3e7f91d9-55da-4eeb-b8ff-8b22a85a97d5 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-191-794/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42548-2016-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.13; 3.3.1.14; 3.3.1.18; 2.6.8.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alvydo Barkausko, Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas) ir JÅ«ratės Varanauskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Bendros Lietuvos ir Čekijos įmonės „Gepala“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „LINAVA“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei bendrai Lietuvos ir Čekijos įmonei UAB „Gepala“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys byloje UAB „Daivera“ ir UAB „Taigera“.

Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Bendros Lietuvos ir Čekijos įmonės UAB „Gepala“ 4.621,56 EUR skolÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovės pagal 2015-05-04 Sutartį Nr. 2015/05/04 dėl skolos sumokėjimo prašė priteisti 1 260 EUR pradelstÄ skolÄ , 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Po ieÅ¡kinio pateikimo ir Å¡ios civilinės bylos iÅ¡kėlimo sutartis buvo nutraukta, todėl Å¡iai dienai iÅ¡ atsakovės priteistina suma jau sudaro 4 621,56 EUR. IeÅ¡kovė padidino pagal Sutartį priteistinÄ sumÄ nuo 1 260 EUR iki 4 621,56 EUR. IeÅ¡kinio pagrindas nėra keičiamas, t. y. tiek pradiniu ieÅ¡kiniu, tiek patikslintu ieÅ¡kiniu yra praÅ¡oma priteisti skolÄ pagal tÄ pačiÄ Sutartį.

3. Atsakovė su ieÅ¡kovės reikalavimais sutiko, t. y. pripažino, kad jie yra pagrįsti, tačiau nurodė, kad ieÅ¡kovė sÄ moningai savo procesiniuose dokumentuose nenurodo visų faktinių aplinkybių, turinčių įtakos tinkamam ir teisingam Å¡io ginčo iÅ¡sprendimui, Å¡iuo metu tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės esančių teisinių - civilinių santykių bei Å¡alių turimų tarpusavio prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų, o bÅ«tent: i)2016-05-10 d. perėmė iÅ¡ BUAB „Rastakas“ reikalavimÄ Ä¯ ieÅ¡kovę 4 326.66 CHF sumai (kas sudaro 4 057.64 EUR) pagal atsakovės ir BUAB „Rastakas“ 2016-05-10 d.

Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį; ii) 2016-09-02 d. perėmė iÅ¡ BUAB „Stiprybė“ reikalavimÄ Ä¯ ieÅ¡kovę 984.40 CHF sumai (kas sudaro 923.19 EUR) pagal atsakovės ir UAB „Stiprybė“ 2016-09-02 d. Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį; iii) 2017-01-09 perėmė iÅ¡ UAB „Daivera“ reikalavimÄ Ä¯ ieÅ¡kovę 3154,44 CHF sumai (kas sudaro 2953,60 EUR) pagal atsakovės ir UAB „Daivera“ 2017-01-09 Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartį. Apie tai atsakovė tinkamai informavo ieÅ¡kovę 2017-01-05 d. praneÅ¡imu.

Taigi Å¡iai dienai, ieÅ¡kovė yra skolinga atsakovei 4057.64 EUR + 923.19 EUR + 2953,60 EUR = 7934,43 EUR. Å io reikalavimo teises į ieÅ¡kovę patvirtinantys įrodymai jau yra pateikti į nagrinėjamÄ civilinę bylÄ , kartu su atsakovės atsiliepimu į pradinį ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovės ir atsakovės prieÅ¡prieÅ¡iniai vienarÅ«Å¡iai piniginiai reikalavimai turėtų bÅ«ti sudengti tarpusavio užskaitų bÅ«du. Tai padarius, bÅ«tų padengta ieÅ¡kovės Å¡iuo ieÅ¡kiniu praÅ¡oma iÅ¡ atsakovės priteisti įsiskolinimo suma.

Atsakovė pateiktame patikslintame prieÅ¡ieÅ¡kinyje prašė priteisti iÅ¡ LNVAA „Linava“ 7 934.43 EUR įsiskolinimÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas 4. IeÅ¡kovė su atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovės pateiktose reikalavimo perleidimo sutartyse nurodyta, kad pradinių kreditorių reikalavimo teisės kyla iÅ¡ Asociacijos 2015-11-18 prezidiumo nutarimo Nr. 10 - 75 „Dėl draudimo brokeriui AON Suisse S.A. (dabar BMS S.A.) sumokėtų draudimo įmokų permokos grÄ Å¾inimo Asociacijos „Linava“ vežėjų įmonės ir grÄ Å¾inimo tvarkos patvirtinimo“.

Å is nutarimas nustato sÄ lygas ir pagrindus, kuriems esant, vežėjai - Asociacijos nariai, įgyja teisę susigrÄ Å¾inti sumokėtas draudimo įmokų permokas. Atsakovė teigia, kad BUAB „Rastakas“, BUAB „Stiprybė“ ir BUAB „Daivera“ turėjo teisę į draudimo įmokų permokų grÄ Å¾inimÄ . Su tokia atsakovės pozicija ieÅ¡kovė nesutiko, nes minėtų reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo metu BUAB „Rastakas“, BUAB „Stiprybė“ ir BUAB „Daivera“ jokių galiojančių reikalavimo teisių į ieÅ¡kovę neturėjo ir todėl jokių reikalavimo teisių perleisti atsakovui negalėjo.

IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad BUAB „Rastakas“ nebėra asociacijos nare nuo 2013-09-10, o BUAB „Stiprybė“ - nuo 2011-08-18, UAB „Daivera“ - nuo 2014-06-08. Å ios įmonės, praradusios narystę Asociacijoje, buvo paÅ¡alintos iÅ¡ TIR garantinės sistemos. Pagal Nutarimo 6 punktÄ draudimo įmokos permoka gražinama vežėjų įmonei, jeigu, be kitų privalomų sÄ lygų, vežėjų įmonė yra Asociacijos nare ir nebuvo paÅ¡alinta ir TIR garantinės sistemos. Nutarimo priėmimo dienai BUAB „Rastakas“ ir BUAB „Stiprybė“ nebebuvo Asociacijos narėmis ir buvo paÅ¡alintos iÅ¡ TIR garantinės sistemos, Å¡ios įmonės neįgijo teisės į draudimo įmokų permokų (jeigu draudimo permokos buvo susidariusios) grÄ Å¾inimÄ ir Å¡ios teisės negalėjo perleisti atsakovei.

UAB „Daivera“ savo narystę (įskaitant, bet neapsiribojant, teisę į AON sumokėtų draudimo įmokų permokų grÄ Å¾inimÄ ) Asociacijoje perleidimo UAB „Targeta“ 2016-09-06 Asociacija grÄ Å¾ino UAB „Targeta“ 3 154,44 CHF (2 953,60 EUR) sumÄ , todėl UAB „Daivera“ neturėjo teisės į draudimo permokų grÄ Å¾inimÄ ir Å¡ios teisės negalėjo perleisti atsakovei. Be to atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad BUAB „Rastakas“ ir BUAB „Stiprybė“ buvo permokėjusios draudimo įmokas ir turėjo teisę į draudimo permokų grÄ Å¾inimÄ .

Apie tai, kad atsakovė neįgijo jokios reikalavimo teisės į ieÅ¡kovę ir jog įskaitymai nebus daromi, ieÅ¡kovė raÅ¡tu informavo atsakovę. IeÅ¡kovė nurodė, kad aplamai draudžiama perleisti tokį reikalavimÄ , kurio atžvilgiu yra negalimas iÅ¡ieÅ¡kojimas, todėl aukščiau nurodytos reikalavimo perleidimo sutartys prieÅ¡tarauja imperatyviai CK 6.102 str. 1 d. normai ir dėl to yra niekinės, nes jomis perleistos neegzistuojančios reikalavimo teisės. Teismas Å¡ias sutartis turėtų panaikinti savo iniciatyva (CK 1.78 str. 5 d.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 9 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Teismas priteisė ieÅ¡kovei Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijai „LINAVA“ iÅ¡ atsakovės Bendros Lietuvos ir Čekijos įmonės UAB „Gepala“ 4 621,56 EUR skolÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2016-11-22) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios sudaro 2 178 EUR.

6. Teismas nustatė, kad atsakovė su ieÅ¡kovės reikalavimais sutiko, todėl vadovaudamasis CPK 268 str. 5 d. teismas detalių motyvų dėl ieÅ¡kovės reikalavimų nedėstė. Atsakovė pripažino skolÄ , tik prašė užskaityti atsakovės skolÄ kaip tarpusavio prieÅ¡prieÅ¡inį reikalavimÄ . Tačiau teismo vertinimu atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas, kadangi negalimas tarpusavio prieÅ¡prieÅ¡inį reikalavimų užskaitymas. Nurodytų reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo metu BUAB „Rastakas“, BUAB „Stiprybė“ ir BUAB „Daivera“ jokių galiojančių reikalavimo teisių į ieÅ¡kovę neturėjo.

BUAB „Rastakas“ nebėra Asociacijos nare nuo 2013-09-10, o BUAB „Stiprybė“ - nuo 2011-08-18, UAB „Daivera“ - nuo 2014-06-08. Å ios įmonės, praradusios narystę Asociacijoje, buvo paÅ¡alintos iÅ¡ TIR garantinės sistemos. Pagal Nutarimo 6 punktÄ draudimo įmokos permoka gražinama vežėjų įmonei, jeigu, be kitų privalomų sÄ lygų, vežėjų įmonė yra Asociacijos nare ir nebuvo paÅ¡alinta ir TIR garantinės sistemos. Teismas pažymėjo, jog pagal nurodyto nutarimo sÄ lygas BUAB „Rastakas“ ir BUAB „Stiprybė“ nebebuvo Asociacijos narėmis ir buvo paÅ¡alintos iÅ¡ TIR garantinės sistemos, Å¡ios įmonės neįgijo teisės į draudimo įmokų permokų grÄ Å¾inimÄ ir Å¡ios teisės negalėjo perleisti atsakovei.

UAB „Daivera“ savo narystę Asociacijoje perleido UAB „Targeta“ 2016-09-06 ir Asociacija grÄ Å¾ino UAB „Targeta“ 3 154,44 CHF (2 953,60 EUR) sumÄ , taigi UAB „Daivera“ neturėjo teisės į draudimo permokų grÄ Å¾inimÄ ir Å¡ios teisės negalėjo perleisti atsakovei. Teismas taip pat konstatavo, jog ieÅ¡kovė pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad BUAB „Rastakas“ ir BUAB „Stiprybė“ buvo permokėjusios draudimo įmokas ir turėjo teisę į draudimo permokų grÄ Å¾inimÄ .

Be to, 2015-11-18 ieÅ¡kovės prezidiumo nutarimas Nr. 10-75, kuriuo buvo patvirtinta „Dėl draudimo brokeriui AON Suisse S.A. sumokėtų draudimo įmokų permokos grÄ Å¾inimo Asociacijos „Linava“ vežėjų įmonės ir grÄ Å¾inimo tvarkos patvirtinimo“ yra galiojantis, jis nebuvo skundžiamas nustatyta tvarka atsakovės ar kitų suinteresuotų asmenų. Å ių aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai negali bÅ«ti tenkinami.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 7. Atsakovė Bendra Lietuvos ir Čekijos įmonė UAB „Gepala“ apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 sausio 9 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, arba Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 sausio 9 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 7.1.

Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje rėmėsi 3 Reikalavimo perleidimo sutartimis, tačiau teismas byloje atsižvelgė tik į dvi reikalavimo perleidimo sutartis, sudarytas tarp atsakovės ir BUAB ,,Rastakas" bei tarp atsakovės ir UAB ,,Stiprybe". Tuo tarpu net apraÅ¡ydamas faktines aplinkybes, teismas nenurodė, jog buvo sudaryta sutartis ir su UAB ,,Daivera". Apeliantės nuomone, vien Å¡i aplinkybė patvirtina, jog teismas pavirÅ¡utiniÅ¡kai nagrinėjo tiek faktines aplinkybes, tiek atsakovės į bylÄ pateiktus įrodymus. 7.2.

Apeliantės įgytos reikalavimo teisės kyla ne iÅ¡ Asociacijos 2015-11-18 prezidiumo nutarimo Nr. 10 - 75,,Dėl draudimo brokeriui AON Suisse S.A. (dabar BMS S.A.) sumokėtų draudimo įmokų permokos grÄ Å¾inimo Asociacijos ,,Linava" vežėjų įmonėms ir grÄ Å¾inimo tvarkos patvirtinimo“. Atsakovė nė kartÄ teismo posėdžiuose akcentavo, jog negalima vadovautis iÅ¡skirtinai vienu įrodymu – Asociacijos „Linava“ vidiniu teisės aktu, kadangi ieÅ¡kovė jį interpretuoja savaip, t.y. ieÅ¡kovė aiÅ¡kina, jog permokėtos draudimo įmokos turi bÅ«ti grÄ Å¾inamos tik dabartiniams Asociacijos nariams, neatsižvelgiant į tai, jog draudimo įmokos atsirado bÅ«tent 2001-2005 metais. 7.3.

Teismas netinkamai aiÅ¡kino Asociacijos 2015-11-18 prezidiumo nutarimo Nr. 10 – 75 sÄ lygas, kadangi apeliantės teigimu, teismas turėjo vadovautis Asociacijos 2015-11-18 prezidiumo nutarimo Nr. 10 – 75 2 punktu, o ne 6 punktu. BÅ«tent minėto Nutarimo 2 punkte nurodyta, kad grÄ Å¾inti TIK procedÅ«ros vykdytojų nuo 2001-01-01 iki 2005-12-31 draudimo brokeriui sumokėtų draudimo įmokų permokas Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ vežėjų įmonėms pagal Å¡iame nutarime patvirtintÄ tvarkÄ . 7.4.

Teismas netinkamai konstatavo, jog, Å¡ios įmonės neįgijo teisės į draudimo įmokų permokų grÄ Å¾inimÄ , kadangi buvo paÅ¡alintos iÅ¡ TIR sistemos. Apeliantė pabrėžia, jog teismui ne kartÄ buvo paaiÅ¡kinta, jog įmonės TIR garantinės sistemos narėmis tampa tik tuomet, kai įstoja į AsociacijÄ . Ä®monė visų pirma privalo įstoti i AsociacijÄ ir tapti TIR garantines sistemos vykdytojomis, kadangi TIR knygeles iÅ¡duoda tik Asociacija. Taigi įmonės, nutraukusios savo narystę Asociacijoje tuo pačiu nebebuvo TIR sistemos vykdytojomis.

Å iuo atveju, ginčo juridiniai asmenys baigė savo veiklÄ ir iÅ¡stojo iÅ¡ Asociacijos, taigi tuo pačiu neteko galimybės naudotis TIR garantine sistema, bet nebuvo paÅ¡alintos iÅ¡ TIR sistemos už Å¡ios sistemos pažeidimus. 7.5. Teismas sprendime apskritai nepasisakė ir tinkamai nemotyvavo, kuo remiantis tenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį pilna apimtimi. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad BUAB „Rastakas“ ir BUAB „Stiprybė“ buvo permokėjusios draudimo įmokas ir turėjo teisę į draudimo permokų grÄ Å¾inimÄ , kadangi Å¡ios aplinkybės yra patvirtintos byloje esančiais įrodymais, tokiais kaip susiraÅ¡inėjimais tarp bankroto administratorės UAB ,,Renavita" ir ieÅ¡kovės, lentele iÅ¡ ieÅ¡kovės duomenų bazės bei liudytojos bankroto administratorės UAB ,,Renavita“ įgalioto asmens R.

K. liudijimu. Be to, atsakovė ne kartÄ teisme paaiÅ¡kino faktines aplinkybes, jog visos Å¡ios įmonės 2001-2005 m" laikotarpiu buvo Asociacijos, kurios pagrindinė veikla - TIR knygelių iÅ¡davimas, narėmis ir, kaip ir visos Asociacijos narės, permokėjo draudimo įmokas, todėl įgijo teisę į jų grÄ Å¾inimÄ . 7.6. UAB „Daivera“ negalėjo perleisti narystės UAB „Targeta“, kadangi jokie teisės aktai, įskaitant ieÅ¡kovės įstatus, neleidžia perduoti narystės Asociacijoje.

Apeliantės nuomone, narystės perdavimas Asociacijoje nėra galimas, todėl ieÅ¡kovė neteisėtai sumokėjo UAB „Targeta“ 2953,60 EUR sumÄ . Be to, UAB „Targeta“ apskritai nėra ir nebuvo TIR sistemos narė ir nėra pirkusi TIR knygelių. Taigi negalėjo permokėti draudimo lėšų. 7.7. Teismas nepagrįstai neiÅ¡reikalavo duomenų ir įrodymų apie draudimo permokų grÄ Å¾inimÄ kitiems Asociacijos nariams. 7.8. Apeliantei nėra žinoma, ar Å¡aukimai tretiesiems asmenims buvo įteikti ir kodėl byla buvo nagrinėjama be trečiųjų asmenų, todėl yra CPK 329 straipsnyje nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

2. Atsiliepimu į atsakovės Bendros Lietuvos ir Čekijos įmonės UAB „Gepala“ apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Apeliantės argumentas, kad jos įgytos reikalavimo teisės kyla ne iÅ¡ Nutarimo, prieÅ¡tarauja reikalavimo perleidimo sutarčių nuostatoms, nes visų sutarčių (jų turinys yra identiÅ¡kas) 1 punkte yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad reikalavimo teisė kyla bÅ«tent iÅ¡ Nutarimo.

BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė visada teigė, kad reikalavimo teisė kyla iÅ¡ Nutarimo ir įrodinėjo, jog pagal Nutarimo nuostatas pradiniai kreditoriai buvo įgiję reikalavimo teisę. 8.2. Apeliantė netinkamai aiÅ¡kina NutarimÄ , nes Nutarimo 2 punktas apibrėžia tik Å¡io Nutarimo taikymo sritį, o pagrindai ir sÄ lygos, kurioms esant grÄ Å¾inamos draudimo permokos, yra nustatytos Nutarimo 6 punkte. 8.3. Apeliantė, siekdama prisiteisti permokas, turėjo įrodyti, kad pradiniai kreditoriai sumokėjo didesnes draudimo įmokas nei buvo nustatyta draudimo įmokų kaina.

Tačiau atsakovė tokių aplinkybių byloje net neįrodinėjo. PrieÅ¡ingai, byloje net nėra ginčo dėl to, kad 2001-01-01 - 2005-12-31 laikotarpiu Asociacijos nariai, tame tarpe pradiniai kreditoriai UAB „Rastakas“, UAB „Stiprybė“ ir UAB „Daivera“ už TIR knygutes mokėjo nustatytÄ draudimo įmokų sumÄ ir jokių draudimo permokų nebuvo. Todėl atsakovės teiginiai apie pradinių kreditorių įgytas teises į draudimo permokų grÄ Å¾inimÄ yra atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. 8.4.

Å ioje byloje nei atsakovė, nei kiti bylos dalyviai (tame tarpe trečiasis asmuo UAB „Daivera“) neginčijo UAB „Daivera“ narystės teisės perleidimo (nepareikÅ¡tas reikalavimas pripažinti narystės perleidimÄ neteisėtu), su tuo susiję įrodymai į bylÄ nebuvo pateikti ir teismas jokių aplinkybių, susijusių su narystės perleidimu, nenustatinėjo. IeÅ¡kovės teigimu, apeliantė apskritai neturi teisės ginčyti kito nario narystės teisės perleidimo, nes tai niekaip nesusiję su pačios atsakovės teisėmis ir pareigomis.

Todėl Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui teisinę reikÅ¡mę turi tik pats faktas, kad UAB „Daivera“ narystė Asociacijoje buvo perkelta UAB „Targeta“, o narystės perleidimo teisėtumo klausimas yra nesusijęs su bylos nagrinėjimo dalyku ir Å¡ioje byloje neturi bÅ«ti nagrinėjamas. 8.5. 2017-12-20 teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti įrodymus apie kitiems nariams iÅ¡mokėtas draudimo permokas, nes tai yra nesusiję su nagrinėjama byla.

Šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl draudimo permokų išmokėjimo atsakovei, o ne kitiems Asociacijos nariams. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad jeigu kitiems Asociacijos nariams galbūt nepagrįstai buvo išmokėtos draudimo permokos, tai nereiškia, kad ir atsakovei nepagrįstai turi būti atliekami mokėjimai. Be to, atsakovė, prašydama išreikalauti įrodymus, turėjo pagrįsti kaip šie įrodymai yra susiję su šia nagrinėjama civiline byla ir kokias bylai reikšmingas aplinkybes galėtų patvirtinti.

Tačiau atsakovė nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei savo apeliaciniame skunde nepagrindė praÅ¡omų iÅ¡reikalauti įrodymų sÄ sajumo su Å¡ia civiline byla. 8.6. Apeliantės teiginiai, kad tretieji asmenys nebuvo tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimÄ yra nepagrįsti, nes teismo praneÅ¡imai ir teismo Å¡aukimai jiems buvo iÅ¡siųsti jų deklaruotos buveinės adresu. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 6.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

7. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

8. Nagrinėjamu atveju tikslinga nurodyti tai, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ bei priimdamas sprendimÄ , privalo teisingai, sÄ Å¾iningai, protingai taikyti bei aiÅ¡kinti įstatymus tam, jog tarp ginčo Å¡alių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, bÅ«tų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

9. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

10. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Å¡ioje byloje atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti 7953,60 EUR draudimo permokų sumÄ , kuriÄ pagal perleidimo sutartis įgijo iÅ¡ pradinių kreditorių BUAB „Rastakas“, BUAB „Stiprybė“ ir UAB „Daivera“. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinys, kadangi pagal Asociacijos 2015-11-18 prezidiumo nutarimo Nr. 10-75 „Dėl draudimo brokeriui AON Suisse S.A. (dabar BMS S.A.) sumokėtų draudimo įmokų permokos grÄ Å¾inimo Asociacijos „Linava“ vežėjų įmonėms ir grÄ Å¾inimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas) sÄ lygas BUAB „Rastakas“ ir BUAB „Stiprybė“ nebuvo Asociacijos narėmis ir buvo paÅ¡alintos iÅ¡ TIR garantinės sistemos, o UAB „Daivera“ savo narystę Asociacijoje 2014-05-08 perleido UAB „Targeta“, todėl Å¡ios įmonės neįgijo teisės į draudimo įmokų permokų grÄ Å¾inimÄ ir Å¡ios teisės negalėjo perleisti atsakovei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų 11. Apeliantė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo sprendimÄ visų pirmÄ nurodo, jos įgytos reikalavimo teisės kyla ne iÅ¡ Asociacijos 2015-11-18 prezidiumo nutarimo Nr. 10 – 75. Apeliantės teigimu, negalima vadovautis iÅ¡skirtinai vienu įrodymu – Asociacijos „Linava“ vidiniu teisės aktu, kadangi ieÅ¡kovė jį interpretuoja savaip. Tačiau su tokia apeliantės dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka Å¡ioje nutartyje nurodomų argumentų pagrindu.

12. Remiantis byloje pateiktomis Reikalavimo perleidimo sutartimis (e. l. 1 t. b .l. 102-107), pagal kurias atsakovė teigia įgijusi reikalavimo teisę į ieÅ¡kovę (t. y. 7953,60 EUR dydžio draudimo permokas) iÅ¡ pradinių kreditorių BUAB „Rastakas“, BUAB „Stiprybė“ ir UAB „Daivera“ matyti, jog visose reikalavimo perleidimo sutarčių 1 punktuose aiÅ¡kiai nurodyta, kad reikalavimo teisės kyla iÅ¡ Asociacijos 2015-11-18 prezidiumo nutarimo Nr. 10 – 75 „Dėl draudimo brokeriui AON Suisse S.A. (dabar BMS S.A.) sumokėtų draudimo įmokų permokos grÄ Å¾inimo Asociacijos „Linava“ vežėjų įmonėms ir grÄ Å¾inimo tvarkos patvirtinimo“.

Be kita ko, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė visos bylos nagrinėjamu metu teigė, kad reikalavimo teisė kyla iÅ¡ Asociacijos 2015-11-18 prezidiumo nutarimo Nr. 10 – 75 ir įrodinėjo, jog pagal aukščiau minėto Nutarimo nuostatas pradiniai kreditoriai buvo įgiję reikalavimo teisę. Taigi, atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad jos įgytos reikalavimo teisės kyla ne iÅ¡ Nutarimo, prieÅ¡tarauja byloje esančių reikalavimo perleidimo sutarčių nuostatoms.

13. Å iame kontekste, apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Asociacijos 2015-11-18 prezidiumo nutarimas Nr. 10 – 75 nustato pagrindus ir sÄ lygas, kurioms esant, vežėjai – Asociacijos nariai, įgyja teisę susigrÄ Å¾inti sumokėtas draudimo įmokų permokas. Be to, minėtas Nutarimas yra vidinis teisės aktas, kuriuo privalo vadovautis tiek Asociacija ir jos vardu veikiantis generalinis sekretorius, tiek Asociacijos nariai (Asociacijos įstatų 1.1, 8.1, 12.4 punktas).

Nutarimas nebuvo skundžiamas, ginčijamas ir yra galiojantis visa apimtimi. PrieÅ¡ingų įrodymų, paneigiančių Å¡iÄ byloje nustatytÄ faktinę aplinkybę byloje taip pat nėra pateikta. Å ioje byloje Nutarimas taip pat nebuvo ginčijamas. Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ar pradiniai kreditoriai turėjo reikalavimo teises pagal Asociacijos prezidiumo priimto Nutarimo nuostatas, pagrįstai vadovavosi bÅ«tent Å¡iuo Nutarimu, o ne apeliantės nurodomais protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais.

Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovė, manydama, kad nurodytas Nutarimas pažeidžia jos teises, turėtų jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

14. KritiÅ¡kai vertintinas ir apeliacinio skundo argumentas, jog teismas netinkamai aiÅ¡kino Asociacijos 2015-11-18 prezidiumo nutarimo Nr. 10 – 75 sÄ lygas, kadangi apeliantės teigimu, teismas turėjo vadovautis Asociacijos 2015-11-18 prezidiumo nutarimo 2 punktu, o ne 6 punktu. BÅ«tent minėto Nutarimo 2 punkte nurodyta, kad grÄ Å¾inti TIK procedÅ«ros vykdytojų nuo 2001-01-01 iki 2005-12-31 draudimo brokeriui sumokėtų draudimo įmokų permokas Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ vežėjų įmonėms pagal Å¡iame nutarime patvirtintÄ tvarkÄ .

15. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio Asociacijos 2015-11-18 prezidiumo nutarimo 2 punkto nuostatų, Tvarka taikoma vežėjų įmonėms – Asociacijos „Linava“ narėms, kurioms nuo 2001-01-01 iki 2005-12-31 Asociacija „Linava“ iÅ¡davė TIR knygeles ir jos nebuvo paÅ¡alintos iÅ¡ TIR garantinės sistemos dėl TIR konvencijos pažeidimų iki Å¡ios Tvarkos patvirtinimo datos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau minėto Nutarimo 2 punktas apibrėžia tik Å¡io Nutarimo taikymo sritį, o pagrindai ir sÄ lygos, kurioms esant grÄ Å¾inamos draudimo permokos, yra nustatytos Nutarimo 6 punkte.

Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino NutarimÄ ir pagrįstai nustatė, kad pagal Nutarimo 6 punktÄ draudimo permoka grÄ Å¾inama vežėjų įmonei, jeigu, be kitų privalomų sÄ lygų, vežėjų įmonė yra Asociacijos „Linava“ nare ir nebuvo paÅ¡alinta iÅ¡ TIR garantinės sistemos. Jeigu vežėjų įmonė netenkina bent vienos iÅ¡ Å¡ių privalomų sÄ lygų, jai draudimo permoka negrÄ Å¾inama.

16. Remiantis byloje pateiktu Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus 2011-03-28 įsakymu Nr. 30 „Dėl narystės Asociacijoje „Linava“ (el. b. 1 t., b. l. 191) BUAB „Stiprybė“ nuo 2011-03-28 nebėra Asociacijos nare (narystės teisės perkeltos UAB „Pralita) ir Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinio direktoriaus 2011-08-18 įsakymu Nr. 79 „Dėl narystės TIR muitinės sistemoje“ nuo 2011-08-18 buvo pašalinta iš TIR garantinės sistemos (el. b. 1 t. b. l. 71).

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus 2013-09-10 įsakymu Nr. 63 „Dėl narystės Asociacijoje „Linava“ BUAB „Rastakas“ nebėra Asociacijos nare nuo 2013-09-10 (el. b. 1 t., b. l. 73 – 75), o Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus 2013-05-03 įsakymu Nr. 35 „Dėl narystės TIR muitinės sistemoje“ nuo 2013-05-03 buvo pašalinta iš TIR garantinės sistemos (el. b. 1 t. b. l. 190).

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus 2014-05-06 įsakymu Nr. 28 „Dėl narystės Asociacijoje „Linava“, nuo 2014-05-06 UAB „Daivera“ nebėra Asociacijos nare, nes narystė buvo perkelta UAB „Targeta“ (el. b. 1 t. b.l. 145), o Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus 2014-09-25 įsakymu Nr. 57 „Dėl narystės TIR muitinės sistemoje“ nuo 2014-09-25 UAB „Targeta“ buvo pašalinta iš TIR garantinės sistemos (el. b. 1 t. b. l. 144).

Tai Å¡ių aplinkybių kontekste, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nustatė ir byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tiek Nutarimo priėmimo dienai (t. y. 2015-11-18), tiek reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo metu pradiniai kreditoriai BUAB „Rastakas“, BUAB „Stiprybė“ ir UAB „Daivera“ jau nebebuvo nei Asociacijos „Linava“ nariais, nei TIR garantinės sistemos dalyviais. Atsakovė Å¡io byloje nustatyto fakto neginčijo nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui pateiktame apeliaciniame skunde.

Todėl, vadovaujantis Nutarimo 6 punktu, BUAB „Rastakas“, BUAB „Stiprybė“ ir UAB „Daivera“ neįgijo teisės iÅ¡ Asociacijos reikalauti draudimo permokų grÄ Å¾inimo ir neegzistuojančios reikalavimo teisės negalėjo perleisti atsakovei.

17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog kaip matyti iÅ¡ byloje pateikto atsakovės apeliacinio skundo, apeliantė iÅ¡ pradžių kvestionuodama pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nurodo, jog atsakovės įgytos reikalavimo teisės kyla ne iÅ¡ Nutarimo. Tačiau vėliau savo skunde akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino Nutarimo sÄ lygas, nes, atsakovės nuomone, teismas turėjo vadovautis Nutarimo 2 punktu, o ne 6 punktu. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks apeliantės nenuoseklumas tik papildomai patvirtina aukščiau Å¡ioje nutartyje apeliacinės instancijos teismo padarytos iÅ¡vados, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ar pradiniai kreditoriai turėjo reikalavimo teises pagal Asociacijos prezidiumo priimto Nutarimo nuostatas, pagrįstai vadovavosi bÅ«tent Å¡iuo Asociacijos 2015-11-18 prezidiumo nutarimu, kuris yra galiojantis ir įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytas, teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

18. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad naikinti šį pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai taip pat nesuteikia pagrindo ir apeliantės apeliacinio skundo argumentas, jog pradiniai kreditoriai permokėjo draudimo įmokas, todėl Asociacija „Linava“ turėjo pareigÄ grÄ Å¾inti permokas.

19. Å iame kontekste visų pirma pažymėtina, jog paprastai permoka susidaro tais atvejais, kai pagal teisinį pagrindÄ (sutartį, PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , kt. dokumentÄ ) yra sumokama daugiau nei faktiÅ¡kai reikėjo sumokėti. Susidaręs skirtumas (permokėta suma) gali bÅ«ti vertinama kaip permoka. Permokėjęs pinigines lėšas asmuo gali reikalauti grÄ Å¾inti sumokėtÄ permokÄ kaip be pagrindo sumokėtas pinigines lėšas. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tokiu atveju suma gauta didesnė negu ta, kuri priklauso pagal teisinį pagrindÄ , laikoma gauta be teisinio pagrindo (LAT 2013-05-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).

Be to, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 178 straipsnio nuostatas, taikomas civiliniame procese, įrodinėjimo pareiga apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tenka bylos Å¡aliai, besiremiančiai tomis aplinkybėmis.

20. Taigi, atsakovė, siekdama prisiteisti permokas, turėjo įrodyti, kad pradiniai kreditoriai sumokėjo didesnes draudimo įmokas nei buvo nustatyta draudimo įmokų kaina. Šiam teiginiui pagrįsti, t. y. kad BUAB „Rastakas“ buvo permokėjusios draudimo įmokas, apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog ši aplinkybė yra patvirtinta byloje pateiktais susirašinėjimais tarp bankroto administratorės UAB ,,Renavita" ir ieškovės. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.

21. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių duomenų, BUAB „Rastakas“ 2016-02-11 raÅ¡tu kreipėsi į ieÅ¡kovę dėl draudimo įmokų permokos grÄ Å¾inimo už iÅ¡duotas 2850 TIR knygeles procedÅ«roms vykdyti. BUAB „Rastakas“ administratorės praÅ¡ymas buvo grindžiamas aplinkybe, jog prezidiumas 2015-11-15 Nutarimu patvirtino sumokėtų draudimo įmokų permokų grÄ Å¾inimo Asociacijos vežėjų įmonėms tvarkÄ . IeÅ¡kovė, atsakydama į šį BUAB „Rastakas“ raÅ¡tÄ , informavo, jog vadovaujantis Nutarimo 6 punktu, sumokėto draudimo įmokos permokos grÄ Å¾inamos, jeigu vežėjų įmonė yra Asociacijos narė.

UAB „Rastakas“ Generalinio sekretoriato 2013-09-10 įsakymu Nr. 63 buvo paÅ¡alinta iÅ¡ Asociacijos narių. Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovė nurodė, jog nėra jokio teisinio pagrindo BUAB „Rastakas“ grÄ Å¾inti sumokėtų draudimų įmokų permokÄ . 2016-03-04 raÅ¡tu, BUAB „Rastakas“ nurodė, jog ieÅ¡kovė 2013-09-10 įsakymu „Dėl narystės Asociacijoje“ neteisingai vykdė prezidiumo 2013-08-22 įsakymÄ ir iÅ¡braukė iÅ¡ Asociacijos narių sÄ raÅ¡o BUAB „Rastakas“, nes pasibaigė juridinis asmuo.

Tačiau ieškovė, 2016-03-15 atsakymu atkreipė BUAB „Rastakas“ dėmesį į tai, kad BUAB „Rastakas“ nesumokėjo kasmetinio nario mokesčio už 2013 metus, kaip tai numatė tuo metu galiojančių Asociacijos įstatų redakcijos 4.6.2 ir 5.14.3 punktai, todėl tai irgi buvo pagrindas pašalinti narį iš Asociacijos. Taigi, nevertinant tos aplinkybės, kad BUAB „Rastakas“ nėra Asociacijos narys, nepriklausomai nuo BUAB „Rastakas“ pašalinimo iš Asociacijos pagrindo, BUAB „Rastakas“ neatitinka ir kitų Nutarimo 6 punkte esančių reikalavimų.

Be to, ieÅ¡kovė taip pat pažymėjo, jog 2013-05-03 įsakymu UAB „Rastakas“ buvo paÅ¡alinta iÅ¡ TIR garantinės sistemos, o nagrinėjamu atveju, vadovaujantis Nutarimo 6 punktu, taip pat yra vienas iÅ¡ pagrindų atsisakyti tenkinti BUAB „Rastakas“ administratorės praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti sumokėtas draudimo įmokų permokas už iÅ¡duotas TIR knygeles.

22. Taigi, įvertinus bei iÅ¡analizavus byloje pateiktÄ ieÅ¡kovės ir BUAB „Rastakas“ bankroto administratoriaus susiraÅ¡inėjimÄ , akivaizdu, Å¡ie apeliantės pateikti duomenys nepagrindžia ir neįrodo, jog BUAB „Rastakas“ buvo permokėjusi draudimo įmokas. Be to, remiantis byloje atsakovės pateiktu iÅ¡raÅ¡u apie grÄ Å¾intinas sumas iÅ¡ AON Suisse S.A. įmonėms iÅ¡ Asociacijos „Linava“ duomenų bazės“, kuriuo rėmėsi apeliantė, siekdama įrodyti, kad BUAB „Rastakas“ buvo permokėjusi draudimo įmokas matyti, jog BUAB „Rastakas“ į sÄ raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti, kurie juridiniai asmenys pirko iÅ¡ ieÅ¡kovės TIR knygeles ir kokia suma permokėjo, net nėra įtraukta.

Å ių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog apeliantė nepaneigė byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog 2001-01-01 - 2005-12-31 laikotarpiu pradinė kreditorė UAB „Rastakas“ už TIR knygutes mokėjo nustatytÄ draudimo įmokų sumÄ ir jokių draudimo permokų nebuvo.

23. Dėl apeliacinio skundo argumento, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad BUAB „Stiprybė“ buvo permokėjusi draudimo įmokas ir turėjo teisę į draudimo permokų grÄ Å¾inimÄ , kadangi Å¡i aplinkybė yra patvirtinta atsakovės į bylÄ pateikta lentele iÅ¡ ieÅ¡kovės duomenų bazės, teisėjų kolegija viena vertus sutinka su tokiu apeliantės teiginiu, jog byloje yra pateikta duomenų, jog pradinė kreditorė BUAB „Stiprybė“ buvo permokėjusi draudimo įmokas.

Tačiau kita vertus, byloje esant nustatytoms ir apeliantės nenuginčytoms aplinkybėms, tokioms kaip kad BUAB „Stiprybė“ nuo 2011-03-28 nebėra Asociacijos nare (narystės teisės perkeltos UAB „Pralita) ir nuo 2011-08-08 buvo paÅ¡alinta iÅ¡ TIR garantinės sistemos, todėl, vadovaujantis Nutarimo 6 punktu BUAB „Stiprybė“ neįgijo teisės iÅ¡ Asociacijos reikalauti draudimo permokų grÄ Å¾inimo ir neegzistuojančios reikalavimo teisės negalėjo perleisti atsakovei, nesudaro pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

Taigi. apeliantės teiginiai apie pradinio kreditoriaus BUAB „Stiprybė“ įgytas teises į draudimo permokų grÄ Å¾inimÄ yra atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

24. Apeliantė skundžiamÄ sprendimÄ nepagrįstai kvestionuoja ir tuo pagrindu, kad UAB „Daivera“ aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ pasiraÅ¡ydama 2017-01-09 Reikalavimo perleidimo sutartį su atsakove. Apeliantės nuomone, vadovaujantis Å¡ia sutartimi ieÅ¡kovės skola UAB „Daivera“ yra teisėtai ir pagrįstai perleidžiama atsakovei, o ne kitam juridiniam asmeniui, kuris 2001-2005 metais net nevykdė veiklos ir neturėjo teisės gauti UAB „Daivera“ priklausančias permokėtas lėšas.

25. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, 2014-05-08 UAB „Daivera“ narystė Asociacijoje buvo perleista kitai bendrovei UAB „Targeta“ (el. b. 1 t., b. l. 145). Tokiu bÅ«du UAB „Targeta“ perėmė visas UAB „Daivera“ iÅ¡ narystės Asociacijoje kylančias teises ir pareigas. 2016-09-06 Asociacija grÄ Å¾ino UAB „Targeta“ 3 154,44 CHF (2 953,60 EUR) draudimo permokos sumÄ (el. b 1t. b. l. 146). Taigi, pagal Nutarimo nuostatas ne UAB „Daivera“, o bÅ«tent UAB „Targeta“ (kuri perėmė visas UAB „Daivera“ iÅ¡ narystės Asociacijoje kylančias teises) įgijo teisę į draudimo permokos grÄ Å¾inimÄ ir jai buvo grÄ Å¾inta pagal NutarimÄ apskaičiuota suma.

Todėl, kaip teisingai nurodė ieÅ¡kovė, tai yra dar vienas papildomas argumentas, patvirtinantis, kad UAB „Daivera“ neturėjo teisės į draudimo permokos grÄ Å¾inimÄ ir Å¡ios teisės negalėjo perleisti atsakovei, todėl apeliantės teiginiai, jog ieÅ¡kovė neteisėtai sumokėjo UAB „Targeta“ 2953,60 EUR atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

26. Atsakovė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad UAB „Daivera“ negalėjo perleisti narystės teisės Asociacijoje, kadangi jokie teisės aktai tai neleidžia daryti. Be to, apeliantės teigimu, UAB “Targeta” apskritai nėra ir nebuvo TIR sistemos narė ir nėra pirkusi TIR knygelių. Taigi, remiantis Å¡iais apeliantais argumentais, akivaizdu, jog apeliantė taip pat ginčija UAB „Daivera“ narystės teisės perleidimÄ .

27. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principÄ teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo Å¡alių, o ne teismo pareiga - teismas nagrinėja ginÄÄ neperžengdamas ginčo Å¡alių nustatytų ribų.

28. IeÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieÅ¡kovo (nagrinėjamu atveju – atsakovės) procesinė teisė, kuria jis savo nuožiÅ«ra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalykÄ apibrėžia svarbiausi ieÅ¡kinio turinį sudarantys elementai – ieÅ¡kinio dalykas ir ieÅ¡kinio pagrindas. Kaip ieÅ¡kinio dalykas suprantamas ieÅ¡kovo per teismÄ atsakovui pareikÅ¡tas materialusis teisinis reikalavimas, o ieÅ¡kinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimÄ , t. y. ieÅ¡kinio dalykÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).

Teismas privalo ginÄÄ spręsti pagal ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieÅ¡kinio dalyko (pvz., negali priteisti Å¡aliai to, ko ji nepraÅ¡o, arba priteisti daugiau, nei Å¡alis praÅ¡o) ar faktinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių Å¡alys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Kitaip tariant, teismas, priimdamas sprendimÄ , negali peržengti ieÅ¡kinio ribų. Bylos nagrinėjimo ribas ieÅ¡kovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieÅ¡kinyje, suformuluodamas jame ieÅ¡kinio (nagrinėjamu atveju – prieÅ¡ieÅ¡kinio) dalykÄ ir faktinį pagrindÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalis).

29. Teisės kreiptis į teismÄ tinkamas įgyvendinimas bÅ«tent ir yra siejamas su ieÅ¡kovo pareiga (Å¡iuo atveju su atsakovės, reiÅ¡kusios prieÅ¡ieÅ¡kinį) tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , t. y. suformuluoti juos taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos jÄ nagrinėjant. Tinkamas ieÅ¡kinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovės pasirinktu bÅ«du iÅ¡spręsti ginÄÄ ir apginti pažeistas teises.

Be to, aiÅ¡kus ieÅ¡kinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo iÅ¡dėstymas yra Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo bei rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida – nuo jo priklauso atsikirtimų į ieÅ¡kinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad suinteresuotas asmuo, ieÅ¡kiniu pareikÅ¡damas reikalavimÄ (nurodydamas ieÅ¡kinio dalykÄ ), kartu pasirenka savo pažeistos teisės gynimo bÅ«dÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012; 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013).

30. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama ir tai, kad faktinis pagrindas ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti suformuluotas aiÅ¡kiai ir tiksliai, nes jis kartu su kitu ieÅ¡kinio elementu - ieÅ¡kinio dalyku - apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalykÄ . Dėl to aiÅ¡kus ieÅ¡kinio pagrindo formulavimas padeda dalyvaujantiems byloje asmenims ir teismui nustatyti ginčo pobÅ«dį, tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui bei operatyviai ir visiÅ¡kai iÅ¡spręsti ginÄÄ , apginant pažeistas ginčo Å¡alių teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2008). Taigi teismas negali savo iniciatyva keisti ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) dalyko ir pagrindo.

31. Nagrinėjamu atveju atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje nereiÅ¡kė jokių reikalavimų pripažinti UAB ‚Daivera“ narystės perleidimÄ neteisėtu (prieÅ¡ieÅ¡kinio dalykas), ir tuo susiję įrodymai į bylÄ nebuvo pateikti (prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrindas), todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , neturėjo pareigos nei pats suformuluoti, nei pakeisti prieÅ¡ieÅ¡kinio dalyko, nei nustatinėti aplinkybes susijusias su narystės perleidimu.

32. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 straipsnio). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t.

Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi apeliacinio skundo pagrindas gali bÅ«ti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali bÅ«ti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimÄ , turėjo jį priėmęs teismas. CPK 312 straipsnyje nustatytas draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus.

Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

33. Nagrinėjamu atveju atsakovė aplinkybėmis dėl UAB „Daivera“ narystės teisės perleidimo neteisėtumo pirmosios instancijos teisme nesirėmė, reikalavimų pripažinti narystės perleidimÄ neteisėtu nepareiÅ¡kė. Todėl, kaip teisingai pažymėjo ieÅ¡kovė savo atsiliepime į apeliacinį skundÄ , Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui teisinę reikÅ¡mę turi tik pats faktas, kad UAB „Daivera“ narystė Asociacijoje buvo perkelta UAB „Targeta“, o narystės perleidimo teisėtumo klausimas yra nesusijęs su bylos nagrinėjimo dalyku ir Å¡ioje byloje neturi bÅ«ti nagrinėjamas. Taigi dėl atsakovės apeliaciniame skunde argumentų, susijusių su UAB „Daivera“ narystės teisės perleidimo neteisėtumu, nagrinėjamoje apeliacinėje byloje nepasisakytina.

34. Kritiškai vertintinas ir apeliantės teiginys, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišreikalavo duomenų apie Asociacijos kitiems nariams išmokėtas draudimo permokas. Atsakovė byloje teigė, kad jos nuomone Asociacija taiko dvigubus standartus, nes atsakovei nesumokėjo draudimo permokų, tuo tarpu identiškose situacijose kitiems nariams mokėjimus atliko.

35. Teisėjų kolegija iÅ¡klausiusi pirmosios instancijos teismo 2017-12-20 teismo posėdžio garso įraÅ¡Ä , nustatė, jog 2017-12-20 teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti įrodymus apie kitiems nariams iÅ¡mokėtas draudimo permokas, nes tai yra nesusiję su nagrinėjama byla. Å ioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl draudimo permokų iÅ¡mokėjimo atsakovei, o ne kitiems Asociacijos nariams. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad jeigu kitiems Asociacijos nariams galbÅ«t nepagrįstai buvo iÅ¡mokėtos draudimo permokos, tai nereiÅ¡kia, kad ir atsakovei nepagrįstai turi bÅ«ti atliekami mokėjimai.

36. Be kita ko, byloje esantys įrodymai (t. y. ieÅ¡kovės pateikti raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai (el. b. 2 t. b. l. 9 - 21,111 - 113)) patvirtina, kad atsakovės praÅ¡oma iÅ¡reikalauti informacija iÅ¡ ieÅ¡kovės apie kitiems asmenims atliktas iÅ¡mokas yra konfidenciali informacija ir negali bÅ«ti teikiama atsakovei. Atsakovė prašė iÅ¡reikalauti ne konkrečius įrodymus (dokumentus), o informacijÄ (paaiÅ¡kinimus), sudarytÄ pagal 2001 – 2005 metų laikotarpio dokumentus (duomenis), kuriems jau yra suėjęs bendrasis 10 metų saugojimo terminas. Tokia apimtimi informacijos, kaip prašė iÅ¡reikalauti atsakovė, ieÅ¡kovė neturi, o tokios informacijos parengimas (sukÅ«rimas), jeigu ir bÅ«tų įmanomas, bÅ«tų susijęs su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sÄ naudomis.

37. Pažymėtina, kad atsakovė nurodė du konkrečius atvejus, kai pasak apeliantės, ieÅ¡kovė taikė dvigubus standartus ir nepagrįstai iÅ¡mokėjo draudimo permokas. Tai mokėjimai UAB „Deivra“ ir UAB „Transekspedicija Invest“. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog dėl Å¡ių dviejų konkrečių atvejų ieÅ¡kovė į bylÄ pateikusi įrodymus, kuriais yra paneigti atsakovės argumentai apie atliktus neteisėtus mokėjimus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad draudimo permoka, kuri priklausė iÅ¡mokėta UAB „Dejusta“, buvo iÅ¡mokėta UAB „Deivra“ todėl, kad UAB „Dejusta“ buvo reorganizuota į UAB „Deivra“ ir UAB „Dejusta“ narystės teisės Asociacijoje buvo perkeltos UAB „Deivra“.

Draudimo permoka, kuri priklausė iÅ¡mokėta UAB „Transekspedicija Invest“, buvo iÅ¡mokėta UAB „Transekspedicija“ todėl, kad UAB „Transekspedicija Invest“ buvo reorganizuota atskyrimo bÅ«du, atskiriant UAB „Transekspedicija“, kuri perėmė narystės teisės Asociacijoje. Todėl draudimo permoka buvo iÅ¡mokėta UAB „Transekspedicija“ (el. b. t 2 t. b. l. 111 - 120). Taigi, ne vienas iÅ¡ dviejų aukščiau aptartų atvejų nėra susijęs su nagrinėjama byla, o draudimo permokų iÅ¡mokėjimo aplinkybes yra visai kitokios nei nagrinėjamoje civilinėje byloje, t. y. draudimo permokos buvo iÅ¡mokėtos Asociacijos nariams, tęsiantiems savo veiklÄ po reorganizavimo ir atitinkantiems Nutarime nustatytas sÄ lygas.

Šios aplinkybės, teisėjų kolegija vertinimu, paneigia atsakovės argumentus, kad Asociacijoje yra taikomi dvigubo standartai, t. y. vieniems nariams pagal reikalavimo perleidimo sutartis draudimo permokos išmokomos, o kitiems - ne. Jokių kitų atvejų, kai ieškovė nepagrįstai išmokėjo draudimo permokas, atsakovė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nenurodė.

38. Å iame kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmėsi į tai, jog apeliantė, praÅ¡ydama iÅ¡reikalauti įrodymus, turi pagrįsti kaip Å¡ie įrodymai yra susiję su Å¡ia nagrinėjama civiline byla ir kokias bylai reikÅ¡mingas aplinkybes galėtų patvirtinti. Tačiau atsakovė nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei savo apeliaciniame skunde nepagrindė praÅ¡omų iÅ¡reikalauti įrodymų sÄ sajumo su Å¡ia civiline byla.

39. Naikinti skundžiamÄ teismo sprendimo nesudaro pagrindo ir apeliantės teiginiai, kad tretieji asmenys nebuvo tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimÄ .

40. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog tiek trečiajam asmeniui UAB ‚Daigera“, tiek ir trečiajam asmeniui UAB „Targeta“ teismo praneÅ¡imai ir teismo Å¡aukimai jiems buvo iÅ¡siųsti jų deklaruotos buveinės adresu. Pagal UAB „Daivera“ direktoriaus praÅ¡ymÄ jam buvo suteikta prieiga prie Å¡ios civilinės bylos elektroninės kortelės, o visi procesiniai dokumentai Å¡iam asmeniui buvo siunčiami per EPP portalÄ . Taigi, nurodytų argumentų kontekste teisėjų kolegija taip pat daro iÅ¡vadÄ , jog tretieji asmenys buvo tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimÄ , todėl teismo sprendimÄ naikinti apeliantės nurodomu CPK 329 straipsnio pagrindu nėra jokio teisinio pagrindo.

41. Dėl apeliantės nurodomų procesinių pažeidimų priimant sprendimÄ (t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, netikslus) teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas, o teismo procesinio sprendimo nepakankamas motyvavimas nesudaro absoliutaus jo negaliojimo pagrindo. Jeigu teismo procesiniame sprendime nėra detaliai atsakyta į kai kuriuos ieÅ¡kinio (prieÅ¡ieÅ¡kinio) argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks procesinis sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas.

Dėl teismo iÅ¡dėstytų argumentų pakankamumo turi bÅ«ti sprendžiama įvertinus, ar materialieji bei procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbÅ«s, jog dėl jų galėjo bÅ«ti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Teisėjų kolegijos vertinimu, apskųstojo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, tinkamai įvertino visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ procesinį sprendimÄ dėl Å¡alių pareikÅ¡tų materialiųjų reikalavimų.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad Å¡ioje byloje taip pat nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Atsakovė, nesutikdama su teismo iÅ¡vadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , bÅ«tų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Atsakovė iÅ¡ esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo iÅ¡raiÅ¡ka. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia atsakovės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis ieÅ¡kovo byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, bei visa bylos medžiaga.

43. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovė pateikia savo subjektyviÄ nuomonę atskirai dėl kiekvieno įrodymo, kai įrodymų vertinimo proceso aiÅ¡kinimas teismų praktikoje suponuoja tai, jog teismas iÅ¡ pradžių kiekvienÄ Ä¯rodymÄ Ä¯vertina atskirai, o iÅ¡vadas dėl įrodinėtų aplinkybių daro vertinant įrodymų visetÄ . Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja iÅ¡vados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiÅ¡kai įvertino bylos aplinkybes.

Kaip matyti iš apskųsto sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas įvertino šalių pateiktus įrodymus, pasisakė dėl visų esminių šalių argumentų. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, jog aukščiau aptarti atsakovės skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti įrodymų vertinimo proceso išsamumu ir objektyvumu, todėl sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinį.

44. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties 45. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, išanalizavusi faktinius bylos duomenis, prieina išvados, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 str.). Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo įvertintus įrodymus, nėra pagrindo, nesant apeliantės teiginius pagrindžiančių įrodymų, pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, iÅ¡aiÅ¡kino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis) ir jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundÄ atmeta, o skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ palieka nepakeistu. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 46. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, ieÅ¡kovė įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 str.).

47. IeÅ¡kovė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 871,20 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-01-09 sprendimo parengimÄ . Minėtoms iÅ¡laidoms pagrįsti atsakovė taip pat pateikė raÅ¡ytinius įrodymus: 2018-02-15 PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ , bei 2018-02-22 mokėjimo nurodymÄ , 48. Pagal CPK 98 straipsnį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Å alims turi bÅ«ti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbÄ toje konkrečioje byloje sumokėtos iÅ¡laidos. Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

49. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobÅ«dį, rengto atsiliepimo į apeliacinį skundÄ turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sÄ naudas, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, sprendžia priteisti iÅ¡ apeliantės Bendros Lietuvos ir Čekijos įmonės UAB „Gepala“ ieÅ¡kovei Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“ 871,20 EUR bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų 50.

Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 3,00 EUR sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“ iÅ¡ atsakovės Bendros Lietuvos ir Čekijos įmonės UAB „Gepala“ 871,20 EUR (aÅ¡tuonis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ , 20 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Alvydas Barkauskas Vaclovas Paulikas JÅ«ratė Varanauskaitė