2025-01-20 Nr. BB-355-1-01-1-30718-2022-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-49/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30718-2022-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Danutės Jočienės, spręsdama nuteistojo S. G. kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. vasario 14 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 3 d. nutarties priėmimo klausimą,

nustatė:

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. vasario 14 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 3 d. nutartį ir bylą nutraukti.

Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 28 straipsnio 2, 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalį) ir padarė esminius BPK reikalavimų pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus, nes nevykdė pareigos patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes sprendimų nepagrindė išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas išvadas, kad kasatorius veikė ne būtinosios ginties sąlygomis padarė neištyręs esminių apeliacinio skundo argumentų ir prašymų. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo galimybės įvertinti faktinių aplinkybių patvirtinančių būtinosios ginties sąlygas, kadangi atsisakė priimti įrodymus patvirtinančius būtinąją gintį. Apeliacinės instancijos teismas nevertino esminės aplinkybės, kad jau pokalbio su BPC operatoriumi metu kasatorius nurodė, kad jo skolininkas jo paties kieme jį sužalojo suduodamas kastuvu. Kasatoriaus parodymus dėl įvykio aplinkybių patvirtino V. G., Z. G. ir J. B. parodymai, tačiau teismas šiuos parodymus deklaratyviai atmetė. Nepaisant esminių prieštaravimų A. K., A. K. parodymuose teismas nukentėjusiųjų parodymus vertino kaip patikimus. Kasatorius teigia, kad jo nurodytos aplinkybės atitinka būtinosios ginties sąlygas, t. y. jis gynėsi nuo tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi ir įsibrovimo į jo būstą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 28 straipsnio 2, 3 dalių nuostatų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė prielaidomis ir spėjimais ir neįvykdė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimo pateikti išvadas ir motyvus, kodėl atmetė vienus įrodymus ir vadovavosi kitais. Kasatorius taip pat abejoja teisėjo A. S. nešališkumu.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas teisės taikymo aspektu, nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, S. G. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, analizuoja bei savaip vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių. S. G. siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, jam palankias išvadas, nei tai padarė bylą išnagrinėję žemesniųjų instancijų teismai, kaip antai, konstatuotų, kad jis veikė esant būtinajai ginčiai. Nuteistasis deklaratyviai teigia, kad teismai nevertino įrodymų, patvirtinančių jo versiją, kad jis gynėsi nuo realaus užpuolimo. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų.

Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2013, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).‏‏‎

Kasaciniame skunde kasatorius, teigdamas, jog apeliacinės instancijos teismas nevykdė pareigos patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, pateikia savo bylos faktinių aplinkybių vertinimą. Šie kasacinio skundo argumentai nėra pagrindas teigti, jog apeliacinės instancijos teismas padarė ne tik esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, bet ir BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje į esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus (dėl įrodymų vertinimo, dėl S. G. padarytų veikų kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, dėl būtinosios ginties situacijos nebuvimo ir kt.) išsamiai atsakyta.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019).

Kasaciniame skunde S. G. nurodo, kad abejoja teisėjo A. S. nešališkumu, nes 2014 m. minėtas teisėjas kitoje byloje yra priėmęs nutartį dėl kratos atlikimo S. G. gyvenamojoje vietoje.

Kaip matyti iš Šiaulių apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. posėdžio protokolo, advokatas R. T. pateikė teismui S. G. pareiškimą dėl teisėjo A. S. nušalinimo. Teisėjų kolegija, apsvarsčiusi šį prašymą, protokoline nutartimi nutarė minėtą prašymą dėl kolegijos pirmininko teisėjo A. S. nušalinimo nuo apeliacinio skundo nagrinėjimo atmesti, nes nenustatė BPK 58 straipsnyje numatytų imperatyvių įstatymo pagrindų, dėl ko teisėjas negali nagrinėti bylos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad 2014 m. spalio 20 d. nutartis yra priimta kitoje byloje, kuri nėra tiesiogiai susijusi su šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamu įvykiu. Taip pat teisėjų kolegija nenustatė jokių kitų pagrindų, kad teisėjas būtų suinteresuotas ar šališkas nagrinėjamu atveju.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo teiginiai dėl teisėjo šališkumo yra subjektyvi kasatoriaus nuomonė ir vertinimas, nepateikiant konkrečių ir pagrįstų duomenų dėl galimo teisėjo šališkumo.

Taigi kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą nuteistojo S. G. nusikalstamas veikas kvalifikuojant pagal BK 140 straipsnio 1 dalį bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo S. G. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Sigita Jokimaitė

Danutė Jočienė