3e84f699-dcd0-413b-bb00-69d6c1bea7d4 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-455-885/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52267-2015-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7; 1.2.29.1.1; 2.1.7.4; 2.1.15.3.3.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Bielskės ir Nidos Vigelienės, sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei, dalyvaujant prokurorui Gediminui Baltoniui, nuteistajai A.

M., jos gynėjui advokatui Andriui KriÅ¡tapavičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios A. M. ir jos gynėjo advokato Andriaus KriÅ¡tapavičiaus, ir nukentėjusiojo, civilinio ieÅ¡kovo, S. A. atstovės advokatės Agnės Paspirgėlytės apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, 60 MGL (2 259,60 Eur) dydžio bauda.

S. A. iÅ¡ A. M. priteista 6 000,00 Eur nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 1 600,57 Eur proceso iÅ¡laidos. Kita S. A. ieÅ¡kinio dalis atmesta. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. A. M. nuteista už tai, kad ji suklastojo tikrÄ dokumentÄ , o bÅ«tent: ji, dirbdama UAB „G“ matininke bei veikdama bendrininkų grupėje kartu su A. D., kuri 2018 m. sausio 13 d. mirė, A. D. praÅ¡ymu 2015 m. rugpjūčio 27 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, UAB „G“ buveinės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), sudarė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ Nr. 42/9121 žemės sklypui, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), į kuriÄ tyčia įrašė žinomai neteisingus duomenis: statinių iÅ¡dėstymo plane nenurodė visų kadastrinių matavimų metu žemės sklype buvusių statinių (S. A. ir A.

D. priklausančių po 1/2 sklype buvusių registruotų statinių – gyvenamojo namo, tvarto, daržinės ir Å¡ulinio bei 4 neregistruotų pastatų), taip pat statinių kadastro duomenų byloje nurodė faktinės padėties neatitinkančius duomenis apie žemės sklype buvusių pastatų ir inžinerinio statinio – Å¡ulinio – baigtumÄ ir Å¡ių statinių statybos bÅ«klę, kadangi Å¡ie statiniai kadastrinių matavimų metu nebuvo visiÅ¡kai sugriauti (sunaikinti), ir Å¡iÄ kadastrinių matavimų bylÄ Nr. 42/9121 perdavė A.

D., kuri Å¡iÄ Å¾inomai suklastotÄ kadastrinių matavimų bylÄ Nr. 42/9121 panaudojo, 2015 m. rugpjūčio 28 d. pateikdama Valstybės įmonei Registrų centras. Tokiu bÅ«du A. M. tyčia suklastojo tikrÄ dokumentÄ , kurį A. D. panaudojo, pateikdama Valstybės įmonei Registrų centras ir kurio pagrindu buvo iÅ¡registruotos nuosavybės teisės į S. A. įpėdiniams priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ , kas lėmė tolesnes neigiamas pasekmės, t. y. buvo atimta galimybė S. A. įpėdiniams iÅ¡pirkti dalį žemės sklypo.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Nuteistoji ir jos gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendį panaikinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes neįrodyta, kad A. M. padarė veikÄ , turinčiÄ nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymių. 2.1. Gynyba neginčija fakto, kad praeityje bylai reikÅ¡mingoje vietoje stovėjo gyvenamasis namas, tačiau, kai A. D. (mirusi) prašė UAB „G“, kurioje matininke dirba A.

M., atlikti nekilnojamojo turto kadastrinius matavimus, įvykio vietoje nematė jokio pastato, o tik statybines atliekas. Gynybos manymu, A. D., atsisakius UAB „G“ atstovui R. R. pastarosios reikalavimu atlikti kadastrinius matavimus taip, kad juose nebÅ«tų pažymėtas nukentėjusiesiems priklausantis gyvenamasis namas, pasiryžo neteisėtiems veiksmams – imtis gyvenamojo namo griovimo darbų byloje minėta apimtimi. Å iuose gyvenamojo namo griovimo darbuose jokie A. M. veiksmai nenustatyti. A. M. atvyko teikti paslaugÄ Ä¯ vietÄ po A.

D. galimai neteisėtų veiksmų (turto naikinimo). 2.2. Skunde teigiama, kad A. M. ir A. D. siejo civiliniai teisiniai santykiai. A. D. dėl matininko paslaugų kreipėsi ne asmeniÅ¡kai į A. M., tačiau į UAB „G“ direktorių M. M. parengti kadastrinių matavimų bylÄ pagal esamÄ faktinę padėtį vietoje. Gynybos įsitikinimu, teismas privalėtų surinkti pakankamai įrodymų, kad įprastinė matininkės A. M. teikiama paslauga užsakovei A. D. buvo apsimestinė, kai buvo siekiama atlikti kadastrinius matavimus ir parengti aktualiÄ jÄ kadastrinę bylÄ ne pagal faktÄ nekilnojamojo turto vietoje, bet suklastojant tokiÄ kadastrinių matavimų bylÄ UAB „G“ patalpose, kad Å¡ių dviejų asmenų veiksmai buvo iÅ¡ anksto koordinuoti ir jie bendrininkavo. 2.3.

Dėl nepakankamai apibrėžto įrodymų vertinimo kriterijaus teigiama, kad atvykusi A. M. į įvykio vietÄ , turėjo matyti ir matė dalį namo ir kitus pastatus bei statinį – Å¡ulinį, bet sÄ moningai nekonstatavo jo buvimo nei jo baigtumo, kas įrodo jos kryptingÄ tyčinę veiklÄ tikslu nenurodyti Å¡ių pastatų. Pirma, neprofesionaliai vertinant nuotraukas, yra galimybė teigti, kad nuotraukoje matosi sugriautas gyvenamas namas. Antra, vertinant tas pačias nuotraukas profesionaliai, iÅ¡ kvalifikuoto matininko perspektyvos, nuotraukose bus matyti tik statybinių medžiagų krÅ«va.

Nėra aiÅ¡ku, kodėl teismas turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę ir be vidinio įsitikinimo UAB „G“ parengtÄ kadastrinių matavimų bylÄ laikė kaip savaime neteisingÄ , o nukentėjusiųjų savarankiÅ¡kai pasamdytos bendrovės „S“ ir matininko T. S. parengtÄ alternatyviÄ kadastrinių matavimų bylÄ teisingÄ . 2.4. A. M. teisme įrodinėjo, kad gyvenamojo namo baigtumas pagal nekilnojamojo turto kadastro nuostatus bei UAB „S“ oficialiai parengtÄ nekilnojamojo turto atkÅ«rimo kaÅ¡tų (statybinės vertės) kainynÄ turi bÅ«ti skaičiuojamas pagal vieningÄ formulę: vieno aukÅ¡to gyvenamųjų namų, kurių tÅ«ris yra nuo 250 iki 500 kubinių metrų, pamatų baigtumas imamas 8 proc., tuo tarpu gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) tÅ«ris buvo 277 kubinių metrų, kaip tai konstatuota dar 1989 m. parengtoje kadastrinių matavimų byloje.

