2024-07-30 Nr. BB-3918-1-01-1-27935-2019-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2838/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27935-2019-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, Daivos Pranytės-Zalieckienės rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo E. O. gynėjo advokato Ramūno Mikulsko kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 25 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistojo gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 25 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, pripažindami E. O. kaltu dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, nepagrįstai nenustatė prieš jį vykdytos provokacijos fakto, dėl to padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 159 straipsnio 3 dalies nuostatos pažeidimą, vykdytos provokacijos metu gautus duomenis pripažino įrodymais, taip pažeisdami BPK įtvirtintas įrodinėjimo taisykles. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nenurodė motyvų, dėl kurių atmetė E. O. teisinančius įrodymus, jų išsamiai nevertino kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų nuostatos.

Kasatoriaus teigimu, teismai tinkamai neįvertino A. G. parodymų, jog E. O. neužsiimdavo narkotikų prekyba, apie narkotikus nenusimanė, jų realizacijoje nedalyvavo. Faktinės bylos aplinkybės objektyviai patvirtina, jog savo iniciatyva E. O. jokių neteisėtų veiksmų neatliko, nerodė iniciatyvos, vengė kištis į aktyviai A. G. planuojamas vykdyti nusikalstamas veikas dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, platinimo. Teismo posėdžio metu buvo išklausyti garso įrašai, kuriuose girdimas nuolatinis A. G. provokavimas, rodoma iniciatyva, kalbos išimtinai kreipiamos tik dėl nusikalstamų veikų darymo, ką griežtai draudžia įstatymas. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė jokių argumentų bei motyvų, kurių pagrindu buvo atmesti šie faktiniai bylos duomenys. Byloje patikimai nenustatytas E. O. tikslas parduoti ar kitaip platinti, pasikėsinti platinti narkotines ir psichotropines medžiagas. Apeliacinės instancijos teismas nesiėmė visų būtinų priemonių pašalinti abejones, nenurodė išsamių motyvų, kodėl nesirėmė tam tikrais įrodymais, nuosprendį grindė įstatymo reikalavimus neatitinkančiais duomenimis ir prielaidomis, neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus dėl nuteistąjį teisinančių įrodymų vertinimo. Tinkamai ištyrus bylos aplinkybių visumą tampa akivaizdu, jog A. G. elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje įtvirtintos provokacijos sąvoką. BPK reikalavimų neatitinkantis įrodymą vertinimas lėmė provokacijos fakto nekonstatavimą teismų procesiniuose sprendimuose, dėl to buvo šiurkščiai pažeista BPK 159 straipsnio 3 dalies nuostata, o E. O. nuteistas remiantis įrodymais, kurie buvo gauti pažeidžiant BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą įrodymų teisėtumo reikalavimą.

Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismai nenustatė ir nepagrindė BK 226 straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos sudėties požymio, t. y. kaltės, neatskleidė tiesioginės tyčios turinio. Išvadas dėl E. O. kaltės teismai padarė nesant jokių tiesioginių jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, ją tiesiog preziumavo.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai bei teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nuteistojo E. O. gynėjo pateiktame kasaciniame skunde teigiama, kad teismai pažeidė BPK nuostatas, reglamentuojančias duomenų pripažinimą įrodymais, įrodymų vertinimą, taip pat nustatančias reikalavimus teismų priimamų sprendimų turiniui. Pažymėtina, kad BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais. Tačiau tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių (tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas). Kasacinės instancijos teismas gali tik tikrinti, ar žemesnės instancijos teismas įrodymus vertino laikydamasis įstatymo nustatytų nuostatų. Kasaciniame skunde tokiu atveju turi būti pateikiama teisinių argumentų, sudarančių pagrindą manyti, kad įrodymai buvo tiriami ir vertinami, nuosprendis (nutartis) surašyti pažeidžiant atitinkamas BPK nuostatas bei kasacinės instancijos teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus. Pažymėtina, kad pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, tokiais argumentais nelaikytini kasatorių teiginiai, kuriais ginčijamas teismų atlikto įrodymų vertinimo turinys, teismų išvados dėl nustatytų faktinių aplinkybių.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, 159 straipsnio 3 dalies nuostatas. Esminis argumentas, kuriuo grindžiamas šių pažeidimų buvimas, yra tai, kad, pasak kasatoriaus, E. O. buvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas. Šis klausimas buvo nagrinėjamas abiejų instancijų teismuose ir priimtuose nuosprendžiuose konstatuota, kad nėra pagrindo pripažinti, jog E. O. buvo išprovokuotas. Kasatorius su tokiomis teismų išvadomis nesutinka, teigdamas, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, išvadas dėl E. O. kaltės grindė prielaidomis, įrodymais pripažino neteisėtai gautus duomenis, nemotyvuotai atmetė teisinančius įrodymus. Taigi, kasatorius iš esmės prašo kasacinės instancijos teismo iš naujo vertinti byloje esančių įrodymų (A. G. parodymų, garso įrašų) turinį, pasirenkant gynybos poziciją atitinkančią jų interpretaciją. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtose nutartyse ne kartą nurodyta, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Kasaciniame skunde taip pat nesutinkama su E. O. nuteisimu pagal BK 226 straipsnio 1 dalį. Kasatorius teigia, kad teismai neatskleidė E. O. kaltės turinio, nepagrindė jo tiesioginės tyčios darant šią nusikalstamą veiką. Šiuos savo teiginius nuteistojo gynėjas grindžia teisės aktų nuostatų bei teismų praktikos citatomis, nepateikdamas argumentų, siejančių šias nuostatas su konkrečiomis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, teismų sprendimų turiniu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti ankstesnį nuteistojo E. O. gynėjo kasacinį skundą, kolegijai konstatavus, kad kasaciniame skunde nepateikta argumentų, pagrindžiančių BPK 369 straipsnyje įtvirtintų bylos apskundimo ir nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, o skundas grindžiamas kasatoriaus nesutikimu su teismų atliktų įrodymų vertinimu. Iš naujai pateikto kasacinio skundo turinio matyti, kad jame išdėstyti argumentai iš esmės tapatūs ankstesniajam – kasatorius, nors ir pateikia nuorodų į, jo manymu, byloje pažeistas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, remiasi teismų praktikoje pateiktais šių nuostatų išaiškinimais, tačiau nurodytų pažeidimų buvimas grindžiamas tik kitokiu, nei teismų atliktas, įrodymų vertinimu, netinkamą įstatymų taikymą grindžiant įrodymų turinio analize. Taigi, darytina išvada, kad naujų argumentų, pagrindžiančių bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą, kasatorius nepateikė.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, R. Mikulsko pateiktame kasaciniame skunde nesuformuluoti nauji teisiniai argumentai, kurie sudarytų pagrindą teisės taikymo aspektu nagrinėti šią bylą kasacine tvarka dėl esminių BPK pažeidimų ir (ar) netinkamo baudžiamojo įstatymo normų pritaikymo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl to kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai)

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo E. O. gynėjo advokato Ramūno Mikulsko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Daiva Pranytė-Zalieckienė