2020-05-13 Nr. AB-9696-3-61-3-03477-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1935-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03477-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.1; 29.1.2; 29.3; 29.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. I. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2018 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. BR6-2983960 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis 2017 m. birželio 5 d. pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką (toliau – ir Paraiška). NMA specialistas 2017 m. rugsėjo 20 d. atliko pareiškėjo ūkio patikrą vietoje ir surašė paraiškos patikros vietoje (nuotolinės patikros) ataskaitą Nr. 17-1012090553-D4-1 (toliau – ir Ataskaita). Pareiškėjas gavo sumažintą išmoką už Paraišką, todėl kreipėsi į NMA. NMA 2018 m. rugsėjo 7 d. lydraščiu Nr. BR6-12297 „Dėl atsakymo į prašymą ir sprendimo pateikimo“ pateikė pareiškėjui Sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo taikytos sankcijos (poveikio priemonės sumažinant paramą) (toliau – ir poveikio priemonės) už nustatytus pažeidimus.

2.2. NMA formaliai įvertino susidariusią situaciją, nevertino pareiškėjo nurodytų individualių aplinkybių ir nepagrįstai priėmė sprendimą nemokėti paramos už veiklą „EKOV už uogynus ir sodus“, remdamasi formaliu teisės aktų taikymu ir nevisapusišku situacijos įvertinimu. Nors pareiškėjas persodindamas sodinukus dėjo pastangas į šaltalankių derliaus padidinimą, tačiau tokias pastangas NMA pripažino teises aktų nuostatoms prieštaraujančiu poelgiu, t. y. pažeidimu. Jeigu pareiškėjas nebūtų 2017 m. rudenį persodinęs nykstančius šaltalankių sodinukus, NMA nebūtų nustačiusi pažeidimo – neteisingo sodinukų deklaravimo. Neabejotina, kad tokia situacija prieštarauja teisingumo, protingumo principams.

2.3. Šaltalankių plotai yra drėgnoje vietovėje. Tai patvirtina Paraiškoje nurodyta informacija, t. y. pagal Paraišką tam tikrą dalį kontrolinių žemės sklypų (toliau – ir KŽS) pareiškėjas priskyrė mažo nepalankumo vietovėms, o KŽS (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 1 (plotas – 3,34 ha) priskyrė net potvynių užliejamoms teritorijoms. 2017 m. liūtys ir drėgna vietovė lėmė tai, jog dėl vandens pertekliaus pareiškėjo šaltalankių sodinukai nedavė derliaus (arba davė labai mažą kiekį), o NMA tai pripažino priežastimi taikyti poveikio priemonę pareiškėjui, nors tai yra neteisinga.

2.4. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir EKO taisyklės) 54.5 punkte (įsakymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d.) įtvirtinta nauja nuostata, t. y. jei vertinamoje teritorijoje buvo paskelbta valstybės ar savivaldybės lygio ekstremali situacija arba ūkio subjektas sertifikavimo įstaigai pateikė pažymą dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių paveiktų laukų, derlius įvardijamas kaip „ypatingai mažas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių“ arba „derliaus nėra dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių“, arba „nenuimtas derlius dėl meteorologinių ar hidrologinių reiškinių“; tokiais atvejais dėl derliaus nebuvimo parama nemažinama. Didžioji dalis pareiškėjo deklaruotų KŽS buvo sertifikuota žyma „derliaus nėra“. Todėl pagal Paraiškos vertinimo metu galiojusią EKO taisyklių 54.5 punkto redakciją (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. rugpjūčio 14 d.) pareiškėjui būtų pagrindas sumažinti paramą. Tačiau Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, siekdama ištaisyti tokią reglamentavimo spragą, kai dėl ekstremalios situacijos sukeltų padarinių ūkininkui netekusiam viso savo derliaus (sertifikavus KŽS „derliau nėra“), tuo pačiu skiriama poveikio priemonė, nusprendė pakoreguoti EKO taisyklių 54.5 punktą, numatant palankesnę ūkininkams nuostatą. Todėl nagrinėjamu atveju aktualus iš Lietuvos Respublikos konstitucijos kylantis teisės principas lex benignior retro agit (lot. įstatymas, pagerinantis padėtį, turi grįžtamąją galią). Vadovaujantis šiuo principu ir kitais teisėje įtvirtintais principais (protingumo, sąžiningumo, teisingumo), darytina išvada, jog NMA nepagrįstai taikė pareiškėjui poveikio priemonę už tai, kad nebuvo nustatytas šaltalankių derlius, kadangi pagal 2018 m. rugpjūčio 15 d. įsigaliojusioje EKO taisyklių 54.5 punkto redakcijoje įtvirtintą nuostatą dėl 2017 m. paskelbtos ekstremalios situacijos pareiškėjui, kaip daugumai Lietuvos ūkininkų, turėjo ir turi būti nemažinama parama dėl šaltalankių derliaus neužderėjimo (arba labai mažo kiekio buvimo).

2.5. NMA 0,15 ha neteisingo deklaravimo plotą iš esmės nustatė dėl to, kad KŽS (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2 išmatuotas 0,43 ha pievų plotas patikrinimo vietoje metu nebuvo nušienautas ar nuganytas. Tačiau VšĮ „Ekoagros“ tikrintojas nustatė (tikrinimas atliktas keliomis savaitėmis anksčiau, nei atliko NMA), kad KŽS (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 2 nušienautas, t. y. tarpueiliai nušienauti ir lauke nėra sėklas subrandinusių piktžolių. Pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 8.1 punktą (įsakymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. gruodžio 1 d.) pievas būtina nušienauti ne mažiau kaip 1 kartą per metus ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 1 dienos. Taigi, atsižvelgiant į aplinkybę, kad 2017 m. buvo labai lietingi, darytina išvada, jog pareiškėjui nušienavus savo KŽS vasaros metu, iki VšĮ „Ekoagros“ ir NMA atliktų patikrinimų žolė tarpueiliuose vėl galėjo ataugti ir suvešėti. Be to, iš NMA parengtoje Ataskaitoje esančios nuotraukos aiškiai matyti, kad KŽS (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 2 buvo šienautas, kadangi matosi neseniai ataugusios ryškiai žalios spalvos žolės. Taip pat toje pačioje Ataskaitoje nurodyta, kad ties (duomenys neskelbtini) lauku Nr. 4 nustatytas perviršis – 0,0294 ha plotui, ties (duomenys neskelbtini) lauku Nr. 1 perviršis – 0,0354 ha plotui ir t. t. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog NMA šiais nustatytais perviršiais turėjo ir (ar) privalėjo sumažinti neva nustatytą netinkamo deklaravimo 0,15 ha plotą. Todėl NMA neteisėtai ir nepagrįstai nustatė 0,15 ha dydžio neteisingo deklaravimo plotą ir Sprendimu neteisėtai sumažino išmokas (žalinimo išmoka, išmoka jaunajam ūkininkui ir t. t).

2.6. Sprendime taip pat nurodyta, kad Paraiškoje deklaruotas plotas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ sumažintas pagal 2016 m. pateiktos paraiškos faktinį plotą, tačiau pačiame Sprendime neatskleista, kokias neigiamas pasekmes pareiškėjui sukėlė ir (ar) gali sukelti šis neva padarytas pažeidimas (neatitikimas). Todėl pareiškėjas, nežinodamas šių pasekmių, net neturi galimybių tinkamai apginti savo pažeistas (ar galbūt pažeistas) teises.

2.7. Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, kadangi jis yra klaidingas, Sprendimo motyvai yra neaiškūs ir neišsamūs.

3. Atsakovas NMA atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti. NMA Sprendime aiškiai nurodė faktines aplinkybes ir jas susiejo su konkrečiomis teisės normomis, motyvai išdėstyti adekvačiai, aiškiai ir pakankamai. Ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino NMA Sprendimo dalį, kuria nuspręsta neskirti pareiškėjui paramos dėl derliaus nebuvimo KŽS (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, KŽS (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 3, KŽS (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2, KŽS (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 4, KŽS (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 3 ir KŽS (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2, ir dalį, kuria nuspręsta neskirti pareiškėjui paramos dėl KŽS (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2 esančios nenušienautos pievos; įpareigojo NMA iš naujo spręsti dėl pareiškėjui taikomos poveikio priemonės dydžio, atsižvelgiant į panaikintas NMA Sprendimo dalis; taip pat iš dalies tenkino pareiškėjo prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas – priteisė pareiškėjui iš atsakovo NMA 616,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

6. Teismas nustatė, kad NMA Paraiškos administravimo metu atliko pareiškėjo ūkio patikrą ir nustatė KŽS neatitikimus. Ataskaitoje nurodytuose plotuose šaltalankiai patikros metu neaugo. Aplinkybės, kad patikros metu nurodytuose KŽS nebuvo pasodinti šaltalankių sodinukai, neneigia ir pareiškėjas. Taigi pagal Ataskaitos duomenis pareiškėjas neteisingai deklaravo 4,94 ha šaltalankių sodinukų plotą. Pareiškėjas Paraiškoje deklaravo iš viso 23,16 ha šaltalankių sodinukų, dėl to nagrinėjamu atveju pareiškėjo netinkamai deklaruotas šaltalankių sodinukų plotas sudaro 21,33 proc. Todėl teismas konstatavo, kad šiuo aspektu NMA pagrįstai vadovavosi EKO taisyklių (įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2017 m. liepos 13 d.) 52 punktu, pagal kurį atitinkama paramos dalis dėl deklaruoto per didelio pasodintų šaltalankių ploto pareiškėjui buvo neskirta.

7. Teismas pažymėjo, kad NMA pareiškėjui poveikio priemonę taip pat taikė dėl to, jog pareiškėjo deklaruotuose šaltalankių sodinukų laukuose nebuvo derliaus. Byloje pateiktas VšĮ „Ekoagros“ 2017 m. rugsėjo 5 d. ekologinės gamybos tikrinimo protokolas Nr. PAG-K-17-02145, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo ūkis buvo įvertintas pagal EKO taisykles, o, vadovaujantis EKO taisyklių 54.5 punktu (įsakymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. kovo 30 d. iki 2017 m. liepos 13 d.), paramos neskyrimas taikomas, kai konkrečiame KŽS lauke nustatomas derliaus nebuvimas. Iš sertifikavimo įstaigos VšĮ „Ekoagros“ 2017 m. rugsėjo 5 d. ekologinės gamybos tikrinimo protokolo Nr. PAG-K-17-02145 2.5 punkte pateiktos lentelės matyti, kad konkrečiuose nurodytuose KŽS (laukuose) šaltalankiai nedera.

8. Teismas pabrėžė, kad pagal EKO taisyklių redakcijos, galiojusios Paraiškos pateikimo metu, nuostatas ekstremalios situacijos kriterijus nėra nurodytas kaip pagrindas spręsti dėl paramos skyrimo ar neskyrimo, kai nustatomas derliaus nebuvimo faktas. Tačiau nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d. EKO taisyklių redakcijos 54.5 punkte toks kriterijus įtvirtintas, t. y. pagal minėtą nuostatą neužauginus derliaus dėl ekstremalios situacijos poveikio priemonė mažinama arba netaikoma. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjo padėtį lengvinantis (poveikio priemonės dydį švelninantis ar iš viso ją naikinantis) teisinis reglamentavimas yra nustatytas po Paraiškos pateikimo įsigaliojusios EKO taisyklių redakcijos 54.5 punkte. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 781 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 781) nutarė paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje. Vadovaujantis nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d. įsigaliojusios EKO taisyklių redakcijos 54.5 punkto nuostata, ši aplinkybė yra reikšminga sprendžiant klausimą dėl poveikio priemonės taikymo, nustačius derliaus nebuvimą. Nors VšĮ „Ekoagros“ 2017 m. rugsėjo 5 d. ekologinės gamybos tikrinimo protokole Nr. PAG-K-17-02145 nėra nurodyta, dėl kokių priežasčių nurodytuose KŽS nebuvo derliaus, tačiau, įvertinęs aplinkybes dėl Nutarimu Nr. 781 paskelbtos ekstremaliosios situacijos visoje Lietuvos valstybės teritorijoje, teismas darė išvadą, kad ši aplinkybė nagrinėjamu atveju yra pagrindas netaikyti poveikio priemonės už tai, kad atitinkamuose KŽS laukuose nebuvo derliaus.

9. Teismas nurodė, kad NMA KŽS (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2 neteisingai deklaruotą 0,43 ha dydžio plotą nustatė dėl to, jog jis buvo nenušienautas. Ataskaitoje nurodyta, kad KŽS (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2 pieva nebuvo nušienauta. NMA patikrinimą vietoje atliko 2017 m. rugsėjo 20 d. Įvertinus aplinkybes, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė Nutarimu Nr. 781 nutarė paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje dėl ekstremaliai padidėjusio kritulių kiekio, yra pagrindas vertinti, kad, pareiškėjui nušienavus pievas iki 2017 m. rugpjūčio 1 d., 2017 m. rugsėjo 20 d., kai NMA atliko patikrinimą, pieva galėjo būti ataugusi. Šios aplinkybės nepaneigia Ataskaitos duomenys, iš kurių matyti, kad patikros metu KŽS (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2 pieva nebuvo nušienauta iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. (Taisyklių 8.1 p.). Teismas, įvertinęs Ataskaitoje pateiktas fotonuotraukas bei ginčo atveju susiklosčiusią faktinę situaciją, konstatavo, kad šiuo aspektu pažeidimas nustatytas nepagrįstai.

10. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, pripažino, kad yra pagrindas panaikinti NMA Sprendimo dalį, kuria pareiškėjui neskirta parama dėl pažeidimo, susijusio su derliaus nebuvimu KŽS (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, KŽS (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 3, KŽS (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2, KŽS (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 4, KŽS (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 3, ir KŽS (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2, taip pat Sprendimo dalį, kuria pareiškėjui neskirta parama dėl neteisingo deklaravimo KŽS (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2 dėl nenušienautos pievos. Teismas pažymėjo, kad iš Sprendimo turinio negali vienareikšmiškai nustatyti, kokio dydžio poveikio priemonė pareiškėjui taikyta dėl nustatytų pažeidimų, kurie vertintini kaip nepagrįstai nustatyti. Todėl teismas įpareigojo NMA iš naujo spręsti dėl pareiškėjui taikomos poveikio priemonės dydžio, atsižvelgiant į panaikintą Sprendimo dalį.

11. Teismas taip pat iš dalies tenkino pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteisė pareiškėjui 605 Eur išlaidoms už advokato paslaugas ir 11,50 Eur išlaidoms už sumokėtą žyminį mokestį atlyginti.

III. 12. Atsakovas NMA padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

13. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

13.1. Nesuprantamas teismo motyvas dėl nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d. įsigaliojusio EKO taisyklių 54.5 punkto taikymo. NMA, vadovaudamasi lygiateisiškumo principu, kaip ir visiems pareiškėjams, priimdama Sprendimą, vadovavosi 2017 m. Paraiškos pateikimo metu galiojusiomis taisyklių redakcijomis. Vėlesnės redakcijos EKO taisyklių taikymas administruojant 2017 m. Paraišką būtų neteisingas kitų pareiškėjų atžvilgiu. Nei Paraiškos pateikimo metu, nei Sprendimo priėmimo metu aktuali EKO taisyklių redakcija, kuria NMA turėjo vadovautis, dar nebuvo priimta ir įsigaliojusi. Atsižvelgiant į lex retro non agit (lot. įstatymas negalioja atgal) principą, NMA priimdama Sprendimą negalėjo vadovautis dar negaliojusia EKO taisyklių redakcija.

13.2. Nepagrįsta ir teismo išvada, kad NMA nepagrįstai nustatė pažeidimą dėl KŽS (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 2 pievos nenušienavimo. NMA yra įstaiga, kuri prižiūri, kaip paramos gavėjai laikosi įsipareigojimų, prisiimtų teikiant paraiškas. Šiuo atveju atliekant patikrą nustatyta, kad pieva, kaip nurodyta Taisyklių 8.1 punkte, iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. nušienauta nebuvo. Tai patvirtina ir NMA bylai pateiktos minėto lauko nuotraukos. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad pieva buvo šienauta iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. Kadangi KŽS (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 2, kuriame deklaruotas 1,03 ha (ŠAU) šaltalankių uogynų plotas, išmatuotas 0,43 ha (GPŽ) pievų plotas buvo nešienautas, nenuganytas, darytina išvada, kad 0,43 ha lauko dalyje nebuvo laikomasi Taisyklių 8.1 punkte nustatyto įsipareigojimo nušienauti pievas iki einamųjų metų rugpjūčio 1 dienos, todėl tai yra neteisingas deklaravimas.

13.3. NMA Sprendimas visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, o skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes bei netinkamai aiškino ir taikė teisės normas.

13.4. Pareiškėjo nurodytos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos, todėl jų atlyginimas visa apimtimi būtų nesąžiningas NMA atžvilgiu. Skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo priteisimo turėtų būti panaikinta.

14. Pareiškėjas atsiliepimu prašo atsakovo NMA apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15. Pareiškėjas nurodo, kad NMA apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. NMA apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NMA Sprendimo, kuriuo sumažinta pareiškėjui išmokėtina parama (neskirta dalis paramos) pagal Paraišką, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino NMA Sprendimo dalį, kuria nuspręsta neskirti pareiškėjui paramos dėl derliaus nebuvimo KŽS (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, KŽS (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 3, KŽS (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2, KŽS (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 4, KŽS (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 3 ir KŽS (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2 (toliau – ir pirmoji skundžiama teismo sprendimo dalis), ir dalį, kuria nuspręsta neskirti pareiškėjui paramos dėl KŽS (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2 nenušienautos (nenuganytos) pievos (toliau – ir antroji skundžiama teismo sprendimo dalis) bei įpareigojo NMA iš naujo spręsti dėl pareiškėjui taikomos poveikio priemonės dydžio, atsižvelgiant į panaikintas NMA Sprendimo dalis. Teismas taip pat iš dalies tenkino pareiškėjo prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas – priteisė pareiškėjui iš atsakovo NMA 616,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Nors atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti visą skundžiamą teismo sprendimą, tačiau, įvertinus apeliacinio skundo turinį, darytina išvada, kad NMA kvestionuoja tik teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies (toliau – ir skundžiama teismo sprendimo dalis), ir dalį, kuria pareiškėjo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas tenkintas iš dalies.

18. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.), t. y. tikrindamas tik atsakovo kvestionuojamą teismo sprendimo dalį.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmąją skundžiamą teismo sprendimo dalį, pažymi, kad ginčijamo NMA Sprendimo priėmimo metu nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d. įsigaliojusi EKO taisyklių 54.5 punkto redakcija nebuvo priimta ir negaliojo. Taigi NMA, priimdama Sprendimą 2018 m. gegužės 25 d., negalėjo vadovautis nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d. įsigaliojusia EKO taisyklių 54.5 punkto redakcija, kurią priimdamas skundžiamą sprendimą taikė teismas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismas, tikrindamas ginčijamo administracinio teisės akto teisėtumą ir pagrįstumą, įprastai vadovaujasi tokio akto priėmimo metu (ar iki tokio akto priėmimo) galiojusiomis teisės aktų normomis, nes vadovavimasis teisės aktų normomis, įsigaliojusiomis po tikrinamo administracinio teisės akto priėmimo, būtų nesuderinamas su lex retro non agit (lot. įstatymas negalioja atgal) principu (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-2-556/2020).

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju teismas neturėjo jokio pagrįsto pagrindo nukrypti nuo minėtos lex retro non agit principu pagrįstos taisyklės ir taikyti nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d. įsigaliojusią EKO taisyklių 54.5 punkto redakciją, kuri, kaip minėta, tikrinamo ginčijamo NMA Sprendimo priėmimo metu nebuvo priimta ir negaliojo. Priešingu atveju iš NMA būtų reikalaujama tiek faktiškai, tiek teisiškai neįmanomo dalyko, t. y. Sprendimo priėmimo metu vadovautis nepriimta ir neįsigaliojusia teisės akto nuostata, o tai šiuo atveju būtų nesuderinama nei su bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nei su impossibilium nulla obligatio est principu (lot. niekas neįpareigojamas daryti to, kas neįmanoma) ar teisinio tikrumo principu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teismas neturėjo pagrindo taikyti EKO taisyklių 54.5 punkto redakciją, įsigaliojusią nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d. Tuo pagrindu pripažintina, kad skundžiama pirmoji teismo sprendimo dalis negali būti vertinama kaip tinkamai motyvuota, t. y. padaryta išvada dėl NMA Sprendimo dalies, kuria pareiškėjui sumažinta parama už derliaus nebuvimą atitinkamose KŽS, negali būti vertinama kaip pagrįsta, nes teismas tokią išvadą grindė nepagrįstai vadovaudamasis tik nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d. įsigaliojusia EKO taisyklių 54.5 punkto redakcija, kuri, kaip konstatuota, šiuo atveju netaikytina.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama antrąją skundžiamą teismo sprendimo dalį, pažymi, kad teismo padaryta išvada, jog pareiškėjui nušienavus pievas iki 2017 m. rugpjūčio 1 d., 2017 m. rugsėjo 20 d., kai buvo atliktas patikrinimas, KŽS (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2 esanti pieva galėjo būti ataugusi, nėra pakankamai motyvuota, kad galėtų būti vertinama kaip pagrįsta. Teismas, darydamas minėtą išvadą, turėjo išsamiau pagrįsti, kodėl vertina, kad Ataskaita, kurioje nurodyta, kad patikros metu KŽS (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2 esanti pieva nebuvo nušienauta iki 2017 m. rugpjūčio 1 d., nepatvirtina, jog pareiškėjas tinkamai neįvykdė Taisyklių 8.1 punkte nustatytos pareigos nupjauti (nuganyti) žolę pievoje iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. Teismo sprendime nurodytos fotonuotraukos taip pat turėjo būti išsamiau aptartos ir įvertintos, tačiau tai nepadaryta. Todėl konstatuotina, kad skundžiama antroji teismo sprendimo dalis taip pat negali būti vertinama kaip tinkamai motyvuota.

22. Atsižvelgiant į šios nutarties 19–21 punktuose išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama teismo sprendimo dalimi netinkamai išnagrinėjo atitinkamą bylos dalį, t. y. padarė materialiosios teisės pažeidimą nepragrįstai taikydamas šiuo atveju netaikytiną teisės akto nuostatą, netaikė ginčui aktualių teisės aktų nuostatų, tinkamai neįvertino visų atitinkamos bylos daliai reikšmingų aplinkybių (duomenų), aiškiai nemotyvavo skundžiamos teismo sprendimo dalies, tokiu būdu pažeisdamas ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies, 87 straipsnio 4 dalies nuostatas. Todėl skundžiama teismo sprendimo dalis negali būti pripažįstama teisėta ir pagrįsta (ABTĮ 86 str. 1 d.).

23. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti skundžiamą teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, neteisėta ir nepagrįsta, šią teismo sprendimo dalį panaikinti ir perduoti atitinkamą bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Panaikinus skundžiamą teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjo skundas ir perdavus atitinkamą bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, naikintina ir teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas tenkintas iš dalies.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 30 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjo E. I. skundas ir iš dalies tenkintas jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė