3e783c5c-fd2d-4453-85a9-2ef2adaa1a01 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja NBaudžiamoji byla Nr. 1A-851-282/2014Teisminio proceso Nr. 1-67-1-00345-2011-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.1.; 1.2.26.2.2.; 2.1.7.; 2.4.; 2.4.6.; 2.4.7.; 2.4.9. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 28 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės, sekretoriaujant Ingridai Bikbajevienei,dalyvaujant prokurorei Violetai Rudžianskienei,gynėjui advokatui Anatolij Šichovcov,išteisintajam O.

A.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo O. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 284 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir O.

V. civiliniai ieÅ¡kiniai palikti nenagrinėti.Kolegija n u s t a t ė: O. A. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį buvo kaltinimas tuo, kad jis 2011-09-09 apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo salėje Nr. (duomenys neskelbtini), vieÅ¡oje vietoje, elgdamasis ypatingai įžūliai, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, iÅ¡vadino O. V. visokiais įžeidžiančiais žodžiais, tyčia pečiu sudavė į petį O. V., padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymÄ dėl mentės kaulo lūžimo, Å¡iais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Be to, jis pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ buvo kaltinamas tuo, kad jis 2011-09-09 apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo salėje Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia pečiu sudavė į petį O.

V., tuo padarydamas mentės kaulo lūžimÄ , t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Be to, jis pagal BK 284 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis 2011-10-03 apie 13.30 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo salėje Nr. (duomenys neskelbtini), vieÅ¡oje vietoje, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai iÅ¡vadino O. V. necenzÅ«riniais, įžeidžiančiais žodžiais, tuo savo nepadoriu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Be to, jis pagal BK 284 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis 2011-11-07 apie 11 val. (duomenys neskelbtini), prie įėjimo į (duomenys neskelbtini) rajono apylinkes teismo pastatÄ , vieÅ¡oje vietoje, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, iÅ¡vadino O.

V. necenzÅ«riniais, įžeidžiančiais žodžiais, tuo savo nepadoriu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras praÅ¡o panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014-06-13 nuosprendį ir O. A. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2011-09-09 epizodas (duomenys neskelbtini) teismo salėje) 20 MGL (2600 Lt) bauda, pagal BK 284 straipsnio 2 dalį (2011-10-03 epizodas (duomenys neskelbtini) teismo salėje) – 6 MGL bauda bei, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo bÅ«du, paskirti galutinę bausmę – 24 MGL (3120 Lt) baudÄ , į bausmę įskaityti sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ skaičiuojant vienÄ parÄ â€“ 2 MGL, ir galutinę bausmę skirti 20 MGL (2600 Lt) piniginę baudÄ ; priteisti iÅ¡ O.

A. 89,70 Lt gydymo iÅ¡laidų Å iaulių teritorinei ligonių kasai. KitÄ nuosprendžio dalį dėl O. A. iÅ¡teisinimo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir BK 284 straipsnio 2 dalį (epizodas prie teismo pastato) palikti nepakeistÄ . Teigia, kad nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitikimo bylos aplinkybėms, nes teismas neteisingai įvertino aplinkybę, jog po kompleksinės ekspertizės, pasikeitus sužalojimo sunkumui, liko nepaneigtas nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. nebuvo paneigtas kaltinimas dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo padarant nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir toks sužalojimas patvirtina, kad konflikto metu nukentėjusiosios O.

V. atžvilgiu buvo pavartotas fizinis smurtas, sukeltas fizinis skausmas ir padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje. Nesutinka su teismo išvada, kad nėra pagrindo liudytojų O. V., S. S., R. J., I. J. parodymus laikyti patikimais vien dėl to, kad jie priešiškai nusiteikę O. A. atžvilgiu, nes dėl tos pačios priežasties teismas laikė O. A. parodymus patikimais ir jais tikėjo. Mano, kad aplinkybė, jog nukentėjusioji ir liudytojai nusiteikę priešiškai O. A. atžvilgiu, jokiu būdu negali būti pagrindu pripažinti liudytojų parodymus nepatikimais.

Teigia, kad jokių objektyvių įrodymų, jog liudytojai teisme davė melagingus parodymus, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta. Pažymi, kad įvertinęs, jog liudytojų parodymai nepatikimi ar melagingi, teismas turėjo tai aptarti nuosprendyje ar nutartimi informuoti prokurorÄ apie galbÅ«t BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymÄ , tačiau to teismas nepadarė. Taip pat nurodo, kad teismas neiÅ¡dėstė motyvų, kodėl O. A. parodymus laiko patikimais ir vieninteliais teisingais.Taip pat prokuroras nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog nebuvo pažeista vieÅ¡oji tvarka, kadangi Å¡iuo atveju savo asmeniniams santykiams aiÅ¡kintis O.

A. pasirinko bÅ«tent vieÅ¡Ä jÄ vietÄ (apylinkės teismo posėdžių salę) ir bÅ«dÄ (smÅ«gio sudavimÄ nukentėjusiajai, necenzÅ«rinės leksikos vartojimÄ , asmenų įžeidinėjimÄ ), kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai. Ta aplinkybė, kad po pertraukos bylos nagrinėjimas vyko toliau ir apie incidentÄ nebuvo praneÅ¡ta bylÄ nagrinėjančiam teisėjui, negali bÅ«ti pagrindas teigti, kad vieÅ¡oji tvarka nebuvo pažeista, nes nukentėjusioji tÄ pačiÄ dienÄ kreipėsi į Kelmės rajono policijos komisariatÄ ir pranešė apie nusikalstamÄ veikÄ .Skunde taip pat nurodoma, kad teismas, iÅ¡teisindamas O.

A. pagal BK 284 straipsnio 2 dalį (dėl 2011-10-03 epizodo), nepagrįstai rėmėsi O. A. motinos V. S. A. parodymais, juos laikė patikimais, nes, kaip teigia prokuroras, kaip tik artimas giminystės ryÅ¡ys duoda pagrindÄ abejoti tokių parodymų objektyvumu ir patikimumu. Dėl to teigia, kad teismas įrodymus įvertino neteisingai, padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl asmens kaltės, ir priėmė neteisingÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Mano, kad esant byloje tokiems įrodymams, teismas O. A. nepagrįstai iÅ¡teisino pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnio 2 dalį.Prokuroras skunde nurodo, kad teismo sprendimas palikti civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ yra teisingas tik dėl O.

V. pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio gydymo iÅ¡laidoms padengti ir dėl moralinės žalos atlyginimo, tačiau O. V. dėl patirto smurto kreipėsi į gydymo įstaigÄ ir jai buvo suteikta pirminė medicininė pagalba (ji buvo apžiÅ«rėta gydytojo), mano, kad O. A. pripažinus kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, jis privalo atlyginti Å¡ias Ligonių kasų patirtas iÅ¡laidas.Prokuroras taip pat skunde atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, neiÅ¡sprendė O.

A. paskirtos kardomosios priemonės klausimo, t. y. jos nepanaikino ir nepasisakė, kad palieka jÄ galioti, nors tai padaryti privalėjo, bei nenurodė nuosprendžio apskundimo tvarkos ir terminų, kaip tai numatyta BPK 307 straipsnio 7 dalyje.Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡teisintasis ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas.Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas).

Pagal BPK 305 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas teismas tiek apkaltinamajame, tiek ir iÅ¡teisinamajame nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinti remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis, t. y. teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, o iÅ¡teisinamajame nuosprendyje iÅ¡dėsto motyvuotas iÅ¡vadas dėl įrodymų nebuvimo ir kaltinamojo iÅ¡teisinimo.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas nepažeidė BPK 304, 305, 307 straipsniuose išteisinamojo nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų, t. y. nuosprendyje išvardino visus būtinus duomenis, kurie privalo būti nurodyti įžanginėje, aprašomojoje bei rezoliucinėje dalyse, išdėstė kaltinimų, dėl kurių byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmę, nustatytas bylos aplinkybes, pateikė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė išvadas dėl O.

A. iÅ¡teisinimo. Taigi skundžiamas nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus.Prokuroras apeliaciniu skundu nesutikdamas su O. A. iÅ¡teisinimu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2011-09-09 epizodas teismo posėdžių salėje) ir BK 284 straipsnio 2 dalyje (2011-10-03 epizodas teismo posėdžių salėje) iÅ¡teisinimu, iÅ¡ esmės ginčija įrodymų vertinimÄ ir padarytų iÅ¡vadų atitikimÄ faktinėms bylos aplinkybėms. Kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, o kiti proceso dalyviai, tarp jų ir prokuroras, gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjo iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai bei iÅ¡vadÄ dėl O. A. nekaltumo padarė įvertinęs teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus. Kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ . Teismo padarytos iÅ¡vados atitinka bylos faktines aplinkybes, o prokuroras skunde argumentuodamas savo teiginius dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio iÅ¡vadų neatitiko faktams, dėsto argumentus, iÅ¡ esmės jau įvertintus nuosprendyje.Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos iÅ¡vados, kad iÅ¡teisintasis nepadarė veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje (2011-09-09 epizodas teismo posėdžių salėje) ir 284 straipsnio 2 dalyje (2011-10-03 epizodas teismo posėdžių salėje), yra teisingos.

Prokuroras skunde teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai nukentėjusiosios ir liudytojų S. S., R. J. ir I. J. parodymus laikė nepatikimais įrodymais vien dėl to, kad Å¡ie asmenys prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikę O. A. atžvilgiu, ir mano, kad tokia aplinkybė, jog nukentėjusioji ir liudytojai yra prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikę iÅ¡teisintojo atžvilgiu, nėra pagrindas pripažinti liudytojų parodymus nepatikimais. Su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Nors nukentėjusiosios parodymus, jog jÄ 2011-09-09 teismo posėdžių salėje sužalojo O.

A., suduodamas smÅ«gį pečiu jai į petį, patvirtina liudytojai S. S., R. J. ir I. J., tačiau įvertinus Å¡ių asmenų parodymus atskirai bei kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, daryti iÅ¡vadÄ , kad jie patvirtina O. A. kaltę sutrikdžius vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , t. y. padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , negalima. O. A. neigia sudavęs tyčia smÅ«gį pečiu nukentėjusiajai, tačiau nurodo, kad jam praeinant jo ir nukentėjusiosios drabužiai galėjo susiliesti.

Vertinant pačios nukentėjusiosios parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme matyti, kad jie yra nenuoseklÅ«s, nes O. V. tvirtino, kad O. A. jÄ iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais, tačiau teisme apklausti liudytojai parodė negirdėję necenzÅ«rinių žodžių. Taip pat nukentėjusiosios parodymų, jog iÅ¡teisintasis smÅ«gį galėjo suduoti su kažkokiu metaliniu daiktu, nes jai yra likusi duobutė, nepatvirtina kiti bylos duomenys, nes liudytojai neparodė, kad O. A. smÅ«gį nukentėjusiajai sudavė su kažkokiu daiktu.

Be to, nukentėjusiosios parodymus, jog jai nuo smūgio buvo lūžęs mentės kaulas, paneigė ekspertizės akto išvados. Dėl to tokie nukentėjusiosios parodymai negali būti pripažįstami nuosekliais ir patikimais. Vertinant nukentėjusiosios parodymus patvirtinančių liudytojų S. S., R. J. bei I. J. parodymus matyti, kad visi jie teisme davė iš esmės tapačius parodymus, kaip ir nukentėjusioji, jog O. A. tyčia trenkė nukentėjusiajai pečiu iš nugaros į petį, kad nuo šio smūgio O.

V. apsisuko ir pasirėmė ant stalo, tačiau visi Å¡ie liudytojai skirtingai nurodė vietas, kuriose jie buvo įvykio metu – S. S. nurodė, kad jis buvo išėjęs iÅ¡ posėdžių salės, tačiau pro duris viskÄ matė, I. J. nurodė, kad S. S. buvo ant teisėjo pakylos, tuo trapu R. J. parodė, kad I. J. ir S. S. sėdėjo už stalo, o nukentėjusioji O. V. stovėjo prieÅ¡ juos. Be to, liudytojai vienodai nurodė žodžius, kuriais O. A. vadino nukentėjusiÄ jÄ . Tai, kad liudytojai skirtingai nurodė vietas, kuriose jie buvo įvykio metu, ir tai, kad jie vienodai – žodis žodin atkartojo nukentėjusiosios parodymus apie jai suduoto smÅ«gio aplinkybes, jai iÅ¡sakytus įžeidžiančius žodžius, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jie tikslingai patvirtina nukentėjusiosios parodymus, ir tai kelia pagrįstų abejonių liudytojų parodymų patikimumu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius liudytojų bei nukentėjusiosios parodymus vertino kaip nepatikimus.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad tarp O. A. ir jo buvusios sugyventinės I. J. bei jos motinos R. J., o taip pat ir tarp O. A. ir R. J. bei I. J. gynusių advokatų – O. V. ir S. S. – konfliktai vyksta jau seniai, O. A. buvo kaltinamas smurto naudojimu prieÅ¡ I. J., bet buvo iÅ¡teisintas, akivaizdu, kad tarp iÅ¡teisintojo ir nukentėjusiosios bei jÄ palaikančių liudytojų S. S., I. J. ir R. J. santykiai yra blogi, jie yra prieÅ¡iÅ¡ki iÅ¡teisintojo atžvilgiu. Dėl to, įvertinus tai, kad liudytojų parodymai kelia pagrįstų abejonių jų patikimu ir atsižvelgus į proceso Å¡alių prieÅ¡iÅ¡kus santykius, daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog liudytojų S. S., I.

J., R. J. bei pačios nukentėjusiosios parodymai yra nepatikimi, todėl nėra pagrindo jais besÄ lygiÅ¡kai tikėti. Apeliantas kaltinimÄ dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo O. A. grindžia tuo, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kurį patvirtina medicininiai dokumentai bei specialistų (ekspertų) iÅ¡vados.Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1716/11(04) nurodyta, kad O. V. nustatyta kraujosruva deÅ¡inės mentės srityje, deÅ¡inės mentės kaulo lūžis ir, kad Å¡ie sužalojimai padaryti kietu buku daiktu galimai užduotyje nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis (t. y. 2011-09-09 apie 14.40 val. tyčia pečiu trenkiant į deÅ¡inį nukentėjusiosios petį) (15 b. l.). 2012-12-27 ekspertizės akto Nr. G 490/12(10) iÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad O.

V. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės mentės srityje, tačiau dešinės mentės lūžimų požymių (senų ar šviežių) nenustatyta, taip pat nurodyta, kad poodinė kraujosruva galėjo būti padaryta nurodomu laiku, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, kurio pobūdžio nurodyti nėra galimybės, ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t. 52–53 b. l.). Ekspertizės akto Nr. EKG 32(105)/14(01) išvadoje taipogi nurodyta, kad O. V. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės mentės srityje, ji padaryta kietu buku daiktu, kurio individualių požymių nenustatyta, sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, O.

V. galėjo būti sužalota nurodytu laiku, suduodant kito asmens smūgį petimi į nugaros sritį, neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo atsirasti ir griuvimo ar atsitrenkimo metu. Taigi, iš šių specialistų (ekspertų) išvadų matyti, kad dešinės mentės kaulo lūžimas, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris nurodytas O. A. ir kaltinime dėl viešosios tvarkos pažeidimo, nepasitvirtino. Specialistų išvadose nurodyta, kad nukentėjusiajai nustatyta poodinė kraujosruva dešinės mentės srityje ir kad ji padaryta kietu buku daiktu.

Tokia iÅ¡vada duota remiantis tik pirminiais medicininiai dokumentais, tačiau, kaip teisme nurodė teismo medicinos ekspertas A. JokÅ¡as, pirminiuose medicininiuose dokumentuose minima kraujosruva neapraÅ¡yta nurodant jos dydį, formÄ ar spalvÄ , be to, daugiau apie Å¡iÄ kraujosruva nenurodyta kituose medicininiuose dokumentuose. Taip pat ekspertizės akto Nr. EKG 32(105)/14(01) iÅ¡vadoje nurodyta, kad O. V. nustatyta poodinė kraujosruva deÅ¡inės mentės srityje galėjo bÅ«ti padaryta suduodant smÅ«gį petimi į nugaros sritį, bet ir neatmetama galimybė, kad galėjo atsirasti griuvimo ar atsitrenkimo metu.

Taigi, ekspertizės akto iÅ¡vada kategoriÅ¡kai nepatvirtina, kad nukentėjusiajai nustatyta poodinė krausjosruva mentės srityje buvo padaryta tiesioginio poveikio metu kietu buku daiktu. Teisingai apylinkės teismas pažymėjo, kad tikėti nukentėjusiosios parodymais apie jai padarytÄ sužalojimÄ nėra pagrindo, kadangi O. V. tvirtino, kad ji mentės kaulo lūžį gydėsi ilgÄ laikÄ , jai skaudėjo, negalėjo judinti rankos, dirbti ir pan., kai jokio mentės kaulo lūžio net nebuvo. Be to, nukentėjusioji į medikus dėl jai padaryto sužalojimo kreipėsi ne tÄ pačiÄ dienÄ po sužalojimo, o po kelių dienų, o tai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad medikų nustatyta kraujosruva galėjo nukentėjusiajai atsirasti ir kitomis aplinkybėmis.

Be to, kyla abejonių, ar tokia kraujosruva iÅ¡ viso buvo, nes duomenys apie kraujosruvÄ užfiksuoti tik vienÄ kartÄ , jos nedetalizuojant, neapraÅ¡ant jos gijimo, be to, kraujosruva užfiksuota tuose pačiuose medicininiuose dokumentuose, kuriuose užfiksuotas ir nesamas lūžis. Taigi, įvertinus visumÄ Å¡ių paminėtų aplinkybių daroma iÅ¡vada, kad medicininiuose dokumentuose nurodyti duomenys apie nukentėjusiajai padarytÄ poodinę kraujosruvÄ mentės srityje nepatvirtina, jog šį sužalojimÄ O.

V. buvo iÅ¡ viso patyrusi ir kad šį sužalojimÄ jai padarė bÅ«tent iÅ¡teisintasis O. A.. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vieÅ¡oje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bÅ«dai. Pagal teismų praktikÄ , teismo nuosprendyje turi bÅ«ti nurodoma, kokie konkretÅ«s veiksmai pripažįstami įžūliais, kokie – grasinimais, kokie – patyčiomis ar vandaliÅ¡kais veiksmais.

Esminis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais bÅ«dais demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Å io nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus. Baudžiamosios teisės teorijoje įžūliais veiksmais laikomas neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiÅ«riu nepriimtinas, aplinkinius Å¡okiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , ir tokie veiksmai gali pasireikÅ¡ti fiziniu smurtu, žmogaus laisvės apribojimu, masinio renginio nutraukimu, transporto eismo sustabdymu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir kitais įžūliais veiksmais.

Grasinimais laikomas žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais, o patyčiomis – demonstratyvus ciniÅ¡kas žmonių orumo žeminimas įvairiais žodžiais ir veiksmais. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad buvo panaudotas fizinis smurtas, kad buvo sutrikdytas teismo darbas (liudytoja T. Z. nurodė, kad teismo posėdis po pertraukos vyko toliau kaip įprasta, nei vienas kitas paÅ¡alinis asmuo incidento nematė, į teismo salę atėjusi po pertraukos posėdžių sekretorė jokių emocijų nepastebėjo, apie tai niekas bylai pirmininkaujančiai teisėjai nesakė) ar bÅ«tų kilusi sumaiÅ¡tis, ar kad konfliktÄ bÅ«tų matę paÅ¡aliniai asmenys, iÅ¡skyrus konflikte dalyvavusius asmenis.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes ir į tai, kad konfliktavo prieÅ¡iÅ¡kai vieni kitų atžvilgiu nusiteikę asmenys, ir jų konfliktas nebuvo nukreiptas pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o buvo asmeninio pobÅ«džio, ir kad vieÅ¡oji tvarka nebuvo pažeista, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog O. A. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymių. Pastebėtina, kad, nepasitvirtinus kaltinimui dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo nukentėjusiajai, prokuroras nesiėmė jokių priemonių, kad kaltinimas dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnio 1 dalis) O.

A. bÅ«tų pakeistas, nes BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika neapima nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo. Be to, minėtame kaltinime O. A. nebuvo inkriminuota tokia faktinė aplinkybė kaip poodinės kraujosruvos mentės srityje, t. y. nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas. Prokuroras taip pat skundu parÅ¡o O. A. nuteisti pagal BK 284 straipsnio 2 dalį, t. y. už tai, kad iÅ¡teisintasis 2011-10-03 teismo posėdžio salėje iÅ¡vadino O. V. necenzÅ«riniais, įžeidžiančiais žodžiais ir tokiu nepadoriu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

BK 284 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vieÅ¡oje vietoje necenzÅ«riniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Pagal teismų praktikÄ necenzÅ«riniais laikomi vieÅ¡ai vartoti netinkami, nepadorÅ«s žodžiai, o nepadoriu elgesiu laikomas visuomenėje netoleruojamas, akivaizdžiai begėdiÅ¡kas, aplinkinių jausmus ir orumÄ Å¾eidžiantis elgesys (pvz. apsinuoginimas vieÅ¡oje vietoje, atskirų apnuogintų kÅ«no dalių begėdiÅ¡kas demonstravimas, Å¡lapinimasis aplinkinių akivaizdoje, spjaudymasis, įžeidžiamas kabinėjimasis prie aplinkinių, jų gÄ sdinimas, nepadorių gestų demonstravimas ir pan.).

IÅ¡ bylos matyti, kad kaltinimas O. A. 2011-10-03 trikdžius, bet ne sutrikdžius vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , kaip nurodyta suformuluotame kaltinime, buvo grindžiamas tik nukentėjusiosios ir liudytojų S. S., I. J. bei R. J. parodymais. IÅ¡teisintasis neigia įžeidinėjęs ir necenzÅ«riniais žodžiais vadinęs nukentėjusiÄ jÄ . Tokius O. A. parodymus patvirtina liudytoja V. S. A.. Nors Å¡i liudytoja yra artimas iÅ¡teisintajam giminaitis, tačiau Å¡io asmens parodymai taip pat yra duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis).

Be to, iÅ¡teisintojo ir jo motinos parodymus iÅ¡ esmės patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojų S. S., I. J. ir R. J. parodymai, iÅ¡ kurių matyti, kad 2011-10-03 teismo posėdžių salėje O. A. įžeidinėjo nukentėjusiÄ jÄ , tačiau necenzÅ«rinių žodžių nevartojo. Pastebėtina, kad liudytojai nurodė, jog tada O. A. ir juos įžeidinėjo, tačiau jie į tai nekreipė jokio dėmesio ir dėl to nesiskundė niekam. Kiti byloje esantys duomenys nepatvirtina nukentėjusiosios parodymų, jog O.

A. jÄ vadino necenzÅ«riniais, įžeidžiančiais žodžiais. Ä®vertinus tai, kad nagrinėjamu atveju iÅ¡teisintasis nukentėjusiajai sakė tik įžeidžiančius, bet ne necenzÅ«rinius žodžius, nesant duomenų, kad jis elgėsi nepadoriai, taip pat atsižvelgiant į tai, kad įvykio metu paÅ¡alinių asmenų nebuvo, iÅ¡skyrus konflikte dalyvavusius asmenis, kad konfliktas buvo asmeninio pobÅ«džio, be to, į tai, kad teismo darbas nebuvo trikdomas, daroma iÅ¡vada, kad O. A. už iÅ¡sakytus nukentėjusiajai įžeidžiančius žodžius negali bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnio 2 dalį, nesant Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Ä®vertinus visumÄ paminėtų aplinkybių, daroma iÅ¡vada, kad O. A. pagrįstai iÅ¡teisintas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl 2011-09-09 epizodo teismo posėdžių salėje) ir pagal BK 284 straipsnio 2 dalį (dėl 2011-10-03 epizodo teismo posėdžių salėje), nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamųjų nusižengimų požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas, priėmęs iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį tuo pagrindu, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pagrįstai byloje pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius paliko nenagrinėtus (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

BPK 307 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas iÅ¡teisinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodo sprendimÄ dėl procesinių prievartos priemonių panaikinimo. Teisus prokuroras, kad skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje apylinkės teismas nenurodė sprendimo dėl O. A. paskirtos kardomosios priemonės panaikinimo. Å is pirmosios instancijos teismo padarytas BPK 307 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimas nėra esminis, dėl kurio skundžiamÄ nuosprendį reikėtų panaikinti, nes asmeniui paskirta kardomoji priemonė taikoma iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Dėl to Å¡iuo atveju nėra pagrindo spręsti O. A. paskirtos kardomosios priemonės panaikinimo klausimo. Nepagrįstas prokuroro skundo argumentas, kad skundžiamame nuosprendyje nenurodyta nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, nes nuosprendžio 6 lape (2 t. 157 b. l.) aiÅ¡kiai nurodyta, kad „nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per šį teismÄ â€œ. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas iÅ¡teisinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: atmesti Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo O.

A. išteisintas. Kolegijos pirmininkė                                                    Virginija Žindulienė Teisėjai                                                                 Boleslovas Kalainis                                                                  Nijolė Matuzevičienė