3e89c1f7-46d0-490a-bcae-d6736f0f6d5e · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-4396-621/2019 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00377-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1.; 55.1.3. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 19 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Žanas Kubeckas, sekretoriaujant Palmirai BerberauÅ¡ienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. J. (dalyvavimas užtikrintas per vaizdo konferencijÄ ), nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

J. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. J. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus su skundu (1-2 b. l.) ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Atsakovas, Å iaulių TI), 3000 Eur neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Å iaulių TI laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2017-03-22 ir nuo 2018-05-05 iki 2018-05-15 buvo laikomas kamerose Nr. 94 ir 63.

Ä® minėtas kameras pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas atsižvelgiant į neraÅ¡ytas taisykles, galiojančias tarp nuteistųjų, pagal kurias nuteistieji skirstomi į „kastas“. PareiÅ¡kėjas priklauso žemiausiai „kastai“, todėl nuteistųjų ir prižiÅ«rėtojų buvo vadinamas „gaidžiu“. Atvykus iÅ¡ areÅ¡tinės į Å iaulių TI, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigÅ«nas, prieÅ¡ paskirdamas į kamerÄ , paklausė pareiÅ¡kėjo ar jis yra „nuskriaustasis“ ir ar gali bÅ«ti kameroje su visais asmenimis.

PareiÅ¡kėjas pasakė, kad yra nuskriaustasis. Maistas nuteistiesiems dalinamas iÅ¡ atskirų indų, priklausomai nuo „kastos“, kuriai yra priskiriamas. PareiÅ¡kėjas pateikė papildomus paaiÅ¡kinimus, kuriuose detalizavo skunde nurodytas aplinkybes (b. l. 10, 26). Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas prašė skundÄ tenkinti ir papildomai paaiÅ¡kino, kad į vadinamas „kastas“ suimtuosius ir nuteistuosius priskiria patys suimtieji ir nuteistieji, bet ne pareigÅ«nai. PareiÅ¡kėjas pats pasakė pareigÅ«nui, kuriai kastai jis priklauso.

Jei nebÅ«tų pasakęs, pareigÅ«nas sužinotų iÅ¡ dokumentų, nes pareigÅ«nas nuteistojo kortelėje pieÅ¡tuku pažymi raidę „N“, kuri reiÅ¡kia „nuskriaustasis“. PareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kadangi negalėjo bendrauti su kitais nuteistaisiais, kurie priklauso kitai „kastai“, be to, pareigÅ«nai ir nuteistieji pareiÅ¡kėjÄ pravardžiuodavo „gaidžiu“. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Å iaulių TI atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (16-21 b. l.) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija, vykdydama savo funkcijas, vadovaujasi galiojančiais teisės aktais: nuteistuosius/suimtuosius į gyvenamÄ sias patalpas skirsto atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytus reikalavimus, o ne į nuteistųjų bendruomenėse susiskirstymÄ Ä¯ grupes (kastas), kaip, kad teigiama pareiÅ¡kėjo skunde. Todėl atsižvelgiant į aplinkybes, susijusias su asmenų paskirstymu į tam tikras kameras, preziumuojama, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, nei kitiems nuteistiesiems/suimtiesiems.

Å iaulių tardymo izoliatoriuje Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymas į kameras vykdomas laikantis tam tikrų izoliavimo reikalavimų, kartu atsižvelgiant į asmens amžių, sveikatos bÅ«klę ir kitas asmenines savybes. Asmenų paskirstymÄ Ä¯ tam tikras kameras reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnis ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnis. Taikant bausmių vykdymo įstatymÄ , vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygÅ«s nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiÅ«rų ir partiÅ¡kumo, iÅ¡silavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rÅ«Å¡ies ir pobÅ«džio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių (BVK 6 straipsnis).

Tiek Suėmimo vykdymo įstatymas, tiek Bausmių vykdymo kodeksas suteikia galimybę asmeniui teikti praÅ¡ymÄ pataisos įstaigos administracijai, ar teikti kitokio pobÅ«džio praÅ¡ymus. Teismui pateikta Å iaulių tardymo izoliatoriaus Resocializacijos skyriaus 2019-03-25 pažyma „Dėl A. J.“ Nr. 61/04-820. Kaip matyti, pareiÅ¡kėjas į įstaigos direktorių su skundais dėl skunde nagrinėjamų netinkamų kalinimo sÄ lygų nesikreipė. Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra pasisakęs, kad teisės aktais yra numatyta galimybė asmeniui pačiam kreiptis į administracijÄ dėl jo perkėlimo į kitÄ kamerÄ (nurodant svarbias priežastis), o byloje nesant duomenų, kad pareiÅ¡kėjas su tokiu praÅ¡ymų bÅ«tų kreipęsis, teismas neturi pagrindo įstaigos pareigÅ«nų veiksmų vertinti kaip neteisėtų, nes nėra duomenų, kad tokio pobÅ«džio praÅ¡ymas administracijoje bÅ«tų gautas (žr. pvz. 2017 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-742-756/2017).

Atsižvelgiant į tai, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija siekia daryti pozityvų poveikį suimtųjų ir nuteistųjų elgesiui ir užkirsti keliÄ neformalių elgesio taisyklių sklaidai, todėl visi suimtieji ir nuteistieji, Å¡iuo atveju ir A. J., buvo skiriamas į gyvenamÄ sias kameras laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos, o ne pagal kitus, pačių suimtųjų ar nuteistųjų sugalvotus ir subjektyviai nustatytus iÅ¡skirtinius požymius. Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas A.

J. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinės 3000 Eur žalos atlyginimÄ . Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, Å iaulių tardymo izoliatoriuje, skirstant į nuteistuosius (suimtuosius) kameras atsižvelgiant į neraÅ¡ytas taisykles, galiojančias tarp nuteistųjų, pagal kurias nuteistieji skirstomi į „kastas“. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVÄ®) 3 straipsnyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais. SVÄ® 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pagrindiniai suėmimo vykdymo režimo reikalavimai yra Å¡ie: asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, apsauga ir izoliavimas (1 punktas); nuolatinė asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiÅ«ra (2 punktas); asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, laikymas atskirai Å¡io įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka (3 punktas).

SVĮ 10 straipsnyje (1 – 9 punktai) numatyta, kad suimtieji ir nuteistieji uždaromi kamerose laikantis šių izoliavimo reikalavimų ir atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę ir kitas asmenines savybes: vyrai – atskirai nuo moterų; nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų; suimtieji – atskirai nuo nuteistųjų; asmenys, anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes, – atskirai nuo asmenų, anksčiau neatlikusių su laisvės atėmimu susijusių bausmių; suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, anksčiau neatlikę laisvės atėmimo bausmės, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; asmenys, kuriems taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo nuostatos, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų; asmenys, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų.

Teismas pažymi, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, o žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis). Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokio dydžio skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010-05-28 nutarimas).

Taip pat pažymėtina, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 14 straipsnį naudojimasis Konvencijoje pripažintomis teisėmis ir laisvėmis yra užtikrinamas nepriklausomai nuo asmens lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiÅ«rų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitais pagrindais. Konvencijos 14 straipsnyje numatyto nediskriminavimo principo pažeidimu laikoma situacija, kai asmenys traktuojami skirtingai analogiÅ¡kose situacijose, nepateikiant objektyvaus tokio traktavimo pagrindimo, taip pat pažeidimu laikoma situacija, kai be objektyvaus pagrindimo skirtingose situacijose esantys asmenys nėra traktuojami skirtingai EŽTT 2000-04-06 sprendimas Thlimmenos prieÅ¡ GraikijÄ , peticijos Nr. 34369/97).

Konstatavus, kad asmens situacija gali bÅ«ti traktuojama kaip vieno iÅ¡ galimų nediskriminavimo principo elementų pažeidimas, konstatuotinas atitinkamo vieÅ¡ojo administravimo subjekto (ar kito asmens) veiksmų (neveikimo) neteisėtumas, kaip bÅ«tina civilinės atsakomybės sÄ lyga. Atsakovas atsiliepime bei pažymoje (b. l.

15) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas į kameras buvo skirstomas atsižvelgiant į SVÄ® 10 straipsnyje nurodytus reikalavimus, taip pat į kitas aplinkybes, kurias nurodė pareiÅ¡kėjas užpildytoje anketoje – rÅ«kančius atskirai nuo nerÅ«kančių asmenų bei užtikrinant suimtųjų (nuteistųjų) teisę į bendrÄ minimalų plotÄ , tenkantį gyvenamojoje kameroje (3,6 kv. m.). Taip pat atsakovas nurodo, kad visi suimtieji ir nuteistieji, tarp jų ir pareiÅ¡kėjas, buvo skiriamas į gyvenamÄ sias kameras laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos, o ne pagal kitus, pačių suimtųjų ir nuteistųjų sugalvotus ir nustatytus iÅ¡skirtinius požymius.

PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl jo paskyrimo į kameras atsižvelgiant į jo priskyrimÄ Ä¯ „kastas“ yra prieÅ¡taringi. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis pats pasakė pareigÅ«nui, skirstančiam nuteistuosius (suimtuosius) į kameras, kokiai „kastai“ priklauso, o pareigÅ«nas Å¡iÄ informacijÄ Ä¯rašė į suimtojo (nuteistojo) kortelę, paraÅ¡ydamas raidę „N“. IÅ¡ kameros kortelės (b. l.

36) matyti, kad Å¡ioje kortelėje nėra pareiÅ¡kėjo nurodomo įraÅ¡o „N“. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad pareigÅ«nai tokį įraÅ¡Ä padaro pieÅ¡tuku, o nuteistajam iÅ¡vykus į pataisos namus, jį iÅ¡trina. Tačiau taip pat teismo posėdžio metu nurodė, jog jei pareiÅ¡kėjas atvykęs į Å iaulių TI nepasakytų pareigÅ«nui kokiai „kastai“ priklauso, pareigÅ«nas Å¡iÄ aplinkybę sužinotų iÅ¡ nuteistojo kortelės, kuri saugoma nuo ankstesnio pareiÅ¡kėjo buvimo Å iaulių TI.

Å iuos pareiÅ¡kėjo teiginius teismas vertina kritiÅ¡kai, nes jie yra prieÅ¡taringi. PareiÅ¡kėjas vienÄ kartÄ teigdamas, kad pareigÅ«nai įraÅ¡ytÄ Ä¯ kortelę informacijÄ iÅ¡vykus nuteistajam į pataisos namus, iÅ¡trina, kitu atveju nurodo, kad pareigÅ«nai informacijÄ apie pareiÅ¡kėjo priskyrimÄ atitinkamai „kastai“ gali sužinoti pažiÅ«rėję kortelėje iki nuteistojo ankstesnio iÅ¡vykimo į pataisos namus. PareiÅ¡kėjas dėl jo teisių pažeidimo skirstant į kameras Å iaulių TI administracijai skundų neteikė (b. l. 14).

Teismas kritiÅ¡kai vertina pareiÅ¡kėjo argumentus, kad jis bijojo raÅ¡yti skundus bÅ«damas Å iaulių TI, ir kreipėsi į teismÄ tik iÅ¡vykęs į pataisos namus. IÅ¡ teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų bazės matyti, kad per 2017-2019 metus pareiÅ¡kėjas pateikė devynis skundus apygardos administraciniam teismui dėl jo teisių pažeidimo tiek tardymo izoliatoriuje, tiek ir pataisos namuose. Duomenų, kad po Å¡ių skundų pateikimo pareiÅ¡kėjas bÅ«tų patyręs neteisėtÄ poveikį iÅ¡ pareigÅ«nų ar kitų asmenų, nėra.

Tokių aplinkybių nenurodė ir pareiÅ¡kėjas. PareiÅ¡kėjo argumentai, jog jam dėl skundų raÅ¡ymo gali bÅ«ti pakenkta, yra deklaratyvÅ«s, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr. pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-08 nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013). Taigi pareiškėjas grįsdamas ir nurodydamas galimus neteisėtus veiksmus įrodinėjimo kontekste inter alia yra saistomas pirmiau nurodytos pareigos. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jo teisių pažeidimo skirstant į kameras, yra deklaratyvūs, prieštaringi, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

Teismas įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas aplinkybes, taip pat atsakovo pateiktus anksčiau paminėtus dokumentus ir paaiÅ¡kinimus, konstatuoja, kad neįrodyta, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ paskiriant jį į kameras. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nesant vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas priteisti jam neturtinės 3000 Eur žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atmestinas kaip nepagrįstas.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. J. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus.

Teisėjas Žanas Kubeckas