3e798e07-5682-4fc8-b4ea-c136cfa05b1d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI3-3678-595/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01785-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2, 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Vita Valeckaitė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. L. skundÄ atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas J. L. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021-04-28 įsakymo Nr. ADP1-180 1 ir 2 punktus (toliau – ir Ä®sakymas). Skunde nurodo, kad nuo 2003-01-03 iki 2021-03-01 jis ėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Marijampolės GGAI) virÅ¡ininko pareigas. 2020 m. pabaigoje Marijampolės GGAI turėjo atlikti 2021 m. tikrintinų objektų/subjektų vykdomos Å«kinės veiklos rizikos vertinimÄ .

Tuo metu (2020 m. gruodžio mėnesį) Marijampolės GGAI dirbo 2 darbuotojai iÅ¡ 5 galimų, jis ir vyriausiasis specialistas E. B.. NeaiÅ¡ku, kieno pavedimu, jo ar Marijampolės valdybos virÅ¡ininko, nes jokių įrašų Departamento naudojamoje Vieningoje dokumentų valdymo ir apskaitos sistemoje (VDVIS) nėra, ar savo iniciatyva, 2020-12-10 E. B. atliko objektų/subjektų vykdomos Å«kinės veiklos rizikos vertinimÄ , tame tarpe ir Marijampolės GGAI kontroliuojamų medžiotojų klubų/bÅ«relių vertinimÄ .

E. B. yra Medžiotojų klubas „(duomenys neskelbtini)“, kuris turi medžioklės plotų vienetÄ Marijampolės savivaldybėje, nariu. E. B. medžiotojų klubÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, kaip ir didžiÄ jÄ dalį klubų/bÅ«relių, iÅ¡skyrus vienÄ , įvertino „mažai“ rizikingu objektu. 2020-12-29 jis VDVIS‘e pažymėjo, kad yra susipažinęs su pavaldžių darbuotojų Privačių interesų deklaracijomis. E. B. apie savo narystę Medžiotojų klube „(duomenys neskelbtini)“ buvo deklaravęs. 2021-01-04 E. B. savo atliktų objektų/subjektų vykdomos Å«kinės veiklos rizikos vertinimus patalpino VDVIS‘e, kur jis pažymėjo, kad su E. B. pateikta informacija susipažino.

Departamento direktorius 2021-04-28 įsakymo Nr. ADP1-180 „Dėl J. L. tarnybinio nusižengimo“ 2 punktu jam paskyrė tarnybinę nuobaudÄ - pastabÄ , nes tariamai patvirtinęs vertinimÄ tokiu bÅ«du netinkamai kontroliuodamas vadovaujamo padalinio interesų konflikto valdymÄ , neužtikrindamas, kad vadovaujamame padalinyje atliekant tarnybines pareigas ir pavestas funkcijas bÅ«tų iÅ¡vengta interesų konflikto, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTÄ®) 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus, nesilaikė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nų etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-02-07 įsakymu Nr. D1-69 „Dėl Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nų etikos taisyklių patvirtinimo“ 5.4 ir 5.9 papunkčių (toliau – ir Etikos taisyklės), Viešųjų ir privačių interesų derinimo Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Departamento direktoriaus 2020-02-28 įsakymu Nr. AD1-63 „Dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – ir ApraÅ¡as) 12.6 papunkčio reikalavimų, todėl jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda.

Pareiškėjas nurodo, kad paskirta nuobauda yra nepagrįstai. Nėra nustatytas tarnybinio nusižengimo faktas. 2021-03-10 paaiškinime, teiktame Imuniteto tarnybai, teigia nurodęs, kad E. B. yra Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ narys jam žinoma jau seniai, taip pat, kaip žinoma ir tai, kad E. B. klube praktiškai nemedžioja, su kitais klubo nariais ir vadovybe palaiko tik dalykiškus darbinius santykius, esant būtinybei už padarytus medžioklės taisyklių pažeidimus klubo narius principingai baudžia.

Jam nebuvo jokio pagrindo manyti, kad Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ rizikos vertinimas E. B. sukels interesų konfliktÄ . Nurodymas E. B. atlikti Å«kio objektų/subjektų vykdomos Å«kinės veiklos rizikos vertinimÄ buvo bendro pobÅ«džio visiems gyvosios gamtos inspekcijos turimiems objektams, nenurodant ir neįpareigojant atlikti bÅ«tent medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ vertinimÄ . Pats E. B. nepranešė, kad Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ rizikos vertinimas jam kelia interesų konfliktÄ , tad ir jam nebuvo jokio pagrindo manyti, kad toks konfliktas yra.

Be to, kaip Medžiotojų klubas „(duomenys neskelbtini)“, taip ir visi kiti medžiotojų klubai bei bÅ«reliai, iÅ¡skyrus vienÄ , Marijampolės regione įvertinti kaip „mažai rizikingi“. O atlikus papildomÄ analizę, akivaizdu, kad E. B. atliktas Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ rizikos įvertinimas (rizikos laipsnis) teisingas, medžiotojų klubas kito įvertinimo nei „mažai rizikingas“ nevertas. Departamento Imuniteto tarnyba nėra nustačiusi, kad E. B. padarytas Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ rizikos įvertinimas „mažai rizikingas“ yra neteisingas, t. y.

E. B. savo pareigas atliko tinkamai. Teigia, kad šiuo atveju nėra jo, valstybės tarnautojo, kaltės. Tam, kad tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, jog jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Motyvuotoje išvadoje turi būti nurodoma, ar tarnybinis nusižengimas padarytas tyčia arba dėl neatsargumo ar aplaidumo. Tačiau kaltės forma Motyvuotoje išvadoje nėra nurodyta.

Motyvuotoje išvadoje nėra nurodyta, kuo jis kaltas, kad pavaldus darbuotojas nepasiprašė nušalinamas. Jo kaltė grindžiama tik tuo, kad buvo struktūrinio padalinio, kurio darbuotojas nenusišalino, vadovu. Be to, E. B. padarytus rizikos įvertinimus patvirtino jau po to, kai jie buvo padaryti, jais abejoti (įžvelgti, kad įvertinimas yra neskaidrus) neturėjo jokio pagrindo. Departamente nusiskundimų dėl Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos ūkinės veiklos įvertinimo „mažai rizikinga“ nėra gauta.

Nurodo, kad apibendrinant administracinėse bylose formuojamÄ praktikÄ , galima iÅ¡skirti požymius, kuriems esant teismai pripažįsta, kad tarnybinės nuobaudos turi bÅ«ti panaikintos: tarnybinis nusižengimas yra iÅ¡imtinai formalaus pobÅ«džio; tarnybinis nusižengimas nesukėlė neigiamų pasekmių, tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytas nedidelis nusižengusio valstybės tarnautojo kaltės laipsnis, pažeidimas yra nesunkus (net ir minimalios tarnybinės nuobaudos - pastabos paskyrimas yra neproporcingas).

Taigi, pareiÅ¡kėjas mano, kad jis nepadarė tarnybinio nusižengimo, bet jei teismas vis tik manytų, kad tarnybinis nusižengimas buvo padarytas, jis buvo iÅ¡imtinai formalaus pobÅ«džio ir tarnybinė nuobauda turėtų bÅ«ti panaikinta. Atsakovas Departamentas atsiliepime nurodo, kad su skundu nesutinka. Nurodo, kad Departamento Imuniteto tarnyba atliko tarnybinį patikrinimÄ ir nustatė, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nu ir laikotarpiu nuo 2003-01-02 iki 2021-02-28 ėjęs Departamento Inspekcijos virÅ¡ininko pareigas, bÅ«damas E. B. tiesioginiu vadovu ir žinodamas, kad E. B. yra MK „(duomenys neskelbtini)“ narys, esant jį privačiaisiais interesais susijusiu su MK „(duomenys neskelbtini)“, nesiėmė veiksmų dėl pavaldinio nuÅ¡alinimo nuo MK „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vieneto vykdomos Å«kinės veiklos rizikos vertinimo ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, Viešųjų ir privačių interesų taisyklių reikalavimus bei Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nų etikos taisykles ir tuo padarė tarnybinį pažeidimÄ ir skyrė tarnybinę nuobaudÄ - pastabÄ .

Teigia, jog pareiÅ¡kėjas ignoravo Tvarkos apraÅ¡o 12.6 papunktį, t. y. žinodamas apie galimÄ interesų konfliktÄ nesiėmė jokių veiksmų Å¡iam konfliktui paÅ¡alinti, susipažinęs su Å«kio subjekto vykdomos Å«kinės veiklos keliamos rizikos aplinkai vertinimu, jį pasirašė ir tokiais savo veiksmais sumenkino pasitikėjimÄ Departamentu, kaip institucija, pakenkė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų ir pareigÅ«nų autoritetui. Kaip matyti iÅ¡ Imuniteto tarnybos atlikto tyrimo, buvo nustatyti neteisėti pareiÅ¡kėjo veiksmai, pažeisti aukščiau paminėtų teisės aktų reikalavimai, nesilaikyta Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų ir tuo pažeistos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatos.

Ä®statymas, be kita ko, gina vieÅ¡Ä jį visuomenės interesÄ , kuris apibrėžiamas kaip lÅ«kesčiai sulaukti tik neÅ¡aliÅ¡kų, t. y. interesų konfliktų nepaveiktų valdžios atstovų sprendimų. Ä®statymo nuostatose įvardijama galimybė paveikti ne tik sprendimus, bet ir pasitikėjimÄ , taigi, valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims nustatoma tiesioginė pareiga elgtis nepriekaiÅ¡tingai ir neleisti visuomenei net suabejoti, kad jų tarnybinėje veikloje yra galimas interesų konfliktas.

Teigia, kad Tarnybinio nusižengimo tyrimÄ atlikęs Departamento pareigÅ«nas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visus tarnybinio nusižengimo sudėties subjektyviuosius, objektyviuosius požymius bei kitas aplinkybes, svarbias tarnybinės nuobaudos skyrimui, nurodytas VTÄ® 33 straipsnio 2 dalyje. Å io tyrimo rezultatai užfiksuoti 2021-03-29 Motyvuotoje iÅ¡vadoje Nr. BDR-1675. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklÄ iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Tarnybinis nusižengimo tyrimas atliktas objektyviai, nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, įtvirtinti VTÄ® 33 straipsnio 2 dalyje. Pažymi, kad Departamento įsakymas pagrįstas, priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Teismas k o n s t a t u o j a : Skundas atmestinas. Ginčas byloje kilo dėl Departamento 2021-04-28 Ä®sakymo, kuriuo pareiÅ¡kėjui J. L. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, pagrįstumo ir teisėtumo. Bylos duomenimis nustatyta, kad Departamento Imuniteto tarnyba remiantis Departamento direktorės 2021-03-03 sprendimu atliko tarnybinį patikrinimÄ ir nustatė, kad pareiÅ¡kėjas J.

L., bÅ«damas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nu ir laikotarpiu nuo 2003-01-02 iki 2021-02-28 ėjęs Departamento Inspekcijos virÅ¡ininko pareigas, bÅ«damas E. B. tiesioginiu vadovu ir žinodamas, kad E. B. yra Medžiotojų klubo (toliau – ir MK) „(duomenys neskelbtini)“ narys, esant jį privačiaisiais interesais susijusiu su MK „(duomenys neskelbtini)“, nesiėmė jokių veiksmų dėl pavaldinio nuÅ¡alinimo nuo MK „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vieneto vykdomos Å«kinės veiklos rizikos vertinimo, patvirtino vertinimo rezultatus ir tuo pažeidė VTÄ® 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus, nesilaikė Etikos taisyklių 5.4 ir 5.9 papunkčių, ApraÅ¡o 12.6 papunkčio, taigi, padarė tarnybinį nusižengimÄ .

Tai išsamiai fiksuota 2021-03-29 Motyvuotoje išvadoje Nr. BDR-1675. Departamento direktorius 2021-04-28 įsakymu Nr. ADP1-180 „Dėl J. L. tarnybinio nusižengimo“, vadovaudamasis VTĮ 33 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 34 straipsnio 1 dalimi, Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos aprašas) 17.1 papunkčiu, ir atsižvelgdamas į Departamento Imuniteto tarnybos vyriausiojo specialisto V.

G. 2021-03-29 MotyvuotÄ iÅ¡vadÄ Nr. BDR-1675 „Dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto J. L. tarnybinio nusižengimo“ už nustatytÄ tarnybinį nusižengimÄ , kuriuo kaip nurodė, tokiais savo veiksmais pareiÅ¡kėjas sumenkino pasitikėjimÄ Departamentu, pakenkė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nų autoritetui, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus, nesilaikė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nų etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-02-07 įsakymu Nr. D1-69 „Dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigÅ«nų etikos taisyklių patvirtinimo“ 5.4 ir 5.9 papunkčių reikalavimų, Viešųjų ir privačių interesų derinimo Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020-02-28 įsakymu Nr. AD1-63 „Dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo Aplinkos apsaugos departamente prie Aplinkos ministerijos tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 12.6 papunkčio reikalavimo ir skyrė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiajam specialistui J.

L. už Å¡io Ä®sakymo 1 punkte nurodytÄ tarnybinį nusižengimÄ tarnybinę nuobaudÄ â€“ pastabÄ (Ä®sakymo 2 punktas). PareiÅ¡kėjas skunde nesutikdamas su ginčijamu Ä®sakymu, teigia, kad Ä®sakymas nepagrįstas dėl to, jog nenustatytas nusižengimo faktas, be to, nėra jo kaltės. Teigia, kad jam nebuvo jokio pagrindo manyti, kad Medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ rizikos vertinimas E. B. sukels interesų konfliktÄ , kadangi kad jis MK narys jam buvo žinoma seniai, E. B. su MK palaikė tik dalykiÅ¡kus santykius, nemedžiojo, nurodymas E. B. atlikti Å«kio objektų/subjektų vykdomos Å«kinės veiklos rizikos vertinimÄ buvo bendro pobÅ«džio.

Atlikus papildomÄ analizę, buvo nustatyta, kad E. B. atliktas MK rizikos įvertinimas (rizikos laipsnis) teisingas. Mano, kad jis nepadarė tarnybinio nusižengimo, o jei ir padarė, tai jis buvo iÅ¡imtinai formalaus pobÅ«džio. Vadovaujantis VTÄ® 32 straipsnio 1 dalimi valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti inter alia tarnybinėms nuobaudoms skirti yra tarnybinis nusižengimas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalį tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali bÅ«ti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse numatytÄ procedÅ«rÄ nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimÄ ), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės apraÅ¡yme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2016 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-98-575/2016, 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-454-261/2017).

Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų vieÅ¡ojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių apraÅ¡ymuose ir kituose aktuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2416/2012, LVAT 2018 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018). VTÄ® 34 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tarnybinę nuobaudÄ skiria arba sprendimÄ dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimÄ ir sprendimÄ dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų bÅ«ti jam skirta, priima valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priimantis asmuo.

Å io įstatymo 7 dalis numato, kad sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams ir sprendimų dėl asmenų, ėjusių valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimÄ ir sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų bÅ«ti jiems skirtos, priėmimo tvarkÄ , taip pat Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytų motyvuotų iÅ¡vadų apie tyrimų rezultatus ir priimtų sprendimų dėl asmenų, ėjusių valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimÄ perdavimo atitinkamiems asmenims terminus ir tvarkÄ nustato Vyriausybė.

Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkÄ reglamentuoja Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos apraÅ¡as. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, jog pagal VTÄ® 34 straipsnio ir ApraÅ¡o nuostatas nuobaudų skyrimo procedÅ«ra yra bÅ«tina, o ji pati ir jos metu priimti baigiamieji administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iÅ¡ svarbiausių tokios procedÅ«ros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu.

Tai - plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigÅ«no ar komisijos veikla, susijusi su iÅ¡samiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimu (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012, 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013 ir kt.). VTÄ® 3 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principai, vieni kurių – teisingumo principas, kuris reiÅ¡kia, kad valstybės tarnautojas privalo vienodai tarnauti visiems gyventojams nepaisydamas jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų bei politinių pažiÅ«rų, bÅ«ti teisingas spręsdamas praÅ¡ymus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis ir valdžia; neÅ¡aliÅ¡kumo principas, kuris reiÅ¡kia, kad valstybės tarnautojas privalo bÅ«ti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniÅ¡kumų, nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir iÅ¡skirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms; vieÅ¡umo principas, reiÅ¡kiantis, kad valstybės tarnautojo tarnybinė veikla turi bÅ«ti vieÅ¡a ir suprantama, atvira įvertinti; valstybės tarnautojas savo veikloje privalo vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ valstybės tarnautojai privalo laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, pagal 5 punktÄ , -laikytis Å¡iame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba. Etikos taisyklių 5.4 papunktis įpareigoja pareigÅ«nÄ gilintis į atliekamų darbų esmę, vengti skubotumo ir pavirÅ¡utiniÅ¡kumo, tačiau nevilkinti atliekamų darbų ir 5.9 papunktis įpareigoja vengti veiksmų ar neveikimo, kurie kenktų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų ir PareigÅ«nų autoritetui, juos kompromituotų.

ApraÅ¡o 12.6 papunktis nustato, kad siekdami iÅ¡vengti viešųjų ir privačių interesų konfliktų, Departamento padalinių vadovai privalo raÅ¡tu teikti pasiÅ«lymus nuÅ¡alinti pavaldžius Tarnautojus, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad Å¡io Tarnautojo dalyvavimas sukels interesų konfliktÄ . Nagrinėjamu atveju byloje yra nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ėjo Departamento Marijampolės GGAI virÅ¡ininko pareigas. PareiÅ¡kėjui pavaldus valstybės tarnautojas E. B. atlikto 2020-12-10 tikrinimo (MK vykdomos Å«kinės veiklos rizikos vertinimas) metu buvo MK „(duomenys neskelbtini)“ nariu.

E. B. narystę MK „(duomenys neskelbtini)“ yra deklaravęs. Ginčo dėl Å¡ių aplinkybių nėra. PareiÅ¡kėjas, kaip pats ir neneigia, žinodamas visas Å¡ias aplinkybes, visgi 2021-01-04 susipažinęs su pateikta E. B. informacija apie atlikto tyrimo rezultatus, pažymėjo, kad su informacija susipažino ir jÄ patvirtino. Nėra pateiktų jokių duomenų ir įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų ėmęsis kokių nors veiksmų visuotinai žinomam privačių interesų konfliktui paÅ¡alinti, t. y. neteikė siÅ«lymo nuÅ¡alinti E. B. nuo MK „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos Å«kinės veiklos rizikos aplinkai vertinimo, kaip tai jį įpareigoja teisės aktai (ApraÅ¡o 12.6 punktas).

Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad, jo manymu, tai nelaikytina tarnybiniu nusižengimu. Teismas kritiškai vertina pareiškėjo nurodytus argumentus dėl neva nusižengimo fakto nebuvimo ir nurodytas aplinkybes, t. y. kad jam pavaldus tarnautojas MK nemedžiojo, jį siejo tik dalykiniai ryšiai, kad visada MK buvo vertinamas griežtai, baudžiamas, kai reikėjo, kad apie siejantį ryšį E. B. su MK jam buvo žinoma, bei kad atlikus analizę, buvo nustatyta, kad vertinimas atliktas teisingai, ir atmeta kaip visiškai nepagrįstus, nepaneigiančius nustatyto nusižengimo fakto.

Pažymėtina, kad aktualus teisinis reguliavimas imperatyviai pareiÅ¡kėjÄ Å¡iuo atveju įpareigoja imtis aktyvių veiksmų, siekiant užkirsti keliÄ bet kokiam galimam ar galinčiam kilti privačių interesų konfliktui. T. y. Departamento padalinių vadovai privalo raÅ¡tu teikti pasiÅ«lymus nuÅ¡alinti pavaldžius tarnautojus, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad Å¡io tarnautojo dalyvavimas sukels interesų konfliktÄ . Å iuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad MK tikrinimÄ atlikusio tarnautojo ryÅ¡ys su tikrintu subjektu yra tiesioginis, todėl pagrindo manyti prieÅ¡ingai, pareiÅ¡kėjas neturėjo ir privalėjo imtis veiksmų, imperatyviai apibrėžtų teisės aktuose.

Pagrįstai daroma iÅ¡vada, kad E. B., privačiaisiais interesais susijusio su MK „(duomenys neskelbtini)“, veiksmai, susiję su Å¡io Å«kio subjekto veiklos rizikos vertinimu, savaime laikytini jo privačiu interesu ir interesų konfliktÄ galinčia sukelti aplinkybe, keliančia abejonių dėl atlikto rizikos vertinimo objektyvumo, teisingumo. Taigi, teismas sutinka su atsakovo vertinimu, kad tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjas netinkamai kontroliavo interesų konflikto valdymÄ , neužtikrino, kad jo vadovaujamame padalinyje atliekant tarnybines pareigas ir pavestas funkcijas bÅ«tų iÅ¡vengta interesų konflikto, žinodamas apie galimÄ interesų konfliktÄ , nesiėmė jokių veiksmų Å¡iam konfliktui paÅ¡alinti, susipažinęs su Å«kio subjekto vykdomos Å«kinės veiklos keliamos rizikos aplinkai vertinimu, jį pasirašė ir tokiais savo veiksmais sumenkino pasitikėjimÄ Departamentu, kaip institucija, pakenkė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų ir pareigÅ«nų autoritetui.

Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) nuostatos be kita ko gina vieÅ¡Ä jį visuomenės interesÄ , kuris apibrėžiamas kaip lÅ«kesčiai sulaukti tik neÅ¡aliÅ¡kų, t. y. interesų konfliktų nepaveiktų valdžios atstovų sprendimų. Ä®statymo nuostatose įvardijama galimybė paveikti ne tik sprendimus, bet ir pasitikėjimÄ , taigi, valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims nustatoma tiesioginė pareiga elgtis nepriekaiÅ¡tingai ir neleisti visuomenei net suabejoti, kad jų tarnybinėje veikloje yra galimas interesų konfliktas.

Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato pareigÄ teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra. LVAT savo praktikoje laikosi požiÅ«rio, kad Ä®statymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytam pažeidimui kvalifikuoti pakanka nustatyti, jog priimant sprendimÄ asmuo nesielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja toks konfliktas. KonfliktÄ kelia asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, galimas Å¡aliÅ¡kumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas, todėl valstybės tarnautojas, priimdamas sprendimus, privalo vengti net Å¡aliÅ¡kumo regimybės. Toks teisės aiÅ¡kinimas grindžiamas Ä®statymo 1 straipsnyje įtvirtinta Å¡io įstatymo paskirtimi įtvirtinti priimamų sprendimų neÅ¡aliÅ¡kumÄ (LVAT 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-26- 3154/2011, 2013 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-518/2013).

Taip pat LVAT praktikoje nurodoma, kad aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pačios savaime dar nereiÅ¡kia interesų konflikto buvimo. Jos apibÅ«dina tam tikrÄ bendrÄ asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, padėtį (jo turėtus ar esamus santykius su kitais asmenimis, dalyvavimÄ netarnybinėje veikloje, sudarytus sandorius ir pan.) ir savo esme yra tik prielaidos interesų konfliktui kilti. Tačiau valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens tarnybinėje veikloje atsiradus tam tikroms konkrečioms Å¡ios veiklos vykdymo aplinkybėms (atsiradus reikalui parengti ar priimti tam tikrÄ konkretų sprendimÄ , gavus tam tikrÄ konkretų pavedimÄ ir pan.) minėtos aplinkybės, iÅ¡reiÅ¡kiančios prielaidas interesų konfliktui kilti, kartu su minėtomis konkrečiomis tarnybinės veiklos aplinkybėmis virsta interesų konfliktu (LVAT administracinėse bylose Nr. A442- 1422/2010, Nr. A525-998/2013).

Ä®statymo pažeidimui konstatuoti nėra bÅ«tina nustatyti, ar asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, savo privačius interesus įgyvendino viešųjų interesų sÄ skaita, užtenka identifikuoti tai, kad jis nesiėmė Ä®statyme nustatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje iÅ¡vengti, t. y. neįvykdė Ä®statymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusiÅ¡alinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, kurie sukelia interesų konfliktÄ (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-2312/2011, 2011 m. spalio 27 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-492-3330/2011, 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-662-2728/2012 ir kt.).

LVAT yra nurodęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, tačiau pažymėtina, kad tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus tam tikroms neigiamoms pasekmėms (žr. 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3035/2012; 2011 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3372/2011; 2012 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2748/2012, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 24, 2013, p. 213-235).

Pagal suformuotÄ LVAT praktikÄ , dėl tarnybinių nusižengimų gali kilti įvairaus pobÅ«džio neigiamos pasekmės, pvz., sukeliamas neigiamas poveikis bendram įstaigos darbui ir valstybės tarnybos reputacijai, žala valstybės institucijos ir tarnybos prestižui bei geram vardui ir kt. (žr. 2011 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2489/2011); valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo turi elgtis taip, kad jo veiksmai visuomenės vieÅ¡osios nuomonės požiÅ«riu nekeltų jokių abejonių dėl galimų asmeninio suinteresuotumo prielaidų <...>, įstatymų leidėjas aiÅ¡kiai apibrėžė, kokių priemonių ir kokia tvarka tokiu atveju privalu imtis galimo interesų konflikto situacijoje, t. y. aktyviais ir aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tais veiksmais nusiÅ¡alinti (pareikÅ¡ti nuÅ¡alinimÄ ) nuo atitinkamų sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo, ir nedalyvauti Å¡iose procedÅ«rose (LVAT 2008 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1945/2008; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1121/2011).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad E. B. 2018-10-09 Privačių interesų deklaracijoje deklaravo narystę MK „(duomenys neskelbtini)“, pareiÅ¡kėjas neneigia, kad jis buvo susipažinęs su Å¡ia deklaracija, tačiau nepaisant to, pareiÅ¡kėjas patvirtino E. B. atlikto MK „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vieneto vykdomos Å«kinės veiklos rizikos vertinimo rezultatus. Todėl pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai, neva nėra jo kaltės, yra visiÅ¡kai nepagrįsti. Å iuo atveju kaltei pagrįsti pakanka, kad pareiÅ¡kėjas buvo struktÅ«rinio padalinio vadovu ir neužtikrino, kad atliekant tarnybines pareigas ir pavestas funkcijas bÅ«tų iÅ¡vengta interesų konflikto, žinodamas apie šį interesų konfliktÄ , nesiėmė jokių veiksmų jam paÅ¡alinti, kai to imperatyviai reikalauja nurodyti teisės aktai.

Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju teigti, kad padarytas tarnybinis nusižengimas yra iÅ¡imtinai formalaus pobÅ«džio, kad minimalios tarnybinės nuobaudos - pastabos paskyrimas yra neproporcingas, nėra jokio pagrindo. VTÄ® 33 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali bÅ«ti skiriama viena iÅ¡ Å¡ių tarnybinių nuobaudų: pastaba; papeikimas; griežtas papeikimas; atleidimas iÅ¡ pareigų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog tarnybinė atsakomybė yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamÄ tarnybos funkcijų atlikimÄ .

Tarnybinė atsakomybė - sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtakÄ valstybės tarnybos žmogiÅ¡kiesiems iÅ¡tekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimÄ ja, sudaro sÄ lygas iÅ¡vengti klaidų ir sukurti profesionaliÄ valstybės tarnybos aplinkÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-12-17 sprendimas adm. byloje Nr. A520-971/2012, 2013-06-21 sprendimas adm. byloje Nr. A520-971/2013 ir kt.). Valstybės tarnautojų tarnybiniai nusižengimai daro tiesioginę įtakÄ Å¡ių institucijų ir valstybės tarnybos sistemos tinkamam funkcionavimui.

Tarnybos nuobaudos skyrimas yra pirmiausia teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neiÅ¡vengiamumo principas reikalauja, kad negali bÅ«ti iÅ¡vengiama teisinės atsakomybės už padarytÄ pažeidimÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2012-07-23 nutartis adm. byloje Nr. A5520-2748/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 24, Nr. 25, 2013 m.). Kaip minėta, nėra pagrindo laikyti, kad pareiÅ¡kėjo padarytas nusižengimas yra formalus.

Pareiškėjui Įsakymu yra paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba, ir ji, teismo vertinimu, yra pagrįsta ir proporcinga padarytam nusižengimui, įvertinus ir tai, kad vadovaujantis VTĮ 35 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pareiškėjo tarnybinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o tarnybinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad per vienus metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo padarytas kitas tarnybinis nusižengimas (2021-02-09 J.

L. skirta tarnybinė nuobauda (pastaba), kuri galioja). Todėl pareiÅ¡kėjo nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Todėl teismas, įvertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes bei argumentus, esančius byloje įrodymus, konstatuoja, kad Departamentas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visus tarnybinio nusižengimo sudėties subjektyviuosius, objektyviuosius požymius bei kitas aplinkybes, svarbias tarnybinės nuobaudos skyrimui, nurodytas Valstybės tarnybos 33 straipsnio 2 dalyje, ir pareiÅ¡kėjo atžvilgiu priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ Ä®sakymÄ , todėl pagrindo jo naikinti nėra.

PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis ABTÄ® 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–134 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo J. L. skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Vita Valeckaitė