3e8a7510-1837-4e4d-b267-e6cd19393f7e · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-2817-867/2019 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-00204-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1; 3.4.5.15.1 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2019 m. vasario 14 d. Gargždai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų teisėja Inga Sakalauskaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡sprendė pareiÅ¡kėjų K. P., N. P., A. J., V. U., V. U., D. N., A. N., D. Ž., R. V. Ž., A. P., J. P. pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Bruzdeilyno valdos“, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, priėmimo klausimÄ .

Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjai teismui pateikė pareiÅ¡kimÄ , kuriuo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad inžinerinis įrenginys – vandens siurblys, inžineriniai įrenginiai – vandentiekio bei buitinių nuotekų bei jų valymo tinklai bei infrastruktÅ«ros objektas – keliai, esantys bendrijos „Bruzdeilyno valdos“ administruojamoje teritorijoje, esančioje Bruzdeilyno kaime, Kretingalės seniÅ«nijoje, Klaipėdos rajone yra pareiÅ¡kėjų bendroji dalinė nuosavybė.

PareiÅ¡kimÄ atsisakytina priimti, kadangi jis nenagrinėtinas teisme. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti tam tikrÄ juridinį faktÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

Bylų dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimÄ reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Taigi, civilinio proceso teisena dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo turi specialiÄ paskirtį ir gali bÅ«ti naudojama tik esant tam tikroms įstatyminėms prielaidoms.

Pagal CPK 444, 445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. nuo jų priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Å ios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nepriklauso teismo kompetencijai. Teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ tik jeigu pareiÅ¡kėjas neturi jį patvirtinančių dokumentų ir negali jų gauti kitokia tvarka.

Jeigu yra dokumentai, patvirtinantys tÄ faktÄ , arba juos galima gauti ar prarastus atkurti kita tvarka, teismas turi atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (nenagrinėtinas teisme), o priėmęs bylÄ nagrinėti, teismas turi jÄ nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. PareiÅ¡kėjai nurodo, kad preliminariomis pirkimo - pardavimo sutartimis buvo susitarta nupirkti ir žemės sklypo komunikacijas, bendro naudojimo objektus: lauko inžinerinius tinklus, kelius, pravažiavimus, bendrojo naudojimo teritorijÄ , kuri yra įskaičiuota į sklypo kainÄ .

Nurodo, kad 2007 m. balandžio 4 d. Klaipėdos rajono savivaldybė UAB „Bruzdelynas“ iÅ¡davė statybos leidimÄ statyti infrastruktÅ«rÄ , tačiau Å¡i infrastruktÅ«ra teisiÅ¡kai nebuvo perleista nei prieÅ¡ UAB „Bruzdelynas“ bankroto procedÅ«rÄ , nei jos metu, o „pagal nutylėjimÄ â€œ perduota administruoti bendrijai „Bruzdeilyno valdos“. Nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamÄ jį daiktÄ suformuoti (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalis).

Ä®statymų nuostatos aiÅ¡kiai ir konkrečiai numato nekilnojamųjų daiktų suformavimo ir įregistravimo procedÅ«ras. CK 4.253 straipsnio 1 dalis nustato, kad registruojami daiktai – nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimÄ nustato teisės aktai. Asmuo, norintis įregistruoti daiktÄ , teisių į jį suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus, vieÅ¡o registro tvarkytojui paduoda nustatytos formos praÅ¡ymÄ (CK 4.256 straipsnio 1 dalis).

PraÅ¡ymÄ Ä¯registruoti daiktus, teisių į juos suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus nagrinėja ir sprendimus priima vieÅ¡o registro tvarkytojas. Kai praÅ¡ymas iÅ¡nagrinėjamas, gali bÅ«ti priimamas sprendimas praÅ¡ymÄ tenkinti – įregistruoti daiktus, teisių į juos suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus – arba praÅ¡ymÄ atmesti – atsisakyti įregistruoti daiktus, teisių į juos suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus (CK 4.257 straipsnio 1 dalis).

Ä®registravimÄ ar atsisakymÄ Ä¯registruoti daiktus, teisių į juos suvaržymus, daiktines teises ir juridinius faktus suinteresuoti asmenys gali įstatymų nustatyta tvarka apskųsti teismui (CK 4.258 straipsnis). Å iuo atveju iÅ¡ prie pareiÅ¡kimo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nėra aiÅ¡ku, ar Å¡ie inžineriniai įrenginiai ir objektai yra baigti formuoti, ar yra nustatyti jų kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamuosius daiktus suformuoti.

Atkreiptinas pareiÅ¡kėjų dėmesys į tai, kad tiek reiÅ¡kiant pareiÅ¡kimÄ , tiek ir reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį turi bÅ«ti pareikÅ¡ti aiÅ¡kÅ«s ir konkretÅ«s reikalavimai, kurių pagrindu bÅ«tų galima priimti sprendimÄ . Nagrinėjamu atveju teismui prie pareiÅ¡kimo ar ieÅ¡kinio turėtų bÅ«ti pateikta Nekilnojamojo turto objekto inžinerinių tinklų kadastro ir registro dokumentų byla, nes nesant suformuotiems nekilnojamiems daiktams ir jų neįregistravus, nėra galimybės iÅ¡spręsti pareikÅ¡tų reikalavimų, todėl pareiÅ¡kėjai turėtų visų pirma įregistruoti nekilnojamus daiktus nekilnojamojo turto registre, kad juos bÅ«tų galima identifikuoti ir tik po to, jeigu Valstybės įmonė Registrų centras atsisakys įregistruoti daiktines teises į nekilnojamus daiktus pareiÅ¡kėjų vardu kreiptis į teismÄ .

Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai su analogiÅ¡kais reikalavimais į teismÄ kreipiasi jau ne pirmÄ kartÄ . Klaipėdos apylinkės Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-9080-1025/2018 jau buvo atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, pareiÅ¡kėjams grÄ Å¾intas jį padavusiems asmenims, siÅ«lant pareiÅ¡kėjams kreiptis į valstybės įmonę Registrų centrÄ dėl daiktinės teisės įregistravimo.

Klaipėdos apygardos teisme iÅ¡nagrinėjus atskirÄ jį skundÄ 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1399-777/2018 nutarta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis taip pat nustatyta, kad 2018 m. liepos 24 d. teisme buvo gautas ieÅ¡kinys dėl buitinių, lietaus nuotekų ir vandentiekio inžinerinių tinklų, esančių Bruzdeilyno kaime, Klaipėdos rajone, pripažinimo bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau 2018 m. rugsėjo 20 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10109-1025/2018 ieÅ¡kinys, per teismo nustatytÄ terminÄ nepaÅ¡alinus ieÅ¡kinio trÅ«kumų, laikytas nepaduotu ir grÄ Å¾intas ieÅ¡kovams.

IÅ¡ teismui 2018 m. liepos 24 d. pateikto ieÅ¡kinio turinio darytina iÅ¡vada, kad Å¡alys ne tik kad nesutaria dėl įteisinimo procedÅ«rų su kitais bendrasavininkiais, bet net ir nebandė savo iniciatyva ikiteismine tvarka įsiteisinti buitinių, lietaus nuotekų ir vandentiekio inžinerinių tinklų savo sklypuose, nes visa tai pareikalautų didelių finansinių iÅ¡laidų ir administracinių procedÅ«rų inicijavimo. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas CPK normas, reglamentuojančias juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymÄ bei formuodamas vieningÄ teismų praktikÄ taikant minėtÄ institutÄ yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai iÅ¡kyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi bÅ«ti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į turtÄ ir koks Å¡ios teisės turinys – juridinis faktas negali bÅ«ti nustatinėjamas, tokie klausimai turi bÅ«ti sprendžiami ieÅ¡kinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008, taip pat žr.

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinė byloje Nr. 2S-1143-622/2009). Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, pateiktus bei teismo nustatytus duomenis bylojančius, jog pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo negali bÅ«ti nagrinėjamas CPK V dalies XXVI skyriaus (ypatingosios teisenos) tvarka, vadovaujantis CPK 443 straipsnio 1 dalimi, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiÅ¡kimÄ atsisakytina priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme ypatingosios teisenos tvarka.

PasiÅ«lyti pareiÅ¡kėjams dėl daiktinės teisės įregistravimo klausimÄ spręsti ikiteismine tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu). Teismo vertinimu pareiÅ¡kėjai teikdami analogiÅ¡kus praÅ¡ymus ir nepaÅ¡alindami teismo nutartyse nurodytų trÅ«kumų galimai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, o teismui nustačius, kad yra piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį gali bÅ«ti skiriama bauda iki 5 000,00 Eur. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prie pareiÅ¡kimo yra pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kad sumokėtas 37,00 Eur žyminis mokestis sumokėtas 2018 m. birželio mėnesį, kuris jau yra grÄ Å¾intas teismo nutartimi civilinėje byloje e2YT-9080-1025/2018, todėl atsisakius priimti pareiÅ¡kimÄ klausimas dėl žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo nespręstinas.

PareiÅ¡kėjams nesant galimybės savarankiÅ¡kai pateikti ieÅ¡kinio (praÅ¡ymo) CPK nustatyta tvarka, pareiÅ¡kėjai, esant teisiniam pagrindui, gali pasinaudoti valstybės teikiama teisine pagalba, ginant savo interesus, dėl kurios suteikimo gali kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ arba kreiptis į advokatų kontoras ar advokatų padėjėjus, kad jiems bÅ«tų suteikta tinkama teisinė pagalba rengiant procesinius dokumentus ir juos teikiant teismui. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 290 straipsniu, 291 straipsniu, teismas, n u t a r i a : atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Nutarties patvirtintÄ kopijÄ iÅ¡siųsti pareiÅ¡kėjams. Nutartis gali bÅ«ti skundžiama per septynias kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mus. Teisėja Inga Sakalauskaitė