2016-04-14 Nr. AB-8594-3-62-3-01307-2014-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-549-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01307-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 289620018 Eur (1000000000 Lt) neturtinės žalos.

Pareiškėjas nurodė, kad atidavus jam priklausantį asmeninį kompiuterį saugojimui, šiuo kompiuteriu buvo neteisėtai naudojamasi. Tvirtino, kad Marijampolės pataisos namų pareigūnai, paimdami saugojimui ir tikrindami jo kompiuterį, užkrėtė jo kompiuterio operacinę sistemą įvairiais virusais, sąmoningai sugadino, todėl atsirado kompiuterio aktyvacijos problemos. Sugadindamas kompiuterį, atsakovo atstovas siekia, kad pareiškėjas negalėtų rašyti skundų, t. y. negalėtų apginti savo pažeistų teisių. Nurodė, kad pareiškėjas turi sveikatos problemų, jam yra diagnozuota stuburo išvarža, todėl kenčia nugaros skausmus. Nuo 2011 metų atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, jam sąmoningai neskiriamas tinkamas veiksmingas šiuolaikinis gydymas, kuris buvo rekomenduotas Santariškių klinikų ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojų. Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos specialistai jam skiria vaistus, nuo kurių jį pykina, be to, šie vaistai nepanaikina nugaros skausmų. Į Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus stengiasi nesikreipti, nes pastarieji jį ignoruoja, žemina (apžiūri pašalinių asmenų akivaizdoje ir pan.). Dėl nurodytų Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmų pareiškėjas patyrė 289620018 Eur (1000000000 Lt) neturtinę žalą, kurią prašė priteisti iš atsakovo.

Atsakovo atstovas Marijampolės pataisos namai (toliau – ir Marijampolės PN) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą turi teisę naudotis asmeniniu kompiuteriu ir juo naudojasi. Nuteistųjų asmeniniai kompiuteriai tikrinami bei laikomi vadovaujantis Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašu, patvirtintu Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-124 bei Marijampolės PN direktoriaus 2014 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 4/074 „Dėl nuteistųjų naudojimosi asmeniniais kompiuteriais vietos paskyrimo“. Pareiškėjas nenurodė asmenų, kurie, jo teigimu, neteisėtai disponavo jo asmeniniu kompiuteriu, sąmoningai užkrėtė jį virusais, taip pat nenurodė konkretaus pažeidimo padarymo laiko. Nesutiko su pareiškėjo niekuo nepagrįstu tvirtinimu, kad jo asmeniniu kompiuteriu buvo naudojamasi, kad kompiuteris buvo sugadintas Marijampolės PN pareigūnų veiksmais. Paaiškino, kad nuteistieji kompiuterių įjungimui naudoja USB atmintines, jos neatnaujinamos, todėl nuteistųjų kompiuteriai užkrečiami virusais ir dėl to neatsidaro tam tikros programos. Nurodė, kad tikrindamas nuteistųjų asmeninius kompiuterius, informacinių technologijų specialistas ne tik, kad nesugadina kompiuterių, tačiau, nustatęs smulkius kompiuterių gedimus, juos pašalina, nors joks teisės aktas jo daryti tai neįpareigoja. Paaiškino, kad Marijampolės PN kompiuterių taisymo paslaugų neteikia, antivirusinių sistemų nediegia. Tikrinimo metu nustačius kompiuterio gedimą, apie tai informuojamas nuteistasis, kuriam šis kompiuteris priklauso ir šio nuteistojo prašymu, toks kompiuteris gedimo pašalinimui atiduodamas jo artimiesiems. Nurodė, kad pareiškėjui buvo suteiktas tinkamas gydymas, tai pažymėta jo asmens sveikatos istorijoje. Nors pareiškėjas prašo teismą priteisti neturtinę žalą, tačiau nenurodė, kokių išgyvenimų jis asmeniškai patyrė, kokiais faktais žala pasireiškė ir koks priežastinis ryšys tarp žalos ir atsakovo atstovo veiksmų, t. y. pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos atsiradimo sąlygų, todėl ji negali būti priteisiama.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 14 d. sprendimu skundo dalį, kuria prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, paliko nenagrinėtą. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Priteisė iš V. K. 9,83 Eur į teismo specialią sąskaitą (gavėjas: Kauno apygardos administracinis teismas; gavėjo kodas (188734347); SEB bankas; sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini)) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimai susiję su žalos, padarytos pacientui netinkamu, nekokybišku sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, atlyginimo santykiais, nepriklausomai nuo to, jog pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, reguliuoja ne laisvės atėmimo bausmės vykdymą reglamentuojančių teisės aktų normos, o sveikatos apsaugos įstatymų normos. Paciento teises ir pareigas, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus nustato Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (1 str. 1 d.). Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Įstatyme nurodyta, jog Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 3 d.). Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 8 d.). Atkreiptas dėmesys, kad pacientas turi teisę pareikšti skundą ne vėliau kaip per vienus metus, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo teisių pažeidimo dienos (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 str. 5 d.).

Teismas pažymėjo, kad administracinėje byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl neturtinės žalos, kurią kildina dėl nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų, būtų kreipęsis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepasinaudojo įstatymų nustatyta privaloma bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir dar gali ja pasinaudoti, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų gydymo paslaugų suteikimo Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnyboje priteisimo paliktas nenagrinėtu (ABTĮ 103 str. 1 p.).

Pareiškėjui išaiškinta teisė kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Teismas nurodė, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 96 straipsnio 1 dalį, nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173 1 straipsnyje nurodyta, kad nuteistieji kompiuteriais naudojasi tik laisvalaikio metu, bet ne ilgiau kaip 3 valandas per parą Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka. Kalėjimų departamento direktorius nustato kriterijus, kuriais remiantis pataisos įstaigos direktorius gali nuteistajam leisti naudotis kompiuteriais ilgiau kaip 3 valandas per parą. Naudojimosi šių kompiuteriais vietas nustato pataisos įstaigos direktorius. Nuteistųjų naudojimosi laisvės atėmimo vietose turimais kompiuteriais tvarka detalizuota Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-123 patvirtintame Nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas), kurio 1 punkte nurodyta, kad nuteistieji laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais naudojasi ne ilgiau kaip tris valandas per parą laisvės atėmimo vietos direktoriaus patvirtintoje dienotvarkėje nustatytu metu (Tvarkos aprašo 1 p.). Atsižvelgiant į minėtu įsakymu patvirtintus kriterijus, nuteistiesiems laisvės atėmimo vietos direktoriaus ar jo įgalioto pareigūno leidimu, gali būti leidžiama ilgiau nei tris valandas per parą naudotis asmeniniu kompiuteriu.

Pagal Tvarkos aprašo 3 punktą laisvės atėmimo vietos direktoriaus įsakymu gali būti nustatytas vienas arba du naudojimosi asmeniniais kompiuteriais būdai – t. y., asmeniniai kompiuteriai saugomi tam įrengtoje vietoje, iš kurios tik dienotvarkėje nustatytu metu išduodami savininkams naudotis (3.1. p.) arba asmeniniai kompiuteriai saugomi tam įrengtoje vietoje, kurioje yra sudarytos sąlygos dienotvarkėje nustatytu laiku kompiuterių savininkams jais naudotis (3.2. p.). Nuteistųjų asmeninių kompiuterių saugojimo vieta, jų išdavimo būdas ir laikas Marijampolės pataisos namuose nustatytas šios įstaigos direktoriaus 2014 m. sausio 13 d.

įsakymu Nr. 4/07-4, kurio 1.1. punkte nurodyta, jog nuteistųjų asmeniniai kompiuteriai saugomi tam įrengtoje vietoje, t. y. nuteistųjų klube specialiai tam įrengtoje patalpoje, ir išduodami savininkams naudotis tik numatytu metu: nuo 9.00 val. iki 9.30 val.; nuo 16.00 val. iki 16.30 val., nuo 18.45 val. iki 19.15 val. (tik dirbantiems nuteistiesiems). Poilsio ir švenčių dienomis kompiuteriai išduodami nuo 9.00 val. iki 10.00 val. (b. l. 44-45). Į bylą leidimo pareiškėjui naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau nei tris valandas per parą nėra pateikta, todėl spręsta, kad pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą pareiškėjas turėjo teisę Marijampolės PN direktoriaus 2014 m. sausio 13 d.

įsakyme Nr. 4/07-4 nustatytu laiku ne ilgiau kaip tris valandas per parą naudotis asmeniniu kompiuteriu, o atsakovo atstovui suteikta teisė išduoti naudojimui, paimti ir saugoti pareiškėjo asmeninį kompiuterį nuteistųjų klube specialiai tam įrengtoje patalpoje. Nors pareiškėjas konkrečių pažeidimo padarymo datų nenurodo, tačiau teismas iš byloje pateiktų pareiškėjo skundų sprendė, kad pareiškėjas kelia neturtinės žalos atlyginimo klausimą dėl Marijampolės PN pareigūnų veiksmų sugadinus jo asmeninį kompiuterį laikotarpiu 2014 m. balandžio – liepos mėn. (b. l. 11,12,72-75).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas beveik kiekvieną dieną laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. liepos 13 d. naudojosi asmeniniu kompiuteriu, kompiuterį pareiškėjui išdavė bei paėmė saugojimui Marijampolės PN pareigūnai G. R., M. R., J. S., R. Z. ir kt. (b. l. 80-81). Teismas pažymėjo, kad nuteistųjų kompiuterių tikrinimo tvarka reglamentuota Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas), patvirtintame Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-124. Pagal šio Aprašo 6 punktą, daiktų (tame tarpe ir kompiuterių) patikrinimą atlieka laisvės atėmimo vietos direktoriaus įsakymu paskirti pareigūnai. Aprašo 15 punkte nurodyta, kad kompiuteriai turi būti tik su legalia programine įranga. Kompiuteriuose neturi būti naudojamos nelicencijuotos, nelegalios operacinės sistemos. Kompaktiniai diskai turi būti įrašyti, be įrašymo ar pakartotinio įrašymo ir perrašymo galimybių. Kompiuteriai ir informacijos laikmenos turi būti be prisijungimo prie interneto programinės įrangos, programinės įrangos, kuri naikina kompiuterio darbo istoriją, kurios pagalba galima bendrauti internetu, be užkoduotų ir kitaip paslėptų ar laisvai neprieinamų duomenų. Įrenginiai ir duomenų laikmenos su jose esančia programine įranga, skirta ištrintai ar kitaip paslėptai skaitmeninei informacijai atkurti, neperduodami, jais naudotis draudžiama (Aprašo 16 p.). Laisvės atėmimo vietos administracija, siekdama kontroliuoti, ar nuteistieji nesinaudoja internetu, gali naudoti specialią programinę įrangą ir kitas technines priemones (Aprašo 17 p.). Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo asmeninis kompiuteris buvo tikrintas 2014 m. liepos 25 d. Patikrinimą atliko Marijampolės PN informacinių technologijų specialistas A. V. (b. l. 76-79). Teismas pažymėjo, kad jokių objektyvių įrodymų (konkrečių kompiuterį sugadinusių pareigūnų pavardžių, faktinių kompiuterio sugadinimą patvirtinančių duomenų, rašytinių liudytojų parodymų ir pan.) pareiškėjas į bylą nepateikė.

Liudytojas R. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad prieš padedant pareiškėjo asmeninį kompiuterį į saugyklą, šis kompiuteris buvo patikrintas tik išoriškai, siekiant įsitikinti, kad tai tas pats pareiškėjui išduotas asmeninis kompiuteris, todėl sugadinti ar užkrėsti virusinėmis programomis tokiu būdu buvo neįmanoma. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju Marijampolės PN informacinių technologijų specialistas A. V. patvirtino, jog pagal pareigas jam priklauso tikrinti nuteistųjų kompiuterius, kad nebūtų juose įdiegta nelegalių programų bei kitų teisės aktais draudžiamų duomenų. Minėtas liudytojas neigė pareiškėjo kompiuterio sugadinimą. Jis nurodė, jog sugadinti kompiuterį patikrinimo metu yra neįmanoma, nes tikrinimui naudojamos nuo virusų apsaugotos USB atmintinės, be to, tikrinimo metu programos neinstaliuojamos, o tik paleidžiama speciali programa, kuri ataskaitos forma pateikia informaciją apie atliktus veiksmus. Nurodė, kad pasitaiko priešingų atvejų, kuomet tikrinimui naudojamos USB atmintinės yra užkrečiamos virusais nuo tikrinamų nuteistųjų asmeninių kompiuterių, USB atmintinių ir pan. Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių faktinių įrodymų visetą, t. y. neesant įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo asmeniniu kompiuteriu naudojosi, jį sąmoningai gadino, užkrėtė virusais Marijampolės PN pareigūnai, nustačius, kad pareiškėjo kompiuteris buvo patikrintas turinčio teisę tikrinti nuteistųjų kompiuterius, kvalifikuoto asmens – informacinių technologijų specialisto A. V., kuris teismo posėdžio metu paneigė bet kokią galimybę tikrinimo metu užkrėsti virusais ar kitaip sugadinti nuteistojo kompiuterį, minėtą galimybę taip pat paneigė liudytojas R. Z., kuris ginčo laikotarpiu patikrino pareiškėjo kompiuterį, prieš jį padedant į saugyklą, daryta išvada, kad pareiškėjas neįrodė, kad jam priklausantis asmeninis kompiuteris buvo naudojamas bei sąmoningai gadinamas Marijampolės PN pareigūnų neteisėtais veiksmais, iš kurių kildinama neturtinė žala.

Pareiškėjas abstrakčiai nurodė, jog Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos specialistai jį ignoruoja, žemina (apžiūri pašalinių asmenų akivaizdoje ir pan.), tačiau konkrečių atvejų, konkrečių faktų, kada tai įvyko, kaip pasireiškė, kokie pareigūnai tai atliko, kokie pašaliniai asmenys matė, neišdėstė, todėl deklaratyvūs šio pobūdžio argumentai taip pat negali būti pagrindas neturtinės žalos atlyginimo priteisimui. Nenustačius Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo) kaip esminės civilinės atsakomybės sąlygos, atsakomybė pagal CK6.271 straipsnį negalima, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat atmestas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 2 d. nutartimi tenkino liudytojo G. K. prašymą dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, išmokėjimo administracinėje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad priimtas sprendimas pareiškėjo nenaudai, liudytojui G. K. išmokėta 9,83 Eurų suma priteista į teismo specialiąją sąskaitą iš V. K..

III. Pareiškėjas V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimą ir tenkinti jo skundą. Pareiškėjas nurodo, kad teismo posėdžio metu įrodė savo teisumą, savo teiginių nekeičia.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus, priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, neteisėtų veiksmų, atlyginimo priteisimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Tuo tarpu pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat nenustatė, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

Pažymėtina, jog reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo kildina iš to, kad, jo teigimu, Marijampolės PN pareigūnai, paimdami saugojimui ir tikrindami jo kompiuterį, užkrėtė jo kompiuterio operacinę sistemą įvairiais virusais, sąmoningai sugadino, todėl atsirado kompiuterio aktyvacijos problemos. Nurodė, kad pareiškėjas turi sveikatos problemų, jam yra diagnozuota stuburo išvarža, todėl kenčia nugaros skausmus. Nuo 2011 metų atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, jam sąmoningai neskiriamas tinkamas veiksmingas šiuolaikinis gydymas, kuris buvo rekomenduotas Santariškių klinikų ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojų. Į Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus stengiasi nesikreipti, nes pastarieji jį ignoruoja, žemina (apžiūri pašalinių asmenų akivaizdoje ir pan.).

Įvertinus byloje esančius įrodymus, pareiškėjo skunde nurodyti, jo teigimu, neteisėti Marijampolės pataisos namų veiksmai (neveikimas) minėtų pareiškėjo skundo argumentų aspektu, kaip teisingai konstatavo ir išsamiai argumentavo pirmosios instancijos teismas, nenustatyti. Tuo tarpu, pareiškėjo apeliacinis skundas visiškai nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisiniais argumentais, nenurodoma, kokias nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino netinkamai, taip pat visiškai nekonkretizuojama, kokių būtent teisės aktų ir kokias konkrečias nuostatas, jo manymu, neteisingai taikė teismas, o apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė.

Pareiškėjo kompiuterio sugadinimo faktas, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į bylos duomenis (b. l. 76-79, 108-110, 129-131), nagrinėjamu atveju nenustatytas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėjo kompiuteris buvo patikrintas turinčio teisę tikrinti nuteistųjų kompiuterius, kvalifikuoto asmens – informacinių technologijų specialisto A. V., kuris teismo posėdžio metu paneigė bet kokią galimybę tikrinimo metu užkrėsti virusais ar kitaip sugadinti nuteistojo kompiuterį, minėtą galimybę taip pat paneigė liudytojas R. Z., kuris ginčo laikotarpiu patikrino pareiškėjo kompiuterį, prieš jį padedant į saugyklą, todėl pagrįstai daryta išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog jam priklausantis asmeninis kompiuteris buvo naudojamas bei sąmoningai gadinamas Marijampolės PN pareigūnų neteisėtais veiksmais, iš kurių kildinama neturtinė žala. Pareiškėjo abstraktūs teiginiai apie jo žeminimą Sveikatos priežiūros tarnybos specialistams apžiūrint jį kitų asmenų akivaizdoje, taip pat pagrįstai nelaikyti pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo skunde nėra jokių argumentų, pagrindžiančių reikalavimą priteisti jam neturtinę žalą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).

Kaip jau minėta, pareiškėjas nenurodo jokių aplinkybių, susijusių su neturtinės žalos atsiradimu, nenurodo kaip pasireiškė neturtinė žala, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo laikytinas absoliučiai nepagrįstu.

Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo yra nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose. Šiuo atveju pareiškėjas reiškia argumentus dėl jam nesuteikto mokslu pagrįsto veiksmingo gydymo, dėl atsainaus požiūrio į jo nusiskundimus, netinkamai teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų, t. y. dėl netinkamų veiksmų, teikiant pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugas, be kita ko, tinkamo gydymo nesuteikimo, netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, tačiau šių aspektų vertinimas nepriklauso administracinio teismo kompetencijai. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad pareiškėjas pateiktame skunde vis dėlto nurodė ir šiuos aspektus, o skundas visoje apimtyje buvo priimtas nagrinėti, remdamasi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 2, 3 dalimis bei įvertinusi tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl neturtinės žalos, kurią kildina iš, jo teigimu, nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų, būtų kreipęsis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, ir pareiškėjas apeliaciniame skunde šių aplinkybių iš esmės neneigė, vadovaudamasi protingumo, racionalumo principais, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai šią pareiškėjo skundo dalį paliko nenagrinėtą (žr., pvz., LVAT 2015 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-901-858/2015 ir kt.). Atitinkamai atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad jis dėl žalos, jo manymu, kilusios dėl netinkamo gydymo paslaugų teikimo, gali kreiptis nurodyta teisės aktų nustatyta tvarka (Pacientų teisų ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str.).

Apibendrindama teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nenustatyti neteisėti atsakovo veiksmai (neveikimas), o nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra ir atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos. Pareiškėjas šiuo atveju neįrodė ir neturtinės žalos padarymo fakto, kadangi jo argumentai dėl neturtinės žalos, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių neturtinės žalos atsiradimo faktą, o nenustačius būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, kaip minėta, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė