms aplinkybėms. 17.2.

Apeliantė nesutinka su teismo teiginiais, kad psichologės praneÅ¡imas, kuriame nurodyta, kad vaikas jaučia didelį nerimÄ , nestabilumÄ , nesaugumÄ , galimai emocinį apleistumÄ dėl susidariusios situacijos, nėra pakankamas spręsti, kad nurodyta vaiko psichologinė bÅ«klė atsirado dėl tėvo baimės. Teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra pakankami įrodymų, patvirtinančių, kad bendravimas nevyko dėl vaikų psichologinės bÅ«klės ar nenoro bendrauti su tėvu, kad tokia vaikų psichologinė bÅ«klė galėjo bÅ«ti sukelta pačios suinteresuoto asmens L.

L., nes 2019 m. rugsėjo 9 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketose nurodoma, kad L. L. nuteikinėja vaikus prieÅ¡ tėvÄ , sako, kad jo bijo, kad jo reikia bijoti, teigia, kad vaikams nereikia važiuoti su tėvu. Nurodė, kad teismas nevertino pateikto 2019 m. birželio 21 d. Atvejo vadybos posėdžio protokolo, kuris patvirtina vaikų neigiamos emocinės bÅ«klės ir visos socialinės aplinkos egzistavimÄ . Teismas dokumentus vertino atsainiai, jų nesugretinęs su kitais Å¡ioje byloje dokumentais, kurie patvirtina faktines aplinkybes, kad vaikų nerimas ir bauginimas vyksta iÅ¡ suinteresuoto asmens S. F. pusės, kuris ilgainiui L.

L. suformavo baimę dėl vaikų saugumo ir siekį kiek įmanoma, kol bus rasti sprendimai ir suvaldytas psichologinis bendravimas tarp Å¡alių, apsaugoti vaikus dėl žalingų pasekmių kilimo (vaikų interesų užtikrinimas), o ne kliudyti bendrauti jiems su jų tėvu, kas ir buvo teisme suinteresuoto asmens L. L. patvirtinta, kad gauta psichologinė ir kita pagalba sudaro sÄ lygas bendrauti vaikams su jų tėvu. 17.3. Teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad suinteresuotas asmuo L. L. neįrodė objektyvių ir pateisinamų priežasčių, dėl kurių dalyje iÅ¡ antstolio pareiÅ¡kime nurodytų atvejų nevykdė teismo procesinio sprendimo dėl suinteresuoto asmens S. F. bendravimo su vaikais tvarkos. 17.4.

Nurodė, kad siekiant užtikrinti tinkamÄ nutarties dėl vaikų bendravimo tvarkos, kuria nustatyta bendravimo su nepilnamečiais tvarka, vykdymÄ , antstolis kartu su vaikų teisių apsaugos specialistais turėjo ne tik aptarti susidariusiÄ situacijÄ , bet ir priimti atitinkamÄ sprendimÄ , kuris turėtų bÅ«ti įformintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkte numatytu antstolio patvarkymu dėl sprendimo vykdymo tvarkos, su kuriuo bÅ«tų supažindintos abi proceso Å¡alys bei vaikų teisių apsaugos specialistai.

Tačiau Å¡ioje byloje buvo konstatuota, kad Å¡ių veiksmų antstolis neatliko. 17.5. Nurodė, kad nagrinėjant civilinę bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, teismui nebuvo pagarsintas ir patvirtintas atsiliepime nurodytas praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, todėl praÅ¡o iÅ¡ teismo nutarties motyvuojamosios dalies paÅ¡alinti arba patikslinti teismo nustatytÄ aplinkybę, kad suinteresuotas asmuo L. L. pateikė praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo.

18. Suinteresuotas asmuo S. F. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , kuriuo prašė atskirojo skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos nutartį nepakeistÄ . Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 18.1. Pati L. L. pripažįsta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. iki 2019 m. rugpjūčio 24 d. nedavė vaikų, tuo pažeisdama teismo nutartimi nustatytÄ bendravimo su vaikais tvarkÄ bei tokiu bÅ«du nevykdė teismo procesinio sprendimo. Todėl ginčo dėl teismo nutartimi patvirtintos bendravimo su vaikais tvarkos pažeidimo Å¡ioje byloje nėra. 18.2.

Teismas tinkamai įvertino SOS Vaikų kaimai Lietuvoje psichologės praneÅ¡imÄ , kuriame buvo fiksuota sÅ«naus D. bÅ«sena (liÅ«dnas, nusiminęs), tačiau Å¡i bÅ«sena niekaip nebuvo susieta su tėvo asmeniu. 18.3. Teismui pateikta Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. rugsėjo 9 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa Nr.2702 patvirtina, kad L. L. trukdo tėvo bendravimui su vaikais.

Anketoje yra užfiksuota, kad pati L. L. atsisako bendradarbiauti su tarnyba, kad jį daro neigiamÄ poveikį vaikams, nuteikinėja juos prieÅ¡ tėvÄ , veikdama psichologiÅ¡kai, gÄ sdindama nuolatiniais neleistinais priminimais, kad jie nebijotų. 18.4. Teismas teisingai nustatė, kad L. L. nevykdo teismo nutartimi patvirtintos tėvo bendravimo su vaikais tvarkos ir toks nevykdymas nėra nulemtas objektyvių, nuo motinos valios nepriklausančių aplinkybių, ir (arba) bÅ«tinas vaikų saugumui, ir (arba) sveikatai ginčo metu užtikrinti, ir (arba) apsaugoti, ir pagrįstai paskyrė įspėjimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atskirasis skundas netenkintinas.

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

20. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

21. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė įspėjimÄ suinteresuotam asmeniui L. L. už teismo nutarties nevykdymÄ .

22. CK 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigÄ auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimÄ ir vystymÄ , privalo rÅ«pintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

23. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. BÅ«tent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbÄ gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaikÄ , galės bÅ«ti geranoriÅ¡kai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

24. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigÄ bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, bÅ«ti auklėjamas ir aprÅ«pinamas savo tėvų Å¡eimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Å i įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į Å¡eimos ryÅ¡ius yra pamatinė, nes visapusiÅ¡ka ir darni vaiko raida galima tik augant Å¡eimoje, jaučiant meilę ir supratimÄ (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

25. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobÅ«džio tėvų teisė, kuriÄ Ä¯gyvendinti galima, kai kitas iÅ¡ tėvų nekliudo Å¡iam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Å ios teisės įgyvendinimas reiÅ¡kia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymÄ . Å i tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi bÅ«ti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

26. Kasacinio teismo taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiÅ¡kia tinkamÄ vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimÄ . Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiÅ¡kia, kad bendraujama bus tokiais bÅ«dais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo bÅ«dÄ , įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iÅ¡ tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iÅ¡ jų elgesio, vaiko patirties, iÅ¡gyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vienÄ ar kitÄ norÄ lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikÅ¡mę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

27. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7448-1050/2019 patvirtino suinteresuotų asmenų L. L. ir S. F. taikos sutartį, kuria buvo nustatyta tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka.

28. Apeliantė nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad neužtikrindama suinteresuoto asmens S. F. (S. F.) bendravimo su vaikais laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. iki 2019 m. rugpjūčio 24 d., L. L. pažeidė teismo nutartimi patvirtintÄ bendravimo tvarkÄ , nes apie atostogas suinteresuotas asmuo S. F. buvo tinkamai informuotas siunčiant jam praneÅ¡imÄ registruota paÅ¡to siunta, be to, apie atostogas jį informavo ir patys vaikai. Su Å¡iais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, Å¡alių pasiraÅ¡ytos taikos sutarties 4.10 punkte yra numatyta Å¡alių pareiga ne informuoti, bet susitarti dėl atostogų bei jų trukmės. Duomenų apie tokio susitarimo pasiekimÄ Ä¯ bylÄ nepateikta.

Taip pat apeliantė nepateikė ir jokių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų matyti, kad ji bandė tokį susitarimÄ pasiekti, tačiau to padaryti nepavyko dėl suinteresuoto asmens S. F. nenoro tartis. Ä®vertinęs tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad neužtikrindama suinteresuoto asmens S. F. bendravimo su vaikais laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. iki 2019 m. rugpjūčio 24 d., L. L. pažeidė teismo nutartimi patvirtintÄ bendravimo tvarkÄ ir tokiu bÅ«du nevykdė teismo procesinio sprendimo.

29. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad teismas dokumentus vertino atsainiai, jų nesugretinęs su kitais Å¡ioje byloje dokumentais, kurie patvirtina faktines aplinkybes, kad vaikų nerimas ir bauginimas vyksta iÅ¡ suinteresuoto asmens S. F. pusės, todėl padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad suinteresuotas asmuo L. L. neįrodė objektyvių ir pateisinamų priežasčių, dėl kurių dalyje iÅ¡ antstolio pareiÅ¡kime nurodytų atvejų nevykdė teismo procesinio sprendimo dėl suinteresuoto asmens S. F. bendravimo su vaikais tvarkos.

30. Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 11 d. iki 2019 m. liepos 14 d. apeliantė neleido suinteresuotam asmeniui S. F. bendrauti su vaikais, kadangi jų bÅ«klė buvo kritinė, jie bijojo tėvo. Å iÄ aplinkybę apeliantė grindė į bylÄ pateiktu SOS Vaikų kaimas Lietuvoje psichologės praneÅ¡imu, todėl pirmosios instancijos teismas šį praneÅ¡imÄ ir vertino. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su SOS Vaikų kaimas Lietuvoje psichologės praneÅ¡imu, pritaria pirmosios instancijos iÅ¡vadai, kad Å¡is įrodymas nėra pakankamas spręsti, kad jame apibÅ«dinta vaiko psichologinė bÅ«sena atsirado dėl to, kad vaikas bijo tėvo, o ne dėl kitų priežasčių.

Kad bendravimas nevyko dėl vaikų psichologinės būklės ar nenoro bendrauti su tėvu nepatvirtina ir teismui pateiktos 2019 m. rugsėjo 9 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos, kurių duomenimis nustatyta, kad abiems vaikams patinka būti su tėčiu, jie jo pasiilgsta ir nori su juo bendrauti. Teismui pateiktas 2019 m. birželio 21 d. Atvejo vadybos posėdžio protokolas, taip pat nepatvirtina vaikų nenoro bendrauti su tėvu ar netinkamo tėvo elgesio vaikų atžvilgiu, nes šiame posėdyje vaikai išklausyti nebuvo, o visos specialistų rekomendacijos buvo duotos išklausius tik vienos apeliantės. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad suinteresuotas asmuo L.

L. neįrodė objektyvių ir pateisinamų priežasčių, dėl kurių dalyje iš antstolio pareiškime nurodytų atvejų nevykdė teismo procesinio sprendimo dėl suinteresuoto asmens S. F. bendravimo su vaikais tvarkos.

31. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkte numatytas antstolio patvarkymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pagal kasacinio teismo praktikÄ suraÅ¡omas ne visais tokio pobÅ«džio sprendimų nevykdymo atvejais. Nenustačius, kad, antstoliui neįvykdžius Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 punkte nurodytų veiksmų, bÅ«tų buvę pažeisti geriausi vaikų interesai, patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos nepriėmimas vykdymo procese nelemia iÅ¡vados, kad, CPK 771 straipsnio 1, 6 dalių pagrindu antstoliui suraÅ¡ius Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktÄ ir perdavus jį antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, visas vykdymo procesas yra neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019). 32.

Apeliantės praÅ¡ymas iÅ¡ teismo nutarties motyvuojamosios dalies paÅ¡alinti arba patikslinti teismo nustatytÄ aplinkybę dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo netenkinimo, nes praÅ¡ymÄ priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliantė nurodė teismui teiktame atsiliepime į antstolio pareiÅ¡kimÄ dėl baudos jai skyrimo, o teismo posėdžio metu savo praÅ¡ymo neatsisakė, todėl teismas, priimdamas nutartį, privalėjo dėl jo pasisakyti.

33. Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus dokumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir iÅ¡vadomis, todėl iÅ¡samiau teismo motyvų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundÄ , gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

34. Vadovaudamasis iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , kurio atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a: AtskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Eglė Surgailienė