2019-12-05 Nr. AB-22946-3-63-3-00621-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2868-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00621-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2; 15.8.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. M. ir R. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. M. ir R. B. skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Pajūrio regioninio parko direkcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjos J. M. ir R. B. (toliau – ir pareiškėjos) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamos: 1) panaikinti atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. (5.1.22)A5-1704 „Dėl 2018-03-28 prašymo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2018 m. kovo 28 d. prašymą pakeisti žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) sav. (toliau – ir ginčo sklypas), naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę ir nustatyti naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos; 3) priteisti pareiškėjoms iš atsakovo jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjos nurodė, kad 2018 m. kovo 28 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu pakeisti joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio ginčo sklypo naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę ir nustatyti naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų pastatų teritorijos. Atsakovas Sprendimu atsisakė tenkinti minėtą prašymą pakeisti ginčo sklypo naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, nurodydamas, jog remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo (toliau – ir Aprašas) 10 punktu pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas keičiami pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą. Atsakovas, įvertinęs ginčo sklypui taikytino Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, nepagrįstai nutarė, jog nėra galimybės tenkinti pareiškėjų 2018 m. kovo 28 d. prašymo.

3. Pareiškėjos teigė, jog ginčo sklypas yra urbanizuotoje Karklės gyvenvietės šiaurinėje dalyje, kuri intensyviai užstatyta gyvenamaisiais namais ir pagalbinio ūkio pastatais, jame yra Nekilnojamojo turto registre įregistruotas ūkinis pastatas. Akcentavo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano sprendiniai ginčo sklypui numato žemės naudojimo paskirtį kaip kitos paskirties žemės, o naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos. Atsakovas nesutiko pakeisti ginčo sklypo žemės naudojimo paskirtį tik todėl, kad urbanistinė plėtra šioje teritorijoje yra ribojama. Atkreipė dėmesį, jog Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano tikslai ir nustatytas teisinis reguliavimas Karklės etnokultūriniame draustinyje akivaizdžiai patvirtina, kad Tvarkymo planas nekonkuruoja su Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais dėl žemės naudojimo paskirties ir būdų nustatymo, o tik bendruoju planu nustatytose žemės naudojimo paskirtyse ir būduose nustato gamtos paveldo apsaugos režimą. Atsakovas, neleisdamas pakeisti ginčo sklypui žemės naudojimo paskirties ir būdo, kaip nustatyta Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniuose, pažeidė Aprašo 10 punktą, t. y. neteisėtai atsisakė pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą.

4. Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovas nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 838 patvirtintu Pajūrio regioninio parko ir jos zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planu bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. D1-623 patvirtinu Pajūrio regioninio parko tvarkymo specialiuoju planu, ginčo sklypas patenka į Pajūrio regioninio parko etnokultūrinį draustinį. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane ginčo sklypas patenka į tvarkymo zoną, kurioje pagrindinė žemės naudojimo paskirtis numatyta – kitos paskirties žemė, indeksas – K. Minėto bendrojo plano reglamentų indeksas ginčo teritorijoje U2.1 – rekreaciniu požiūriu vertingų gyvenamųjų vietovių ar jų dalių ekstensyvaus tvarkymo sklypai. Šiai kategorijai priskiriami Karklės ir Kalotės kaimai, juose išlaikomas esamas užstatymo pobūdis, tradicinė kaimiška aplinka, vykdomos priemonės padedančios gerinti poilsio sąlygas, skatinama sodybas pertvarkyti į kaimo turizmo sodybas. Pažymėjo, kad Pajūrio regioninio parko tvarkymo specialiojo plano sprendiniuose, t. y. Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano aiškinamojo rašto pagrindiniuose teiginiuose, nustatyta, jog naujų sodybų kūrimas galimas buvusių sodybų vietose. Taigi nors teisės aktai nustato, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas keičiami žemės savininkų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas, šiuo atveju priimant sprendimą dėl žemės sklypo paskirties keitimo buvo būtina vadovautis Pajūrio regioninio parko tvarkymo planu, nes Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas iš esmės nereglamentuoja veiklos šioje teritorijoje, o nurodo, kad saugomose teritorijose esančios gyvenamosios vietovės tvarkomos pagal saugomų teritorijų specialiuose planuose nustatytus reglamentus. Kadangi pareiškėjos nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių teigti, jog joms nuosavybės teise priklausančiame sklype yra buvusi sodyba, nėra teisinių pagrindų naikinti Sprendimo.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Pajūrio regioninio parko direkcija (toliau – ir Direkcija) atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė skundą atmesti.

