2017-05-10 Nr. AB-9856-3-61-3-00714-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-423-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00714-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. B. (P. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. B. per atstovą elektroninėmis ryšio priemonėmis 2017 m. balandžio 4 d. išsiuntė teismui skundą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. 49S-158-(14.49.3.).

Vilniaus apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas jam buvo pateiktas praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir nebuvo prašoma šio termino atnaujinti, 2017 m. kovo 10 d. nutartimi nustatė P. B. terminą skundo trūkumams šalinti, t. y. iki 2017 m. kovo 24 d. pateikti argumentuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti bei paaiškinti aplinkybes dėl termino eigos pradžios.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 28 d. nutartimi pareiškėjo P. B. skundą laikė nepaduotu.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2017 m. kovo 10 d. nutartyje P. B. detaliai išaiškino, kaip jis turi pašalinti skundo trūkumus, tačiau jis prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti nepateikė. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas vėliausiai 2016 m. birželio 30 d., kai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į jo skundą ir ginčijamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 22 d. sprendimą, apie jį turėjo sužinoti, todėl konstatavo, kad P. B. skundą pateikė praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Be to, jis nepaaiškino aplinkybių dėl termino eigos pradžios. Nesant pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, teismas negalėjo nustatyti, ar jis buvo praleistas dėl svarbių aplinkybių ir kokios aplinkybės lėmė, kad P. B., sužinojęs apie prašomą panaikinti sprendimą, iš karto jo neginčijo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pats pasirinko savo elgesio modelį ir teismo nutartyje nustatytų skundo trūkumų nepašalino. Nurodė, kad nustatyti trūkumai yra esminiai, kurių nepašalinus, skundas negali būti priimtas. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartyje nustatytų esminių skundo trūkumų nepašalino, argumentuoto ir įrodymais pagrįsto prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti nepateikė, pirmosios instancijos teismas jo skundą laikė nepaduotu. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus atitinkančiu skundu, pateikiant argumentuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.

III. Pareiškėjas P. B. per atstovą elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės arba perduoti jį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas paaiškina, kad ginčijamu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 22 d. sprendimu Nr. 49S-158-( 14.49.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui P. B.“ vienašališkai prieš piliečio valią nusprendė P. B. už buvusio savininko J. B. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės dalį – 0,4819 ha (vertė 870,89 Eur) – atlyginti pinigais. Pažymi, kad atsakovas minėtą 2016 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. 49S-158-(14.49.3.) P. B. registruotu laišku įteikė 2017 m. vasario 4 d., o skundas teismui dėl šio sprendimo panaikinimo buvo pateiktas 2017 m. kovo 3 d., t. y. dar nepraėjus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytam 30 dienų apskundimo terminui, todėl pareiškėjas neprivalėjo teismui teikti prašymo dėl termino atnaujinimo.

Atkreipia dėmesį, kad ginčijamas sprendimas pareiškėjui buvo atsiųstas su atsakovo 2017 m. sausio 26 d. lydraščiu Nr. 49SF-37-(14.49.104.), kuriame nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vedėjo priimti sprendimai gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo datos. Taigi, atsakovo lydraštis taip pat aiškiai nustato šio sprendimo apskundimo tvarką. P. B. nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas neteisingai taikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 d., t. y. bendrą normą, reglamentuojančią skundų padavimo administraciniam teismui terminus. Pažymi, kad speciali Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies norma nustato 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, o ne nuo sužinojimo dienos. Pareiškėjas mano, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ginčijamą sprendimą privalėjo įteikti P. B.. Pareiškėjas su šiuo sprendimo priėmimu nesutiko ir nesutikimo motyvus aiškiai išdėstė savo raštuose dar iki jo priėmimo. Teigia, kad P. B. nors ir žinojo apie priimtą skundžiamą sprendimą, neprivalėjo atvykti pas atsakovą ir atsiimti neteisėto prieš jo valią priimto administracinio sprendimo. Kol pareiškėjui nebuvo įteiktas sprendimo originalas, jis neturėjo teisinio pagrindo jo skųsti ir nebuvo prasidėjęs 30 dienų sprendimo apskundimo terminas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo pareiškėjos atskirąjį skundą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, įsigaliojusio nuo 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 28 d. nutarties, kuria P. B. skundas buvo laikomas nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

Pagrindiniai reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui yra nustatyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24 ir 25 straipsniuose, o skundų padavimo administraciniam teismui terminai yra reglamentuojami to paties įstatymo 29 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad pateikdamas 2016 m. birželio 28 d. atsiliepimą į P. B. skundą administracinėje byloje Nr. eI-507-142/2017 (ankstesnis Nr. eI-7678-142/2016), atsakovas prie jo pridėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. 49S-158-(14.49.3.). Taigi, vėliausiai su ginčijamo sprendimo turiniu pareiškėjas susipažino dar 2016 m. birželio mėnesį, kai minėtas atsakovo atsiliepimas 2015 m. birželio 29 d. buvo įkeltas į Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, todėl nėra aišku, kodėl žinodamas apie Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. 49S-158-(14.49.3.) faktą bei susipažinęs su jo turiniu, P. B. nesiėmė jokių veiksmų šiam sprendimui apskųsti.

Pareiškėjo argumentas, kad jis nors ir žinojo apie priimtą skundžiamą sprendimą, neprivalėjo atvykti pas atsakovą ir atsiimti neteisėto prieš jo valią priimto administracinio akto, laikytinas jo individualiu valiniu apsisprendimu elgtis tam tikru būdu ir nėra reikšmingas skaičiuojant apskundimo terminą. P. B. atskirojo skundo argumentas, kad jis skundo padavimo termino nėra praleidęs, nes tik 2017 m. vasario 4 d. gavo ginčijamą aktą, teisėjų kolegija taip pat vertina kaip nepagrįstą. Sprendimo įteikimas yra svarbus asmens supažindinimo su administracinio akto turiniu prasme, tai yra reikšminga, siekiant teisme ginti savo teises.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad su administracinio akto turiniu pareiškėjas susipažino anksčiau, taigi ir ginti savo pažeistas teises teisme turėjo nedelsdamas, administracinio akto įteikimo faktas tokiu atveju laikytinas tik formaliu veiksmu, negalinčiu turėti įtakos asmens valios susiformavimui. Pažymėtina, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai yra neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta šių reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas ir operatyvumo standartas, kuris reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pareiškėjui pagrįstai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti ir įpareigojo jį pateikti argumentuotą bei įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir paaiškinti aplinkybes dėl termino eigos pradžios. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, pagrindų tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą nenustatė.

Per nustatytą terminą P. B. nepašalinus skundo trūkumų, pirmosios instancijos teismas jo skundą laikė nepaduotu, tačiau šiuo atveju turėjo būti taikomas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas, įtvirtinantis, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas ir šis terminas neatnaujinamas. Taigi, konstatavęs, kad yra praleistas terminas skundui paduoti ir pareiškėjas neprašė jo atnaujinti bei svarbių aplinkybių, sudarančių pagrindą šį terminą atnaujinti, nenurodė, nors tokia teisė jam buvo išaiškinta, pirmosios instancijos teismas P. B. skundą privalėjo atsisakyti priimti remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartis keistina, P. B. skundą atsisakoma priimti kaip pateiktą praleidus jo padavimo terminą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. B. (P. B.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartį pakeisti, pareiškėjo P. B. (P. B.) skundą atsisakyti priimti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Dainius Raižys

Virginija Volskienė