2016-09-19 Nr. AB-18046-3-61-3-01826-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1614-442/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01826-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriame prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) ir Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 1 000 000 555 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodė, kad bausmės atlikimo vietoje egzistuoja nuteistųjų grupių „ožių“, „gaidžių“, „kriminalinių nusikaltėlių“ kastos. Jis yra verčiamas atlikti bausmę su pedofilais, tvirkintojais, prievartautojais, šmeižikais, įslaptintais liudytojais ir koloborantais, taip jį diskriminuojant, tyčia provokuojant konfliktą. Pažymėjo, kad jis yra nerūkantis, todėl pagal higienos normas turi teisę nebūti veikiamas nuodingų medžiagų. Pataisos įstaigos administracija pagal prašymą laikyti kartu su nerūkančiais paskyrė jį į kamerą su pedofilais, taip siekdami konflikto ir vėlesnio kitų nuteistųjų engimo, jo buvimo egzistuojančioje „gaidžių“ (gėjų) kastoje. Laisvėje su pedofilais pareiškėjas jokių reikalų neturėjo, todėl tokiais pareigūnų, veikiančių bendrai su nuteistųjų „vierchais“, veiksmais pažeidžiamas jo orumas, diskredituojamas jo vardas. Jo laikymas su rūkančiais žaloja sveikatą.

Marijampolės pataisos namai, atstovaujantys atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Marijampolės PN laikomasi pagrindinių bausmių vykdymo principų, tame tarpe ir Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6 straipsnyje įtvirtinto nuteistųjų lygybės, taikant bausmių vykdymo įstatymus, principo. Nuteistųjų diferencijavimas vykdomas, vadovaujantis Marijampolės PN direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 4/07-94. BVK 70 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra išvardinti asmenys, kurie turi būti laikomi atskiros įstaigose ir tai yra baigtinis sąrašas bei asmenys, kurie esant galimybei gali būti izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose. Marijampolės PN akcentavo, kad pareiškėjas nepateikė jokių aiškiai apčiuopiamų jam padarytos žalos įrodymų, o Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės reikalavimų, todėl, nesant neteisėtų veiksmų, negali kilti ir deliktinė atsakomybė.

Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Departamentas nurodė, kad pareiškėjas 2014 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į Marijampolės pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyrių, atsisakydamas atlikti laisvės atėmimo bausmę įstaigos administracijos paskirtame būryje. 2014 m. lapkričio 7 d. už įstaigos administracijos nurodymų nevykdymą Marijampolės PN direktoriaus nutarimu Nr. 2253 pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai buvo nubaustas drausmine tvarka (uždarytas į baudos izoliatorių 7 paroms). 2014 m. lapkričio 8 d., atsižvelgiant į pareiškėjo pareiškimą, kad jis yra nerūkantis ir į tuo metu įstaigos uždarosios zonos kamerose buvusias laisvas vietas, jis buvo paskirtas nuobaudą atlikti į kamerą Nr. 18. Pareiškėjas pareiškė, kad kameroje Nr. 18 nuobaudas atliekantys nuteistieji priklauso žemesnei nuteistųjų kastai, todėl pareiškėjas negali būti kartu su tokiais asmenimis vienoje kameroje. Marijampolės PN pareigūnai paaiškino pareiškėjui, kad įstaigos administracija netoleruoja neformaliai egzistuojančių nuteistųjų kastų. Tuomet pareiškėjas pareiškė, kad yra rūkantis, tai patvirtindamas savo parašu 2014 m. lapkričio 7 d. nutarime Nr. 2253. Pagal šį pareiškėjo pageidavimą jis buvo paskirtas į kamerą Nr. 24 ir vėlesnių pretenzijų įstaigos administracijai nereiškė. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Departamentas pažymėjo, kad Marijampolės PN elgėsi teisėtai ir pagrįstai, todėl žalai atsirasti nėra būtinų sąlygų ir prievolė valstybei atlyginti pareiškėjo prašomą neturtinę žalą nagrinėjamu atveju nekyla.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas išdėstė neaiškius, nesuprantamus, abstrakčius ir deklaratyvius teiginius, iš kurių nėra galimybės spręsti nei apie konkrečius atsakovo neteisėtus veiksmus, nei apie tariamai pažeistas jo teises. Pareiškėjas taip pat visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir būtinojo (tiesioginio) priežastinio ryšio, byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjui kilusius išgyvenimus. Iš pareiškėjo skundo turinio galima spręsti, kad pataisos namuose, jo teigimu, egzistuoja nuteistųjų kastos, todėl, įstaigos administracijai paskyrus jį į patalpą, kurioje bausmes atlieka atitinkamų žemesnių kastų atstovai, pažeidžiamas jo orumas, diskredituojamas jo vardas, be to, jis yra nerūkantis, todėl administracija negali jo laikyti kartu su rūkančiais. Pareiškėjo vertinimu, toks Marijampolės pataisos namų pareigūnų elgesys vertintinas kaip diskriminacija, pažeidžia jo orumą ir tai sudaro pagrindą priteisti neturtinę žalą. Tačiau, teismo nuomone, tokie pareiškėjo argumentai nepagrįsti.

Teismas pabrėžė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 25 d. sprendimas byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05) taip pat yra konstatavęs, jog valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui. Teismas pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog įstaigos administracija išsiaiškina asmens žalingus įpročius (asmuo raštu nurodo, jei pageidauja būti paskirtas į nerūkančiųjų kamerą) ir vadovaudamiesi gauta informacija sprendžia suimtojo (nuteistojo) paskyrimo į gyvenamąją vietą klausimą. Pakitus suimtojo (nuteistojo) įpročiams, jis yra perkeliamas į rūkančiųjų (nerūkančiųjų) gyvenamąją patalpą. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2014 m. lapkričio 7 d. Marijampolės PN direktoriaus nutarime Nr. 2253 nurodė, jog yra nerūkantis, todėl buvo paskirtas į kamerą Nr. 18 kartu su nerūkančiais. Vėliau pareiškėjas pakeitė savo valią, vėlgi raštu minėtame nutarime nurodė, kad yra rūkantis. Šio prašymo pagrindu pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 24 kartu su rūkančiais asmenimis. Atsižvelgęs į šią aplinkybę, teismas padarė išvadą, kad Marijampolės PN atsižvelgė į pareiškėjo pageidavimus ir tinkamai vykdė savo pareigą, užtikrinant jo laikymą sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus ir pripažinti, kad pareiškėjas dėl jo laikymo kameroje su rūkančiais asmenimis galėjo patirti neturtinę žalą.

Apibendrindamas teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodytos su jo kalinimu susijusios aplinkybės yra paremtos iš esmės deklaratyviais teiginiais, savaime negali būti vertinamos kaip pareiškėjo diskriminacija kitų nuteistųjų atžvilgiu ar jo orumo pažeidimas ir tai nėra pagrindas konstatuoti atsakovo deliktinę atsakomybę ir priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

III. Pareiškėjas pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjas laiko šališku.

Marijampolės pataisos namai, atstovaujantys atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Marijampolės PN nuomone, pirmosios instancijos teismas šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia naujų duomenų, įrodančių, kad Kauno apygardos administracinis teismas priėmė neteisingą sprendimą.

Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Departamentas pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nepateikė nei teisinių, nei faktinių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo galbūt patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą dėl to, kad Marijampolės pataisos namuose jis buvo laikomas netinkamomis kalinimo sąlygomis, kadangi pareiškėjas buvo kalinamas kartu su, jo nuomone, engiamų nuteistųjų grupe ir su rūkančiais asmenimis. Todėl buvo pažeidžiamas jo orumas, diskredituojamas jo vardas, žalojama jo sveikata.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-442-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl teismas privalo patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia priteistina suma gali būti teisinga.

Bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnyje nustatyta, kad taikant bausmių vykdymo įstatymus, vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių.

Marijampolės pataisos namų direktorius 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 4/07-94 yra patvirtinęs diferencijuotą nuteistųjų paskirstymo pataisos namuose schemą (b. l. 21, 22). Minėtas įsakymas yra priimtas, vadovaujantis BVK 70 straipsnio nuostatomis, siekiant atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems, palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją, padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą, padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų. Aptariamo 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 4/07-94 3 punkte nurodoma, kad Vidaus tyrimų skyriaus, Psichologinės tarnybos, Sveikatos priežiūros tarnybos pareigūnai pirminio pokalbio su naujai atvykusiais nuteistaisiais metu, įvertinę asmenines nuteistojo savybes, padaryto nusikaltimo specifiką, sveikatos būklę, skirstymo komisijai pateikia pasiūlymus dėl nuteistojo paskyrimo į būrį, vadovaujantis patvirtinta schema.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad galimas nuteistųjų susiskirstymas į grupes pats savaime negali būti pagrindas nuteistąjį laikyti ne pagal bausmių vykdymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytą tvarką. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad BVK ir jį įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai nenumato, jog nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į būrius ar konkrečias kalinamąsias patalpas gali vykti pagal jų pasirinkimą, nes tai gali prieštarauti BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1964/2012).

Pažymėtina, kad pareiškėjas tiek skunde (b. l. 1, 13), tiek apeliaciniame skunde (b. l. 68) nepateikia argumentų ir nenurodo aplinkybių, kurios patvirtintų, jog jo paskyrimas į tam tikras patalpas su tam tikrais nuteistaisiais ir tolesnis kalinimas būtų vykdomas pažeidžiant aptartas bausmių vykdymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad, vykdydami pareiškėjo kalinimą, Marijampolės PN būtų nesilaikę BVK 70 straipsnio nuostatų ir laisvės atėmimo įstaigos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 4/07-94 patvirtintos diferencijuotos nuteistųjų paskirstymo pataisos namuose schemos. Todėl vien tik pareiškėjo subjektyvus noras būti laikomam su kitais nuteistaisiais, negali būti pagrindas pripažinti Marijampolės PN pareigūnų veiksmus nagrinėjamu atveju neteisėtais.

Dėl pareiškėjo teiginio, kad jis buvo laikomas kartu su rūkančiaisiais, pažymėtina, jog vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašyti imtis atitinkamų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1237/2013, 2013 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-1396/2013, 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1808-858/2015 ir kt.).

Iš Marijampolės PN direktoriaus 2014 m. lapkričio 7 d. nutarimo Nr. 2253 (b. l. 42–43) turinio matyti, kad pareiškėjas savo parašu patvirtino, jog yra nerūkantis, todėl buvo paskirtas į kamerą Nr. 18 kartu su nerūkančiais asmenimis. Vėliau pareiškėjas pakeitė savo valią, savo parašu minėtame nutarime patvirtino, kad yra rūkantis. Tuo pagrindu pareiškėjas buvo paskirtas į kamerą Nr. 24 kartu su rūkančiais asmenimis.

Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Marijampolės PN pareigūnai atsižvelgė į pareiškėjo pageidavimus ir tinkamai vykdė savo pareigą, užtikrinant jo kalinimą sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, todėl nėra jokio pagrindo šiuo aspektu konstatuoti Marijampolės PN neteisėtus veiksmus.

Taigi nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad Marijampolės PN būtų pažeidusi pareiškėjo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Marijampolės PN neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs visas bylai reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis aktualiomis teisės aktų nuostatomis, bylą išnagrinėjo objektyviai bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Dainius Raižys

Virginija Volskienė