Todėl skaičiuojant konkretaus namo baigtumÄ , viso namo pamatų baigtumas (8 proc.) turi bÅ«ti padaugintas iÅ¡ faktinio tÅ«rio (pagal UAB „S“ matavimus - 17 kubinių metrų) ir padalintas iÅ¡ buvusio gyvenamojo namo tÅ«rio, o visÄ formulė turi tokiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ : 8x17:277 = 0,49. Suapvalinus gautÄ galutinį skaičių 0,49 gaunamas matematinis rodiklis absoliutus 0, kuris matininkei A. M. leido prieiti prie mokslinės iÅ¡vados, kad jokio gyvenamojo namo vietoje, kur matosi tik statybinės medžiagos ir Å¡iukÅ¡lės, nėra.

Pagal Å¡iÄ visuotinai tarp matininkų pripažįstamÄ formuluotę kaltinamoji realiai nuginčijo UAB „S“ kadastrinių matavimų byloje akcentuojamÄ 6 proc. namo baigtumÄ , kadangi nėra aiÅ¡ku, kaip Å¡i matininkų bendrovė su jos darbuotoju T. S. galėjo iÅ¡gauti tokį rodiklį, juolab, kad ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju T. S. negalėjo atsakyti į kaltinamosios klausimus, o vengdamas tiesioginio atsakymo iÅ¡sisukinėjo, aiÅ¡kindamas, kad jis taikė savo kitus skaičiavimus.

T. S. taip pat negalėjo nuosekliai atsakyti, kodėl parengęs visos apimties kadastrinių matavimų bylÄ su apraÅ¡omÄ ja dalimi bei nuotraukomis, jis vėliau nusprendė vienÄ iÅ¡ bylos dalių, t. y. nuotraukas sunaikinti. A. M. pagal patvirtintÄ metodikÄ Ä—mėsi visų veiksmų, kad bÅ«tų konstatuotas (arba nekonstatuotas) gyvenamojo namo baigtumas ir laikydamasi procedÅ«ros bei atlikusi vertinimus, pagal gautus rodiklius negalėjo konstatuoti kitokio fakto kaip tik tai, kad gyvenamasis namas neegzistuoja ir yra iÅ¡registruotinas. 2.5.

Dėl antstolio darytų nuotraukų nurodė, kad jos neturi jokios įrodomosios vertės, kadangi antstolis I. G. įvykio vietoje fiksavo iÅ¡tisai viskÄ iÅ¡ eilės: ir įregistruotus pastatus, ir neteisėtai pastatytus pastatus. Tuo labiau, savo darytas nuotraukas antstolis neaprašė, nenurodė, koks konkretus nugriautas pastatas vaizduojamas nuotraukoje ir nesilaikoma kitos elementarios nuotraukų fiksavimo vietoje procedÅ«ros. Gynybos manymu, I. G. padarytos nuotraukos negali patvirtinti ar paneigti esminio dalyko – jose nesimato gyvenamojo namo pamatų. 2.6.

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos vienintelės kaltės formos tyčios teigiama, kad tam tikrų veiksmų atlikimas, kuris yra suprantamas kaip įprastinė matininko veikla, dar negali bÅ«ti be sÄ lygų vertinamas kaip veikimas tyčia nusikalsti, jeigu nėra paneigiama, kad toks savo profesijos atstovas (matininkas) galėjo įraÅ¡yti tariamai klaidingus duomenis dėl neatsargumo, pavyzdžiui, dėl kompetencijos trÅ«kumo, apsižiÅ«rėjimo, taikytinos kitokios matavimo metodologijos ir kitų panaÅ¡ių subjektyviai Å¡alutinių veiksnių.

Kai nukentėjusieji atkreipė jos dėmesį į nukentėjusiųjų vertinimu A. M. tariamai neteisingai įraÅ¡ytus faktus, ji geranoriÅ¡kai sutiko bendradarbiauti ir pakartotinai atlikti visus kadastrinius matavimus vietoje su nukentėjusiųjų dalyvavimu. Tai reiÅ¡kia, kad asmeniÅ¡kai A. M. tuo metu suvokė, kad ji galimai padarė profesinę klaidÄ , bet nukentėjusysis nesutiko bendradarbiauti ir byloje nebuvo nustatyta, kad A. M., vykdydama įprastÄ savo matininkės veiklÄ , įrašė neteisingus duomenis ne dėl profesinio neatsargumo, bet tyčia, dėl ko jos pagrindu buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas. 2.7.

Dėl baudžiamosios atsakomybės atribojimo nuo civilinės atsakomybės nurodė, kad bylos medžiaga atskleidžia, kad ir pats nukentėjusysis po A. M. parengtos kadastrinių matavimų bylos labai gerai suvokė, kad jis gali reikšti šiai matininkei ieškinį teisme dėl tariamai neteisingai parengtos kadastrinių matavimų bylos pripažinimo neteisėta ir restitucijos taikymo – atstatyti VĮ „Registrų centras“ išregistruotus nekilnojamuosius daiktus. Baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju pripažintas S. A. ginti savo teises civiline tvarka atsisakė, o tiksliau nepašalino teismo nustatytus trūkumus dėl ieškinio priėmimo (Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1424-213/2016, kuria teismas ieškinį laikė nepaduotu (2 t., b. l. 198)).

Pasak apelianto, nukentėjusieji elgėsi visiÅ¡kai neapdairiai ir nemėgino iki galo palaikyti civilinį ieÅ¡kinį, o teismas į Å¡iÄ prieÅ¡istorę neįsigilino ir nepagrįstai svarstė, kad nukentėjusiųjų teisės gali bÅ«ti ginamos tik per baudžiamÄ jį procesÄ . 2.8. Dėl pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio nurodoma, kad nukentėjusiojo civilinis ieÅ¡kinys apskritai turėtų bÅ«ti atmestas visa apimtimi, nes ieÅ¡kinyje nėra konkretizuota, ko nukentėjusysis reikalauja bÅ«tent iÅ¡ A.

M.. Civiliniame ieÅ¡kinyje yra nurodoma bendra 20 000 Eur neturtinė žala tiek dėl statinių sugriovimo (A. D. neteisėti veiksmai), tiek ir dėl tariamai tos faktinės aplinkybės, kad statiniai buvo iÅ¡registruoti, ir dėl to nukentėjusysis neteko teisės iÅ¡sipirkti žemės iÅ¡ valstybės. Teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino, kokia reikalaujamos neturtinės žalos dalis priskirtina prie to, kad A. D. sugriovė pastatus ir kokia neturtinės žalos dalis priskirtina prie to, kad A. M. parengė kadastrinių matavimų bylÄ .

Ir nors teismas svarstė, kad 20 000 Eur žala yra neproporcingai didelė ir ji yra mažintina iki 6 000 Eur, tačiau gynybos nuomone, teismas pradžioje privalėjo arba savo iniciatyva atskirti, arba reikalauti nukentėjusiojo patikslinti ieÅ¡kinį ir labai aiÅ¡kiai nurodyti, kurios neturtinės žalos dalys yra priskirtinos prie A. D. turto naikinimo veiksmų, o kurie prie A. M. tariamai neteisingai parengtos kadastrinių matavimų bylos. Ir tik nustačius atskiras reikalaujamo ieÅ¡kinio dalis, teismas galėjo imtis svarstyti galimybę proporcingai mažinti ieÅ¡kinio sumÄ .

2. Nukentėjusiojo, civilinio ieÅ¡kovo S. A. atstovė advokatė A. P. apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendį pakeisti ir nuteistajai A. M. skirti griežtesnę bausmę BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijos numatytose ribose – paskirti griežtesnės rÅ«Å¡ies bausmę arba nubausti maksimalaus dydžio bauda; S. A. iÅ¡ nuteistosios A. M. priteisti padarytÄ turtinę žalÄ 4 228 Eur už iÅ¡registruotus ir sunaikintus statinius; padidinti S. A. iÅ¡ nuteistosios A.

M. priteistÄ neturtinės žalos sumÄ ir priteisti visÄ civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡omÄ 20 000 Eur neturtinės žalos sumÄ ; likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistÄ ; priteisti S. A. iÅ¡ nuteistosios A. M. proceso iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. 3.1. Apeliantės manymu, A. M. paskirta bausmė yra per Å¡velni. Matininkė A. M., kurios veiklai keliami aukÅ¡ti standartai, suklastojo ir įrašė žinomai neteisingÄ informacijÄ Ä¯ kadastrinių matavimų bylÄ , aiÅ¡kiai suprasdama, kad tokie dokumentai naudojami asmenų teisėms, susijusioms su nekilnojamuoju turtu, patvirtinti ir apibrėžti.

A. M. žinojo ir suprato, kad statiniai nėra sunykę, tačiau bÅ«tent tokiÄ klaidingÄ informacijÄ tyčia įrašė į kadastrinių matavimų bylÄ , siekdama padėti A. D. statinius iÅ¡registruoti kaip sunykusius. Teismas nepakankamai įvertino sunkias ir nepaÅ¡alinamas nusikaltimo pasekmes, ypatingÄ kaltinamosios kaip matininkės statusÄ , dėl kurio nusikalstamos veikos tiesioginiam objektui – normaliai valstybės ir savivaldybės institucijų veiklai – padaryta ypač didelė žala, ir dėl to paskyrė pernelyg Å¡velniÄ bausmę. 3.2.

Dėl 4 228 Eur turtinės žalos nepriteisimo nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad nėra tiesioginio priežastinio ryÅ¡io tarp nuteistosios padaryto nusikaltimo ir apeliantui padarytos žalos, kadangi matininkė pati fiziÅ¡kai statinių negriovė ir kitų sodyboje buvusių daiktų nesunaikino. A. D. pati statinių fiziÅ¡kai taip pat negriovė, tik organizavo jų griovimÄ . A. M. prisidėjo ir to siekė kitu bÅ«du – paÅ¡alindama teisines kliÅ«tis sodybos sugriovimui, ir jos pagalba buvo lemiama. PolicijÄ kviečiantys asmenys (apelianto įgaliotinė ir kiti giminaičiai) negalėjo įrodyti jokių teisių į statinius, kadangi tiek apelianto tėvo turtinės teisės į statinius, tiek patys statiniai buvo iÅ¡registruoti ir teisiniu požiÅ«riu neegzistavo.

BÅ«tent matininkės padarytas nusikaltimas buvo lemiama priežastis, kad statinių sunaikinimas buvo pilnai įvykdytas. Apelianto tėvui S. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) priklausė po 1/2 dalies pasinaudojant nuteistosios suklastotu dokumentu iÅ¡registruotų ir sunaikintų statinių, kurių vidutinė rinkos vertė 2015 m. rugpjūčio 11 d. duomenimis buvo 4 228 Eur. 3.3. Dėl neturtinės žalos priteisimo teigiama, kad veiksmingai ir efektyviai apginti apelianto, kaip S. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) įpėdinio, nuosavybės teises nebeįmanoma, kadangi nekilnojamas turtas yra neteisėtai sunaikintas, negrįžtamai prarasta galimybė iÅ¡ valstybės iÅ¡pirkti pusę žemės sklypo, kuriame stovėjo statiniai ir apelianto tėvo pastatyti nauji dar neregistruoti pastatai, ir toliau plėtoti giminės sodybÄ , kuriÄ giminė puoselėjo beveik visÄ amžių, nuo 1930 metų.

Nusikaltimas nulėmė ne bet kokios nuosavybės sunaikinimÄ , o dar nuo tarpukario laikų puoselėjamos giminės sodybos sunaikinimÄ , todėl, apelianto manymu, praÅ¡oma priteisti 20 000 Eur suma nėra per didelė, ir pagrindų jÄ mažinti nėra.

4. Nukentėjusiojo, civilinio ieÅ¡kovo S. A. atstovė advokatė A. P. atsiliepime praÅ¡o patenkinti S. A. apeliacinį skundÄ , o nuteistosios A. M. ir jos gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti S. A. iÅ¡ nuteistosios A. M. proceso iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.

5. Teismo posėdyje nuteistoji A. M. ir jos gynėjas prašė jų apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusiojo S. A. atstovės advokatės apeliacinį skundÄ atmesti. Prokuroras prašė abu apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti skundžiamÄ nuosprendį, kadangi jis yra teisėtas ir pagrįstas. II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistosios A. M. ir jos gynėjo A. KriÅ¡tapavičiaus skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, o nukentėjusiojo, civilinio ieÅ¡kovo S. A. atstovės advokatės Agnės Paspirgėlytės apeliacinis skundas atmestinas.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, skunduose, atsiliepime pateiktus argumentus, taip pat iÅ¡klausiusi proceso dalyvių iÅ¡sakytas pozicijas apeliacinės instancijos teisme, konstatuoja, kad Å¡ioje byloje Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendis, kuriuo A. M. nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, keistinas sumažinant iÅ¡ jos priteistinÄ neturtinės žalos dydį, o likusioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl nuteistosios A. M. ir jos gynėjo A. KriÅ¡tapavičiaus apeliacinio skundo 7. Skunde nesutinkama su teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytu įrodymų vertinimu. Apeliantų teigimu, teismas netinkamai įvertino surinktus duomenis byloje, todėl nepagrįstai nustatė, jog ji padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 300 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi apeliacinio skundo argumentus ir iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįsti, todėl atmetami.

8. Sprendžiant dėl A. M. kaltės buvo vertinama surinktų įrodymų visuma – pačios kaltinamosios, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, IĮ „G“ 2015 m. liepos 17 d. nebaigta sudaryti kadastrinių matavimų byla (A. D. užsakymu pradėta ir jai atsisakius paslaugų, nebuvo pabaigta), 2015 m. rugsėjo 23 d. UAB „S“ inžinieriaus T. S. sudaryta kadastrinių matavimų byla, antstolio I. G. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, byloje esančios įvykio vietos fotonuotraukos, kita rašytinė bylos medžiaga, nurodoma, kodėl vieni įrodymai vertinami kritiškai ir atmetami, o kitais vadovaujamasi. Tokiu būdu, priimdamas nuosprendį, teismas tinkamai vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, todėl abejoti jo objektyvumu nėra teisinio pagrindo.

9. Pirmosios instancijos teismas laikė įrodyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), bei jame buvusių pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), vieno iÅ¡ bendrasavininkių – A. D. – praÅ¡ymu A. M. 2015 m. rugpjūčio 27 d. sudarė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ Nr. 42/9121 minėtam žemės sklypui, į kuriÄ tyčia įrašė žinomai neteisingus duomenis, t. y. nenurodė žemės sklype buvusių statinių bei įrašė faktinės padėties neatitinkančius duomenis, ir Å¡iÄ kadastrinių matavimų bylÄ perdavė A.

D., kuri Å¡iÄ Å¾inomai suklastotÄ kadastrinių matavimų bylÄ panaudojo, 2015 m. rugpjūčio 28 d. pateikdama VÄ® Registrų centrui, ir Å¡ios kadastrinių matavimų bylos pagrindu buvo iÅ¡registruotos nuosavybės teisės į S. A. įpėdiniams priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ , kas lėmė jiems tolesnes neigiamas pasekmes – jiems buvo atimta galimybė iÅ¡pirkti iÅ¡ valstybės minėto žemės sklypo, kuriame buvo A. D. nugriauti jai ir bendrasavininkiui – mirusiajam S. A. – priklausantys pastatai ir statinys – Å¡ulinys, dalį.

Kitaip vertinti skundžiamame nuosprendyje aptariamus įrodymus aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.

10. A. M. teigia, jog atlikdama nagrinėjamojoje vietoje kadastrinius matavimus, pagal 1989 metų minėtos namų valdos bylÄ buvo registruoti: tvartas, daržinė, namas ir Å¡ulinys, bet vietoje jų ji matė tik griuvenas (rastų, Å¡iukÅ¡lių krÅ«vas, akmenis), o kitų sklype buvusių pastatų (pirtelės, daržinės, kluono ir tvarto) ji į kadastrinių matavimų bylÄ neįtraukė A. D. praÅ¡ymu, nes Å¡ie pastatai buvo neregistruoti. Ji sutinka, kad padarė klaidÄ dėl Å¡ulinio, kuris jos matavimo metu buvo uždengtas lentomis, todėl jo nematė, nors pagal savo pareigas privalėjo atidengti ir apžiÅ«rėti. Tokius apeliantės argumentus teisėjų kolegija atmeta.

11. Byloje ginčo, kad bÅ«tent A. D. (2018 m. sausio 13 d. mirusi) organizavo faktinį sodyboje esančių pastatų iÅ¡griovimÄ ir iÅ¡ardymÄ su kitų asmenų pagalba nėra. Byloje nustatyta, kad A. D. nuo 2015 m. rugpjūčio 22 – 23 d. sistemingai vykdė S. A. sodybos griovimo darbus iki pat 2016 m. balandžio 14 d. Analizuojant byloje surinktus įrodymus, ir visų pirma nukentėjusiojo S. A. parodymus bei Å¡iuos parodymus patvirtinančius raÅ¡ytinius įrodymus, matyti, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as su istorija, registro Nr. 44/197928, patvirtina, kad 0,88 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis priklausė Lietuvos Respublikai ir A.

D. (išrašo 4.2 p. ir 4.3 p.), o jame esantys pastatai – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šulinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, priklausė S. A. (gim. (duomenys neskelbtini), ir A. D. (1 t., b. l. 83-89, 177-17; 2 t., b. l. 43-44), 2015 m. gegužės 26 d. S. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) mirus paveldėjimo teisę įgijo pastarojo sūnus S. A. (nukentėjusysis), nuosavybės teisės į ½ turto (žemės sklype esančių pastatų) (5 t., b. l. 28-33).

A. D. užsakymu IÄ® „G“ (matininkas R. R.) 2015 m. liepos 17 d. sudarytoje kadastrinių matavimų byloje, kuri, pastarajai atsisakius paslaugų, nebuvo pabaigta (3 t., b. l. 2), nurodyta, kad matavimų dienÄ 2015 m. liepos 17 d. sklype buvo: gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1A1, tvartas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 4I1m, daržinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 5I1m, bei kiti statiniai (Å¡ulinys) su unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 3-8). 2015 m. rugpjūčio 27 d.

A. D. praÅ¡yme, pateiktame A. M., tvirtino, jog žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), visi seni pastatai yra nugriauti, todėl praÅ¡o UAB „G“ visus Å¡iame sklype esančius statinius sunaikinti, o VÄ® Registrų centrÄ â€“ iÅ¡registruoti (2 t., b. l. 78, 83). 2015 m. rugpjūčio 27 d. UAB „G“ matininkė A. M. sudarė minėtÄ kadastrinių matavimų bylÄ Nr. 42/9121, kurioje tÄ pačiÄ dienÄ ji užfiksavo duomenis, jog gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas 1A1m, 1930 m. statybos), tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas 4I1m, 1930 m. statybos), daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas 5I1m, 1930 m. statybos) ir Å¡ulinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1930 m. statybos), esantys (duomenys neskelbtini), yra sunaikinti, Å¡ių pastatų baigtumo procentas – 0 proc., plotas ir tÅ«ris – 0; namo pamatų – nėra (1 t., b. l. 138-144; 2 t., b. l. 4-10).

12. Ne tik iš liudytojų K. J., E. T., A. T., M. G., R. R., A. S., V. M., T. S. parodymų, bet ir antstolio I. G. 2015 m. rugsėjo 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir prie jo pateiktų fotonuotraukų bei iš fotonuotraukų, pridėtų prie 2015 m. rugpjūčio 24 d. E. T. pareiškimo bei pareigūnės E. G. tarnybinio pranešimo, darytų laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2015 m. rugsėjo 23 d. (3 t., b. l. 126-133, 140-141, 151-154, 169-180), nukentėjusiojo papildomai teisiamajame posėdyje pateiktų nuotraukų iš šeimos archyvo matyti, bei apylinkės teismo vertintų, kad minėtame žemės sklype buvo nauji neregistruoti pastatai, seno namo ir senų registruotų pastatų liekanos, pamatai, šulinys; laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. situacija žemės sklype pasikeitusi nebuvo, jame aiškiai matėsi pradėtas griauti namas ir buvę pastatai.

Šias aplinkybes patvirtina ir pačios kaltinamosios 2015 m. rugpjūčio 27 d. sudarytoje kadastrinių matavimų byloje esanti apatinė fotonuotrauka, iš kurios aiškiai matyti S. A. gyvenamojo namo pamatai, ypač nukentėjusiojo padidintoje minėtoje fotonuotraukoje (gautoje iš Registrų centro portalo, skirto matininkams, kuri buvo prisegta prie A. M. 2015 m. rugpjūčio 27 d. sudarytos kadastrinių matavimų bylos), pateiktoje teisiamajame posėdyje (5 t., b. l. 125, 133). 2015 m. rugsėjo 23 d. UAB „S“ inžinieriaus T.

S. sudaryta nauja minėto žemės sklypo su statiniais kadastrinių matavimų byla patvirtina, kad matavimų dienÄ 2015 m. rugsėjo 23 d. sklype dar buvo Å¡ie NTR registruoti pastatai: fiziÅ¡kai pažeistas 1930 m. statybos gyvenamasis namas 1A1/m (17 kub. m tÅ«rio, 43 kv. m užstatyto ploto, 6 proc. baigtumo, su betono pamatais, stogo ir sienų – nėra); fiziÅ¡kai pažeistas 1930 m. statybos tvartas 4I1/m (36 kub. m tÅ«rio, 45 kv. m užstatyto ploto, 27 proc. baigtumo, akmenbetonio pamatais, rÄ stų sienomis); 1930 m. statybos Å¡ulinys (15 m gylio, 1 m skersmens, 100 proc. baigtumo) ir 4 neregistruoti, todėl neatsispindėti NTR iÅ¡raÅ¡uose, pastatai: fiziÅ¡kai pažeistas 1989 m., statybos Å«kinis pastatas 2I1/m (12 kub. m tÅ«rio, 7 kv. m užstatyto ploto, 54 proc. baigtumo, medžio pamatų ir rÄ stinių sienų, be stogo ir pertvaros); fiziÅ¡kai pažeistas 1969 m. statybos Å«kinis pastatas 3I1/m (24 kub. m tÅ«rio, 11 kv. m užstatyto ploto, 54 proc. baigtumo, medžio pamatų ir rÄ stinių sienų); fiziÅ¡kai pažeistas 2000 m. statybos tvartas 6I1/m (38 kub. m tÅ«rio, 76 kv. m užstatyto ploto, 13 proc. baigtumo, akmenbetonio pamatų, be stogo ir sienų); 2001 m. statybos kluonas 7I1/ž, 393 kub. m tÅ«rio, 131 kv. m užstatyto ploto, 100 proc. baigtumo, akmens pamatais, medžio su karkasu sienomis, Å¡laitiniu stogu); 2002 m. statybos pirtis 8I1/m su priestatu 1i1/ž, 30 kub. m tÅ«rio, 15 kv. m užstatyto ploto, 100 proc. baigtumo, akmens pamatais, Å¡laitiniu stogu, pirties sienos – rÄ stai, priestato sienos – medis su karkasu) (1 t., b. l. 145-168; 2 t., b. l. 11-34).

Šie duomenys patvirtina, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, kad net ir A. D. toliau griaunant statinius, 2015 m. rugsėjo 23 d. sodyboje vis dar buvo likę sugriautų pastatų liekanos ir pamatai, kai kurie nevisiškai sugriauti pastatai, buvo išlikęs šulinys, kurių A. M. 2015 m. rugpjūčio 27 d. kadastrinių matavimų bylos sudarymo metu negalėjo nematyti, nors po jos atliktų kadastrinių matavimų buvo praėję beveik mėnuo.

13. Nuteistoji skunde akcentuoja, kad antstolis I. G. fiksuodamas aplinkybes užfiksavo ne tik registruotus, bet visus sklype buvusius statinius ir viso sklypo faktinę padėtį, nepaneigia antstolio sudaryto 2015 m. rugsėjo 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo įrodomosios reikšmės ir fakto, kad statiniai (ūkinis pastatas be dalies sienų ir pirtis) dar nebuvo sunaikinti ir šias aplinkybes patvirtina ir papildo anksčiau aptarti rašytiniai įrodymai.

14. Apeliaciniame skunde manipuliuojama kadastrinių matavimų atlikimo taisyklėmis ir skaičiavimais bei teigiama, kad būtent nuteistosios sudaryta 2015 m. rugpjūčio 27 d. kadastrinių matavimų byla buvusi sudaryta tinkamai, o UAB „S“ matininko T. S. 2015 m. rugsėjo 23 d. byla remiasi klaidingais skaičiavimais ir sudaryta klaidingai. Teisėjų kolegija su šiais teiginiais taip pat negali sutikti.

15. Pirmosios instancijos teismas atidžiai įvertino 2016 m. kovo 22 d. NŽT raÅ¡tÄ â€žDėl įspėjimo ir įpareigojimo“, kuris gautas nukentėjusiojo atstovei pateikus skundÄ dėl nuteistosios A. M. sudarytos 2015 m. rugpjūčio 27 d. kadastrinių matavimų bylos. NŽT konstatavo, kad A. M. 2015 m. rugpjūčio 27 d. atlikdama statinių kadastrinius matavimus, pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 32.2.1 ir 58.1 papunkčių, 53 punkto ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 183 punkto reikalavimus, t. y. statinių iÅ¡dėstymo plane nenurodė visų kadastrinių matavimų metu žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvusių statinių, taip pat statinių kadastro duomenų byloje nurodė faktinės padėties neatitinkančius duomenis apie žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvusių pastatų ir inžinerinio statinio – Å¡ulinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) baigtumÄ ir Å¡ių statinių statybos bÅ«klę, kadangi Å¡ie statiniai kadastrinių matavimų metu nebuvo visiÅ¡kai nugriauti ir įpareigojo A.

M. imtis veiksmų nustatytiems teisės aktų pažeidimams paÅ¡alinti ir iki 2016 m. balandžio 18 d. informuoti apie pažeidimų paÅ¡alinimÄ NŽT (2 t., b. l. 81-82). Vykdydama šį nurodymÄ , A. M. 2016 m. balandžio 15 d. sudarė dar vienÄ kadastrinių matavimų bylÄ Nr. 42/9121, tačiau joje buvo užfiksuoti tik du minėtame žemės sklype likę neregistruoti pastatai 6I1/ž ir 7I1/m su priestatu 1i1/ž (2 t., b. l. 88-90), kadangi visi kiti registruoti mirusiojo S. A. ir A. D. pastatai ir Å¡ulinys, bei neregistruoti mirusiojo S. A. pastatai A.

D. jau buvo nugriauti 2016 m. balandžio 14 d., pastarajai organizavus minėtame žemės sklype buvusių namo bei kitų statinių pamatų ir Å¡ulinio paÅ¡alinimÄ , pamatai buvo galutinai iÅ¡kasti, o Å¡ulinys sugriautas ir užkastas. Tai patvirtina liudytojų E. T., K. J. parodymai bei į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai: 2016 m. balandžio 14 d. E. T. praneÅ¡imas policijai (2 t., b. l. 170-171), ikiteisminio tyrimo metu liudytojo K. J. pateiktas 2016 m. balandžio 14 d. kelionės lapas Nr. 942360 bei 2016 m. balandžio 14 d. iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra Serija EKŪT Nr. 0010794, kurie patvirtina, kad tÄ dienÄ A.

D. iÅ¡ UAB „E“ buvo užsakiusi ekskavatorinio krautuvo darbus, kuriuos atliko K. J. (3 t., b. l. 48-49). Taigi, Å¡ie aptarti įrodymai paneigia apeliantų argumentÄ , kad A. M. atvyko teikti paslaugÄ Ä¯ vietÄ po A. D. neteisėtų veiksmų (pastatų nugriovimo), nes, kaip minėta, griovimo darbai buvo pradėti 2015 m. rugpjūčio 22 – 23 d. ir galutinai baigti 2016 m. balandžio 14 d., o matavimai atlikti ir kadastrinių matavimų byla sudaryta 2015 m. rugpjūčio 27 d. Be to, A. M. 2016 m. kovo 22 d.

NŽT raÅ¡to neskundė ir, kaip pagrįstai paminėjo apylinkės teismas, tuo pačiu A. M. pripažino padariusi minėtus pažeidimus. Nors atsiliepime į nuteistosios skundÄ nukentėjusiojo atstovė nurodė, kad nuteistoji taip pat pateikė skundÄ tai pačiai matininkų priežiÅ«ros institucijai, kuri jau po 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžio priėmimo nusprendė, kad skundas dėl UAB „S“ sudarytos 2015 m. rugsėjo 23 d. kadastrinių matavimų bylos yra nepagrįstas, UAB „S“ byla sudaryta teisingai ir tinkamai, tačiau apeliacinės instancijos teismui Å¡is sprendimas nebuvo pateiktas ir nagrinėjant apeliacine tvarka bylÄ nei nuteistoji, nei jos gynėjas apie tai nepasisakė.

16. Pati A. M. nurodė, kad matė pastatus, bet jų neįrašė A. D. praÅ¡ymu, tačiau bÅ«dama specialistė privalėjo įraÅ¡yti visus nagrinėjamame žemės sklype buvusius pastatus, o neklausyti užsakovės A. D. neteisėto praÅ¡ymo. Taigi, A. M., bÅ«dama matininkė, žino ir iÅ¡mano, kokiu lygiu sunaikintas pastatas gali bÅ«ti iÅ¡registruotas, supranta kadastrinių matavimų bylos teisinę reikÅ¡mę. Pagal Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 98.5.3 punktÄ , daiktas laikomas sunaikintu, kai pastatas yra nugriautas, t. y. kai iÅ¡ardytos visos pastato konstrukcijos, iÅ¡skyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemės pavirÅ¡iumi.

IÅ¡ anksčiau aptartų įrodymų, akivaizdu, kad Å¡iuo atveju matininkė turėjo matyti, kad pastatų ir jų konstrukcijų yra likę ženkliai daugiau, todėl iÅ¡vada apie pastatų sunykimÄ yra aiÅ¡kiai neatitinkanti tikrovės, be to ji privalėjo nurodyti visus žemės sklype buvusius pastatus ir statinius. Toks nuteistosios elgesys negalimas ir negali bÅ«ti vertinamas kaip profesinis aplaidumas, o tyčinė, sÄ moninga veika, tikslu įvykdyti užsakovės A. D. neteisėtÄ praÅ¡ymÄ . Net, jeigu vertinus ir tai, kad A.

D. iÅ¡ karto neapibrėžė neteisėto savo praÅ¡ymo pobÅ«džio (jos praÅ¡ymas pateiktas A. M., kuriuo praÅ¡o UAB „G“ visus Å¡iame sklype esančius statinius sunaikinti), tai A. M. atvykusi matuoti turėjo suprasti, kad A. D. reikalavimas nenurodyti statinių yra neteisėtas, ir turėjo atsisakyti vykdyti tokį užsakymÄ , kaip minėta padarė matininkas R. R., bet sÄ moningai pasirinko tokį reikalavimÄ vis tiek įvykdyti. Todėl teisėjų kolegija A. M. argumentÄ , kad ji padarė tik drausminį nusižengimÄ , atmeta kaip nepagrįstÄ .

Be to, NŽT A. M. papildomos drausminės priemonės (nuobaudos) dėl teisės aktų pažeidimų, atliekant statinių, nagrinėjamame žemės sklype, kadastrinius matavimus, netaikė, nes ankstesniame raÅ¡te nurodytÄ Ä¯pareigojimÄ Ä¯vykdė – sudarė naujÄ minėtÄ kadastrinių matavimų bylÄ (2 t., b.l.193-194), kuri, kaip jau minėta, negalėjo iÅ¡taisyti padėties, kadangi pasinaudodama 2015 m. rugpjūčio 27 d. suklastota kadastrinių matavimų byla A. D. iÅ¡registravo statinius ir iki naujų A.

M. kadastrinių matavimų atlikimo 2016 m. pavasarį statinius faktiÅ¡kai nugriovė, pilnai iÅ¡ardė ir visÄ sklypÄ sulygino (2016 m. balandžio 14 d.).

17. Pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymÄ , kaltininko siekiamÄ rezultatÄ ir t. t. Aptartų A. M. veiksmų turinys rodo, kad Å¡iuos veiksmus ji padarė suvokdama, kad daro veikÄ , kuri kelia pavojų BK 300 straipsnio saugomai teisinei vertybei ir norėdama taip veikti. Teisėjų kolegija laiko, kad apeliantės veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

18. Skunde taip pat teigiama, kad A. M. ir A. D. siejo civiliniai teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija Å¡iuos skundo argumentus taip pat atmeta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnio 1 dalį, apsimestinio sandorio sudarymo atveju, t. y. jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo omenyje. Jis vertintinas pagal tikrÄ jÄ , o ne pagal iÅ¡oriÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡tÄ jį sudariusių asmenų valiÄ . Byloje nustatyta, kad A.

M. dirbdama UAB „G“ matininke A. D. 2015 m. rugpjūčio 27 d. praÅ¡ymo, kuriuo buvo praÅ¡oma UAB „G“ visus nagrinėjamame sklype esančius statinius sunaikinti, pagrindu atliko kadastrinius matavimus nagrinėjamame žemės sklype ir sudarė kadastrinių matavimų bylÄ , į kuriÄ Ä¯rašė žinomai neteisingus duomenis, todėl jos veika atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto dokumento suklastojimo požymius. Å iuo atveju argumentai apie apsimestinius sandorius nesusiję, nes užsakyta paslauga buvo atlikta neteisėtu bÅ«du, jokio kito tikrojo sandorio nėra.

19. Nuteistosios skunde nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusieji elgėsi visiÅ¡kai neapdairiai ir nemėgino iki galo palaikyti civilinį ieÅ¡kinį (nepaÅ¡alinus trÅ«kumų teismas laikė ieÅ¡kinį nepaduotu), o teismas į Å¡iÄ prieÅ¡istorę neįsigilino ir nepagrįstai svarstė, kad nukentėjusiųjų teisės gali bÅ«ti ginamos tik per baudžiamÄ jį procesÄ yra visiÅ¡kai nepagrįstos ir teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingos nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ . Civilinis procesas pradedamas ir jo eiga yra visiÅ¡kai kitokia nei baudžiamojo proceso ir Å¡ie procesai nėra tarpusavyje susiję ar kažkaip įpareigojantys vienas kitÄ , o nukentėjusieji buvo ir yra visiÅ¡kai laisvi pasirinkti savo pažeistų teisių gynybos bÅ«dus bei priemones.

20. Å iame kontekste pažymėtina, jog įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių iÅ¡sakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir iÅ¡vadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus. Tai, kad teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį sprendimÄ , nei tikėjosi kaltinamasis ar nuteistasis, savaime nereiÅ¡kia, jog buvo padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimų – bylos aplinkybės iÅ¡nagrinėtos neiÅ¡samiai ir Å¡aliÅ¡kai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apkaltinamasis pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais, patvirtinančiais A. M. kaltę. Byloje esančių faktinių duomenų pakanka apeliantės kaltei įrodyti. Šie duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Įrodymai, kaip minėta, įvertinti, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Dėl nukentėjusiojo, civilinio ieÅ¡kovo S. A. atstovės advokatės A. P. apeliacinio skundo 21. Nukentėjusiojo atstovė praÅ¡o A. M. skirti griežtesnę bausmę BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijos numatytose ribose – paskirti griežtesnės rÅ«Å¡ies bausmę arba nubausti maksimalaus dydžio bauda; priteisti S. A. iÅ¡ nuteistosios A. M. padarytÄ turtinę žalÄ 4 228 Eur už iÅ¡registruotus ir sunaikintus statinius; padidinti S. A. iÅ¡ nuteistosios A. M. priteistÄ neturtinės žalos sumÄ ir priteisti visÄ civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡omÄ 20 000 Eur neturtinės žalos sumÄ ; priteisti S. A. iÅ¡ nuteistosios A.

M. proceso iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Dėl A. M. paskirtos bausmės 22. Nors nukentėjusiojo S. A. atstovė praÅ¡o sugriežtinti nuteistajai paskirtÄ bausmę, tačiau apygardos teismas, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tiek parinkdamas kaltinamajai bausmės rūšį, tiek nustatydamas jos dydį, įstatymų reikalavimų nepažeidė, laikėsi BK 54 straipsnio nuostatų bei skyrė bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnyje numatytas bausmių paskirtis.

Teismas tinkamai įvertino veikos pobÅ«dį bei pavojingumÄ , kaltės formÄ â€“ padarytas vienas baigtas tyčinis nusikaltimas. Be to, Å¡is nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Skirdamas bausmę teismas taip pat teisingai įvertino ir apeliantės asmenybę – nusikalto pirmÄ kartÄ , bausta administracine tvarka, dirba. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog A. M. pagrįstai, nepažeidžiant BK 61 straipsnio nuostatų, parinkta Å¡velniausia sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – bauda, o jos dydis nustatytas žymiai mažesnis nei vidurkis baudos, kuriÄ galima skirti už nesunkų nusikaltimÄ (BK 47 straipsnio 2 dalies 2 punkto 2011 m. balandžio 21 d.

įstatymo Nr. XI-1350 redakcija), nominalaus baudos dydį skaičiuojant pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusį MGL (37,66 Eur). Nors skundžiamame nuosprendyje ir nebuvo konstatuota kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikÄ padarė bendrininkų grupėje, tačiau Å¡ios sunkinančios aplinkybės nepraÅ¡o pripažinti ir nukentėjusiojo atstovė, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad griežtinti bausmę nuteistajai nėra pagrindo. Dėl abiejų apeliacinių skundų argumentų dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo 23.

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla. Reikia pažymėti ir tai, kad pagal BPK 109 straipsnio nuostatų prasmę, gali bÅ«ti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. CK 6.247 straipsnyje taip pat aiÅ¡kiai nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų atsakovo veiksmų rezultatu.

Todėl nustatant ar nukentėjusysis realiai patyrė turtinę žalÄ , reikia atsižvelgti į nusikalstama veika pažeistus pastarojo turtinius interesus bei galimybę juos atkurti.

24. IÅ¡analizavus nukentėjusiojo pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo matyti, kad jį sudaro sugriautų pastatų vertė. A. M. nusikalstamais veiksmais suklastojus 2015 m. rugpjūčio 27 d. kadastrinių matavimų bylÄ ir jÄ perdavus A. D., o pastarajai pateikus VÄ® Registrų centas, kurio pagrindu buvo iÅ¡registruotos nuosavybės teisės į S. A. įpėdiniams priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ , kas lėmė tolesnes neigiamas pasekmes, t. y. buvo atimta galimybė S. A.

įpėdiniams iÅ¡pirkti dalį žemės sklypo. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad civilinio ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti iÅ¡ kaltinamosios turtinė žala nėra susijusi tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu su kaltinamosios padaryta nusikalstama veika – dokumento suklastojimu. Kaip minėta, ir vertinta apylinkės teismo, pastatus A. D. galėjo sunaikinti ir be jokio kaltinamosios dalyvavimo, tÄ faktiÅ¡kai ji ir darė, kadangi pastatus griauti pradėjo 2015 m. rugpjūčio 22 – 23 dienomis, o į A.

M. kreipėsi ir suklastota kadastrinių matavimų byla pastarosios buvo sudaryta 2015 m. rugpjūčio 27 d. Todėl nukentėjusysis dėl turtinės žalos padarytos jam dėl sugriautų pastatų gali kreiptis civilinio proceso tvarka.

25. Tačiau reikia pažymėti, kad suklastoto dokumento pagrindu negali atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti jokie teisiniai santykiai. Todėl nustačius, kad A. M. sudarytos suklastotos 2015 m. rugpjūčio 27 d. kadastrinių matavimų bylos pagrindu pastatai ir nuosavybės teisės į juos buvo iÅ¡registruoti iÅ¡ NTR, visi kiti dėl Å¡ių veiksmų sukurti teisiniai santykiai negali likti galioti, t. y. negali bÅ«ti pateisinami nei įstatymu nei sandoriu. Tokiu bÅ«du atkÅ«rus nusikalstama veika pažeistus nukentėjusiojo turtinius interesus, jis galės paveldėti po jo tėvo S. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) likusį turtÄ bei iÅ¡sipirkti iÅ¡ valstybės žemę.

26. Neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų laikymasis, taikant bei aiÅ¡kinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrÄ .

27. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, konstatavo, kad nukentėjusysis dėl nusikalstamos veikos, susijusios su tikro dokumento suklastojimu ir panaudojimu, patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , dvasinį sukrėtimÄ , nepatogumus, nes A. M. savo neteisėtais veiksmais sudarė sÄ lygas A. D. suklastotos kadastrinių matavimų bylos pagrindu iÅ¡registruoti pastatus ir taip atimti iÅ¡ nukentėjusiojo galimybę paveldėti po jo tėvo S. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) likusį turtÄ .

28. AukÅ¡tesnės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog dėl A. M. neteisėtų veiksmų buvo padaryta neturtinė žala nukentėjusiajam, tačiau priteisė iÅ¡ jos per didelę 6000 eurų neturtinę žalÄ , kuri neatitinka ir vyraujančios teismų praktikos. BÅ«tent teismų praktikoje tokio dydžio sumos yra priteisiamos už smurtinio pobÅ«džio nusikalstamas veikas, kurios sukelia ženkliai didesnius iÅ¡gyvenimus ir pasekmes, kurias asmenys kartais jaučia visÄ likusį gyvenimÄ .

Nors apylinkės teismas atsižvelgė į visas neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, tačiau aukštesnės instancijos teismo nuomone, net visų šių aplinkybių kontekste, turėjo būti priteista mažesnė neturtinė žala nukentėjusiajam. Pažymėtina, kad byloje nustatyta neturtinė žala yra glaudžiai susijusi su nukentėjusiajam padaryta turtinio pobūdžio žala, kuri iš A. M. nepriteistina, nes aukščiau aptartais argumentais konstatuota, kad ji nepadarė nukentėjusiajam turtinės žalos.

Ir nors A. M. atliko neteisėtus veiksmus, tačiau be neteisėto A. D. veikimo, jos atliktas dokumento suklastojimas nebÅ«tų sukėlęs tokių pasekmių, kaip yra dabar. Taip pat pažymėtina, kad Å¡iuo atveju, net ir A. D. padaryta turtinė nėra neatkuriama, nes nukentėjusysis gali ginti savo pažeistas teises civilinio proceso tvarka ir kreiptis dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo iÅ¡ A. D. įpėdinių. Kolegijos vertinimu, 1000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti dėl A. M. neteisėto veikimo yra pakankama kompensuoti nukentėjusiojo patirtus iÅ¡gyvenimus, atitinka teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus, nepažeidžia nukentėjusiojo ir nuteistosios interesų pusiausvyros.

29. Pažymėtina, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad tai, jog nukentėjusysis atsisakė ieÅ¡kinio, kuriuo bandė apginti savo teises kitoje ankstesnėje civilinėje byloje, niekaip nepaneigia jo teisės į kompensacijÄ Å¡ioje byloje. Taigi apylinkės teismas, iÅ¡ kaltininkės priteisdamas nukentėjusiajam S. A. neturtinę žalÄ , CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatÄ â€“ neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo – taikė tinkamai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-553/2012, 2K-641/2010, 2K-83/2009, 2K-572/2007). Dėl proceso iÅ¡laidų atlyginimo 30. Nukentėjusiojo atstovė advokatė A. P. kartu su atsiliepimu pateikė sÄ skaitÄ už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymÄ apie nukentėjusiojo atstovei sumokėtus 300 Eur už teisines konsultacijas ir apeliacinio skundo bei civilinio ieÅ¡kinio parengimÄ , prašė priteisti Å¡ias iÅ¡laidas iÅ¡ nuteistosios.

31. BPK 106 straipsnis numato, jog pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylÄ apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės bylos Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).

32. PraÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos, sietinos su nukentėjusiojo atstovavimu apeliacinės instancijos teismo procese. Pripažinus pirmosios instancijos teismo apkaltinamÄ jį nuosprendį teisėtu (keistinas tik dalyje dėl neturtinės žalos dydžio), nukentėjusiojo atstovės skundÄ atmetus visiÅ¡kai, nukentėjusiojo turėtos iÅ¡laidos laikomos nepagrįstomis, todėl iÅ¡ nuteistosios nepriteisiamos.

33. Atsižvelgiant į aptartus argumentus, konstatuojama, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo yra keistinas, o likusioje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti kitais apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a : Nukentėjusiojo, civilinio ieÅ¡kovo S. A. atstovės advokatės Agnės Paspirgėlytės apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistosios A. M. ir jos gynėjo advokato Andriaus KriÅ¡tapavičiaus apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies: Sumažinti iÅ¡ nuteistosios A. M. nukentėjusiajam S. A. priteistÄ 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ iki 1000 Eur (vieno tÅ«kstančio eurų). KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai ArÅ«nas Bartkus AuÅ¡ra Bielskė Nida Vigelienė