2022-04-11 Nr. CB-3047-2-70-3-06103-2020-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

(S)

Nr. DOK-1859

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06103-2020-6

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2022 m. balandžio 3 d. paduotu ieškovės T. N. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 9 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė T. N. padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 9 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas pripažinti ginčo nekilnojamąjį turtą jos ir atsakovo V. O. bendrąja daline nuosavybe. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovės paduotas kasacinis skundas iš esmės grindžiamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu, bylos esmės neatskleidimu, teisingumo neįvykdymu. Jame nurodoma, kad teismai netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į įrodymų visumą, objektyviai ir visapusiškai neišnagrinėjo visų reikšmingų aplinkybių, savo išvadas grindė atsakovo prieštaringais paaiškinimais, taip pažeidė CPK 176, 177, 178, 185 straipsnius bei rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus (CPK 12, 17 straipsniai). Teismai nesivadovavo CK 1.2, 1.5 straipsniuose įtvirtintais teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias jungtinę veiklą ir sugyventinių įgyto turto padalijimą, dėl šių teisės normų taikymo nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teismų išvados yra prieštaringos, nes teismai pripažino, kad šalys kartu gyvendamos jungtinės veiklos pagrindu įgijo nekilnojamojo turto ir jį pagerino, tačiau šio turto nepripažino bendru. Teismai nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimu, kad priklausomai nuo sugyventinių dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis. Jeigu teismai manė, kad atsakovo turto dalis yra didesnė, tau turėjo turtą padalyti nelygiomis dalimi, bet ne visiškai atmesti ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kodėl atmetė ieškovės apeliacinio skundo argumentus, taip pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies 3 punktą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino, taikė ir pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti T. N. (a. k. duomenys neskelbtini) 139,31 Eur (vieną šimtą trisdešimt devynis Eur 31 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. balandžio 2 d. AB „Swedbank“, mokėjimo nurodymo Nr. 49.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas