2024-09-11 Nr. AB-13085-3-61-3-00185-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-47-492/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00185-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (dabar Aplinkos ministerija) (toliau – ir NŽT) Jurbarko skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2015 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. 32SK-240-(14.32.110.), kuriuo buvo tyčia neteisėtai įteisintas 0,84 ha miško ploto atėmimas iš jam bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančio 18,5708 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) padarytos žalos, priteisti jo naudai iš valstybės 588 000 Eur turtinės ir 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, taip pat atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas grindė skundą šiais teiginiais:

2.1. NŽT kalta dėl to, kad paslapčia pavogė iš pareiškėjo itin vertingą žemės sklypo plotą ir atidavė didžiąją jo dalį konkuruojančio ūkio savininkui ūkininkui A. K. NŽT tokiais savo veiksmais grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatą, kurioje teigiama: „Nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama“. Tokiais savo veiksmais NŽT smarkiai pakenkė jo ūkiui ir turtiniams interesams. Pareiškėjui padaryta itin didelė turtinė ir neturtinė žala.

2.2. Jis yra registruotas ūkininkas, ūkininkauja nuo 1992 metų, 1998 m. birželio 24 d. tapo 18,5708 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ant jo esančio viso nekilnojamojo turto bendrasavininkiu (jam priklauso 1/2 dalis). Matininkas V. S. 2012 m. gruodžio 10 d. paslapčia nuo jo, konkuruojančio ūkio savininko A. K. užsakymu atliko minėto 18,5708 ha žemės sklypo kadastrinius matavimus. Jų metu matininkas iš minėtame 18,5708 ha sklype esančio 4,75 ha miško ploto pavogė 0,84 ha žemės sklypą (su minėtu mišku) ir didžiąją jo dalį prijungė (primatavo) prie šalia esančio ūkininkui A. K. priklausančio miško ploto. Dėl nesąžiningo minėto matininko veiksmų A. K. neteisėtai praturtėjo vertingu miško plotu, kuris yra gražioje didelio vandens telkinio pakrantėje. 2015 m. balandžio 2 d. minėtą kadastrinį sklypo matavimą patikrino ir suderino atsakingos NŽT Jurbarko skyriaus specialistės.

2.3. Minėta didelio ir vertingo miško ploto vagystė būtų buvusi neįmanoma be NŽT sutikimo, t. y jei NŽT Skyrius nebūtų priėmęs 2015 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. 32SK-240-(14.32.110.).

2.4. Apie tai, jog 18,5708 ha sklypui 2012 metais paslapčia buvo padaryti ir 2015 metais įteisinti kadastriniai matavimai, atsitiktinai pareiškėjas sužinojo 2017 metais. Tada jis sužinojo, kad 18,5708 ha sklypas po matavimų neteko kelių šimtų metrų miškingos pakrantės. Bet nebuvo duomenų apie pavogto miško ploto dydį. Dar buvo tikimybė, kad atimtos miško pakrantės vietoje matininkas primatavo miško ploto kitoje vietoje, toliau nuo pakrantės. Dėl atimtos miško pakrantės (pakeistų ribų) jis 2017 metais kreipėsi į įvairias institucijas su skundais, prašydamas atlikti tyrimą, panaikinti NŽT sprendimą, kuriuo buvo įteisinti minėti kadastriniai matavimai, ir atstatyti 18,5708 ha sklypo ir jame esančio 4,75 ha miško ribas į buvusias vietas iki kadastrinių matavimų. Tačiau jis gaudavo atsakymus, kad minėti kadastriniai matavimai jo apie tai neinformuojant buvo atlikti teisėtai. Dėl to pareiškėjas kreipėsi ir į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, kuri jo skundą atmetė, nurodė, kad 2012 metais nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1560-658/2012 teismas savo sprendimu nuosavybės teises į visus 18,5708 ha sklype esančius statinius (atstatytą sodybą) pripažino sklypo bendrasavininkei I. K., ir kad teismo sprendimas tuo pačiu suteikė I. K. teises, remiantis Lietuvos Respublikos statybų įstatymu (siekiant užbaigti statybų įteisinimą), be jo žinios atlikti kadastrinius to sklypo matavimus. Tokie NŽT veiksmai, įteisinant paslapčia atliktus matavimus būtų buvę teisėti, jeigu 18,5708 ha sklypo ribos, plotai ir jų vertė po matavimų būtų likusi nepakitusi arba pakitusi nežymiai, leistinų paklaidų ribose. Tačiau kai po tokių matavimų sklypas ženkliai pakeičia savo padėtį, netenka didelės turtinės vertės ir itin dideli bei vertingiausi to sklypo plotai atitenka konkurentams – tai jau yra sukčiavimas, piktnaudžiavimas civilinėmis teisėmis ir didelės vertės svetimo turto vagystė. Minimi NŽT sukčiavimai pradėjo aiškėti tik 2020–2021 metais, nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-146-876/2020 dėl 18,570 ha sklypo padalinimo.

2.5. NŽT savo neteisėtais veiksmais nuo 2015 metų talkina pareiškėjo žemės sklypo bendraturčiui A. K. pritardama žemės sklypo padalinimui (formavimo projektui) visose teismų instancijose, dėl ko pareiškėjas patyrė didelę turtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtai atimtos 200 metrų pakrantės su vaizdu į tvenkinį, dėl ko ženkliai sumažėjo jo turto vertė.

2.6. NŽT ne tik pavogė didelės vertės miško plotą bei ženkliai sumažino jo turto vertę (neteisėtai atimta 200 metrų pakrantės su vaizdu į tvenkinį), tačiau beveik šešerius metus veikė kartu nusikalstamoje grupuotėje su teismais, prokuratūra ar atskirais teisėjais prieš pareiškėją. Būtent dėl nesibaigiančio žemės sklypo padalinimo projekto nagrinėjimo teismuose jis išpardavė visą savo turtą, žemės ūkio techniką, atsirado finansinis nepriteklius, patyrė didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus, stresą, dėl ko atsirado neturtinė žala.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas NŽT, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė:

4.1. Pareiškėjui kartu su broliu (žemės sklypo bendraturčiu) A. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise, po 1/2 (vieną antrąją) dalį priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 18,5708 ha, iš jo miško žemės plotas: 4,7500 ha (miško plotas įregistruotas Miškų valstybės kadastre: 3,9107 ha), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas V. K. l/2 dalies sklypo savininku yra nuo 1998 m., o šio žemės sklypo bendraturtis (pareiškėjo brolis) A. K. sklypo savininku įregistruotas 2015 m. Žemės sklypą abiem broliams lygiomis dalimis po 1/2 dalį dovanojo jų mama I. K.. Iš pradžių bendraturčiai žemės sklypu naudojosi bendrai, tačiau nuo 2000 m. prasidėjo konfliktai, jų interesai išsiskyrė. Šiame žemės sklype yra pareiškėjo broliui A. K. nuosavybės teise priklausantys pastatai, kuriuose jis su šeima gyvena. Būtent dėl šių pastatų įteisinimo šiame žemės sklype vyko teisminiai ginčai tarp pareiškėjo V. K. ir jo tėvų I. ir J. K. (pareiškėjas nedavė sutikimo įteisinti pastatus šiame ginčo žemės sklype), 2012 m. rugpjūčio 27 d. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1560-658/2012 priėmė sprendimą pripažinti ieškovams I. ir J. K. teisę statinius įteisinti (statybos procedūras teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti) be atsakovo V. K. sutikimo.

4.2. Atlikus ginčo sklypo kadastrinius matavimus, žemės sklypo kontūrai nepakito, bendras žemės sklypo plotas ne sumažėjo, o padidėjo 0,0208 ha (iki kadastrinių buvo – 18,5500 ha, atlikus kadastrinius – 18,5708 ha), miško žemės plotas liko toks pats – 4,7500 ha. Tai matyti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose: 2012 m. spalio 17 d. išraše (iki kadastrinių matavimų) yra įrašyti tokie žemės sklypo duomenys: žemės sklypo plotas – 18,5500 ha, žemės ūkio naudmenų plotą iš viso sudaro – 13,1000 ha, iš jo: ariamos žemės plotas – 1,6000 ha, sodų plotas – 11,5000 ha, miško žemės plotas – 4,7500 ha, kelių plotas – 0,2000 ha, kitos žemės plotas – 0,2000 ha. 2015 m. balandžio 22 d. išraše (jau atlikus kadastrinius matavimus) įrašyti tokie žemės sklypo duomenys: žemės sklypo plotas – 18, 5708 ha, žemės ūkio naudmenų plotą iš viso sudaro – 12,7552 ha, iš jo: ariamos žemės plotas – 1,6000 ha, sodų plotas – 11,1552 ha, miško žemės plotas – 4,7500 ha, užstatyta teritorija – 0,7014 ha, kitos žemės plotas – 0,3642 ha, nusausintos žemės plotas – 11,4800 ha. Atliekant kadastrinius matavimus kai kurių žemės naudmenų plotai pasitikslino, t. y. šiek tiek kito, bet nekito miško žemės plotas ginčo žemės sklype.

4.3. Matininkas, atlikdamas kadastrinius matavimus vietoje, fiksuoja duomenis natūroje, taip pat vadovaujasi pirminiais žemės sklypo privatizavimo dokumentais bei Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotais žemės sklypo duomenimis. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras ir Nekilnojamojo turto kadastras funkcionuoja kaip atskiri kadastrai. Nekilnojamojo turto kadastro duomenys ir Nekilnojamojo turto registro duomenys, atsižvelgiant į šių kadastrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, gali nesutapti, tačiau tai savaime nereiškia, kad Miškų valstybės kadastro tvarkytojo (Valstybinės miškų tarnybos) duomenys neteisingi. Būtent kadastro duomenų neatitikimai matėsi Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše 2020 m. liepos 16 d., kuriame įrašyti tokie duomenys apie miško žemę: miško žemės plotas – 4,7500 ha, o miško plotas įregistruotas Miškų valstybės registre – 3,9108 ha. Suprantama, jog per laiko tarpą miško naudmenų plotas kinta, t. y. būna savaiminis miško apžėlimas arba dėl ligų miško sunykimas ir kita. Valstybinė miškų tarnyba duomenis apie Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotus miško žemės plotus Nekilnojamojo turto registrui pradėjo teikti tik nuo 2020 m., t. y. tik po sutarties su Nekilnojamojo turto registro tvarkytoju sudarymo, todėl įrašai „Miško plotas, įregistruotas Miškų valstybės kadastre“ Nekilnojamojo turto registro išrašuose atsirado tik nuo 2020 metų.

4.4. Miškų inventorizacija atliekama kas 10 (dešimt) metų. Valstybinė miškų tarnyba NŽT informavo (2022 m. vasario 18 d. raštas Nr. (39.4)-R6-l 173), kad miško žemės plotas, kuris priskirtas Jurbarko regioninio padalinio (JRB) Veliuonos girininkijos 625 kvartalo 11-13, 21 taksaciniams miško sklypams ir patenkantis į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo registruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre 2005 metais pagal valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Valstybinio miškotvarkos instituto (šiuo metu VĮ Valstybinių miškų urėdija) perduotus 2004 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis ir atnaujintas 2015 m. pagal (VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto) perduotus 2014 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Be abejo, per laikotarpį nuo 2012 m. (pradėtų kadastrinių matavimų) iki 2020 m. (pateiktos V. K. Miškų tarnybos pažymos) miško plotas galėjo sumažėti dėl pirmiau nurodytų priežasčių arba dėl netikslių preliminarių matavimų privatizuojant šį žemės sklypą. Todėl žemės sklypo savininkas gali kreiptis į matininką ir atlikti būtent miško žemės naudmenų patikslinimą, atliekant kadastrinius matavimus, arba kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą dėl jam priklausančio miško inventorizacijos patikslinimo, patikslinant miško taksacinius duomenis.

4.5. Atlikus minimo žemės sklypo kadastrinius matavimus, miško žemės plotas nesumažėjo, nei vienam iš žemės sklypo bendraturčių nebuvo „pridėta ar atima 0,84 ha miško“, kaip teigė pareiškėjas. Miško žemės plotas tiek iki kadastrinių matavimų, tiek po kadastrinių matavimų išliko toks pats – 4,7500 ha. Be to, iki šiol šis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra padalintas (atidalintas) ir abu bendraturčiai valdo jį lygiomis dalimis po 1/2 dalį, tarp jų ir miško žemės plotą. Todėl iš valstybės reikalaujama 588 000 Eur turtinė žala yra nepagrįsta.

4.6. NŽT veiksmai nesukėlė pareiškėjui žalos, nėra ir priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtais nurodomų veiksmų. NŽT žemės sklypo, (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo pertvarkymo projekto eigoje dalyvavo bei buvo atsakinga tik už projekto atitikimą teisės aktų reikalavimams, buvo tik šio projekto organizatore (nebuvo nei iniciatore, nei rengėja) ir neturėjo tiesioginio intereso vienokia ar kitokia bylos baigtimi.

4.7. Ginčų nagrinėjimas teismuose užsitęsė, tačiau tikrai ne dėl NŽT kaltų veiksmų, nėra tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Viešajai atsakomybei atsirasti nėra visų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio. Pareiškėjas argumentais ir įrodymais nepagrindė civilinei atsakomybei atsirasti būtinųjų sąlygų: neteisėtų veiksmų ir (ar) neveikimo, žalos bei priežastinio ryšio.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 26 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. K. skundą.

6. Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio, CK 6.249 straipsnio 1 dalies, 6.263 straipsnio 1 dalies, 6.271 straipsnio 1 ir 3 dalių, 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bei nurodė, kad nagrinėjamoje byloje analizuojant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas), būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovas, atlikdamas pareiškėjo nurodomus veiksmus (neveikimą), iš kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus NŽT ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus.

7. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad pareiškėjui kartu su broliu (žemės sklypo bendraturčiu) A. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise, po 1/2 (vieną antrąją) dalį, priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas – 18,5708 ha, iš jo miško žemės plotas: 4,7500 ha, Miško plotas įregistruotas Miškų valstybės kadastre: 3,9107 ha, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas V. K. l/2 dalies sklypo savininku yra nuo 1998 m., o šio žemės sklypo bendraturtis, pareiškėjo brolis A. K., sklypo savininku įregistruotas 2015 m. Žemės sklypą abiem broliams lygiomis dalimis po 1/2 dalį dovanojo jų mama I. K.. Iš pradžių bendraturčiai žemės sklypu naudojosi bendrai, tačiau nuo 2000 m. prasidėjo konfliktai, jų interesai išsiskyrė. Šiame žemės sklype yra pareiškėjo broliui A. K. nuosavybės teise priklausantys pastatai, kuriuose jis su šeima gyvena. Būtent dėl šių pastatų įteisinimo šiame žemės sklype vyko teisminiai ginčai tarp pareiškėjo V. K. ir jo tėvų I. ir J. K., kadangi pareiškėjas nedavė sutikimo įteisinti pastatus šiame ginčo žemės sklype. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1560-658/2012 priėmė 2012 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą pripažinti ieškovams I. ir J. K. teisę statinius įteisinti, t. y. statybos procedūras teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti be atsakovo V. K. sutikimo.

8. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, (toliau – ir Nuostatai) 15 punkte yra nurodyti atvejai, kada yra atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, nustatant ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Pagal Nuostatų 15.5 papunktį, žemės sklypo kadastriniai matavimai atliekami, jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitaliai suremontuoti statiniai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai. Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalėjo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre. Teismo vertinimu, norint įregistruoti pastatus, reikėjo atlikti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus.

9. Teismas nustatė, kad pastatų savininkė I. K. po priimto teismo sprendimo, 2012 metais kreipėsi į matininką V. S. dėl žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tuo metu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio kartu su pareiškėju V. K., kadastrinių matavimų atlikimo. Matininkas 2015 m. balandžio 16 d. pateikė NŽT Jurbarko skyriui tikrinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą. NŽT Jurbarko skyriaus specialistė, patikrinusi matininko pateiktą kadastro duomenų bylą, 2015 m. balandžio 24 d. patikrinimo akte „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) preliminariojo matavimo klaidos nustatymo“ pažymėjo, kad po kadastrinių matavimų žemės sklypo plotas – 18,5708 ha (iki kadastrinių buvo – 18,5500 ha), t. y. padidėjo 0,0208 ha (neviršijant leistinos paklaidos). NŽT Jurbarko skyrius, atsižvelgdamas į Kauno apygardos teismo priimtą 2012 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą, kuris leido įregistruoti pastatus minimame žemės sklype be V. K. sutikimo, bei vadovaudamasis Nuostatų 84.1.1.2.3 ir 84.1.1.2.5 papunkčiais, NŽT Jurbarko skyriaus vedėjo 2015 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 32SK-240-(14.32.110) „Dėl žemės sklypo kadastro (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ patvirtino naujus kadastro duomenis, kurie buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre.

10. Teismas taip pat nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys patvirtino, kad atlikus ginčo sklypo kadastrinius matavimus, žemės sklypo kontūrai nepakito, bendras žemės sklypo plotas ne sumažėjo, o padidėjo 0,0208 ha (iki kadastrinių buvo – 18,5500 ha, atlikus kadastrinius matavimus – 18,5708 ha), miško žemės plotas liko toks pats – 4,7500 ha; 2012 m. spalio 17 d. išraše (iki kadastrinių matavimų) yra įrašyti tokie žemės sklypo duomenys: žemės sklypo plotas – 18,5500 ha, žemės ūkio naudmenų plotą viso sudaro – 13,1000 ha, iš jo: ariamos žemės plotas – 1,6000 ha, sodų plotas – 11,5000 ha, miško žemės plotas – 4,7500 ha, kelių plotas 0,2000 ha, kitos žemės plotas – 0,2000 ha. 2015 m. balandžio 22 d. išraše (jau atlikus kadastrinius matavimus) įrašyti tokie žemės sklypo duomenys: žemės sklypo plotas – 18, 5708 ha, žemės ūkio naudmenų plotą viso sudaro – 12,7552 ha, iš jo: ariamos žemės plotas – 1,6000 ha, sodų plotas – 11,1552 ha, miško žemės plotas – 4,7500 ha, užstatyta teritorija – 0,7014 ha, kitos žemės plotas – 0,3642 ha, nusausintos žemės plotas – 11,4800 ha. Padaryta išvada, kad atliekant kadastrinius matavimus kai kurių žemės naudmenų plotai pasitikslino, t. y. šiek tiek kito, bet nekito miško žemės plotas ginčo žemės sklype.

11. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras ir Nekilnojamojo turto kadastras funkcionuoja kaip atskiri kadastrai. Nekilnojamojo turto kadastro duomenys ir Nekilnojamojo turto registro duomenys, atsižvelgiant į šių kadastrų paskirtį, objektus, duomenų įregistravimo ir išregistravimo pagrindus, gali nesutapti, tačiau tai savaime nereiškia, kad Miškų valstybės kadastro tvarkytojo (Valstybinės miškų tarnybos) duomenys neteisingi. Būtent kadastro duomenų neatitikimai matosi Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše 2020 m. liepos 16 d., kuriame įrašyti tokie duomenys apie miško žemę: miško žemės plotas – 4,7500 ha, o miško plotas įregistruotas Miškų valstybės registre – 3,9108 ha. Per laiko tarpą miško naudmenų plotas kinta, t. y. būna savaiminis miško apžėlimas arba dėl ligų miško sunykimas ir kita. Valstybinė miškų tarnyba duomenis apie Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotus miško žemės plotus Nekilnojamojo turto registrui pradėjo teikti tik nuo 2020 m., t. y. tik po sutarties su Nekilnojamojo turto registro tvarkytoju sudarymo, todėl įrašai „Miško plotas, įregistruotas Miškų valstybės kadastre“ Nekilnojamojo turto registro išrašuose atsirado tik nuo 2020 metų. Atsakovas pažymėjo, kad miškų inventorizacija yra atliekama kas 10 (dešimt) metų. Valstybinė miškų tarnyba informavo (2022 m. vasario 18 d. raštas Nr. (39.4)-R6-l 173), kad miško žemės plotas, kuris priskirtas Jurbarko regioninio padalinio (JRB) Veliuonos girininkijos 625 kvartalo 11-13, 21 taksaciniams miško sklypams ir patenkantis į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo registruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre 2005 metais pagal VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto (šiuo metu VĮ Valstybinių miškų urėdija) perduotus 2004 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis ir atnaujintas 2015 m. pagal (VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto) perduotus 2014 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis.

12. Teismas negalėjo sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad paslapčia atliktų kadastrinių matavimų metu matininkas V. S., talkinant NŽT, iš 18,5708 ha sklype esančio 4,7500 ha miško žemės, pavogė 0,84 ha žemės sklypo su mišku ir didžiąją jo dalį prijungė (primatavo) prie šalia esančio A. K. priklausančio miško ploto.

13. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus ir aptartus rašytinius įrodymus, konstatavo, kad atlikus minimo žemės sklypo kadastrinius matavimus, miško plotas nesumažėjo, nei vienam iš žemės sklypo bendraturčių nebuvo „pridėta ar atima 0,84 ha miško“, kaip teigia pareiškėjas. Miško žemės plotas tiek iki kadastrinių matavimų, tiek po kadastrinių matavimų išliko toks pats – 4,7500 ha. Atkreipė dėmesį, kad iki šiol šis žemės sklypas nėra padalintas (atidalintas) ir abu bendraturčiai valdo jį lygiomis dalimis po 1/2 dalį, tarp jų ir miško žemės plotą.

14. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra objektyvių duomenų apie pareiškėjo nurodomą NŽT atliktą pažeidimą, dalies jo sklypo nusavinimą. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtino, kad pareiškėjui kartu su broliu (žemės sklypo bendraturčiu) A. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise, po 1/2 (vieną antrąją) dalį, priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas – 18,5708 ha, iš jo miško žemės plotas – 4,7500 ha, Miško plotas įregistruotas Miškų valstybės kadastre – 3,9108 ha. Teismas NŽT neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatė, sprendė, kad iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, reikalaujama 588 000 Eur turtinė žala yra nepagrįsta, todėl pareiškėjui nepriteistina.

15. Teismas nurodė, kad pareiškėjas taip pat teigė, kad dėl minėto žemės sklypo padalinimo projekto užsitęsusio nagrinėjimo teismuose, patyrė neturtinę žalą, akcentavo, kad būtent NŽT talkino žemės sklypo bendraturčiui A. K. teismuose, pritardama žemės sklypo padalinimui (formavimo projektui).

16. Teismas sutiko su pareiškėjo teiginiais, kad užsitęsę teisminiai ginčai jam galėjo sukelti neigiamas emocijas, tačiau pažymėjo, kad byloje pateikti teismų procesiniai sprendimai patvirtino, kad NŽT žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto eigoje dalyvavo ir buvo atsakinga tik už projekto atitikimą teisės aktų reikalavimams, buvo tik šio projekto organizatore, NŽT nebuvo nei iniciatore, nei rengėja ir neturėjo tiesioginio intereso vienokia ar kitokia bylos baigtimi. Teismas konstatavo, kad aptartos faktinės aplinkybės nepatvirtino NŽT neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

17. Taip pat teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepagrindė prielaidų dėl neigiamų išgyvenimų, atsiradusių, pareiškėjo teigimu, dėl neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų dėl kilusios neturtinės žalos. Pareiškėjo teiginiai teismo vertinti kaip neindividualizuoti ir hipotetiniai, nes pareiškėjas neįrodė NŽT neteisėtų veiksmų, taip pat neįrodė ir kilusios žalos atsiradimo fakto.

18. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, atsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, darė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą, byloje nėra įrodyta, kad atsakovo atstovas atliko neteisėtus veiksmus. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė nei vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų priteisti prašomą turtinės ir neturtinės žalos dydį iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT.

19. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo naudai sprendimas nepriimtas, sprendė, kad nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 str. 1 d.).

III. 20. Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimą panaikinti ir jo skundą patenkinti, taip pat pareiškėjas prašo pridėti prie bylos nagrinėjimo jau išnagrinėtas civilines bylas Nr. 2-1284-714/2017, Nr. eA2-4288-503/20217, Nr. e2-146-876/2020. Nr. e2A-332-896/2021, Nr. eA2-4288-503/2021, Nr. e2-8308-829/2021, Nr. e2-638-829/2022 bei bylą Nr. 3R-142(AG-105/01-2017.

21. Pareiškėjas grindžia apeliacinį skundą šiais argumentais:

21.1. Visi duomenys rodo, kad A. K. 2012 metais užsakė tuo metu jam nepriklausiusio 18,5708 ha žemės sklypo kadastrinius matavimus, kuriuos 2015 metais NŽT įteisinus ir VĮ Registrų centrui įregistravus Nekilnojamojo turto registre, A. K. prie jam asmeniškai priklausančio šalia esančio miško ploto prisijungė didelę dalį jam nepriklausiusio miško ploto (ši dalis priklausė minėtam 18,5708 ha sklypui, kurio bendrasavininkiais buvo pareiškėjas ir I. K.). Be to, šalia esančiam A. K. priklausančiam miško sklypui kadastriniai matavimai nepadaryti iki šiol, t. y. A. K. šalia esančiam ženkliai padidėjusiam savo miško sklypui kadastrinių matavimų neužsakinėja ir tikslinti jo ploto kol kas neketina. Tokia A. K. pozicija leidžia jam nuslėpti ženkliai padidėjusį jo asmeninio miško plotą ir vertę. A. K. atsirado papildoma galimybė kirsti minėtame prijungtame miško plote medžius, krūmus ir pardavinėti juos kaip statybinę medieną, malkas ar biokurą. Tai didelės pinigų sumos, kurių gavimui tereikėjo sumokėti matininkui V. S. už kadastrinių matavimų suklastojimą.

21.2. Teismas ir NŽT teigia, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras ir Nekilnojamojo turto kadastras funkcionuoja kaip atskiri kadastrai ir kad duomenys apie tą patį objektą gali skirtis ir tai dar nereiškia, kad kažkurio registro duomenys yra neteisingi. Teismo ir atsakovo argumentai apie atsiradusį pateiktų duomenų iš skirtingų kadastrų skirtumą yra abstraktaus pobūdžio, hipotetiniai ir šiame ginče yra nepakankami, nes skirtumas yra itin didelis ir netelpa į teisės aktų normose nustatytų galimų paklaidų ribas. Teismo ir atsakovo argumentai prieštarauja šioje ir kitose bylose esantiems duomenims, kurie parodo visiškai kitokias ir pakankamai realias pateiktų to paties miško ploto dydžių skirtumo priežastis:

21.2.1. Teismas ir atsakovas teigia, kad VĮ Registrų centro pažymos įrodo, kad iki kadastrinių matavimų atlikimo ir po kadastrinių matavimų atlikimo miško plotas liko toks pat 4,75 ha, tačiau toks teiginys kritikuotinas, nes VĮ Registrų centras jokių matavimų neatlieka, nekontroliuoja ir už juos neatsako. Jis tik kadastre įregistruoja tai, ką jam pateikia NŽT, teismas ir kitos institucijos. Jeigu NŽT pateikė suklastotus duomenis, tai VĮ Registrų centras juos ir įregistruos. Todėl šiuo atveju toks teismo ir NŽT argumentas yra visiškai nepriimtinas.

21.2.2. Teismas ir atsakovas teigia, kad skirtingi kadastrų duomenys apie minimą 4,75 ha miško plotą galėjo atsirasti dėl natūralių priežasčių: neva per laiko tarpą miško naudmenų plotas kinta, t. y. būna savaiminis miško apžėlimas arba dėl ligų miško sunykimas ir kita. Tokie teismo ir atsakovo teiginiai kritikuotini. Pareiškėjas teigia pripažįstantis, kad miško paskirties plotuose gali būti plotų be medžių, t. y. išdžiūvęs miško plotas, pelkė, kelias, elektros perdavimo linija ir pan., tačiau tokius pašalinius plotus miško sklype nesunku nustatyti, aprašyti ir įvertinti. Būtent taip ir padarė kadastrinius matavimus atlikęs matininkas V. S.. Darytina išvada, kad tiek kadastriniai matavimai, tiek minėto miško skaičiavimai nebuvo paremti neaiškiomis hipotetinėmis prielaidomis, kaip teigia teismas ir atsakovas. Jie buvo atlikti tiksliai ir kruopščiai, tačiau įrašyti skaičiai – suklastoti.

21.2.3. Teismas ir atsakovas taip pat nurodė, kad miško plotas galėjo sumažėti dėl netiksliai atliktų preliminarių matavimų privatizuojant minėtą 18,5708 ha sklypą. Teismas ir atsakovas vėl remiasi prielaidomis. Nėra jokio pagrindo teigti, kad minėtam 18,5708 ha sklypui buvo atlikti netikslūs preliminariniai matavimai. Minėtas 4,75 ha miško sklypas nesiriboja su jokiais kadastriniais matavimais apmatuotais sklypais. Sklypų ribos buvo nusistovėjusios ir neginčijamos dešimtmečius. Po kadastrinių matavimų sklypas prarado virš 100 metrų miškingos pakrantės. Nors V. S. kadastrinių matavimų dokumentuose nurodė, kad žemės sklypo kadastrinių matavimų užsakovai yra I. K. ir V. K., tačiau pareiškėjas niekada nebuvo ne tik šių matavimų užsakovas, bet ir iš viso apie šiuos matavimus nebuvo nei informuotas, nei ką nors žinojo. Įrašas oficialiame dokumente yra klaidinantis. V. S. įrašą, kad 18,5708 ha sklypo ribas nustatė pagal preliminarius matavimus (abrisą) ir faktinį sklypo naudojimą, taip pat galima laikyti neatitinkančiu tiesos. Minėto sklypo savininkai kadastriniuose matavimuose nedalyvavo ir informacijos nesuteikinėjo, t. y. V. S. negalėjo žinoti koks yra faktinis sklypo naudojimas. Aiškiai matosi, kad minėti 1992 metų ir 2012 metų minėto sklypo planai nieko bendro tarpusavyje neturi, neatitinka nei vienas sklypo ribų skaičius, nei minėto sklypo bendri vaizdai. Buvo pradangintas 0,84 ha itin vertingas miško sklypas gražioje pakrantėje, o vietoje jo primatuota nuostolingų 0,2 ha krūmynų toliausioje vietoje nuo vandens telkinio.

21.2.4. Teismo ir atsakovo teiginį, jog per laikotarpį nuo 2012 m. (pradėtų kadastrinių matavimų) iki 2020 m. (pateiktos V. K. Valstybinės miškų tarnybos pažymos) miško plotas galėjo sumažėti dėl nurodytų priežasčių arba dėl netikslių preliminarių matavimų privatizuojant šį žemės sklypą – visiškai paneigia paties teismo ir atsakovo pateikti duomenys: tiek NŽT, tiek Valstybinė miškų tarnyba minėto miško plotą tiksliai išmatavo vienu metu – 2015 metais, tik šiuos duomenis pateikė skirtingu laikotarpiu. Skirtingai nei teismas su atsakovu, Valstybinė miškų tarnyba dėl akivaizdaus minėto miško ploto pateiktų dydžių skirtumo abstrakčių spėlionių nedarė ir 2020 metais nurodė tik vieną galimą to priežastį: netikslius V. S. atliktus kadastrinius matavimus. Tą pačią priežastį Valstybinė miškų tarnyba nurodė ir 2022 metais atsakydama į NŽT užklausimą. Tiek teismas, tiek atsakovas šiuos Valstybinės miškų tarnybos pateiktą informaciją nuslėpė. Be to, NŽT nuolatos teismuose teigia, kad jis ginče dėl sklypo padalinimo jokio suinteresuotumo neturi. Jeigu tai būtų tiesa, tai NŽT specialistai, jų organizuotame projekte pastebėję grubią klaidą, imtųsi visų įstatymuose nustatytų priemonių ją ištaisyti. Tačiau NŽT kartu su matininkais V. S. ir R. M., organizuodami ir rengdami 18,5708 ha sklypo padalinimo projektą, siekdami nuslėpti tikrąjį minėtame sklype esančio miško ploto dydį, nusprendė grubiai pažeisti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 3 punkto nuostatą.

21.3. Teismų procesai įrodo tai, kad teismuose neišsprendžiamas ginčas dėl minėto bendro 18,5708 ha sklypo padalinimo jam ir jo šeimai daro itin didelę turtinę ir neturtinę žalą jau 22 metus. NŽT teismuose, prašydamas tenkinti A. K. ieškinius, meluodavo, kad jo suorganizuoti minėti projektai atitinka visus teisės aktų reikalavimus. NŽT teisme melavo, kad matininko V. S. 18,5708 ha sklypui atlikti kadastrinių matavimų duomenys yra teisingi ir tikslūs. NŽT nevykdė jam įstatymuose nustatytos pareigos vykdyti minėtų projektų kontrolę. Tačiau administraciniame teisme atsakovas dėl 18,5708 ha sklypo padalinimo projekto neįgyvendinimo vėl nurodė, kad visi NŽT organizuoti 18,5708 ha sklypo padalinimo projektai atitiko visus teisės aktų reikalavimus, o minėtų projektų teismams įteisinti nepavyko neva dėl sklypo bendraturčių konfliktiškumo ir kad viskas nuolatos keičiasi. Iki šiol visi teismai, tiek naikindami anksčiau priimtus sprendimus su minimu projektu, tiek atmesdami ieškinius su NŽT suorganizuotu minimu projektu, visada nurodydavo, kad šie projektai neatitinka teisės aktų reikalavimų. NŽT akivaizdžiai visais įmanomais būdais bando klaidinti teismą, siekdama išvengti atsakomybės. Akivaizdu, kad NŽT niekada netikrino ir nekontroliavo matininko V. S. už A. K. pinigus apmokėtų bendro 18,5708 ha sklypo padalinimo projektų, nors pats teisiniuose procesuose dalyvavo kaip suinteresuotas asmuo ir teisme prašė A. K. ieškinius su minimais projektais tenkinti.

21.4. Teismas be jokio pagrindo atmetė pareiškėjo prašymą į bylos nagrinėjimą įtraukti svarbias išnagrinėtas bylas. Viso teismo posėdžio metu teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, trukdė uždavinėti klausimus. Teisėja nuolat nutraukdavo apklausą klausdama, ar, dar pareiškėjas turi klausimų, nuolat reikalavo, kad greičiau pareiškėjas užbaigtų atsakovo apklausą, nuolat reikalavo, kad kas uždavinėtų atsakovui tik du klausimus, nes, teisėjos teigimu, jo klausimai begaliniai, o posėdį reikia baigti per vieną valandą, nes teisėja dar turi skubiai nagrinėti ir kitą bylą, nuolat reikalavo klausimus uždavinėti ne apie sklypo kadastrinius matavimus (neteisingai atlikti kadastriniai matavimai – pareiškėjo skundo ir bylos esmė), o tik apie padarytą žalą, atmetė pareiškėjo prašymą bent kelioms dienoms padaryti pertrauką, kad jis turėtų pakankamai laiko pasiruošti baigiamajai kalbai, trukdė pateikti visą repliką į atsakovo baigiamąją kalbą, nes pagal teisėją pareiškėjo replika buvo per ilga. Teisėja netyrė nei vieno pareiškėjo pateikto įrodymo. Tokiais savo veiksmais teisėja pažeidė ABTĮ 78 straipsnio 1 dalies nuostatą. Teisėja bylos nagrinėjimo metu visaip trukdė pareiškėjui įrodinėti savo skundo pagrįstumą tik todėl, kad turėjo mažai laiko, nes tą pačią dieną turėjo nagrinėti dar vieną bylą. Nagrinėdama bylą teisėja, skirtingai nei pareiškėjui, visiškai netrukdė atsakovui nei kalbėti, nei teikti įrodymų. Taip teisėja pažeidė ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies nuostatą. Teisėja nei karto nepasakė, kad pareiškėjo klausimai, paaiškinimai, atsikirtimai ar replikos yra nesusiję su bylos esme, todėl visi teisėjos reikalavimai mažinti klausimų skaičių, trumpinti replikos laiką buvo nepagrįsti ir neteisėti. Teismas pažeidė ABTĮ 12 straipsnio nuostatą, kurioje teigiama, kad teismas turi padėti dalyvaujantiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Teisėja ne tik trukdė pareiškėjui įgyvendinti savo procesines teises, bet ir jas draudė. Toks teismo procesas neturėtų būti laikomas teisėtu ir teisingu. Įvertinant visus anksčiau išdėstytus įrodymus galima teigti, kad teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič buvo šališka, todėl bylą nagrinėjo neobjektyviai ir nevisapusiškai. Teismo sprendime išdėstyti atsakymai į pareiškėjo reikalavimus yra abstraktaus pobūdžio, remiasi hipotetinėmis prielaidomis.

22. Atsakovo atstovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

23. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

23.1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtino, kad atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, miško plotas nesumažėjo, nei vienam iš bendraturčių nebuvo pridėta ar atimta 0,84 ha miško, kaip teigia pareiškėjas. Atlikus ginčo sklypo kadastrinius matavimus, bendras žemės sklypo plotas ne sumažėjo, o padidėjo (leistinose paklaidos ribose) 0,0208 ha, miško žemės plotas liko toks pats – 4,7500 ha. Tai matyti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose 2012 m. spalio 17 d. ir 2015 m. balandžio 22 d. Tik Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. liepos 16 d. išraše įrašyti tokie duomenys apie miško žemę: miško žemės plotas – 4,7500 ha, o miško plotas įregistruotas Miškų valstybės registre – 3,9108 ha. Iki šios dienos šis žemės sklypas priklauso pareiškėjui kartu su broliu A. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise, po 1/2 (vieną antrąją) dalį, t. y. žemės sklypas nėra padalintas (atidalintas) ir abu bendraturčiai valdo jį lygiomis dalimis, tarp jų ir miško žemės plotą. Bendraturčiai nėra sudarę ir įregistravę žemės sklypu naudojimosi tvarkos.

23.2. Pareiškėjas visiškai nepagrįstai kaltina NŽT „paslapčia pavogus ir primatavus 0,84 ha miško prie šalia esančio A. K. priklausančio miško“. Beveik visi žemės sklypai, besiribojantys su ginčo sklypu, yra suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Šalia esantis miškų ūkio paskirties žemės sklypas, priklausantis pareiškėjo broliui A. K., prie kurio kaip teigia pareiškėjas „paslapčia primatavom 0,84 ha miško“, yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus ir tai buvo atlikta 1995 metais. Taigi aplinkui nebuvo atliekami žemės sklypų kadastriniai matavimai, dėl kurių galėjo sumažėti ginčo žemės sklypo miško plotas. Todėl iš valstybės reikalaujama 588 000,00 Eur turtinė žala yra visiškai nepagrįsta.

23.3. Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad dėl NŽT kaltės užsitęsė žemės sklypo padalinimo projekto nagrinėjimas teismuose. Tačiau teismo procese ginčo šalys buvo pareiškėjo brolis ir pats pareiškėjas, o NŽT dalyvavo procese tik kaip trečiasis asmuo. NŽT buvo tik šio projekto organizatore (nei iniciatore, nei rengėja) ir formavimo pertvarkymo projekto eigoje dalyvavo bei buvo atsakinga tik už projekto atitikimą teisės aktų reikalavimams, neturėjo jokio tiesioginio intereso vienokia ar kitokia bylos baigtimi.

23.4. Pareiškėjas teigia, kad NŽT nesilaikė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse įtvirtintų nuostatų. NŽT nesutinka su tokiu kaltinimu, nes kaip tik NŽT, vadovaudamasi minėtų taisyklių 66 punkte nurodyta nuostata, jog projektas gali būti tvirtinimas, tik gavus bendrasavininkio raštišką sutikimą – negavus pareiškėjo pritarimo, Projektas iš karto buvo atmestas. Todėl į teismą dėl pripažinimo teisės vykdyti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo procedūras be bendraturčio sutikimo, kreipėsi projekto iniciatorius, pareiškėjo brolis A. K.. Sutiktina, kad ginčų nagrinėjimas teismuose tikrai užsitęsė, tačiau tik dėl abiejų brolių nesutarimo dėl paties projekto, o ne dėl NŽT neteisėtų veiksmų.

23.5. NŽT vertinimu, atsižvelgus į bylos faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, įvertinus apeliacinio skundo argumentus, darytina pagrįsta išvada, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą, byloje nėra įrodyta, kad atsakovo atstovas prieš pareiškėją atliko neteisėtus veiksmus. Pareiškėjas neįrodė nei vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, būtinų priteisti prašomą turtinės ir neturtinės žalos dydį iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT.

24. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė šiuos papildomus prašymus ir pareiškimus:

24.1. 2022 m. rugsėjo 2 d. Pareiškimą, kuriame nurodo, kad papildomą informaciją gavo tik po 2022 m. liepos 4 d., rašydamas 2022 m. liepos 29 d. apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui. Pareiškėjo teigimu, pateikiami dokumentai aiškiai įrodo, kad NŽT visus A. K. ŽPDRIS elektroninėje sistemoje užregistruotus projektus tikrino itin kruopščiai ir be pareiškėjo sutikimo. Anksčiau informacijos nei Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nei Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikti pareiškėjas neturėjo galimybės, todėl prašo teismo įtraukti šį jo pareiškimą su priedais (2016–2022 m. ZSFP-23296, ZSFP-55251 ir ZSFP-99331 projektus ir 2022 m. ZSFP-99331 projektą) ir nubausti NŽT už tyčinį neteisingos informacijos teismui pateikimą.

24.2. 2023 m. rugsėjo 3 d. Pareiškimą, kuriame nurodo, kad 2023 m. balandžio 19 d. ir 2023 m. gegužės 17 d. gavo iš advokato E. J. elektroninius laiškus, kuriuose jis atsiuntė pareiškėjui prašymą suderinti atnaujintą 18,5708 ha sklypo (ŽPDRIS sistemoje esančio projekto Nr. ZSFP-99331) padalinimo projektą. Iš minimų laiškų turinio aiškiai matosi, kad tai ne prašymas o labiau griežtas reikalavimas patvirtinti minimą projektą. Pareiškėjo teigimu, minimas projektas ZSFP-99331 yra eilinį kartą akivaizdžiai suklastotas, neatitinka įstatymų reikalavimų. Visa šio projekto analizė yra pateikta pareiškėjo 2023 m. balandžio 29 d. atsakyme advokatui. Pareiškėjas prašo įtraukti minėtus elektroninius laiškus ir pareiškėjo atsakymą į administracinės bylos nagrinėjimą.

24.3. 2023 m. lapkričio 24 d. Patikslintą pareiškimą, kuriame prašo įtraukti į bylos nagrinėjimą ne tik advokato E. J. 2023 m. balandžio 19 d. ir 2023 m. gegužės 17 d. elektroninius laiškus ir pareiškėjo 2023 m. balandžio 29 d. atsakymą advokatui, bet ir Žemės sklypo padalijimo projektą (ZSFP-99331) su dviem aiškinamaisiais raštais, bei NŽT Jurbarko skyriaus veiksmus ŽPDRIS sistemoje.

24.4. 2024 m. vasario 14 d. Prašymą, kuriame nurodo, kad projekto ZSFP-99331 pirmus du variantus (Aiškinamuosius raštus) teismui jau pateikė su savo 2023 m. lapkričio 24 d. Patikslintu pareiškimu, o naujausiąjį (trečiąjį) pateikia su šiuo prašymu. Šiame projekto variante daug sunkiai pastebimų, tačiau reikšmingų pakeitimų. Keičiami skaičiai, sakiniai ir pan., kurių pagrįstumo nustatyti nėra galimybės. NŽT tuos pačius dokumentus (Aiškinamuosius raštus) skirtingiems vartotojams (pareiškėjui, teismams, Miškų tarnybai, aplinkosaugos institucijoms ir pan.) gali pateikinėti su skirtingu turiniu. Apie dokumento turinio pakeitimą NŽT niekada pareiškėjo neinformuoja ir buvusius variantus (dokumentus) naikina be pėdsakų. Tai yra akivaizdus dokumento klastojimas. Pareiškėjas prašo įtraukti minėtą prašymą su pridėtais priedais (2024 m. vasario 5 d. A. K. ieškiniu ir projekto ZSFP-99331 aiškinamuoju raštu) į bylos nagrinėjimą.

24.5. 2024 m. rugpjūčio 14 d. Prašymą, kuriame prašo, dėl oficialiai pripažintos 2022 m. sausio 31 d. – 2024 m. liepos 31 d. (kol vyksta teismo procesas pagal pareiškėjo pareiškimą administracinėje byloje Nr. eA-47-492/2024 (buvusi administracinė byla Nr. eI3-2655-535/2022)) laikotarpio 22 proc. infliacijos, pritaikyti jam padarytai žalai 1,22 koeficientą, t. y. priteisti 717 360 Eur turtinės ir 18 300 Eur neturtinės žalos; neberemti nusikaltimus darančių ir grubiai bei sistemingai pagrindinius šalies įstatymus pažeidinėjančių asmenų, nebeskatinti jų didelę žalą darančios nusikalstamos veikos įvairiomis teismų nuolaidomis ir tolerancijomis, neleisti jiems išlikti nuolatos nebaudžiamiems; įtraukti šį prašymą su priedais (Infliacijos skaičiuokle – Oficialiosios statistikos portalas (03); Marijampolės apeliacinio teismo pirmininkui 2024 m. gegužės 19 d. Prašymą; Marijampolės apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartį) į administracinę bylą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo teisės į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą dėl neteisėtų atsakovo atstovo – viešojo administravimo subjekto veiksmų.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė padaręs išvadą, kad nėra nustatyti neteisėti atsakovo atstovo NŽT veiksmai bei kitos civilinės atsakomybės sąlygos.

27. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismas neteisingai vertino bylos duomenis, kurie patvirtina, kad po atliktų kadastrinių matavimų ženkliai sumažėjo pareiškėjui priklausančio miško plotas, neatsižvelgė į Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. ir 2022 m. pateiktus duomenis bei informaciją, kad miško plotas žemės sklype galėjo sumažėti dėl netiksliai atliktų V. S. kadastrinių matavimų. Žemės sklypo padalijimo projektų teismai netvirtino, nes jie neatitinka teisės aktų reikalavimų, nors NŽT teigė priešingai, dėl užsitęsusių teisminių procesų pareiškėjas ir jo šeima patyrė itin didelę turtinę ir neturtinę žalą. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinivič pažeidinėjo procesą, ribojo jo teisę pasisakyti, užduoti klausimus, nutraukė repliką, netyrė jo pateiktų įrodymų, neišreikalavo bylų, kurias prašė pridėti prie nagrinėjamos bylos.

28. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistus valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme.

29. Pirmosios instancijos teismas nagrinėja bylą pareiškėjo teismui pateikto skundo ribose – t. y. privalo priimti sprendimą dėl visų skunde pareikštų reikalavimų bei įvertinti visas skunde nurodytas aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Kita vertus, tai reiškia, kad teismas negali peržengti bylos ribų ir vertinti tų aplinkybių, kurios nėra susijusios su pareikštais reikalavimais. Tokiu atveju, kai pareiškėjas nurodo aplinkybes, kurios nesusiję su teismui pateiktame skunde pareikštais reikalavimai, teismas jų neturi vertinti, taip pat neturi pridėti prie bylos įrodymų, kuriais tos aplinkybės galėtų būti pagrindžiamos, nes tokie duomenys būtų pertekliniais byloje. Teismas, spręsdamas dėl įrodymų išreikalavimo / pridėjimo prie bylos medžiagos, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartį byloje eA-253-502/2023, kt.).

30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas patikslintu skundu prašė teismą dėl Nacionalinės žemės tarnybos Jurbarko skyriaus 2015 m. balandžio 30 d. sprendimo Nr. 32SK-240-(14.32.110.), kuriuo, pareiškėjo teigimu, buvo tyčia neteisėtai įteisintas 0,84 ha miško ploto atėmimas iš pareiškėjui bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančio 18,5708 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), padarytos žalos, jam priteisti iš valstybės 588 000 eurų turtinės bei 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo skundo reikalavimas apibrėžia bylos nagrinėjimo dalyką – tai žalos (turtinės ir neturtinės), kuri patirta dėl nurodytų konkrečių viešojo administravimo subjekto veiksmų – Nacionalinės žemės tarnybos Jurbarko skyriaus 2015 m. balandžio 30 d. priimto sprendimo Nr. 32SK-240-(14.32.110.), atlyginimas. Sprendžiant dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo, byloje turi būti vertinamos aplinkybės, susijusios su viešojo administravimo veiksmų teisėtumu priimant minėtą sprendimą, pareiškėjo dėl to patirta žala. Kitos pareiškėjo skunde dėstomos aplinkybės apie vėliau vykusius ginčus dėl žemės sklypo padalijimo laikytinos nesusijusiomis su skundo dalyku, todėl nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo jas vertinti bei tirti su šių aplinkybių pagrindimu susijusių įrodymų. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateiktų prašymų dėl išnagrinėtų civilinių bylų pridėjimo bei kitų prašymų, nurodytų 2022 m. rugsėjo 2 d., 2023 m. rugsėjo 3 d., 2023 m. lapkričio 24 d., 2024 m. vasario 14 d., 2024 m. rugpjūčio 14 d. pateiktuose prašymuose (žr. nutarties 24 p.).

32. Atsakomybės už žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, klausimus reglamentuoja CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t. y. valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 straipsnis), žalai (CK 6.249–6.250 straipsniai) ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Valstybės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valstybės valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

33. Siekdamas pagrįsti teisę į žalos atlyginimą, pareiškėjas, be kita ko, turi pareigą byloje įrodyti patį žalos faktą, jam žalą sukėlusius viešojo administravimo subjekto neteisėtus veiksmus, t. y. kad atsakovas, t. y. NŽT Jurbarko skyrius, priimdamas 2015 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. 32SK-240-(14.32.110) „Dėl žemės sklypo kadastro (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ ir juo patvirtindamas naujus kadastro duomenis, veikė neteisėtai, bei priežastinį ryšį tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tik nustačius visas šias aplinkybes, gali būti sprendžiama dėl žalos atlyginimo priteisimo.

34. Ginčo dėl aplinkybės, kad 2015 m. balandžio 30 d. įsakymu patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenys buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre, ir iki šiol galioja, nėra. Aplinkybė, kad NŽT, priimdama sprendimą dėl nustatytų kadastro duomenų, veikė jai teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose, taip pat nėra kvestionuojama. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kadastriniai matavimai buvo atlikti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15.5 papunktyje numatytu pagrindu, jog žemės sklypo kadastriniai matavimai atliekami, jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitaliai suremontuoti statiniai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai. Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalėjo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre. Siekiant atlikti žemės sklype esančių pastatų teisinę registraciją, reikėjo atlikti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1560-658/2012 buvo pripažinta teisė ieškovams I. ir J. K. teisę statinius įteisinti (statybos procedūras teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti) be atsakovo V. K. sutikimo.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nėra pateikęs į bylą įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius apie miško ploto pokyčius po atliktų kadastrinių matavimų. Nėra įrodymų, kad būtų pasikeitę žemės sklypo kontūrai; bendras žemės sklypo plotas ne sumažėjo, o padidėjo 0,0208 ha (iki kadastrinių buvo – 18,5500 ha, atlikus kadastrinius – 18,5708 ha), miško žemės plotas liko toks pats – 4,7500 ha. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad miško plotas ir miško žemės plotas, remiantis aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – ir Miškų įstatymas) 2 straipsnio 9 dalyje ir 20 dalyje pateikiamais apibrėžimais, nėra tapačios sąvokos: miško plotu yra laikomas ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai).

Miško žeme – apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, siauros – iki 10 metrų pločio – inžinerinių tinklų (įskaitant laikomų kilnojamaisiais daiktais) ir jų apsaugos zonų, taip pat dviračių ir pėsčiųjų takų užimamos žemės juostos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės. Keičiantis įstatymo redakcijoms, sąvokos nežymiai kito, bet iš esmės visą laiką buvo skirtingai apibrėžiamas miško plotas ir miško žemės plotas.

Papildomi duomenys apie 3,9107 ha miško plotą į Nekilnojamojo turto registrą, šalia 4,7500 ha miško žemės ploto žemės sklype, buvo įtraukti 2021 m. kovo 31 d., specialiosios miško žemės naudojimo sąlygos taikomos visam miško žemės plotui – 4,7500 ha (Nekilnojamojo turto registro Nr. 94/1484 išrašas 2022 m. vasario 10 d.). Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. rugpjūčio 14 d. rašte R2-1880(39.12) pareiškėjui „Dėl pradingusio miško ploto“ nurodyta, kad žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekte siūlomos nustatyti miško žemės sklypo ribos sutampa su Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotomis miško ribomis.

Tokie duomenys paneigia pareiškėjo teiginius apie žemės sklypo ribų ar jame esančios miško žemės sklypo ribų pakeitimą atsakovo NŽT 2015 m. balandžio 30 d. įsakymu. Minėtame Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. rugpjūčio 14 d. rašte taip pat nurodyta, kad miško kirtimo faktų ginčo sklype nebuvo nustatyta.

36. Pareiškėjas savo teiginius apie turto netekimą – miško ploto sumažėjimą žemės sklype grindžia Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. rugpjūčio 14 d. rašte nurodyta aplinkybe, kad miško žemės ploto, registruoto Nekilnojamojo turto registro duomenų banke, neatitikimai galimai atsirado dėl netiksliai atliktų kadastrinių matavimų, tačiau tai laikytina tik neįrodyta prielaida. Kaip jau buvo minėta, remiantis Nekilnojamojo turto registro Nr. 94/1484 išrašu, miško žemės plotas po atliktų kadastrinių matavimų liko nepakitęs – 4,7500 ha, nėra nurodyta, kokiais duomenimis apskritai tokia prielaida Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. rugpjūčio 14 d. rašte grindžiama, be to, žemės sklypo kadastrinių matavimų atitikties vertinimas nėra Valstybinės miškų tarnybos funkcija (Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėjas į bylą įrodymų, kurie pagrįstų tokią Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. rugpjūčio 14 d. rašte nurodytą aplinkybę, taip pat nepateikė. Remdamasi aptartais duomenimis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė realios žalos fakto, jo teiginiai apie patirtą žalą – miškingos pakrantės prijungimą prie kito žemės sklypo – nėra pagrįsti kokiais nors objektyviais įrodymais byloje. Valstybinės miškų tarnybos nustatytas mažesnis miško plotas negu miško žemės plotas savaime nepagrindžia pareiškėjo nurodomų aplinkybių, kitokių duomenų pareiškėjas į bylą nepateikė.

Kai nėra įrodytas žalos faktas, t. y. pareiškėjo turto realus netekimas dėl neteisėtų veiksmų, nėra tenkinama viena iš esminių įstatyme – CK 6.249 straipsnyje įtvirtintų reikalavimo atlyginti žalą sąlygų, todėl pareiškėjo skundas turi būti atmestas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjo teikiami nekilnojamojo turto skelbimuose (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nurodytomis kitur (duomenys neskelbtini) esančio nekilnojamojo turto kainomis pagrįsti skaičiavimai nėra tinkamas įrodymas reikalaujamos byloje atlyginti žalos dydžiui nustatyti.

Tokie selektyvūs skaičiavimai niekaip nesietini su kitoje vietoje, kitokios paskirties žemės sklype (miško žemėje) esančio konkretaus turto verte, neatspindi jo individualios vertės, nes nėra atsižvelgta į esmines turto charakteristikas – kad miško žemės sklypas yra ne tik pareiškėjo, bet ir jo brolio bendroji dalinė nuosavybė, yra per mažas (mažesnis negu 5 ha), kad galėtų būti bendraturčiams padalintas teisės aktų nustatyta tvarka, be to, nėra atidalintas iš viso žemės sklypo. Šios ir kitos aplinkybės gali lemti individualią turto rinkos vertę, kuriai pagrįsti pareiškėjo duomenys nėra pakankami, todėl byloje laikytinas neįrodytu ir realiai galbūt patirtos turtinės žalos dydis.

37. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra kildinamas iš nurodomo turto praradimo – 0,84 ha miško ploto vandens telkinio pakrantėje netekimo, nes, pareiškėjo teigimu, jis buvo neteisėtai NŽT administraciniu aktu patvirtinus žemės sklypo kadastrinius matavimus priskirtas kitam asmeniui priklausančiam žemės sklypui. Kai nėra įrodytas realios žalos faktas (t. y. nei turto netekimas, nei turtinės žalos dydis), pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat negali būti tenkinamas.

38. Vertindama pareiškėjo teiginius dėl jo teisės į tinkamą procesą pirmosios instancijos teisme pažeidimo, teisėjų kolegija, susipažinusi su duomenimis byloje, tarp jų teismo posėdžio įrašu, daro išvadą, kad buvo užtikrintos visos pareiškėjo procesinės teisės – sudaryta galimybė šalinti skundo trūkumus, bylos nagrinėjimas vyko žodinio proceso tvarka, posėdis truko beveik dvi valandas, pareiškėjui sudaryta galimybė teikti paaiškinimus, atsakyti į klausimus, užduoti klausimus, pasisakyti baigiamosiose kalbose ir pasinaudoti replikos teise. Pareiškėjo argumentai buvo išdėstyti teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, todėl aplinkybė, kad nebuvo tenkintas pareiškėjo prašymas padaryti pertrauką pasiruošti baigiamosioms kalboms, laikytina neturėjusia įtakos teismo sprendimo priėmimo teisėtumui. Be to, pareiškėjas turėjo galimybę apeliaciniame skunde nurodyti tuos argumentus, kurie liko neišsakyti baigiamosios kalbos ir replikos metu. Teisėjų kolegija nenustatė objektyvių aplinkybių, kurios patvirtintų teisėjos Jūratės Gaidytės-Lavrinovič šališkumą, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi subjektyvaus pobūdžio argumentai nesudaro tam pagrindo. Teismo sprendime nurodyti visi turintys esminę reikšmę tarp šalių kilusio ginčo išsprendimui nustatyti faktai, padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjas neįrodė teisės į reikalaujamos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija, remdamasi nutartyje išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė