3e77a0aa-0c8b-4e3b-af74-de295f95ab0a · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-63-186/2016Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00305-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.2;2.1.5.4; (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 18 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danguolės Martinavičienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės L.

Z. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės L. Z. ieÅ¡kinį atsakovams J. P., A. Č., E. Z., D. D., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, tretieji asmenys byloje VÄ® Registrų centras, notarė N. U., notarė A. A., notarė A. R., Å ilutės rajono savivaldybės administracija, UAB „RÅ«pyba“, dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.Teisėjų kolegijan u s t a t ė :I.

Ginčo esmėIeÅ¡kovė L. Z. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė:

1) atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ;

2) pripažinti negaliojančia 1993 m. rugsėjo 10 d. sutartį, notarinio registro Nr. 5817, ir taikyti restitucijÄ ;

3) pripažinti negaliojančia 1998 m. rugsėjo 28 d. privačios žemės sklypo su pastatais pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 8612, ir taikyti restitucijÄ ;

4) pripažinti negaliojančia 2003 m. spalio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 9228, ir taikyti restitucijÄ ;

5) pripažinti negaliojančia 2012 m. kovo 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 773, ir taikyti restitucijÄ ;

6) pripažinti negaliojančiu 1996 m. vasario 20 d. Klaipėdos apskrities valdytojo įsakymÄ Nr. 127 dalyje dėl priedo 1 psl. 1 pozicijos 9 eilutės ir taikyti restitucijÄ ;

7) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Reikalavimo pagrindu ieÅ¡kovė nurodė aplinkybes, kad 1993 m. rugsėjo 10 d. ieÅ¡kovė L. Z. (tuo metu – L. G.) pasirašė sutartį, pagal kuriÄ ji atsakovui J. P. pardavė (duomenys neskelbtini) esantį 51 procento baigtumo pastatytÄ plytų gyvenamÄ jį namÄ su rÅ«siu IA2p, plytų viralinę 2J'p, plytų garaÅ¾Ä 3G'p, esančius pagal žemės sklypo skyrimo dokumentus Å¡eÅ¡ių Å¡imtų (600) kvadratinių metrų žemės sklype. Sutartis patvirtinta Å ilutės rajono l-ojo notarų biuro notarės N. K. (dabar - N. U.), registro Nr. 5817, sutarties kaina - 9 573 Lt, sutartis įregistruota – 1994 m. kovo 7 d. 1996 m. vasario 20 d.

Klaipėdos apskrities valdytojo įsakymo Nr. 127 pagrindu J. P. aplink aukščiau nurodytus statinius įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini) žemės sklypo plotas 0,0602 ha, vidutinė rinkos vertė 20 800 Lt. 1998 m. rugsėjo 28 d. J. P. pasirašė privačios žemės sklypo su pastatais pirkimo-pardavimo sutartį (sutartis patvirtinta Å ilutės rajono l-ojo notarų biuro notarės A. R., registro Nr. 8612), pagal kuriÄ jis aukščiau nurodytus žemės sklypÄ ir visus statinius pardavė A.

Č., kurį atstovavo ir sutartį pasirašė įgaliotas asmuo G. D., sutarties kaina 20 900 Lt. 2003 m. spalio 3 d. A. Č., atstovaujamas įgalioto asmens J. P., pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį (sutartis patvirtinta Å ilutės rajono l-ojo notarų biuro notarės A. R., registro Nr. 9228), pagal kuriÄ jis aukščiau nurodytus žemės sklypÄ ir visus statinius pardavė A. V. Z., sutarties kaina - 20 000 Lt. 2008 m. A. V. Z. mirė ir žemės sklypÄ su visais statiniais paveldėjo jo sutuoktinė E. Z., 2012 m. kovo 19 d.

E. Z. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį (sutartis patvirtinta Å ilutės rajono 3-ojo notarų biuro notarės A. A., registro Nr. 773), pagal kuriÄ ji aukščiau nurodytus žemės sklypÄ ir visus statinius pardavė D. D., sutarties kaina 70 000 Lt. Aukščiau nurodytas turtas (žemės sklypas su statiniais) yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir jiems yra suteikti unikalÅ«s numeriai bei visi kiti privalomi duomenys. Visos aukščiau nurodytos nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys ir 1996 m. vasario 20 d.

Klaipėdos apskrities valdytojo įsakymas Nr. 127 dalyje dėl priedo 1 psl. 1 pozicijos 9 eilutės yra neteisėti ir pripažintini negaliojančiais. 1993 m. rugsėjo 10 d. sutarties pasiraÅ¡ymo momentu galiojusio 1964 m. CK 255 straipsnyje buvo nustatyta, kad nekilnojamojo turto įgijimo sutartis atitinkamoje registravimo įstaigoje privalėjo bÅ«ti įregistruota per tris mėnesius, tai yra, iki 1993 m. gruodžio 10 d. Å ios registravimo pareigos nevykdymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančiÄ .

Iš ant sutarties esančio spaudo matyti, kad sutartis buvo įregistruota 1994 m. kovo 7 d., tai yra praėjus šešiems mėnesiams nuo sutarties pasirašymo. Tokiu būdu J. P. neužbaigė šio sandorio sudarymo įstatyme nustatyta forma, todėl neįgijo nuosavybės teisių į ginčo pastatus. Taigi visi po 1993 m. rugsėjo 10 d. sekantys sandoriai, įskaitant žemės sklypo įgijimo sandorį, laikytini neteisėtais ir teismo pripažintini negaliojančiais. Pripažinus, jog J. P. neįgijo statinių nuosavybės teisės pagal 1993 m. rugsėjo 10 d. sutartį spręstinas klausimas ir dėl jo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įgijimo nuosavybės teisėmis teisėtumo pagal 1996 m. vasario 20 d.

Klaipėdos apskrities valdytojo įsakymÄ Nr. 127. Akivaizdu, kad tokios teisės (įsigyti žemės sklypo privačios nuosavybės teise savo vardu) J. P. nebÅ«tų turėjęs, jeigu jis nebÅ«tų įregistruotas kaip statinių, esančiu (duomenys neskelbtini), savininkas. Pripažinus tokiÄ registracijÄ neteisėta ab initio, J. P. praranda subjekto, turinčio teisę privatizuoti minėtÄ Å¾emės sklypÄ aplink statinius, teises taip pat ab initio, remiantis tuo, 1996 m. vasario 20 d. Klaipėdos apskrities valdytojo įsakymas Nr. 127 dalyje dėl priedo 1 psl. 1 pozicijos 9 eilutės taip pat pripažintinas negaliojančiu. 1993 m. rugsėjo 10 d. sutartis nebuvo įregistruota per 3 mėnesius nuo jos pasiraÅ¡ymo, Å¡i sutartis dar buvo ir apsimestinė.

GinčijamÄ turtÄ J. P. įgijo nesÄ Å¾iningai, siekdamas neva užtikrinti J. G. iÅ¡duotos paskolos, kuriÄ iÅ¡davė juridinis asmuo, grÄ Å¾inimÄ . Pagal 1993 m. rugsėjo 10 d. sutartį ieÅ¡kovė jokių pinigų iÅ¡ J. P. negavo, taigi pirkimo-pardavimo sandoris iÅ¡ tiesų neįvyko, sutartis tiesiog buvo sudaryta siekiant pridengti kitÄ sandorį, tai yra, 1993 m. rugsėjo 10 d. UAB „RÅ«pyba“ J. G. suteiktos 20 000 Lt paskolos grÄ Å¾inimo užtikrinimÄ - įkeitimÄ . Ginčijami likę notariniai nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai (1998 m. rugsėjo 28 d., 2003 m. spalio 3 d., 2012 m. kovo 19 d.) yra fiktyvÅ«s (tariamieji) sandoriai.

IeÅ¡kovės nuomone, ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ reikėtų laikyti 2013 m. gruodžio 9 d., nes Å¡iÄ dienÄ ji gavo Nacionalinės žemės tarnybos raÅ¡tÄ . Visi kiti ginčijami sandoriai yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ 1993 m. rugsėjo 10 d. sutarties, ieÅ¡kovė jų sudaryme nedalyvavo ir negalėjo apie juos žinoti, todėl jų ginčijimo senaties termino pradžiai taikytini tie patys argumentai kaip ir 1993 m. rugsėjo 10 d. sutarčiai. Teisingumo principas reikalauja civiline tvarka peržiÅ«rėti neteisėtai susiklosčiusiÄ padėtį ir po 20 metų.

Juo labiau, kad tai leidžia Å¡ios bylos aplinkybės (nėra sÄ Å¾iningų įgijėjų ir galima restitucija) ir tai, kad ieÅ¡kovei nebuvo žinomas faktas apie pavėluotÄ 1993 m. rugsėjo 10 d. įregistravimÄ registre iki pat 2014 m. vasario 6 d., kai jos atstovui VÄ® Registrų centras iÅ¡davė 1993 m. rugsėjo 10 d. sutarties kopijÄ . Jeigu teismas ir manytų, kad ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia yra ankstesnė negu 2013 m. gruodžio 9 d. ir senaties terminas yra praleistas, yra pakankamai svarbių priežasčių šį terminÄ atnaujinti.

Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prašė teismo priimti sprendimÄ Å¡ioje byloje savo nuožiÅ«ra įvertinus visÄ byloje surinktÄ medžiagÄ . Nurodė, kad teismui nustačius, jog atsakovo J. P. ir ieÅ¡kovės L. Z. 1993 m. rugsėjo 10 d. sudarytas pastatų perleidimo sandoris reg. Nr. 5816 yra neteisėtas, darytina iÅ¡vada, kad 1996 m. kovo 27 d. sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P88/96-0034, kuria J. P. įsigijo 0,0602 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), taip pat yra neteisėta ir naikintina.

Formaliai vertinant visÄ Å¡iÄ situacijÄ darytina iÅ¡vada, kad abu žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo sandoriai sudaryti teisėtai, laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Tuometinės techninės galimybės, negalėjimas patikrinti nekilnojamojo turto registro duomenų, nulėmė tokiÄ situacijÄ , kad vienas namų valdos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) skirtingu pagrindu ir skirtingu laiku buvo parduotas dviem asmenim. J. P. iÅ¡ valstybės iÅ¡pirktam Å¡iuo metu D.

D. vardu registruotam žemės sklypui, kurio kadastrinis Nr. 8867/0008:85, yra atlikti kadastriniai matavimai, jis pažymėtas VÄ® Registrų centro nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir yra įregistruotas kartu su jame stovinčiais pastatais. L. Z. vardu registruotas žemės sklypas, kadastrinis Nr. 8867/0008:177, nėra pažymėtas VÄ® Registrų centro nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, nenurodyta, kad jame stovi pastatai.Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas A. Č. su ieÅ¡kiniu nesutiko, nes namÄ su Å«kiniais pastatais ir žeme (duomenys neskelbtini) jis nupirko sÄ Å¾iningai.

Prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį.Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovė D. D. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad namÄ su viraline, garažu ir žeme, (duomenys neskelbtini) nupirko sÄ Å¾iningai sumokėdama pinigus, įregistravo VÄ® Registrų centre, Å¡iuo metu Å¡iuo turtu disponuoja, turtas yra jos nuosavybė. Atsakovė E. Z. atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad namÄ su žeme (duomenys neskelbtini)paveldėjo mirus vyrui A. Z. 2008 metais. Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas J. P. su ieÅ¡kiniu nesutiko.

Nurodė, kad ginčijami sandoriai nėra apsimestiniai, Å¡iais sandoriais jis realiai įsigijo pastatus ir žemę, (duomenys neskelbtini), ir juos pardavė A. Č.. Atsakovo manymu, ieÅ¡kovė apie 1993 m. rugsėjo 10 d. sandorio sÄ lygas ir pasekmes žinojo nuo jo sudarymo dienos, 1999 m. birželio 24 d. bÅ«damas A. Č. įgaliotu atstovu, jis siuntė raginimÄ ieÅ¡kovei iÅ¡sikelti iÅ¡ namo. Prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį.Atsiliepime į ieÅ¡kinį trečiasis asmuo notarė A. R. nurodė, kad 1998 m. rugsėjo 28 d., 2003 m. spalio 3 d. sandoriai buvo patvirtinti teisėtai.Atsiliepime į ieÅ¡kinį trečiasis asmuo VÄ® Registrų centras prašė ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažinti negaliojančia 1993 m. rugsėjo 10 d. sutartį tuo pagrindu, kad ji per tris mėnesius nebuvo įregistruota atitinkamoje nekilnojamojo turto registravimo įstaigoje, atmesti, likusius reikalavimus prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Nurodė, kad 1993 m. rugsėjo 10 d. sutartis buvo nebaigto statyto gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis, todėl CK 255 straipsnio nuostatos jai negalėjo bÅ«ti taikomos.Atsakovų atstovas pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ ex officio pripažinti niekine ir panaikinti 2000 m. gegužės 4 d. sutartį Nr. 88/20000-0240, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė iÅ¡ tuometinės Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos įsigijo 0,06 ha ploto žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini)II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKlaipėdos apygardos teismas 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieÅ¡kovės argumentus, kad ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ reikėtų laikyti 2013 m. gruodžio 9 d., t. y. dienÄ , kai ji gavo Nacionalinės žemės tarnybos raÅ¡tÄ .

Teismas nurodė, kad byloje nustatyta, jog ginčijamas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoris sudarytas 1993 m. rugsėjo 10 d., byloje nenustatyta aplinkybių, kuriuos leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nesuprato, jog sudaro pirkimo-pardavimo sandorį. Be to, teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovei buvo siunčiamas notarinis praneÅ¡imas, kad ji iÅ¡sikeltų iÅ¡ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė turėjo suprasti, kad kiti asmenys pretenduoja į jai priklausančiÄ nuosavybę bei suprasti, jog jos teisės yra pažeistos, tačiau jokių veiksmų nesiėmė, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti, jog ieÅ¡kovė praleido senaties terminÄ .

Teismas taip pat atmetė ieÅ¡kovės argumentus, kad yra svarbių priežasčių šį terminÄ atnaujinti. Teismas pažymėjo, kad byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių daugiau nei 10 metų praleistas terminas galėtų bÅ«ti atnaujintas. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra duomenų apie ginčo turto pirkėjų nesÄ Å¾iningumÄ , todėl konstatavo, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, jog namo pirkėjai buvo nesÄ Å¾iningi ir nėra pagrindo iÅ¡reikalauti iÅ¡ jų turto. Be to, teismas atmetė kaip nepagrįstÄ ieÅ¡kovės argumentÄ , kad neįregistravimas 1964 m.

CK 255 straipsnio nustatytu terminu ginčijamos 1993 m. rugsėjo 10 d. sutarties, tokiÄ sutartį daro negaliojančia. Teismas nurodė, kad 1964 m. CK 255 straipsnis nustatė, kad per 3 mėnesius turi bÅ«ti registruojama gyvenamojo namo (ar jo dalies) pirkimo-pardavimo sutartis, o ginčijama 1993 m. rugsėjo 10 d. sutartis buvo nebaigto statyti gyvenamojo namo pirkimo sutartis, todėl Å¡ios straipsnio nuostatos jai negalėjo bÅ«ti taikomos, nes gyvenamasis namas tokiu tampa tik jį priėmus kaip tokį statinį tinkamu naudoti.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai             IeÅ¡kovė L. Z. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo bei priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Taip pat praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo aplinkybes, svarbias ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymui, nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir taip pažeidė teisingumo principÄ .

Teismas neanalizavo ieÅ¡kovės nurodytų argumentų apie baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurios medžiaga turi esminę reikÅ¡mę sprendžiant dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo. Remiantis teisingumo principu turi bÅ«ti įvertintos ne tik su ieÅ¡kove susijusios aplinkybės, praleidžiant ieÅ¡kinio senaties terminÄ ginčyti 1993 m. rugsėjo 10 d. sandorį, bet turi bÅ«ti įvertintos ir kitos sandorio Å¡alies – J. P. – veiksmai bei valstybės institucijų veiksmai, suklaidinę ieÅ¡kovę ir neleidę jai laiku sužinoti apie jos pažeistas teises.

Atsakovas J. P. 1996 m. rugpjūčio 22 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad 1993 m. rugpjūčio mėn. – 1994 m. liepos mėn. laikotarpiu, neturėdamas Lietuvos banko leidimo Šilutės mieste pagal kreditavimo ir paskolų sutartis priėmė indėlius užsienio valiuta ir suteikė paskolas dideliam kiekiui žmonių. Atsakovas skolino pinigus žmonėms ne tik užsienio valiuta, bet ir litais, tačiau skolinimas litais neturint Lietuvos banko leidimo, tuo metu nebuvo baudžiamas.

Buvęs ieÅ¡kovės sutuoktinis J. G. buvo vienas iÅ¡ tokių žmonių, kuris 1993 m. rugsėjo 10 d. gavo paskolÄ iÅ¡ J. P. vadovaujamos UAB „RÅ«pyba“, o užtikrinant jos grÄ Å¾inimÄ , buvo sudaryta ginčijama 1993 m. rugsėjo 10 d. sutartis pagal kuriÄ J. P. nusipirko iÅ¡ ieÅ¡kovės gyvenamÄ jį namÄ su rÅ«siu, plytų viralinę ir plytų garaÅ¾Ä . Notarė ieÅ¡kovei paaiÅ¡kino, kad viskas lieka ieÅ¡kovei, o laikinai J. P. perleidžiamas tik nebaigtas statyti negyvenamas namas.

IeÅ¡kovė, iki galo visko nesuprasdama, bet patikinta, kad viralinė, kurioje ji gyvena, nėra parduodama, ryžosi pasiraÅ¡yti ginčijamÄ sutartį. Pažymėtina, kad sutarties egzempliorius ieÅ¡kovei nebuvo įteiktas, todėl apie jos turinį ir detales ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai pamirÅ¡o. Po paskolos gavimo ieÅ¡kovės vyras dingo, ieÅ¡kovė santuokÄ su juo nutraukė 1994 metais jam nedalyvaujant. Taigi, ginčijamÄ turtÄ atsakovas J. P. įgijo nesÄ Å¾iningai, siekdamas užtikrinti J. G. iÅ¡duotos paskolos grÄ Å¾inimÄ , pagal sutartį jokie pinigai ieÅ¡kovei nebuvo sumokėti.

IeÅ¡kovė suprato, kad ji ne parduoda turtÄ , bet garantuoja paskolos grÄ Å¾inimÄ . IeÅ¡kovė dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių visumos, pasiraÅ¡ydama ginčijamÄ sutartį, negalėjo tinkami suvokti savo teisių pažeidimo, nes realybėje Å¡is pažeidimas niekaip neatsispindėjo, t. y. joks pirkėjas neatėjo jos iÅ¡kraustyti, iÅ¡varyti ar kitaip reikÅ¡ti pretenzijų. Be to, ieÅ¡kovei pačios savivaldybės iniciatyva 2000 m. buvo pasiÅ«lyta iÅ¡sipirkti žemę, kÄ ji ir padarė.

Niekas nekėlė jokių abejonių dėl ieÅ¡kovės teisių ir tik 2013 m. pabaigoje ieÅ¡kovei tapo žinoma, kad yra kitas žemės sklypo savininkas ir kad visi statiniai yra registruoti kito asmens vardu. IeÅ¡kovė pažymi, kad net ir gavusi 1999 m. birželio 24 d. notarinį praneÅ¡imÄ , kuriame nurodyta jai iÅ¡sikelti iÅ¡ gyvenamojo namo, neturėjo jokio pagrindo jį vykdyti, nes po praneÅ¡imo nesekė jokie veiksmai siekiant jÄ iÅ¡kraustyti. Be to, su Å¡iuo praneÅ¡imu nebuvo pateiktas reikalavimÄ pagrindžiantis dokumentas (ginčijama sutartis).

VisÄ laikÄ ieÅ¡kovė manė, jog nebaigtas statyti namas nėra parduotas, o blogiausiu atveju yra įkeistas J. P., o Å«kiniai pastatai nėra įkeisti. Dėl Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kovės manymu, ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ reikėtų laikyti 2013 m. gruodžio 9 d., t. y. dienÄ , kai ji gavo Nacionalinės žemės tarnybos raÅ¡tÄ . Net pripažinus, kad senaties terminas buvo praleistas, terminas privalo bÅ«ti atnaujintas, nes to reikalauja teisingumo principas. Teismas privalėjo įvertinti ir atsakovų elgesį, iÅ¡ kurių nei vienas nebuvo atvykę įvertinti ir apžiÅ«rėti, kÄ jie „perka“, taip pat 1993 m. rugsėjo 10 d. sutarties sudarymo aplinkybes, valstybės institucijų veiksmus, suklaidinant ieÅ¡kovę.Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog neįrodyta, kad atsakovai D.

D., E. Z. ir A. Č. buvo nesÄ Å¾iningi. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė aplinkybes, patvirtinančias Å¡ių asmenų nesÄ Å¾iningumÄ , tačiau teismas jų neanalizavo. Ginčo turtas buvo perleidžiamas iÅ¡ nesÄ Å¾iningų įgijėjų rankų į kitų nesÄ Å¾iningų įgijėjų rankas ratu tol, kol Å¡iuo metu pateko į pradiniam nesÄ Å¾iningam įgijėjui (J. P.) artimai susijusio asmens (D. D.) rankas. Teismo iÅ¡vada apie neįrodytÄ atsakovų nesÄ Å¾iningumÄ yra nepagrįsta.

Negali bÅ«ti laikomi sÄ Å¾iningais tokie įgijėjai, kurie perka turtÄ jo neapžiÅ«rėję.Teismas tinkamai nemotyvavo savo sprendimo netaikyti 1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kuriÄ 1993 m. rugsėjo 10 d. sutartis turėjo bÅ«ti įregistruota per tris mėnesius ir ieÅ¡kinį Å¡iuo pagrindu atmetė nepagrįstai. Jokiame teisės akte nėra pasakyta, kad nebaigtų statyti gyvenamųjų namų pirkimo-pardavimo sutartys neturi bÅ«ti registruojamos taip, kaip numatyta minėtame straipsnyje.Byla turėtų bÅ«ti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nes pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neatskleidė bylos esmės, ignoravo reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, neapklausė atsakovų D.

D., E. Z., A. Č.. Be to, bylos apimtis didelė, surinkta daug dokumentų, kurie teismo nebuvo analizuoti.              Atsakovai D. D., A. Č., E. Z., J. P. ir trečiasis asmuo UAB „RÅ«pyba“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo J. P. naudai turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių daugiau nei 10 metų praleistas terminas galėtų bÅ«ti atnaujintas.

Pati ieÅ¡kovė pripažino, kad terminas yra praleistas ir prašė šį terminÄ atnaujinti. Pažymi, kad praleistas terminas atnaujintas gali bÅ«ti tik esant svarbioms priežastims, o tokių priežasčių ieÅ¡kovė nenurodė. Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė žino ir suvokia, kad gyvenamasis namas su kitais statiniais jai nepriklausė ir nepriklauso, nes asmuo, kuris mano, kad yra daikto savininkas, jam nuosavybės teise priklausantį daiktÄ naudoja, jį valdo ir juo disponuoja. Tuo tarpu byloje ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad nuo 1993 m. rugsėjo 10 d. sandorio sudarymo ji bÅ«tų gyvenusi name, jį naudojusi ar valdžiusi kaip daikto savininkė.

Be to, ieÅ¡kovė net nėra deklaravusi savo gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu, kur gyvena, todėl Å¡i aplinkybė patvirtina, jog ieÅ¡kovė net savo oficialios gyvenamosios vietos nelaiko adresu(duomenys neskelbtini) . Apeliantė civilinės bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje patvirtino, kad matė, kaip į gyvenamÄ jį namÄ buvo atvykę pirkėjai jo apžiÅ«rėti, namas iki Å¡iol yra neįrengtas, todėl ji turėjo ir galėjo suprasti, kad gyvenamasis namas jai nepriklauso. Pažymėtina ir tai, kad įstatymo leidėjo imperatyvus reikalavimas nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį registruoti vieÅ¡ajame registre atsirado tik nuo 1994 m. birželio 10 d. ir ginčijamo sandorio sudarymo dienÄ (1993-09-10) tokio reikalavimo dar nebuvo.Apeliantės pozicija apie patį ginčijamÄ sandorį ir jo sudarymo aplinkybes yra nenuosekli.

Asmuo, užmiršęs apie sandorio sudarymÄ negalėtų prisiminti ir Å¡io sandorio sudarymo aplinkybių, tačiau ieÅ¡kovės dėstomi paaiÅ¡kinimai atskleidžia, kad ji suvokė, kokį sandorį sudarė. Be to, ir ieÅ¡kovės santuokos nutraukimo byloje nebuvo sprendžiamas santuokoje įgyto turto padalinimo klausimas, o tai rodo, kad nutraukdama santuokÄ 1994 m. ieÅ¡kovė jokio dalintino turto neturėjo.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Å ioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nenustatė. Byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarkaApeliantė praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis.

Teisėjų kolegija, įvertinus Å¡ios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, nes byloje pakanka duomenų tam, kad bÅ«tų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .Dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo ir galimybės jį atnaujinti Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo ir galimybės jį atnaujinti.IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančia 1993 m. rugsėjo 10 d. sutartį, pagal kuriÄ ji pardavė atsakovui J.

P. nebaigtÄ statyti gyvenamÄ jį namÄ su rÅ«siu, viralinę, garaÅ¾Ä , esančius (duomenys neskelbtini) taip pat vėlesnius Å¡io turto perleidimo sandorius (1998-09-28, 2003-10-03, 2012-03-19), bei 1996 m. vasario 20 d. Klaipėdos apskrities valdytojo įsakymÄ , kurio pagrindu atsakovas J. P. įsigijo nuosavybės teisę į žemės sklypÄ aplink aukščiau nurodytus statinius. Atsakovai prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o aplinkybių, dėl kurių praleistas terminas galėtų bÅ«ti atnaujintas, teismas nenustatė, todėl ieÅ¡kinį atmetė.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė, nes nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė nesuprato, jog 1993 m. rugsėjo 10 d. sudaro pirkimo-pardavimo sandorį. Be to, teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovei 1999 m. birželio 24 d. buvo siunčiamas notarinis praneÅ¡imas, kad ji iÅ¡sikeltų iÅ¡ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), todėl sprendė, kad ieÅ¡kovė turėjo suprasti, kad kiti asmenys pretenduoja į jai priklausančiÄ nuosavybę bei suprati, jog jos teisės yra pažeistos, tačiau jokių veiksmų nesiėmė.

Nesutikdama su Å¡iuo pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo aplinkybes, svarbias ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymui. Apeliantės manymu, ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ reikėtų laikyti 2013 m. gruodžio 9 d., kai ji gavo Nacionalinės žemės tarnybos raÅ¡tÄ ir jai tapo žinoma, kad yra kitas žemės savininkas ir kad visi statiniai yra registruoti kito asmens vardu. Tuo atveju, jei teismas pripažins, kad ieÅ¡kinio senaties terminas buvo praleistas, apeliantės manymu, teisingumo principas reikalauja praleistÄ terminÄ atnaujinti.

Be to, spręsdamas dėl praleisto termino atnaujinimo, teismas turėjo įvertinti atsakovų elgesį, 1993 m. rugsėjo 10 d. sutarties sudarymo aplinkybes, baudžiamosios bylos, kurioje nuteistas atsakovas J. P., medžiagÄ . Dėl Å¡ių argumentų teisėjų kolegija pasisako.IeÅ¡kinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimÄ , jeigu per šį laiko tarpÄ suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu apginti pažeistÄ teisę (CK 1.124 straipsnis).

IeÅ¡kinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytÄ terminÄ suteikia tokiai teisei gynybÄ nuo pažeidimų. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimÄ per visÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigÄ nereaguoja ir nereiÅ¡kia ieÅ¡kinio, tai kita civilinio teisinio santykio Å¡alis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista.

Teisinio santykio Å¡alis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieÅ¡kinio senaties terminu, jei kita Å¡alis nepateisinamai ilgÄ laikÄ neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo paÅ¡alinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija). Kaip teisingai nurodė apeliantė apeliaciniame skunde, ieÅ¡kinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. BylÄ nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniÅ¡kai, nes tai bÅ«tų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2007; 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvos katalikų mokytojų sÄ junga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008).Tiek pagal ginčo materialiųjų santykių atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 86 straipsnį, tiek pagal nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio 2000 m. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ reglamentavimÄ ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviuoju (teisės pažeidimo), o subjektyviuoju momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ ), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad Å¡ios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarÄ jÄ aplinkybę jis turi įrodyti. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimÄ , nustatoma pagal to asmens nurodymÄ ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimÄ , pagrįsti ieÅ¡kovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis).

Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimu ir tais atvejais, kada atsakovas ginasi ieÅ¡kinio senaties terminu, o ieÅ¡kovas tvirtina, jog apie savo subjektyvinės teisės pažeidimÄ sužinojo ne paties pažeidimo dienÄ , teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo prieÅ¡ingai ir jo nurodytas aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumÄ (CPK 185 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v.

L. M., bylos Nr. 3K-3-362/2013). Taip pat kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai asmuo nurodo, jog apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuriÄ dienÄ rÅ«pestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimÄ , paaiÅ¡kintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors bÅ«du ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais.

Dėl to turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimÄ momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieÅ¡kovo asmenį. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, subjektyviojo kriterijaus negalima absoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir jų operatyviu gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje K.

P. ir kt. v. A. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2005; 2007 m. spalio 29 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje B. D. v. Mažeikių sporto mokykla, bylos Nr. 3K-3-436/2007, ir kt.). Sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v.

L. M., bylos Nr. 3K-3-362/2013). Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumÄ , atsakovo veiksmų ar neveikimo įtakÄ ieÅ¡kovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V. D. v. Individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija Nr. 676 ir kt., bylos Nr. 3K-3-447/2008; iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R.

A. v. A. V. ir kt., bylos Nr. 3K-7-34/2011; kt.). Taigi, subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrÄ Ä¯vykį, su kuriuo ieÅ¡kovas sieja savo teisių pažeidimÄ , momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieÅ¡kovo teiginius apie tam tikrÄ sužinojimo laikÄ ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rÅ«pestingo bei atidaus asmens standartÄ ir tiriant, ar apie nurodomÄ Ä¯vykį tokį standartÄ atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau. Nustatant Å¡ias aplinkybes taip pat bÅ«tina atsižvelgti ir į konkretaus ieÅ¡kovo charakteristikÄ â€“ patirtį, iÅ¡silavinimÄ , galimybes ir pan.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ sieja su 2013 m. gruodžio 9 d. raÅ¡to iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Å ilutės skyriaus gavimu, iÅ¡ kurio ieÅ¡kovė teigia sužinojusi, kad yra kitas žemės sklypo savininkas ir, kad visi statiniai registruoti kito asmens (ne ieÅ¡kovės) vardu.

IeÅ¡kovės teigimu, pasiraÅ¡ydama 1993 m. rugsėjo 10 d. sutartį, ji suprato, kad turtÄ ne parduoda, bet turtu garantuoja jos vyrui suteiktos paskolos grÄ Å¾inimÄ , o dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių visumos, ieÅ¡kovė negalėjo tinkamai suvokti savo teisių pažeidimo, nes realybėje Å¡is pažeidimas niekaip neatsispindėjo, t. y. joks pirkėjas neatėjo jos iÅ¡kraustyti ar kitaip reikÅ¡ti pretenzijų. Teisėjų kolegija atmeta Å¡iuo argumentus kaip nepagrįstus. IÅ¡ byloje esančios 1993 m. rugsėjo 10 d. sutarties, kuri buvo patvirtinta notariÅ¡kai, matyti, kad sutartyje aiÅ¡kiai nurodyta, jog ieÅ¡kovė parduoda, o atsakovas J.

P. perka (duomenys neskelbtini) 51 procentu pastatytus plytų gyvenamÄ jį namÄ su rÅ«siu, plytų viralinę, plytų garaÅ¾Ä , esančius pagal žemės sklypo skyrimo dokumentus 600 kv.m. žemės sklype (Sutarties 1 p.); Sutarties 2 punkte ieÅ¡kovė patvirtina, kad už parduotÄ namÄ ir Å«kinius pastatus prieÅ¡ sudarant sutartį ji gavo iÅ¡ pirkėjo J. P. 9573 Lt (1 t., 3-4 b. l.). Nors ieÅ¡kovė teigia, kad ginčijamÄ sutartį ji pasirašė iki galo viso nesuprasdama ir tik patikinta, kad viralinė, kurioje ji iki Å¡iol gyvena, ir garažas nėra perleidžiami, ir joks pirkėjas neatėjo jos iÅ¡kraustyti, nereiÅ¡kė jai jokių pretenzijų, Å¡i jos pozicija yra nenuosekli ir prieÅ¡taringa.

Pati ieÅ¡kovė teismo posėdžio metu duodama paaiÅ¡kinimus teismui nurodė, kad 1998 metais atsakovas J. P. vaikščiojo po gyvenamÄ jį namÄ , aprodydamas jį pirkėjams, ir ieÅ¡kovei pasakė, kad parduoda pastatus, o, jei parduos, ieÅ¡kovei grÄ Å¾ins pinigus už žemę, už Å«kinį pastatÄ , kuriame ji gyvena. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad tam neprieÅ¡taravo. Be to, ir atsakovas J. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ne kartÄ vyko pas ieÅ¡kovę su raginimu iÅ¡sikraustyti.

Taigi, rÅ«pestingas ir apdairus asmuo jau tuo metu (1998 m.) turėjo ir galėjo sužinoti apie įvykį, su kuriuo sieja savo teisių pažeidimÄ , t. y. apie viso ginčo turto pardavimÄ atsakovui J. P.. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, 1999 m. birželio 24 d. ieÅ¡kovei buvo siunčiamas notarinis praneÅ¡imas, kad ji iÅ¡sikeltų iÅ¡ gyvenamojo namo ir atlaisvintų garaÅ¾Ä , taigi ieÅ¡kovė turėjo suprati, kad kiti asmenys pretenduoja į jai priklausančiÄ nuosavybę.

IeÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, kad po Å¡io praneÅ¡imo gavimo nesekė jokie atsakovų veiksmai siekiant jÄ iÅ¡kraustyti iÅ¡ ginčo patalpų, nepaneigia ieÅ¡kovės pareigos elgtis pagal apdairaus ir rÅ«pestingo asmens standartÄ ir pačiai imtis veiksmų savo teisių pažeidimui paÅ¡alinti, jei ieÅ¡kovė manė, kad atsakovas nepagrįstai reikalauja, kad ji iÅ¡sikeltų iÅ¡ ginčo patalpų. Tokia iÅ¡vada daroma atsižvelgus ir į ieÅ¡kovės charakteristikÄ â€“ ieÅ¡kovė nėra senyvo amžiaus, jos pačios teigimu, turi vidurinį iÅ¡silavinimÄ , ginčo sutarties sudarymo metu dirbo parduotuvės vedėja.

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jau 1993 metais pasiraÅ¡ydama pirkimo-pardavimo sutartį, o vėliausiai nuo 1999 m. birželio 24 d. ieÅ¡kovei turėjo bÅ«ti žinoma apie jos nurodomÄ teisių pažeidimÄ . IeÅ¡kinį ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė tik 2014 m. gegužės 2 d. - praleidus ne tik 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ 3 metų, bet ir CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.131 str. 1 d.).Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jei teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas terminas – atnaujinamas.

AiÅ¡kindamas Å¡iÄ nuostatÄ , kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir kt. v. UAB „Alvora“, bylos Nr. 3K-3-516/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M.

Å . v. E. B., bylos Nr. 3K-3-321/2012; kt.). CK nenustatytas aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sÄ raÅ¡as, taip pat nepateikti kriterijai, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, spręsdamas dėl svarbių priežasčių turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgti į ieÅ¡kinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, Å¡alių elgesį ir kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje M.

V. v. UAB „Algesa“, bylos Nr. 3K-3-35/2012). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas galėtų bÅ«ti atnaujintas. Apeliantės manymu, teisingumo principas reikalauja peržiÅ«rėti neteisėtai susiklosčiusiÄ padėtį net ir po 20 metų. Apeliantė nurodo, kad teismas nevertino Kretingos rajono apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 14-167/96 medžiagos, kuri turi didelę reikÅ¡mę, sprendžiant klausimÄ dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo, nes turi bÅ«ti įvertinti ir kitos sandorio Å¡alies – J.

P. veiksmai. Apeliantė pažymi, kad atsakovas J. P. ginčo turtÄ Ä¯gijo nesÄ Å¾iningai, siekdamas užsitikrinti ieÅ¡kovės buvusiam sutuoktiniui J. G. iÅ¡duotos paskolos grÄ Å¾inimÄ , todėl teismas turėjo kritiÅ¡kai vertinti 1993 m. rugsėjo 10 d. sutarties sudarymo aplinkybes. Be to, apeliantės manymu, teismas turėjo kritiÅ¡kai įvertinti ir kitų atsakovų elgesį, iÅ¡ kurių nei vienas neatvyko pasižiÅ«rėti, kokį turtÄ perka. Galiausiai, teismas turėjo įvertinti ir valstybės institucijų veiksmus, kuriais ji buvo suklaidinta dėl jos teisių privatizuoti žemės sklypÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodytos aplinkybės nepagrindžia ir neįrodo svarbių priežasčių, dėl kurių galėjo bÅ«ti praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas. Paminėtos apeliantės nurodomos aplinkybės susijusios su jos keliamo teisinio ginčo, su sandorių sudarymo aplinkybėmis, tačiau negali bÅ«ti pripažintos svarbiomis senaties termino praleidimo priežastimis, nes ieÅ¡kovės sužinojimo apie jos teisių pažeidimÄ arba jos valios ginti Å¡ias teises neįtakojo.

Minėta, jog ieÅ¡kovės teiginius, kad joks pirkėjas nebuvo atvykęs apsižiÅ«rėti perkamo turto, nereiÅ¡kė jai pretenzijų, paneigia pačios apeliantės teismo posėdžio metu duoti paaiÅ¡kinimai bei 1999 m. birželio 24 d. notarinis praneÅ¡imas, reikalaujantis iÅ¡sikelti iÅ¡ gyvenamojo namo. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios kliudė apeliantei laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo Å¡io asmens valios, užkirtusių keliÄ laiku pradėti ginti savo pažeistas teises, taip pat nėra duomenų, kad apeliantė buvo aktyvi ir siekė kokiu nors bÅ«du, kad ir netinkamu, apginti savo teises.

Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nesant pagrindų pripažinti ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastis svarbiomis ir atnaujinti šį terminÄ (CK 1.131 str. 1,2 d., CPK 177, 178 str.).Kasacinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiÅ¡kas ir pakankamas pagrindas atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A.

V. v Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-317/2008; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Valstybės sienos apsaugos tarnyba v AB firma „Viti“, bylos Nr. 3K-3-633/2013; 2015 m. birželio 10 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „Kvadera“ v UAB „Luvel transportas“, bylos Nr. 3K-3-363-469/2015; 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje AB „Orlen Lietuva“ v M. B. B. (M. B. B.) ir kt., bylos Nr. 3K-3-460-915/2015). Tai, kad ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti ieÅ¡kinio reikalavimus, reiÅ¡kia, jog tuo atveju, kai ieÅ¡kovas praleidžia įstatymo nustatytÄ terminÄ , per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka ir teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, bei jo neatnaujina, ieÅ¡kinys atmetamas nepaisant ieÅ¡kinio reikalavimų (ne)pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Kirstinė“ ir kt. v UAB „Medicinos bankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-317/2008).

Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad ieÅ¡kinys pagrįstai atmestas taikant ieÅ¡kinio senatį, nėra aktualu nagrinėti apeliantės nurodytų argumentų dėl 1964 m. CK 255 straipsnio nuostatų taikymo bei argumentų, kurie, apeliantės manymu, patvirtina atsakovų D. D., E. Z., A. Č. nesÄ Å¾iningumÄ , sudarant vėlesnius ginčo turto perleidimo sandorius. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųAtmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , iÅ¡ jos atsakovui J. P. priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ (CPK 93 str.).

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas J. P. už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ turėjo 400 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, kurias atsakovo atstovas praÅ¡o priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės. PraÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 8.11 punkto nuostatų, tačiau atsižvelgiant į apeliacinėje byloje sprendžiamų klausimų apimtį, bylos sudėtingumÄ , priteisiama bylinėjimosi iÅ¡laidų suma mažinama iki 200 Eurų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a:             Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės L. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui J. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teisėjai                                                                                           Virginija Čekanauskaitė                                                                                                                     Danguolė Martinavičienė                                                                                                                     Egidijus Žironas                    Â