7. Direkcija nurodė, kad ginčo sklypas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 838 patvirtintą Pajūrio regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planą patenką į Karklės etnokultūrinį draustinį, kuriame galioja šios saugomos teritorijos specialusis planas – Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas. Pagal minėto plano sprendinius naujų sodybų kūrimas galimas tik buvusių sodybų vietose. Remiantis Pajūrio regioninio parko tvarkymo planu, etnokultūriniame draustinyje numatyta galimybė atkurti buvusias sodybas, kurių faktai nustatyti: 1) pagal Pajūrio (Karklės) regioninio parko etnografinės dalies namų valdų suplanavimo schemą (reg. Nr. 003552000054), patvirtintą Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2 šaukimo tarybos 10 posėdžio sprendimu Nr. 78; 2) nustačius buvusios sodybos egzistavimo juridinį faktą. Atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis turimais duomenimis ginčo sklype buvusios sodybos juridinis faktas nėra nustatytas, todėl nėra galimybės pakeisti žemės sklypo paskirtį į kitos paskirties žemę nustatant naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos teritorijos.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą pakeisti ginčo žemės sklypo naudojimo paskirtį bei būdą, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjoms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) r. sav., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto sklypo naudojimo paskirtis – žemės ūkio, o naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Ginčo sklype yra Nekilnojamojo turto registre įregistruotas ūkinis pastatas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). J. M. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai 2018 m. kovo 28 d. pateikė prašymą pakeisti ginčo sklypo žemės naudojimo paskirtį ir būdą.

Atsakovė nagrinėdama minėtą prašymą 2018 m. balandžio 9 d. kreipėsi į Pajūrio regioninio parko direkciją dėl tarnybinės pagalbos suteikimo. Pajūrio regioninio parko direkcija 2018 m. balandžio 19 d. rašte Nr. 1.7-071 „Dėl tarnybinės pagalbos“ nurodė, jog remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 838 patvirtinto Pajūrio regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano (toliau – ir Apsaugos zonų ribų planas) sprendiniais nustatyta, jog ginčo sklypas patenka į Karklės etnokultūrinį draustinį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. D1-623 patvirtinto Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano (toliau – ir Tvarkymo planas) sprendiniais etnokultūriniame draustinyje numatyta galimybė tik atkurti buvusias sodybas, o ginčo sklype nėra nustatytas juridinis faktas, kad jame praeityje buvo sodyba. Pajūrio regioninio parko direkcijos nuomone, įvertinus nurodytas aplinkybes nėra galimybės pakeisti ginčo sklypo paskirtį į kitos paskirties žemę, nustatant naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos teritorijos.

Atsakovė atsižvelgdama į Pajūrio regioninio parko direkcijos išvadą skundžiamu sprendimu nutarė atsisakyti tenkinti J. M. 2018 m. kovo 28 d. prašymą. Minėtame sprendime atsakovė taip pat pažymėjo, jog vadovaujantis Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. T11-111 patvirtintu Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu (toliau – ir Bendrasis planas) ginčo sklypas patenka į tvarkymo zoną, kurioje pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis numatyta kitos paskirties žemė K, bendrojo reglamento indeksas U2.1 – rekreaciniu požiūriu vertingų gyvenamųjų vietovių ar jų dalių sklypai ekstensyvaus tvarkymo.

Šioje teritorijoje esančios gyvenamosios vietovės tvarkomos pagal saugomų teritorijų specialiuose planuose nustatytus individualius reglamentus.

11. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (2017 m. liepos 1 d. – 2018 m. gegužės 1 d. galiojusia įstatymo redakcija), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtinto Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis.

12. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, jog ginčo sklype yra galiojantis detalusis planas, tačiau jis yra urbanizuotoje teritorijoje (Karklės kaime), todėl vadovaujantis aktualiu teisiniu reguliavimu pareiškėjos turi teisę kreiptis į savivaldybės administraciją su prašymu pakeisti ginčo sklypo žemės naudojimo paskirtį ir būdą atsižvelgiant į savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano sprendinius.

13. Teismas taip pat nustatė, jog ginčo sklypas patenka į teritoriją pažymėta simboliu K, kurioje numatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, su indeksu U2.1, reiškiančiu – rekreaciniu požiūriu vertingų gyvenamųjų vietovių ar jų dalių sklypai ekstensyvaus tvarkymo. Ginčo sklypas patenka į kompaktiškos urbanistinės plėtros teritoriją. Apsaugos zonos ribų plano ir Tvarkymo plano grafiniuose sprendiniuose nurodyta, jog ginčo sklypas patenka į Karklės etnokultūrinį draustinį. Vadovaujantis Apsaugos zonos ribų plano 3.7 punktu Karklės etnokultūrinio draustinio tikslas – išsaugoti Karklės kaimo gatvių planinę struktūrą, sodybų erdvinio planavimo principus, susiformavusią žemėnaudos struktūrą. Teismas pabrėžė, kad byloje nėra ginčo, jog vadovaujantis Bendrojo plano sprendiniais pareiškėjoms nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas patenka į teritoriją pažymėta raide K, su indeksu U2.1, taip pat visos proceso šalis sutinka, kad ginčo sklypas patenka į Tvarkymo planu reglamentuotą saugomą teritoriją – Karklės etnokultūrinį draustinį. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjos skunde pagrįstai teigia, jog savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendiniuose numatyta, jog ginčo sklypas patenka į teritoriją kurioje numatyta žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, tačiau akivaizdu ir tai, jog minėtas sklypas taip pat patenka į teritoriją, kurioje galioja specialiojo teritorijų planavimo dokumento – Tvarkymo plano, sprendiniai.

14. Įvertinęs teisinį reguliavimą, teismas sprendė, kad saugomos teritorijos tvarkomos bei veikla jose plėtojama atsižvelgiant tiek į bendrojo plano, tiek į specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinius. Atkreipė dėmesį, jog Bendrojo plano tekstinės dalies 1 skyriaus „Gyvenamųjų vietovių ir socialinės infrastruktūros tinklo formavimas“ 1.2.4 „Urbanistinės plėtros ypatumai“ nuostatuose teigiama, kad kai kuriuose rajono teritorijose yra parengti ir patvirtinti specialieji planai, todėl šių teritorijų urbanizavimas numatomas jų sprendiniuose, kurie šiame plane nekeičiami, t. y. esant kolizijai tarp Bendrojo plano ir specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendinių, pirmenybė teikiama specialiojo plano sprendiniams. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos pagrįstai skunde teigia, jog Karklės etnokultūriniame draustinyje galiojančio specialiojo plano sprendiniai nereglamentuoja draustinyje esančių žemės sklypų pagrindinių naudojimo paskirčių bei naudojimo būdų. Atsakovas akcentuoja, kad nėra galimybės pakeisti ginčo sklypo žemės naudojimo paskirties iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, o naudojimo būdą iš kitos žemės ūkio paskirties žemės sklypo į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritoriją, kadangi vadovaujantis Tvarkymo plano aiškinamuoju raštu Karklės etnokultūriniame draustinyje naujų sodybų kūrimas galimas tik buvusių sodybų vietose, o pareiškėjos nepateikė rašytinių įrodymų leidžiančių teigti, kad praeityje ginčo sklype buvo sodyba. Pareiškėjos teismui nepateikė jokių duomenų leidžiančių teigti, jog ginčo sklype yra buvusi sodyba. Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas paaiškino, kad pareiškėjos buvo Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateikusios prašymą nustatyti juridinį faktą, jog ginčo sklype yra buvusi sodyba, tačiau bendrosios kompetencijos teismas prašymo netenkino.

15. Teismas atkreipė dėmesį, kad žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties bei naudojimo būdo keitimas nėra savitikslė procedūra. Žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimas paprastai atliekamas turint tikslą statyti nekilnojamojo turto objektus. Pareiškėjos nei 2018 m. kovo 28 d. prašyme, nei skunde nenurodė, kokiu tikslu kreipėsi į atsakovą su prašymu pakeisti ginčo sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą, tačiau teismo posėdžio metu jų atstovas patvirtino, jog pareiškėjos ketina ginčo sklype statyti gyvenamąjį namą.

16. Teismas sprendė, kad remiantis Bendrojo plano sprendiniais ginčo sklypas patenka į tvarkymo zoną, kurioje pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis numatyta kitos paskirties žemė pažymėta raide K su indeksu U2.1 – rekreaciniu požiūriu vertingų gyvenamųjų vietovių ar jų dalių sklypai ekstensyvaus tvarkymo, tačiau vadovaujantis Tvarkymo plano aiškinamuoju raštu ginčo sklype naujų gyvenamųjų namų statyba negalima. Esant tokioms aplinkybėms, kokios susiklostė šioje byloje, pripažinimas, jog prašomo organizuoti žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimo tikslas prieštarautų imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, šiuo atveju sudaro pakankamą ir savarankišką pagrindą atsakovui atsisakyti organizuoti žemės sklypo pertvarkymo projektą, todėl atsakovas Sprendimu pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjų 2018 m. kovo 28 d. prašymą.

III. 17. Pareiškėjos J. M. ir R. B. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Klaipėdos r. savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2018 m. kovo 28 d. prašymą pakeisti žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę ir nustatyti naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

18. Pareiškėjos nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, pažeidė proceso teisės normas ir netinkamai taikė bei aiškino materialiosios teisės normas. Pareiškėjos teigia, kad visiškai sutinka su teismo padarytomis išvadomis, jog jos turi teisę kreiptis į savivaldybės administraciją su prašymu pakeisti ginčo sklypo žemės naudojimo paskirtį ir būdą atsižvelgiant į savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano sprendinius, bei kad Karklės etnokultūriniame draustinyje galiojančio specialiojo plano sprendiniai nereglamentuoja draustinyje esančių žemės sklypų pagrindinių naudojimo paskirčių ir naudojimo būdų. Teismas teisingai įvertino teisinį reglamentavimą, nurodė, kad Karklės etnokultūrinis draustinis, į kurį patenka ginčo sklypas, yra pačioje Karklės gyvenvietėje, t. y. urbanizuotoje teritorijoje, todėl pareiškėjos turi teisę pakeisti ginčo sklypo paskirtį į kitą ir nustatyti naudojimo būdą vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, nes tai numato Klaipėdos r. bendrojo plano sprendiniai. Todėl pareiškėjoms visiškai neaišku, kodėl teismas priėmė sprendimą jų skundą atmesti ir pripažinti atsakovo Sprendimą pagrįstu. Teismas savo sprendime padarė galutinę išvadą, kad ginčo sklypo paskirtis gali būti keičiama, tačiau tai būtų savitikslė procedūra, nes Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas ginčo sklype nenumato gyvenamų namų statybos, todėl ginčo sklypo paskirtis negali būti keičiama, o ginčo sklypo paskirties pakeitimas prieštarautų Tvarkymo plano sprendiniams, t. y. teismas savo sprendimo motyvacinės dalies pabaigoje paneigė aukščiau savo paties padarytas išvadas ir padarė priešingą išvadą, kad žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama ir naudojimo būdas nustatomas tik pagal specialiojo plano, šiuo konkrečiu atveju pagal Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano, sprendinius.

19. Pareiškėjos vertina, kad teismas šioje byloje nepagrįstai atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-552/2018, kadangi joje buvo nagrinėjamos visiškai kitokios faktinės aplinkybės, nesusijusios su žemės naudojimo paskirties keitimu ar būdo nustatymu, o bylos ginčo esmė yra žemės sklypo dalinimo į sklypus galimybė saugomoje teritorijoje. Šioje konkrečioje byloje ginčo dėl žemės sklypo dalinimo nėra, nes pareiškėjos nori tik pakeisti jo naudojimo paskirtį į kitą. Taigi teismas šiuo atveju netinkamai taikė Aprašo 3.7 punktą, kuris imperatyviai draudžia ginčo sklypą priskirti žemės ūkio paskirties žemei, t. y. ginčo sklypas negali būti naudojamas žemės ūkio paskirčiai, nes toks naudojimas prieštarauja ne tik minėto 3.7 punkto nuostatoms, bet ir Klaipėdos r. bendrojo plano sprendiniams, numatantiems šią teritoriją naudoti kaip kitos paskirties žemę, todėl vien ši aplinkybė buvo pagrindas naikinti skundžiamą Sprendimą, tačiau teismas dėl šio svarbaus argumento sprendime visiškai nepasisakė.

20. Pareiškėjos teigia, kad teismas išsprendė ginčą, išeidamas už bylos ginčo dalyko ribų, t. y. teismas šioje byloje sprendė ginčą ne tik dėl ginčo sklypo paskirties keitimo ir būdo nustatymo, tačiau ir dėl užstatymo galimybės ginčo sklype, nors pareiškėjos į atsakovą kreipėsi tik su prašymu pakeisti ginčo sklypo paskirtį ir nustatyti naudojimo būdą pagal Klaipėdos r. bendrąjį planą ir neprašė leisti ginčo sklype ką nors statyti. Pareiškėjos pabrėžia, kad žemės naudojimo paskirties keitimo ir būdo nustatymo procedūra negali būti tapatinama su statybos ginčo sklype procedūromis. Žemės naudojimo paskirties keitimo ir būdo nustatymo procedūra yra pirmesnė už statybos techninio projekto rengimo procedūras, kurias atliekant taip pat yra numatyti specialiųjų architektūrinių statinio projektavimo sąlygų gavimo iš savivaldybės ir saugomų teritorijų institucijos veiksmai bei parengto statinio techninio projekto derinimas su šiomis institucijomis, todėl atsakovo ir teismo motyvai dėl galimybės statyti ginčo sklype yra pertekliniai, prieštaraujantys Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 daliai, Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo 10 punkto nuostatoms.

21. Pareiškėjos nurodo, kad jų atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog kaimyninis sklypas, kaip ir ginčo sklypas iki 2014 m. buvo identiškoje situacijoje, t. y. žemės ūkio paskirties sklypas, ir tik po 2014 m., pasikeitus teisiniam reguliavimui, nerengiant detaliojo planavimo dokumento, savivaldybės direktoriaus įsakymu, vadovaujantis savivaldybės bendruoju planu, atsirado identiška galimybė pakeisti kaimyninio ir ginčo sklypo paskirtį, ką ir padarė kaimyninio sklypo savininkai – kredito unija „Memelio taupomoji kasa“. Taigi to paties rezultato turi teisę siekti ir pareiškėjos, tačiau teismas atsisakė tirti ir vertinti šias aplinkybes, todėl neužtikrino pareiškėjų teisės į konstitucinį asmenų lygybės principą. Liko neaišku kodėl esant identiškoms sąlygoms vieniems galima keisti žemės sklypo paskirtį ir nustatyti naudojimo būdą pagal Klaipėdos r. bendrojo plano sprendinius, o kitiems tai draudžiama. Toks nemotyvuotas, prieštaringas teismo sprendimas negali būti pripažintas teisingu ir teisėtu teisingumo vykdymu, be to, sprendime nepasisakoma ir dėl tokio pareiškėjų nuosavybės teisių ribojimo proporcingumo. Taip pat teismas savo sprendimą nepagrįstai grindė kito teismo (bendros kompetencijos) priimtu sprendimu, nors apie šios bylos aplinkybes nieko nežinojo (nenurodė bylos numerio), taigi teismas šioje byloje rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, apie kurias byloje nėra visiškai jokių duomenų.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Pajūrio regioninio parko direkcija nesutinka su pareiškėjų apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti bei nurodo, jog su skundžiamu teismo sprendimu sutinka.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, kad saugomose teritorijose esančios gyvenamosios vietovės tvarkomos pagal saugomų teritorijų specialiuosiuose planuose nustatytus individualius reglamentus. Bendrajame plane niekur neminima, kad teritorijoje, kurioje yra ginčo sklypas, sklypai gali būti išimtinai tik kitos paskirties. Pareiškėjų skunde nurodytas žemės sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) kaime, patenka į Karklės etnokultūrinį draustinį, kuriame galioja šios saugomos teritorijos specialusis planas Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas. Ginčo žemės sklype (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame Karklės kaime, Klaipėdos rajone, minėtoje namų valdų suplanavimo schemoje buvusios sodybos regeneravimo galimybė nenumatyta. Direkcijos duomenimis ginčo žemės sklype buvusios sodybos juridinis faktas nėra nustatytas, todėl ir nėra galimybės pakeisti žemės sklypo paskirtį į kitos paskirties žemę, nustatant naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos teritorijos. Pareiškėjų skundo 20 punkte nurodyta, kad ginčo sklype yra nekilnojamojo turto registre įregistruotas ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Direkcija nurodo, kad ji 2018 m. gegužės 14 d. raštu kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą su tarnybinės pagalbos prašymu atlikti tyrimą dėl neteisėtai pastatyto statinio ir panaikinti statybos deklaraciją bei nelegalios statybos padarinius. Gautame atsakyme nurodyta, jog buvo pradėtas patikrinimas dėl galimai neteisėtai pastatyto ir Nekilnojamojo turto registre registruoto pagalbinės paskirties pastato ir apie patikrinimo rezultatus bei priimtas priemones bus informuojama atskiru raštu.

24. Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti.

25. Atsakovas teigia, kad Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane ginčo žemės sklypas patenka į tvarkymo zoną, kurioje pagrindinė žemės naudojimo paskirtis numatyta - kitos paskirties žemė, indeksas K. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano reglamentų indeksas ginčo teritorijoje U2.1 – rekreaciniu požiūriu vertingų gyvenamųjų vietovių ar jų dalių ekstensyvaus tvarkymo sklypai. Šiai kategorijai priskiriami Karklės ir Kalotės kaimai. Juose išlaikomas esamas užstatymo pobūdis, tradicinė kaimiška aplinka, vykdomos priemonės (daugiausia renovacijos), padedančios gerinti poilsio sąlygas, skatinama sodybas pertvarkyti į kaimo turizmo sodybas. Saugomose teritorijose esančios gyvenamosios vietovės tvarkomos pagal saugomų teritorijų specialiuosiuose planuose nustatytus individualius reglamentus. Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad naujų sodybų kūrimas galimas buvusių sodybų vietose. Šiuo atveju priimant sprendimą dėl žemės sklypo paskirties keitimo buvo būtina vadovautis Pajūrio regioninio parko tvarkymo planu, nes Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas iš esmės nereglamentuoja veiklos šioje teritorijoje, o tik nurodo, kad saugomose teritorijose esančios gyvenamosios vietovės tvarkomos pagal saugomų teritorijų specialiuosiuose planuose nustatytus individualius reglamentus. Atsakovas mano, kad teismas, priimdamas sprendimą, iš esmės vadovavosi aktualiu teisiniu reglamentavimu bei faktinėmis aplinkybėmis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. (5.1.22)A5-1704, kuriuo atsakovas netenkino pareiškėjų prašymo pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

27. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime konstatavo, kad įvertinus bylos aplinkybių ir rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2018 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. (5.1.22)A5-1704 „Dėl 2018-03-28 prašymo“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjų J. M. ir R. B. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

28. Pareiškėjos apeliaciniu skundu prašo anksčiau minėtą Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2018-04-24 sprendimą (5.1.22)A5-1704 ir įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti apeliančių 2018-03-28 prašymą pakeisti žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę ir nustatyti naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, pažeidė procesinės teisės normas ir netinkamai taikė bei aiškino materialinės teisės normas.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2017-07-01 iki 2018-05-01), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (2001 m. gruodžio 4 d. įstatymo Nr. IX-628 redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtinto Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo nuostatos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 838 patvirtinto Pajūrio regioninio parko ir jų zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. D1-623 patvirtinto Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. T11-111 patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai (reglamentai).

31. Byloje nustatyta, jog pareiškėjoms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) r. sav., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudojimo paskirtis – žemės ūkio, o naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. J. M. ir R. B. siekia pakeisti šio žemės sklypo naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę, o naudojimo būdą, iš kitos žemės ūkio paskirties žemės sklypo į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

32. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 28 straipsnio 1 dalį, saugomos teritorijos tvarkomos ir veikla jose plėtojama pagal bendruosius planus ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir jais nustatomus reglamentus, parengtus vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo ir Statybos įstatymo nuostatomis, taip pat pagal saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentus.

33. Byloje nustatyta, kad pareiškėjoms priklausantis minėtas žemės sklypas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 838 patvirtintą Pajūrio regioninio parko ir jų zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planą patenka į Karklės etnokultūrinį draustinį. Šiai teritorijai galioja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. D1-623 patvirtinti Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano sprendiniai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad <... akivaizdu ir tai, jog minėtas sklypas taip pat patenka į teritoriją, kurioje galioja specialiojo teritorijų planavimo dokumento – Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano, sprendiniai.

34. Minėto plano 24 punkte nustatyta, kad regioninio parko teritorijoje palaikomas istoriškai susiformavęs užstatymas, gyvenamųjų vietovių išdėstymas, kuriama kompaktiškai užstatytų, urbanistinių teritorijų sistema, kurioje saugoma ar atkuriama pajūrio gyvenviečių urbanistinė struktūra, puoselėjama tradicinė architektūra, o 26 punkte – naujų sodybų kūrimas galimas: 26.1. gyvenamosios paskirties prioriteto funkcinių zonų sugriežtinto geoekologinio reguliavimo (GAe), sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAi) ir ekstensyvaus tvarkymo (GŪe) kraštovaizdžio tvarkymo zonose (26.1 punktas); buvusių sodybų vietose (26.2 punktas); ekologinės apsaugos prioriteto funkcinės zonos bendrojo apsauginio ūkininkavimo (ŽAb) kraštovaizdžio tvarkymo zonose: vienkieminių sodybų kūrimas galimas žemės sklypuose, kurių plotas ne mažesnis kaip 7 ha, sodybos vietą siejant su esamu užstatymu gretimuose sklypuose ar numatomu užstatymu. Galimas žemės sklypų stambinimas keičiant gretimų sklypų ribas (26.3.1 punktas); kuriant sodybą, ne mažiau 20 % žemės sklypo ploto skiriama želdynams (26.3.2 punktas).

35. Pagal Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. T11-111 patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius ginčo žemės sklypas patenka į tvarkymo zoną, kurios pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, pažymėta raide K su indeksu U2.1. Tai rekreaciniu požiūriu vertingų gyvenamųjų vietovių ar jų dalių sklypai ekstensyvaus tvarkymo. Šiai kategorijai priskiriamose teritorijose išlaikomas esamas užstatymo pobūdis, tradicinė kaimiška aplinka, vykdomos priemonės padedančios gerinti poilsio sąlygas, skatinama sodybas pertvarkyti į kaimo turizmo sodybas. Saugomuose teritorijose esančios gyvenamosios teritorijos tvarkomos pagal saugomų teritorijų specialiuose planuose nustatytus individualius reglamentus.

36. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas atsisakymą pakeisti žemės sklypo naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, grindžia ta aplinkybe, kad Karklės etnokultūriniame draustinyje yra galimybė tik atkurti praeityje žemės sklype buvusias sodybas (Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 1996 m. balandžio 11 d. 2 šaukimo tarybos 10 posėdžio sprendimu Nr. 78 patvirtintoje Pajūrio (Karklės) regioninio parko etnografinės dalies namų valdų suplanavimo schemoje (reg. Nr. 003552000054) ginčo žemės sklype buvusios sodybos regeneravimo galimybė nenumatyta, taip pat nenustatytas buvusios sodybos juridinis faktas), o pareiškėjos nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog ginčo sklype yra buvusi sodyba, todėl ši aplinkybė eliminuoja galimybę pakeisti žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog esant anksčiau minėtoms aplinkybėms tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad prašomo organizuoti žemės sklypo pertvarkymo projekto rengimo tikslas prieštarautų imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, kas šiuo atveju sudaro pakankamą ir savarankišką pagrindą atsakovui atsisakyti organizuoti žemės sklypo pertvarkymo projektą. Be to, tretysis suinteresuotas asmuo Pajūrio regioninio parko direkcija 2018 m. gegužės 14 d. raštu Nr. 1.7-096 kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą su tarnybinės pagalbos prašymu atlikti tyrimą dėl ginčo žemės sklype neteisėtai pastatyto statinio ir panaikinti statybos deklaraciją bei nelegalios statybos padarinius.

37. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė.

38. Bendrojo plano tekstinės dalies 1 skyriaus „Gyvenamųjų vietovių ir socialinės infrastruktūros tinklo formavimas“ 1.2.4 poskyryje „Urbanistinės plėtros ypatumai“ nurodyta, kad teritorijose, kuriose yra parengti ir patvirtinti specialieji planai šių teritorijų urbanizavimas numatomas jų sprendiniuose, kurie bendruoju planu nekeičiami. Tai reiškia, jog tokios teritorijos tvarkomos pagal patvirtintų specialiųjų planų reglamentus (sprendinius), todėl atmestini pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminį materialinės teisės normos aiškinimo ir taikymo pažeidimą (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 str. 2 d., Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 2 d. 2 p. 22 str. 4 d., 28 str. 7 d. ir Aprašo 10 p.).

39. Apeliacinio skundo argumentą, kad Karklės etnokultūriniame draustinyje negali būti žemės ūkio paskirties žemės sklypų, teisėjų kolegija vertina kaip nesusijusį su nagrinėjamo ginčo dalyku (kokios paskirties žemės sklypai turi būti etnokultūriniuose draustiniuose).

40. Pareiškėjos apeliaciniame skunde teigia, jog naujų sodybų kūrimas ginčo sklype numatytas Pajūrio regioninio parko tvarkymo plane (26 punktas). Skunde pirmosios instancijos teismui šios aplinkybės nebuvo nurodytos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningam procesui užtikrinti, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017). Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisakys dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyto naujo argumento, t. y. naujų sodybų kūrimo ginčo sklype numatymo Pajūrio regioninio parko tvarkymo plane.

41. Kaip matyti iš pareiškėjų apeliacinio skundo turinio, taip pat iš Pajūrio (Karklės) regioninio parko etnografinės dalies namų valdų suplanavimo schemos ištraukos, pareiškėjų ir gretimo (kaimyninio) žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)) faktinės aplinkybės yra skirtingos. Taigi nėra jokio pagrindo išvadai padaryti, kad buvo pažeistas konstitucinis asmenų lygybės (lygiateisiškumo) principas.

42. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, taikytinas nagrinėjamam ginčui šioje byloje spręsti, todėl teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjų skundo. Taip pat nėra jokio juridinio pagrindo tenkinti J. M. ir R. B. apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų J. M. ir R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė