2025-10-15 Nr. AB-16612-3-62-3-02492-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-391-463/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02492-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.3; 16.2.1; 16.2.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 15d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „G. Č. Investicijos“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – G. Č., L. D., uždaroji akcinė bendrovė Rescada) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „G. Č. Investicijos“ (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – atsakovas, Administracija) 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. (33.200 Mr) R-2170 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliojo plano koregavimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją organizuoti ir priimti įsakymą dėl Kauno miesto valdybos 2000 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 790 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano” patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliojo plano koregavimo organizavimo, su tikslu prijungti įsiterpusią valstybinę žemę, pagal pareiškėjo pateiktą pasiūlymų schemą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Pareiškėjas ir tretieji suinteresuotieji asmenys UAB „Rescada“, L. D. bei G. Č. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 0,1276 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), administracinį pastatą su sporto klubo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kitus statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius Kauno m. (duomenys neskelbtini).

2.2. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 10 d. Administracijai pateikė prašymą dėl žemės sklypo detaliojo plano koregavimo, kurio tikslas – prisijungti laisvą įsiterpusią valstybinę žemę. Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2021 m. birželio 15 d. raštu Nr. 70-2-1953 informavo pareiškėją, kad negali parengti Administracijos direktoriaus įsakymo projekto dėl Kauno miesto valdybos 2000 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 790 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano” patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliojo plano koregavimo, nes miesto bendrajame plane prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, pageidaujamas prijungti apie 135 kv. m valstybinės žemės plotas yra rodomas kaip esamos infrastruktūros teritorijos (zona, skirta susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų aptarnavimo objektams) ir yra numatytas A. Mackevičiaus gatvės plėtrai. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – panaikino Administracijos 2021 m. birželio 15 d. raštu Nr. 70-2-1953 įformintą sprendimą ir įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją iš pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. birželio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-311-822/2023 Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą.

2.3. Atsakovas delsė vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Pareiškėjas 2023 m. liepos 25 d. Administracijai pateikė prašymą iš naujo išnagrinėti ir priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2021 m. gegužės 10 d. prašymo. Administracija 2023 m. rugpjūčio 11 d. Sprendimu informavo pareiškėją, kad pagal pareiškėjo pateiktą pasiūlymų schemą, nėra galimybės priimti direktoriaus įsakymo dėl Kauno miesto valdybos 2000 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 790 patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliojo plano koregavimo.

2.4. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, ignoravo ankstesniais teismo sprendimais nustatytus prejudicinius faktus. Sprendimu Regionų apygardos administracinio teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-311-822/2023 konstatavo, kad: 1) Bendrojo plano koregavimo sprendiniuose nerasta informacijos apie planuojamą A. Mackevičiaus gatvės plėtrą; 2) pareiškėjo siekiamas prisijungti valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sampratą – norimas prisijungti plotas yra 135 kv. m ir yra įsiterpęs tarp privataus žemės sklypo ir kelio (gatvės), įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta ir šlaitas, toje vietoje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo; 3) pareiškėjas siekia prisijungti žemės sklypo dalį iki raudonųjų gatvės linijų ir į esamą gatvės teritoriją nepretenduoja; 4) prašomoje prisijungti žemės dalyje, pagal atsakovo išduotą 2002 m. balandžio 10 d. Statybos leidimą Nr. 175 pareiškėjo lėšomis su atsakovo sutikimu yra įrengti laiptai ir atraminės sienelės, naudojami pagrindiniam pastatui aptarnauti; 5) pareiškėjui su bendraturčiais priklausančio žemės sklypo Kauno m. (duomenys neskelbtini) paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, o teisės aktuose nėra numatyto draudimo, jog esant būtinybei dalis žemės sklypo negalėtų būti susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, neatliko jokio naujo tyrimo ir nenurodė jokių naujų argumentų, o tik pakartojo tą patį, ką jau buvo išdėstęs 2022 m. vasario 4 d. apeliaciniame skunde.

2.5. Galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose A. Mackevičiaus gatvės plėtra nėra numatyta. Atsakovas nepagrįstai ir klaidinančiai nurodė, kad vertinant A. Mackevičiaus gatvės plėtrą reikia vadovautis papildomo brėžinio „Rezervuojamos teritorijos 1:25 000“ sprendiniais. Brėžinyje nurodyta, kad planuojamos gatvių ašys yra žymimos punktyrine linija, o tokio žymėjimo ginčijamoje teritorijoje nėra. Prie Bendrojo plano kartu buvo patvirtinti ir „Susiekimo infrastruktūra 1:25 000“ bei „Susisiekimo tinklo plėtra 1:50 000“ papildomi brėžiniai. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-196 patvirtinto Kauno miesto savivaldybės teritorijos Bendrojo plano korektūros Susisiekimo infrastruktūros schemoje nėra numatyta jokių planuojamų gatvės plėtros darbų. Papildomas brėžinys „Susisiekimo tinklo plėtra 1:50000“ yra parengtas didžiausiu masteliu, brėžinys skirtas detalizuoti būtent infrastruktūros sprendinius, todėl būtent juo, o ne Rezervuojamų teritorijų brėžiniu reikia vadovautis, vertinant kompleksiškai Bendrojo plano sprendinius, susijusius su gatvėmis ir jų plėtra.

2.6. Pareiškėjo tikslas yra prisijungti tik tą žemės sklypo dalį, kuri yra šiai dienai naudojama pastatytam statiniui eksploatuoti ir tik iki gatvės ribos. Pareiškėjas nurodė Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai", patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. Dl-533, 6.10 punktą.

2.7. Ankstesniuose teismų sprendimuose konstatuota, kad Nekilnojamojo turto registre registruotų statinių šiame žemės plote nėra, todėl gali būti laikoma, kad žemės sklypas yra laisvas. Neregistruoti pagalbiniai inžineriniai statiniai yra priklausiniai prie pastato, kuris yra žemės sklype, prie kurio norima prijungti įsiterpusį žemės sklypo plotą ir jie sukurti pareiškėjo lėšomis su atsakovo sutikimu pagal atsakovo išduotą 2002 m. balandžio 10 d. Statybos leidimą Nr. 175. Šiuo turtu atsakovas nesirūpina ir jo netvarko. Pareiškėjas prašė atsakovo sutvarkyti pastato prieigas, tačiau atsakovas 2021 m. rugsėjo 20 d. raštu informavo, kad neplanuoja šių prieigų tvarkyti, tam lėšos nenumatytos.

2.8. Atsakovas nepagrindė, kad tarp privačių žemės sklypų įsiterpęs valstybinės žemės plotas gali būti suformuotas kaip savarankiškas žemės sklypas ir racionaliai naudojamas. Būtent tai yra esminis kriterijus, vertinant įsitepusios laisvos valstybinės žemės sąvoką. Atsakovas niekada neginčijo šių inžinerinių statinių teisėtumo, jie tenkina visuomeninį interesą, nes yra skirti patekti į administracinį pastatą, kuriame ūkinę komercinę veiklą vykdo įmonės.

2.9. Pareiškėjas nurodė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalį ir paaiškino, kad pareiškėjo inicijuojamas Detaliojo plano koregavimas neprieštarauja galiojantiems Bendrojo plano ar kitų specialiųjų planų sprendiniams, todėl turi būti organizuojamas.

2.10. Atsakovas skundžiamą Sprendimą priėmė, praleidęs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyto 20 darbo dienų termino. Po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. nutarties paskelbimo pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl teismo įpareigojimo vykdymo, atsakovas vėlavo išnagrinėti pareiškėjo prašymą daugiau kaip 2 mėnesius.

2.11. Atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, viršijo savo įgaliojimus, nesivadovavo privalomais galiojančiais teisės aktais ir patvirtintu galiojančiu Bendruoju planu. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, apie pradėtą kokią nors procedūrą dėl A. Mackevičiaus gatvės plėtros, o Bendrojo plano koregavimo sprendiniuose iki šio momento nėra informacijos apie planuojamą A. Mackevičiaus gatvės plėtrą.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir nurodė šiuos argumentus:

3.1. Atsakovas vadovavosi Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi ir 28 straipsnio 2 dalimi, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 „Dėl Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 325 punktu.

3.2. Ginčijamas Sprendimas motyvuotas tuo, kad pareiškėjo pateiktas pasiūlymas prieštarauja miesto bendrojo plano sprendiniams, kadangi miesto bendrajame plane prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, pageidaujamas prijungti apie 135 kv. m valstybinės žemės plotas yra rodomas kaip esamos infrastruktūros teritorijos (zona, skirta susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų aptarnavimo objektams) ir numatyta racionaliai panaudoti A. Mackevičiaus gatvės išplėtimui.

3.3. Pagal šiuo metu galiojančio teritorijų planavimo dokumento – Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“, pakoreguoto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-196 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano korektūros patvirtinimo“ (toliau – ir Bendrasis planas) sprendinius, prašomas prijungti valstybinės žemės plotas patenka į inžinerinės infrastruktūros koridorių zoną, t. y. neužstatytą zoną, kuria išskiriami svarbiausių gatvių ir kelių, geležinkelio kelių ir magistralinių inžinerinių tinklų koridoriai ir vandenvietės, ir kuri pažymėta kaip rezervuojama valstybės poreikiams inžinerinės infrastruktūros teritorija. Remiantis Bendrojo plano pagrindinio brėžinio duomenimis, nagrinėjamoje teritorijoje A. Mackevičiaus gatvė pažymėta pilka spalva. Šia spalva Bendrajame plane žymima inžinerinės infrastruktūros funkcinė zona, skirta susisiekimo komunikacijoms ir inžinerinių tinklų aptarnavimo objektams.

3.4. Pagal pareiškėjo pateiktą pasiūlymų schemą, siekiamam prisijungti valstybinės žemės plotui būtų nustatomas žemės naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Remiantis Bendrojo plano pagrindinio (reglamentų) brėžinio lentelės duomenimis, inžinerinės infrastruktūros zonoje žemės naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos galimas tik atsižvelgiant į kelių plėtros perspektyvą.

3.5. Bendrojo plano sprendinių reikalavimai turi būti vertinami ir taikomi sistemiškai, o galimos žemės paskirtys ir naudojimo būdai pagal funkcines zonas gali būti nustatomi atsižvelgiant į šioje lentelėje nurodytas pastabas. Taigi, nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl ginčijamos komercinės paskirties objektų teritorijos, kartu privaloma įvertinti ir gatvių plėtros perspektyvas.

3.6. Atsakovas nurodė Taisyklių 73.1 ir 73.2 papunkčius, Bendrojo plano aiškinamojo rašto 33 punktą. Remiantis papildomo brėžinio duomenimis, A. Mackevičiaus gatvė, Kaune yra pažymėta šviesiai pilka spalva, kas reiškia, jog A. Mackevičiaus gatvė patenka į inžinerinės infrastruktūros plėtrai skirtą teritoriją ir pažymėta kaip valstybės poreikiams rezervuojama infrastruktūros teritorija, t. y. šiai teritorijai nustatytas ir aiškiai apibrėžtas visuomenės poreikis.

3.7. Jau nuo 2021 m. atsakovas pradėjo parengiamuosius susisiekimo infrastruktūros specialiojo plano rengimo darbus, inicijuotas Kauno miesto savivaldybės teritorijos skaitmeninio žemėlapio ir informacinės sistemos (GIS) kūrimas.

3.8. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2022 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. T-284 „Dėl Kauno miesto susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo specialiojo plano rengimo“ Kauno miesto savivaldybės taryba nusprendė rengti Kauno miesto susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo specialųjį planą, kurio tikslas – konkretizuoti ir detalizuoti Kauno miesto bendrojo plano sprendinius, užtikrinti darnią susisiekimo komunikacijų infrastruktūros teritorijų plėtrą, nustatyti plėtros kryptis ir jungtis su gretimybėmis bei numatyti plėtrai reikiamas teritorijas, sudaryti sąlygas privačioms investicijoms, kuriančioms susisiekimo komunikacijų inžinerinę infrastruktūrą. 2022 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. A-2942 „Dėl Kauno miesto susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo specialiojo plano rengimo“ pradėtas organizuoti Kauno miesto susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo specialiojo plano rengimo procesas (Teritorijų planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (TPDRIS) www.tpdris.lt Nr. S-RJ-19-22-1105), kurio tikslai – konkretizuoti ir detalizuoti Kauno miesto bendrojo plano sprendinius, užtikrinti darnią susisiekimo komunikacijų infrastruktūros teritorijų plėtrą, nustatyti plėtros kryptis ir jungtis su gretimybėmis; numatyti plėtrai reikiamas teritorijas, sudaryti sąlygas privačioms investicijoms, kuriančioms susisiekimo komunikacijų inžinerinę infrastruktūrą. Šiuo metu yra rengiamas Kauno miesto susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo specialiojo plano sprendinys.

3.9. Realūs A. Mackevičiaus gatvės plėtros darbai galės būti vykdomi tik parengus būtinus teritorijų planavimo dokumentus, pradedant nuo nurodyto specialiojo plano. Teritorijų planavimas yra pastoviai vykstantis procesas, todėl ta aplinkybė, kad šiuo metu nėra galiojančio teritorijų planavimo dokumento, numatančio infrastruktūros įrengimą ar plėtrą ginčo sklype, nesudaro pagrindo teigti, kad tokia infrastruktūra nebus suplanuota, rengiant naujus teritorijų planavimo dokumentus. Gatvės plėtros perspektyva numatyta Bendrojo plano sprendiniais ir tai yra pakankamas teisinis pagrindas daryti išvadą, kad sistemiškai taikant bendrojo plano reikalavimus, galimybė pareiškėjui prisijungti valstybinę žemę ir ginčo teritorijoje nustatyti žemės naudojimo būdą – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos prieštarauja Bendrajam planui, nes A. Mackevičiaus gatvė yra rezervuota visuomenės poreikiams.

3.10. Pareiškėjo pateiktoje pasiūlymų schemoje nurodytas siekiamas prisijungti valstybinės žemės plotas negali būti pripažįstamas kaip laisvas, kadangi jame yra inžineriniai statiniai – laipteliai, atraminė sienelė, o užstatyti žemės plotai nelaikytini laisvais. Atsižvelgus į tai, kad valstybinėje žemėje yra statinių, šis žemės plotas neatitinka teisės aktuose įtvirtinto kriterijaus, pagal kurį įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu, be kita ko, gali būti pripažįstamas tik laisvas (neužstatytas) žemės plotas.

3.11. Pagal pareiškėjo pateiktą 2002 m. balandžio 10 d. Statybos leidimą Nr. 175, pareiškėjui suteikta teisė statyti parduotuvę su administracinėmis patalpomis ir kavinę, leista savo lėšomis įrengti automobilių stovėjimo vietas ir šaligatvius prie sklypo ribos, tačiau leidimas statyti skunde nurodytus statinius (laiptus ir atraminę sienelę) išduotas nebuvo, šie inžineriniai statiniai atsakovui neperduoti, nesudaryta susisiekimo komunikacijų sutartis, jie neregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Dėl šių aplinkybių gatvės plėtra ginčo teritorijoje nesudarytų teisinių ar praktinių kliūčių planuojamam A. Mackevičiaus gatvės išplėtimui įgyvendinti. Tai, kad pagalbiniai inžineriniai statiniai tenkina visuomenės interesą tik patvirtina, kad ginčo teritorija reikalinga miestiečių poreikiams.

3.12. Kadangi pasiūlymų schemoje nurodyta valstybinė žemė pagal galiojančius Bendrojo plano sprendinius yra numatyta miesto reikmėms, t. y. numatyta racionaliai panaudoti A. Mackevičiaus gatvės išplėtimui, todėl nagrinėjama teritorija šiuo aspektu taip pat neatitinka įsiterpusio žemės sklypo kriterijaus, kad šiame žemės plote negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, nes laisvos valstybinės žemės racionalaus panaudojimo galimybė yra būtinas kriterijus, vertinant žemės sklypo atitikimą įsiterpusio žemės sklypo statusui.

3.13. Nors A. Mackevičiaus gatvės plėtra pagal Bendrąjį planą nėra numatyta kaip 2013–2023 m. prioritetas, tai savaime nesudaro prielaidų teigti, kad plėtra negalima ateityje. Pagal Bendrojo plano aiškinamojo rašto 33 punktą, valstybės ir savivaldybės poreikiams naudojamos teritorijos yra miesto gatvės, rekreaciniai atskirieji želdynai, kapinės, miesto miškai, visuomeninės teritorijos, krašto apsaugai naudojamos teritorijos, valstybinis vandenų fondas. Valstybės ir savivaldybės poreikiams naudojamos ir rezervuojamos teritorijos parodytos rezervuojamų valstybės poreikiams teritorijų brėžinyje (M 1:25 000).

3.14. Gatvės Bendrojo plano papildomame brėžinyje „Rezervuojamos teritorijos 1:25 000“ yra žymimos tamsiai pilka spalva, o rezervuotos teritorijos – šviesiai pilka.

3.15. Atsakovas, vykdydamas Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimu nustatytą įpareigojimą, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo 2021 m. gegužės 10 d. prašymą ir priėmė 2023 m. rugpjūčio 11 d. Sprendimą, kuriame išsamiai nurodytos pareiškėjo prašymo nagrinėjimo faktinės aplinkybės ir pateikti sprendimo motyvai, teisinis pagrindas. Vien tuo pagrindu, kad jo turinys nėra palankus pareiškėjui, administracinis aktas negali būti panaikintas.

3.16. Tik savivaldybės administracijos direktorius turi diskrecijos teisę priimti sprendimą dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo pradžios ir planavimo tikslų, todėl teismas neturi teisės spręsti klausimų, susijusių su išimtine teritorijų planavimo organizatoriaus kompetencija.

4. Trečiasis suinteresuotasis asmuo L. D. teismo posėdyje sutiko su pareiškėjo skunde nurodytais argumentais ir prašė jį tenkinti. L. D. nurodė, kad žemės plotas, į kurį pretenduoja pareiškėjas, yra siaura juosta šlaite tarp A. Mackevičiaus g. ir pareiškėjo žemės sklypo. Šlaite yra įrengti laiptai ir atraminė sienelė, laiptai skirti patekti į žemės sklype esantį pastatą. Nors 2002 m. balandžio 10 d. leidime nenurodyta, kad leidimas išduotas ir atraminei sienelei bei laiptams, tačiau iš suderinto su atsakovu projekto akivaizdu, kad šie statiniai projekte buvo numatyti, suderinti su atsakovu ir jis niekada dėl jų neprieštaravo ir nereikalavo jų griauti.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino Administracijos 2023 m. rugpjūčio 11 d. raštą ir įpareigojo atsakovą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. gegužės 10 d. prašymą. Teismas pareiškėjui priteisė 921,51 Eur bylinėjimosi išlaidų, laikydamas, kad egzistuoja visos teisės aktuose numatytos sąlygos tai padaryti.

6. Teismas sprendė, kad įrodymai patvirtina, kad tiek žemės sklypo, esančio Kauno m. (duomenys neskelbtini), tiek A. Mackevičiaus gatvės ribos yra aiškios, įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, akivaizdu, kad tarp šių nekilnojamojo turto objektų yra įsiterpęs siauras (ne platesnis nei 5 m) žemės plotas, į kurį ir pretenduoja pareiškėja pagal jos prie prašymo pridėtą pasiūlymo schemą. Teismo vertinimu, įrodymai patvirtina ir tai, kad 2002 m. balandžio 10 d. Kauno miesto savivaldybei suteikus leidimą žemės sklype, esančiame Kauno m. (duomenys neskelbtini), statyti administracinį pastatą, suderintame projekte buvo numatyta ir laiptų ir atraminės sienelės statyba šlaite, esančiame tarp A. Mackevičiaus g. ir (duomenys neskelbtini). Iš pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens L. D. paaiškinimų matyti, kad laiptai ir atraminė sienelė įrengti pareiškėjo lėšomis. Nors atsakovas šios aplinkybės nepripažino, tačiau teismas sprendė, kad byloje esantys įrodymai, sprendžiamo ginčo kontekste, pakankami pripažinti, kad ši aplinkybė įrodyta: atsakovas nurodė, jog neturi duomenų, kad laiptai ir atraminė sienelė įrengti iš savivaldybės lėšų; iš prie statybos leidimo pridėto projekto matyti, kad laiptai ir atraminė sienelė suprojektuoti kaip bendras administracinio pastato kompleksas, kuris buvo finansuojamas ne iš savivaldybės, o iš žemės sklypo savininko lėšų; tai, kad atraminė sienelė ir laiptai įrengti ne iš savivaldybės, o statytojo lėšų, pareiškėjas ne kartą nurodė ir atsakovui teiktose pretenzijose dėl laiptų būklės ir šios aplinkybės atsakovas niekada neginčijo.

7. Teismas išanalizavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus 2021 m. birželio 18 d., 2021 m. liepos 1 d. raštus, 2022 m. gegužės 24 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-284, 2022 m. rugpjūčio 5 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu Nr. A-2942. Teismas nurodė, kad rengimo procesas parengiamajame etape, patikrinus duomenis pagal paieškos kriterijus – rengiamų teritorijų planavimo dokumentų ribos ir sprendiniai – žymų, kad teritorijų planavimo dokumentai būtų rengiami ir ginčo teritorijoje – tarp (duomenys neskelbtini) ir A. Mackevičiaus g., nėra.

8. Kauno miesto savivaldybės teritorijos Bendrojo plano koregavimas (Susisiekimo infrastruktūra M 1:25 000) ir Kauno miesto teritorijos bendrasis planas (Susisiekimo tinklo plėtra M 1:50 000) ginčo kontekste patvirtina, kad A. Mackevičiaus g. pažymėta kaip esanti C2 kategorijos gatvė (žymima švelniai violetine spalva ištisine linija); nė viename iš šių sprendinių ši gatvė nepažymėta kaip planuojama (punktyrine linija) ar rekonstruojama (raudona ištisine linija Susisiekimo tinklo plėtros urbanistinio karkaso brėžinyje). Ši gatvė nenurodyta ir Aiškinamajame rašte įvardijant konkrečius gatvių plėtros planus (Aiškinamojo rašto psl. 105–106, 254 punktas, 19 lentelė). Taigi, Kauno miesto savivaldybės Bendrojo plano duomenys su papildomais urbanistinio karkaso brėžiniais nepatvirtina A. Mackevičiaus g. plėtros.

9. Kauno miesto savivaldybės teritorijos Bendrojo plano koregavimas (Rezervuojamos valstybės poreikiams teritorijos M 1:25 000) patvirtina, kad A. Mackevičiaus g. buvimo vietą (gatvė žymima ryškiai pilka spalva); artinant žemėlapio vaizdą ties A. Mackevičiaus g., galima matyti, kad kairiau ryškiai pilka spalva pažymėtos gatvės ašinės linijos, yra šviesiai pilka spalva pažymėta teritorija. Iš Aiškinamojo rašto (Aiškinamojo rašto psl. 19) matyti, kad šia spalva žymima Inžinerinės infrastruktūros zona. Ši zona skirta susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų aptarnavimo objektams, aplinkos kokybei gerinti reikalingiems objektams, sąvartynams su jų funkcionavimui reikalinga infrastuktūra. Kaip galimos šios žemės paskirtys ir naudojimo būdai: susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos; susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos; komercinės paskirties objektų teritorijos (prie jos nurodoma pastaba: komercinės paskirties objektų teritorijos – tik statyti statinius ir objektus, atsižvelgiant į kelių plėtros perspektyvą ir saugaus eismo reikalavimus). Aiškinamajame rašte, aiškinant brėžinio – Rezervuojamos valstybės poreikiams teritorijos, sprendinius (Aiškinamojo rašto 3.3 dalis, 33 punktas, psl. 25) nurodoma, kad valstybės ir savivaldybės poreikiams naudojamos teritorijos yra miesto gatvės, rekreaciniai atskirieji želdynai, kapinės, miesto miškai, visuomeninės teritorijos, krašto apsaugai naudojamos teritorijos, valstybinis vandenų fondas. Valstybės ir savivaldybės poreikiams naudojamos ir rezervuojamos teritorijos parodytos rezervuojamų valstybės poreikiams teritorijų brėžinyje (M 1:25 000).

10. Ginčo kontekste, šie Bendrojo plano duomenys patvirtina, kad į Rezervuojamos valstybės poreikiams teritorijos sprendinius (Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 11 punktas) patenka valstybės ir savivaldybės poreikiams naudojamos miesto gatvės, tačiau ne šalia jų pilka spalva žymima inžinerinių komunikacijų zona. Taigi, teismas kaip neįrodytus atmetė atsakovo argumentus, kad Bendrojo plano koregavimas (Rezervuojamos valstybės poreikiams teritorijos M 1:25 000) urbanistinio karkaso brėžinyje šalia ryškiai pilka spalva žymimos A. Mackevičiaus gatvės esanti teritorija, pažymėta šviesiai pilka spalva, yra rezervuota valstybės ir savivaldybės poreikiams. Teismas laikė nepagrįstu atsakovo pateiktą plečiamąjį aptartų Bendrojo plano duomenų aiškinimą, kai Bendrajame plane, jo Aiškinamajame rašte aiškiai įvardintas ir grafinėje dalyje pažymėtas savivaldybės poreikiams skirtas teritorijas – miesto gatvės, aiškina ir kaip šalia gatvių pažymėtas inžinerinei infrastruktūrai skirtas zonas.

11. Teismo vertinimu, teismo argumentai ar priimamo sprendimo motyvai, kuriais remiantis spręsta dėl administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo negali būti vertinami kaip prejudiciniai faktai šioje byloje. Teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimu nustatyta tai, kad 2021 m. birželio 15 d. atsakovo priimtas raštas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų reikalavimų. Toks sprendimas 2023 m. birželio 14 d. nutartimi pripažintas teisėtu ir pagrįstu, paliktas galioti ir tik šioje apimtyje šie sprendimai turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamos bylos kontekste.

12. Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 11 straipsnio 5 dalies 4 punktą, 9 straipsnio 7 dalį, 1999 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 692 (toliau – ir Nutarimas) patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Naujų sklypų nuomos ir pardavimo taisyklės) 2.15 papunktį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Teismas pažymėjo, kad 135 kv. m žemės plotas, kurį kaip įsiterpusį žemės sklypą siekia įsigyti pareiškėjas, neviršija 0,04 ha ploto, jį sudaro siaura juosta, kurios plotis neviršija 10 m, nes plačiausioje vietoje jos plotis yra 5 m, siekiamas įsigyti žemės sklypas yra įsiterpęs tarp pareiškėjo žemės sklypo ir A. Mackevičiaus g., taigi, šioje dalyje atitinka Naujų sklypų nuomos ir pardavimo taisyklėse nustatytą įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, šių aplinkybių neginčijo ir atsakovas.

13. Teismas nustatė, kad 135 kv. m žemės plote yra laiptai ir atraminė sienelė, kurie nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, įrengti pagal atsakovo suderintą projektą statytojo (ne atsakovės lėšomis) ir skirti patekti į pareiškėjo žemės sklype esantį administracinį pastatą. Laiptai ir atraminė sienelė įrengti 2004 m. ir atsakovas niekada neginčijo šių statinių teisėtumo, nesiekė jų griauti. Laiptai ir atraminė sienelė įrengti pagal atsakovo patvirtintą projektą, kuriam 2002 m. balandžio 10 d. atsakovas išdavė leidimą ir šie inžineriniai statiniai užtikrina racionalų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimą. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad dėl šiame plote esančių laiptų ir atraminės sienelės, šis žemės plotas negali būti pripažintas ne laisvu.

14. Teismas nurodė, kad 135 kv. m žemės plotas, įsiterpęs tarp pareiškėjo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir A. Mackevičiaus g., miesto Bendrajame plane (Rezervuojamos valstybės poreikiams teritorijos M 1:25 000) pažymėtas šviesiai pilka spalva, nėra teritorija rezervuota savivaldybės poreikiams Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 11 punkto prasme, o patenka į inžinerinių komunikacijų koridorių zoną, skirtą susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų aptarnavimo objektams, kuri, pagal Bendrąjį planą, gali būti ir komercinės paskirties objektų teritorijose, tačiau, šiuo atveju, gali būti skirta tik statyti statinius ir objektus, atsižvelgiant į kelių plėtros perspektyvą ir saugaus eismo reikalavimus. I dalyje aptarti įrodymai dėl infrastruktūros ir gatvės plėtros patvirtina ir tai, kad ginčo teritorijoje nesuplanuoti ir nevykdomi jokie infrastruktūros pokyčiai, atsakovas neturi jokių planų dėl infrastruktūros pokyčių šioje gatvės dalyje. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad yra pagrindo pripažinti, kad 135 kv. m ploto, 5 m pločio žemės plotas yra laisvas ir šia prasme, t. y., kad ši teritorija nėra rezervuota kokiems nors visuomenės ar valstybės projektams ar kitų asmenų interesų tenkinimui.

15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 135 kv. m žemės plotas yra siaura juosta, šlaite, įsiterpusi tarp A. Mackevičiaus g. ir pareiškėjos žemės sklypo, kurioje įrengti laiptai, tenkinantys visuomenės poreikį patekti į pastatą (duomenys neskelbtini), o taip pat atraminė sienelė šlaitui sutvirtinti, tarp gatvės ir atraminės sienelės įrengtos parkavimo vietos. Atsakovas, be neapibrėžtų svarstymų apie hipotetinę galimybę kaip nors panaudoti šią teritoriją, nepateikė jokių argumentų, kurie leistų teismui spręsti apie poreikį ar galimybę panaudoti šią teritoriją kitu racionaliu būdu nei nurodė pareiškėjas. Aptartame kontekste teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodomas 135 kv. m žemės plotas atitinka visus įsiterpusiam laisvam žemės sklypui nustatytus kriterijus, todėl jo reikalavimas dėl šios dalies detaliojo plano koregavimo gali būti tenkinamas ir, priešingai nei nurodė atsakovas, neprieštarauja Bendrojo plano sprendiniams. Atsižvelgus į tai, atsakovo, 2023 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. (33.200 Mr) R-2170 pareiškėjui pateiktas atsisakymas atlikti jo prašomus veiksmus yra nepagrįstas, prieštarauja teisės aktų nuostatoms, todėl jis naikintinas ir atsakovas įpareigotinas priimti teisėtą sprendimą.

16. Skundo reikalavimas, kuriuo prašoma teismą įpareigoti atsakovą organizuoti ir priimti įsakymą dėl detaliojo plano koregavimo nepriskirtinas teismo kompetencijai, nes tai yra viešojo administravimo subjekto prerogatyva.

17. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo antrasis skundo reikalavimas atmestas kaip nepagrįstas, teismas sprendė, kad pareiškėjo skundas patenkinamas iš dalies. Teismas pareiškėjui priteisė 921,51 Eur bylinėjimosi išlaidų (50 proc. atstovavimo išlaidų ir žyminį mokestį).

III. 18. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

19. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

19.1. Teismas klaidingai nustatė faktines aplinkybes. Teismas, spręsdamas dėl papildomo brėžinio „Rezervuojamos teritorijos 1: 25 000“ sprendinių, žymimų šviesiai pilka spalva, vadovavosi ne šio papildomo brėžinio sutartinių žymėjimų paaiškinimais, o nepagrįstai rėmėsi Bendrojo plano pagrindinio brėžinio sprendinių paaiškinimais, pateiktais Aiškinamojo rašto 19 psl. Bendrojo plano pagrindinio brėžinio ir papildomos brėžinio „Rezervuojamos teritorijos 1: 25 000“ sprendiniai yra savarankiški, turi savarankiškus sutartinius žymėjimus ir iš pažiūros ta pati šviesiai pilka spalva šiuose brėžiniuose nereiškia tų pačių sprendinių. Aplinkybė, kad ginčo teritorija pagal Bendrąjį planą patenka į atitinkamą funkcinę zoną, neeliminuoja fakto, kad šis valstybinės žemės plotas yra įtrauktas į valstybės poreikiams tenkinti skirtų teritorijų rezervą.

19.2. Teismas nepagrįstai sprendė, jog rezervuojamoms teritorijoms pagal Bendrąjį planą priskiriamos tik naudojamos miesto gatvės. Remiantis teisiniu reglamentavimu (Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 1 punkto 11 papunktis, Bendrojo plano aiškinamojo rašto 33 punktas), papildomame brėžinyje „Rezervuojamos teritorijos 1:25 000“ yra pažymėtos tiek visuomenės poreikiams šiuo metu naudojamos teritorijos, tiek tos, kurios rezervuojamos su tikslu jas ateityje pritaikyti viešam naudojimui.

19.3. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas.

19.4. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir betarpiškumo, įrodymų pakankamumo principus. Teismo nustatytas faktas, kad laiptai ir atraminė sienelė įrengti pareiškėjo lėšomis, nėra pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais. Darydamas tokią išvadą, teismas vadovavosi pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens žodiniais paaiškinimais, kurie šiuo atveju laikytini subjektyviais ir deklaratyviais, o tokių paaiškinimų pripažinimas tinkamais įrodymais, laikytinas šalių rungimosi principo nepaisymu ir įrodymų išsamumo, patikimumo taisyklės pažeidimu.

19.5. Teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-140-552/2021, 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-673-602/2022, 2010 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-305/2010).

19.6. Remiantis teismų praktika, aplinkybės, kad pareiškėjo siekiamas prisijungti valstybinės žemės plotas Bendrajame plane yra pažymėtas kaip rezervuojamas valstybės poreikiams, sudaro pagrindą konstatuoti, kad šiai ginčo teritorijai yra aiškiai išreikštas visuomenės poreikis. Bendrojo plano sprendiniai sudaro pakankamą pagrindą vertinti, kad nagrinėjamoje byloje yra įrodytas ginčo teritorijos būtinumas A. Mackevičiaus g. išplėtimui, tokiu būdu užtikrinant viešąjį interesą visuomenei naudotis tinkama, patogia saugia savivaldybės inžinerine infrastruktūra. Atsakovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus ir paaiškinimus, nuosekliai pagrindžiančius, kad šiuo metu palaipsniui, pagal teisės aktų hierarchiją yra rengiami kompleksinio planavimo dokumentai, kurių pagrindu ateityje atsiras ir konkretūs A. Mackevičiaus gatvės plėtros planai ir sprendiniai.

19.7. Ginčijamu Sprendimu Administracija nustatė, kad pareiškėjo siekiamas prisijungti žemės plotas neatitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto pagal du kriterijus: 1) jis nėra laisvas; 2) jis numatytas racionaliai panaudoti visuomenės poreikiams.

19.8. Nei UAB „Rescada“, nei pareiškėjas su Administracija nėra sudarę susisiekimo komunikacijų sutarties, prie sklypo ribos įrengti laiptai ir atraminė sienelė Administracijai perduoti nebuvo. Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotų duomenų apie šiuos statinius. Administracija niekuomet nedeklaravo, kad ginčo teritorijoje esantys statiniai priklauso Kauno miesto savivaldybei ar kitiems asmenims, todėl neturėjo pareigos byloje įrodinėti šių aplinkybių.

19.9. Pagal byloje esančius duomenis, statytojui UAB „Rescada“, o ne pareiškėjui, buvo išduotas 2002 m. balandžio 10 d. Statybos leidimas Nr. 175 statyti parduotuvę su administracinėmis patalpomis ir kavinę, (duomenys neskelbtini), Kaune. Išduodant šį statybos leidimą statytojui UAB „Rescada“ taip pat leista savo lėšomis įrengti automobilių stovėjimo vietas ir šaligatvius prie sklypo ribos. Leidimas statyti laiptus ir atraminę sienelę žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, ar prie sklypo ribos išduotas nebuvo. Laiptų ir atraminės sienelės atvaizdavimas statinio projektinėje dokumentacijoje, statybos leidime konkrečiai neįvardijant šių statinių kaip statybos leidimo objektų, nesudaro teisinio pagrindo tvirtinti, kad šiuo leidimu juos leidžiama statyti.

19.10. Priešingai nei nurodė teismas, pareiškėjo prašymai, kuriais jis prašė Administracijos imtis priemonių ir sutvarkyti administracinio pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, prieigas (įskaitant laiptus ir atraminę sienelę), parodo, kad pareiškėjas nėra šių statinių statytojas, priešingu atveju, pareiškėjas nuo 2016 m. periodiškai nesikreiptų į atsakovą dėl leidimo sutvarkyti pareiškėjo statinius suteikimo ar dėl jų sutvarkymo miesto biudžeto lėšomis.

20. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei nurodo šiuos argumentus:

20.1. Atsakovo apeliaciniame skunde pateikta pozicija prieštarauja atsakovo patvirtintiems planavimo dokumentams. Pareiškėjas nurodo Bendrojo plano Aiškinamojo rašto 3.3 dalies 33 punktą. Atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių (Bendrojo plano papildomuose brėžiniuose A. Mackevičiaus gatvė nėra pažymėta kaip planuojama ar rekonstruojama. Ši gatvės nenurodyta ir Aiškinamajam rašte įvardijant konkrečius gatvių plėtros planus).

20.2. Atsakovo pozicija nėra nuosekli. 2021 m. Administracija nurodė, kad numatyta A. Mackevičiaus gatvės plėtra. Šiuo metu skundžiamas Sprendimas grindžiamas tuo, kad ginčo žemės sklypas yra numatytas miesto reikmėms. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad jis neturi pareigos įrodinėti dėl gatvės plėtros, nes pakanka to, kad ginčo žemės sklypas pagal Bendrąjį planą yra įtrauktas į valstybės poreikiams skirtų teritorijų rezervą, jam aiškiai išreikštas visuomeninis poreikis ir toks sklypas negali būti perleidžiamas privatiems asmenims.

20.3. Atsakovas selektyviai cituoja teismų praktiką.

20.4. Atsakovas nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog 2002 m. balandžio 10 d. Kauno miesto savivaldybei suteikus leidimą žemės sklype, esančiame Kauno m. (duomenys neskelbtini), statyti administracinį pastatą, suderintame projekte buvo numatyta ir laiptų ir atraminės sienelės statyba šlaite, esančiame tarp A. Mackevičiaus g. ir (duomenys neskelbtini). Iš prie statybos leidimo pridėto projekto matyti, kad laiptai ir atraminė sienelė suprojektuoti kaip bendras administracinio pastato kompleksas.

20.5. Viešojo administravimo subjekto sprendimai negali būti grindžiami hipotetinėmis prielaidomis.

20.6. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės lengvatine tvarka įsigyti besiribojantį valstybinį žemės sklypą realizavimo.

22. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 10 d. Administracijai pateikė prašymą dėl žemės sklypo detaliojo plano koregavimo, kurio tikslas – prisijungti laisvą įsiterpusią valstybinę žemę, laikydamas, kad egzistuoja visos teisės aktuose numatytos sąlygos tai padaryti.

23. Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2021 m. birželio 15 d. raštu Nr. 70-2-1953 informavo pareiškėją, kad negali parengti Administracijos direktoriaus įsakymo projekto dėl Kauno miesto valdybos 2000 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 790 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano” patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliojo plano koregavimo, nes miesto bendrajame plane prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, pageidaujamas prijungti apie 135 kv. m valstybinės žemės plotas yra rodomas kaip esamos infrastruktūros teritorijos (zona, skirta susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų aptarnavimo objektams) ir yra numatytas A. Mackevičiaus gatvės plėtrai.

24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-311-822/2023 konstatavo, kad: 1) Bendrojo plano koregavimo sprendiniuose nerasta informacijos apie planuojamą A. Mackevičiaus gatvės plėtrą; 2) pareiškėjo siekiamas prisijungti valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sampratą – norimas prisijungti plotas yra 135 kv. m ir yra įsiterpęs tarp privataus žemės sklypo ir kelio (gatvės), įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta ir šlaitas, toje vietoje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo; 3) pareiškėjas siekia prisijungti žemės sklypo dalį iki raudonųjų gatvės linijų ir į esamą gatvės teritoriją nepretenduoja; 4) prašomoje prisijungti žemės dalyje, pagal atsakovo išduotą 2002 m. balandžio 10 d. Statybos leidimą Nr. 175 pareiškėjo lėšomis su atsakovo sutikimu yra įrengti laiptai ir atraminės sienelės, naudojami pagrindiniam pastatui aptarnauti; 5) pareiškėjui su bendraturčiais priklausančio žemės sklypo Kauno m. (duomenys neskelbtini)paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, o teisės aktuose nėra numatyto draudimo, jog esant būtinybei dalis žemės sklypo negalėtų būti susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos.

25. Atsakovas delsė vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Pareiškėjas 2023 m. liepos 25 d. Administracijai pateikė prašymą iš naujo išnagrinėti ir priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2021 m. gegužės 10 d. prašymo. Administracija 2023 m. rugpjūčio 11 d. Sprendimu informavo pareiškėją, kad pagal pareiškėjo pateiktą pasiūlymų schemą, nėra galimybės priimti direktoriaus įsakymo dėl Kauno miesto valdybos 2000 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 790 patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, detaliojo plano koregavimo.

26. Nesutikdamas su tokia atsakovo pozicija pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismas tenkino jų prašymą, ir pripažino, kad savivaldybės sprendimas nėra išsamus, individualizuotas ir įpareigojo atsakovą įvertinti pareiškėjo prašymą pakartotinai.

27. Atsakovas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, skundžia jį ir iš esmės apeliaciniame skunde nurodo pradinių savo atsiliepimų argumentus.

28. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.

29. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribų, bei padariusi išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas remiantis byloje surinktais ir įvertintais įrodymais, išsamiai nurodyta, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

30. Valstybinės žemės pardavimo tvarka yra reglamentuojama imperatyvių teisės normų, kurios negali būti aiškinamos nei plečiamai, nei siaurinamai. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, valstybinė žemė yra parduodama tik aukciono būdu, išskyrus išimtinius atvejus, kurių konkretus baigtinis sąrašas išvardintas teisės aktuose, kuomet valstybinė žemės gali būti parduodama ne aukciono būdu. Viena iš tokių išimčių yra, kai valstybinės žemės sklypas yra laikomas įsiterpusiu žemės sklypu. Pagal Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 4 punktą, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktas numato, jog laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų. Be to, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2.6 punkte nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.

31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šių teisės normų taikymą, yra nurodęs, jog asmenų subjektinė teisė – įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta tada, kai yra įvykdomos atitinkamos sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu; 2) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose ir 3) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438 1063/2014; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-648-552/2017; 2018 m. sausio 31 d. administracinėje byloje Nr. eA-251-552/2018). Žemės įsigijimo nuosavybėn atveju (ne nuomos atveju), šis žemės plotas turi būti įsiterpęs: 1) arba tarp privačių žemės sklypų; 2) arba tarp privačių ir išnuomotų valstybinės žemės sklypų; 3) arba tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015).

32. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo, kad valstybinės žemės sklypas, kurį pageidautų lengvatine tvarka įsigyti pareiškėjas ir tretieji asmenys, formaliai atitiktų Nutarimo 2.15 punkto požymius. Tačiau šalys nesutaria dėl to, ar jame galima suformuoti atskirą žemės sklypą. Atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, iš esmės nenurodė jokių naujų teisinių argumentų, savo atsisakymą grįsdamas tais pačiais argumentais, kurie jau buvo analizuoti ir įvertinti ankstesniame teismo procese, papildomai paminėdamas, kad, jų požiūriu, ginčo sklypas nėra laisvas, nes jame yra laiptai ir atraminė sienelė bei tai, kad ginčo sklypas reikalingas miesto reikmėms.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, ir pakartotinai nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, jo tinkamai neargumentavo ir nepagrindė galiojančiais teisės aktais, atsakovo pozicija yra nenuosekli, ginčo sklypas yra įvertinamas dviprasmiškai, tai nurodant kaip reikalingą A. Mickevičiaus gatvės platinimui ir plėtrai, tai kaip paimtiną miesto (visuomenės) poreikiams. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokios kategorijos bylose viešo administravimo subjektas savo sprendimuose turi nurodyti ne abstrakčius teiginius apie paėmimą visuomenės poreikiams, ar gatvės plėtrą, o išsamiai ir aiškiai įvertinti visas aplinkybes ir sprendimą grįsti aplinkybėmis, kurios numatytos Bendrajame plane ar bendro plano koregavimuose sprendiniuose.

34. Teisėjų kolegija šios nutarties 31 punkte pasisakė apie normų, reguliuojančių šį teisinį santykį, taikymą, todėl atsakovas, spręsdamas tokį pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymą, negali jų teisių nei plėsti, nei siaurinti. Atsakovas privalo išaiškinti, ar pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalį, pareiškėjo inicijuojamas Detaliojo plano koregavimas neprieštarauja galiojantiems Bendrojo plano ar kitų specialiųjų planų sprendiniams ir nurodyti teisės aktus, reguliuojančius teisinį santykį, pasisakyti apie atsakovo išduotą 2002 m. balandžio 10 d. Statybos leidimą Nr. 175 ir pareiškėjo lėšomis su atsakovo sutikimu įrengtus laiptus ir atramines sieneles, kurie naudojami pagrindiniam pastatui aptarnauti.

35. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad 135 kv. m žemės plotas, įsiterpęs tarp pareiškėjo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir A. Mackevičiaus g., miesto Bendrajame plane (Rezervuojamos valstybės poreikiams teritorijos M 1:25 000) pažymėtas šviesiai pilka spalva, nėra teritorija, rezervuota savivaldybės poreikiams Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 11 punkto prasme, o patenka į inžinerinių komunikacijų koridorių zoną, skirtą susisiekimo komunikacijų ir inžinerinių tinklų aptarnavimo objektams, kuri, pagal Bendrąjį planą, gali būti ir komercinės paskirties objektų teritorijose, tačiau, šiuo atveju, gali būti skirta tik statyti statinius ir objektus, atsižvelgiant į kelių plėtros perspektyvą ir saugaus eismo reikalavimus. Pirmoje dalyje aptarti įrodymai dėl infrastruktūros ir gatvės plėtros patvirtina ir tai, kad ginčo teritorijoje nesuplanuoti ir nevykdomi jokie infrastruktūros pokyčiai, atsakovas neturi jokių planų dėl infrastruktūros pokyčių šioje gatvės dalyje. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad yra pagrindo pripažinti, kad 135 kv. m ploto, 5 m pločio žemės plotas yra laisvas ir šia prasme, t. y., kad ši teritorija nėra rezervuota kokiems nors visuomenės ar valstybės projektams ar kitų asmenų interesų tenkinimui.

36. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad šiuo metu dar tik rengiamas Kauno miesto susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo specialiojo plano sprendinys. Tuo tarpu pareiškėjo prašymas pateiktas 2021 m. gegužės 10 d.

37. Todėl, vertinant, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punktas nustato išsamumo principą, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį, darytina išvada, kad atsakovas priimdamas ginčijamą sprendimą, neįvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. nutarties reikalavimų.(žr. byloje Nr. eA-311-822/2023).

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Rašto turinį aptarto teisinio reguliavimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, pakartotinai akcentuojant, kad pareiškėjui, kuriam priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, turi būti žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai.

39. Kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio įvertinimo, todėl teisėjų kolegija dėl jų papildomai nepasisako.

40. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų bei nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

41. Pareiškėjas pateikė prašymą atlyginti 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus.

42. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teismo išlaidų atlyginimo principu, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 5 d.). Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str.1 d.).

43. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).

44. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, inter alia į bylos sudėtingumą (byla teisme nagrinėjama jau ne pirmą kartą), teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą tiek faktų vertinimo, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme, pirmosios instancijos teismo patenkintą pareiškėjo skundo reikalavimo dalį, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, nutaria, kad, nors pareiškėjo prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, tačiau pareiškėjui priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 900 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „G. Č. Investicijos“ iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė