A-146-3002-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-3002/2012

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00084-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Dainiui Jasui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą patikslintu skundu (b. l. 13–14), prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 3000 litų neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Marijampolės PN administracija nepagrįstai riboja jo galimybę sportuoti su bokso maišu. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas)137 straipsnį viena iš pagrindinių socialinės reabilitacijos formų yra numatyti sporto įrenginiai. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 167.2 punkte įtvirtina, kad į nuteistųjų pataisos programų turinį, be kita ko, įeina fizinis lavinimas. Pasak pareiškėjo, dėl sąnarių problemų jis negali sportuoti kilnodamas svarmenis, žaisti futbolą ar krepšinį, tačiau gali ir nori sportuoti su bokso maišu. Marijampolės PN administracijos draudimas įsigyti bokso maišą turėjo įtakos pareiškėjo sveikatai - neturint galimybės fiziškai išsikrauti išsivystė nemiga, dėl mažo judėjimo padidėjo sąnarių ir raumenų skausmas. Tai sukėlė pareiškėjui didelių nepatogumų, jis dažnai jaučia depresiją, nervingumą ir dėl to pablogėjo bendravimas su artimaisiais.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 26–28) paaiškino, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ 1.10 punktu patvirtintos „Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų laisvalaikiui ir kultūros bei sporto renginiams organizuoti skirto inventoriaus normos“ bokso maišų įsigijimo nenumato.

Marijampolės PN bausmę atliekantiems nuteistiesiems siūloma dalyvauti Sveikos gyvensenos programoje, kurios tikslai: sukurti ir išlaikyti švarią ir saugią aplinką, kuri teigiamai veiktų nuteistųjų sveikatą, gerovę, įstaigos personalo ir nuteistųjų santykius; ugdyti valią, gerinti sveikatą, pratinti nuteistuosius laikytis sanitarinių-higieninių reikalavimų; skatinti nuteistųjų motyvaciją gerinti savo fizinę ir psichinę sveikatą; padėti atsikratyti žalingų įpročių. Pagal minėtą programą Marijampolės PN organizuojamos sporto varžybos, turnyrai, vasaros spartakiada, skaitomos paskaitos sveikos gyvensenos tema.

Pataisos įstaigų įrengimo reikalavimuose nėra numatytas sportinio inventoriaus, naudojamo kovinių sporto šakų propagavimui, įsigijimas. Marijampolės PN gyvenamojoje zonoje yra 12 atskirų lokalinių sektorių, kiekviename įrengtos sporto aikštelės. Nuteistieji turi galimybę laisvalaikiu naudotis lokaliniame sektoriuje esančia sporto aikštele, kurioje įrengta krepšinio lenta, raumenų grupių treniravimo treniruokliai, svorių kilnojimo aikštelė. Nuteistieji sporto kamuoliais bei kitu sporto inventoriumi aprūpinami nemokamai, o norintiems įsigyti papildomai leidžiama pirkti parduotuvėje.

Atliekantys bausmę asmenys turi galimybę pagal įstaigos direktoriaus patvirtintą grafiką du kartus per savaitę lankytis pataisos namų sporto aikštyne. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173 punktas numato daiktų, kuriais gali naudotis nuteistieji, atliekantys bausmę pataisos namuose, baigtinį sąrašą, į kurį bokso maišai nėra įtraukti. Pareiškėjo reikalavimas prieštarauja galiojantiems teisės aktams, pataisos namai, vykdydami savo funkcijas, privalo laikytis galiojančių teisės aktų reikalavimų, todėl nagrinėjamu atveju Marijampolės PN administracijos veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti.

II. Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kurios atsiradimą kildina iš Marijampolės PN administracijos atsisakymo leisti pareiškėjui įsigyti bokso maišą, dėl ko, pasak pareiškėjo, jis patyrė sveikatos sutrikimų.

Teismas nustatė, kad 2011 m. gegužės 16 d. Marijampolės PN vykusio šioje įstaigoje atliekančių bausmę nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais metu į Kalėjimų departamento vadovybę kreipėsi 14 būrio nuteistasis A. B., kuris teiravosi, ar bus leista įsigyti bokso kriaušę. Nuteistajam buvo paaiškinta, kad sportinio inventoriaus, skirto smūginės technikos tobulinimui, įsigijimo nenumato šiuo metu galiojantys teisės aktai, o Kalėjimų departamentas pataisos namų administracijai nerekomenduoja leisti nuteistiesiems įsigyti bokso kriaušių (b. l. 31–32). Marijampolės PN direktorius, 2011 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. 20/07-319 atsakydamas į nuteistojo A. B. prašymą (b. l. 30) dėl leidimo įsigyti bokso maišą, informavo, kad prašymas netenkintinas, taip pat paaiškino, jog pagal Vidaus tvarkos taisykles nuteistojo daiktų svoris negali viršyti 30 kg, todėl tektų atsisakyti kitų asmeninių daiktų (b. l. 29). Analogiškas argumentas nurodytas ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2011 m. liepos 19 d. pažymoje Nr. 4D-2011/1-468 (b. l. 7–9).

Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalis nustato, jog bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Nuteistųjų teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų yra reglamentuota Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 1 dalyje, nustatant, jog nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 57 punkte yra numatyti tam tikri apribojimai, susiję su tuo, jog nuteistiesiems leidžiama turėti būtinų daiktų, kurių bendroji masė neturi viršyti 30 kilogramų. Šių Taisyklių 173 punktas nustato, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis įsigytais ar perduotais daiktais: radijo imtuvais, barzdaskutėmis, vaizdo leistuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais, garso grotuvais, televizoriais, kurių ekranų įstrižainės ne didesnės kaip 51 centimetras, kompiuteriais, vandens šildytuvais, plaukų džiovintuvais, elektriniais virduliais, skrudintuvais, sumuštinių keptuvėmis, muzikos instrumentais, kompaktiniais diskais ir kitomis iki 4 GB talpos informacijos ir duomenų laikmenomis, stalinėmis lempomis, patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu nuteistasis raštu atsisako Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 2 dalyje numatytos patalynės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ 1.10 punktu patvirtintomis „Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų laisvalaikiui ir kultūros bei sporto renginiams organizuoti skirto inventoriaus normomis“, bokso maišų įsigijimas nenumatytas.

Teismas pažymėjo, kad Marijampolės PN, vykdydami savo funkcijas, privalo laikytis galiojančių teisės aktų, tarp jų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173 punkto reikalavimų. Atsižvelgęs į tai, kad teisės aktai tiesiogiai nenustato, jog nuteistiesiems leista įsigyti bokso maišą, kuris yra susijęs su smūginės technikos lavinimu, teismas nusprendė, jog Marijampolės PN administracija pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą.

Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trim sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Taigi, civilinei atsakomybei atsirasti dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų būtina sąlyga – neteisėti veiksmai ar neveikimas. Pareiškėjas nurodė, jog neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniu skausmu (sąnarių ir raumenų skausmu) ir depresija, jis patyrė dėl to, kad negali treniruotis su bokso maišu, nes pataisos namų administracija neleido jam šio maišo įsigyti. Teismas nustatė, kad galiojantys teisės aktai nenumato, jog pareiškėjas, būdamas nuteistuoju, turi teisę įsigyti bokso maišą, todėl nusprendė, jog atsakovo veiksmuose neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, nėra. Konstatavęs, kad atsakovo veiksmai teisėti, teismas nurodė, jog dėl teisėtų veiksmų pareiškėjo nurodyta neturtinė žala, reglamentuota CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, neatsirado.

Teismo vertinimu, tam tikras kalinamųjų laisvės ir norų įgyvendinimo apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu bausmės vykdymu. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas teismo posėdyje nepaneigė atsakovo nurodytų aplinkybių, jog Marijampolės PN bausmę atliekantiems nuteistiesiems siūloma dalyvauti Sveikos gyvensenos programoje, kuri vykdoma organizuojant sporto varžybas tarp nuteistųjų, taip pat su pataisos namų administracijos, kitų įstaigų ar sporto klubų komandomis. Be to, atsakovo atstovas nurodė, kad Marijampolės PN gyvenamojoje zonoje yra 12 atskirų lokalinių sektorių, kurių kiekviename yra įrengtos sporto aikštelės. Nuteistieji turi galimybę laisvalaikiu naudotis lokaliniame sektoriuje esančia sporto aikštele, kurioje įrengta krepšinio lenta, raumenų grupių treniravimo treniruokliai, svorių kilnojimo aikštelė. Nuteistieji sporto kamuoliais bei kitu sporto inventoriumi aprūpinami nemokamai, o norintiems įsigyti papildomai leidžiama pirkti parduotuvėje. Atliekantys bausmę asmenys turi galimybę pagal įstaigos direktoriaus patvirtintą grafiką du kartus per savaitę lankytis pataisos namų sporto aikštyne. Sporto aikštyne įrengtos futbolo, krepšinio, svorių kilnojimo aikštelės, vasaros spartakiados metu įrengiamos paplūdimio tinkliniui skirtos aikštelės. Įvertinęs tai, teismas nurodė, kad Marijampolės PN yra pakankamai gerai organizuotos sąlygos nuteistųjų fizinei formai ir gerai sveikatai palaikyti, todėl pareiškėjas, naudodamasis Marijampolės PN sportiniu kompleksu ir dalyvaudamas įvairiose programose, gali pagerinti savo fizinę ir dvasinę savijautą. Teismas nenustatė, jog Marijampolės PN administracijos veiksmai buvo neteisėti, todėl pareiškėjo reikalavimą dėl 3000 litų neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 51–52) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti: priteisti iš Marijampolės PN 3000 litų neturtinės žalos atlyginimą ir leisti savo lėšomis įsigyti bokso maišą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apelianto teigimu, bylą nagrinėjusi teisėja pažeidė procesinės teisės normas, t.y. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 10 straipsnį, kadangi neišaiškino jam pareiškėjo procesinių teisių ir pareigų, taip pat pažeidė ABTĮ 81 straipsnį, kadangi aktyviai nedalyvavo tiriant įrodymus ir objektyviai bylos neištyrė, teismo sprendime pasisakydama dėl Seimo kontrolierius 2011 m. liepos 19 d. pažymos Nr. 4D-2011/1-468, pateikė tikrovės neatitinkančius faktus. Seimo kontrolierius pažymoje nenurodė aplinkybės, kad asmeninių daiktų svoris neturėtų viršyti 30 kg. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ABTĮ 142 straipsnį, nes teisėja visus įrodymus, faktus ir argumentus vertino paviršutiniškai arba apskritai jų nevertino, t. y. pažeidė ABTĮ 86 straipsnį.

2. Apeliantas akcentuoja pirmosios instancijos teismui nurodytas savo sveikatos problemas, susijusias su dešiniojo kelio menisku, dėl kurių jis negali žaisti futbolo, krepšinio ar kitų panašių sportinių žaidimų. Pažymi, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai nedraudžia nuteistajam įsigyti bokso maišą, todėl Marijampolės PN administracija, drausdama įsigyti šį daiktą, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi ir viršijo įgaliojimus. Pagal Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų šalims narėms Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ antros dalies 27.5 punktą Kalėjimų valdžia turi pasirūpinti specialiais užsiėmimais kaliniams, kuriems tokių užsiėmimų reikia.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 57) palaiko savo argumentus, išdėstytus pirmosios instancijos teismui paduotame atsiliepime į pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas kildina iš Marijampolės PN administracijos atsisakymo leisti įsigyti (nusipirkti) bokso maišą.

Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad reikalavimas atlyginti žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų aktų (CK 6.271 str.) gali būti tenkinamas tik tuo atveju, yra nustatoma civilinės atsakomybės pagal šį įstatymo straipsnį sąlygų visuma: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėti veiksmai ar neveikimas; žalos pareiškėjui padarymo faktas ir priežastinis ryšys tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui byloje turi būti nustatyta kad atitinkamos (pareiškėjo nurodytos) valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.). Be to, sprendžiant dėl atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja pareiškėjo skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui Marijampolės PN administracijos veiksmų neteisėtumą siejo su Bausmių vykdymo kodekso 137 straipsnio 2 dalies, kurioje numatytos pagrindinės socialinės reabilitacijos formos, taip pat su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 167.2 punkto, kuris numato nuteistųjų pataisos programų turinį, reikalavimų neužtikrinimu. Pareiškėjo teigimu, Marijampolės PN administracijos atsisakymas leisti jam įsigyti (nusipirkti) bokso maišą, kuris nėra įtrauktas į daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, sąrašą, neteisėtai suvaržė pareiškėjo teisę sportuoti jo sveikatai tinkamu būdu. Pirmosios instancijos teismas Marijampolės PN administracijos neteisėtų veiksmų nenustatė, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Asmeniui teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu galioja Bausmių vykdymo kodekso ir su jo įgyvendinimu susijusių poįstatyminių teisės aktų nuostatos. Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Laisvės atėmimo bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas nustato atitinkamos Bausmių vykdymo kodekso normos ir jas įgyvendinantys poįstatyminiai teisės aktai.

Bausmių vykdymo kodekso XI skyriaus „Nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonės“ (111-164 str.) 111 straipsnis nustato, kad nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonės yra šios: laisvės atėmimo režimas; nuteistųjų darbas; socialinė reabilitacija; bendrasis lavinimas ir profesinis mokymas. Pareiškėjo iškeltas ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo susijęs su vienos iš nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonių – socialinės reabilitacijos (BVK XI skyriaus III skirsnis, 136-146 str.) organizavimu Marijampolės PN.

Bausmių vykdymo kodeksas (BVK 137 str.1 d.) apibrėžia, kad pagrindiniai socialinės reabilitacijos tikslai: 1) padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis; 2) išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis; 3) sudaryti sąlygas nuteistiesiems po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Bausmių vykdymo kodekso 137 straipsnio 2 dalis nustato pagrindines socialinės reabilitacijos formas: 1) individualus ir grupinis darbas su nuteistaisiais, kuriuo siekiama skatinti nuteistuosius keisti savo elgesį bei išlaikyti šeimos ir kitus socialinius ryšius ir kuris dirbamas atsižvelgiant į nuteistųjų asmenybę, amžių, lytį, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, išsilavinimą, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas aplinkybes; 2) ilgalaikė nuteistųjų visuomeninio elgesio korekcija; 3) nuteistųjų socialinių, dvasinių ir kultūrinių poreikių tenkinimas; 4) pagalba sprendžiant nuteistųjų problemas; 5) kultūros, sporto ir kiti masiniai renginiai; 6) paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimas nuteistiesiems.

Bausmių vykdymo kodekso 136 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad socialinės reabilitacijos programas ir jų vykdymo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (bylai aktuali 2011 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. 1R-33 redakcija) 167.2 punkte, kuriuo remiasi pareiškėjas, numatyta, kad nuteistųjų pataisos programų turinį turi sudaryti nuteistųjų dorovinis auklėjimas, kuriuo siekiama, kad nuteistieji elgtųsi pagal visuomenei priimtinas elgesio taisykles; teisinis švietimas, kuriuo siekiama, kad nuteistieji savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis; kultūrinis auklėjimas; fizinis lavinimas; saviaukla ir kitos priemonės.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą nustatė, kad Marijampolės PN įgyvendinama Sveikos gyvensenos programa, kurios vienas iš tikslų – skatinti nuteistuosius gerinti savo fizinę ir psichinę sveikatą. Pagal šią Programą Marijampolės PN, be kita ko, organizuojamos ir vyksta įvairios sporto varžybos, kuriose nuteistieji varžosi tarpusavyje, taip pat su įstaigos administracija, kitų įstaigų ar sporto klubų komandomis. Tai patvirtina, kad pataisos namuose vykdoma viena iš Bausmių vykdymo kodekso 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytų pagrindinių socialinės reabilitacijos formų – sporto masiniai renginiai. Pareiškėjas šių faktų neneigė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui teigdamas, jog viena iš pagrindinių socialinės reabilitacijos formų yra „sporto įrenginiai“, neteisingai rėmėsi įstatymo norma, kadangi Bausmių vykdymo kodekso 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte yra numatyta socialinės reabilitacijos forma - kultūros, sporto ir kiti masiniai renginiai. Bausmių vykdymo kodekse nėra numatyta kokie sporto įrenginiai turi būti naudojami įgyvendinant šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą socialinės reabilitacijos formą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Marijampolės PN atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems yra sudarytos sąlygos laisvalaikiu sportuoti gyvenamuosiuose sektoriuose įrengtose sporto aikštelėse (įrengta krepšinio lenta, raumenų grupių treniruokliai, svorių kilnojimo aikštelė), be to, pagal patvirtintą grafiką du kartus per savaitę sportuoti pataisos namų sporto aikštėje, kurioje yra platesnis spektras sporto įrenginių (krepšinio, futbolo, svorių kilnojimo, vasarą – paplūdimio tinklinio aikštelės). Pareiškėjas šių faktų taip pat neneigia. Pasak pareiškėjo, vienintelis tinkamas jo sveikatai sportavimo būdas – treniruotės naudojant bokso maišą. Šio teiginio pagrindimui pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, t.y. pareiškėjo sveikatos būkle pagrįstų medicinos specialistų išvadų bei rekomendacijų, kuriose būtų nurodyta, kad pareiškėjui dėl kokių nors jo sveikatos problemų nerekomenduojama (kenksminga sveikatai) sportuoti naudojantis Marijampolės PN siūlomais sporto įrenginiais ir būdais, taip pat, kad vienintelis pareiškėjo sveikatai tinkamas sportuoti būdas – bokso maišas. Dėl minėtų priežasčių apelianto argumentai, kad jis gali sportuoti tik jo nurodytų būdu, laikytinas įrodymais nepagrįsta pareiškėjo nuomone.

Esant minėtoms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, kad Marijampolės PN administracija pareiškėjo nurodytais asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, socialinės reabilitacijos formos ir turinio aspektais pareiškėjo atžvilgiu nevykdė Bausmių vykdymo kodekso 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 167.2 punkto reikalavimų, t.y. kad elgėsi neteisėtai.

Bausmių vykdymo kodeksas, be kita ko, reglamentuoja laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų, materialinį buitinį aprūpinimą (BVK XIV skyrius, 173-175 str.). Jis organizuojamas keliomis kryptimis: reikiamų gyvenamųjų ir komunalinių – buitinių sąlygų sudarymas pagal atitinkamas normas; maitinimo organizavimas pagal patvirtintas fiziologines mitybos normas; aprūpinimas reikiamomis medžiagomis nemokamai (miegamoji vieta, patalynė, atitinkamas inventorius, asmens higienos priemonės, kt.); prekybos tinklo ir kito papildomo nuteistųjų materialinio – buitinio aprūpinimo organizavimas.

Bausmių vykdymo kodekse yra įtvirtintos laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų specialiosios teisės už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų (BVK 92 str.), taip pat naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais (BVK 96 str.).

Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 1 dalyje numatyta nuteistųjų teisė už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti ne bet kokių reikmenų, o tik būtiniausių reikmenų. Būtiniausiųjų reikmenų sąrašas įstatymu neapibrėžtas, tačiau neabejotina, kad šiam sąrašui priskirtini tokie daiktai, kurie laisvės atėmimo bausmę atliekančiam asmeniui būtini kasdieniniam naudojimui (asmens higienos priemonės, rūbai, avalynė, rašymo reikmenys ir pan.). Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pataisos įstaigose nuteistiesiems draudžiamų įsigyti maisto produktų ir būtiniausiųjų reikmenų sąrašą nustato Teisingumo ministerija. Minėta įstatymo norma šiai institucijai suteikia įgaliojimus patvirtinti draudžiamų pataisos įstaigose nuteistiesiems įsigyti būtiniausiųjų reikmenų sąrašą, kuris, be kita ko,

neturi prieštarauti Bausmių vykdymo kodekso 1 priede nurodytam daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, sąrašui.

Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalies nuostatas įgyvendina Vidaus tvarkos taisyklių XII skyrius bei šių Taisyklių 19 priedas, taip pat Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 patvirtintas Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomų būtiniausių reikmenų asortimentas, kuris, kaip nurodyta aptariamo įsakymo 2 punkte, turi būti užtikrintas ir pataisos namų įstaigose veikiančiose parduotuvėse.

Nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 77 punktas (2010 m. sausio 20 d. įsakymo Nr.1R-22 redakcija) numatė, jog pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų ne rečiau kaip kartą per savaitę. Nors pareiškėjo nurodyta prekė - bokso maišas - nėra įtraukta į Bausmių vykdymo kodekso 1 priedu patvirtintą daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, sąrašą bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 19 priedu patvirtintą Pataisos įstaigose nuteistiesiems draudžiamų įsigyti (parduoti parduotuvėse) būtiniausiųjų reikmenų sąrašą, tačiau ši prekė neįtraukta ir į Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 patvirtintą Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomų būtiniausių reikmenų asortimentą, taip pat į Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnį bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173 punktą, kurie reglamentuoja nuteistųjų teisę naudotis šiose teisės aktų normose nurodytais įsigytais ar nuteistojo sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais šio Kodekso 96 straipsnyje išvardytais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Pažymėtina ir tai, kad įgyvendinant Bausmių vykdymo kodekso XIV skyriaus nuostatas dėl laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų materialinio aprūpinimo priimtame poįstatyminiame teisės akte - Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų laisvalaikiui ir kultūros bei sporto renginiams organizuoti skirto inventoriaus normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr.1R-139, be kita ko, numatytos sporto renginiams organizuoti skirto sporto inventoriaus normos atitinkamam nuteistųjų skaičiui. Sporto maišai į nuteistųjų laisvalaikio ir sporto renginiams organizuoti skirtą inventorių taip pat neįtraukti.

Remdamasi minėtu teisiniu reguliavimu teisėjų kolegija konstatuoja, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisės įsigyti būtiniausiųjų reikmenų kontekste Marijampolės PN administracija taip pat negali būti pripažinta pažeidusia teisės aktų normas ir pareiškėjo teises. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatęs, kad byloje nenustatyta esminė civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlyga, pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė pagrįstai ir teisėtai.

Dėl apeliacinio skundo argumento, kad pagal Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų šalims narėms Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ antros dalies 27.5 punktą Kalėjimų valdžia turi pasirūpinti specialiais užsiėmimais kaliniams, kuriems tokių užsiėmimų reikia, teisėjų kolegija pažymi, kad šios Taisyklės yra rekomendacinio pobūdžio aktas. Europos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad rekomendacijos ir išvados neturi privalomos teisinės galios, tačiau jos neabejotinai turi autoritetingos rekomendacijos reikšmę (Byla Nr.322/88 Grimaldi [1989] ECR 4407). Rekomendacijomis Europos Sąjungos institucijos išreiškia savo nuomonę ir pasiūlo gaires atitinkamais Bendrijos politikos klausimais į kurias valstybės narės turėtų atsižvelgti kurdamos savo vidaus teisę. Europos kalėjimų taisyklėse, be kita ko, pažymėta, kad asmenims, iš kurių atimta laisvė, turėtų būti taikomi minimaliai būtini ir atitinkantys paskirtą bausmę ribojimai (3 p.). Pirmiau aptartu nacionaliniu teisiniu reguliavimu bokso maišai neįtraukti į laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems būtiniausių reikmenų sąrašą. Šis ribojimas kaip matyti iš laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigas administruojančio Kalėjimų departamento argumentų, pagrįstas proporcingumo principu, kadangi nuteistųjų galimybės užsiimti koviniu sportu, susijusiu su smūgio technikos lavinimu, ribojimas kompensuojamas sudarymu sąlygų pataisos namuose užsiimti kitomis sporto šakomis, o nuteistųjų agresijos valdymui siūloma psichologinė pagalba.

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas (ABTĮ 10,81 ir 86 str.), todėl, apelianto nuomone, yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą vadovaujantis ABTĮ 142 straipsniu.

ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis nustato, kad procesinės teisės normų pažeidimas ar netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 10 straipsnį, t.y. neišaiškino procesinių teisnių ir pareigų. ABTĮ 10 straipsnis įtvirtinta bendroji nuostata dėl teisių ir pareigų išaiškinimo proceso dalyviams. Nurodyta, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 10 str.). Kokiu būdu proceso dalyviams turi būti išaiškintos procesinės teisės ir pareigos reglamentuoja ABTĮ 53 straipsnio 3 dalis. Ši įstatymo norma nustato, kad procesinės proceso šalių (išskyrus teismus, advokatus ir prokurorus) teisės joms išaiškinamos raštu, įteikiant ar išsiunčiant kartu su šaukimu į teismą jų teisių išaiškinimą. Pirmosios instancijos teismo posėdžio, kuriame pareiškėjas dalyvavo, protokole užfiksuotas teisėjos klausimas bylos proceso dalyviams, ar jiems įteikti teismo šaukimai, kuriuose išaiškintos jų procesinės teisės ir pareigos, taip pat proceso dalyvių teigiami atsakymai. Tai patvirtina, kad pareiškėjui procesinės teisės ir pareigios buvo išaiškintos raštu iki teismo posėdžio, o tai atitinka ABTĮ 53 straipsnio 3 dalyje numatytą procesinių teisių išaiškinimo būdą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo, kad jis nesuprato, kurios nors savo procesinės teisės, ar kad pirmosios instancijos teismas nesuteikė jam galimybės pasinaudoti kuria nors procesine teise.

Pareiškėjas argumentą dėl ABTĮ 81 straipsnio pažeidimo grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė tikrovės neatitinkantį faktą, esą Seimo kontrolieriaus 2011 m. liepos 19 d. pažymoje Nr. 4D-2011/1-468 nurodyta, jog nuteistojo asmeninių daiktų svoris neturėtų viršyti 30 kg. Apeliantas teisingai nurodė, kad minėtoje Seimo kontrolieriaus pažymoje tokio teiginio nėra. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytų argumentų, kuriais teismas pagrindė savo išvadas, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas dėl nuteistojo asmeninių daiktų svorio nurodė ne tik Marijampolės PN direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 22 d. raštą pareiškėjui (b.l.29), bet ir Seimo kontrolieriaus 2011 m. liepos 19 d. pažymą, kurioje šiuo klausimu nepasisakyta, byloje priimtam sprendimui neturėjo jokios įtakos.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymus, faktus ir argumentus vertino paviršutiniškai arba apskritai jų nevertino, tuo pažeidė ABTĮ 86 straipsnį. Šie apelianto argumentai yra abstraktaus pobūdžio, apeliantas nenurodė, kad teismas neįvertino kokio nors konkretaus į bylą pateikto įrodymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad bendroji įstatymu nustatyta taisyklė yra ta, kad pareiškėjas, pateikdamas skundą teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.). ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje yra suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Remdamasis minėtu teisiniu reguliavimu bylą nagrinėjantis teismas pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs ištirtų įrodymų visumą bylos baigiamajame procesiniame akte turi pateikti savo motyvuotas išvadas, ar atitinkamais įrodymais grindžiamos faktinės aplinkybės yra nustatytos, ar nenustatytos. Patikrinusi bylą apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šių procesinių reikalavimų laikėsi. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad rašytiniai įrodymai buvo ištirti, sprendimo motyvuojamoji dalis pagrįsta teismo posėdyje ištirtais įrodymais ir teisės normomis, motyvuota, atitinka esminius 86 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad taikyti ABTĮ 142 straipsnio 1 dalį ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrindo nėra.

ABTĮ 130 straipsnio 5 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme reiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl apeliaciniame skunde pareikštas reikalavimas dėl leidimo įsigyti bokso maišą laikytinas nauju ir apeliacinėje instancijoje negali būti nagrinėjamas. Be to, pažymėtina ir tai, kad pagal pateiktus į bylą dokumentus, pareiškėjas 2012 m. spalio 6 d. lygtinai paleistas iš Marijampolės PN, todėl pataisos įstaigos leidimas dėl bokso maišo įsigijimo jam nebėra aktualus.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis