3e71e1e5-0eda-4174-b233-44ae104f6b73 · Lazdijų rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. PK-33-780/2012Proceso Nr. 1-27-3-00008-2011-5                                                    Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.2.; (S) 2.1.14.; 2.1.15.3.3.; 2.3.6.4.4.; 2.9. LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. sausio 27 d.Lazdijai                 Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Linai Petrauskienei, dalyvaujant nukentėjusiajai M.

K., kaltinamajam V. V., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamÄ jÄ bylÄ kurioje,                  V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Alytuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, vedęs, individualios įmonės savininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), Alytus, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 1 d. Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n  u  s  t a  t  ė :

Nukentėjusioji M. K. kaltina V. V. tuo, kad 2010 m. spalio 7 d., apie 14:20 val., (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., bÅ«damas nukentėjusiajai priklausančiame žemės sklype, iÅ¡ asmeninių paskatų, keletÄ kartų jÄ pastÅ«mė ir keletÄ kartų pakėlęs už atlapų purtė, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymÄ , t.y. pagal BK 140 str. 1 d. IÅ¡nagrinėjus bylÄ nustatyta, kad nukentėjusiosios kaltinimas nepasitvirtino, nes kaltinamasis nepadarė veikos, turinčios BK 140 str. 1 d. požymių, todėl kaltinamasis iÅ¡teisintinas (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 303 str. 5 d. 1 p.) .

Kaltinamasis V. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2010-10-07 apie 14 val. atvažiavo į jam priklausiančiÄ namo dalį, esančiÄ (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav. Nukentėjusiajai priklauso kita namo dalis ir visas žemės sklypas po juo, todėl tarp jų vyksta nesutarimai dėl naudojimosi bendru turtu. Kai jis norėjo įeiti į savo namo dalį nukentėjusioji bandė iÅ¡traukti laiptuose ties jo durimis esančias groteles ir trukdė jam įeiti, todėl jis Å¡velniai nustÅ«mė jÄ Ä¯ Å¡alį ir įėjo į namÄ .

Nukentėjusiosios stipriai nestÅ«mė ir ji negriuvo ant žemės. Po to išėjęs iÅ¡ namo vėl rado nukentėjusiÄ jÄ , bandančiÄ iÅ¡imti tas pačias groteles ir vėl Å¡velniai nustÅ«mė jÄ Ä¯ Å¡alį, kad galėtų užrakinti duris. Tuomet nukentėjusiosios sÅ«nus papurÅ¡kė jam dujų į veidÄ ir su motina iÅ¡važiavo. Nukentėjusiosios jis nepurtė ir ji nei karto nebuvo nugriuvusi, todėl jokios žalos jai nepadarė ir nesutinka su jos reikalavimu atlyginti neturtinę žalÄ .

Nukentėjusioji nuolat raÅ¡o skundus dėl jo veiksmų, todėl ir šį skundÄ vertina kaip persekiojimÄ dėl jų nesutarimų.  Nukentėjusioji M. K. parodė, kad 2010-10-07 apie 14 val. kaltinamasis atvažiavęs į jos sodybÄ jÄ iÅ¡keikė ir įžeidinėjo. Ji liepė jam pasiimti iÅ¡ jos laiptų groteles, nes laiptai prie kaltinamojo įėjimo nėra namo priklausinys, o yra ant jos žemės. Tada kaltinamasis paėmęs už rÅ«bų pakėlė jÄ Ä¯ viršų ir papurtęs stÅ«mė į Å¡onÄ .

Ji nugriuvo ant trinkelių, o jis įėjo į namo vidų. Tuomet ji pati bandė iÅ¡imti groteles iÅ¡ laiptų, bet iÅ¡eidamas iÅ¡ namo kaltinamasis tyčia nustÅ«mė jÄ durimis, kurios atsidaro į iÅ¡orę, ir išėjęs vėl suėmė už drabužių bei vėl nustÅ«mė. Ji nugriuvo antrÄ kartÄ , o jos sÅ«nus papurÅ¡kė kaltinamajam dujų į veidÄ ir ji su sÅ«numi iÅ¡važiavo. Dėl griuvimo ant trinkelių jai skaudėjo Å¡onÄ , ant kÅ«no buvo mėlynės, tačiau pas medikus ji nesikreipė ir medicininiuose dokumentuose sužalojimai nebuvo užfiksuoti.

Jos mėlynes matė jos sÅ«nus S. K.. PraÅ¡o priteisti 3000 Lt neturinės žalos, nes kaltinamasis jÄ pažemino ir žodžiais ir smurtu, taip elgėsi ne pirmÄ kartÄ , sukėlė jai skausmÄ , ji negalėjo miegoti, skaudėjo Å¡onÄ , patyrė nepatogumų.     Liudytojas S. K. (nukentėjusiosios sÅ«nus) patvirtino, kad 2010-10-07 apie 14 val. atvažiavo į motinos M. K. sodybÄ kur netrukus atvyko ir kaltinamasis, kuris ėmė keikti jo motinÄ . Jis nuėjo į namÄ ieÅ¡koti dujų balionėlio nes kaltinamasis elgėsi agresyviai.

IÅ¡ namo virtuvės, per langÄ , matė kaip motinai pasilenkus imti grotelių iÅ¡ laiptų kaltinamasis jÄ nustÅ«mė ir ji nugriuvo, o jis įėjo į namÄ . Kai motina toliau bandė iÅ¡imti groteles kaltinamasis išėjo iÅ¡ namo ir rankomis dar kartÄ nustÅ«mė motinÄ , kuri nugriuvo ant žemės. IÅ¡eidamas iÅ¡ namo kaltinamasis durimis motinos tikrai nestÅ«mė, jis tÄ darė tik rankomis. Jis papurÅ¡kė kaltinamajam dujų ir su motina iÅ¡važiavo. Vėliau motina skundėsi dėl skaudančio Å¡ono, tačiau jokių mėlynių jam nerodė ir jis jų nematė.   Pagal nukentėjusios skundÄ dėl Å¡io įvykio 2010-11-11 buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , o policijos surinktoje medžiagoje (b.l. 19), nėra jokių medicininių dokumentų ar specialisto iÅ¡vadų, kuriose bÅ«tų užfiksuoti ir konstatuoti kokie nors M.

K. padaryti sužalojimai. Akivaizdu, kad Å¡ioje byloje iÅ¡tirti apklaustų asmenų parodymai yra prieÅ¡taringi, o jokių kitų objektyvių įrodymų dėl įvykio aplinkybių ir kaltinamojo veiksmų pasekmių byloje nėra.Pabrėžtina, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 str.).

Teismo iÅ¡vados dėl asmens kaltės turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. IÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo kaltė įrodyta, galima daryti tik atlikus iÅ¡samų surinktų įrodymų vertinimÄ , o įrodymai vertinami nustatant jų patikimumÄ ir teisingumÄ juos lyginant, gretinant tarpusavyje ir vertinant jų pakankamumÄ iÅ¡vadai dėl kaltės pagrįsti.Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo kaltei dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo pagrįsti ir patvirtinti byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, o nukentėjusiosios nurodytų nusikaltimo padarymo aplinkybių nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir abejonių nekeliantys įrodymai.

M. K. kaltino V. V. tuo, kad jis du kartus pakėlęs purtė jÄ , o po to stÅ«mė, dėl ko nukritusi ant trinkelių ji jautė skausmÄ ir jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Tačiau kaltinamasis Å¡ias aplinkybes neigė ir nurodė, kad nukentėjusioji nei karto nebuvo nugriuvusi, o jis jÄ tik Å¡velniai patraukė į Å¡alį, nes ji jam kliudė įeiti ir iÅ¡eiti iÅ¡ namo. Byloje nustatyta, jog konfliktai dėl bendro turto tarp M. K. ir V. V. yra dažni, todėl Å¡ioje byloje jie abu suinteresuoti, kad byla baigtųsi kiekvienam iÅ¡ jų palankiai.

Baudžiamojo proceso kodeksas nesuteikia jokiems įrodymams pirmenybės, o jų patikimumas vertinamas tiek atskirai, tiek ir įrodymų visete, todėl negali bÅ«ti daroma iÅ¡ankstinė iÅ¡vada, kad kaltinamo asmens kaltei pagrįsti pakanka vien tik nukentėjusiosios parodymų, neatsižvelgiant į jų patikimumÄ . Nukentėjusiosios parodymų Å¡ioje byloje teismas nevertina kaip pakankamų kaltinamojo kaltei įrodyti, kadangi jų nepatvirtina ne tik jokie objektyvÅ«s įrodymai, bet net ir pačios nukentėjusiosios sÅ«naus duoti parodymai.

Liudytojas S. K. nepatvirtino nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės, kad kaltinamasis iÅ¡eidamas iÅ¡ namo jÄ tyčia nustÅ«mė durimis. PrieÅ¡ingai, Å¡is liudytojas net kelis kartus pabrėžė, kad kaltinamasis tikrai nestÅ«mė jo motinos durimis, o tÄ darė tik rankomis. Taip pat liudytojas paneigė nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad po Å¡io įvykio jis matė mėlynes ant savo motinos kÅ«no. Be to, liudytojas teigė, kad pirmÄ kartÄ kaltinamasis jo motinÄ stÅ«mė kai Å¡i buvo pasilenkusi iÅ¡iminėti groteles iÅ¡ laiptų, tuo tarpu pati nukentėjusioji tvirtino, kad kaltinamasis pakėlė jÄ už atlapų ir papurtęs stÅ«mė.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atliekant tyrimÄ iÅ¡ karto po įvykio nei nukentėjusioji, nei jos sÅ«nus S. K. policijos pareigÅ«nui nei karto nenurodė, kad dėl V. V. stumdymo nukentėjusioji bent kartÄ bÅ«tų nugriuvusi ant trinkelių grindinio (2010-10-18 M. K. ir S. K. paaiÅ¡kinimai, b.l. 19).             Kadangi nesant jokių objektyvių medicininių dokumentų apie nukentėjusiajai padarytus sužalojimus vieninteliai įrodymai dėl kaltinamojo veiksmų pobÅ«džio ir jų pasekmių yra tik nukentėjusiosios ir jos sÅ«naus parodymai, kurie yra prieÅ¡taringi ir iÅ¡ dalies paneigiantys vieni kitus, todėl teismas negali pripažinti tokių įrodymų pakankamais apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti.

Be to, Å¡ie įrodymai dėl minėtų prieÅ¡taravimų negali bÅ«ti laikomi ir besÄ lygiÅ¡kai patikimais įrodymais, nes viena vertus nukentėjusios parodymus patvirtina tik artimiausias jos giminaitis, o ne neÅ¡aliÅ¡kas asmuo, o kita vertus, net ir tokie artimi žmonės apie tas pačias aplinkybes duoda skirtingus parodymus. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje nėra įrodyta, kad kaltinamasis tyčia stÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ taip, jog ji nugriuvo, ir kad jo dėl veiksmų kilo BK 140 str. 1 d. numatytos pasekmės. Be to, pabrėžtina, kad sveikatos sutrikdymo mastÄ patikimai konstatuoti gali tik teismo medicinos ekspertas, tačiau nukentėjusioji nei pas į jį nei į medikus apskritai nesikreipė, todėl nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ neįmanoma nustatyti ar nukentėjusiosios sveikata galėjo bÅ«ti nežymiai sutrikdyta. Kaltinamasis neneigia, kad jis patraukė nukentėjusiÄ jÄ sau iÅ¡ kelio, jo teigimu Å¡velniai nustumdamas jÄ Ä¯ Å¡alį ir nepadarydamas jai jokios žalos, Å¡ie jo parodymai nėra paneigti jokiais kitais įrodymais, todėl nėra jokių patikimų įrodymų, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji jautė fizinį skausmÄ .

Teismas sprendžia, kad dėl nuolatinių tarpusavio nesutarimų nukentėjusioji įvykio situacijÄ gali vertinti neobjektyviai, o kaltinamojo veiksmus interpretuoti neadekvačiai ir nepagrįstai traktuoti tokius veiksmus kaip nusikalstamus. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, konstatuojama, jog byloje nėra jokių objektyvių, patikimų įrodymų, neginčytinai patvirtinančių V. V. kaltę bei nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes, o vertinant kaltinamojo nurodytus veiksmus, kuriuos jis panaudojo patraukti į Å¡alį nukentėjusiÄ jÄ , trukdžiusiÄ jam patekti į savo patalpas, teismas sprendžia, kad tokie veiksmai negali bÅ«ti traktuojami kaip BK 140 str. 1 d. numatytas žmogaus muÅ¡imas ar smurtas prieÅ¡ jį.

Dėl šių argumentų teismas pripažįsta, kad šiuo atveju nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d., požymių.     M. K. civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti paliekamas nenagrinėtu, kadangi V. V. išteisinamas nesant nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d., požymių (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).                 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301 str., 302 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str., teisėjas n u s p r e n d ž i a :

                       V. V. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių.             M. K. civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti palikti nenagrinėtÄ .                 Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                     Ramūnas Šarka