3e7e04e5-dd3b-46fa-b6ae-baa76bbe4950 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr                           Baudž. byla Nr. 1A- 1- 458/2010 (S)                                          KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS                                             N U O S P R E N D I S                            L I E T U V O S  R E S P U B L I K O S V A R D U                                                                            2010 m. birželio 23 d.               Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Daugėlos, teisėjų Violetos Miliuvienės, Eduardo Maškevičiaus, sekretoriaujant Aurelijai Urbšaitytei, Linai Andrijaitytei,dalyvaujant prokurorei Veronikai Poškuvienei,nuteistajam V.

M.,gynėjui Sauliui VaičiÅ«nui,nukentėjusiojo A. M. atstovui Gintarui Griciui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. M., gim. 1981 m. birželio 26 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. laisvės atėmimu ketveriems metams, taikant BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ir be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.           Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,                           n u s t a t ė :

V. M. nuteistas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę pažeidė eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus:2007 m. gegužės 19 d. 17. 35 val. Klaipėdos rajone, Rudaičių kaime, kelio Vėžaičiai–Lapiai– MikoliÅ¡kiai–Kartena 4,6 - tame kilometre, vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 51, 53, 145 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui bei aplinkai, sutrukdė eismÄ , prieÅ¡ pradėdamas važiuoti ar kitaip keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, automobiliu įstrižai važiuojamosios dalies važiuodamas iÅ¡ deÅ¡iniojo jo judėjimo krypties važiuojamosios dalies kraÅ¡to į kairįjį ir sustojęs galine automobilio dalimi įstrižai prieÅ¡prieÅ¡inės eismo juostos, sudarė kliÅ«tį motociklo „Kawasaki ZX- 9R“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo G. M., judėjimui, dėl to pastarasis trenkėsi į automobilio „Volkswagen Passat“ galinę dalį ir G. M. įvykio vietoje mirė.Apeliaciniu skundu nuteistasis V. M. praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir bylÄ jam nutraukti. Skunde nuteistasis nurodo manÄ s, kad teismo nuosprendis negali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu dėl toliau nurodytų aplinkybių. Savo automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje Vėžaičiai–Lapiai–MikoliÅ¡kiai–Kartena jis pastatė kairiajame kelkraÅ¡tyje, kad galėtų stebėti motociklininkų (baikerių) pasirodymÄ .

Tačiau automobilį negalėjo pastatyti lygiagrečiai kelio skardžio, nes dėl jo apie 5 metrų gylio nebūtų turėjęs galimybės iš automobilio išlipti. Todėl automobilį pastatė įstrižai, užimdamas tik 1,75 metro kelio. Tuščias kelio plotis buvo 4,5 metro ir visiškai nebuvo kliūčių G. M. motociklu saugiai važiuoti, nors kelio plotis buvo 6 metrai ir jame jokių skiriamųjų eismo juostų ar kelio ženklų nėra.Toliau V. M. apeliaciniame skunde nurodyta, kad liudytojas E. B. parodė, jog G.

M. vairuojamas motociklas „Kawasaki ZX- 9R“ pakeltu priekiniu ratu važiavo 140–160 km/val. greičiu. Liudytoja E. Å . parodė negalinti pasakyti, ar jo vairuojamas automobilis judėjo prieÅ¡ atvažiuojantį motociklininkÄ G. M., nors teismo nuosprendyje nurodyta prieÅ¡ingai, jog jis važiavo atbuline eiga, dėl to į automobilį motociklininkas G. M. atsitrenkęs. Kiti liudytojai ir specialisto iÅ¡vada teigia, jog jis nevažiavo ir motociklininko smÅ«gis buvo į jau stovintį jo automobilį ir tai prieÅ¡tarauja teismo nuosprendyje nurodytai aplinkybei, kad jo manevrai kelyje sutrukdė G.

M. tai laiku pastebėti. Jeigu G. M. bÅ«tų nevirÅ¡ijęs saugaus greičio, o tai nurodyta ir specialisto iÅ¡vadoje, nebÅ«tų kilęs Å¡is eismo įvykis. Nuteistasis V. M. nurodo, kad į G. M. judėjimo greitį bei kitas sÄ lygas teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė ir netgi nurodė, kad Å¡io įvykio metu jo – V. M. – pareiga buvo daug didesnė už žuvusiojo pareigÄ kliÅ«tį pastebėti.Be to, skunde nuteistasis nurodo nesutinkÄ s ir dėl Å¡io nusikaltimo padarytos neturtinės žalos –   15 273, 60 litų – atlyginimo A.

M., kadangi nukentėjusysis teismui nepateikė jokių tam patvirtinančių įrodymų ir Å¡i teismo nuosprendžio dalis yra visiÅ¡kai nepagrįsta, nes teismas neatsižvelgė į tai, kad žala atsirado tik dėl G. M. itin didelio neatsargumo (LR CK 6.270 str., 1 d., 6.282 str. 1 d.). Nukentėjusiojo A. M. ieÅ¡kinys atlyginti žalÄ turėjo bÅ«ti atmestas. Nuteistasis V. M. ir jo gynėjas praÅ¡o apeliacinį skundÄ patenkinti, prokurorė ir nukentėjusiojo atstovas praÅ¡o skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis V.

M. panaikinamas, priimamas naujas nuosprendis, kuriuo V. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. iÅ¡teisinamas dėl to, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (LR BPK 329 str. 1 p.).Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. dispozija yra blanketinė, joje numatyto nusikaltimo, už kurio padarymÄ nuteistas V. M., sudėtis yra materiali, todėl tam, kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu Å¡io nusikaltimo padarymu, bÅ«tina nustatyti jo padarytÄ ar padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir įrodyti jų priežastinį ryšį su kilusiomis pasekmėmis.Nuosprendyje iÅ¡dėstytoje V.

M. veikoje nurodyti keli jo padaryti Kelių eismo taisyklių (toliau KET ) 51, 53, 145 punktuose numatytų reikalavimų pažeidimai, sukėlę nurodytas pasekmes. Jis nuteistas už tai, kad nurodytomis aplinkybėmis nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui bei aplinkai, sutrukdė eismÄ , prieÅ¡ pradėdamas važiuoti ar kitaip keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, automobiliu įstrižai važiuojamosios dalies važiuodamas iÅ¡ deÅ¡iniojo jo judėjimo krypties važiuojamosios dalies kraÅ¡to į kairįjį ir sustojęs galine automobilio dalimi įstrižai prieÅ¡prieÅ¡inės eismo juostos, sudarė kliÅ«tį motociklo, vairuojamo G.

M., judėjimui, dėl to pastarasis trenkėsi į automobilio „Volkswagen Passat“ galinę dalį ir G. M. įvykio vietoje mirė. Tokio turinio kaltinimas V. M. ir buvo pareikÅ¡tas. Taigi Å¡iuose dokumentuose nurodoma, kad minėti padariniai kilo dėl M. M. sudarytos kliÅ«ties, jam iÅ¡ deÅ¡iniojo jo judėjimo krypties važiuojamosios dalies kraÅ¡to pervažiavus į kairįjį ir sustojus įstrižai, galine automobilio dalimi užtvėrus prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ , taip sudarius kliÅ«tį prieÅ¡ais jį motociklu atvažiavusiam G.

M..Savo iÅ¡vadas dėl priežastinio ryÅ¡io tarp V. M. padarytų eismo saugumo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių pirmosios instancijos teismas, be kita ko, pagrindė Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto D. Juciaus iÅ¡vada, kad techniniu požiÅ«riu nurodyto eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo tai, kad automobilio „Volkswagen Passat“ vairuotojas V. M. automobiliu įstrižai važiuojamosios dalies važiuodamas iÅ¡ deÅ¡iniojo jo judėjimo krypties važiuojamosios dalies kraÅ¡to į kairįjį ar automobiliu sustodamas galine automobilio dalimi įstrižai prieÅ¡prieÅ¡inės eismo juostos sudarė kliÅ«tį motociklo „Kawasaki ZX-9R“ judėjimui.

Šioje išvadoje taip pat nurodyta, kad negalima nustatyti motociklo „Kawasaki ZX-9R“ judėjimo greičio prieš eismo įvykį ir išsiaiškinti, ar techniniu požiūriu motociklo vairuotojo G. M. veiksmai turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui (t. 1, b. l. 122–127).Pirmosios instancijos teismas įvykio aplinkybes, kad V. M. automobiliu įstrižai važiuojamosios dalies važiuodamas iš dešiniojo jo judėjimo krypties važiuojamosios dalies krašto į kairįjį ir sustojęs galine automobilio dalimi įstrižai priešpriešinės eismo juostos sudarė kliūtį motociklo, vairuojamo G.

M., judėjimui nustatė, iÅ¡vadas dėl priežastinio ryÅ¡io tarp V. M. padarytų eismo saugumo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių, taip pat pagrindė liudytojų E. B., J. D., E. Å ., paties kaltinamojo V. M. parodymais. Tačiau pirmosios instancijos teisme dėl transporto priemonių susidÅ«rimo aplinkybių Å¡ie asmenys davė skirtingus parodymus. V. M. teigė, kad susidÅ«rimas įvyko po to, kai jis automobiliu „Volkswagen Passat“ atvažiavęs Lapių–Vėžaičių kryptimi pervažiavo iÅ¡ deÅ¡inės kelio pusės į kairės važiuojamosios dalies kelkraÅ¡tį ir automobilį pastatė įstrižai, galine dalimi kiek iÅ¡sikiÅ¡usį į važiuojamÄ jÄ dalį.

Pažymėtina, kad ir apskųstame nuosprendyje konstatuojama, kad jis kliÅ«tį motociklo vairuotojui G. M. sudarė sustojęs galine automobilio dalimi įstrižai prieÅ¡prieÅ¡inės eismo juostos. Liudytoja E. Å . parodė, kad motociklo ir automobilio susidÅ«rimas įvyko pastarajam automobiliui iÅ¡ kairiojo (žiÅ«rint Vėžaičių kryptimi) kelkraščio judant į važiuojamÄ jÄ dalį įstrižai atbuline eiga. Liudytojas E. B. parodė, kad motociklo ir automobilio susidÅ«rimas įvyko Å¡iam pervažiuojant iÅ¡ deÅ¡inės (žiÅ«rint Vėžaičių kryptimi) važiuojamosios dalies į kairiÄ jÄ , ties menama skiriamÄ ja linija.

Liudytojas J. D. parodė matęs nuo Lapių pusės atvažiavusį automobilį „Volkswagen Passat“, tačiau kada ir kaip Å¡is automobilis pervažiavo į kitÄ kelio pusę, jis nepastebėjo, susidÅ«rimo momento jis taip pat nematė.Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis nepakankamai iÅ¡samia ir nepakankamai pagrįsta specialisto iÅ¡vada, kitais nurodytais duomenimis, nepagrįstai nustatė, kad V. M. padaryti KET pažeidimai priežastiniu ryÅ¡iu yra susiję kilusiais padariniais – G.

M. mirtimi.Pirmiausia, pagal LR BK 281 straipsnį atsakomybė kyla tik už tuos KET pažeidimus, kurie yra priežastiniu ryšiu susiję su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Kolegijos manymu, nėra pagrindo pripažinti, kad BK 281 str. 5 d. numatyti padariniai kilo V. M. pažeidus bendrojo pobūdžio KET 51 ir 53 punktų reikalavimus. Byloje apklaustų liudytojų parodymais, kitais duomenimis nustatyta, kad eismo įvykis kilo vietovėje, kurioje vyko neorganizuotas motociklininkų suvažiavimas, kurio metu buvo demonstruojami važiavimo sportiniais motociklais įvairūs sugebėjimai.

Pasirodymo vieta – kelio atkarpa – niekaip nebuvo apsaugota, eismas kitoms Å¡ia kelio atkarpa važiuojančioms transporto priemonėms apribotas nebuvo. Taip pat nustatyta, kad žuvusysis G. M. demonstravo savo gebėjimus motociklÄ vairuoti pakėlus priekinį ratÄ , tokiu bÅ«du jis motociklÄ vairavo ir prieÅ¡ susidÅ«rimÄ su V. M. automobiliu. Taigi KET 51 ir 53 punktų reikalavimų turėjo laikytis ne tik V. M., bet ir G. M. bei kiti eismo dalyviai, todėl daryti iÅ¡vadÄ , kad V. M. padaryti Å¡ie bendrojo pobÅ«džio taisyklių pažeidimai priežastiniu ryÅ¡iu buvo susiję su kilusiais padariniais, iÅ¡ esmės vien dėl to, kad įvyko eismo įvykis, nėra pagrindo.

Siekiant tinkamai išspręsti, ar V. M. padarė KET 145 punkte numatytų reikalavimų pažeidimus, kaip nurodyta pirmosios instancijos nuosprendyje, prieš pradėdamas važiuoti ar kitaip keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, automobiliu įstrižai važiuojamosios dalies važiuodamas iš dešiniojo jo judėjimo krypties važiuojamosios dalies krašto į kairįjį ir sustojęs galine automobilio dalimi įstrižai priešpriešinės eismo juostos, sudarė kliūtį motociklo, vairuojamo G.

M., judėjimui ir dėl to pastarasis, atsitrenkęs į automobilio galinę dalį, mirė, bÅ«tina nustatyti ir įvertinti faktines eismo įvykio aplinkybes. Siekiant nurodytų tikslų bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti ne tik vieno V. M., bet ir G. M. padarytų eismo taisyklių pažeidimų reikÅ¡mę eismo įvykiui, priežastinio ryÅ¡io tarp tų pažeidimų ir kilusių padarinių klausimus.Kolegijos manymu, byloje svarbu buvo nustatyti, ar G. M. vairuotas motociklas su V. M. vairuotu automobiliu susidÅ«rė Å¡iam pervažiuojant įstrižai iÅ¡ deÅ¡inės kelio važiuojamosios dalies į kairiÄ jÄ , ar Å¡ioje kelio dalyje judant atbuline eiga, ar ten sustojus ir stovint, kokiÄ dalį Å¡ios važiuojamosios dalies susidÅ«rimo metu automobilis buvo užėmęs, ar vienu iÅ¡ buvimo Å¡ioje kelio dalyje bÅ«dų automobilis motociklo vairuotojui sudarė netikėtÄ , nenumatytÄ kliÅ«tį, nustatyti ir įvertinti G.

M. gebėjimÄ važiuojant pakeltu motociklo priekiniu ratu, atsižvelgiant į motociklo važiavimo greitį, pastebėti kliÅ«tį ir galimybę jos iÅ¡vengti.Kaip minėta anksčiau, nuteistasis V. M. nuosekliai teigė, kad susidÅ«rimas įvyko po to, kai jis automobiliu „Volkswagen Passat“ atvažiavęs Lapių–Vėžaičių kryptimi pervažiavo iÅ¡ deÅ¡inės kelio pusės į kairės važiuojamosios dalies kelkraÅ¡tį ir automobilį pastatė įstrižai, galine dalimi kiek iÅ¡sikiÅ¡usį į važiuojamÄ jÄ dalį.

Kaip pažymėta anksčiau ir apskųstame nuosprendyje konstatuojama, kad jis kliÅ«tį motociklo vairuotojui G. M. sudarė sustojęs galine automobilio dalimi įstrižai prieÅ¡prieÅ¡inės eismo juostos. Anksčiau pažymėta ir tai, kad dėl transporto priemonių susidÅ«rimo aplinkybių liudytojai E. Å ., E. B. davė skirtingus parodymus (pirmoji liudytoja parodė, kad susidÅ«rimas įvyko automobiliui iÅ¡ kairiojo (žiÅ«rint Vėžaičių kryptimi) kelkraščio judant į važiuojamÄ jÄ dalį įstrižai atbuline eiga, antrasis liudytojas parodė, kad motociklo ir automobilio susidÅ«rimas įvyko Å¡iam pervažiuojant iÅ¡ deÅ¡inės (žiÅ«rint Vėžaičių kryptimi) važiuojamosios dalies į kairiÄ jÄ , ties menama skiriamÄ ja linija).

Apeliacinio proceso metu nustatyti liudytojai V. P. ir J. S., kaip ir anksčiau minėta liudytoja E. Å . parodė, kad motociklo ir automobilio susidÅ«rimas įvyko pastarajam automobiliui iÅ¡ kairiojo (žiÅ«rint Vėžaičių kryptimi) kelkraščio judant į važiuojamÄ jÄ dalį įstrižai atbuline eiga.Lietuvos teismo ekspertizės centre atliktos eismo įvykio ekspertizės 2009 m. gruodžio 11 d. akte ir iÅ¡vadose, atsakant į kolegijos nutartimi pateiktÄ klausimÄ , koks buvo motociklo „Kawasaki ZX- 9R“ ir automobilio „Volkswagen Passat“ susidÅ«rimo mechanizmas, kokioje kelio vietoje tai įvyko, kokia buvo automobilio padėtis Å¡io susidÅ«rimo metu, ar motociklo atsitrenkimo metu automobilis stovėjo, judėjo (jeigu taip, kuria kryptimi), nurodyta, kad nesant galimybės nustatyti vietos, kurioje motociklas „Kawasaki ZX- 9R“ atsitrenkė į automobilį „Volkswagen Passat“ (dėl to, kad nebuvo užfiksuotos motociklo sudaužyto priekinio žibinto, automobilio galinio lango, bagažinės lango ir galinio žibinto stiklų iÅ¡sibarstymo zonos), nustatyti, ar motociklo atsitrenkimo metu automobilis judėjo ar stovėjo, negalima (t. 3, b. l. 47–52).

Dėl nurodytų objektyvių duomenų nebuvimo abejoti Å¡ia ekspertizės iÅ¡vada nėra pagrindo, o remtis vienais kurių – ar žuvusiojo G. M. pažįstamų E. Å ., V. P., J. S. parodymais dėl V. M. automobilio, motociklo atsitrenkimo į jį metu judėjimo atgaline eiga, ar liudytojo E. B. – parodymais dėl Å¡io judėjimo priekine eiga ir konstatuoti kuriÄ nors automobilio judėjimo kryptį bÅ«tų nepakankama ir neobjektyvu. Be to, kolegija akcentuoja, kad net ir esant tokiems liudytojų parodymams, apeliacinės instancijos teismo nutartyje skirti eismo įvykio ekspertizę viso proceso metu keltam klausimui, ar G.

M. vairuojamas motociklas atsitrenkė į stovintį ar judantį V. M. automobilį bei nurodytoms ekspertizės iÅ¡vadoms, prokuroras, nukentėjusysis ar jo atstovas praÅ¡ymo pakeisti kaltinime nurodytÄ aplinkybę, kad V. M. kliÅ«tį motociklo vairuotojui G. M. sudarė sustojęs galine automobilio dalimi įstrižai prieÅ¡prieÅ¡inės eismo juostos, nepateikė. Taigi, nesant LR BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka pakeistos kaltinimo faktinės aplinkybės, kolegija neturi formalaus, o dėl anksčiau nurodytų priežasčių taip pat ir faktinio pagrindo konstatuoti, kad G.

M. vairuojamo motociklo atsitrenkimo metu V. M. vairuojamas automobilis judėjo ir spręsti minėtos eismo įvykio ekspertizės sÄ lyginę iÅ¡vadÄ (jeigu automobilis judėjo), kad tokiu atveju techniniu požiÅ«riu pagrindine sÄ lyga eismo įvykiui kilti buvo tai, kad automobilio vairuotojas V. M., važiuodamas įžambiai kelio Kartena–Vėžaičiai važiuojamosios dalies link kelkraščio, užtvėrė keliÄ prieÅ¡prieÅ¡iais link Kartenos važiavusiam motociklui, kurį vairavo G. M..Pažymėtina, kad ir Å¡i iÅ¡vada ekspertizės akte siejama su kitomis svarbiomis aplinkybėmis.

Ekspertizės akte nurodyta, kad jei tuo momentu, kada automobilis „Volkswagen Passat“ pradėjo važiuoti link kelio Vėžaičiai–Kartena deÅ¡iniojo kelkraščio, motociklas „Kawasaki ZX- 9R“, kurį vairavo G. M., nuo vietos, kurioje susidÅ«rė su automobiliu, buvo didesniu kaip 71 m atstumu, tai motociklininko G. M. veiksmai – laiku nestabdė motociklo, kad iÅ¡vengtų susidÅ«rimo su automobiliu, kada jis tokiÄ galimybę turėjo, – techniniu požiÅ«riu buvo susiję priežastiniu ryÅ¡iu su Å¡io eismo įvykio kilimu.

Jei motociklo vairuotojas G. M. prieÅ¡ eismo įvykį važiavo didesniu kaip 90 km/val. greičiu, tai jo veiksmai – virÅ¡ijo leistinÄ maksimalų Å¡iame kelio ruože greitį, dėl to neteko techninės galimybės iÅ¡vengti susidÅ«rimo su automobiliu – techniniu požiÅ«riu taip pat buvo susiję priežastiniu ryÅ¡iu su Å¡io eismo įvykio kilimu. Tik liudytojai E. B. ir J. S. davė parodymus apie atstumÄ , kuriuo iki susidÅ«rimo vietos buvęs G. M. vairuojamas motociklas tuo momentu, kai V.

M. vairuojamas automobilis pradėjęs važiuoti (kaip minėta anksčiau, jie nurodė skirtingas kryptis), tačiau šį atstumÄ jie nurodė skirtingai bei apytikriai. Liudytojas E. B. parodė, kad automobiliui dar nespėjus privažiuoti kairiojo kelkraščio, į tebejudančio automobilio galinę deÅ¡inę dalį trenkėsi prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiavęs motociklas, kurio vairuotojas tik likus gal 50 metrų atstumui iki automobilio nuleido motociklo priekinį ratÄ ir stabdė motociklÄ . Liudytojas J.

S. parodė, kad jam važiuojant keliu Kartena–Vėžaičiai savo motociklu apie 100 metrų atstumu paskui V. M. automobilį, Å¡iam pervažiavus į prieÅ¡ingos eismo juostos kelkraÅ¡tį, Å¡io automobilio traukimosi atgaline eiga momentu prieÅ¡ais motociklu važiavęs G. M. iki automobilio buvęs ne didesniu kaip 100 metrų atstumu. Taigi Å¡ie liudytojų nurodyti duomenys apie transporto priemonių atstumÄ yra skirtingi, apytikriai, kitų patikimų duomenų apie tai nėra. Todėl nebÅ«tų pagrindo konstatuoti, kad minėtu momentu G.

M. vairuojamas motociklas iki susidÅ«rimo vietos su automobiliu vietos buvo mažesniu kaip 71 metro atstumu ir Å¡i aplinkybė bÅ«tų paÅ¡alinusi G. M. galimybę laiku stabdyti ir iÅ¡vengti susidÅ«rimo. Be to, kaip minėta, Å¡iÄ aplinkybę privalomai reikėtų sieti su V. M. automobilio judėjimo sÄ lyga. Taip pat, kaip jau minėta, G. M. galimybės iÅ¡vengti susidÅ«rimo praradimas nurodytomis aplinkybėmis ir sÄ lygomis tiesiogiai siejamas su leistino maksimalaus greičio virÅ¡ijimu.Apskųstame nuosprendyje nurodyta, jog nagrinėjant bylÄ nustatyta, kad G.

M. važiavo gerokai virÅ¡ydamas leistinÄ toje vietovėje 90 km/val. greitį, iÅ¡kėlęs priekinį motociklo ratÄ , tai neabejotinai sutrukdė jam laiku pastebėti kaltinamojo manevrus kelyje ir sudarytÄ jo, motociklininko, važiavimo juostoje kliÅ«tį. Kolegija su Å¡ia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio iÅ¡vada dėl G. M. žymaus leistino važiavimo greičio virÅ¡ijimo visiÅ¡kai sutinka. Liudytojas E. B. parodė, kad motociklininkas, pakėlęs priekinį motociklo ratÄ , iki to momento, kai pastebėjo automobilį ir ėmė stabdyti, važiavo apie 140–160 km/val. greičiu.

Dėl tokio greičio jam nepakako atstumo motociklÄ sustabdyti ir iÅ¡vengti susidÅ«rimo. Liudytojai J. D. ir E. Å . parodė, kad G. M. vairuojamas motociklas iki susidÅ«rimo galėjo judėti tikrai ne mažesniu kaip 100 km/val. greičiu.Apeliacinės instancijos teismui nuteistojo ir jo gynėjo buvo pateiktas vaizdo įraÅ¡as kompaktiniame diske, nurodant, kad Å¡ioje laikmenoje užfiksuotas G. M. vairuojamo motociklo judėjimas iki susidÅ«rimo su V. M. automobiliu, šį įraÅ¡Ä Ä¯vykio metu padaręs R.

K.. Pastarasis asmuo Å¡ias aplinkybes patvirtino, parodė, kad nurodytoje vietoje filmavęs efektingesnius, o toks buvo ir žuvusiojo, važiavimus motociklais. Pateiktame įraÅ¡e užfiksuotas paskutinis žuvusiojo motociklininko važiavimas prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ su automobiliu.Be to, teismui gynėjas pateikė specialisto E. I. iÅ¡vadÄ . Joje, remiantis nurodytu vaizdo įraÅ¡o ir kitos bylos duomenų tyrimu, nurodyta, kad prieÅ¡ pat eismo įvykį vaizdo medžiagoje fiksuotÄ atstumÄ tarp dviejų signalinių stulpelių motociklo „Kawasaki ZX- 9R“ vairuotojas G.

M. įveikė vidutiniu 145 km/val. greičiu. Jeigu šį atstumÄ jis įveikinėjo greitėdamas, tai jo greitis ties paskutiniu signaliniu stulpeliu buvo didesnis kaip 145 km/val. (t. 2, b. l. 101–107).Taip pat apeliacinės instancijos teismui nuteistojo gynėjas pateikė vaizdo įraÅ¡Ä kompaktiniame diske, kuriame, be kita ko, įvykio vietoje užfiksuoti sudaužyto motociklo „Kawasaki ZX- 9R“ prietaisų skydelio spidometro ir tachometro rodmenys. IÅ¡ įraÅ¡o matyti, kad spidometras užstrigęs ties 140 km/val. padala, tachometras – ties 8000 padala.

Nuteistasis V. M. parodė šį įraÅ¡Ä gavęs iÅ¡ to paties R. K.. Pastarasis, papildomai apklaustas teismo posėdyje, patvirtino šį vaizdo įraÅ¡Ä Ä¯vykio vietoje padaręs. Tai, kad pateiktame įraÅ¡e užfiksuoti su nagrinėjamu eismo įvykiu susiję vaizdai, jokių abejonių nekelia. Be to, teismui gynėjas pateikė specialisto E. I. iÅ¡vadÄ . Joje, remiantis nurodytu vaizdo įraÅ¡o ir kitos bylos duomenų tyrimu, nurodyta, kad vertinant po eismo įvykio motociklo „Kawasaki ZX- 9R“ prietaisų skydelyje užsifiksavusių rodmenų (spidometro rodmenys ties 140 km/val. padala, tachometro – ties 8000 aps./min. padala) pagrįstumÄ , buvo atliktas eksperimentas su tokios pat markės ir modelio motociklu, kaip ir dalyvavęs tiriamajame eismo įvykyje.

Atlikto eksperimento metu (ant specialaus stovo) ir atlikus skaičiavimus nustatyta, kad variklio 8000 aps./min. ir 139 km/val. greičio rodmenų santykis pasiekiamas esant įjungtai 3 pavarai. Konstrukciniai motociklo „Kawasaki ZX- 9R“ prietaisų skydelio ypatumai (rodyklių užsifiksavimas nutraukus maitinimÄ ), galimybė per transmisijos perdavimo skaičius tarpusavyje susieti ir pagrįsti po eismo įvykio motociklo „Kawasaki ZX- 9R“ spidometre ir tachometre užsifiksavusius rodmenis, taip pat tai, jog susidÅ«rimo metu stipriai apgadinta priekinė motociklo dalis prietaisų skydelio srityje duoda pagrindÄ tvirtinti, kad pateiktoje filmuotoje medžiagoje motociklo spidometro ir tachometro rodyklės užsifiksavo nutrÅ«kus prietaisų skydelio maitinimui ir labiausiai tikėtina, kad tai įvyko motociklo atsitrenkimo į automobilį metu.

Todėl daroma iÅ¡vada, kad motociklo „Kawasaki ZX- 9R“ važiavimo greitis susidÅ«rimo su automobiliu „Volkswagen Passat“ metu buvo apie 140 km/val. (t. 3, b. l. 65–70).Å io tyrimo rezultatais iÅ¡ esmės abejoti kolegija neturi pagrindo. Nuteistasis V. M. parodė, kad tyrimui motociklÄ â€žKawasaki ZX- 9R“ pateikė gavęs iÅ¡ asmens, pagal skelbimÄ ketinusio jį parduoti. IÅ¡ pateikto Å¡io motociklo registracijos liudijimo ir G. M. motociklo registracijos liudijimo matyti, kad abiejų motociklų techniniai duomenys iÅ¡ esmės yra tokie patys, skiriasi tik pagaminimo metai (atitinkamai 2001 ir 1998) ir variklio galia (atitinkamai 78 kW ir 72 kW).

Nurodyti duomenys (su įvykiu susiję vaizdo įraÅ¡ai, specialisto iÅ¡vados) gauti teisėtais bÅ«dais, patvirtina bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mės turinčias aplinkybes, kolegijos pripažįstami įrodymais. Å ie duomenys, anksčiau nurodyti liudytojų parodymai yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad žuvusysis G. M. iki susidÅ«rimo su V. M. automobiliu motociklÄ vairavo apie 140 km/val. greičiu, tai yra žymiai virÅ¡ydamas leistinÄ greitį (ne didesnį kaip 90 km/val.), padarė KET 172, 175.2 punktuose numatytų reikalavimų pažeidimus.

IÅ¡dėstyti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad abu eismo dalyviai V. M. ir G. M. KET pažeidė. Automobilio vairuotojo V. M. KET padarytas pažeidimas pasireiÅ¡kė tuo, kad jis neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, pervažiuodamas į kelio Kartena–Vėžaičiai važiuojamosios dalies kairiÄ jÄ pusę ir ten sustojęs, užimdamas dalį važiuojamosios eismo juostos, sudarė kliÅ«tį Å¡ioje kelio atkarpoje įvairius sugebėjimus važiuoti demonstravusiam motociklininkui G. M.. Tokie V.

M. veiksmai vertinami kaip KET 145 punkte numatytų reikalavimų pažeidimas. IÅ¡dėstyti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad, be jau nurodytų KET reikalavimų pažeidimų, motociklo vairuotojas G. M. pažeidė ir KET 173 punkte numatytus reikalavimus. Å ių reikalavimų pažeidimas pasireiÅ¡kė tuo, kad jis neleistinu greičiu ir bÅ«du – pakėlęs priekinį ratÄ â€“ vairuodamas motociklÄ , kaip kliūčiai atsiradus V. M. automobiliui, laiku nestabdė motociklo, nesiėmė priemonių apvažiuoti motociklo eismo juostoje buvusiÄ kliÅ«tį.

Spręsdama klausimÄ , kurio eismo dalyvio padaryti KET taisyklių pažeidimai sÄ lygojo, buvo susiję priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiais padariniais, kolegija atsižvelgia į anksčiau iÅ¡dėstytas nustatytas įvykio aplinkybes, jog motociklo vairuotojas G. M., žymiai virÅ¡ydamas leistinÄ greitį ir vairuodamas eismo saugumui pavojingu bÅ«du, atsitrenkė į sustojusį V. M. automobilį. Eismo įvykio ekspertizės iÅ¡vadose nurodyta, kad tokiu atveju tai, kad G. M. nesiėmė priemonių apvažiuoti motociklo eismo juostoje buvusiÄ kliÅ«tį, buvo pagrindine sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti.

Akivaizdu, kad pareiga imtis atsargumo priemonių kilo abiem nurodytiems eismo dalyviams, nes kiekvieno jų elgesys buvo rizikingas, pati situacija eismo požiūriu buvo ypatinga (kaip minėta, vyko neorganizuotas motociklininkų suvažiavimas, kurio metu buvo demonstruojami važiavimo sportiniais motociklais įvairūs sugebėjimai, pasirodymo vieta – kelio atkarpa – niekaip nebuvo apsaugota, eismas kitoms šia kelio atkarpa važiuojančioms transporto priemonėms apribotas nebuvo). Tačiau nesant duomenų teigti, kad V.

M. savo automobilį G. M. važiavimo motociklu eismo juostos dalyje pastatė tuo momentu, kai pastarasis buvo per mažu atstumu laiku motociklÄ stabdyti ar kliÅ«tį apvažiuoti, paÅ¡alina galimybę V. M. padarytÄ pažeidimÄ priežastiniu ryÅ¡iu susieti su kilusiais padariniais. Nurodytoje eismo situacijoje dėl V. M. padaryto KET pažeidimo įvykis nebÅ«tų kilęs, jeigu motociklo vairuotojas bÅ«tų laikęsis leistino važiavimo greičio, motociklÄ vairavęs leistinu bÅ«du. Laikydamasis Å¡ių reikalavimų G.

M. bÅ«tų turėjęs objektyviÄ galimybę motociklÄ stabdyti ar jo judėjimo eismo juostos dalyje buvusiÄ kliÅ«tį apvažiuoti.                    Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d.,                                                        n u s p r e n d ž i a : Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 21 d. nuosprendį V. M. panaikinti, V.

M. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. iÅ¡teisinti dėl to, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – V. M. panaikinti.Nukentėjusiojo A. M. civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .Daiktus – G. M. rÅ«bus, avalynę ir mobiliuosius telefonus, saugomus Klaipėdos rajono policijos komisariato sandėlyje pagal kvitÄ Nr. 0001061, grÄ Å¾inti A. M.. Kolegijos pirmininkas                            Arvydas Daugėla       Teisėjai                        Eduardas MaÅ¡kevičius                           Violeta Miliuvienė