2021-01-06 Nr. AB-410-3-61-3-03789-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-28-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03789-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno skundą atsakovui viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolynas (toliau – ir pareiškėjas) 2020 m. lapkričio 20 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – ir atsakovas, CVPA) 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. 2020/2-678, kuriuo atmesta pareiškėjo paraiška finansuoti projektą pagal priemonę Nr. 08.1.1.-CPVA-K-429 „Paslaugų centrai vaikams“ (toliau – ir Priemonė), 2) įpareigoti atsakovą pratęsti pareiškėjui 7 dienų terminą paraiškai pateikti, arba įpareigoti atsakovą priimti ir užregistruoti pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 14 d. elektroniniu paštu pateiktą paraišką.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki šios bylos išnagrinėjimo sustabdyti paraiškų, pateiktų finansuoti projektus pagal Priemonę vertinimą. Prašymą grindė aplinkybėmis, kad dalyvių pateiktos paraiškos turi būti įvertintos per 90 dienų, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. Bylų nagrinėjimas administraciniuose teismuose užtrunka, todėl, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, susidarytų situacija, jog, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, CVPA jau būtų įvertinusi visų projekto dalyvių paraiškas ir atrinkusi tinkamas finansuoti paraiškas, todėl pareiškėjui palankaus sprendimo būtų neįmanoma įgyvendinti.

Pareiškėjas siekia, kad būtų įsigilinta į situaciją ir nebūtų apribojamos galimybės vertinti paraišką „Vilties akademija“ su visomis kitomis paraiškomis, nes pareiškėjas atstovauja Vakarų Lietuvos vilties bendruomenę, kurią sudaro įvairaus amžiaus vaikai su autizmu ir kitomis negaliomis bei jų šeimos nariai, šeimos, padedančios įtraukti šiuos vaikus į visuomenės, švietimo programas bei socialinės įstaigos, pavieniai asmenys. Ši bendruomenė siekia galimybės būti išgirsta ir įvertinta. Nepriėmus vertinti pareiškėjo paraiškos, visos Lietuvos, o ypač Vakarų Lietuvos bendruomenės patirs nuostolių: bus sumažinta galimybė projektų ir paraiškų vertintojams rinktis iš kelių strateginių projektų, siekiant atrinkti geriausią variantą iš pasiūlytų; nebus įkurtas naujas paslaugų centras „Vilties akademija“ vaikams su negalia iš jų šeimos nariams; nebus pastatytas naujas pastatas – 1 460 kv. m.; nesukurta 30 naujų vietų kompleksiškų paslaugų teikimui vaikams su negalia ir jų šeimos nariams; nebus pagerintos sąlygos bei vaikų su negalia įtraukties galimybės esamiems 24 vaikams; nebus įdiegtos naujos Lietuvoje dar nenaudojamos vaikų su autizmu komunikavimo programos; nebus suteikta unikali ir vienintelė galimybė Lietuvoje vaikams su įvairia negalia įgyti profesinių įgūdžių bei susirasti darbą, pasitelkiant Lietuvoje dar neįdiegtų profesinio įgūdžių lavinimo programų;

įstaigos ir socialiai atsakingos įmonės, kurios yra pasiruošusios siekti tokių vaikų ir jaunuolių įdarbinimo deja gali būti ilgai dar nesulauks pagalbos įgyvendinti tvarios ir atsakingos visuomenės idėją; vaikai su negalia, sulaukę pilnametystės tikėtina taps našta ne tik savo šeimoms, bet ir valstybei; sumažės galimybės skatinti visų bendruomenės narių, nepaisant jų negalios ar išskirtinumo, bendravimą ir bendradarbiavimą, o tai padidins vaikų su negalia ir jų šeimų diskriminaciją ir izoliaciją.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą, prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą.

Iš viešai skelbiamų duomenų teismas nustatė, kad Priemone yra finansuojamas paslaugų infrastruktūros vaikams su negalia, vaikams, kurie dėl savo sveikatos būklės ar raidos sutrikimų turi specialiųjų poreikių, ir jų šeimų nariams kūrimas ir (ar) plėtra. Šiuo metu yra gautos 24 paraiškos. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, ginčydamas jo paraiškos atmetimą, prašo stabdyti visų pagal Priemonę pateiktų paraiškų vertinimą. Teismo nuomone, tokia reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra proporcinga ir adekvati konkretaus asmens interesų apsaugai bei išeina už keliamo administracinio ginčo ribų.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodo neigiamas pasekmes, kurios jam kils dėl pateiktų paraiškų vertinimo proceso nesustabdymo, tačiau nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodoma žala, kuri gali kilti „Vilties akademijai“, ypač Vakarų Lietuvos bendruomenei, nėra pagrįsta objektyviais duomenimis. Teismas akcentavo, kad atsakovas atsisakė priimti pareiškėjo pateiktą paraišką dėl techninių kliūčių ir netgi neatliko jos vertinimo, tuo tarpu konkurse dalyvauja ne tik pareiškėjas, bet ir kiti ūkio subjektai, kurie yra įsteigę (ar planuoja tai atlikti) paslaugų centrus vaikams su negalia ar raidos sutrikimais, kurie pateikė savo pasiūlymus nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, neapibrėžtam terminui sustabdžius visų pateiktų paraiškų vertinimą, nebus atrinkti laimėtojai ir nebus skirtas finansavimas nė vienam tokio pobūdžio centrui/veiklai, todėl visa visuomenė negaus atitinkamų paslaugų vaikams.

Teismas nurodė, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Tuo atveju, jei paaiškėtų, kad nepagrįstai ar neteisėtai buvo atsisakyta priimti ir vertinti pareiškėjo paraišką, jis įgytų teisę reikalauti žalos atlyginimo iš neteisėtus veiksmus atlikusios institucijos.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę; 2) priimti naują nutartį ir pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdyti paraiškų, pateiktų finansuoti projektus pagal priemonę Nr. 08.1.1-CPVA-K-429 „Paslaugų centrai vaikams“ vertinimą iki šios bylos išnagrinėjimo.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad vertinant prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pagrįstumą, šiuo atveju reikšminga tai, kokie padariniai kiltų teismui pripažinus pareiškėjo pateiktą skundą pagrįstu. Teismo sprendimo paskelbimo metu VšĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai užbaigus vykdyti projektų pagal Priemonę vertinimą ir paskirsčius lėšas projektų nugalėtojams, tokia padėtis užkirstų kelią lygiateisiškai dalyvauti paraiškų atrankoje. Projektų vertinimo rezultatų panaikinimas ir pakartotinio kvietimo dalyvauti atrankoje paskelbimas pareikalautų papildomų lėšų, dėl to nukentėtų viešasis interesas.

Pareiškėjas pažymi, kad jo pateikta paraiška projektas „Paslaugų centras vaikams „Vilties akademija“ yra unikali ir atitinka visas nuostatas. Šioje byloje nesustabdžius paraiškų vertinimo, bus padaryta neatitaisoma žala. Ši konkreti priemonė sukurta būtent neinstituciniam paslaugų teikimui bendruomenėje, kito tokio kvietimo teikti paraiškas finansuoti projektus pagal Priemonę jau nebebus ir kyla pagrįstas įtarimas, kad Vakarų regionas gali likti be taip reikalingo paslaugų centro vaikams, nes nevyriausybinė organizacija negali sugeneruoti tokių didelių lėšų, t. y. 3 500 000 Eur, tokia suma yra numatyta pareiškėjo pateiktam projektui. Pareiškėjo manymu, šiuo atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso.

Atsakovas VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra atsiliepime su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsakovo manymu, pareiškėjo prašymas taikyti teikalavimo užtikrinimo priemonę yra nepagrįstas. Be to, pritaikius pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, būtų pažeistas viešasis interesas.

Atsakovas nurodo, kad yra neproporcinga ir neadekvatu stabdyti Europos Sąjungos finansavimo lėšų skyrimą kitiems projektams, kadangi minėtoms lėšoms yra taikomas ribotos trukmės panaudojimo laikas ir laiku nepanaudotas lėšas Lietuvos Respublika privalėtų grąžinti nepriklausomai nuo teismo sprendimo. Projektų sutartys gali būti sudaromos iki 2020 m. gruodžio 31 d. Todėl, sustabdžius Europos Sąjungos finansavimo lėšų skyrimą kitiems projektams, viešasis interesas būtų neabejotinai pažeistas. Aptariamos priemonės projektai privalo būti įgyvendinti iki 2023 m. birželio 30 d. Pagal CPVA praktiką, tokio turinio (savo veiklomis) projektai įgyvendinami 24–30 mėn. Jeigu šiuo atveju bus sustabdyti vertinimo ir sutarčių sudarymo procesai, vėliau, atnaujinus konkursą, projektai negalės būti įgyvendinti, t. y., nei vienas iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. A1-455 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ Nr. 08.1.1-CPVA-K-429 priemonės „Paslaugų centrai vaikams“ projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ patvirtintame 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonės Nr. 08.1.1-CPVA-K429 „Paslaugų centrai vaikams“ projektų finansavimo sąlygų apraše (toliau – ir Aprašas) numatyti 6 paslaugų centrai negalės būti įsteigti laiku, o tai pažeis viešąjį interesą, vaikų su negalia ir jų šeimų interesus, kadangi nebus užtikrintas kompleksinių paslaugų šiai tikslinei grupei prieinamumo didinimas.

Atsakovo įsitikinimu, vien tai, kad pareiškėjas yra pateikęs skundą dėl CPVA sprendimo atmesti paraišką, per se (savaime) nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo prašomas finansavimas negali būti skirtas kitam pareiškėjui, kurio paraiška pripažinta tinkama finansuoti ir (ar) privalo būti stabdomas. Taip pat nėra pagrindo abejoti, kad galimos projekto išlaidos pareiškėjui negalėtų būti apmokėtos kitų, ne Europos Sąjungos fondų, finansavimo šaltinių pagalba – valstybės biudžeto, kitų piniginių išteklių, kuriais disponuoja valstybė, lėšomis.

Atsakovas nurodo, kad šiuo metu CPVA yra išnagrinėjusi 6 pateiktas paraiškas, pateiktas Vakarų regione, kuriame buvo planuotas pareiškėjo projektas, iš jų yra išrinktos 2 paraiškos, kurios atitinka Apraše nurodytus kriterijus ir toliau vertinamos pagal paraiškos tinkamumo finansuoti vertinimo kriterijus. Taigi, Priemonės tikslas gali būti pasiektas su pateiktomis paraiškomis, kurios atitinka Aprašo nurodytus kriterijus. Atsakovo manymu, prašymas stabdyti visų pateiktų paraiškų, t. y. ir kitų regionų, kuriuose pareiškėjas nekonkuruoja, vertinimą yra neproporcingas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsiliepime su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir Projektų taisyklės) 164 punkte nurodytas galutinis visų 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų projektų sutarčių sudarymo terminas yra 2020 m. gruodžio 31 d. (suderinus su vadovaujančiąja institucija (Lietuvos Respublikos finansų ministerija) šis terminas gali būti pratęstas). Atsižvelgiant į tai, kad vidutinė infrastruktūros plėtros (t. y. statybos/rekonstrukcijos/remonto, baldų ir įrangos įsigijimo) projektų įgyvendinimo trukmė yra apie 30 mėn. (2–3 metai), pritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, tikėtina, kad Priemonė išvis nebegalės būti įgyvendinta.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pagal Aprašo 12 punktą, numatoma finansuoti ne daugiau kaip po 2 paslaugų centrus trijuose šalies regionuose: Vakarų, Vidurio ir Rytų. Aprašo 14 punkte yra nustatyta, kad tarpusavyje konkuruoja tie projektai, kurie paslaugų centrus planuoja kurti atitinkamame regione. Pareiškėjo paraiška pagal nustatytą teritorinį paskirstymą patektų į Vakarų regioną ir dėl projekto finansavimo turėtų konkuruoti tik su šio regiono paraiškomis. Įvertinus minėtus faktus, reikalavimas neapibrėžtam terminui stabdyti visų pagal Priemonę pateiktų paraiškų vertinimą yra neproporcingas, nes 2023 m. baigiasi 2014–2020 m. Europos Sąjungos investicijų periodas, t. y. visi projektai iki šio termino turi būti baigti įgyvendinti, todėl bet kokie Priemonės projektų vertinimo ar įgyvendinimo procesų trukdžiai gali sąlygoti tai, kad Priemonė išvis nebus įgyvendinta ir bus prarasta galimybė Europos Sąjungos lėšomis sukurti vaikams su negalia bei jų šeimos nariams labai reikalingą kompleksinių (socialinių, švietimo, sveikatos priežiūros) paslaugų infrastruktūrą.

Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas turėtų neigiamų pasekmių ir kitų konkurse paraiškas pateikusių subjektų, kurie pateikė savo pasiūlymus nustatyta tvarka, teisėms, pareigoms ir teisėtiems lūkesčiams. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju sukeltų kur kas didesnę žalą nei jos netaikymas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija CVPA 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. 2020/2-678, kuriuo atmesta jo paraiška finansuoti projektą pagal priemonę Nr. 08.1.1.-CPVA-K-429 „Paslaugų centrai vaikams“. Taip pat reiškia išvestinius reikalavimus įpareigoti atsakovą pratęsti pareiškėjui 7 dienų terminą paraiškai pateikti arba įpareigoti atsakovą priimti ir užregistruoti pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 14 d. elektroniniu paštu pateiktą paraišką. Skundžiamu CVPA sprendimu pareiškėjo paraiška atmesta, kaip pateikta netinkamu būdu, t. y. elektroniniu paštu, o ne per iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamų projektų duomenų mainų svetainę (DMS), kaip tai numato Projektų taisyklių nuostatos.

Pareiškėjas, remdamasis ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 4 punktu, prašo iki šios bylos išnagrinėjimo sustabdyti paraiškų, pateiktų finansuoti projektus pagal Priemonę, vertinimą. Pareiškėjo teigimu, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam palankaus teismo sprendimo būtų neįmanoma įgyvendinti, nes CVPA jau būtų įvertinusi visų projekto dalyvių paraiškas ir atrinkusi tinkamas finansuoti paraiškas, nepriėmus vertinti pareiškėjo paraiškos, visos Lietuvos, ypač Vakarų Lietuvos, bendruomenės patirs nuostolių – nebus įkurtas naujas paslaugų centras „Vilties akademija“ vaikams su negalia iš jų šeimos nariams ir kt.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra proporcinga ir adekvati pareiškėjo interesų apsaugai bei išeina už keliamo administracinio ginčo ribų, taip pat pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl sprendė, kad nėra pagrindo ją taikyti.

Teisėjų kolegija, įvertinus byloje keliamo reikalavimo pobūdį, pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę motyvus, atskirojo skundo bei atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, atsižvelgdama į aukščiau aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, pritaria minėtai pirmosios instancijos teismo išvadai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas siekia pateikti paraišką finansuoti projektą pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonę Nr. 08.1.1‑CPVA-K-429 „Paslaugų centrai vaikams“ bei dalyvauti projektų atrankoje. Pirmosios instancijos teismas iš viešai skelbiamų duomenų nustatė, kad šiuo metu yra pateiktos 24 paraiškos. Aprašo 12 punkte nustatyta, kad numatoma finansuoti ne daugiau kaip po 2 paslaugų centrus trijuose šalies regionuose: Vakarų, Vidurio ir Rytų. Pagal Aprašo 14 punktą, tarpusavyje konkuruoja tie projektai, kurie paslaugų centrus planuoja kurti atitinkamame regione. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad pareiškėjo paraiška pagal nustatytą teritorinį paskirstymą patektų į Vakarų regioną ir dėl projekto finansavimo turėtų konkuruoti tik su šio regiono paraiškomis. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą pažymėjo, kad šiuo metu CVPA yra išnagrinėjusi 6 pateiktas pareiškėjų paraiškas, kurios buvo pateiktos Vakarų regione, kuriame buvo planuotas pareiškėjo projektas, iš jų yra išrinktos 2 paraiškos, kurios atitinka Aprašo kriterijus ir toliau vertinamos pagal paraiškos tinkamumo finansuoti vertinimo kriterijus.

Taigi, pareiškėjo prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė (visų pagal Priemonę pateiktų paraiškų vertinimo sustabdymas) šiuo atveju turėtų neigiamų pasekmių kitų konkurse paraiškas pateikusių subjektų, teisėms, pareigoms ir teisėtiems lūkesčiams. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ši priemonė nėra proporcinga ir adekvati konkretaus asmens (šiuo atveju pareiškėjo) interesų apsaugai.

Pareiškėjas neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą grindžia aplinkybėmis, kad, nepriėmus vertinti pareiškėjo paraiškos, visos Lietuvos, ypač Vakarų Lietuvos, bendruomenės patirs nuostolių – nebus įkurtas naujas paslaugų centras „Vilties akademija“ vaikams su negalia iš jų šeimos nariams ir kt. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad vien paraiškos pateikimas nesudaro pagrindo išvadai, kad bus priimtas sprendimas finansuoti projektą pagal pateiktą paraišką ir pareiškėjas jį galės įgyvendinti. Pagal Aprašo nuostatas, sprendimas dėl projekto finansavimo arba nefinansavimo priimamas, baigus vertinti paraiškas (žr. Aprašo 63 p.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodomi nuostoliai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo yra grįsti prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje, todėl nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tuo atveju, jei paaiškėtų, kad atsakovas nepagrįstai ar neteisėtai atsisakė priimti ir vertinti pareiškėjo paraišką, pareiškėjas įgytų teisę reikalauti žalos atlyginimo iš neteisėtus veiksmus atlikusios institucijos.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius